Byla 2A-351-513/2012
Dėl atleidimo iš darbo pripažinimo negaliojančiu ir neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų teismo išlaidų priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Broniaus Valiaus ir Audriaus Saulėno, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo UAB „Damba“ apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. A. ieškinį atsakovei UAB „Damba“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo negaliojančiu ir neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų teismo išlaidų priteisimo,

Nustatė

2ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas pripažinti neteisėtu 2011-01-03 darbo sutarties nutraukimą pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir pripažinti, kad darbo sutartis yra nutraukta 2010-12-01 pagal DK 127 straipsnio 2 dalį. Priteisti iš atsakovo UAB „Damba“ neišmokėtą darbo užmokestį 13 294,13 Lt už laikotarpį nuo 2010-07-12 iki 2010-01-01; priteisti iš atsakovo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką 5 958,40 Lt; priteisti iš atsakovo kompensaciją už nepanaudotas atostogas nuo 2010-07-12 iki 2010-12-01 dienos

31 047,38 Lt; priteisti iš atsakovo 420,83 Lt delspinigių už laiku nesumokėtą darbo užmokestį nuo 2010-07-12 iki 2010-12-01 bei bylinėjimosi išlaidas. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas iškėlė papildomą reikalavimą – priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką – 36 015 Lt.

4Kretingos rajono apylinkės teismas 2011-09-16 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas pripažino neteisėtu tarp šalių, ieškovo S. A. ir atsakovo UAB „Damba“, 2010-07-12 sudarytos darbo sutarties Nr. 306, nutraukimą pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir nustatė, kad tarp šalių, ieškovo S. A. ir atsakovo UAB „Damba“, 2010-07-12 sudaryta darbo sutartis Nr. 306, nutraukta 2010-12-01 pagal DK 128 straipsnio 2 dalį. Priteisė iš atsakovo UAB „Damba“ ieškovo S. A. naudai: 13 294,13 Lt neišmokėto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2010-07-12 iki 2010-12-01; 5 958,40 Lt dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką; 1 047, 38 Lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas už laikotarpį nuo 2010-07-12 iki 2010-12-01; 4 748,10 Lt vidutinio darbo užmokesčio už priverstinį pravaikštos laiką nuo 2010-12-01 iki 2011-01-20; 420,83 Lt delspinigių už laiku nesumokėtą darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2010-07-12 iki 2010-12-01; 369 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad atsakovas, atleisdamas ieškovą iš darbo pažeidė DK nuostatas, atleisdamas darbuotoją iš darbo nesilaikė nustatytos tvarkos, todėl pripažino neteisėtu tarp šalių 2010-07-12 sudarytos darbo sutarties Nr. 306, nutraukimą pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą. Nustatė, kad tarp šalių 2010-07-12 sudaryta darbo sutartis Nr. 306 nutraukta 2010-12-01 pagal DK 128 straipsnio 2 dalį. Nurodė, kad pagal DK 141 straipsnį darbdavys privalo visiškai atsikaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Teismas kritiškai įvertino atsakovo pateiktą darbo sutarties kopiją ir ja nesivadovavo.

5Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Damba“ prašo Kretingos rajono apylinkės teismo 2011-09-16 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2010-11-11 prekių ir medžiagų inventorizacijos akte nurodytos trūkstamos medžiagos pastebėtos prie ieškovo statomo namo ir užfiksuotos fotonuotraukose. Apie nesąžiningą ieškovo elgesį bei naudojimąsi tarnybine padėtimi, pasirodymą darbe apsvaigusį nuo alkoholio raštu informavo A. D.. Jis paaiškino, kad ieškovo nurodymu atsakovo technika, kuras buvo naudojami ne pagal paskirtį, tai yra siekiant asmeninės naudos. DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktas suteikia darbdaviui atleisti darbuotoją iš darbo be įspėjimo, nesikreipiant į kompetentingas institucijas dėl darbuotojo patraukimo administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn, jei pats darbdavys nustato darbuotojo elgesyje administracinio nusižengimo ar nusikaltimo požymius. Atlikus Ylakių objekte esančių medžiagų inventorizaciją paaiškėjo, kad įmonei padaryta 12 504,05 Lt žala. Ieškovui buvo pasiūlyta geruoju atlyginti įmonei padarytą žalą, tačiau atsisakius, jis 2011-01-03 buvo atleistas pagal. DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktą. Ieškovo prašymas įpareigoti atsakovą nutraukti darbo sutartį pagal DK 127 straipsnio 2 dalį yra nepagrįstas, todėl teismo turėjo būti atmestas. Apie tai, kad padarytas drausmės pažeidimas nustatyta 2010-12-29, ieškovas atsisakė susipažinti su nustatytu faktu, pateikti pasiaiškinimą, todėl atsakovas teisėtai ir pagrįstai atleido ieškovą pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą. Apeliantas teigia, kad nesutinka su teismo atliktu įrodymu vertinimu. Pagal atsakovo turimą darbo sutartį, ieškovui turėjo būti mokamas 1500 Lt darbo užmokestis. Byloje apklaustas įmonės finansų direktorius paaiškino, kad darbuotojų darbo užmokestį sudarydavo pagrindinis darbo užmokestis bei priedai, o 3 920 Lt darbo užmokestis nebuvo mokamas nei vienam įmonės darbuotojui. Darbo sutarties originalo atsakovas pateikti negalėjo dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo. Teismas nepagrįstai didesnę įrodomąją galią suteikė ieškovo pateiktų dokumentų kopijoms nei atsakovo pateiktiems paaiškinimams.

6Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Kretingos rajono apylinkės teismo 2011-09-16 sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad atsakovas laiku darbo užmokesčio nemokėjo, todėl teismas pagrįstai nusprendė, kad darbo sutarties pasibaigimo pagrindas yra DK 127 straipsnio 2 dalis.

7Apeliacinis skundas atmestinas.

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

9Byloje nustatyta, kad ieškovas su atsakovu 2010-07-12 sudarė terminuotą darbo sutartį Nr. 306, pagal kurią ieškovas dirbo pas atsakovą padalinio vadovu. Iš byloje pateikto 2010-11-26 ieškovo prašymo, adresuoto atsakovo direktoriui, matyti, kad ieškovas prašė atleisti jį iš darbo nuo 2010-12-01 vadovaujantis DK 127 straipsnio 2 dalimi, tačiau darbo sutartis buvo nutraukta tik 2011-01-03 įsakymu, vadovaujantis DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktu.

10Byloje nustatyta, kad tarp šalių yra kilęs ginčas, ar teisėtai ieškovas buvo atleistas iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą.

11Pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą darbo sutartis gali būti nutraukta, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas. Šiurkštų darbo pareigų pažeidimą reglamentuoja DK 235 straipsnis. Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ir nustatytai darbo tvarkai (DK 235 straipsnio 1 dalis). DK 228 straipsnyje nustatytos pagrindinės darbuotojų pareigos, kurių privalo laikytis visi darbuotojai. Darbuotojų pareigas taip pat gali reglamentuoti kitos DK normos, kiti įstatymai ir norminiai bei lokaliniai teisės aktai, profesinės etikos kodeksai, taisyklės ar pan. Kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas darbuotojas teisme ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą, darbdavys turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius darbuotojo nusižengimo kvalifikavimą kaip šiurkštaus, o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar darbdavys padarytą nusižengimą pagrįstai kvalifikavo kaip šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Sprendžiant klausimą, ar darbo drausmės pažeidimas yra priskirtinas prie šiurkščių darbo tvarkos pažeidimų, būtina analizuoti darbo drausmės pažeidimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius – darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius nuostolius bei kitokius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltę ir jos formas, kitų asmenų veiksmų įtaką šiam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje R. K. v. Zarasų rajono savivaldybės taryba, bylos Nr. 3K-3-59/2006). Pareigų pažeidimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus, jei dėl tokio pažeidimo darbdavio interesai iš esmės pažeidžiami ir jis pagrįstai praranda pasitikėjimą darbuotoju, t. y. jo sugebėjimu ateityje tinkamai atlikti pavestas darbo funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje V. M. v. UAB ,,Sanatorija ,,Pušyno kelias“, bylos Nr. 3K-3-565/2007;2007 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje J. C. v. IĮ „Meškėnas“, bylos Nr. 3K-3-560/2007). Taigi pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką šiurkščiu pažeidimu laikytinas nusižengimas, kuris pagal savo pobūdį, padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir kitas reikšmingas aplinkybes kvalifikuotinas kaip nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeista darbo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje B. K. v. KB „Panevėžio kredito unija“, bylos Nr. 3K-3-551/2010).

12Pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktą šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomos veikos, turinčios vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, nors už šias veikas darbuotojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką veika, turinti vagystės požymių, šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikoma tada, kai vienu metu yra visos drausminės atsakomybės sąlygos: konkretūs darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas, žalingi padariniai, priežastinis darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir žalingų padarinių ryšys, darbuotojo kaltė. Konstatuojant darbo pareigų pažeidimą DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu, reikia nustatyti darbuotojo valią be teisėto pagrindo užvaldyti svetimą turtą. Darbuotojo neteisėtų veiksmų nustatymui patvirtinti nėra būtinas teismo nuosprendis arba administracinės atsakomybės taikymo aktas dėl tokio darbuotojo; jo neteisėti veiksmai gali būti įrodinėjami visomis CPK nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis, kurių visuma turi lemti neabejotiną išvadą, kad darbuotojas tokius veiksmus atliko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. ir R. Ž. v. AB ,,Panevėžio duona“, bylos Nr. 3K-3-513/2004; 2006 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. UAB ,,Baltijos parkai“, bylos Nr. 3K-3-351/2006; 2007 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. UAB ,,Grasta“, bylos Nr. 3K-3-615/2007).

13Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visumą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008). Faktas, kad darbuotojas tikrai atliko veiksmus, turinčius vagystės ar kito nusikaltimo, numatyto DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkte, požymių, turi būti įrodytas tokiu laipsniu, kad neliktų jokių pagrįstų abejonių šio fakto buvimu. Įrodinėjimo priemonių visuma turi suformuoti nebejotiną išvadą, kad darbuotojas tuos veiksmus tikrai atliko. Taigi įrodymų pakankamumo klausimas tokiose bylose turi būti sprendžiamas taikant labai griežtus kriterijus, suformuluotus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse, priimtose nagrinėjant bylas, susijusias su viešojo intereso gynimu (Teismų praktikos biuletenis Nr. 30, p. 459).

14Nagrinėjamu atveju apeliantas nepagrįstai teigia, kad bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas turėjo pagrindą ieškovą atleisti DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu. Sprendžiant ar darbuotojo veiksmai yra neteisėti, būtina vertinti jo darbo pareigas, darbo tvarką reglamentuojančius aktus. Darbdavys privalo tinkamai organizuoti darbą – visų pirma, užtikrindamas, kad darbuotojai tiksliai žinotų savo pareigas, jų atlikimo tvarką – supažindinti su darbo tvarkos taisyklėmis, pareigybės aprašymuose ir nuostatuose (DK 227 straipsnio 1 dalis, 229-232 straipsniai). Jei darbdavys neįvykdo pareigos supažindinti darbuotoją su jo teises ir pareigas reglamentuojančiais aktais, juos dėl nežinojimo pažeidusio darbuotojo veiksmai negali būti drausminės atsakomybės pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-05-22 nutartis Nr. 3K-3-351/2006). Kaip seka iš atsakovo paaiškinimų ir pateiktų dokumentų, ieškovas S. A. atleistas iš darbo dėl to, kad naudodamasis tarnybine padėtimi savavališkai pasisavino įmonei priklausančias statybines medžiagas, kurios pastebėtos prie ieškovo statomo namo ir užfiksuotos fotonuotraukose. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad su ieškovu nebuvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, jis nebuvo materialiai atsakingas už įmonės medžiagas. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų tinkamai supažindintas su įmonės vidaus darbo tvarkos taisyklėmis, padalinio vadovo pareigybine instrukcija. Jei darbdavys neįvykdo pareigos supažindinti darbuotoją su jo teises ir pareigas reglamentuojančiais aktais, juos dėl nežinojimo pažeidusio darbuotojo veiksmai negali būti drausminės atsakomybės pagrindas. Tačiau net jei ir daryti prielaidą, kad fotonuotraukose prie ieškovo nuosavo namo užfiksuotos būtent atsakovo statybinės medžiagos buvo, tai savaime nepatvirtina, jog ieškovas šias medžiagas pasisavino. Jokių patikimų įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad ieškovas būtų pasisavinęs medžiagas, byloje nėra. Kaip jau buvo minėta, teismas sprendžia klausimą, ar pagrįstai ieškovui buvo taikyta drausminė nuobauda, numatyta DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte ir 235 straipsnio 2 dalies 7 punkte. Kadangi atsakovas neįrodė, kad ieškovas tikrai atliko veiksmus, turinčius vagystės ar kito nusikaltimo, numatyto DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkte, požymių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad paaiškėjus drausminiam pažeidimui, prieš skiriant drausminę nuobaudą, darbdavys turi raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo (DK 240 straipsnis). Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog įvykdė minėtą įstatymo nuostatą, juo labiau, kad apie menamą drausminį pažeidimą atsakovui buvo žinoma jau 2010-11-11 d., tačiau drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, ieškovui paskirta tik 2011-01-03 įsakymu, t.y. praleidus DK 241 straipsnyje nustatytą terminą, o drausminės nuobaudos tvarkos ir paskyrimo termino nesilaikymas yra pagrindas teigti, kad drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – paskirta neteisėtai.

15Nepagrįstai apeliaciniame skunde yra teigiama, kad ieškovui buvo nustatytas 1 500 Lt atlyginimas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, dėl atsakovo pateiktos 2010-07-12 darbo sutarties Nr. 306, Klaipėdos AVPK Kretingos rajono PK atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl dokumentų klastojimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Be to, iš atsakovo pateiktos 2010-07-12 darbo sutarties Nr. 306 matyti, kad jos pirmajame ir antrajame lapuose yra tas pats 18 punktas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas byloje pagrįstai vadovavosi ieškovo pateikta 2010-07-12 darbo sutartimi Nr. 306, kuria ieškovui buvo numatytas 3 920 Lt atlyginimas.

16Atsakovas apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo ieškovui priteistų su darbo santykiais susijusių išmokų dydžio, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi ieškovo pateiktu apskaičiavimu, įrodymų, paneigiančių nustatytas aplinkybes, byloje nepateikta.

17Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas ieškovo reikalavimų pagrįstumą teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Kretingos rajono apylinkės teismo 2011-09-16 sprendimo apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

18Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

19Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas pripažinti neteisėtu... 3. 1 047,38 Lt; priteisti iš atsakovo 420,83 Lt delspinigių už laiku... 4. Kretingos rajono apylinkės teismas 2011-09-16 sprendimu ieškinį tenkino iš... 5. Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Damba“ prašo Kretingos rajono apylinkės... 6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo atsakovo apeliacinį... 7. Apeliacinis skundas atmestinas.... 8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 9. Byloje nustatyta, kad ieškovas su atsakovu 2010-07-12 sudarė terminuotą... 10. Byloje nustatyta, kad tarp šalių yra kilęs ginčas, ar teisėtai ieškovas... 11. Pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą darbo sutartis gali būti nutraukta,... 12. Pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktą šiurkščiu darbo pareigų... 13. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo... 14. Nagrinėjamu atveju apeliantas nepagrįstai teigia, kad bylos duomenys... 15. Nepagrįstai apeliaciniame skunde yra teigiama, kad ieškovui buvo nustatytas 1... 16. Atsakovas apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo... 17. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas... 18. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331... 19. Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. sprendimą palikti...