Byla 2A-377-252/2013
Dėl skolos priteisimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimanto Misiūno, Birutės Valiulienės, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „SKL Transportas“ apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-38-913-2013 pagal ieškovo UAB „Krovinys ir Ko“ ieškinį atsakovui UAB „SKL Transportas“ dėl skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3ieškovas UAB „Krovinys ir Ko“ prašė priteisti iš atsakovo UAB „SKL Transportas“ 22 892 Lt nuomos mokesčio, 4 127,21 Lt delspinigių ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011 m. liepos 18 d. ieškovas ir atsakovas sudarė Mechanizmų nuomos sutartį, pagal kurią UAB „Krovinys ir Ko“ išnuomojo UAB „SKL Transportas“ 1990 m. vilkiką TATRA 815-51, v/n (duomenys neskelbtini) Šios sutarties 2 punktas nustatė, kad nuomininkas UAB „SKL Transportas“ nuomos autotransporto priemonę laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. vasario 1 d., o nuomos mokestis per mėnesį sudarys 3 000 Lt plius PVM. Nuomos terminui pasibaigus atsakovas transporto priemonės negrąžino, ją naudojo savo reikmėms. Tai tęsėsi iki 2012 m. liepos 18 d., t. y. iki transporto priemonės grąžinimo ieškovui. Už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. liepos 18 d. įsiskolinimas sudaro 22 892 Lt. Be to, už pradelstus mokėjimus atsakovas turi mokėti po 0,2 procentus delspinigių už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną, kaip tai numato šalių pasirašytos sutarties 6 punktas.

4Anykščių rajono apylinkės teismas 2013 m. vasario 20 d. sprendimu ieškinį patenkino. Priteisė ieškovui UAB „Krovinys ir Ko“ iš atsakovo UAB „SKL Transportas“ 22 892 Lt nuomos mokesčio, 4 127,21 Lt delspinigių, šešių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 27 019,41 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-08-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas nustatė, kad 2011 m. liepos 18 d. ieškovas UAB „Krovinys ir Ko“ ir atsakovas UAB „SKL Transportas“ sudarė Mechanizmų nuomos sutartį, pagal kurią UAB „Krovinys ir Ko“ išnuomojo UAB „SKL Transportas“ 1990 m. vilkiką TATRA 815-51, v/n (duomenys neskelbtini) ind. Nr. (duomenys neskelbtini). Šia sutartimi šalys susitarė, kad nuomotojas (UAB „Krovinys ir Ko“) išnuomoja nuomininkui (UAB „SKL Transportas“) minėtą autotransporto priemonę – vilkiką, kurio dydis – 3 000 Lt plius PVM už kalendorinį mėnesį, o nuomos terminas prasideda 2011 m. rugpjūčio 1 d. ir baigiasi 2012 m. vasario 1 d. Transporto priemonė ieškovui buvo grąžinta 2012 m. liepos 18 d. Atsakovas už autotransporto priemonę yra atlikęs mokėjimus bendrai 15 390 Lt sumai. Teismas sprendė, kad šalims sudarant Mechanizmų nuomos sutartį tikrasis šalių tikslas negalėjo būti daikto (transporto priemonės) išperkamoji nuoma, nes byloje nebuvo įrodyta atsakovo nurodyta aplinkybė, jog sudarant sutartį ar vėliau šalys susitarė (raštu ar žodžiu), kad išnuomotas daiktas pereis nuomininkui nuosavybės teise pasibaigus nuomos sutarties terminui arba kad anksčiau sumokėtas nuomos mokestis įskaitomas į daikto kainą (CK 6.503 str.). Todėl atmetė atsakovo atstovo argumentus dėl to, jog tarp šalių buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis, kaip neįrodytus. Pažymėjo, jog ieškovas 2011-12-01 pranešė atsakovui, kad nuo 2011-12-02 nutraukia automašinos nuomos sutartį, bei pareikalavo grąžinti automašiną ieškovui. Atsakovas po šio pranešimo atliko mokėjimus ieškovui – 2011-12-14 sumokėjo 3 000 Lt, 2011-12-27 – 2 000 Lt, 2012-01-13 – 5 890 Lt ir 2012-06-01 sumokėjo 4 500 Lt. Tokiu būdu, teismo nuomone, atsakovas toliau vykdė prisiimtus įsipareigojimus, o ieškovas su tuo sutiko, todėl nuomos sutartis nutraukta nebuvo. Kadangi transporto priemonė buvo grąžinta pavėluotai, todėl ieškovas pagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovo nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti transporto priemonę.

5Apeliaciniu skundu atsakovas prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad sprendimas šioje civilinėje byloje yra neteisėtas ir nepagrįstas, teismas objektyviai neįvertino visų byloje surinktų įrodymų, kurie turėjo reikšmę teisingam bylos išsprendimui, pažeidė rungtyniškumo civiliniame procese principą, padarė neteisingas išvadas. O būtent – nepagrįstai, kaip neįrodytus, atmetė atsakovo argumentus dėl to, kad tarp šalių buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis. Šiuo atveju nors buvo sudaryta mechanizmų nuomos sutartis, tačiau žodžiu buvo susitarta, kad tai yra išperkamosios nuomos sutartis, t. y. atsakovas įsigys šią transporto priemonę už 10 890 Lt sumą pavedimu ir 8 250 Lt grynųjų pinigų. Pagal susitarimą atsakovas įsipareigojo mokėti 3 000 Lt per mėnesį plius PVM iki 2012-02-01. Baigus mokėti sutartą sumą, ieškovas turėjo perrašyti vilkiką atsakovo įmonės vardu. Atsakovas visus įsipareigojimus vykdė. Be to, transporto priemonė nebuvo tvarkinga, nebuvo atlikta techninė apžiūra, nebuvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Vilkiko remontas užtruko du mėnesius, buvo atlikta techninė apžiūra. Galutinai vilkiko gedimai buvo pašalinti tik 2011 metų spalio mėnesį. Tai įrodo, kad buvo sudaryta ne nuomos sutartis (nes atsakovas negalėjo naudotis šia transporto priemone), o išperkamosios nuomos sutartis (nes atsakovas vilkiką tvarkė su tikslu juo naudotis ateityje, t. y. įsigijus nuosavybės teise), ką pirmosios instancijos teismo posėdyje taip pat patvirtino atsakovo atstovo K. L. žmona J. L.. Be to, jei šią sutartį vertinti kaip nuomos sutartį, joje nurodyta nereali vieno mėnesio nuomos kaina. Šis vilkikas tiek per mėnesį uždirbti negali. Atsakovas iš šio vilkiko turėjo ne pelną, o nuostolius. Po sutarties pasirašymo vilkikas dirbo ne visą laiką. Tai įrodo apeliacinės instancijos teismui pateikti vilkiko veiklos dokumentai, kurių pirmosios instancijos teismui atsakovas nepateikė, nes nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme jis nebuvo pasiruošęs pateikti. Apelianto teigimu, 2012-02-01 išperkamosios nuomos sutartį Nr. 1 su priedu jis buvo pateikęs 2012-11-07 teismo posėdžio metu, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šios sutarties prie bylos neprijungė.

6Apeliacinis skundas atmestinas, Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 20 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

7Pagal CPK 320 str. 1 d., bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovo apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

8Atsakovas UAB „SKL Transportas“ nagrinėjamoje byloje pareikštu apeliaciniu skundu prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 str. 1 d. nustatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 str. nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 str., apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas; dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Apeliacinės instancijos teismas, sistemiškai išanalizavęs šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu duotus paaiškinimus, skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytus argumentus bei šios bylos faktinius duomenis, konstatuoja, jog faktinės bylos aplinkybės yra aiškios, byloje esantys faktiniai duomenys yra pakankami aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, konstatavimui, apeliacinio skundo pagrindas ir dalykas yra aiškūs, todėl, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog nagrinėjamos bylos atveju nėra pagrindo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

9Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar 2011 m. liepos 18 d. šalys sudarė Mechanizmų nuomos sutartį, t. y. transporto priemonės – vilkiko TATRA 815-51, v/n (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį, ar tikrieji šalių ketinimai buvo sudaryti išperkamosios nuomos sutartį.

10Kasacinio teismo konstatuota, kad, taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2010 ir kt.). Kaip matyti, Mechanizmų nuomos sutartyje šalys susitarė, kad nuomotojas įsipareigoja išnuomoti nuomininkui automašiną TATRA 815-51, v/n (duomenys neskelbtini) valdyti ir naudotis ja už užmokestį (sutarties 1 p.), bei susitarė dėl konkretaus nuomos mokesčio už automašiną už kalendorinį mėnesį (sutarties 2 p.). Teisėjų kolegijos nuomone, sutikti su apelianto argumentais, jog teismas, aiškindamas sutartį, netinkamai taikė CK 6.193 str. bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos sutarčių aiškinimo praktikos, nėra pagrindo.

11Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai, sistemiškai vertindamas visos sutarties turinį, aiškino šalių pasirašytos sutarties nuostatas bei aplinkybes dėl kiekvienai iš šalių tenkančius įsipareigojimus ir jų vykdymą, šalių elgesį po sutarties sudarymo bei pasibaigimo, todėl pagrįstai priėjo išvados, kad rašytinės sutarties turinio analizė nesudaro pagrindo spręsti, jog tokio turinio sutartis galėtų būti laikoma išperkamosios nuomos sutartimi, be to, sutartis, kurios pagrindinis tikslas yra perleisti nuosavybę (kaip teigia atsakovas), negali būti kvalifikuojama kaip nuomos sutartis, nes nuoma yra atlygintinio naudojimosi santykiai, o nuosavybės perleidimas yra pirkimo – pardavimo sutarties esminis bruožas (požymis). Kritiškai vertintinas apelianto aiškinimas, jog pagal susitarimą jis įsipareigojo mokėti ieškovui 3 000 Lt per mėnesį plius PVM iki 2012-02-01, o baigus mokėti sutartą sumą, ieškovas turėjo perrašyti vilkiką atsakovo įmonės vardu, t. y. atsakovas įgys transporto priemonę už 10 890 Lt sumą pavedimu ir 8 250 Lt grynųjų pinigų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, ką pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, kad šalių sudarytoje Mechanizmų nuomos sutartyje transporto priemonės kaina taip pat nėra užfiksuota, be to, kaip matyti iš ieškovo pateiktos pažymos apie UAB „SKL Transportas“ mokėjimus, atsakovas per laikotarpį nuo 2011 m. rugpjūčio mėn. iki 2011 m. gruodžio mėn. sumokėjo ieškovui 15 390 Lt, t. y. daugiau nei atsakovo posėdžio metu nurodyta 10 817,40 Lt suma, už kurią atsakovas ketino įsigyti transporto priemonę (t. 1, b. l. 73). Būtent 2011-07-18 Mechanizmų nuomos sutarties turinys patvirtina, kad sutarties sąlygose yra akcentuojami tik nuomos santykiai, o kokių nors kitokių nuomojamo daikto likimo sąlygų UAB „SKL Transportas“ sumokėjus nuomos kainą nenumatyta. Be to, apelianto aiškinimas, kad iš tiesų žodžiu buvo susitarta dėl išperkamosios nuomos sutarties, abejonių kelia ir dėl to, jog šalys sutartimi aiškiai nustatė, kad nuomos sutartis gali būti pakeista, papildyta ar nutraukta tik raštu (sutarties 7 p.). Jokių priešingų įrodymų byloje nėra. Pažymėtina, jog civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų, nes tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2011). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių teisės normų (CPK 176 str. - 185 str.) ir nuo suformuotos teismų praktikos nenukrypo, o apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu vertinti nepagrįstais.

12Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad skundžiamame sprendime iš esmės detaliai ir motyvuotai atsakyta į visus apelianto argumentus, apeliaciniame skunde yra atkartojamos faktinės pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės apeliantui jas savaip interpretuojant, naujų įrodymų, kurie paneigtų skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą nepateikta, jų neatkartodamas, tiesiog pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nesudarantiems pagrindo atleisti atsakovą nuo visos ar dalies prievolės vykdymo ieškovui. Šiuo atveju apelianto UAB „SKL Transportas“ argumentai, jog transporto priemonė nebuvo tvarkinga, nebuvo atlikta techninė apžiūra, nebuvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, sutartyje nurodyta nereali vieno mėnesio nuomos kaina ir panašiai, t. y. neva patvirtinantys, kad buvo sudaryta ne nuomos, o išperkamosios nuomos sutartis, niekaip nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad šalims sudarant Mechanizmų nuomos sutartį tikrasis šalių tikslas negalėjo būti daikto (transporto priemonės) išperkamoji nuoma.

13Teismas atmeta kaip nepagrįstą apelianto skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai prie bylos neprijungė 2012-02-01 išperkamosios nuomos sutarties Nr. 1 su priedu, kurią jis buvo pateikęs 2012-11-07 teismo posėdžio metu. Kaip matyti, išperkamoji nuomos sutartis Nr. 1 ir priedas prie sutarties yra nepasirašyti, ieškovo UAB „Krovinys ir Ko“ atstovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, kad įmonei šie dokumentai net nebuvo pasiūlyti, greičiausiai parengti tik dabar, sutartis ieškovui nepersiųsta nei faksu, nei kaip nors kitaip (t. 1, b. l. 69). Dėl tų pačių argumentų 2012-02-01 išperkamosios nuomos sutarties Nr. 1 su priedu nepriima ir apeliacinės instancijos teismas. Teismas taip pat atsisako priimti ir kitus apeliacinės instancijos teismui pateiktus įrodymus (dokumentų apie vilkiko TATRA 815-51, v/n (duomenys neskelbtini) darbo nuorašus; 2012-12-31 balansą ir kt.), kaip neturinčius teisinės reikšmės teisingam civilinės bylos išsprendimui, tuo labiau, kad pats apeliantas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismui šių dokumentų jis nepateikė, kadangi nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme jis nebuvo pasiruošęs jų pateikti. Šiame kontekste pažymėtina, jog proceso koncentruotumo, draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principai įpareigoja šalis savo teisėmis naudotis sąžiningai, proceso įstatymo nustatyta tvarka ir terminais įvykdyti įrodinėjimo naštą (CPK 7 str. 2 d.). Pagal CPK 181 str. 2 d., teismas turi teisę atsisakyti priimti įrodymus, jeigu šie įrodymai galėjo būti pateikti anksčiau, o vėlesnis jų pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą. Pagal CPK 314 str., apeliacinės instancijos teismas nepriima naujų įrodymų, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK įtvirtinta ribotos apeliacijos instituto specifika lemia, jog aukštesnės instancijos teisme vykstantis procesas nėra laikomas pirmosios instancijos teismo tęsiniu, todėl apeliacijoje pakartotinis bylos nagrinėjimas nevyksta, o yra tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nepadarė klaidos. Toks tikrinimas atliekamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus duomenis, įvertinant, ar teismas turėjo pakankamai įrodymų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog apeliacinės instancijos teismas taiso teismo, bet ne šalių padarytas klaidas, todėl bylos šalys turi siekti, kad visa reikiama medžiaga būtų pateikta nagrinėjant bylą žemesnės instancijos teisme, kuriame ir koncentruojamas procesas. Lietuvos Aukščiausias Teismas, pasisakydamas dėl naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui ribojimo, konstatavo, jog tuo siekiama užkirsti kelią piktnaudžiavimu procesu – jį vilkinti, bylinėtis naudojantis netikėtumu ar dalimis teikiant įrodymus, bet ne atviroje diskusijoje rungtyniškumo sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Naujus įrodymus leidžiama pateikti tik jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ir kai bylos šalis įrodymų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta.

14Remdamasi aukščiau išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir proceso teisės normos taikytos tinkamai, byla išspręsta teisingai, dėl to nėra įstatyminio pagrindo apeliacinio skundo motyvais skundžiamą teismo procesinį sprendimą naikinti ar keisti (CPK 263, 329-330 str.).

15Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

16Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai