Byla 1-35-853/2018

1Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai, pirmininkaujant teisėjai Andželikai Butkuvienei, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Svetlanai Činčiukienei, Astai Kryžiūtei ir Vidai Šurpienei, dalyvaujant prokurorams Šarūnui Vaicekavičiui ir Dianai Voskoboinikovai, nukentėjusiajai E. S., kaltinamajam G. S., jo gynėjui advokatui Gintarui Žičkui,

2viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

3G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs ( - ) Akmenės r., gyvenantis bei deklaravęs gyvenamąją vietą – Mažeikiai, Žemaitijos g. 24-25, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, nedirbantis, spec. vidurinio išsilavinimo, administracine tvarka baustas, teistas 2012 m. lapkričio 14 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 straipsnio 3 dalį 20 MGL – 2600 Lt bauda;

4kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 1 dalį ir 150 straipsnio 1 dalį.

5Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Nustatė

6G. S., panaudodamas fizinį smurtą, lytiškai santykiavo ir tenkino lytinę aistrą oralinio bei kitokio fizinio sąlyčio būdu su nukentėjusiąja E. S. prieš jos valią, o būtent: jis, 2017 m. vasario 25 d., laikotarpiu nuo 20 val. iki 21.10 val., būdamas neblaivus, buto, esančio adresu ( - ), kambaryje, grasindamas E. S. fiziniu susidorojimu, nusirengęs pats ir jėga nurengdamas nukentėjusiąją, sudavė jai į veidą, į galvos sritį bei kitas kūno vietas, ne mažiau kaip 11 trauminių poveikių pasėkoje padarė E. S. muštinę žaizdą viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje su aplinkine poodine kraujosruva, poodines kraujosruvas dešinėje pakaušio pusėje, kairės ausies kaušelyje, kairiame skruoste, abiejuose žastuose, dešinėje šlaunyje, poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimą kairėje nugaros pusėje, sukeliant nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, kišo savo lytinį organą E. S. į burną, liepdamas jį čiulpti, tenkino lytinę aistrą prieš jos valią, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, jis kišo savo lytinį organą į nukentėjusiosios makštį ir lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja prieš jos valią, taip jis oraliniu būdu seksualiai prievartavo ir išžagino nukentėjusiąją E. S..

7Teisiamajame posėdyje kaltinamasis G. S. savo kaltę pripažino iš dalies, parodė, kad 2017 m. vasario 25 d. buvo pakviestas į draugo mirimo metines, kurios vyko adresu Laisvės g. 30. Paminėję metines su savo kaimynėmis: E. S. ir jos mama ėjo namo. Turėjo iš kavinės brendžio, užkandžių. Buvo nutarę, kad po kavinės eis dar pas jas pasėdėti. Baigiantis brendžio buteliui pasisiūlė nueiti į parduotuvę dar parnešti, jos neprieštaravo, jis parnešė. Besėdint virtuvėje E. S. pradėjo pasakoti apie savo draugą D., po kažkiek laiko ji pradėjo isterikuoti. Paskui pas jį atbėgo mama ir pasakė, kad padėtų, kad E. S. neiššoktų pro langą. Nuėjęs į kambarį, nutraukė ją nuo palangės. Paskui mama paprašė ją nuraminti, ištiesė lovą salione. Paprašė su ja pabūti. Mama išjungė šviesą ir išėjo. Gulėjo tamsoje, nukentėjusioji pradėjo jį bučiuoti, jis taip pat. Tada pradėjo mylėtis, bet jis negalėjo baigti, nes buvo išgėręs. Jie iškrito iš lovos. Tada nuėjo į virtuvę, pas jos mamą. Paskui grįžo, buvo susijaudinęs, norėjo oralinio sekso su ja. Kažkiek laiko santykiavo, kol ji suprato, kad mylisi ne su D. Ji pradėjo šaukti, po kažkiek laiko atvažiavo policija ir suėmė jį. Labai gailisi, kad taip padarė. Nurodė, kad galėjo E. S. sutrenkti, bet nesutinka, kad tiek smūgių galėjo būti. Trenkė nukentėjusiajai, nes buvo susijaudinęs. E. S. buvo nuvirtusi, kai traukė ją nuo palangės ir kuomet iškrito iš lovos. E. S. prašė, kad jis netęstų prievartos, tačiau jis tęsė, nes norėjo baigti, kadangi pirmą kartą nepavyko. Suprato, kad kai mylėjosi antrą kartą, ji mylėtis nenorėjo, nes ji suvokė, kad tai ne D. Pirmą kartą nukentėjusiajai padėjo nusirengti, po pirmo karto apsirengti jai nepadėjo. Nukentėjusioji šaukėsi pagalbos. Patvirtino, jog viskam turėjo įtakos jo lytinis susijaudinimas, girtumas šiems veiksmams įtakos neturėjo.

8Teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji E. S. parodė, kad 2017 m. vasario 25 d. ar 26 d. buvo tėčio mirimo metinės. Po gedulingų pietų, kaltinamasis parėjo kartu su ja ir mama namo. Dar turėjo maisto likučių ir G. S. parėjo kartu, kas jį kvietė nežino. Šiek tiek išgėrė ir jis nuėjo nupirkti dar alkoholio. Tada jai pasidarė bloga ir ji nuėjo miegoti. Mama nuėjo miegoti ankščiau, ji jos prašė nepalikti jos vienos su kaltinamuoju. Ją į kambarį miegoti palydėjo mama, paminėjo, jog gerai visos įvykių sekos neprisimena. Prisimena tik tiek, kad atsipeikėjo stovėdama, o kaltinamasis ją laikė ir pradėjo bjauriai šnekėti. Jis sakė nevaidink „cielkos“, tada liepė nusirengti, daužė stipriai per veidą, kokius 5 smūgius. Smūgiai buvo stiprūs. Tada ją nurengė, prašė atlikti jam oralinį, liepė čiulpti jo varpą. Ji sakė jam baigti, bet jis jai grasino, kad jis ją uždaužys ir toliau daužė jai galvą. Smūgiai buvo labai stiprūs, ji atliko jam oralinį, jai pasidarė bloga, jis toliau liepė tai daryti, o jai buvo bloga, todėl nusprendė atsisėsti ant kaltinamojo. Buvo atidarytas langas, šaukė ir tuomet pasirodė policija. Parodė, kad buvo nustatyti sužalojimai – sužalota lūpa, ji buvo ištinusi, skaudėjo viršugalvį, ant skruosto buvo mėlynės, skaudėjo žastus, buvo didelės ryškios mėlynės, ant krūtinės taip pat. Po smūgio skaudėjo ausį visą mėnesį, už ausies buvo kraujosruva. Taip pat buvo sužalojimų ant nugaros, kurioje vietoje nepasakys. Sužalojimai, t. y. mėlynės buvo ant kojų. E. S. parodė, kad jai pasidarė bloga ir ji nustojo atlikti oralinį, tada jis liepė jai tęsti arba uždaužys, tada ji atsisėdo ant jo varpos. Nebenorėjo būti daužoma, todėl nusprendė atsisėsti ant jo. Jei nebūtų grasinimų ir smurto, nebūtų priėmusi sprendimo su juo santykiauti. Rėkė iš išgąsčio, skausmo. Tikrai nebūtų priėmusi sprendimo santykiauti su juo. Seksualinis prievartavimas pasireiškė oraliniu būdu ir tuomet, kai ji buvo ant viršaus. Jis ją daužė, ji sėdėjo ant žemės, jis per prievartą traukė nuo jos drabužius. Jis laikė ją sugriebęs už žastų, stumdė, purtė. Sužalojimai atsirado nuo kontakto su kaltinamuoju. Kraujosruvos žastuose, nugaroje, šlaunyje, jos atsirado dėl grumtynių, kuomet kaltinamasis bandė nurengti. Patvirtino, jog aiškiai suprato, kad tai kaltinamasis, o ne kažkas kitas, su niekuo jo nesupainiojo. Vienu metu pasakė draugo vardą, bet tikrai jo nesumaišė su kaltinamuoju, tiesiog sumaišė vardus. Pirminėje liudytojų apklausoje parodė, kad ją tik bandė išprievartauti, taip pasakė, nes jai buvo gėda.

9Teisiamajame posėdyje apklausiama liudytoja V. S. parodė, kad 2017 m. vasario 25 d. buvo vyro mirimo metinės. Po kapinių kavinukėje gražiai viską atšventė, o po to grįžo namo. Grįžo ji, E. ir G. S.. Dar kavinėje G. S. jai į rankinę įdėjo butelį brendžio. Paskui jie grįžo, dar išgėrė brendžio, o padauginusi alkoholio nuėjo į miegamąjį ir užmigo. Nieko neatsimena, nes miegojo. Kai pabudo nubėgo pas seserį ir paklausė, kur E., ji pasakė nežino. V. S. parodė, kad po metinių namuose prie stalo kartu sėdėjo ir E. Visą laiką visi buvo kartu. Tą dieną jokių isterijos priepuolių jos dukra neturėjo. Grįžus po minėjimo, taip pat jokios isterijos jai nebuvo. Tos dienos aplinkybes prisimena aiškiai. Tą dieną antidepresantų negėrė. Galėjo išgerti tik tabletę miegui, nes blogai miega.

10Teisiamajame posėdyje apklausiamas liudytojas A. D. parodė, kad buvo pas D. D. ir ėjo į parduotuvę, kai išgirdo šūksnius - padėkite. Šauksmą išgirdo prie balkoninės parduotuvės, adreso nežino. Išgirdus šauksmą D. D. pasakė paskambinti policijai. Jis pasakė policijai, kad penktajame aukšte kažkas vyksta ir policija nuėjo į vidų, vėliau atvažiavo dar vienas ekipažas ir jie išsivedė žmogų, kuris yra posėdžio salėje (G. S.). Patvirtino, kad su nukentėjusiąja tą vakarą nebendravo, tik kitą dieną nuėjo nukentėjusiosios paklausti, kas atsitiko. Jis nuėjo kartu su D. savanoriškai. Su nukentėjusiąja pakalbėjo, ką ji jiems pasakė nebepamena. Patvirtino, jog šauksmą išgirdo pro langą – padėkite, jie suprato, kad kažką muša arba kažkas vyksta negero, kitaip nebūtų skambinę policijai.

11Be teisminio nagrinėjimo metu duotų kaltinamojo, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų kaltinamojo G. S. kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 149 straipsnio 1 dalyje ir 150 straipsnio 1 dalyje, įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, o būtent:

  • 2017 m. vasario 25 d. E. S. protokolu–pareiškimu, kuriame nurodoma, kad 2017 m. vasario 25 d. apie 20.40 val., ( - ), pažįstamas asmuo G. S., gim. ( - ), buto kambaryje, nakties metu grasino fiziniu susidorojimu jos atžvilgiu, nenustatytą kartų rankos kumščiu sudavė jai į įvairias veido vietas, prieš jos valią bei negalėdama jam pasipriešinti, G. S. tenkino lytinę aistrą, oraliniu bei lytiniu būdu. Dėl suduotų smūgių bei lytinio akto ji patyrė fizinį skausmą bei psichologinį smurtą. Prašoma G. S. nubausti įstatymų nustatyta tvarka (1 t., 1 b. l.);
  • 2017 m. vasario 25 d. 21.04 val. informaciniu pranešimu ROIK 0117000100634, kuriame nurodyta, kad D. D. informavo, jog praeidamas iš namo ką tik girdėjo moters klyksmus bei pagalbos šauksmus. Įtaria, kad prieš moterį naudojamas smurtas. Pranešimas papildytas įrašu, jog 22.14 val. GMP atvežė E. S., kuriai nustatytas 1,21 girtumas, aplinkybės neaiškios, nustatyti sužalojimai: krūtinės, nugaros srities, galvos sumušimai (1 t., 10 b. l.);
  • 2017 m. liepos 26 d. apžiūros protokolu, kuriame apžiūrėti 2017 m. vasario 25 d. Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus el. paštu pateikti pagalbos kvietimo skambučio įrašai bei padaryta suvestinė, iš kurios matyti, kaip D. D. pranešė Bendrajam pagalbos centrui apie galimai vykdomą nusikalstamą veiką (1 t., 60-61, 62-63 b. l.);
  • 2017 m. vasario 25 d. apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta – ( - ), blokinis, penkių aukštų namas, per pirmas laiptinės duris, kurios yra metalinės, rakinamos koduota spyna, kodas – 147, patenka į laiptinę, ten lipa į penktą aukštą, kur mato baltos spalvos duris. Per jas patenka į vidų, prieš tai jos atrakinamos. Įėję mato koridorių, kuris suka į dešinę, gale matomos pravertos durys į kambarį. Kambaryje rašomasis stalas, po juo išmėtyti pieštukai ir liemenėlė. Toliau matomas fotelis, dviejų sėdimų vietų sofa, šaldytuvas, trijų sėdimų vietų sofa, su ant jos esančia apvilkta antklode ir šalia jos esančiais džinsais. Daugiau nusikalstamos veikos pėdsakų nepastebėta. Prie protokolo pridėtos foto lentelės, kuriose užfiksuotas penkiaaukščio bendras vaizdas, laiptinės durys, laiptinė, buto durys, buto koridoriaus vaizdas, koridoriaus ir kambario vaizdas, bendras kambario vaizdas, bendras patalynės ir džinsų ant lovos vaizdas, bendras liemenėlės vaizdas, užvalkalas, džinsinių kelnių bei liemenėlės vaizdas (1 t., 13-14, 15-21, 22-23 b. l.);
  • 2017 m. vasario 27 d. apžiūros protokolo priedu – foto lentele Nr. C, kurioje užfiksuotas nukentėjusiosios veidas iš arti, nukentėjusios veidas iš kairės pusės, ant nukentėjusios dešinės pusės krūtinės srityje esančios mėlynės vaizdas su masteline liniuote, ant nukentėjusios nugaros esančių kraujosruvų vaizdas su masteline liniuote, ant nukentėjusios, užpakalinėje žasto srityje esanti mėlynė, nukentėjusios dešinės rankos žasto srityje esančių sužalojimų žymės su masteline liniuote (1 t., 27-30 b. l.);
  • Mažeikių ligoninės įdėtiniu lapu į formą Nr. 025-1/a-LK, kuriame nurodyta, kad E. S. konstatuoti dauginiai paviršiniai galvos sužalojimai, krūtinės ir nugaros srities sumušimas, girtumas 1,21 promilės (1 t., 67 b. l.);
  • specialisto išvada Nr. G257/2017(04), kurioje nurodyta, kad E. S. padaryti sužalojimai: muštinė žaizda viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje su aplinkine poodine kraujosruva, poodinės kraujosruvos dešinėje pakaušio pusėje, kairės ausies kaušelyje, kairiame skruoste, abiejuose žastuose, dešinėje šlaunyje, poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas kairėje nugaros pusėje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ar paviršiais, nemažiau vienuolikos trauminių poveikių pasekoje. Neatmetama, kad poodinės kraujosruvos dešinėje pakaušio pusėje, kairio žasto užpakaliniame paviršiuje, poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas kairėje nugaros pusėje galėjo gautis griuviminės traumos metu. Kiti sužalojimai visumoje nėra būdingi griuviminei traumai. Teismo medicininiu požiūriu, sužalojimų būdingų prievartiniam lytiniam aktui nebūna. E. S. lytinių organų srityje sužalojimų nėra. E. S. tamponėliuose su makšties turiniu rastas sperminis skystis nurodo, kad ji lytiškai santykiavo trijų parų laikotarpyje iki tamponėlių iš makšties paėmimo. E. S. tamponėliuose su burnos turiniu rasti sperminio skysčio pėdsakai nurodo, kad ji lytiškai santykiavo oraliniu būdu kelių - keliolikos valandų laikotarpyje iki tamponėlių su burnos turiniu paėmimo. E. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku (1 t., 76-77 b. l.);
  • specialisto išvada Nr. G258/2017(04), kurioje nurodyta, kad G. S. lytinių organų srityje sužalojimų nėra (1 t., 81 b. l.);
  • specialisto išvada Nr. S179/2017(01), kurioje nurodyta, kad atlikus autosominių STR lokusų tyrimą tamponėliuose su E. S. makšties turiniu, gautas E. S. DNR profilis su 99,999999999999% tikimybe; atlikus Y chromosomos STR lokusų tyrimą, gautas vieno asmens DNR profilis, kuris sutampa su G. S. DNR profiliu su ne mažesne nei 99,9 % tikimybe tarp giminystės ryšiais pagal vyrišką liniją su G. S. nesusijusių asmenų. Atlikus DNR tyrimą nuoplovose nuo G. S. varpos gautas mišrus, ne daugiau nei dviejų asmenų DNR profilis, iš kurių duominuojantis DNR profilis sutampa su E. S. DNR profiliu su 99,999999999999% tikimybe, o kitas, dalinis DNR profilis sutampa su G. S. DNR profiliu su 99,999999999999% tikimybe. Atlikus autosominių STR lokusų tyrimą tamponėliuose su E. S. burnos turiniu, gautas E. S. DNR profilis su 99,999999999999% tikimybe; atlikus Y chromosomos STR lokusų tyrimą, DNR profilio tinkamo vertinimui negauta (1 t., 84-96 b. l.);
  • ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusios E. S. parodymais, kur ji parodė, kad 2017 m. vasario 25 d. buvo jos tėvo V. S. mirimo metinės, kur po bažnytinių apeigų ir lankymosi kapinėse, buvo gedulingi pietūs kavinėje, adresu Laisvės g. 30, Mažeikiai. Tarp visų dalyvių metinėse buvo ir jos tėvo ilgametis draugas G. S., kurį pažįsta apie 10 metų laiko. Po gedulingų pietų ji su savo mama V. S. ėjo namo. Su jais kartu link namų ėjo ir G. S., kurio eiti kartu nei ji, nei jos mama nekvietė. Apie 16 val. visi trys parėjo į mamos namus, adresu ( - ). Kadangi iš gedulingų pietų buvo likę maisto ir alkoholio likučių, todėl namuose virtuvės kambaryje ji, mama ir G. ėmė vartoti alkoholį - degtinę. Po to, G. nuėjo į parduotuvę ir parnešė dar vieną degtinės butelį. Parnešus šį butelį iš pradžių ji sėdėdama virtuvės kambaryje kartu su mama ir G. išgėrė vieną stikliuką degtinės, po ko jai pasidarė bloga ir ją mama kartu su G. nuvedė į kitą kambarį, kur ją su rūbais paguldė ant sofos, kur ji užmigusi. Pamena, kad pabudusi buvo nuėjusi į kitą kambarį, kur rado miegančią neblaivią savo mamą. Jos prašė nepalikti ir išprašyti G. išeiti iš buto, bet ji į tai nieko nereagavo. Nežino kiek tiksliai laiko ji miegojo, pamena, kad ją G. pakėlė iš sofos. Ji jo prašė palikti ją ramybėje ir leisti jai toliau miegoti, tačiau G. jai delnu ne mažiau keturis kartus trenkė per veidą ir galvą, liepė jai nusiraminti, „nevaidinti cielkos“, nes „kitaip uždaužys“. Jis liepė pačiulpti jo varpą, o jei bandys įkąsti pagrasino, kad išdaužys jai dantis. Kiek pamena jis tuo metu buvo nuogas. Ji tada ėmė verkti, garsiai šauktis pagalbos tikėdamasi, kad kaimynai ją išgirs ir kas nors suteiks jai pagalbą. Kur tuo metu buvo mama nematė. Išsigandusi G. grasinimų, nes jis atrodė labai agresyvus ir bijodama būti sumušta, ėmė čiulpti jo varpą. Čiulpiant jo varpą ją pradėjo pykinti ir ji nustojo tai daryti bei atsitraukė nuo jo lytinių organų. Tada G. nemažiau du kartus delnu trenkė į veidą ir per galvą, vėl ėmė grasinti ją sumušti, užmušti ir reikalavo toliau čiulpti jo varpą. Tuo metu jis buvo atsisėdęs ant sofos. Ji vėl pradėjo čiulpti jo varpą, bet ją ir toliau pykino. Tai ji nebegalėdama tai tęsti ir norėdama, kad jis nebereikalautų jos čiulpti jo varpą, atsisėdo ant jo - apžergdama jo kojas. Taip padariusi, nes matė iš jo elgesio, kad jis yra labai agresyvus ir jis jos nepaliks ramybėje, toliau ją muš jei ji atsisakys tenkinti jo lytinę aistrą. Jo varpa atsidūrė jos makštyje. Nuo G. suduotų smūgių jai labai skaudėjo galvą, ir ji bijodama, kad jos nebemuštų, ėmusi jį raminti, kad yra viskas gerai, tegul jis nusiramina. Tokioje pozoje jie išbuvo apie 3 ar 5 minutes. Pamena, kad kai ji atsisėdo ant G. ji buvo nuoga. Kokiu metu ir kokiu būdu jis ją nurengė, ji dėl patirto streso negali nurodyti. Tik pamena, kad priešinosi ir muistėsi būti nurengiama. G. visą tą laiką atrodė lyg sužvėrėjęs, labai agresyvus. Dėl to ji buvo labai išsigandusi. Tada koridoriuje išgirdo balsus sakant „policija“. Ji tada nulipo nuo G., apsigaubusi antklodę išbėgo į koridorių, kur pamatė policijos pareigūnus. Jos pareigūnai paklausė kas nutiko. Ji jiems pasakiusi, kad ją mušė. Tuo metu ji buvo labai išsigandusi ir sutrikusi. Po to, šiek tiek nurimusi ji pareigūnei moteriai pasakė, kad ji buvo seksualiai prievartaujama. Neneigia, kad ji turi draugą Airijoje, kurį vadina sutrumpintu vardu D. (1 t., 25-26 b. l.);
  • ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos V. S. parodymais, kur ji parodė, kad 2017 m. vasario 25 d. senamiestyje kavinėje minėjo jos vyro mirimo metines. Juose dalyvavo jos dukra E. S. ir buvęs vyro draugas G. S., bei kiti dalyviai. Apie 18 val. baigus minėti metines, visi skirstėsi namo ir ji su dukra E. taip pat ruošėsi namo. Su jais kartu ėjo ir G. S.. Pėsčiomis grįžo iki namų, laiko atžvilgiu užtrukdami apie 30 minučių laiko. Kodėl G. S. ėjo kartu jai klausimas nekilo, galvodama, kad jis netoli jų gyvena, tai kadangi pakeliui ir eina kartu. Tačiau atėjus iki jų gyvenamojo namo G. S. tiesiog nekviestas ėjo kartu su jomis į butą. Ji su E. neprieštaravo tam. Iš vyro mirimo metinių parsinešė butelį brendžio, tai tą butelį brendžio ir gėrė visi trys. Nurodo, kad E. gėrė mažai, nes ji iš viso mažai gerianti. Neneigia, kad ji gal kiek ir padaugino alkoholio ir nelabai ką atsimena, tačiau atsimena tai, kad vienu metu ji pasakiusi tik, kad yra labai pavargusi, nori miego ir ji nuėjusi miegoti ir kas vyko toliau, kai ji nuėjo miegoti, pasakyti negali, nes nieko nepamena, pamena tik tai, kad jau buvo atvykę policijos pareigūnai, kurie grįžo kartu su E. Ji tada sužinojusi, kad E. buvo išžaginta G. Iš pradžių galvojusi, kad visa tai vyko ne pas ją namuose, nes nieko negirdėjusi, tačiau E. jai pasakojosi, kad ji labai šaukė, o ji nieko negirdėjusi. Mano, kad dėl padauginto alkoholio kiekio ir vaistų poveikio ji galėjo nieko negirdėti. Neneigia, kad ji vartoja psichiatro paskirtus vaistus. Ir tą dieną buvo jų išgėrusi, dar gėrė alkoholio, tai gal dėl to ir negirdėjusi nieko, kaip jos E. šaukė. Neigia, kad tą vakarą E. buvo užėję psichozės priepuoliai, tačiau neneigia, kad kavinėje E. labai verkė, gailėjosi tėčio. O namie buvo rami, neverkė, raminti jos nereikėjo. Neigia, kad E. isterikavo, nurodydama, kad apskritai E. nėra linkusi į isterijas, apibūdindama, kad ji rami mergina. Į tyrėjos klausimą: – E. turi draugą vardu D.? Atsakė, kad tokio nežino. Dukra trečius metus važiuoja į Airiją sezono metu dirbti, vasarą. Taip užsidirba pinigų. Ir dabar yra išvažiavusi, grįš rugsėjo mėnesį apie 7 dieną. Kada tiksliai nepasakys, šiuo metu dukra yra Airijoje. Į prokurorė klausimą: – Tuo metu, kai jūs vakarojot pas jus, ar buvo E. S. psichozės priepuoliai? Atsakė, kad ne, ji tik kai buvo kavinėje labai verkė, gailėjosi tėčio, o namie – nieko, rami buvo, neverkė, raminti jos nereikėjo. Į prokurorės klausimą: – Kol jus nenuėjote miegoti, ar guldėte E. ant sofos miegoti? Atsakė, kad tikrai ne, nebent nepamena. Kad ji mažai gėrė, ką ten ją guldyti. Į prokurorės klausimą: – Ar E. isterikavo? Atsakė, kad ne, ji nėra linkusi į isterijas, rami mergaitė. Jos žiniomis, E. buvo nekalta ir su niekuo nesantykiavusi, nes ji nei eidavo kur, nei pas ją kas nors ateidavo, visada namie. Jos manymu, tai buvo E. pirmi lytiniai santykiai. Šiaip mergaitė labai uždaro būdo, mažai ką pasakojasi. Daugiau šiuo klausimu papildyti, neturi ko. Dar papildo, kad kai atsikėlė bute nebematė G. S.. Kas ir kada jį išsivedė nežino, nematė arba nepamena (1 t., 35-36 b. l.);
  • ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo A. D. parodymais, kur jis parodė, kad 2017 m. vasario mėn., dienos tiksliai nepamena, kažkur apie 21 val. vakare jis kartu su savo draugu D. D. ėjo iš jo namų, kuris gyvena ( - ), į parduotuvę, esančią netoli namo. Išėjus iš parduotuvės, kur lauke liko stovėti draugas D., jis jam pasakė, kad kažkas šūkauja, prašosi pagalbos. Jis taip pat išgirdo moters balsą, kuri klykė, cypė, šaukė pagalbos. Kadangi tas klykimas - cypimas nesiliovė apie 10 minučių laiko, jie su draugu nusprendė iškviesti pagalbą, suprasdami, kad kažkam reikalinga pagalba. Pagal šaukimą jie nusekė iki buto, kuriame ir buvo moteris. Matė, kad buto langas atidarytas, dėl to ir girdėjosi labai gerai ir iš toli tas pagalbos šauksmas. Atsekė, kad šaukiama iš buto, esančio 5 aukšte. Buto numerio dabar nepamena. Tada skambino į pagalbos centrą bendruoju numeriu 112 (iš jo telefono). Jis davė D. savo telefoną jis ir prisistatė kaip skambintojas. Po kiek laiko neatvykus ilgai policijos pareigūnams, o moteriai vis dar šaukiant ir kviečiant pagalbos jis paskambino vėl bendruoju pagalbos telefonu. Netrukus atvyko policijos pareigūnai. Jiems atvykus, jau moteris nebešaukė, tačiau jie padėjo pareigūnams surasti butą iš kurio moteris šaukėsi pagalbos. Po to, matė kaip iš buto išvedė vyriškį, po to, atvyko greitoji medicinos pagalba. Sekančią dieną jie su D. aplankė tą moterį, kuri kvietėsi pagalbos, kuri jiems padėkojo ir pasisakė, kad vyriškis ją norėjo išžaginti. Smulkiau nieko nepasakojo, tik iš karto apsiverkė. Daugiau jos nieko ir neklausinėjo. Pažymėjo, kad apie 10 minučių laiko moteris šaukėsi pagalbos. Iš šaukimo suprato, kad ta moteris buvo mušama, nes šaukė sakydama „aaaa“, tuo metu mano, kad buvo suduodami smūgiai (1 t., 39-40 b. l.);
  • ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo D. D. parodymais, kur jis parodė, kad 2017 m. vasario mėn., dienos nepamena, vakarop, lauke jau buvo tamsu, jis kartu su savo draugu A. D. išvedė pavedžioti į lauką savo šunį bei tuo pačiu ėjo į šalia jo namų už 15 metrų esančią parduotuvę. Į parduotuvę nuėjo tik draugas, o jis su šunimi liko stovėti prie jos lauke ir stovint staiga išgirdęs, kaip sucypė moters balsas, šaukė: – Padėkit, gelbėkit. Taip sušaukė tik vieną kartą, po to buvo tyla. Išėjus A. iš parduotuvės jis išgirdo vėl, kaip moters balsas sucypė ir vėl šaukėsi pagalbos šaukdama: – gelbėkit, padėkit. D. A. paklausė, ar jis girdėjo tai, ką jis girdi. A. pasakė, kad taip viską girdi. Tada nutarė su juo eiti artyn to namo, iš kur sklido moters šauksmas – pagalbos prašymas. Priėjus prie namo artyn vėl išgirdo moters cypimą, pagalvojo, kad moterį galimai kažkas muša. Tada nusprendė su A. kviesti policiją. Tada skambino į pagalbos centrą bendruoju numeriu 112 iš A. telefono, kur visų pirma kalbėjo jis, o po to, skambino pakartotinai, tai jau kalbėjo A. pats. Skambino pakartotinai, nes ilgai neatvyko policija, o tol kol laukė girdėjosi vėl moters pagalbos šauksmas. Toks jausmas, kad moteris šaukė, tačiau jai buvo uždengta burna. Girdėjosi, kad verkia pasikūkčiodama ta moteris. Policijai atvykus jau moteris nebešaukė, tačiau jie padėjo pareigūnams surasti butą, iš kurio moteris šaukėsi pagalbos. Po to, matė, kaip iš buto išvedė vyriškį, po to, atvyko greitoji medicinos pagalba. Sekančią dieną jis su A. aplankė tą moterį, kuri kvietėsi pagalbos. Pastaroji jiems padėkojo ir pasisakė, kad vyriškis ją norėjo išžaginti. Smulkiau nieko nepasakojo, tik iš karto apsiverkė. Daugiau jos nieko ir neklausinėjo. Pažymi, kad butas buvo penktame namo aukšte, iš kurio moteris šaukėsi pagalbos. Nurodė, kad ten ( - ). Buto durys po kaire puse, nežino kelintas numeris. Teigia, kad moters pagalbos šauksmas girdėjosi apie 15 minučių laiko (1 t., 42-43 b. l.);
  • ikiteisminio tyrimo metu duotais kaltinamojo G. S. parodymais, kur jis parodė, kad pripažįsta iš dalies kaltę, kad jis 2017 m. vasario 25 d. dalyvavo savo draugo V. S. mirimo metinėse. Po bažnytinių pamaldų, mirusiojo kapo lankymo, buvo gedulinguose pietuose, kurie buvo kavinėje, esančioje Mažeikių mieste, Laisvės g. 30. Per gedulingus pietus vartojo alkoholį. Šiose apeigose dalyvavo ir mirusiojo dukra E. S., kurią jis pažįsta apie penkerius metus. Ją pažįsta kaip mirusio draugo dukrą, tačiau jokių artimesnių ryšių su ja nepalaiko. Po gedulingų pietų E. S. motina V. S. pasiūlė pareiti pas ją į namus, nes ji iš pietų dar turėjo likusios degtinės. Apie 16 val. jis su V. ir jos dukra E. parėjo į jų namus, adresu ( - ). Bute virtuvės kambaryje visi trys gėrė degtinę. Po to, jis iš parduotuvės dar parnešė degtinės ir jie toliau ją gėrė. Jiems geriant E. pasidarė bloga, ji pradėjo keistai elgtis, t. y. pradėjo isterikuoti, šaukti vardą „D.“. Jis su V. ją nuvedė į kitą kambarį - svetainę ir ją paguldė ant sofos miegoti. Tada dviese su V. virtuvėje toliau gėrė degtinę. Po kiek laiko vėl išgirdo šaukiant E. ir su V. nuėjo jos raminti. V. jo paprašė atsigulti svetainėje šalia jos dukros E., kad ji nusiramintų. Jis su savo rūbais atsigulė šalia E. Ji sofoje gulėjo taip pat su rūbais. Jam gulint šalia E., ji nusiramino ir jam pasakė „man nieko daugiau nereikia, tik tu D. būk šalia manęs“. Kambaryje nedegė šviesa, buvo tamsu, todėl manė, kad ji sumaišė jį su kažkokiu „D.“. Tada ji pradėjo bučiuoti jam į lūpas. Jis lytiškai susijaudino. Iš jos elgesio suprato, kad ji taip pat yra susijaudinusi ir nori mylėtis. Jis jai numovė džinsines kelnes, kelnaites. Pats taip pat apsinuogino, nusivilkdamas kelnes, kelnaites. Ji jam pradėjo čiulpti jo varpą, po to, jis savo erekcijos būsenos varpą įkišo jai į makštį ir jie ėmė mylėtis jai gulint apačioje, o jam gulint ant jos. Jiems besimylint jie iškrito iš sofos ant grindų, nes sofa nebuvo pilnai ištiesta. Tačiau lytinio akto spermos išsiveržimu jis nebaigė, nes buvo neblaivus ir niekaip negalėjo baigti. Kiek laiko jie mylėjosi, jis nežino. Kur tuo metu buvo V. tiksliai nežino, mano, kad ji galėjo būti virtuvėje. Kadangi jis negalėjo baigti lytinio akto, todėl jis pats jį nutraukė. Apsirengė ir nuėjo į virtuvę. Virtuvėje buvo V. ir jie su ja dviese toliau gėrė degtinę. E. nuėjo į kitą kambarį. Po to, jis nuėjo į kambarį, kuriame buvo E. Ji sėdėjo ant sofos be kelnių ir be kelnaičių. Kambaryje nebuvo jokios šviesos, buvo tamsu. Jis paprašė, kad E. jam pačiulptų varpą. Ji pradėjo jį bučiuoti, po to, pradėjo jam čiulpti varpą. Tada jis atsisėdo ant sofos, o E. atsisėdo ant jo įsikišdama jo varpą į savo makštį. Tokiu būdu jie pradėjo mylėtis. Jis lytinio akto spermos išsiveržimu nebaigė. Jiems mylintis E. suprato, kad ji mylisi ne su „D.“, o su juo. Tada ji pradėjo šaukti vardą „D.“, ėmė verkti. Tuo metu išgirdo, kad buto koridoriuje kažkas ėmė šaukti „policija“. E. išbėgo iš kambario į koridorių. Netrukus į kambarį įėjo policijos pareigūnai ir jį sulaikė. E. ją sumušti jis negrasino, prieš ją jokio fizinio smurto nenaudojo. Ji su juo mylėjosi be jokios prievartos. Tik gal ji sumaišė jį su kažkokiu „D.“ ir galvojo, kad mylisi su juo. O supratusi, kad mylisi ne su D., ant jo supyko ir apkaltino jį, kad jis ją seksualiai prievartavo (1 t., 117-118, 121 b. l.);
  • 2018 m. sausio 23 d. mokėjimo dokumentu, kuris patvirtina, jog G. S. atlygino 12,86 Eur žalą Valstybinei ligonių kasai prie LR SAM (2 t., 88 b. l.);
  • 2018 m. sausio 25 d. sutartimi dėl visiško žalos atlyginimo, kurioje nurodyta, kad nukentėjusioji ir kaltinamasis susitarė dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajai iš kaltinamojo, jog kaltinamasis įsipareigoja sumokėti nukentėjusiajai 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iki 2019 m. sausio 25 d., ir ši suma kompensuoja nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą (2 t., 89 b. l.).
Nusikalstamų veikų kvalifikavimas ir teismo išvados

12Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo posėdyje tiesiogiai ištirtus įrodymus, daro išvadą, jog pasitvirtino G. S. pareikšti kaltinimai dėl nukentėjusiosios E. S. išžaginimo ir seksualinio prievartavimo.

13Šioje byloje G. S. buvo kaltinamas dviejų nusikaltimų, nukreiptų prieš žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, padarymu. Pagal BK 149 straipsnio 1 dalį išžaginimas – tai lytinis santykiavimas su žmogumi prieš jo valią, panaudojant fizinį smurtą, grasinant tuoj pat jį panaudoti, kitaip atimant galimybę priešintis ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle. Esminis išžaginimo požymis, skiriantis jį nuo nenusikalstamų veikų, yra tas, kad lytiškai santykiaujama prieš nukentėjusiojo asmens valią, t. y. nesutinkant vienam iš asmenų, dalyvaujančių lytiškai santykiaujant. Vieno iš asmenų nesutikimas turi būti aiškiai išreikštas ir kaltininkas turi suvokti kito asmens nesutikimą. Asmens nesutikimas gali būti išreikštas žodžiais – pasakant apie lytinių santykių nenorą, šaukiant pagalbos arba kitokio pobūdžio veiksmais – verkiant, atstumiant kaltininką, stengiantis nuo jo pabėgti arba kitais būdais.

14Lytinės aistros tenkinimas BK 150 straipsnio prasme yra skirtingų lyčių asmenų arba tos pačios lyties asmenų veiksmai, kai lytinė aistra tenkinama kitais būdais, negu numatyta BK

15149 straipsnyje, kaip antai: oraliniu, analiniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdais (dirginant vyro ar moters lytinius organus, liečiant lytiniu organu kito žmogaus kūną ir pan.). Kitoks fizinio sąlyčio būdas apima vyro ar moters lytinių organų dirginimą, lietimą, kito žmogaus kūno lietimą lytiniu organu, pirštų ar kitokių daiktų kišimą į kito asmens lytinius organus ar išeinamąją angą ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-642/2007, 2K-57/2009, 2K-363/2009, 2K-50/2012). Lytinės aistros tenkinimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę tik tais atvejais, kai tai daroma vėlgi prieš nukentėjusio asmens valią. Šios nusikalstamos veikos yra padaromos tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad lytiškai santykiauja ar atlieka seksualinius veiksmus, fiziškai kontaktuoja su nukentėjusiuoju asmeniu prieš jo valią panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas jį panaudoti ar kitaip atimdamas galimybę priešintis arba pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle ir nori patenkinti savo seksualinį poreikį būtent tokiu būdu. Kartu nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių–psichinių) nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, 2K-526/2011, 2K-406/2011, 2K-501/2012, 2K-202/2014).

16Kaltinamasis G. S. savo kaltę pripažino iš dalies, pripažino dėl seksualinio prievartavimo, tačiau neigia išžaginęs. Kaltinamojo pozicija kaltės atžvilgiu nebuvo nuosekli viso proceso metu. Ikiteisminio tyrimo metu G. S. nurodė, jog santykiavimas su nukentėjusiąja E. S. buvo abipusiu sutarimu ir jis jokio smurto nukentėjusios atžvilgiu nenaudojo (1 t., 117-118 b. l.). Įtariamojo apklausos metu 2017 m. liepos 21 d. kaltinamasis G. S. parodė, kad susipažinęs su pranešimu apie įtarimą, savo kaltės nepripažįsta, parodymus jau yra davęs, papildyti nieko nenori ir į jokius klausimus neatsakinės (1 t., 121 b. l.). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo pozicija kaltės atžvilgiu buvo išsakyta, jog kaltės nepripažįsta, tačiau kaltinamasis nurodė, kad labai gailisi, jog taip įvyko bei nurodė nesutinkantis, kad E. S. buvo suduota daug smūgių, tačiau neneigė sutrenkęs (2 t., 81-85 b. l.). Tuo tarpu nukentėjusiosios E. S. parodymai – ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo nuoseklūs, kad ji lytinių santykių su kaltinamuoju nenorėjo. Ji buvo prikelta iš miego, ją per prievartą nurengė, sudavė smūgius bei liepė tenkinti oraliniu būdu, nukentėjusioji patvirtino, jog ji šaukėsi pagalbos bei jai skaudėjo nuo suduotų smūgių. Pažymėtina, jog nukentėjusioji yra tas asmuo, kurio parodymai turi itin svarbią reikšmę, todėl teismas turėjo pareigą kruopščiai bei tinkamai įvertinti, ar tokio asmens parodymai yra patikimi, teisingi bei ar galima jais grįsti kaltinamojo kaltę. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nukentėjusios parodymus, apie jos atžvilgiu naudotą smurtą patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai A. D. bei D. D., kurie patvirtino, kad girdėjo moters pagalbos šauksmus ir apie tai informavo bendrąjį pagalbos centrą (1 t., 39-40, 42-43 b. l.). Teisminio nagrinėjimo metu A. D. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei tai, jog girdėjo pagalbos šauksmus ir iškvietė pagalbą (2 t., 81-82 b. l.). Kaltinamojo nurodytos aplinkybės, jog nukentėjusioji E. S. savo noru santykiavo su kaltinamuoju paneigia ir tai, jog G. S. nurodė, kad nurengė E. S. svetainės kambaryje, tačiau įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad nukentėjusios rūbai buvo kitame kambaryje, kur E. S. atžvilgiu G. S. naudojo prievartinius veiksmus (1 t., 13-14, 19-21 b. l.). Paminėtina ir tai, jog G. S. patvirtino teismui, jog nukentėjusios po, anot jo, savanoriško abipusio santykiavimo, neaprengė. Todėl visiškai neįtikima, jog nukentėjusioji, kuri miegojo, galėjo būti, jai nejaučiant, nurengta svetainės kambaryje, po to, apsirengti ir nueiti į kitą kambarį, kur nuketėjusios E. S. atžvilgiu G. S. naudojo prievartą. Nukentėjusios E. S. parodymus patvirtina ir įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusios rūbai rasti tame kambaryje, kuriame jos atžvilgiu buvo naudotas fizinis smurtas, kur G. S. prievarta nurengė nukentėjusiąją ir jos atžvilgiu atliko prievartinius veiksmus, t. y. ją seksualiai prievartavo bei išžagino (1 t., 13-14, 19-21 b. l.).

17Teisminio nagrinėjimo metu gynyba stengėsi įrodyti, kad kaltinamasis nesiekė prievartinio vaginalinio lytinio akto, kad pati nukentėjusioji savo noru tenkino lytinę aistrą vaginaliniu būdu. Kaltinamasis siekė prievartinio lytinio akto, nes pats kaltinamasis aiškiai teismui pasakė, jog jo tikslas buvo patenkinti savo lytinę aistrą. Tai kad nukentėjusioji apsisprendė tęsti kaltinamojo aistros patenkinimą kitu, t. y. vaginaliniu būdu, nulėmė tik tos aplinkybės, jog nukentėjusioji nebegalėjo tęsti kaltinamojo lytinės aistros tenkinimo oraliniu būdu, nes jai buvo bloga, o ji matydama, kad kaltinamasis siekia būti lytiškai patenkintas ir bijodama būti kaltinamojo daugiau mušama, tenkino kaltinamojo lytinę aistrą kitu būdu, t. y. vaginaliniu. Paminėtina ir tai, jog nukentėjusios valia dėl savanoriško lytinės aistros tenkinimo buvo palaužta, prieš nukentėjusiąją buvo panaudotas fizinis smurtas, kaltinamasis mušė nukentėjusiąją, todėl ji bijodama kaltinamojo, tęsė jo lytinės aistros tenkinimą vaginaliniu būdu. Nukentėjusioji ne kartą ikiteisminio ir teisminio nagrinėjimo metu pabrėžė, jog savo noru ji nenorėjo santykiauti su kaltinamuoju. Teismas tokius gynėjo įvardytus motyvus laiko subjektyviais samprotavimais bei prielaidomis, savaime nepaneigiantiems nukentėjusiosios parodymų bei kaltinamojo kaltės atlikus išžaginimą.

18Teismas vertindamas nukentėjusios parodymus tikrina, ar tuos parodymus patvirtina objektyvūs bylos duomenys. Iš duomenų, teismo pripažintų įrodymais, aptartina, kad nukentėjusios E. S. parodymus apie prieš ją vartotą smurtą patvirtina specialisto išvada Nr. G257/2017(04), kurioje nustatyti E. S. kūne esantys sužalojimai – muštinė žaizda viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje su aplinkine poodine kraujosruva, poodinės kraujosruvos dešinėje pakaušio pusėje, kairės ausies kaušelyje, kairiame skruoste, abiejuose žastuose, dešinėje šlaunyje, poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas kairėje nugaros pusėje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ar paviršiais, nemažiau vienuolikos trauminių poveikių padarinių. Neatmetama, kad poodinės kraujosruvos dešinėje pakaušio pusėje, kairio žasto užpakaliniame paviršiuje, poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas kairėje nugaros pusėje galėjo gautis griuviminės traumos metu. Kiti sužalojimai visumoje nėra būdingi griuviminei traumai. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku (1 t., 76-77 b. l.). Taigi, specialisto tyrimo metu buvo nustatyti nukentėjusios kūno sužalojimai (kraujosruvos, odos nubrozdinimai ir t. t.), kurie galėjo būti padaryti būtent tokiomis aplinkybėmis, kokias nurodė nukentėjusioji E. S.. Kita vertus, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti pati. Paminėtina ir tai, jog nuketėjusioji E. S. patvirtino, jog būdama svetainės kambaryje prie lango ji nesusižalojo, kaip kad teigia kaltinamasis. Nukentėjusiosios sužalojimai užfiksuoti nuotraukose, kurios padarytos 2017 m. vasario 27 d., apžiūros metu (1 t., 27-30 b. l.), patvirtina, jog ji buvo sužalota kaltinamojo. Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis lytiškai santykiavo prieš nukentėjusiosios valią, panaudodamas fizinį smurtą, į byloje esančius įrodymus, į tai, kad nukentėjusiajai buvo suduoti smūgiai, atsirado kūno sužalojimas, teismas pagrįstai daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmuose yra nusikaltimų, numatytų BK 149 straipsnio 1 dalyje ir BK 150 straipsnio 1 dalyje, požymiai.

19Teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis G. S. 2017 m. vasario 25 d. laikotarpiu nuo 20 val. iki 21.10 val., būdamas neblaivus, buto, esančio adresu ( - ), kambaryje, grasindamas E. S. fiziniu susidorojimu, nusirengęs pats ir jėga nurengdamas nukentėjusiąją, sudavė jai į veidą, į galvos sritį bei kitas kūno vietas, ne mažiau kaip 11 trauminių poveikių padarinių padarė E. S. muštinę žaizdą viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje su aplinkine poodine kraujosruva, poodines kraujosruvas dešinėje pakaušio pusėje, kairės ausies kaušelyje, kairiame skruoste, abiejuose žastuose, dešinėje šlaunyje, poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimą kairėje nugaros pusėje, sukeliant nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, kišo savo lytinį organą E. S. į burną, liepdamas jį čiulpti, tenkino lytinę aistrą prieš jos valią, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, jis kišo savo lytinį organą į nukentėjusiosios makštį ir lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja prieš jos valią, taip jis oraliniu būdu seksualiai prievartavo ir išžagino nukentėjusiąją E. S.. Todėl šios nusikalstamos veikos kaltinamojo atžvilgiu teisingai ir pagrįstai kvalifikuotos pagal BK 149 straipsnio 1 dalį ir BK 150 straipsnio 1 dalį.

20Kaltinamasis G. S. yra kaltas, todėl baustinas už šių nusikaltimų padarymą. Bausmės skyrimo motyvai

21Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

22Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, jei šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus bei atsižvelgęs į kaltinamojo parodymus, nustatė, jog nors anot kaltinamojo įtakos jo veiksmams alkoholis neturėjo, tačiau darytina priešinga išvada, atsižvelgiant į kaltinamojo panaudotą fizinį smurtą nukentėjusios atžvilgiu, nekyla abejonių, jog alkoholis turėjo įtakos kaltinamojo veiksmams.

23Kaltinamasis padarė du sunkius nusikaltimus (BK 10 straipsnis, 11 straipsnis, 1, 2, 5 dalys). Jo padaryti nusikaltimai yra tyčiniai ir baigti. Vertinant kaltinamojo asmenybę, pažymėtina, kad jis administracine tvarka nebaustas (1 t., 105 b. l.), psichikos ir priklausomybės ligomis nesigydė (1 t., 111 b. l.), anksčiau teismo teistas, tačiau teistumas išnykęs (1 t., 106-109 b. l.), išsituokęs (1 t., 104 b. l.).

24Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes bei įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančią aplinkybę, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes (BK 61 straipsnis), teismas sprendžia, kad už BK 149 straipsnio 1 dalyje, BK 150 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą G. S. skirtina inkriminuojamų straipsnių sankcijose numatyta vienintelė galima bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Nustatydamas šių bausmių dydį, teismas atsižvelgia į kaltinamojo charakterizuojančias asmenines savybes ir sprendžia, kad valstybės požiūris į nusikalstamą veiką padariusį kaltinamąjį, taip pat BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti G. S. paskyrus artimus vidurkiui laisvės atėmimo bausmės dydžius. Jei asmuo su nukentėjusiuoju lytiškai santykiavo ir iš karto po to tenkino lytinę aistrą arba atvirkščiai, padarytos veikos sudaro idealiąją išžaginimo ir seksualinio prievartavimo nusikaltimų sutaptį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo „Dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo bylose“ 17 punktas). Kadangi kaltininko veikos padarytos iš idealiosios sutapties, už jas skirtinos bausmės subendrintinos jas apimant (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

25Pažymėtina, kad kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų padarymo metu galiojo BK 75 straipsnio 1 dalies 2015 m. kovo 24 d. redakcija (2015-03-19 įstatymas Nr. XII-1554), numatanti galimybę atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Tai yra veikų padarymo metu baudžiamajame įstatyme buvo įtvirtinta nuostata, jog bausmės vykdymas gali būti atidėtas ir už sunkius nusikaltimus nuteistam asmeniui. Šis įstatymas laikytinas nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu baudžiamuoju įstatymu, kuris, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, turi grįžtamąją galią ir pagal įstatymo prasmę gali būti taikomas asmenims, kurie yra nuteisti laisvės atėmimo bausme, tačiau nepradėję vykdyti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu paskirtosios bausmės.

26Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad atsižvelgiant į kaltinamojo asmenines savybes, nes jis atsiprašė nukentėjusiosios bei savo noru atlygino dalį neturtinės žalos bei susitarė dėl likusios neturtinės žalos atlyginimo bei savo noru atlygino žalą padarytą Valstybinei ligonių kasai, egzistuoja pagrindas manyti, jog jis daugiau nenusikals, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo, atidėjus bausmės vykdymą. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismo vertinimu, G. S. turi būti suteikta galimybė laisvėje, bet su probacijos priežiūra, koreguoti savo elgesį teigiama linkme ir savo elgesiu įrodyti, kad yra vertas teismo juo parodyto pasitikėjimo. Todėl jam taikytinas BK 75 straipsnis (2015 m. kovo 24 d. redakcija) ir galutinės subendrintos bausmės vykdymas atidėtinas įstatyme numatytam 2 (dvejų) metų terminui.

27Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu G. S. skirtini BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punkto, 8 punkto ir 10 punkto įpareigojimai bei 67 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė. Teismo įsitikinimu, jų visuma leis pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus ir užtikrins teisingo nubaudimo principo įgyvendinimą.

28Bausmės vykdymo atveju, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikiname sulaikyme nuo 2017 m. vasario 25 d. 22.05 val. iki 2017 m. vasario 27 d. 17.33 val. (1 t., 122, 124 b. l.) išbūtas laikas (BK 66 straipsnio 2 dalis). Dėl civilinio ieškinio ir susitarimo dėl žalos atlyginimo

29BPK 109 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

30Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos.

312017 m. gegužės 16 d. Šiaulių teritorinė ligonių kasa pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš G. S. 12,86 Eur PSDF biudžetui padarytą žalą už nukentėjusios E. S. gydymą (1 t., 46-47, 49 b. l.). Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis Gintaras pateikė teismui duomenis patvirtinančius, jog atlygino valstybinei ligonių kasai 12,86 Eur padarytą žalą (2 t., 88 b. l.), todėl procesas dėl civilinio ieškinio nutraukiamas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 107 straipsnis).

32Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji E. S. ir G. S. pateikė teismui 2018 m. sausio 25 d. susitarimą dėl visiškos neturtinės žalos, t. y. 2000,00 Eur, atlyginimo (2 t., 89 b. l.), ir prašė teismo susitarimą patvirtinti. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji ir kaltinamasis susitarė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kaltinamasis dalį neturtinės žalos, t. y. 500 Eur, atlygino, teismui pateiktas susitarimas tvirtintinas ir iš kaltinamojo G. S. nukentėjusiajai priteistina 1500,00 Eur neturinei žalai atlyginti iki 2019 m. sausio 25 d., kiekvieną mėnesį mokant po 125,00 Eur (iki mėnesio paskutinės dienos). Dėl daiktinių įrodymų

33Daiktiniai įrodymai: kelnaitės, užvalkalas, džinsai, liemenėlė bei pavyzdžiai lyginamajam tyrimui (DNR), kurie 2017 m. liepos 28 d. perduoti saugojimui į Telšių apskrities VPK daiktinių įrodymų saugojimo kamerą (1 t., 72, 73 b. l.), vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

34G. S. ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. vasario 27 d. buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei dokumentų paėmimas (1 t., 125-126, 128-129, 130-131, 132 b. l.). Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos galioti.

35Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 297, 298, 301, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 304, 305, 307, 308, 313 straipsniais,

Nutarė

36G. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 1 dalyje ir 150 straipsnio 1 dalyje, bei jį nuteisti:

37-

38pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

39-

40pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

41Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir G. S. paskirti subendrintą 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.

42Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 ir 10 punktais, 4 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu ir 70 straipsniu paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, G. S. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskiriant pareigas ir baudžiamojo poveikio priemonę:

431) per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti;

442) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

453) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

464) per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

47Bausmės vykdymo atidėjimo terminą pradėti skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

48Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, bausmės vykdymo atveju, į šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti G. S. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. vasario 25 d. iki 2017 m. vasario 27 d., ir laikyti jog jis yra atlikęs 2 (dvi) dienas laisvės atėmimo bausmės.

49Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kelnaites, užvalkalą, džinsus, liemenėlę bei pavyzdžius lyginamajam tyrimui (DNR), kurie perduoti saugojimui į Telšių apskrities VPK daiktinių įrodymų saugojimo kamerą, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

50Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti G. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei dokumentų paėmimą.

51Nutraukti procesą dėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio.

52Patvirtinti nukentėjusios E. S. susitarimą su kaltinamuoju G. S. ir priteisti nukentėjusiajai E. S. iš kaltinamojo G. S. 1500,00 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti, kurią kaltinamasis įsipareigojo atlyginti iki 2019 m. sausio 25 d., kiekvieną mėnesį mokant po 125,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt penkis eurus) iki mėnesio paskutinės dienos.

53Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

54Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Ryšiai
1. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai, pirmininkaujant teisėjai... 2. viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs ( - ) Akmenės r., gyvenantis... 4. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149... 5. Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,... 6. G. S., panaudodamas fizinį smurtą, lytiškai santykiavo ir tenkino lytinę... 7. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis G. S. savo kaltę pripažino iš dalies,... 8. Teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji E. S. parodė, kad 2017 m.... 9. Teisiamajame posėdyje apklausiama liudytoja V. S. parodė, kad 2017 m. vasario... 10. Teisiamajame posėdyje apklausiamas liudytojas A. D. parodė, kad buvo pas D.... 11. Be teisminio nagrinėjimo metu duotų kaltinamojo, nukentėjusiosios ir... 12. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo posėdyje... 13. Šioje byloje G. S. buvo kaltinamas dviejų nusikaltimų, nukreiptų prieš... 14. Lytinės aistros tenkinimas BK 150 straipsnio prasme yra skirtingų lyčių... 15. 149 straipsnyje, kaip antai: oraliniu, analiniu ar kitokio fizinio sąlyčio... 16. Kaltinamasis G. S. savo kaltę pripažino iš dalies, pripažino dėl... 17. Teisminio nagrinėjimo metu gynyba stengėsi įrodyti, kad kaltinamasis... 18. Teismas vertindamas nukentėjusios parodymus tikrina, ar tuos parodymus... 19. Teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis G. S. 2017 m.... 20. Kaltinamasis G. S. yra kaltas, todėl baustinas už šių nusikaltimų... 21. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo... 22. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog savo noru atlygino... 23. Kaltinamasis padarė du sunkius nusikaltimus (BK 10 straipsnis, 11 straipsnis,... 24. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes bei įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo... 25. Pažymėtina, kad kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų padarymo metu... 26. Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad atsižvelgiant į kaltinamojo... 27. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu G. S. skirtini BK 75 straipsnio 2... 28. Bausmės vykdymo atveju, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikiname sulaikyme... 29. BPK 109 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos... 30. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso... 31. 2017 m. gegužės 16 d. Šiaulių teritorinė ligonių kasa pateikė... 32. Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji E. S. ir G. S. pateikė teismui... 33. Daiktiniai įrodymai: kelnaitės, užvalkalas, džinsai, liemenėlė bei... 34. G. S. ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. vasario 27 d. buvo paskirtos kardomosios... 35. Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 297, 298, 301, 302... 36. G. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos... 37. -... 38. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 1 dalį –... 39. -... 40. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 1 dalį –... 41. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi,... 42. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi,... 43. 1) per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti... 44. 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo... 45. 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;... 46. 4) per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 50... 47. Bausmės vykdymo atidėjimo terminą pradėti skaičiuoti nuo nuosprendžio... 48. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi,... 49. Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti –... 50. Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti G. S. ikiteisminio tyrimo metu... 51. Nutraukti procesą dėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinio... 52. Patvirtinti nukentėjusios E. S. susitarimą su kaltinamuoju G. S. ir priteisti... 53. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas... 54. Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka....