Byla 1A-44/2014
Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Šiukštos (pranešėjo), teisėjų: Reginos Gaudutienės, V. K., sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorui Aleksandrui Kazakovui, gynėjams Adomui Liutvinskui, R. K., Anatolijui Svilai, Daivai Dereškevičienei, Algirdui Gurauskui, nuteistiesiems E. R., M. S., V. M., V. K., R. Č., specialistui Petrui Šlyžiui,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro, nuteistųjų E. R., M. S., V. K., nuteistojo R. Č. ir jo gynėjo advokato R. K., nuteistojo V. M. gynėjo advokato Adomo Liutvinsko apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo

3R. Č. nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakciją) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

4V. K. nuteistas

5pagal BK 302 str. 1 d. 15 parų areštu;

6pagal BK 260 str. 1 d. (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakciją) laisvės atėmimu 3 metams;

7pagal BK 253 str. 1 d. 15 parų areštu.

8Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 2 p., 6 d., paskirtas bausmes subendrinus apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams ir 5 (penkioms) dienoms, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

9V. M. nuteistas

10pagal BK 260 str. 3 d. laisvės atėmimu 11 metų;

11pagal BK 216 str. 1 d. (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakciją) laisvės atėmimu 3 metams.

12Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 12 (dvylikai) metų, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

13Pagal BK 260 str. 1 d. V. M. išteisintas neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

14E. R. nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakciją) laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

15Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., prie šios bausmės pridėjus dalį Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 21 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

16M. S. nuteistas

  • pagal BK 260 str. 1 d. (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakciją) dėl narkotinės medžiagos pardavimo R. Š. laisvės atėmimu 5 metams;
  • pagal BK 259 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams.

17Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., šias bausmes subendrinus apėmimo būdu, subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 5 metams.

18Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., prie šios subendrintos bausmės pridėjus dalį Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 22 d. nuosprendžiu paskirtos ir ir neatliktos bausmės, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

19Vadovaujantis BK 72 str. 2 d. 3 p., iš E. R. konfiskuota 2818,28 Lt, iš R. Č. – 92,93 Lt.

20Vadovaujantis BK 72 str. 3 d. 2 p., iš V. M. (a.k( - ) konfiskuotas automobilis „Mitsubischi L. E.“, valst. Nr. ( - )

21Iš V. K. paimti 1710 Lt ir 30 eurų grąžinti V. G., a.k. ( - ) nuosavybės teisės laikinas apribojimas šiems pinigams panaikintas.

22Automobilis ( - ), valst. Nr. ( - ), grąžintas V. M. (a.k( - ) o nuosavybės teisės laikinas apribojimas šiam automobiliui panaikintas.

23Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti R. G., R. L., R. Š., tačiau dėl jų apeliaciniai skundai nepaduoti.

24Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

25E. R. nuteistas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti. Šią veiką nuteistasis padarė tokiomis aplinkybėmis: iki 2010 m. vasario 4 d. turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti laikė nenustatytoje vietoje du polietileninius maišelius su 1,363 g rudos spalvos medžiaga, kurios sudėtyje buvo 0,411 g narkotinės medžiagos – heroino, vieną polietileninį maišelį su 0,841 g narkotine medžiaga – kanapėmis ir jų dalimis.

262010 m. vasario 4 d. paminėtus polietileninius maišelius su narkotinėmis medžiagomis E. R. neteisėtai atgabeno iki ( - ) namo, Klaipėdos m., kur apie 15.48 val. vieną polietileninį maišelį su 0,931 g rudos spalvos medžiaga, kurios sudėtyje buvo 0,273 g narkotinės medžiagos – heroino, pardavė nuteistajam M. S., o likusius polietileninius maišelius su narkotinėmis medžiagomis toliau neteisėtai laikė prie savęs, kol tą pačią dieną, apie 15.51 val., prie arkos, jungiančios ( - ) namus, Klaipėdos m., buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie apie 16.00 val. įvykio apžiūros metu iš jo burnos ištraukė polietileninį maišelį su 0,432 g rudos spalvos medžiaga, kurios sudėtyje buvo 0,138 g narkotinės medžiagos – heroino, o polietileninį maišelį su 0,841 g narkotine medžiaga – kanapėmis ir jų dalimis – apie 16.40 val. jo asmens kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

27M. S. nuteistas už disponavimą narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti bei už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Šias veikas nuteistasis padarė tokiomis aplinkybėmis: 2010 m. sausio 14 d. ne daugiau kaip 0,052 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,016 g narkotinės medžiagos – heroino – neteisėtai atsigabeno į savo gyvenamąją vietą, esančią ( - ), Klaipėdos m., ir joje neteisėtai laikė. Tą pačią dieną, apie 19.05 val., M. S. folguotą popierinį lankstinuką, kuriame buvo 0,016 g narkotinės medžiagos – heroino, per buto balkoną perdavė kaltinamajam R. Š.. Kaltinamasis R. Š. šią narkotinę medžiagą neteisėtai gabeno ir laikė prie savęs iki kol tą pačią dieną buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie apie 19.32 val. jo asmens kratos metu rado ir paėmė paminėtą lankstinuką su narkotine medžiaga.

28Be to, 2010 m. vasario 4 d. iš nuteistojo E. R. gautą polietileninį maišelį su 0,931 g rudos spalvos medžiaga, kurios sudėtyje buvo 0,273 g narkotinės medžiagos – heroino neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, nuteistasis M. S. laikė prie savęs iki kol tą pačią dieną, apie 15.51 val., prie arkos jungiančios ( - ) namus, Klaipėdos m., buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir pristatytas į Klaipėdos apskr. VPK, adresu: Jūros g. 1, Klaipėdos m., kur apie 16.45 val. jo asmens kratos metu policijos pareigūnai rado ir paėmė paminėtą polietileninį maišelį su narkotine medžiaga.

29R. Č. nuteistas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti. Šį nusikaltimą jis padarė tokiomis aplinkybėmis: iki 2010 m. balandžio 29 d. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, gabeno ir nenustatytoje vietoje laikė 9 folijos lankstinukus su 5,56 g narkotine medžiaga – kanapėmis (ir jų dalimis), vieną polietileninį paketėlį su 1,893 g narkotine medžiaga – kanapėmis (ir jų dalimis), folijos paketėlį su 0,614 g augalinės kilmės sėklomis, kurios yra narkotinė medžiaga – kanapės (ir jų dalys), du plastikinius maišelius su 1,031 g augalinės kilmės sėklomis, kurios yra narkotinė medžiaga – kanapės (ir jų dalys). 2010 m. balandžio 29 d. paminėtus lankstinukus, paketėlius, plastikinius maišelius su paminėtomis narkotinėmis medžiagomis R. Č. neteisėtai atgabeno iki ( - ) namo, Klaipėdos m. Šio namo trečio aukšto bendro naudojimo laiptinėje apie 15.18 val. vieną folijos lankstinuką su 0,710 g narkotine medžiaga – kanapėmis (ir jų dalimis) – R. Č. už 30 litų pardavė nuteistajam R. G.. Tą pačią dieną, apie 15.30 val., netoli viešbučio esančio ( - ), Klaipėdos m., nuteistasis R. G. buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie apie 15.40 val. jo asmens kratos metu rado ir paėmė paminėtą lankstinuką su narkotine medžiaga. Tuo tarpu nuteistasis R. Č. likusias narkotines medžiagas toliau neteisėtai gabeno ir laikė prie savęs, kol tą pačią dieną, apie 17.05 val., prie ( - ) namo, Klaipėdos m., sulaikymo metu 8 folijos lankstinukus su 4,85 g narkotine medžiaga – kanapėmis (ir jų dalimis), išmetė ant grindinio, kuriuos įvykio vietos apžiūros metu apie 17.10 val. rado ir paėmė policijos pareigūnai, o polietileninį paketėlį su 1,893 g narkotine medžiaga – kanapėmis (ir jų dalimis), folijos paketėlį su 0,614 g augalinės kilmės sėklomis, kurios yra narkotinė medžiaga – kanapės (ir jų dalys), du plastikinius maišelius su 1,031 g augalinės kilmės sėklomis, kurios yra narkotinė medžiaga – kanapės (ir jų dalys), apie 17.35 val. jo asmens kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

30V. K. nuteistas už svetimo dokumento laikymą, neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti ir už šaudmenų laikymą. Šias nusikalstamas veikas nuteistasis padarė tokiomis aplinkybėmis:

312010 m. sausio mėnesį, dienos metu, tiksli data ir laikas nenustatyti, netoli prekybos centro „Rimi“, esančio ( - ), Klaipėdos m., neturėdamas teisėto pagrindo, kaip užstatą, kad R. C., gim.1982-08-25, atiduos jam 50 litų skolą už įsigytą narkotinę medžiagą – heroiną, paėmė jo vardu išduotą neįgaliojo pažymėjimą Nr. ( - ) (dublikatą), kurį neteisėtai atgabeno į savo gyvenamąją vietą, adresu: ( - ), Klaipėdos m., ir joje neteisėtai laikė iki 2010 m. balandžio 12 d., kol apie 14.30 val. paminėtą dokumentą kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

32Be to, nuteistasis V. K. iki 2010 m. balandžio 12 d., neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, gabeno 2 popierinius lankstinukus su 0,242 g rusvos spalvos medžiaga, kurios sudėtyje buvo 0,060 g narkotinės medžiagos – heroino, 5 popierinius lankstinukus su 0,487 g šviesios spalvos milteliais, kurių sudėtyje, buvo 0,129 g narkotinės medžiagos – heroino, 0,035 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) – į savo gyvenamąją vietą, esančią ( - ), Klaipėdos m., ir joje neteisėtai laikė. V. K. nuteistas ir už tai, kad 2010 m. balandžio 12 d. 12.00 val. du popierinius lankstinukus su 0,242 g rusvos spalvos medžiaga, kurios sudėtyje buvo 0,060 g narkotinės medžiagos – heroino, neteisėtai išgabeno iš paminėtos gyvenamosios vietos, gabeno ir laikė prie savęs iki tą pačią dieną, apie 13.30 val., prie „( - )“, esančio ( - ), Klaipėdos m., jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie apie 13.35 val. jo asmens kratos metu rado ir paėmė paminėtus lankstinukus su paminėta narkotine medžiaga. O likusias paminėtas narkotines medžiagas V. K. toliau neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje, iki kol tą pačią dieną, apie 14.30 val., kratos metu jas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

33V. K. nuteistas už tai, kad iki 2010 m. balandžio 12 d., tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis įgijo 3 fabrikinės gamybos 9 mm kalibro garsinius (signalinius) šovinius bei 3 fabrikinės gamybos guminius šratus ir neturėdamas leidimo pagamino tris savadarbius šaudmenis, susidedančius iš 3 fabrikinės gamybos 9 mm kalibro garsinių (signalinių) šovinių ir 3 fabrikinės gamybos guminių šratų, kurių iššautų sviedinių kinetinė energija viršija šaudmenų, skirtų „D“ kategorijos šaunamiesiems ginklams keliamus energetinius reikalavimus, ir neturėdamas leidimo revolveryje „ME 38 Compact-G“ Nr. ( - ) šiuos savadarbius šaudmenis laikė savo gyvenamojoje vietoje, esančioje ( - ), Klaipėdos m. iki 2010 m. balandžio 12 d. Šią dieną, apie 14.30 val., revolverį, kurio būgne buvo paminėti savadarbiai šaudmenys, kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

34V. M. nuteistas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti ir už nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimą. Šiuos nusikaltimus jis padarė tokiomis aplinkybėmis:

352010 m. liepos 29 d. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, gabeno 49,128 g nevienalytės rusvos spalvos medžiagos, kurios sudėtyje buvo labai didelis kiekis – 25,239 g – narkotinės medžiagos – heroino, R. L. vairuojamu automobiliu „Audi A8“, valst. Nr. ( - ) Tą pačią dieną, apie 16.45 val., grįžtant iš Palangos į Klaipėdą buvo sustabdyti kelyje Kretinga–Klaipėda ties ( - ). autobusų stotele, kur V. M. sulaikymo metu neteisėtai gabenamą narkotinę medžiagą išmetė į priešais esančią laukymę. Ši narkotinė medžiaga policijos pareigūnų buvo rasta ir paimta įvykio vietos apžiūros metu.

36Be to, V. M. nuteistas už tai, kad 2009 m. liepos mėnesį kaip užstatą, kad M. J. atiduos jam apie 16000 litų skolą (tiksli suma nenustatyta) už iš jo įsigytą narkotinę medžiagą – heroiną, kuri susidarė panašiai per mėnesį, iš pastarojo paėmė automobilį „Mitsubishi L. E.“, valst. Nr. ( - ) 18825,30 eurų (65000 litų) vertės, kuris pagal 2008-04-29 lizingo sutartį Nr. ( - ) su „Swedbank lizingu“ priklausė V. M., nors faktiškai už šį automobilį mokėjo ir 2009-11-11 „Swedbank lizingas“ sumokėjo J. ir M. R. J.. V. M., siekdamas įteisinti šį turtą, žinodamas, kad jis yra įgytas nusikalstamu būdu, t. y. už narkotines medžiagas – heroiną, kurį jis realizavo M. J. ir šis negrąžino apie 16 000 litų (tikslesnė suma nenustatyta), savo tėvui V. M. nurodė šį automobilį užregistruoti savo vardu, kuris 2009-11-12 VĮ „Regitra“ Klaipėdos filiale, esančiame Šilutės pl. 50A, Klaipėdos m., su V. M. sudarė minėto automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje nurodė, kad už minėtą automobilį neva sumokėjo 39000 litų, nors faktiškai V. M. pinigų nemokėjo.

37V. M. buvo kaltinamas tuo, kad, siekdamas įteisinti iki 2008 m. rugpjūčio 12 d. 16000 litų, kuriuos jis įgijo nusikalstamu būdu, t. y. iš neteisėto narkotinių medžiagų platinimo, panaudojo juos automobiliui ( - ), valst. Nr. ( - ), VIN Nr. ( - ), kurio reali vertė pagal AB „Lietuvos draudimas“ kasko draudimo sutartį TIA Nr. ( - ) buvo 120000 litų, įsigyti, t. y. 2008-08-13 nurodė savo tėvui V. M. šį automobilį VĮ „Regitra“, Klaipėdos filiale, adresu: Šilutės pl. 50A, Klaipėdos m., įregistruoti savo vardu, tai pastarasis ir padarė.

38Klaipėdos apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje dėl V. M. kaltinimo nusikalstamu būdu įgytų pinigų panaudojimo automobiliui ( - ), valst. Nr. ( - ), įsigyti, nurodė, jog dėl šios veikos V. M. kaltė nėra įrodyta. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog iš 2008-08-12 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties, matyti, kad V. M. (nuteistojo tėvas) ir Ž. L., sudarė automobilio „( - )“, valst. Nr. ( - ) pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje nurodyta, kad V. M. minėtą automobilį įsigyja už 16000 litų. (t.12, b.l.85). Taigi automobilis buvo užregistruotas nuteistojo tėvo vardu, tačiau duomenų, jog jis buvo įgytas nusikalstami būdu, nėra. Teismas pažymėjo, kad sutartyje nurodyta automobilio pirkimo kaina nėra tokia jau didelė. Sutartyje nurodytas Ž. L. neapklaustas, taigi nėra aišku, kokios būklės jis pardavė automobilį (ar tikrai jis buvo 120000 Lt vertės). Kita vertus, dėl nuteistojo V. M. nusikalstamos veiklos, susijusios su narkotikų platinimu nesurinkta jokios vertingos informacijos (nors ir telefoninių pokalbių), o prielaidomis grįsti kaltinimą dėl automobilio įsigijimo iš nusikalstamu būdu gautų lėšų negalima. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad visiškai įmanoma, jog šį automobilį galėjo įsigyti ir nuteistojo tėvas, be jokios abejonės jis turėjo teisę leisti naudotis juo sūnui. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apygardos teismas konstatavo, jog ši kaltinimo dalis yra neįrodyta, todėl iš kaltinimo V. M. ją pašalino, o automobilis grąžino V. M. tėvui.

39V. M. buvo kaltinamas tuo, kad jis iki 2010 m. sausio 14 d. tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, iš asmens, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą bylą, M. K., įgijo ne mažiau kaip 0,052 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,016 g narkotinės medžiagos – heroino, kurią neteisėtai gabeno ir laikė nenustatytoje vietoje. 2010 m. sausio 14 d. paminėtą narkotinę medžiagą, V. M. automobiliu ( - ), valst. Nr. ( - ), neteisėtai atgabeno į prekybos centro „Marios“ nesaugomą automobilių stovėjimo aikštelę, esančią ( - ), Klaipėdos m., kur apie 17.55 val. 0,052 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,016 g heroino, tolimesniam platinimui perdavė nuteistajam M. S..

40Klaipėdos apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje dėl V. M. kaltinimo perdavus 0,016 g heroino nuteistajam M. S. nurodė, kad V. M. kaltė dėl jam inkriminuojamo narkotikų pardavimo M. S. yra neįrodyta. Patys nuteistieji narkotikų pardavimo faktą neigė. Faktiškai kaltinimas remiasi tik telefoniniais pokalbiais tarp M. S. ir V. M. bei slapto sekimo duomenimis, tačiau ir tokios informacijos nepakanka siekiant apkaltinti V. M. nusikaltimo padarymu. Kaltinime teigiama, jog narkotinę medžiagą jis įgijo iš asmens, dėl kurio ikiteisminis tyrimas yra atskirtas į kitą bylą – M. K.. Šis asmuo teisme apklaustas nebuvo, todėl nėra jokių duomenų, jog V. M. tikrai narkotikus gavo būtent iš M. K.. Tai, kad 2010-01-14 V. M. ir M. S. bendravo telefonu ir buvo susitikę, taip pat nerodo, jog buvo gaunamos narkotinės medžiagos (pavyzdžiui, 2010-01-14 14.00 val. M. S. gavo trumpąją SMS žinutę iš V. M. Nr. 652 su tekstu „po 2 arba 3 valandų“, M. S. atsako: „aišku. Susirašysim, o gal man atvažiuoti kur“). Priešingai, peržiūrėjęs slapto sekimo vaizdo medžiagą, pirmosios instancijos teismas matė, jog V. M. ir M. S. užfiksuoti degalinėje, tačiau neužfiksuota, jog jie manipuliuotų narkotikais. Konkretus narkotikų perdavimas neužfiksuotas ir kitais tos dienos susitikimo momentais. M. S. galėjo gauti narkotikus ir iš kitų asmenų, su kuriais kaip matyti iš telefoninių pokalbių nuolat bendravo. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad V. M. kaltė dėl narkotikų platinimo M. S. nėra įrodyta, todėl jį pagal BK 260 str. 1 d. išteisino (BPK 303 str. 5 d. 2 p.). Tuo tarpu M. S. iš kaltinimo pašalino aplinkybę, jog jis 0,016 g heroino įgijo iš V. M..

41Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad su nuosprendžiu nesutinka dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių, nepagrįsto V. M. išteisinimo bei nuteistiesiems V. M. ir M. S. neteisingai paskirtų bausmių. Teismas nepagrįstai išteisino V. M. epizode dėl 2011 m. vasario 14 d. neteisėto disponavimo narkotine medžiaga – heroinu ir jo realizavimu tolesniam platinimui M. S.. Taip pat teismas nepagrįstai M. S. veiką epizode dėl 2010 m. vasario 4 d. neteisėto disponavimo 0,138 g narkotine medžiaga – heroinu, perkvalifikavo iš BK 260 str. 1 d. į BK 259 str. 1 d. Teismo padarytos išvados šiuose epizoduose prieštaringos ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

42Teismas nuosprendyje padarė išvadą, kad V. M. kaltė dėl narkotinių medžiagų pardavimo M. S. neįrodyta. Priešingai nei nurodyta nuosprendyje, būtent elektroninių ryšių tinklais užfiksuoti duomenys, t. y. laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 22 d. iki 2010 m. sausio 14 d. užfiksuotų M. S. pokalbių su V. N. turinys, trumpieji pranešimai patvirtina, kad būtent V. M. tiekė narkotines medžiagas tolesniam platinimui M. S.. Šie duomenys patvirtina ne tik jų tarpusavio ryšius platinant narkotines medžiagas, bet ir atsiskaitymo už parduotas narkotines medžiagas struktūrą bei mastą. Nors iš byloje esančio prie 2010 m. sausio 14 d. slapto sekimo protokolo pridėto įrašo ir nesimato, kad M. S. su V. M. būtų perdavę vienas kitam narkotikus, tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad operatyvinės veiklos subjektai to fiziškai ir negalėjo užfiksuoti, nes sekami asmenys sėdėjo automobilyje ir kažką aptarinėjo. Tačiau teismas neįvertino to, kad būtent po susitikimo su V. M. pas M. S. atsirado narkotikai. Tai akivaizdžiai parodo M. S. pokalbiai su R. Š. bei išsiųsta žinutė kitiems asmenims „pas mane viskas gerai“ po to, kai M. S. 2010-01-14, 17.58 val., po išsiskyrimo su V. M. bėgte parbėgo į butą ( - ). Būtent telefoninių pokalbių ir trumpųjų žinučių turinys kartu su policijos pareigūnų, apklaustų liudytojais, parodymais, slapto sekimo protokole užfiksuotais duomenimis patvirtina ir įrodo, kad 2010 m. sausio 14 d., apie 17 val. 55 min., prekybos centro „Marios“ nesaugomoje automobilių aikštelėje, esančioje ( - ), Klaipėdos m., V. M. perdavė tolimesniam platinimui M. S. 0,052 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,016 g narkotinės medžiagos – heroino.

43Nuosprendyje nurodoma, kad iš 2010-02-04 M. S. susirašinėjimo su S. S. trumposiomis žinutėmis Nr. 459, 4660, 4661 turinio galima suprasti, kad M. S. laukė, kol gaus narkotikų, kuriuos paskui galbūt perduos S. S.. Teismui naiviu atrodė M. S. aiškinimas, kad iš tikrųjų buvo susirašinėjama apie filmus, o ne apie narkotikus. Tačiau teismas nuosprendyje konstatavo, kad nors M. S. buvo kaltinamas pagal BK 260 str. 1 d. dėl narkotinių medžiagų įgijimo turint tikslą jas platinti, surinktų duomenų tokiai išvadai padaryti nepakanka, galima tik daryti prielaidą jog M. S. gautą iš E. R. heroiną būtų pardavęs S. S., su kuriuo buvo susitaręs susitikti tą pačią dieną. S. S. teisme nebuvo apklaustas, todėl neaišku, ar jis tikrai ketino gauti narkotikų ir būtent tokių, kuriuos iš E. R. gavo M. S.. Su tokiomis teismo išvadomis negalima sutikti. Jau paminėtų žinučių turinys patvirtina, kad pokalbio metu su S. S. M. S. narkotikų dar neturėjo, ir, jeigu M. S. nebūtų sulaikę policijos pareigūnai, jų sandoris neabejotinai būtų įvykęs. Pažymėtina ir tai, jog M. S. iki pat sulaikymo nusikalstamos veikos, susijusios su neteisėtu disponavimu narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis, nebuvo nutraukęs ir ją tęsė. Teismas neatkreipė dėmesio ir neanalizavo M. S. telefoninių pokalbių, užfiksuotų jam būnant suėmime. Jų turinys leidžia daryti išvadą, kad M. S. pas jį rastas narkotines medžiagas ketino platinti, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 260 str. 1 d.

44Taip pat teismas nuteistiesiems V. M. ir M. S. paskyrė neteisingas aiškiai per švelnias bausmes. Nuteistajam V. M. paskirta mažesnė už įstatymo sankcijos vidurkį, o M. S. artima sankcijos vidurkiui bausmės neatitinka BK 54 str. reikalavimų, jos yra neproporcingos padarytoms nusikalstamoms veikoms bei nuteistųjų asmenybėms. Tokių bausmių paskyrimas neskatina nuteistųjų ateityje laikytis įstatymų ir nenusikalsti, priešingai, leidžia nusteitiesiems V. M. ir M. S. manyti, kad net ir esant neišnykusiam teistumui bei nusikaltimų recidyvui (M. S. atveju), padarius vieną ar kelis sunkius nusikaltimus galima tikėtis švelnios bausmės. Šiems nuteistiesiems paskirtos bausmės nesiderina su bausmės paskirtimi ir visų pirma, su teisingumo principo įgyvendinimu. Dėl to jiems skirtinos bausmės, didesnės už jiems inkriminuotų nusikaltimų sankcijoje numatytus bausmių vidurkius.

45Teismo prašo Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 10 d. nuosprendžio dalį dėl V. M. išteisinimo pagal BK 260 str. 1 d. epizode dėl 2010 m. sausio 14 d. neteisėto disponavimo 0,016 g narkotinės medžiagos – heroino, jos realizavimo M. S. panaikinti ir priimti naują nuosprendį; dėl M. S. nuteisimo pagal BK 259 str. 1 d. epizode dėl 2010 m. vasario 4 d. neteisėto disponavimo 0,138 g narkotinės medžiagos – heroino, nuosprendį pakeisti; dalyje dėl V. M. paskirtos bausmės pagal BK 260 str. 3 d. nuosprendį pakeisti.

46V. M. epizode dėl 2010 sausio 14 d. neteisėto disponavimo 0,016 g. narkotinės medžiagos - heroino, jos realizavimo M. S. pripažinti kaltu pagal BK 260 str. 1 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 5 metams 6 mėnesiams;

47dėl disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos – heroino pagal BK 260 str. 3 d. V. M. paskirti 12 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

48vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinus su bausme, paskirta pagal BK 216 str. 1 d. (2004-01-29 įstatymo Nr. IX-1992 redakciją), galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 13 metų ir 6 mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose.

49M. S. nusikalstamą veiką dėl 2010 m. vasario 4 d. neteisėto disponavimo 0,138 g narkotinės medžiagos - heroino perkvalifikuoti iš BK 259 str. 1 d. į BK 260 str. 1 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 6 metams. Šią bausmę, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 260 str. 1 d.į ir paskirti subendrintą laisvės atėmimoą 7 metams ir 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., nurodytą bausmę subendrinti su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 22 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, prie paskirtos bausmės pridedant neatliktos bausmės dalį ir galutinę bausmę M. S. paskirti laisvės atėmimą 7 metams ir 8 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

50Pripažinti, kad M. S. 2010 m. sausio 14 d., apie 17.55 val., prekybos centro „Marios“ nesaugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje ( - ), Klaipėdos m., automobilyje „( - )“ valst.. Nr. ( - ), iš V. M. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, įgijo ne mažiau kaip 0,052 g. gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,016 g. narkotinės medžiagos - heroino, kuriuos neteisėtai atsigabeno į savo gyvenamąją vietą, adresu Minijos g. 129 – 35, Klaipėdos miestas, ir joje neteisėtai laikė.

51Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

52Nuteistasis E. R. apeliaciniame skunde nurodo, kad su nuosprendžiu nesutinka. Byloje nėra jokių svarių įrodymų, patvirtinančių jo kaltę. Nė vienas iš sulaikymo operacijoje dalyvavusių pareigūnų nematė, kas kam perdavė narkotines medžiagas. Teismas rėmėsi organizuotų nusikaltimų tyrimo biuro viršininkės išvadomis, kad M. S. parašė trumpąją žinutę S. S., nurodydamas, kad eis susitikti su tiekėju ir paims naują partiją. Tačiau su tuo jis nesutinka, nes iš užfiksuotų pokalbių nesimato, jog būtų apie tai kalbama. Teismo teiginys, jog nelogiška yra kaltinamųjų versija, kad jam (E. R.) buvo bloga ir jis prašė, kad jam narkotikų gautų M. S., nepagrįsta. Teismas nesuprato jo elgesio, kai gautas narkotines medžiagas, pamatęs pareigūnus, jis įsidėjo į burną. Toks elgesys yra normalus, nes jis bijojo, kad radę narkotikus pareigūnai juos paims, o jis tuo metu buvo abstinencijos būsenos ir narkotikų patekimas į organizmą prilygsta pavartojimui, malšinančiam skausmą bei abstinenciją. Elektronines svarstykles jis naudojo pasversti narkotikų dozes sau, kad neperdozuotų. Pinigai, kuriuos rado pareigūnai, buvo uždirbti perparduodant automobilius. Be to, tie pinigai yra jo motinos, tuos pinigus ji davė automobiliui pirkti. Prašo jo veiką perkvalifikuoti iš BK 260 str. 1 d. į BK 259 str. 1 d., o konfiskuotus 2818,20 Lt grąžinti G. R..

53Nuteistasis M. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad su nuosprendžiu nesutinka. Teismas nustatė, kad jis į savo nuomajamą butą ( - ) atsigabeno0,52 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,016 g narkotinės medžiagos heroino, kur tą pačią dieną, apie 19 val. 5 min. M. S. folguotą lankstinuką su narkotine medžiaga per buto balkoną perdavė R. Š.. Tačiau jo (M. S.) gyvenamojoje patalpoje ( - ), Klaipėdoje, nėra balkono. Dėl to galima teigti, jog policijos vyresnysis tyrėjas, liudytojas R. A. teisme davė melagingus parodymus. Kad jo nuomojamame bute nėra balkono, galėtų patvirtinti ir to buto šeimininkai. Nuteistasis R. Š. parodė, kad pirminius parodymus davė abstinencijos būsenos, kadangi nespėjo pavartoti narkotinių medžiagų, kurias paėmė jį sulaikę policijos pareigūnai. Tačiau R. Š. apklaususiai tyrėjai L. G. įtarimų, jog R. Š. buvo absitinencijos būsenos, nekilo. Tyrėja, neturėdama medicininio išsilavinimo negalėjo nustatyti, ar apklausiamasis yra abstinencijos būsenos. Šią būseną patvirtinti gali tik narkologas, kurį ir prašo iškviesti į teismo posėdį, kad jis paaiškintų apie priklausomo žmogaus absitencijos būseną. Jam kyla abejonių dėl E. O., nes 2010 m. vasario 4 d. jį sulaikius jam buvo pareikšti kaltinimai kartu su E. O.. Vėliau, jai davus parodymus, ši tapo liudytoja. Prokuroras nesistengė atvesdinti E. O. į teismo posėdį, kad ji patvirtintų savo duotus parodymus. Prašo jo veiką perkvalifikuoti iš BK 260 str. 1 d. į BK 259 str. 1 d. ir paskirti jam švelnesnę bausmę.

54N. R. Č. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad su nuosprendžiu nesutinka dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir padarytų BPK pažeidimų vertinant surinktus įrodymus. R. Č. narkotines medžiagas įsigijo ne turėdamas tikslą jas parduoti, bet tik sau pačiam vartoti. Nors R. Č. buvo inkriminuota ir jis nuteistas už tai, kad jis už 30 Lt pardavė R. G. vieną folijos lankstinuką su 0,710 g narkotine medžiaga (ir jų dalimis), tačiau nei pats nuteistasis R. Č., nei R. G. šių aplinkybių nepripažino. R. Č. ir R. G. neneigia įvykio dieną bendravę, abu vienas kitą pažinojo kaip studentai, abu žinojo, kad kartais parūko kanapes, įvykio dieną, atėjusį R. G., jam pačiam prašant, pavaišino kanapėmis taip atsidėkodamas už kursinį darbą. Policijos organizuotų nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininkės liudytojos V. R. teiginiai, jog R. Č. prekiavo narkotinėmis medžiagomis, nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais ir jos parodymų pagrindu R. Č. nėra pateiktas nė vienas kaltinimas. Iš dalies sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog veikos kvalifikavimui pagal BK 260 str. 1 d. reikšmės neturi, ar R. G. gavo narkotines medžiagas už skolą, ar šiaip buvo pavaišintas, bet tinkamas faktinių aplinkybių konstatavimas lemia kitų įgytų narkotinių medžiagų tinkamą veikos kvalifikavimą bei apsprendžia bausmės skyrimą. Todėl formuluojant R. Č. įtarimą pagal BK 260 str. 1 d., turėjo būti nustatyta, kokia narkotinių medžiagų dalis buvo skirta pardavimui, o kokia – asmeniniam vartojimui, ar R. G. pavaišinimas nebuvo atsitiktinis, pavienis atvejis. Įtarimą formulavę ir jį tikslinę ikiteisminio tyrimo pareigūnai to nepadarė, o bylą nagrinėjęs teismas šios aplinkybės net nekomentavo. Teismas specialistų pagalba turėjo nustatyti, koks narkotinių medžiagų kiekis priskiriamas asmeniniam vartojimui, kiek tai būtų dozių ir kuriam laikui tokio kiekio užtektų, tačiau to nepadarė. Pirmos instancijos teismas pažeidė BPK 305 str. 1 d. 3 p. reikalavimus, nes nuosprendžio aprašomojoje dalyje tinkamai neišdėstė motyvų, kodėl R. Č. padaryta veika ir kokia apimtimi atitinka BK 260 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymius. Teismas BK 260 str. 1 d. kvalifikacijos subjektyvinei pusei apibrėžti remiasi faktine aplinkybe, kad R. Č. buvo sulaikytas iškart, kai „Č. jam davė narkotines medžiagas“ bei pas R. Č. namuose kratos metu ant svarstyklių rasti kanapių pėdsakai. Tačiau vien šių aplinkybių konstatavimas nesant objektyvinės pusės požymių (perdavimo ar realizavimo) neduoda pagrindo veiką visa narkotinių medžiagų, rastų pas R. Č., apimtimi kvalifikuoti pagal BK 260 str. 1 d. Šios aplinkybės paneigia teismo išvadą, kad pas R. Č. surastas ir paimtas narkotines medžiagas – kanapes jis buvo įsigijęs turėdamas tikslą jas platinti. Nuteistojo R. Č. padaryta veika neatitinka BK 260 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymių, o atitinka tik BK 259 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymius.

55Teismas, skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, neatsižvelgė į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 str. 3 d., t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. R. Č. dėl padarytos veikos labai gailisi ir smerkia savo poelgį, neneigia savo kaltės, todėl teismui buvo pagrindas pripažinti lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą, ir nuoširdžiai gailisi. Atkreipiamas dėmesys, kad R. Č. atsitiktinai pavaišino labai nedideliu - 0,710 g narkotinės medžiagos kiekiu, kuris pagal kiekį yra artimas administracinei atsakomybei. Veika padaryta nesiekiant savanaudiškų tikslų. Nuo nusikalstamos veikos padarymo iki teismo nuosprendžio priėmimo praėjo ilgas laiko tarpas, per kurį R. Č. naujų teisės pažeidimų nepadarė. Nuteistasis R. Č. išbuvo įkalinimo įstaigoje nuo 2010-08-18 iki 2011-04-29. Po to prokuroras pripažino, jog tolimesnis R. Č. kardomasis kalinimas nėra tikslingas ir kardomąją priemonę – suėmimą pakeitė į švelnesnę kardomąją priemonę, nes manė, jog BPK numatyti tikslai bus pasiekti kitomis priemonėmis, kurios ir pasitvirtino. Visos nurodytos aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, jog teisingumo principo įgyvendinimas būtų užtikrintas paskiriant jam švelnesnės rūšies, negu numatyta straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką, bausmę (BK 54 str. 3 d.). R. Č. nėra nuteistas už tai, kad už narkotikų pardavimą gavo 92,93 Lt. Šią pinigų sumą prieš sulaikymą jis gavo iš motinos V. Č., todėl 92,93 Lt, nuosprendžiui įsiteisėjus, turi būti grąžinti jai. Prašo Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 10 d. nuosprendį pakeisti: iš nuosprendžio pašalinti aplinkybes, jog R. Č. turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti laikė narkotines medžiagas, nusikalstamą veiką dėl narkotinių medžiagų gabenimo ir laikymo kvalifikuoti pagal BK 259 str. 1 d. ir paskirti R. Č. baudą. Epizode dėl narkotinės medžiagos perdavimo R. G. pašalinti aplinkybę, kad jis pardavė R. G. už 30 Lt narkotines medžiagas ir laikyti, kad jis 0,710 g narkotinės medžiagos perdavė neatlygintinai ir skiriant bausmę pagal BK 260 str. 1 d. taikyti BK 54 str. 3 d. ir paskirti baudą. Paskirtas bausmes subendrinti BK 63 straipsnyje nustatyta tvarka ir galutinę subendrintą bausmę paskirti baudą. Pripažinti lengvinančia aplinkybe tai, jog R. Č. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Nuosprendžio dalį, kuria buvo konfiskuoti 92,93 Lt, panaikinti ir grąžinti šią sumą R. Č. motinai V. Č..

56N. V. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad su nuosprendžiu nesutinka, nes jis pagrįstas tik prielaidomis ir spėlionėmis. Pripažįsta, kad dalis narkotinių medžiagų, rastų sulaikymo metu, buvo jo ir jas jis įsigijo savo reikmėms. Jokiais faktiniais duomenimis nepagrįstas jam kaltinimas, kad neturėdamas teisėto pagrindo jis įgijo, gabeno ir laikė fizinio asmens dokumentą. Jis visą laiką neigė, kad paėmė dokumentą už neapmokėtas narkotines medžiagas, nurodė, jog dokumentą rado. Kaltinime išdėstytas aplinkybes dėl šios nusikalstamos veikos paneigė ir R. C.. Neįrodytas ir kaltinimas, kad narkotines medžiagas jis laikė turėdamas tikslą jas parduoti ir kad narkotinės medžiagos priklausė jam. Teisme jis nurodė asmenį, kuriam narkotinės medžiagos priklausė, be to, neturėjo tikslo jas platinti. Nepagrįstai jis nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo šaudmenimis, nes bylos medžiagoje nurodoma, jog jis įgijo fabrikinės gamybos garsinius šovinius. Tačiau jo įgyti šaudmenys be leidimų parduodami bet kokioje ginklų parduotuvėje. Jis neigia gaminęs savadarbius šovinius. Mano, kad kaltinimui šia nusikalstama veika prieštarauja Lietuvos Respublikos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 str. 17 d. ir 2 str. 37 d. nuostatos bei specialisto išvada, kurioje nieko nekalbama apie savadarbius šovinius. Nepagrįstai teismas rėmėsi duomenimis, užfiksuotais elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole, jo prieduose, nurodydamas, kad visas SMS žinutes siuntė jis (V. K.). Jis parodė, kad jo telefonu naudojosi ir kiti asmenys. Dalis liudytojų, iš pradžių paneigusių informaciją apie tai, kad jis pardavė jiems narkotines medžiagas, vėliau parodymus pakeitė ir nurodė, kad jis narkotines medžiagas jiems pardavė. Teisme visi šie asmenys paneigė prieš jį (V. K.) duotus parodymus ir parodė, kad jie buvo išgauti darant jiems spaudimą, be to, kai kurie iš jų buvo abstinencijos būsenos. Prašo nuosprendį jo atžvilgiu pakeisti ir jį išteisinti pagal visus jam inkriminuotus nusikaltimus, o baudžiamąją bylą pagal šiuos straipsnius nutraukti.

57N. V. M. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad su nuosprendžiu nesutinka dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir padarytų BPK pažeidimų. Išvadą dėl V. M. kaltės neteisėtai disponavus labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų teismas grindė V. R., G. S., R. A., kurie yra policijos pareigūnai, parodymais, slapto sekimo duomenimis, įvykio vietos apžiūros protokolu, telefoninių pokalbių turiniu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nei 2010 m. liepos 29 d. asmens kratos metu, nei kratų, atliktų V. M. gyvenamojoje vietoje, nebuvo rasta jokių draudžiamų preparatų. Jokių nuteistąjį V. M. kaltinančių duomenų, kuriuos būtų galima susieti priežastiniu ryšiu su įvykio vietos apžiūros metu rastu paketėliu, kuriame buvo heroino, ir V. M., nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme nebuvo gauta. Teismas, dėstydamas V. M. kaltę pagrindžiančius bylos duomenis, nutylėjo, kad vaizdo įraše neužfiksuotas V. M. priskiriamas paketėlio metimas ir tai, kad paieškos vaizdo įrašas nėra informatyvus, ir kad paketėlio radimo momentas nėra nuoseklus visos įvykio vietos apžiūros fiksavimo prasme. Slapto sekimo protokolai negali būti pakankamas pagrindas V. M. kaltei pagrįsti, nes juose nėra nurodyta, kada ir iš ko V. M. galėjo gauti paketėlį. Buvo privalu atkurti įvykio situaciją, nes V. M. viso proceso metu neigė turėjęs su savimi draudžiamų preparatų ir patį metimo faktą. Abejotina, ar iš viso yra įmanoma nusviesti paketėlį minimu atstumu. Teismas, padaręs išvadą, kad nenustatytas heroino įgijimo faktas iš M. K., turėjo pareigą itin kruopščiai tirti ir vertinti kitus bylos duomenis, kuriais buvo grindžiamas nuteistajam V. M. pareikštas kaltinimas, vertinant atskirų įrodymų šaltinių savarankišką įrodomąjį turinį bei jų sąsają su kitais bylos duomenimis, atsižvelgiant į subjektyvios kilmės įrodymų šaltinio santykį su kaltinamuoju bei jų parodymų objektyvumą dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Esant aptartoms aplinkybėms teismo išvada, jog V. M. 2010 m. liepos 29 d. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti gabeno 25, 239 g narkotinės medžiagos – heroino, negali būti pripažinta pagrįsta bylos duomenimis ir atitinkanti faktines bylos aplinkybes, nes padaryta ne bylos duomenų pagrindu, o spėjimo būdu, t.y. nusižengiant BPK 20 str. reikalavimams.

58Šios bylos kontekste, t.y. kuomet neteisėta narkotinių medžiagų apyvarta, už kurią, kaip mano teismas, ir buvo gautas automobilis, buvo privalu nustatyti ir įrodyti patį nusikaltimą, kuris suponuoja minimo automobilio nusikalstamą kilmę. Teismas manė, jog V. M. realizuodavo narkotines medžiagas M. J., o pastarajam neatsiskaitant, ir susidarė skola. Kadangi V. M. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 216 str. 1 d., teismas turėjo pareigą tirti pirminio nusikaltimo padarymo aplinkybes. Tačiau teismas neturėjo teisėto pagrindo įvykdyti šios prievolės – V. M. nebuvo kaltinamas neteisėtu narkotinių medžiagų realizavimu M. J.. Tokiu būdu, esant minėtoms aplinkybėms, teismo bandymas apseiti be pirminio nusikaltimo įrodinėjimo vertinamas kaip nepilnas bylos aplinkybių ištyrimas. Teismas, pripažindamas V. M. kaltu pagal BK 216 str. 1 d., savo išvadas grindė telefoninių pokalbių turiniu ir M. J. parodymais. Tačiau skundžiamame nuosprendyje nurodytų telefoninių pokalbių turinys nepakankamas išvadai, kad skola susidarė M. J. neatsiskaičius už heroiną. Nė viename pokalbyje net neužsimenama dėl skolos susidarymo galimybių. Nuosprendyje minima skola galėjo susidaryti ir dėl kitų aplinkybių. Nors teismas nuosprendyje ir nurodė, tačiau darydamas išvadas nevertino pokalbio, vykusio 2009 m. lapkričio 4 d. tarp nenustatyto asmens Dainiaus ir nuteistojo V. M.. Šio pokalbio metu V. M. aiškina, kad jam imti lizingui priklausantį automobilį neapsimoka, nes jisai (M. J.) iš jo (V. M.) yra pasiėmęs grynųjų pinigų. Toliau pokalbyje V. M. aiškina, kad jam toks apsunkintas automobilis nereikalingas ir prašo skolą grąžinti pinigais. Nuteistojo V. M. ir kitų asmenų pokalbių turinys, BK 216 str. 1 d. taikymo prasme, teismo negalėjo būti įvertintas, kaip atskleidžiantis V. M. tyčią legalizuoti nusikalstamu būdu įgytą turtą. Gretinant šių pokalbių ir V. M. parodymų turinį tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme pastebimas jų prieštaringumas, kuris skundžiamame nuosprendyje taip ir liko nepašalintas. Teismas, pripažindamas V. M. kaltu pagal BK 216 str. 1 d., neteisingai suprato baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimą, esmę ir taikymo pagrindus. Taikydamas baudžiamąjį įstatymą, numatantį atsakomybę už nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą, teismas nuosprendyje neatskleidė nei šios veikos objekto, nei jos objektyviosios pusės turinio. Be to, vertindamas analogiškus bylos duomenis ir jų pagrindu darydamas išvadas, teismas nebuvo nuoseklus – V. M. dėl kaltinimo nusikalstamu būdu legalizavus automobilį „( - )“, t. y. kaip gautą už prekybą narkotikais, išteisino, nurodydamas, kad vien telefoninių pokalbių turinio nepakanka kaltei pagrįsti.

59Nors baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą, darytina išvada, kad teismas, priimdamas procesinį sprendimą, nesilaikė BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio reikalavimų. V. M. kaltė tiek dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis, tiek dėl nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimo grindžiama spėjimais, samprotavimais ir prielaidomis. Tokiu būdu teismas nesilaikė reikalavimo bylą nagrinėti išsamiai ir nešališkai, išnaudojant visas baudžiamojo proceso numatytas priemones nustatyti ir patikrinti visas bylos aplinkybes. Nuosprendyje net neužsimenama dėl nuteistojo atžvilgiu taikytų operatyvinių priemonių pagrįstumo ir labai paviršutiniškai pasisakoma dėl tokių priemonių taikymo teisėtumo. Prašo nuosprendžio dalį, kuria V. M. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 206 str. 3 d. ir 216 str. 1 d., panaikinti ir šioje dalyje priimti išteisinamąjį nuosprendį.

60Teismo posėdyje prokuroras prašo Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinį skundą patenkinti, nuteistųjų E. R., M. S., V. K., nuteistojo R. Č. ir jo gynėjo advokato R. K., nuteistojo V. M. gynėjo advokato Adomo Liutvinsko apeliacinius skundus atmesti. Iš aprašomosios nuosprendžio dalies pašalinti aplinkybę, kad nuteistasis M. S. R. Š. heroiną išmetė per balkoną ir nustatyti, kad M. S. R. Š. heroiną išmetė per buto langą. Nuteistasis E. R. prašo jo apeliacinį skundą patenkinti, perkvalifikuoti jo nusikalstamą veiką iš BK 260 str. 1 d. į BK 259 str. 1 d. Nuteistojo E. R. gynėjas prašo nuteistojo E. R. apeliacinį skundą patenkinti, perkvalifikuoti E. R. nusikalstamą veiką iš BK 260 str. 1 d. į BK 259 str. 1 d., prokuroro apeliacinį skundą prašo atmesti. Nuteistasis M. S. prašo jo apeliacinį skundą patenkinti. Nuteistojo M. S. gynėjas prašo nuteistojo M. S. apeliacinį skundą patenkinti, jo veiką perkvalifikuoti iš BK 260 str. 1 d. į BK 259 str. 1 d. ir sušvelninti jam bausmę. Nuteistasis V. K. ir jo gynėja prašo jo apeliacinį skundą patenkinti. Nuteistasis R. Č. bei jo gynėjas prašo jo ir gynėjo apeliacinį skundą patenkinti, taikyti jo atžvilgiu BK 54 str. 3 d. nuostatas ir paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Nuteistasis V. M. ir jo gynėjas prašo nuteistojo V. M. gynėjo apeliacinį skundą patenkinti, prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

61Nuteistųjų E. R., V. K., nuteistojo R. Č. ir jo gynėjo advokato R. K. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro, nuteistojo M. S., nuteistojo V. M. gynėjo advokato A. Liutvinsko apeliaciniai skundai atmetami. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 10 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, neteisingai paskirtos bausmės ir teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių (BPK 328 str. 1 p., 2 p., 3 p.).

62Kolegija, siekdama visapusiškai išnagrinėti baudžiamąją bylą ir pašalinti apeliaciniuose skunduose keliamas abejones, atliko įrodymų tyrimą, buvo paskirta ir atlikta narkotinių bei psichotropinių medžiagų ekspertizė, atlikta įvykio vietos apžiūra, apklaustas specialistas. Ištyrusi visus byloje esančius įrodymus, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino E. R., M. S., V. K., R. Č., V. M. kaltais, tačiau neteisingai nustatė, kad nuteistasis M. S. per savo buto balkoną perdavė R. Š. heroiną, kadangi apeliacinės instancijos teisme nustatyta, kad tai jis padarė per buto langą. Taip pat teismas neteisingai pritaikė baudžiamuosius įstatymus pripažindamas E. R. kaltu nenustatytoje vietoje laikius narkotines medžiagas, R. Č. gabenus ir laikius narkotines medžiagas nenustatytoje vietoje, o V. K. kaltu įgijus šaudmenis nenustatytomis aplinkybėmis bei gabenus narkotines medžiagas į namus. Apie tai kolegija dar detaliau pasisakys šiame nuosprendyje.

63Kolegija pasisako pagal kiekvieno apeliacinio skundo argumentus ir kartu dėl susijusių nusikalstamų veikų.

64Dėl nuteistųjų E. R., M. S. apeliacinių skundų ir prokuroro apeliacinio skundo argumentų.

65Kolegija pasisako dėl šių apeliacinių skundų argumentų, išskyrus dėl bausmių. Apie bausmes bus pasisakyta atskirai. Nuteistasis E. R. apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje nėra jokių jo kaltę patvirtinančių įrodymų. Nė vienas iš sulaikyme dalyvavusių pareigūnų nematė, kas kam perdavė narkotines medžiagas, o įrašytas pokalbis to nepatvirtina. Be to, tai, kad jis, pamatęs pareigūnus, įsidėjo maišelį su heroinu į burną, tiesiog reiškia tai, kad jis buvo abstinencijos būsenoje ir jam reikėjo suvartoti tą dozę. Kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta. Tai, kad jis gabeno ir perdavė M. S. narkotines medžiagas, byloje įrodyta ištirtų įrodymų visuma, ir teismas pagrįstai pripažino jį kaltu.

66Nuteistasis E. R. nuteistas už tai, kad iki 2010 m. vasario 4 d. turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti laikė nenustatytoje vietoje du polietileninius maišelius su 1,363 g rudos spalvos medžiaga, kurios sudėtyje buvo 0,411 g narkotinės medžiagos – heroino, vieną polietileninį maišelį su 0,841 g narkotine medžiaga – kanapėmis ir jų dalimis.

672010 m. vasario 4 d. paminėtus polietileninius maišelius su narkotinėmis medžiagomis neteisėtai atgabeno iki ( - ) namo, Klaipėdos m., kur apie 15.48 val. vieną polietileninį maišelį su 0,931 g rudos spalvos medžiaga, kurios sudėtyje buvo 0,273 g narkotinės medžiagos – heroino, pardavė kaltinamajam M. S., o likusius polietileninius maišelius su narkotinėmis medžiagomis toliau neteisėtai laikė prie savęs, kol tą pačią dieną, apie 15.51 val., prie arkos, jungiančios ( - ) namus, Klaipėdos m., buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie apie 16.00 val. įvykio apžiūros metu iš jo burnos ištraukė polietileninį maišelį su 0,432 g rudos spalvos medžiaga, kurios sudėtyje buvo 0,138 g narkotinės medžiagos – heroino, o polietileninį maišelį su 0,841 g narkotine medžiaga – kanapėmis ir jų dalimis – apie 16.40 val. jo asmens kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai. Kaltinamasis M. S. iš kaltinamojo E. R. gautą polietileninį maišelį su 0,931 g rudos spalvos medžiaga, kurios sudėtyje buvo 0,273 g narkotinės medžiagos – heroino neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė prie savęs iki kol tą pačią dieną, apie 15.51 val., prie arkos jungiančios ( - ) namus, Klaipėdos m., buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir pristatytas į Klaipėdos apskr. VPK, adresu: Jūros g. 1, Klaipėdos m., kur apie 16.45 val. jo asmens kratos metu policijos pareigūnai rado ir paėmė paminėtą polietileninį maišelį su narkotine medžiaga.

68E. R. teisme parodė, kad vasario 4 d. buvo susitikęs su M. S., pirko iš jo vieną gramą heroino. Jis narkotikus įsikišo į burną, nes jam buvo bloga. Susitikti susitarė susirašydami telefoninėmis žinutėmis. Narkotikų platinimu neužsiiminėjo, M. S. nėra pardavęs narkotikų. Pinigų M. S. nespėjo paduoti, nes sulaikė policija. Teismas pagrįstai nuosprendyje nurodė, kad, nors E. R. teigia, kad ne jis pardavė heroiną M. S., bet M. S. jam pardavė 1 g heroino, ši jo versiją neįtikinanti. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistojo parodymai nebuvo nuoseklūs viso proceso metu. Ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad heroiną pirko dieną prieš iš nepažįstamo vaikino, o kai buvo sulaikyti su M. S., nei jis M. S., nei M. S. jam heroino nepardavė. Nuteistasis M. S. teisme parodė, kad E. R. davė du paketėlius su heroinu, nes jis jų prašė, jam buvo bloga. Iš E. R. narkotikų nėra pirkęs, pas jį rastas maišelis pirktas iš matymo pažįstamo asmens, jis vartojo narkotines medžiagas. Nepaisant to, kad E. R. neigia pardavęs M. S. narkotinę medžiagą, o M. S. teigia, kad pas jį rastą maišelį jis prieš tai dieną pirko iš pažįstamo asmens, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokia versija nepatikėjo, kadangi ją paneigia kiti byloje surinkti objektyvūs įrodymai. Liudytoja V. R., kuri yra Policijos organizuotų nusikaltimų tyrimo biuro 4-ojo skyriaus viršininkė teisme parodė, kad M. S. vartojo ir be narkotinių medžiagų būti negalėjo, todėl kaip tolimesnį tiekėją pasirinko E. R.. Buvo nustatyta, kad E. R. tiekia narkotines medžiagas ne tik M. S., bet ir kitam asmeniui, tačiau pastarojo fakto užfiksuoti nebepavyko. Tai, kad M. S. iš E. R. įsigijo narkotines medžiagas, nekelia abejonių dėl to, jog M. S. liudytojui S. S. pasakė, kad „paimtų paskutinius“, nes jis eis toliau susitikti su tiekėju ir paims naują partiją. M. S. ir E. R. susitiko Reikjaviko gatvėje ir einant kartu juos sulaikė. E. R. turėjo maišelį su narkotine medžiaga, kurį įsikišo į burną. Ši liudytoja patvirtino ir paties M. S. nurodytą faktą, kad jis vartojo narkotines medžiagas, ir todėl logiška išvada, kad jis jas ir pirko iš E. R.. Policijos vyresnysis tyrėjas liudytojas G. S. parodė, kad prieš sulaikant E. R. ir M. S., jam pranešė, kad jie susitiko ir kažkuo pasikeitė. Tuo metu jis sulaikė M. S., o kiti kolegos – E. R.. Pamatė, kad E. R. kažką įsidėjo į burną. Paskui paaiškėjo, kad paketėlyje buvo heroinas. Pas M. S. taip pat buvo rastas maišelis su heroinu.

69Policijos vyresnysis tyrėjas liudytojas S. O. patvirtino, kad turimais duomenimis, E. R. perduodavo narkotikus M. S.. Policijos vyresnysis tyrėjas liudytojas R. A. parodė, kad vasario mėn. buvo sulaikyti asmenys Reikjaviko gatvėje – E. R. ir M. S.. Sulaikymo metu E. R. įsidėjo į burną maišelį, paaiškėjo, kad jame heroinas. Pas M. S. taip pat buvo rastas maišelis su milteliais. Pas E. R. namuose buvo rastos elektroninės svarstyklės, pinigai.

702010-02-04 įvykio vietos apžiūros metu iš sulaikyto E. R. burnos buvo ištrauktas užspaudžiamas, sukramtytas maišelis su drėgna, rudos spalvos neaiškios kilmės mase. Be to, buvo rasti ir paimti 2 mobiliojo ryšio telefonai „Nokia“. Specialisto išvada nustatyta, kad rudos spalvos medžiagos iš pažeisto plastikinio maišelio, 2010-02-04 išimto iš E. R. burnos, sudėtyje yra narkotinė medžiaga – heroinas, kurios masė yra 0,138 g (7 t., 126–127 b.l.).

712010-02-04 M. S. asmens kratos metu pas jį, be kitų daiktų, buvo rasti ir paimti du metaliniai įrankiai su šviesios spalvos miltelių pėdsakais, polietileninis užspaudžiamas maišelis su rusvos spalvos nevienalyčiais milteliais, metalinis šaukštas su šviesios spalvos medžiagos pėdsakais, 18 vnt. polietileninių užspaudžiamų maišelių su šviesių miltelių pėdsakais. Taip pat buvo rasti ir paimti du mobiliojo ryšio telefonai „Nokia“, folguoto popieriaus lapeliai, popieriaus lapeliai su skaičiais, ant kurių užklijuota juodos spalvos lipni juosta (7 t., 132 b.l.).

72Specialisto išvada nustatyta, kad nevienalytės rusvos spalvos medžiagos iš bespalvio plastikinio užspaudžiamo maišelio, 2010-02-04 asmens kratos metu rastos pas M. S., sudėtyje yra narkotinė medžiaga – heroinas, kurio masė yra 0,273 g. Ant šaukšto ir vieno metalinio įrankio, asmens kratos metu rastų pas M. S., paviršių rasti narkotinės medžiagos – heroino pėdsakai. Ant 18 vnt. bespalvių plastikinių užspaudžiamų maišelių, asmens kratos metu rastų pas M. S., vidinių paviršių rasti narkotinės medžiagos – heroino – pėdsakai (t. 7, b. l.136–138).

732010-02-04 E. R. asmens kratos metu buvo rastas ir paimtas polietileninis maišelis su žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga. Be to, buvo rastas ir paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“, 1412,18 Lt (7 t., 173 b.l.).

74Specialisto išvada nustatyta, kad žalios spalvos augalinės kilmės susmulkinta sausa medžiaga iš polietileninio maišelio, aptikto 2010-02-04 asmens kratos metu pas E. R., yra narkotinė medžiaga – kanapės ir jų dalys, kurios masė 0,841 g (t. 7, b. l.177–179).

752010-02-04 atlikus kratą M. S. bute buvo rasta ir paimta užrašų knygutė „Natebook“ su užrašais bei du popieriaus lapeliai iš tos pačios užrašų knygutės su užrašais (t. 7, b. l. 185–186).

762010-02-04 atlikus kratą E. R. bute, buvo rastos ir paimtos elektroninės svarstyklės, ant kurių paviršių matyti neaiškios medžiagos pėdsakai, užrašų knygutė „Notes“ su užrašais, du mobiliojo ryšio telefonai „Samsung“, polietileninis užspaudžiamas maišelis su 80 vnt. naujų užspaudžiamų polietileninių maišelių, 1404,10 Lt (t.8, b. l. 1–2).

77Specialisto išvada nustatyta, kad ant juodos spalvos elektroninių svarstyklių „F. N.“, rastų 2010-02-04 kratos metu E. R. gyvenamojoje vietoje, paviršių yra narkotinės medžiagos – heroino – pėdsakai, narkotinės medžiagos – kokaino – pėdsakai ir narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių sudėtyje esančių kanabinoidų – pėdsakai (t. 7, b. l. 6).

782010-02-04 buvo vykdomas M. S. ir su juo susijusių nenustatytų asmenų slaptas sekimas. Slapto sekimo metu nustatyta, kad 15.45 val. prie M. S. nešinas maišeliu priėjo E. R.. 15.48 val. pastarieji atėjo prie ( - )-o namo, Klaipėdos m., sustoję tarp ( - )-o namo elektros skydinės vienas kitam kažką perdavė. 15.51 val. M. S. ir E. R. prie arkos, jungiančios ( - ) namus, Klaipėdos m., buvo sulaikyti policijos pareigūnų (t.1, b. l.182). Taigi darytina išvada, jog maišelį su narkotikais turėjo E. R.. Šią aplinkybę patvirtina ir telefoninių žinučių informacija, kuri buvo ištirta teismo posėdžio metu.

792010-02-04 M. S. susirašinėjo trumposiomis žinutėmis Nr. 4569, 4660, 4661 su liudytoju S. S. tekstais: „labas dar kartą, reikia gal filmo. Aš noriu naują užsakyti, bet reikia dar vieną numesti“, S. S. atsakė, kad vis tiek „aš paimsiu, bet vakare už 50 skolą būtinai šiandien“, M. S. rašo: „gerai, vakare paduosiu. Kur susitinkame?“(t.1, b. l.167). Iš šių žinučių turinio galima suprasti, jog S. S. laukė, kol gaus narkotikų, kuriuos paskui galbūt perduos S. S..

80Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad būtent E. R., o ne M. S. bute kratos metu buvo paimtos elektroninės svarstyklės, ant kurių buvo rasti narkotikų pėdsakai, užrašų knygutė, kurioje buvo įrašyti skaičiai, leidžiantys manyti, jog buvo fiksuojami atsiskaitymai už narkotikus (8 t., 29-45 b.l.), labai daug naujų polietileninių maišelių. Taigi galima daryti išvadą, jog E. R. buvo narkotikų tiekėjas M. S.. Šią aplinkybę patvirtino ir visos operacijos organizatorė V. R.. Teismas teisingai nelogiška įvertino E. R. versiją, jog E. R. buvo bloga ir todėl jis prašė M. S. narkotikų. Iš tiesų nelogiškas ir nesuprantamas nuteistojo E. R. elgesys jį sulaikant – narkotikų su maišeliu įsidėjimas į burną. Tokį elgesį pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino tik kaip norą nuslėpti faktą apie narkotikų prekybą, nes dalį narkotikų jis perdavė M. S., o kitą dalį bandė paslėpti, įsikišdamas maišelį su narkotikais į burną. Teismas teisingai pažymėjo ir tai, jog tokios versijos E. R. nekėlė apklausiant jį kaip įtariamąjį ikiteisminio tyrimo metu. Taigi teismas pagrįstai kvalifikavo E. R. nusikalstamą veiką pagal BK 260 str. 1 d. (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija).

81Nuteistasis E. R. apeliaciniame skunde nurodo, kad jo veiksmai turėtų būti kvalifikuojami pagal BK 259 str. 1 d., nes jis įgijo iš M. S. heroiną, o ne jam pardavė. Tačiau kolegija laiko, kad įrodyta, jog būtent E. R. pardavė M. S. heroiną. Byloje nustatyta, kad E. R. du polietileninius maišelius su 1,363 g rudos spalvos medžiaga, kurios sudėtyje buvo 0,411 g narkotinės medžiagos – heroino, vieną polietileninį maišelį su 0,841 g narkotine medžiaga – kanapėmis ir jų dalimis atgabeno iki ( - ) namo, Klaipėdos m., kur apie 15.48 val. vieną polietileninį maišelį su 0,931 g rudos spalvos medžiaga, kurios sudėtyje buvo 0,273 g narkotinės medžiagos – heroino, pardavė M. S., o likusius polietileninius maišelius su narkotinėmis medžiagomis toliau neteisėtai laikė prie savęs, kol tą pačią dieną buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie įvykio apžiūros metu iš jo burnos ištraukė polietileninį maišelį su 0,432 g rudos spalvos medžiaga, kurios sudėtyje buvo 0,138 g narkotinės medžiagos – heroino, o polietileninį maišelį su 0,841 g narkotine medžiaga – kanapėmis ir jų dalimis – apie 16.40 val. jo asmens kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai. Pagal BK 260 str. 1 d. atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Pagrindinis kriterijus, atribojantis baudžiamąją atsakomybę pagal šį straipsnį nuo BK 259 str. 1 d. yra tikslas platinti, kuris BK 259 str. 1 d. nenumatytas. Tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims. Nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo kontaktai su vartotojais ir kiti objektyvūs bylos duomenys. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas E. R. tikslą platinti nustatė teisingai, rėmėsi pokalbių išklotinėmis, kratos protokolais, buvo paimtos elektroninės svarstyklės, ant kurių buvo rasti narkotikų pėdsakai, užrašų knygutė, kurioje buvo įrašyti skaičiai, leidžiantys manyti, jog buvo fiksuojami atsiskaitymai už narkotikus labai daug naujų polietileninių maišelių.

82Pirmosios instancijos teismas E. R. pripažino kaltu 2010 m. vasario 4 d. maišelius su heroinu ir kanapėmis bei jų dalimis gabenus, dalį heroino pardavus M. S., likusias narkotines medžiagas toliau laikius prie savęs, kol jis buvo sulaikytas. Visi įstatyme numatyti požymiai yra alternatyvūs, taigi baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bent vieno BK 260 str. 1 d. numatyto veikos požymio buvimo. Pagal galiojančią teismų praktiką, narkotinių medžiagų gabenimas – tai jų buvimo, laikymo vietos pakeitimas, perkeliant juos didesniais nuotoliais (pavyzdžiui, iš miesto į kaimą, iš vieno miesto į kitą miestą, iš gatvės į gatvę ir pan.). Medžiagos gali būti gabenamos vežant jas transporto priemone, nešant lagamine, kišenėse, krepšyje ir pan. E. R. narkotines medžiagas gabeno prie savęs, dalį pareigūnai asmens kratos metu rado kišenėje, dalį juos pamatęs, jis buvo įsidėjęs į burną. Laikymas yra psichotropinių ar narkotinių medžiagų, taip pat pirmos kategorijos jų pirmtakų (prekursorių) buvimas kaltininko žinioje, nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose). Jau minėta, kad E. R. heroiną bei kanapes 2010 m. vasario 4 d. gabeno, pardavė M. S. ir jas toliau laikė prie savęs, kol jį sulaikė policijos pareigūnai. Taigi E. R. veiksmai atitinka kelis objektyviuosius nusikaltimo, numatyto BK 260 str. 1 d., požymius. Tačiau pirmosios instancijos teismas pripažino E. R. kaltu ir dėl to, kad jis iki 2010 m. vasario 4 d. minėtas narkotines medžiagas laikė nenustatytoje vietoje. Kolegija nesutinka su tokia teismo išvada, nes ji neatitinka nusikaltimo, numatyto BK 260 str. 1 d. sudėties požymių, taip pat neatitinka galiojančios teisminės praktikos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pabrėžęs, kad BK 260 str. 1 d., nurodytos alternatyvios nusikalstamos veikos nėra vienos tęstinės veikos epizodai, jos turi būti įrodinėjamos atskirai. BPK 305 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstomos įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. To paties straipsnio 1 d. 2 p. reikalaujama, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje būtų išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados. Taigi asmeniui, inkriminuojant bet kurią iš BK 260 str. 1 d. numatytų alternatyvių veikų, privalo būti: 1) nustatytos tokių veikų padarymo aplinkybės; 2) jos pagrįstos bylos įrodymais, gautais įstatymų nustatyta tvarka ir išnagrinėtais bei patikrintais teismo posėdyje. Nagrinėjamoje byloje heroino ir kanapių laikymas iki 2010 m. vasario 4 d. yra tik preziumuojamas, remiantis nustatytu narkotinių medžiagų pardavimo faktu, ir niekaip neįrodinėjamas, o netgi nurodoma, kad E. R. du maišelius su heroinu ir vieną su kanapėmis iki 2010 m. vasario 4 d. laikė nenustatytoje vietoje. BK 260 str. 1 d. nurodytos veikos turi savarankišką baudžiamosios atsakomybės pagrindimo kaltininkui reikšmę ir todėl kiekviena iš jų savarankiškai įrodinėjama, o ne preziumuojama iš kitų BK 260 str. 1 d. nurodytų ir neginčijamai įrodytų nusikalstamų veikų. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis turi būti pagrįstas įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę (tokia praktika dėl kiekvieno alternatyvaus nusikalstamos veikos sudėties požymio atskiro įrodinėjimo nustatyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartyje Nr. 2K-P-218/2009, šios praktikos laikomasi iki šiol (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-268/2009, 2K-488/2009, 2K-493/2009 ir kt.). Todėl šalinama kaltinimo dalis, kad E. R. iki 2010 m. vasario 4 d. turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti laikė nenustatytoje vietoje du polietileninius maišelius su 1,363 g rudos spalvos medžiaga, kurios sudėtyje buvo 0,411 g narkotinės medžiagos – heroino, vieną polietileninį maišelį su 0,841 g narkotine medžiaga – kanapėmis ir jų dalimis.

83Nuteistasis M. S. buvo kaltinamas taip pat pagal BK 260 str. 1 d. už narkotinių medžiagų įgijimą iš E. R. 2010 m. vasario 4 d., turint tikslą jas platinti, tačiau pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai padarė išvadą, kad surinktų duomenų tokiai išvadai nepakanka. M. S., remiantis Rekomendacijų 12 p. teismas pripažino kaltu pagal BK 259 str. 1 d. už narkotinės medžiagos įgijimą, neturint tikslo ją parduoti ar kitaip platinti. Pats M. S. dėl šios nusikalstamos veikos apeliacinio skundo nepadavė. Tačiau prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai M. S. veiką kvalifikavo pagal BK 259 str. 1 d. ir prašo ją perkvalifikuoti į BK 260 str. 1 d. Prokuroras savo poziciją grindžia tuo, kad 2010-02-04 M. S. susirašinėjimo su S. S. trumposiomis žinutėmis Nr. 459, 4660, 4661 turinys patvirtina, jog pokalbio su S. S. metu M. S. narkotinių medžiagų dar neturėjo ir jeigu jo nebūtų sulaikę policijos pareigūnai, jų sandoris neabejotinai būtų įvykęs. Be to, prokuroro nuomone, M. S. pokalbiai jam būnant suėmime įrodo, kad jis ketino turėtas narkotines medžiagas platinti. Kolegija šiuos prokuroro apeliacinio skundo argumentus atmeta. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuosprendyje nurodė, kad galima daryti prielaidą, jog M. S. gautą iš E. R. heroiną būtų pardavęs S. S., su kuriuo, kaip jau minėta, buvo susitaręs tą pačią dieną susitikti, tačiau vien tokia prielaida vadovautis negalima. S. S. teisme apklaustas nebuvo, todėl nėra aišku, ar jis tikrai ketino gauti narkotikų ir būtent tokių, kuriuos gavo M. S. iš E. R.. Kad M. S. pats vartojo narkotikus ir kad jų įgijo iš E. R. neabejotinai nustatyta, tačiau ketinimas juos platinti šioje byloje nėra įrodytas. Kaip jau minėta, tikslas platinti narkotines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims. Nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo kontaktai su vartotojais ir kiti objektyvūs bylos duomenys. Tokių duomenų byloje nėra. Prokuroras apeliaciniame skunde dėsto M. S. telefoninius pokalbius su D. N. ir tvirtina, kad jie įrodo jo kaltę 2010 m. vasario 4 d. įgytą heroiną iš E. R. turint tikslą jį platinti: 2010 m. kovo 11 d. 14:37 val. D. N. skambina Šiaulių tardymo izoliatoriuje esantis M. S.. D. N. pokalbio metu sako „kokią bylą tau išvis siuva?“, M. S. sako „trumpiau nu, kad platinimas trumpiau, pas mane rado vieną pilną“, D. N. sako „nu tai o kas tai vienas, .........., jis ne fasuotas, ............“, M. S. sako „nu trumpiau jie į mano trobą šitą užmetė, trumpiau gerai, kad nebuvo liniuotės trumpiau jau <...>, kad aš Ruslai tipo išmečiau per langą vieną ........ tipo ..........“ , D. N. sako „kokiam Ruslai?“, M. S. sako „nu su Inga, ..........“, D. N. sako „nu tai jis gi nesako, kad tu jam išmetei“, M. S. sako „nu ............ žino, nu dabar aš nežinau, jis sako ar ne, aš šito nežinau, kai ši byla, kai byla bus uždaroma, dar Ženka, žinai tas jūreivis trumpiau, jį policininkai tada ėmė ir jo klausinėjo kaip pas „Očkariką“ kokia, jis sako .......... tipo ......... ir dar sakau ........ žino jis pas mane sako, o Eriką trumpiau matei tu ją?, trupoiau pasakyk, kad ji parodymų neduotų ir kad aš nieko nedaviau“, D. N. sako „nu pas juos nėra, trūksta jiems ant tavęs įrodymų“, M. S. sako „nu taip ........, ten ........ suprasi ................. <...> nu taip, jeigu va, nu taip, jeigu Erika nekalbės, jeigu Rusla nekalbės, jeigu tas Ženia, nu ne Ženia, o tas Seras nu Ženkos brolis, jūreiviai tie, jeigu jie nekalbės ............, tada ...............“. Kolegija nesutinka, kad šių pokalbių turinys patvirtina M. S. tikslą iš E. R. 2010 m. vasario 4 d. įgytą heroiną platinti. Iš šių pokalbių turinio akivaizdu, jog M. S. su D. N. kalba apie kitą nusikalstamą veiką, padarytą 2010 m. sausio 14 d. ir numatytą BK 260 str. 1 d., kurios padarymu M. S. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas. Tai matosi iš prokuroro nurodytų pokalbių: „kad aš Ruslai tipo išmečiau per langą vieną .......... tipo ...........“. Galima suprasti, kad „Rusla“ – nuteistasis R. Š., kuriam M. S. per savo namų langą perdavė heroino. Apie šią nusikalstamą veiką kolegija dar pasisakys šiame nuosprendyje. Kiti prokuroro cituojami pokalbių fragmentai taip pat nepatvirtina jokių konkrečių aplinkybių, kurios įrodytų, kad 2010 m. vasario 4 d. M. S., įgijęs heroino iš E. R., turėjo tikslą jį platinti. Todėl prokuroro apeliacinis skundas šioje dalyje dėl M. S. nusikalstamos veikos perkvalifikavimo iš BK 259 str. 1 d. į BK 260 str. 1 d. nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo M. S. veiksmus pagal BK 259 str. 1 d.

84Kaip minėta, M. S. nuteistas ir pagal BK 260 str. 1 d. už tai, kad 2010 m. sausio 14 d. ne daugiau kaip 0,052 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,016 g narkotinės medžiagos – heroino – neteisėtai atsigabeno į savo gyvenamąją vietą, esančią ( - ), Klaipėdos m., ir joje neteisėtai laikė. Tą pačią dieną, apie 19.05 val., M. S. folguotą popierinį lankstinuką, kuriame buvo 0,016 g narkotinės medžiagos – heroino, per buto balkoną perdavė R. Š..

85Apeliaciniame skunde M. S. nurodo, kad savo pirminius parodymus jis davė būdamas abstinencijos būsenoje, ir nors jį apklaususiai tyrėjai nekilo įtarimų, kad jis abstinencijos būsenoje, tačiau ji neturi tam tinkamo išsilavinimo, šią būseną galėjo patvirtinti tik narkologas, kurį ir buvo prašoma iškviesti į teismą. Taip pat nuteistasis M. S. nurodo, jog jį sulaikius 2010 m. vasario 4 d. įtarimai buvo pareikšti jam ir E. O., tačiau jai davus parodymus, ji tapo liudytoja.

86Teisme apklaustas nuteistasis M. S. kaltės nepripažino ir parodė, kad iš pažįstamo „Vickos“ įsigijo narkotinių medžiagų, jas vartoja nuo 1998 m. R. Š. narkotikų neišmetė, narkotikų turėjo, juos laikė pas save. M. S. neigia, jog platino heroiną, o kaltinamasis R. Š. teisme parodė, jog nežino, kas iš namo balkono jam išmetė narkotikus. Ikiteisminio tyrimo metu, priešingai nei teisme, R. Š. teigė, jog narkotikus jam per balkoną išmetė M. (M. S.), su kuriuo prieš tai kalbėjosi telefonu (t.13, b. l. 198–199). Be to, nuosprendyje teismas teisingai nurodė, kad teisme išklausyti pokalbiai kaip tik ir patvirtina tą aplinkybę, jog dėl narkotikų įsigijimo R. Š. su M. S. tarėsi iš anksto, o tai tik įrodo, jog R. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai atitinka tikrovę.

872010-01-14 16.09 val. M. S. paskambino R. Š. ir pokalbio Nr. 681 metu paklausė: „nu kaip pas tave?“, M. S. atsakė: „nu va, laukiu aš, turi man greitai paskambinti, nu aš parašysiu“ (t. 1, b. l.108). Iš pokalbio Nr. 689 matyti, kad 2010-01-14 17.12 val. M. S. paskambino R. Š. ir paklausė: „nu kaip Mindik pas tave?“, M. S. atsakė: „laukiu dabar, draugas buvo, susitikau, nu nenoriu telefonu sakyti, dabar laukiu. Jau viskas bus normaliai“, R. Š. paklausė: „galėsiu pas tave ateiti?“, M. S. sako: „nu taip, taip, nu aš tau parašysiu“ (t. 1, b. l. 109–110). 2010-01-14 18.14 val. M. S. gavo trumpąją SMS žinutę iš R. Š. su tekstu: „neduosi be litų“, M. S. atsakė: „gal nedidelį padarysiu“. O 2010-01-14 23.57 val. M. S. gavo trumpąją SMS žinutę Nr. 770 iš R. Š. su tekstu: „Minde reikia skubiai pakalbėti, pas tave nemalonumų yra draugas. Parašyk ir susitiksim. Rusla“ (t. 1, b. l.110). Iš paminėtų pokalbių ir telefoninių žinučių matosi, jog nusikaltimo padarymo dieną R. Š. vis dar laukė žinių iš M. S., kada atsiras narkotikai, galiausiai M. S. pranešė, kad gali „padaryti“ nedidelį kiekį (kas ir buvo padaryta), o po to, kai buvo sulaikytas, R. Š. pranešė M. S., kad pas jį yra nemalonumų.

88Apie tai, kad būtent M. S. išmetė R. Š. narkotikus, galima spręsti iš policijos pareigūnų V. R., G. S., R. A. parodymų, nors teisme jie ir parodė, jog tiesiogiai nematė, jog būtent M. S. atliko šį veiksmą. Tačiau, kaip teisingai nurodė teismas, iš slapto sekimo protokolo galima daryti išvadą, jog tai padarė būtent M. S.. Slapto sekimo metu nustatyta, kad 2010-01-14 16.20 val. M. S. išėjo iš buto, adresu ( - ), Klaipėdos m., ir atėjęs prie prekybos centro IKI, esančio Nidos g., Klaipėdos m., įsėdo į V. M. vairuojamą automobilį ( - ), 16.30 val. pastarieji atvažiavo į Šermukšnių g., Klaipėdos m. Iš automobilio išlipo V. M. ir užėjo į įmonę „Sistemos“, esančią Šermukšnių g. 2A, Klaipėdos m., o M. S. liko laukti automobilyje. 16.35 val. V. M. išėjo iš įmonės „Sistemos“ ir įsėdo į automobilį ( - ) 16.42 val. V. M. ir M. S. atvažiavo į degalinę „Statoil“, esančią Taikos pr., prie prekybos centro „Akropolis“, kur pūtė automobilio padangas. 16.46 val. M. S. ir V. M. išvažiavo iš degalinės „Statoil“. 16.58 val. pastarieji atvažiavo į Nidos g. Iš automobilio išlipo M. S. ir sugrįžo į butą, adresu ( - ), Klaipėdos m., o V. M., važiuojant Nidos g., Klaipėdos m., buvo paliktas be slapto sekimo. 17.47 val. M. S. išėjo iš buto, esančio ( - ), Klaipėdos m., ir atėjęs prie Nidos g. 56 namo, Klaipėdos m., įsėdo į V. M. vairuojamą automobilį ( - ). 17.55 val. M. S. ir V. M. atvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę, kur sėdėjo automobilyje. 17.58 val. pastarieji išsiskyrė. V. M. išvažiuojant iš aikštelės buvo paliktas be slapto sekimo, o M. S. parbėgo į butą, adresu ( - ), Klaipėdos m. 19.05 val. prie Minijos g. 129-o namo, Klaipėdos m., priėjo R. Š.. Netrukus M. S. R. Š. per buto langą ką tai išmetė. R. Š. pasiėmęs nuo žemės išmestą daiktą išėjo iš Minijos g. 129-o namo kiemo ir buvo sulaikytas policijos pareigūnų (t.1, b. l.180). Nors M. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad jam kyla pagrįstų abejonių dėl liudytojos E. O., kadangi iš pradžių įtarimai buvo pateikti jiems abiems, o paskui ją apklausus, ji tapo liudytoja, o pirmosios instancijos teisme ji nebuvo apklausta. Iš baudžiamosios bylos matosi, kad E. O. iš tiesų buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 str. 1 d. dėl to, kad ji kartu su M. S. 2010 m. sausio 14 d. iš asmens vardu „Vytas“ įgijo narkotinę medžiagą heroiną ir neteisėtai atsigabeno į savo gyvenamąją vietą. Tačiau Klaipėdos apygardos prokuratūros 2010 m. spalio 13 d. nutarimu jos atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, kadangi nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių jos kaltę, nenustatytas nė vienas asmuo, kuriam ji būtų platinusi narkotines medžiagas, taip pat pas ją jokių narkotinių medžiagų nebuvo rasta, ji pati kaltės nepripažino. Taigi ikiteisminis tyrimas nutrauktas ne dėl to, kad ji davė parodymus, kaip apeliaciniame skunde nurodo nuteistasis M. S., o nesurinkus duomenų dėl kaltės. Teisme ši liudytoja apklausta nebuvo, tačiau teismui pakako įrodymų dėl M. S. kaltės padarius nusikaltimą, numatytą BK 260 str. 1 d.

89Kolegijai taip pat nekyla abejonių dėl to, kad M. S. gabeno heroiną į savo namus, kur jį laikė ir vėliau išmetė cigarečių pakelyje R. Š., todėl teismas pagrįstai jį pripažino kaltu pagal BK 260 str. 1 d. Tačiau nuteistasis M. S. apeliaciniame skunde nurodo ir tai, kad nors jis nuteistas už tai, kad R. Š. narkotines medžiagas perdavė iš savo buto per balkoną, tačiau jo bute balkono nėra, tai rodo, kad tyrėjas R. A., apklausiamas liudytoju, teisme davė melagingus parodymus. Apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas, ir siekiant išsamiai išnagrinėti bylos aplinkybes, kolegija nutartimi įpareigojo prokurorą organizuoti arba pačiam atlikti tyrimo veiksmus, kurių metu būtų nustatyta, ar butas, esantis ( - ), Klaipėdoje, turi balkoną. Vykdant minėtą nutartį buvo atlikta buto apžiūra, surašytas apžiūros protokolas ir sudaryta fotolentelė. Iš šių dokumentų matosi, kad butas, esantis ( - ), Klaipėdoje, yra antrame aukšte, vieno kambario, bute yra vienas langas į Minijos gatvės pusę, balkono nėra. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu, atliekant slaptą sekimą, iš slapto sekimo protokolo matosi, kad jame užfiksuota, jog M. S. per buto langą kažką išmetė, o R. Š., pasiėmęs tą daiktą nuo žemės, išėjo iš Minijos gatvės 129 – ojo namo kiemo ir buvo sulaikytas. Kaltinamajame akte taip pat buvo nurodyta, kad M. S. heroiną R. Š. išmetė per buto langą, o ne per balkoną. Tačiau teisiamajame posėdyje apklausant liudytoją policijos pareigūną R. A. jis parodė, kad cigarečių pakelis, kuriame buvo narkotinės medžiagos, buvo išmestas per balkoną. Kolegija atkreipia dėmesį, kad teisme liudytojas buvo apklaustas praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui nuo įvykių, todėl natūralu, jog tam tikros ne itin reikšmingos detalės galėjo pasimiršti. Jokių objektyvių duomenų, kad liudytojas galėtų dėl kažkokių priežasčių meluoti, kaip nurodo nuteistasis M. S. apeliaciniame skunde, byloje nėra. Juolab, kad iš esmės veikos kvalifikavimui reikšmės visiškai neturi tai, ar M. S. heroiną išmetė per savo buto langą, ar per balkoną. Esant nustatytoms aplinkybėms, skundžiamo nuosprendžio aprašomoji dalis keistina nurodant, kad M. S. folguotą popierinį lankstinuką, kuriame buvo 0,016 g narkotinės medžiagos – heroino, per buto langą perdavė R. Š..

90M. S. buvo kaltinamas ir tuo, kad 2010 m. sausio 14 d., apie 17.55 val., prekybos centro „Marios“ nesaugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu: ( - ), Klaipėdos m., automobilyje ( - ) iš V. M., neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo ne mažiau kaip 0,052 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,016 g narkotinės medžiagos – heroino. Pirmosios instancijos teismas V. M. pagal BK 260 str. 1 d. išteisino dėl narkotinių medžiagų platinimo M. S., nes neįrodyta jo kaltė, tuo tarpu M. S. iš kaltinimo pašalino aplinkybę, kad jis 0,016 g heroino įgijo iš V. M.. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad nuo 2009-12-22 iki 2010-01-14 M. S. pokalbių su V. N. turinys, trumpieji pranešimai, atgręžtiniai skambučiai su V. M. parodo, kad būtent V. M. tiekė narkotines medžiagas tolesniam platinimui M. S.. Toliau prokuroras cituoja pokalbius ir trumpąsias žinutes, iš kurių matosi, kad dauguma jų vyksta tarp D. N. ir V. M., taip pat tarp D. N. ir M. S.. Pokalbiai neinformatyvūs, tariamasi dėl susitikimų, o D. N. su M. S. kalba apie pinigus, kažką skaičiuoja, kalba apie skolas, visi pokalbiai vyksta 2009-12-22 – 2009-12-28, iš jų galima spręsti apie tuos asmenis siejančius ryšius, tačiau nieko konkretaus spręsti, o juolab, kad V. M. perdavė M. S. narkotinių medžiagų, negalima, tarp šių dviejų asmenų minėtu laikotarpiu nei pokalbių, nei žinučių neužfiksuota. Toliau prokuroras apeliaciniame skunde cituoja jau 2010-01-14 14.00 val. V. M. siųstą sms žinutę M. S. „po 2 arba 3 valandų“, M. S. atrašo „aišku. Susirašysim, o gal man atvažiuoti kur“. 16.09 val. M. S. skambina R. Š. ir sako „nu kaip pas tave?“, M. S. atsako „nu va, laukiu aš, turi man greitai paskambinti, nu aš parašysiu“, 17.12 val. R. Š. vėl skambina M. S. ir klausia „nu kaip Mindik pas tave?“, M. S. atsako „laukiu dabar, draugas buvo, susitikau, nu nenoriu telefonu sakyti, dabar laukiu. Jau viskas bus normaliai“, R. Š. sako „galėsiu pas tave ateit?“, M. S. atsako „nu taip, taip, nu aš tau parašysiu.“. 18.09 val. M. S. siunčia trumpąsias sms žinutes S. S. ir dar penkiais telefonų numeriais nenustatytiems asmenims „sveikas, pas mane viskas gerai“. 18.14 val. R. Š. rašo sms M. S. „neduosi be litų“, M. S. atsako „gal nedidelį padarysiu“. Štai šiais pokalbiais prokuroro nuomone, įrodyta, jog V. M. 2010 m. sausio 14 d. perdavė M. S. 0,052 g. gelsvos spalvos miltelių. Kurių sudėtyje buvo 0,0116 g heroino. Pirmiausia kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ir V. M., ir M. S. neigia šį faktą. V. M. parodė, narkotikų M. S. nedavė. Tą dieną jį buvo sutikęs, nes draugė E. B. buvo pas jį nuėjusi į mokyklą, jis jai siūlė auskarus. Paskui M. S. siūlė pirkti kompiuterį ar fotoaparatą, draugė pasiūlė nuvažiuoti ir jis sutiko važiuoti, kad jos neapgautų. M. S. atnešė telefoną, kurį nupirko už 150 Lt. M. S. taip pat parodė, kad sausio mėnesį buvo susitikęs su V. M., pardavė jam telefoną „Nokia“ už 100-150 Lt, iš V. M. narkotinių medžiagų nepirko. Pirmosios instancijos teisme buvo peržiūrėta slapto sekimo vaizdo medžiaga, iš kurios teismas nustatė, jog V. M. ir M. S. užfiksuoti degalinėje, tačiau neužfiksuota, jog jie manipuliuotų narkotikais. Konkretus narkotikų perdavimas neužfiksuotas ir kitais tos dienos susitikimo momentais. Teismas pagrįstai nurodė, kad M. S. galėjo gauti narkotikų ir iš kitų asmenų, su kuriais kaip matyti iš telefoninių pokalbių nuolat bendravo. Iš tiesų, vien jau paminėtų pokalbių turinys dar nėra pakankamas įrodymas pripažinti, kad V. M. perdavė M. S. heroino. Juolab, kad pokalbių turinys neduoda pagrindo daryti vienareikšmę ir neabejotiną išvadą, kad V. M. tariasi su M. S. dėl narkotinių medžiagų perdavimo. Jokių kitų objektyvių V. M. kaltės įrodymų perdavus M. S. 0,016 g heroino, byloje nėra. Teismas pagrįstai nuosprendyje nurodė, kad kaltinimas remiasi tik telefoniniais pokalbiais tarp M. S. ir V. M. bei slapto sekimo duomenimis, tačiau ir tokios informacijos nepakanka siekiant apkaltinti V. M. nusikaltimo padarymu. Pagal BPK 301 str. 1 d. teismas nuosprendį grindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, o prielaidomis ir spėjimais jis negali būti grindžiamas. Kiekviena išvada turi būti pagrįsta byloje surinktais įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes, o svarbiausia, turi būti įrodyta, kad kaltininko veiksmuose yra jam inkriminuojamo nusikaltimo sudėtis. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai V. M. pagal BK 260 str. 1 d. išteisino, o M. S. iš kaltinimo pašalino aplinkybę, jog jis 0,016 g heroino įgijo iš V. M..

91Dėl nuteistojo R. Č. ir jo gynėjo apeliacinio skundo argumentų.

92Iš nuosprendžio matosi kad R. Č. nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. už tai, kad iki 2010 m. balandžio 29 d. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, gabeno ir nenustatytoje vietoje laikė 9 folijos lankstinukus su 5,56 g narkotine medžiaga – kanapėmis (ir jų dalimis), vieną polietileninį paketėlį su 1,893 g narkotine medžiaga – kanapėmis (ir jų dalimis), folijos paketėlį su 0,614 g augalinės kilmės sėklomis, kurios yra narkotinė medžiaga – kanapės (ir jų dalys), du plastikinius maišelius su 1,031 g augalinės kilmės sėklomis, kurios yra narkotinė medžiaga – kanapės (ir jų dalys). 2010 m. balandžio 29 d. paminėtus lankstinukus, paketėlius, plastikinius maišelius su paminėtomis narkotinėmis medžiagomis R. Č. neteisėtai atgabeno iki ( - ) namo, Klaipėdos m. Šio namo trečio aukšto bendro naudojimo laiptinėje apie 15.18 val. vieną folijos lankstinuką su 0,710 g narkotine medžiaga – kanapėmis (ir jų dalimis) – R. Č. už 30 litų pardavė kaltinamajam R. G.. Tą pačią dieną, apie 15.30 val., netoli viešbučio „Astra“, esančio ( - ), Klaipėdos m., kaltinamasis R. G. buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie apie 15.40 val. jo asmens kratos metu rado ir paėmė paminėtą lankstinuką su narkotine medžiaga.

93R. Č. likusias narkotines medžiagas toliau neteisėtai gabeno ir laikė prie savęs, kol tą pačią dieną, apie 17.05 val., prie ( - ) namo, Klaipėdos m., sulaikymo metu 8 folijos lankstinukus su 4,85 g narkotine medžiaga – kanapėmis (ir jų dalimis), išmetė ant grindinio, kuriuos įvykio vietos apžiūros metu apie 17.10 val. rado ir paėmė policijos pareigūnai, o polietileninį paketėlį su 1,893 g narkotine medžiaga – kanapėmis (ir jų dalimis), folijos paketėlį su 0,614 g augalinės kilmės sėklomis, kurios yra narkotinė medžiaga – kanapės (ir jų dalys), du plastikinius maišelius su 1,031 g augalinės kilmės sėklomis, kurios yra narkotinė medžiaga – kanapės (ir jų dalys), apie 17.35 val. jo asmens kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

94Nuteistasis R. Č. apeliaciniame skunde teismo nustatytų faktinių aplinkybių iš esmės neneigia ir neginčija, tik ginčija narkotinių medžiagų laikymą tikslu platinti bei nepripažįsta, kad pardavė kanapes R. G., nurodo, kad tiesiog jį pavaišino už kursinio darbo rašymą. Šiuos ir kitus apeliacinio skundo argumentus kolegija atmeta. Teisme apklaustas R. Č. parodė, kad R. G. buvo baigęs mokslus ir turėjo reikalingos medžiagos kursiniam darbui. Kai R. G. atėjo, pavaišino jį kanapėmis atsidėkodamas už kursinį darbą. Jokių 30 Lt jis jam nepadavė, tik atidavė seną skolą už pavaišinimus. Svarstyklės buvo namuose dar nuo senų laikų. Jomis svėrė sidabrą, auksą, nes padėdavo draugui daryti juvelyrinius dirbinius.

95Nors nuteistasis nepripažįsta, kad pardavė narkotines medžiagas R. G., tačiau pirmosios instancijos teismas teisingai nuosprendyje nurodė, kad ši aplinkybė byloje įrodyta. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad R. Č., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas parodė, kad R. G. jam buvo skoloje apie 30-40 Lt, ir tuos pinigus kaip tik tą kartą atidavė. Nuteistasis R. G. apklaustas teisme parodė, kad perdavė R. Č. medžiagą kursiniam darbui, 60 Lt skolą, o vėliau jis perdavė jam kažkokį kiekį kanapių. Kalbos apie pinigus nebuvo. Kaip suprato, R. Č. jį už tą kursinį darbą pavaišino. Ikiteisminio tyrimo metu R. G. plačiau parodė apie visas aplinkybes, parodė, jog pats R. Č. jam yra pasakęs, kad kai jam reikės „žolės“, gali pas jį (R. Č.) kreiptis, taip pat yra pasakęs, kad 1 gramas „žolės“ kainuoja 30 Lt. Įvykio dieną jis padavė R. Č. 60 Lt skolą už anksčiau pirktas narkotines medžiagas, o R. Č. jam davė „žolės“. Tai, kad R. Č. platino narkotines medžiagas ir gabeno jas bei laikė prie savęs tikslu platinti, patvirtina ir liudytojos policijos organizuotų nusikaltimų tyrimo biuro 4-ojo skyriaus viršininkės V. R. parodymai, kad tęsiant telefoninių priemonių kontrolę buvo nustatyta, kad V. M. nuolat susiskambina su asmeniu, kurį vadina „Ru“. Iš pradžių nežinojo, koks tai asmuo, bet atliekant telefoninių pokalbių kontrolę išgirdo mamos balsą, kuris jai buvo pažįstamas, ir nustatė, kad „Ru“ yra R. Č.. Kontroliuojant R. Č. buvo nustatyta, kad jis prekiauja narkotinėmis medžiagomis, telefoninių pokalbių metu kalbėdavo šifruotai. R. Č. susitikdavo su V. M., V. M. pasiimdavo iš jo žolės, suprato, kad imdavo pinigus. Vieno pokalbio metu buvo užfiksuota, kaip R. Č. V. M. sako, kad jis daro taip kaip V. M. sakė, bet jam nelabai išeina. Iš to suprato, kad R. Č. buvo daugiau kaip „žolės“ platintojas, o ne heroino. Vėliau nusprendė sulaikyti R. Č. klientą, o paskui ir jį patį. Buvo sulaikytas R. G. ir T. G., pas R. G. buvo rasta minėta medžiaga. Kai R. Č. dviračiu važiavo link savo namų, jis buvo sulaikytas, sulaikymo metu iš kišenių ėmė mėtyti lankstinukus su narkotine medžiaga – kanapėmis.

96Policijos vyresnysis tyrėjas liudytojas G. S. parodė, kad sulaikė asmenis, kurie įsigijo iš R. Č. narkotinių medžiagų, paskui patį R. Č.. Policijos vyresnysis tyrėjas liudytojas S. O. parodė, kad R. Č. teko sulaikyti Liepų gatvėje, kai važiavo dviračiu ir turėjo nemažą kiekį kanapių žolės. Prieš tai buvo atliktas stebėjimas, matė, kad R. Č. su kažkuo susitiko. Buvo priimtas sprendimas jį sulaikyti ir jis bandydamas bėgti išbarstė narkotikus.Liudytojas T. G. parodė, kad važiavo su dviračiais, sustojo prie vieno namo, R. G. užbėgo į viršų, paprašė pasaugoti dviračius. Toliau vėl važiavo, o prie krantinės juos sulaikė kriminalistai.

97Kad nuteistasis R. Č. disponavo narkotinėmis medžiagomis tikslu jas platinti ir dalį jų sulaikymo dieną pardavė R. G., patvirtina ir rašytiniai bylos duomenys. 2010-04-29 atlikus R. G. asmens kratą, pas jį buvo rastas ir paimtas folijos lankstinukas su žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiaga (t. 8, b. l. 185). Specialisto išvada nustatyta, kad medžiaga, rasta R. G. asmens kratos metu, yra narkotinė medžiaga – kanapės (ir jų dalys), kurios masė yra 0,710 g (t. 8, b. l.189–191).

982010-04-29 atlikus įvykio vietos, kur buvo sulaikytas R. Č., apžiūrą, nustatyta, kad jis sulaikymo metu iš striukės kišenių ant grindinio pradėjo mesti folijos lankstinukus. Nuo kelio važiuojamosios dalies ir šaligatvio buvo surinkti 8 folijos lankstinukai su žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga (t. 9, b. l.10–14).

99Specialisto išvada nustatyta, kad žalios spalvos augalinės kilmės medžiagos iš 8 vnt. folijos lankstinukų, kurias sulaikymo metu R. Č. išmetė ant grindinio, yra narkotinė medžiaga – kanapės (ir jų dalys), kurių bendroji masė yra 4,85 g (t. 9, b. l. 18–20).

1002010-04-29 atlikus R. Č. asmens kratą pas jį buvo rasta ir paimta: celofaninis paketėlis su žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga, polietileninis maišelis su dviem polietileniniais maišeliais, folijos lankstinuku su augalinės kilmės sėklomis. Taip pat buvo rasta ir paimta 92,93 Lt (t. 9, b. l. 24).

101Specialisto išvada Nr. ( - ) nustatyta, kad žalsvos spalvos sausa susmulkinta augalinės kilmės medžiaga iš bespalvio plastikinio maišelio, rasta 2010-04-29 pas R. Č., yra narkotinė medžiaga – kanapės ir jų dalys, kurių masė yra 1,893 g. Tamsios augalo sėklos iš folijos paketėlio, rastos 2010-04-29 pas R. Č., yra narkotinė medžiaga – kanapės ir jų dalys, kurių masė yra 0,614 g. Tamsios augalo sėklos iš plastikinio užspaudžiamo maišelio, rasto 2010-04-29 pas R. Č., yra narkotinė medžiaga – kanapės ir jų dalys, kurių masė yra 0,759 g. Šviesios augalo sėklos iš plastikinio užspaudžiamo maišelio, rastos 2010-04-29 pas R. Č., yra narkotinė medžiaga – kanapės ir jų dalys, kurių masė yra 0,272 g (t. 9, b. l. 28–29).

1022010-04-29 atlikus kratą R. Č. gyvenamojoje vietoje, esančioje Ligoninės g. 3–32, Klaipėdos m., buvo rastos ir paimtos elektroninės svarstyklės „Amput“, ant kurių paviršių matyti šviesios spalvos miltelių pėdsakai (t. 9, b. l. 40–41). Specialisto išvada Nr. 140-(3408)-IS1-3418 nustatyta, kad ant juodos spalvos elektroninių svarstyklių su užrašu „Amput“, rastų atlikus kratą R. Č. gyvenamojoje vietoje, paviršių yra narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) – pėdsakų (t. 9, b. l. 45–47).

103Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nuteistojo R. Č. gynėjas pateikė teismui prašymus paskirti byloje ekspertizę tam, kad būtų nustatytas kanapėse, kurių neteisėtu disponavimu kaltinamas R. Č., esantis veikliosios medžiagos tetrahidrokanabinolio (THC) kiekis. Prašymuose gynėjas nurodė, kad specialistų išvadose, kuriomis grindžiamas nuosprendis, yra nurodoma tik apie tai, kad tyrimui pateiktos augalinės kilmės medžiagos priskiriamos kanapėms. Tuo tarpu veikliosios medžiagos - tetrahidrokanabinolio (THC) kiekis kanapėse nebuvo ištirtas ir nustatytas. Apeliacinės instancijos teismas 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi tenkino šį gynėjo prašymą. Nutartyje nurodė, kad R. Č. ir kiti nuteistieji pripažinti kaltais dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis kanapėmis (ir jų dalimis), skundžiamas nuosprendis grindžiamas keletu specialisto išvadų, iš visų specialistų išvadų matosi, kad išvados apie narkotines medžiagas – kanapes (ir jų dalis) grindžiamos tik tuo, kad tose medžiagose ir jų pėdsakuose buvo rasta kanapių sudėtyje esančių kanabinoidų pėdsakų. Tačiau nė vieno tyrimo metu šiose išvadose nebuvo nustatytas kanapėse (ir jų dalyse) esančios veikliosios medžiagos – tetrahidrokanabinolio – kiekis ir jo procentinė išraiška bendroje medžiagų masėje. Kaip pažymėta kasacinėje nutartyje Nr. 2K-308/2013, tetrahidrokanabinolio kiekį nustatyti yra būtina, nes tik pagal šį kiekį (jo procentinę išraišką) galima spręsti, ar tyrimui pateikta augalinės kilmės medžiaga yra narkotinio tipo kanapės, draudžiamos vartoti medicinos tikslams, ar tai yra pluošinės kanapės, kuriose tetrahidrokanabinolio kiekis neviršija 0,2 proc. ir kurios pagal Europos Sąjungos teisę valstybėse narėse visuotinai nedraudžiamos.

104Vykdant minėtą Lietuvos apeliacinio teismo nutartį buvo atlikta ekspertizė ir surašytas ekspertizės aktas Nr. ( - ), kuriame nurodyta, kad:

105Tiriant sunaudota po 0,05 g kanapių (jų dalių) (viso 0,3 g). 0,6 g (po 0,1 g iš kiekvieno paketėlio) palikta saugoti LTEC kaip kontroliniai pavyzdžiai. Likusios kanapių dalys (8,551 g). šešiuose vokuose, ir kiti po tyrimo likę objektai, septyniuose vokuose, sudėti į du paketus, paketai užantspauduoti LTEC spaudu „PAKETAMS" ir grąžinami tyrimo užsakovui.

1061-3. Tyrimui pateikta augalinės kilmės susmulkinta medžiaga iš polietileninio maišelio, aptikto 2010 m. vasario 4 d. asmens kratos metu pas E. R., yra narkotinė medžiaga kanapės (jų dalys). Šiose kanapėse (jų dalyse) delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 13,8

107%.

1084-6. Ant tyrimui pateiktų svarstyklių „Fuzion NITRO" yra narkotinės medžiagos kanapių - pėdsakų. Ant svarstyklių taip pat yra narkotinių medžiagų - kokaino ir heroino - pėdsakų.

1097-9. Klausimuose minimos medžiagos buvo sunaudotos ankstesniame tyrime (specialisto išvados Nr. 140 (3394)-l S1-4071), todėl šių klausimų spręsti negalima.

11010-12. Tyrimui pateikta augalinės kilmės medžiaga, 2010 m. balandžio 29 d. rasta R. G. asmens kratos metu, yra narkotinė medžiaga - kanapės (jų dalys). Šiose kanapėse (jų dalyse) delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 6,5 %.

11113-14. Tyrimui pateikta augalinės kilmės medžiaga, kurias 2010 m. balandžio 29 d. sulaikymo metu R. Č. išmetė ant grindinio, yra narkotinė medžiaga - kanapės (jų dalys). Šiose kanapėse (jų dalyse) delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 6,7 %.

11216-18. Tyrimui pateikta augalinės kilmės medžiaga yra narkotinė medžiaga kanapės ( jų dalys). Šiose kanapėse (jų dalyse) delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 7,0 %. Išvados Nr. 140-(3396)-lS1 -3410 2, 3, 4 punktuose nurodomos kanapių sėklos buvo sunaudotos ankstesniame tyrime, todėl klausimų dėl šių medžiagų spręsti negalima.

11319-21. Ant svarstyklių „AMPUT" paviršiaus narkotinių ar psichotropinių medžiagų pėdsakų nenustatyta. Specialisto išvadoje Nr. 140-(3408)-1S1 -3418 nustatyti narkotinės medžiagos kanapių - pėdsakai galėjo nusiplauti ankstesnio tyrimo metu.

11422-24. Tyrimui pateikta augalinės kilmės medžiaga, aptikta 2010 m. liepos 29 d., atlikus automobilio Audi, valst. Nr. ( - ) kurį vairavo R. L., apžiūrą yra narkotinė medžiaga - kanapės (jų dalys). Šiose kanapėse (jų dalyse) delta-9-tetrahidrokanabmolio koncentracija yra 5,1 %.

115Ant metalinės cilindro formos dėžutės (trintuvės) su ant dangtelio viršaus išlietu ir nuspalvintu žaliu kanapės lapu, aptiktos 2010 m. liepos 28 d. atlikus automobilio Audi, valst. Nr. ( - ) kurį vairavo R. L., apžiūrą paviršių yra narkotinės medžiagos kanapių (jų dalių) - pėdsakų.

11625-27. Šiuose klausimuose minimos medžiagos buvo sunaudotos ankstesniame tyrime (specialisto išvados Nr. ( - ) todėl minėtų klausimų šiame ekspertizės akte spręsti negalima.

11728-30. Tyrimui pateikta augalinės kilmės medžiaga, rasta 2010 m. liepos 29 d. kratos metu pas M. K., gyvenamojoje vietoje J. B. g. 25, Palangoje, yra narkotinė medžiaga - kanapės (jų dalys). Šiose kanapėse (jų dalyse) delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 5,2 %.

118Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 3 straipsnis reglamentuoja narkotinių ir psichotropinių medžiagų įrašymą į kontroliuojamų medžiagų sąrašus. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnyje, dalykas yra narkotinės ir psichotropinės medžiagos. Šio nusikaltimo dalykas turi atitikti medicininį kriterijų, t. y. narkotinėmis ar psichotropinėmis pripažįstamos tik tokios medžiagos, kurios gali veikti centrinę nervų sistemą ir kurios sukelia apsvaigimą bei priklausomybę nuo jų, ir juridinį kriterijų, t. y. šių medžiagų sąrašas turi būti nustatytas specialiu teisės aktu. Tik šiuos abu kriterijus atitinkančios medžiagos gali būti pripažįstamos šio nusikaltimo dalyku. Siekiant nustatyti, ar medžiagos yra narkotinės ar psichotropinės, turi būti skiriama ekspertizė arba gaunama specialisto išvada.

119Remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“, kanapės (ir jų dalys) (Cannabis plant) yra įtrauktos į narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslams, sąrašą (2003 m. balandžio 23 d. ir 2007 m. gruodžio 14 d. redakcijos su vėlesniais pakeitimais). Pagal šiuos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymus narkotinėmis medžiagomis yra laikomos bet kokios rūšies kanapės (ir jų dalys) nepriklausomai nuo jose esančios veikliosios (psichiką veikiančios) medžiagos kiekio. Pagal šiuo metu formuojamą teismų praktiką, nustatant ar asmuo disponavo narkotinėmis ar psichotropinėmis priemonėmis būtina tiksliai nustatyti ne tik patį disponavimo faktą, šių medžiagų pavadinimą, kiekį, bet ir jų cheminę sudėtį (Kasacinė nutartis Nr.2K-308/2013).

120Iš minėto ekspertizės akto Nr. ( - ) matosi, kad veikliosios medžiagos koncentracija tiek pas R. Č. rastose kanapėse ir jų dalyse, tiek pas kitus nuteistuosius viršija leistiną kiekį, tai yra

121Nuteistojo R. Č. kaltė dėl narkotinės medžiagos pardavimo R. G. yra įrodyta: R. G. buvo sulaikytas po to, kai R. Č. jam davė kanapes, paties kanapių perdavimo fakto neginčija nė vienas nuteistasis. Tačiau R. Č. neigia, kad už įvykio dieną perduotas kanapes gavo iš R. G. pinigų. Visgi kolegija atmeta šią nuteistojo versiją. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje teisingai pažymėjo, kad veikos kvalifikavimui neturi reikšmės, ar R. G. gavo narkotikus už skolą, ar šiaip pavaišintas. Apie tai, kad R. Č. užsiiminėjo narkotikų (kanapių) platinimu, galima spręsti iš nemažo paketėlių kiekio, rastų pas jį, kratos namuose metu rastų svarstyklių, ant kurių, kaip jau buvo minėta, rasta kanapių pėdsakų, tai paneigia nuteistojo versiją, kad ant tų svarstyklių buvo sveriami taurieji metalai, policijos pareigūnė V. R. detaliai parodė, kad R. Č. vertėsi kanapių platinimu. Dargi skunde nuteistojo gynėjas nurodo, kad teismas nenustatė kokia dalis rastų narkotinių medžiagų, buvo skirta R. Č. asmeniniam vartojimui, o kokia dalis buvo skirta platinimui. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad toks nustatymas objektyviai neįmanomas. Teismas pagrįstai nustatė, kad nuteistasis užsiėmė narkotinių medžiagų platinimu, tai, kaip jau minėta, parodė ir nuteistasis R. G., kad jam pats R. Č. pasakė, jog jei kada jam reikės „žolės“, gali į jį kreiptis.

122Iš nuosprendžio matosi, kad R. Č. nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. už keletą alternatyvių šio straipsnio dispozicijoje nurodytų objektyviųjų požymių: už tai, kad iki 2010 m. balandžio 29 d. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitai platinti, gabeno ir nenustatytoje vietoje laikė 9 folijos lankstinukus, 1 polietileninį pakeltelį, 1 folijos paketėlį, 2 plastikinius maišelius su narkotinėmis medžiagomis kanapėmis (ir jų dalimis) ir augalinės kilmės sėklomis, kurios yra narkotinė medžiaga kanapės (ir jų dalys). Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2010 m. balandžio 29 d., minėtus lankstinukus, paketėlius, plastikinius maišelius su minėtomis narkotinėmis medžiagomis neteisėtai atgabeno iki ( - ) namo, Klaipėdos m. Šio namo trečio aukšto bendro naudojimo laiptinėje vieną folijos lankstinuką su 0,710 g kanapių (ir jų dalių) pardavė R. G.. Likusias narkotines medžiagas toliau neteisėtai gabeno ir laikė prie savęs, kol sulaikymo metu dalį išmetė ant grindinio, o dalį asmens kratos metu rado pareigūnai. Kaip jau minėta, kiekvienas iš alternatyvių BK 260 str. 1 d. dispozicijoje numatytų objektyviųjų požymių sudaro savarankišką nusikalstamos veikos sudėtį ir turi būti įrodytas. Tai, kad R. Č. 2010 m. balandžio 29 d. gabeno į ( - ) namą narkotines medžiagas, kad jas laikė prie savęs bei kad dalį pardavė R. G. yra byloje nustatyta ir įrodyta. Tuo tarpu tai, kad iki 2010 m. balandžio 29 d. jis gabeno bei nenustatytoje vietoje laikė tas pačias narkotines medžiagas, byloje jokių objektyvių įrodymų nėra. Nėra nustatyta nei kaip jis iki balandžio 29 d. gabeno tas narkotines medžiagas, nei kur jas laikė (nurodyta nenustatytoje vietoje). Jeigu asmeniui inkriminuojamas laikymas, turi būti nustatytas jų buvimas kaltininko žinioje (ar prie savęs, ar namuose, ar pan.), to byloje nėra nustatyta. Taip pat byloje nėra nustatytas minėtų narkotinių medžiagų gabenimas iki balandžio 29 d. Todėl iš kaltinimo šalinamos aplinkybės, kad R. Č. iki 2010 m. balandžio 29 d. gabeno ir nenustatytoje vietoje laikė minėtas narkotines medžiagas.

123Apeliaciniame skunde nuteistojo R. Č. gynėjas prašo nuteisti R. Č. pagal du baudžiamuosius įstatymus. Prašo pripažinti jį kaltu pagal BK 259 str. 1 d. (dėl narkotinių medžiagų laikymo ir gabenimo) ir pagal BK 260 str. 1 d. (už narkotinių medžiagų perdavimą R. G.). Iš prašymo akivaizdu, kad R. Č. veiksmai traktuojami kaip atskiros nusikalstamos veikos – kanapių bei jų dalių gabenimas bei laikymas be tikslo platinti ir atskirai kanapių perdavimas R. G.. Kolegija tokį prašymą atmeta. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai R. Č. veiksmus įvertino kaip vieną tęstinę veiką – kad jis laikė ir gabeno narkotines medžiagas bei jų dalis, turėdamas tikslą jas platinti bei dalį jų pardavė R. G., ir tokius jo veiksmus teisingai bei pagrįstai kvalifikavo pagal BK 260 str. 1 d. (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija). Kita vertus, kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kai asmuo pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu ir nuteistas pagal vieną baudžiamąjį įstatymą, apeliacinės instancijos teismas tų pačių veiksmų kvalifikuoti pagal dar vieną baudžiamąjį įstatymą (viso pagal du) neturi teisinės galimybės. Pirmiausia tai, be abejo, sunkintų nuteistojo padėtį, be to, įstatymas garantuoja asmeniui teisę į gynybą bei teisę žinoti kuo yra kaltinamas. O antra, tai apeliacinės instancijos teismas pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Šiuo atveju nagrinėjamoje byloje prokuroro skundas yra, tačiau jame to neprašoma.

124Dėl nuteistojo V. K. apeliacinio skundo argumentų

125Nuteistasis V. K. nuteistas pagal BK 302 str. 1 d., BK 260 str. 1 d., BK 253 str. 1 d. Apeliaciniame skunde nurodo, kad nuosprendis pagrįstas tik prielaidomis, kaltę neigia pagal visus baudžiamuosius įstatymus, iš esmės nurodydamas, kad jo kaltė neįrodyta, o dalis liudytojų, anksčiau jį kaltinę, nurodė, kad tai darė dėl pareigūnų daryto spaudimo. Kolegija visus šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta.

126V. K. teisėtai ir pagrįstai nuteistas pagal visus minėtus Baudžiamojo kodekso straipsnius, jo kaltė įrodyta visuma teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų.

127Iš teismo nuosprendžio matosi, kad V. K. nuteistas už tai, kad 2010 m. sausio mėnesį, dienos metu, tiksli data ir laikas nenustatyti, netoli prekybos centro „Rimi“, esančio ( - ), Klaipėdos m., neturėdamas teisėto pagrindo, kaip užstatą, kad R. C., gim.1982-08-25, atiduos jam 50 litų skolą už įsigytą narkotinę medžiagą – heroiną, paėmė jo vardu išduotą neįgaliojo pažymėjimą Nr. ( - ) (dublikatą), kurį neteisėtai atgabeno į savo gyvenamąją vietą, adresu: ( - ), Klaipėdos m., ir joje neteisėtai laikė iki 2010 m. balandžio 12 d., kol apie 14.30 val. paminėtą dokumentą kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

128Teisme V. K. parodė, kad išeidamas iš „Rimi“ parduotuvės Bandužių gatvėje rado tuščią piniginę su pažymėjimu. Galvojo, kad paskui atiduos, kadangi iš matymo R. C. pažinojo. Tą pažymėjimą jis ir bandė atiduoti, bet sužinojo, kad jūreivis R. C. yra išplaukęs į reisą, todėl nusprendė palaukti, kol jis grįš. Liudytojas R. C. pirmosios instancijos teisme parodė, kad kartą grįžo namo ir pamatė, kad neįgaliojo pažymėjimo nėra. Po pusės metų grįžus iš jūros jam jo prireikė, bet negalėjo jo rasti. Šie nuteistojo bei liudytojo parodymai pirmosios instancijos teismo pagrįstai atmesti. Juos paneigia policijos vyresniosios tyrėjos liudytojos L. G. parodymai, kad atlikus kratą V. K. namuose, buvo rasti R. C. asmens dokumentai. Apklausiamas R. C. prisipažino, kad savo dokumentus V. K. buvo užstatęs kaip užstatą, kol atiduos pinigus už iš jo įsigytą heroiną.

129Be to, ikiteisminio tyrimo metu R. C. pripažino, kad 2010 m. sausio 13–14 d. jis su „Valioku“ (V. K.) susitiko prie penkiaaukščio namo, esančio netoli parduotuvės „Rimi“, kuri yra Bandužių rajone, ir pasiėmė iš jo heroino už 50 litų. Kadangi tuo metu neturėjo 50 litų, tai „Valiokui“ kaip užstatą, kad atiduos pinigus, už heroiną paliko savo neįgaliojo pažymėjimą (b. l. 35–38, t.10). Be kita ko, R. C. atpažino V. K., iš kurio nuolat pirko heroiną (t.10., b. l. 29–34).

1302010-04-12 kratos V. K. namuose metu (t.7, b. l.150–152) buvo rasta juodos spalvos vyriška piniginė, kurioje buvo R. C., a. k. ( - ) vardu išduotas neįgaliojo pažymėjimas Nr. MP ( - ) (dublikatas).

131Pagal BK 302 str. 1 d. atsako tas, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką. Šio nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškia įvairiais alternatyviais veiksmais. Byloje įrodyta, kad V. K. R. C. neįgaliojo pažymėjimo dublikatą įgijo neteisėtai – R. C. parodė, kad davė V. K. jį kaip užstatą, kol šis jam grąžins pinigus už heroiną. Taip neteisėtai įgijęs dokumentą, V. K. jį atgabeno pas save į namus ir ten jį laikė, kol kratos namuose metu minėtą dokumentą rado pareigūnai. Nuteistojo V. K. versija, kad jis tą dokumentą rado, yra neįtikinanti, o R. C. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, patvirtinti kitų objektyvių įrodymų. Jis atpažino V. K. kaip asmenį, iš kurio nuolat pirkdavo heroiną. V. K. iš tiesų nuteistas dar ir pagal BK 260 str. 1 d., už disponavimą būtent heroinu. O liudytoja tyrėja L. G. iš tiesų patvirtino, kad apklausiamas R. C. parodė, jog savo dokumentą davė V. K. kaip užstatą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, jog V. K. ne šiaip pažinojo R. C., juos siejo ryšys platinant narkotines medžiagas, vadinasi, neįgaliojo pažymėjimas tikrai buvo paliktas kaip užstatas ir šį dokumentą V. K. laikė ne vieną dieną. Ir pagrįstai pripažino V. K. kaltu pagal BK 302 str. 1 d.

132Taip pat V. K. nuteistas už tai, kad iki 2010 m. balandžio 12 d., neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, gabeno 2 popierinius lankstinukus su 0,242 g rusvos spalvos medžiaga, kurios sudėtyje buvo 0,060 g narkotinės medžiagos – heroino, 5 popierinius lankstinukus su 0,487 g šviesios spalvos milteliais, kurių sudėtyje, buvo 0,129 g narkotinės medžiagos – heroino, 0,035 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) – į savo gyvenamąją vietą, esančią ( - ), Klaipėdos m., ir joje neteisėtai laikė.

1332010 m. balandžio 12 d. 12.00 val. V. K. du popierinius lankstinukus su 0,242 g rusvos spalvos medžiaga, kurios sudėtyje buvo 0,060 g narkotinės medžiagos – heroino, neteisėtai išgabeno iš paminėtos gyvenamosios vietos, gabeno ir laikė prie savęs iki tą pačią dieną, apie 13.30 val., prie „( - )“, esančio ( - ), Klaipėdos m., jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie apie 13.35 val. jo asmens kratos metu rado ir paėmė paminėtus lankstinukus su paminėta narkotine medžiaga. O likusias paminėtas narkotines medžiagas V. K. toliau neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje, iki kol tą pačią dieną, apie 14.30 val., kratos metu jas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

134Pirmosios instancijos teisme V. K. parodė, kad narkotikus įsigijo tada, kai jam pasiūlė pigiai nusipirkti, kadangi anksčiau buvo rūkęs kanapes ir heroiną. Tas medžiagas laikė prie savęs. Gyvenamojoje vietoje buvo rastos ne jo, o pažįstamo Mišos narkotinės medžiagos, su kuriuo anksčiau rūkydavo. Jis jas ir paliko. Ikiteisminio tyrimo metu davė netikslius parodymus, galvodamas, kad jį anksčiau paleis.

135Policijos organizuotų nusikaltimų tyrimo biuro 4-ojo skyriaus viršininkė liudytoja V. R. teisme parodė, kad po M. S. ir E. R. sulaikymo buvo tęsiama D. N. pokalbių kontrolė, iš kurios paaiškėjo, kad narkotines medžiagas jis nuolat įsigydavo iš asmens, vadinamo „V.“. Buvo nustatyta, kad „Valiokas“ – tai V. K., kuris platino narkotines medžiagas. Kovo mėnesį buvo atliktas slaptas sekimas, kurio metu buvo užfiksuota, kaip jis susitiko su D. N.. Buvo priimtas sprendimas sulaikyti V. K.. Jį sulaikius buvo rasta popierinių lankstinukų su narkotine medžiaga.

136Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad jo kaltė padarius šį nusikaltimą neįrodyta ir tai grindžia dalies liudytojų parodymai, duotais teisme. Kolegija atmeta šiuos skundo argumentus ir pritaria pirmosios instancijos išvadoms, kad liudytojai R. C., A. I., M. S. teisme pakeitė parodymus, nurodydami, kad iš V. K. narkotikų nėra pirkę, tiesiog siekdami palengvinti V. K. teisinę padėtį. Kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad šie liudytojai priklausomi nuo narkotikų. Versija, kad ikiteisminio tyrimo metu jie buvo verčiami duoti parodymus, jiems buvo daromas „spaudimas“ neįtikinanti, jų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu papildė vieni kitus, esminėse detalėse, vertinant V. K. nusikalstamus veiksmus platinant narkotines medžiagas, sutapo, juos patvirtina ir kita objektyvi bylos medžiaga. Visų šių liudytojų teisme pakeistus parodymus V. K. palankia linkme teismas pagrįstai vertino kritiškai, o vadovavosi ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymus. Liudytojas R. C. ikiteisminio tyrimo metu davė detalius parodymus, kad nuo susipažinimo su V. K. dienos jis praktiškai kasdien iš jo (V. K.) pirkdavo heroiną, nurodė kur jie dažniausia susitikdavo, kokias žinutes rašydavo, norėdamas susitikti ir nusipirkti heroino. Liudytojas A. I. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad iš kalbų žino, jog V. K. prekiauja narkotikais – heroinu, pats iš jo pirkęs nėra. Liudytojas M. S. ikiteisminio tyrimo metu taip pat davė išsamius parodymus, kad jau 10 metų vartojo heroiną, nuo 2009 m. D. N. jam davė V. K. telefono numerį ir jis beveik kasdien du mėnesius iš jo pirkdavo heroiną. Šis liudytojas asmens parodymo atpažinti metu taip pat atpažino V. K. kaip asmenį, iš kurio pirko heroiną.

1372010-04-12 atlikus V. K. asmens kratą pas jį buvo rasti ir paimti 2 popieriniai lankstinukai su šviesios spalvos milteliais, mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“ (t.7, b. l.126). Specialisto išvada nustatyta, kad rusvos spalvos medžiagos iš dviejų popierinių lankstinukų, asmens kratos metu rastos pas V. K., sudėtyje yra narkotinės medžiagos – heroino, kurio bendroji masė yra 0,060 g (t. 7, b. l.130–131). 2010-04-12 kratos V. K. namuose metu buvo rasta ir paimta 4 mažesni linijinio popieriaus lankstinukai ir vienas didesnis analogiško popieriaus lankstinukas, ant kurio raudonos spalvos šratinuku nubrėžti trys brūkšniai ir taškas, lankstinukuose suvynioti šviesiai gelsvos spalvos neaiškios kilmės milteliai, geltono metalo šaukštelis, ant kurio paviršių matyti neaiškios kilmės miltelių pėdsakai, pinigai litais ir eurais, baltos spalvos plastmasinis buteliukas, užsuktas juodos spalvos plastmasiniu dangteliu, kuriame buvo žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga. Specialisto išvada nustatyta, kad šviesių miltelių iš penkių popieriaus lankstinukų, kratos metu rastų V. K. gyvenamojoje vietoje, sudėtyje yra narkotinė medžiaga – heroinas, kurio bendroji masė yra 0,129 g. Sausa iš dalies susmulkinta žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiaga iš plastikinio butelio yra narkotinė medžiaga – kanapės (ir jų dalys), kurios masė yra 0,035 g. Ant gelsvos spalvos metalinio šaukštelio paviršių rasti narkotinės medžiagos – heroino – pėdsakai (t.7, b. l.156–158). 2010-04-12 atlikus V. K. šlapimo tyrimą jame buvo rasta kanabinoidų/marihuanos. (t.14, b. l.195).

138Apeliaciniame skunde V. K. savo kaltę neigia nurodydamas, jog neįrodyta, kad jis laikė narkotines medžiagas turėdamas tikslą jas platinti, o be to, neįrodyta, kad jos priklausė jam. Neva jis teisme nurodė, kad jos priklauso „M.“, kuris jo namuose ir paliko jas. Kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus, nes jie nepagrįsti. Joks asmuo „M.“ nėra nustatytas, be to, neįtikinama, kad kažkoks asmuo būtų palikęs V. K. namuose keletą lankstinukų su narkotikais. Kaip minėta, Tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims. Nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo kontaktai su vartotojais ir kiti objektyvūs bylos duomenys. Pas nuteistąjį V. K. buvo rasta ne vienas, o du popieriaus lankstinukai, o kratos metu namuose dar buvo rasti ir paimti net penki popieriniai lankstinukai, kuriuose buvo heroinas, rastas ir šaukštelis, ant kurio aptikti heroino pėdsakai, iš to galima spręsti, kad gana didelis kiekis iš anksto paruoštų ir supakuotų narkotikų buvo skirti ne asmeniniam vartojimui. Užfiksuota telefoninė informacija taip pat rodo, kad V. K. prieš jį sulaikant apsikeisdavo telefoninėmis žinutėmis, kuriose yra užfiksuota informacija apie narkotikus. Iš žinučių turinio galima suprasti, kad V. K. susitardavo susitikti įvairiose vietose, siekiant platinti narkotikus, nes žinutėse, nors ir užmaskuotai, eina kalba apie pinigus, narkotines medžiagas („lt“, „sena tema“). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuosprendyje nurodė, kad V. K. šlapime buvo rasti ne heroino, o marihuanos pėdsakai (kanapės buvo rastos jo namuose atliekant kratą), o tai kaip tik pabrėžia, jog V. K. kanapes vartojo, o heroiną platino. Be to, jau minėta, kad visi liudytojai parodė, kad V. K. platino heroiną.

139Taigi iš nuosprendžio matosi, kad V. K. nuteistas už tai, kad 2010 m. balandžio 12 d. 12.00 val. V. K. du popierinius lankstinukus su 0,242 g rusvos spalvos medžiaga, kurios sudėtyje buvo 0,060 g narkotinės medžiagos – heroino, neteisėtai išgabeno iš paminėtos gyvenamosios vietos, gabeno ir laikė prie savęs iki tą pačią dieną, apie 13.30 val., prie „( - )“, esančio ( - ), Klaipėdos m., jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie apie 13.35 val. jo asmens kratos metu rado ir paėmė paminėtus lankstinukus su paminėta narkotine medžiaga. O likusias narkotines medžiagas: 2 popierinius lankstinukus su 0,242 g rusvos spalvos medžiaga, kurios sudėtyje buvo 0,060 g narkotinės medžiagos – heroino, 5 popierinius lankstinukus su 0,487 g šviesios spalvos milteliais, kurių sudėtyje, buvo 0,129 g narkotinės medžiagos – heroino, 0,035 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), V. K. toliau neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje, iki kol tą pačią dieną, apie 14.30 val., kratos metu jas rado ir paėmė policijos pareigūnai. Visos šios V. K. alternatyvios veikos yra įrodytos byloje surinktais ir ištirtais įrodymais: kad jis minėtą dieną du paketėlius su heroinu gabeno ir laikė prie savęs bei kad likusias narkotines medžiagas laikė namuose, visas šias medžiagas rado pareigūnai. Ir teismas pagrįstai jį pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 260 str. 1 d. Tačiau V. K. nuteistas ir už tai, kad iki 2010 m. balandžio 12 d., neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, gabeno visas minėtas narkotines medžiagas į savo gyvenamąją vietą, ir joje neteisėtai laikė. Kaip minėta, kiekviena alternatyvi veika, numatyta BK 260 str. 1 d. dispozicijoje turi būti įrodyta konkrečiomis bylos aplinkybėmis. Pats narkotikų laikymo namuose faktas be abejo leidžia daryti logišką išvadą, kad asmuo kažkada į namus tuos narkotikus atgabeno, taip pat leidžia daryti išvadą, kad kažkokiu būdu jis juos įgijo. Tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįsti išvadą, kad V. K. iki 2010 m. balandžio 12 d. į namus gabeno narkotines medžiagas. Tokia formuluotė „iki 2010 m. balandžio 12 d.“ nėra tinkama argumentuoti šią alternatyvią veiką. Todėl iš kaltinimo šalinama aplinkybė, kad V. K. iki 2010 m. balandžio 12 d., neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, gabeno 2 popierinius lankstinukus su 0,242 g rusvos spalvos medžiaga, kurios sudėtyje buvo 0,060 g narkotinės medžiagos – heroino, 5 popierinius lankstinukus su 0,487 g šviesios spalvos milteliais, kurių sudėtyje, buvo 0,129 g narkotinės medžiagos – heroino, 0,035 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) – į savo gyvenamąją vietą, esančią ( - ), Klaipėdos m.

140Nuteistasis V. K. taip pat nuteistas už tai, kad iki 2010 m. balandžio 12 d., tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis įgijo 3 fabrikinės gamybos 9 mm kalibro garsinius (signalinius) šovinius bei 3 fabrikinės gamybos guminius šratus ir neturėdamas leidimo pagamino tris savadarbius šaudmenis, susidedančius iš 3 fabrikinės gamybos 9 mm kalibro garsinių (signalinių) šovinių ir 3 fabrikinės gamybos guminių šratų, kurių iššautų sviedinių kinetinė energija viršija šaudmenų, skirtų „D“ kategorijos šaunamiesiems ginklams keliamus energetinius reikalavimus, ir neturėdamas leidimo revolveryje „ME 38 Compact-G“ Nr. ( - ) šiuos savadarbius šaudmenis laikė savo gyvenamojoje vietoje, esančioje ( - ), Klaipėdos m. iki 2010 m. balandžio 12 d. Šią dieną, apie 14.30 val., revolverį, kurio būgne buvo paminėti savadarbiai šaudmenys, kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

141V. K. teisme parodė, kad revolverį pirko parduotuvėje netoli turgaus. Nusipirkti šovinius ir šratus pasiūlė pardavėjas. Šoviniuose šratų nebuvo, jie buvo būgne. Atskirai buvo šovinys ir atskirai šratas. Jis šovinių nepadarė. Buvo guminis šratas ir garsinis šovinys. Įdėjo į būgną ir šratą, ir šovinį. Guminio šrato šovinyje nebuvo. Šovinius padarė gamykloje. Parduotuvėje pirko revolverį, garsinį šovinį. Į fabrikinės gamybos šovinį nieko nedėjo. Kai pareigūnai rado šovinius, jie buvo fabrikinės gamybos. Atskirai nusipirko šratus, nes pardavėjas pasiūlė pirkti pigiau. Parduotuvėje nupirkto šaudmens papildomai nekonstravo.

142Šaudė už miesto į skardines. Kratos metu rado tris šovinius, iššaudė du.

1432010-04-12 kratos metu V. K. namuose buvo rastas ir paimtas revolveris „ME Compact-G“, jame rasti 4 identiški vienas kitam šoviniai, vienas šovinys, kurio dugne įspausti užrašai „PG 380 Megum“, šovinys, kurio dugne įspausti skaičiai „8138“(t. 8, b. l.150–152).

144Specialisto išvadoje Nr.300 yra konstatuota, kad pateiktas tyrimui revolveris yra fabrikinės gamybos 9 mm kalibro revolveris „ME 38 Compact-G“ Nr. ( - ). Revolveris yra „D“ kategorijos šaunamasis ginklas, skirtas šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais (signaliniais) šoviniais bei 9 mm kalibro šoviniais su guminiais šratais. Revolveris šaudyti tinkamas. Tyrimui pateiktas vienas šovinys yra fabrikinės gamybos 9 mm kalibro šovinys su guminiu šratu. Šis šovinys yra šaudmuo, skirtas 9 mm kalibro įvairių modelių revolveriams, skirtiems šaudyti šoviniais su guminiais šratais. Šovinys šaudyti tinkamas. Tyrimui pateiktas šovinys yra fabrikinės gamybos 9 mm kalibro garsinis (signalinis) šovinys. Šis šovinys yra šaudmuo, skirtas 9 mm kalibro įvairių modelių dujiniams revolveriams. Šovinys šaudyti tinkamas. Tyrimui pateiktas vienas šovinys yra fabrikinės gamybos 7,62 mm kalibro šovinys. Šis šovinys yra šaudmuo, skirtas 7,62 mm kalibro įvairių modelių revolveriams ir pistoletams. Šovinys šaudyti tinkamas. Tyrimui pateikti trys šoviniai yra fabrikinės gamybos 9 mm kalibro garsiniai (signaliniai) šoviniai. Šie šoviniai yra šaudmenys ir šaudyti tinkami. Tokie šoviniai skirti 9 mm kalibro įvairių modelių dujiniams revolveriams. Tyrimui pateikti trys guminiai šratai yra fabrikinės gamybos. Jie nėra šaudmenys. Pateikti tyrimui trys savadarbiai užtaisai, susidedantys iš fabrikinės gamybos 9 mm kalibro garsinių (signalinių) šovinių ir fabrikinės gamybos guminių šratų viršija šaudmenų, skirtų „D“ kategorijos šaunamiesiems ginklams keliamus energetinius reikalavimus (t. 8, b. l.164–167).

145Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad specialisto išvada nustatyti savadarbiai šoviniai kratos metu buvo rasti ne kur kitur, o V. K. namuose ir dar ne atskirai, o pačiame revolveryje, skirtame šaudyti dujiniais šoviniais, nekelia abejonių, jog jie priklausė būtent V. K.. O jo aiškinimą, jog jis tokius šovinius, tarp jų ir savadarbius, nusipirko parduotuvėje ir dėl to yra nekaltas, pagrįstai vertino kritiškai nurodydamas, kad neįtikinama, jog ginklų parduotuvėse būtų pardavinėjami savadarbiai šoviniai. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad minėtoje specialisto išvadoje nieko nėra kalbama apie savadarbius šaudmenis. Tačiau neaišku kuo remiantis nuteistasis daro tokią išvadą, kadangi ir pats cituoja šią išvadą, kurioje aiškiai yra nurodyta, jog „Pateikti tyrimui trys savadarbiai užtaisai, susidedantys iš fabrikinės gamybos 9 mm kalibro garsinių (signalinių) šovinių ir fabrikinės gamybos guminių šratų viršija šaudmenų, skirtų „D“ kategorijos šaunamiesiems ginklams keliamus energetinius reikalavimus“. Todėl šis apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas ir atmetamas.

146Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nuteistojo prašymu buvo iškviestas ir apklaustas specialistas balistas P. Šlyžius, kuris teisme paaiškino, kad savadarbis užtaisas gaunamas tada, kai į būgnelį yra įdedamas guminis šratas ir garsinis šovinys, daugiau nieko nereikia specialiai gaminti ar dėti, užtenka tik juos sudėti į būgnelį ir jau gaunamas savadarbis užtaisas. Tyrimo metu nustatė, kad pateiktas revolveris yra fabrikinės gamybos D kategorijos šaunamasis ginklas, tokiam ginklui tuo metu specialaus leidimo laikyti nereikėjo ir baudžiamoji atsakomybė nebuvo numatyta. Tam ginklui skirtų šovinių, kurių kinetinė galia iki 7,5 J laikymas tuo metu taip pat buvo leidžiamas. Tačiau šiuo atveju savadarbių užtaisų kinetinė energija viršijo leidžiamus reikalavimus, siekė 19,4 J. B. rasti D ir B kategorijos šaudmenys. Tyrimo metu jis nustatė, kad buvo savadarbis užtaisas, susidedantis iš atskiro šrato ir atskiro garsinio šovinio, tokio užtaiso nusipirkti nebuvo galima. Specialistas paaiškino, kad ginklo būgnelio viduje jis rado įkištus tris šratus, bei šovinius, tai reiškia, kad buvo padarytas savadarbis užtaisas. Kiekvienas iš rastų šovinių buvo šaunamas per balistikos sistemą, kuri matuoja greitį, ir žinant šrato svorį pagal formulę, buvo apskaičiuota jo kinetinė energija ir kiekvienas iš tų šovinių viršijo leistiną kinetinę galią.

147BK 253 str. 1 d. numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Minėti veikos požymiai (gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo) suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame straipsnyje nurodytų veikų. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas nustato ginklų ir šaudmenų apyvartos įstatyminį reguliavimą bei kontrolės priemones. Atsižvelgtina į tai, jog veikos kvalifikavimui pagal BK 253 str. 1 d. svarbu yra tai, kad V. K., neturėdamas leidimo šaudmenims, kuriems pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą yra būtinas leidimas laikyti, žinodamas, kad šaudmenys tinkami šaudyti, juos laikė. Šiuo atveju svarbu tai, kad savadarbiai užtaisai viršijo šaudmenų, skirtų „D“ kategorijos šaunamiesiems ginklams keliamus energetinius reikalavimus ir be abejo, sudaro nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 str. 1 d. sudėtį.

148Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nuteisimo dėl šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimo, įgijimo, laikymo, nešiojimo, gabenimo ar realizavimo sąlyga yra šių veikų padarymo fakto nustatymas ir pagrindimas apkaltinamajame teismo posėdyje išnagrinėtais įrodymais. BPK 305 str. 1 d. 1 p. nustato, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma nusikalstamos veikos, pripažintos įrodyta, aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. To paties straipsnio 2 punkte reikalaujama, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje būtų nurodomi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Pirmosios instancijos teismas nesilaikė šių įstatymo reikalavimų ir pripažindamas V. K. kaltu dėl 3 fabrikinės gamybos 9 mm kalibro garsinių (signalinių) šovinių bei 3 fabrikinės gamybos guminių šratų įgijimo. Nuosprendyje teigiama, kad „V. K. iki 2010 m. balandžio 12 d., tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis įgijo 3 fabrikinės gamybos 9 mm kalibro garsinius (signalinius) šovinius bei 3 fabrikinės gamybos guminius šratus“, tačiau nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje nėra jokio neteisėto šovinių ir šratų įgijimo fakto pagrindimo byloje išnagrinėtais įrodymais. Įgijimas teismo paprasčiausiai preziumuojamas remiantis jų radimo faktu. Todėl ši aplinkybė iš kaltinimo šalinama. Byloje iš tiesų nustatyta, kad V. K. neturėdamas leidimo pagamino tris savadarbius šaudmenis, susidedančius iš 3 fabrikinės gamybos 9 mm kalibro garsinių (signalinių) šovinių ir 3 fabrikinės gamybos guminių šratų, kurių iššautų sviedinių kinetinė energija viršija šaudmenų, skirtų „D“ kategorijos šaunamiesiems ginklams keliamus energetinius reikalavimus, ir neturėdamas leidimo revolveryje „ME 38 Compact-G“ Nr. ( - ) šiuos savadarbius šaudmenis laikė savo gyvenamojoje vietoje, kol kratos metu juos rado pareigūnai. Jo kaltė įrodyta specialisto išvada bei specialisto paaiškinimais.

149Nuteistasis V. K. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 str. 17 d., 18 d., 37 d. prieštarauja pareikštam kaltinimui. Neaišku kokiu būdu prieštarauja, kadangi pagal seną įstatymo redakciją cituojamos sąvokos kas yra šaudmuo, kas yra šaudmenų gamyba. Baudžiamojoje teisėje neteisėtu šaudmenų gaminimu yra laikomas rinkimas, neturint leidimo iš atskirų detalių, darymas pagal kaltininko pasirinktą technologiją ir konstrukciją, perdirbimas, pakeičiant konstrukcines savybes, pvz., perdirbimas į aukštesnės kategorijos šaunamąjį ginklą. Šiuo atveju ir buvo padidinta kinetinė energija, kuri viršija D kategorijai keliamus reikalavimus. Skunde taip pat nurodoma, kad neįrodyta subjektyvioji pusė. Subjektyviajai pusei būdinga tik tiesioginė tyčia, ji būdinga ir V. K. veiksmams. Jis neabejotinai suprato, kad neteisėtai gamina savadarbius užtaisus bei juos laiko ir norėjo taip veikti. Nors teismas nuosprendyje to tiesiogiai nenurodė, tačiau nagrinėjamu atveju kitokia tyčia ir negali būti nustatyta.

150V. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 253 str. 1 d., kadangi minėti savadarbiai užtaisai rasti jo namuose, kur jis juos pagaminęs ir laikė. Kaip nurodė teisme apklaustas specialistas, tokių užtaisų nusipirkti nėra galimybės, taigi akivaizdu, kad jis juos pagamino.

151Dėl nuteistojo V. M. gynėjo apeliacinio skundo argumentų.

152Nuteistojo V. M. gynėjas apeliaciniame skunde nesutinka su nuosprendžiu, mano, kad V. M. turi būti išteisintas dėl abiejų nusikalstamų veikų, dėl BK 260 str. 3 d. ir dėl BK 216 str. 1 d. Skunde nurodoma, kad nei 2010 m. liepos 29 d. asmens kratos metu, nei kratų, atliktų V. M. gyvenamojoje vietoje, nebuvo rasta jokių draudžiamų preparatų. Jokių nuteistąjį V. M. kaltinančių duomenų, kuriuos būtų galima susieti priežastiniu ryšiu su įvykio vietos apžiūros metu rastu paketėliu, kuriame buvo heroino, ir V. M., nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme nebuvo gauta. Teismas, dėstydamas V. M. kaltę pagrindžiančius bylos duomenis, nutylėjo, kad vaizdo įraše neužfiksuotas V. M. priskiriamas paketėlio metimas ir tai, kad paieškos vaizdo įrašas nėra informatyvus, ir kad paketėlio radimo momentas nėra nuoseklus visos įvykio vietos apžiūros fiksavimo prasme. Slapto sekimo protokolai negali būti pakankamas pagrindas V. M. kaltei pagrįsti, nes juose nėra nurodyta, kada ir iš ko V. M. galėjo gauti paketėlį. Buvo privalu atkurti įvykio situaciją, nes V. M. viso proceso metu neigė turėjęs su savimi draudžiamų preparatų ir patį metimo faktą. Abejotina, ar iš viso yra įmanoma nusviesti paketėlį minimu atstumu. Taip pat skunde nurodoma, kad esant neteisėtai narkotinių medžiagų apyvartai, už kurią, kaip mano teismas, ir buvo gautas automobilis, buvo privalu nustatyti ir įrodyti patį nusikaltimą, kuris suponuoja minimo automobilio nusikalstamą kilmę. Teismas manė, jog V. M. realizuodavo narkotines medžiagas M. J., o pastarajam neatsiskaitant, ir susidarė skola. Kadangi V. M. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 216 str. 1 d., teismas turėjo pareigą tirti pirminio nusikaltimo padarymo aplinkybes. Tačiau teismas neturėjo teisėto pagrindo įvykdyti šios prievolės – V. M. nebuvo kaltinamas neteisėtu narkotinių medžiagų realizavimu M. J.. Tokiu būdu, esant minėtoms aplinkybėms, teismo bandymas apseiti be pirminio nusikaltimo įrodinėjimo vertinamas kaip nepilnas bylos aplinkybių ištyrimas. Teismas, pripažindamas V. M. kaltu pagal BK 216 str. 1 d., neteisingai suprato baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimą, esmę ir taikymo pagrindus. Taikydamas baudžiamąjį įstatymą, numatantį atsakomybę už nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą, teismas nuosprendyje neatskleidė nei šios veikos objekto, nei jos objektyviosios pusės turinio.

153Kolegija visus šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta. Ir pirmiausia pasisako dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 str. 3 d.

154Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad V. M. nuteistas už narkotinės medžiagos – heroino gabenimą. Už tai, kad 2010 m. liepos 29 d. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, gabeno 49,128 g nevienalytės rusvos spalvos medžiagos, kurios sudėtyje buvo labai didelis kiekis – 25,239 g – narkotinės medžiagos – heroino, R. L. vairuojamu automobiliu „Audi A8“, valst. Nr. ( - ) Tą pačią dieną, apie 16.45 val., grįžtant iš Palangos į Klaipėdą buvo sustabdyti kelyje Kretinga–Klaipėda ties ( - ). autobusų stotele, kur V. M. sulaikymo metu neteisėtai gabenamą narkotinę medžiagą išmetė į priešais esančią laukymę. Ši narkotinė medžiaga policijos pareigūnų buvo rasta ir paimta įvykio vietos apžiūros metu.

155Nors V. M. gynėjas apeliaciniame skunde ginčija aplinkybes, jog taip toli V. M. narkotinių medžiagų numesti negalėjo, ir teigia, kad jo kaltė neįrodyta, kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino V. M. kaltu.

156Pats V. M. teisme parodė, kad heroino jis neišmetė, grįžtant su R. L. iš Palangos, sustojo nusišlapinti, jis nuėjo už stotelės. Prie jo pribėgo „Aro“ pareigūnai, pradėjo laužti rankas, nors jis ir nesipriešino, gulėjo ant žemės. Buvo pilna pareigūnų, jį nuvedė iki automobilio, iškvietė kinologą, kuris kažko ieškojo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokius parodymus įvertino kritiškai. Nors apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad liudytojai yra policijos pareigūnai, tačiau tai nėra argumentas manyti, kad jie suinteresuoti bylos baigtimi ir kad davė neteisingus parodymus. L. P. organizuotų nusikaltimų tyrimo biuro 4-ojo skyriaus viršininkė V. R. parodė, kad 2009 m. gavo operatyvinės informacijos apie galbūt V. M. vykdomą nusikalstamą veiką, susijusią su neteisėtu disponavimu ir prekyba narkotinėmis medžiagomis. Buvo pradėtas operatyvinis tyrimas, kurio metu pasitvirtino, kad jis platino narkotines medžiagas Klaipėdoje. Tyrimo metu paaiškėjo, kad V. M. nuolat susitinka su vienu asmeniu, kurio buvo žinomas tik telefono numeris. Tik vėliau buvo nustatyta, kad tai M. K., iš kurio, kaip ji įtarė, V. M. įsigydavo narkotikų tolimesniam platinimui. Liepos 29 d. atliekant slaptą sekimą ir telefoninių pokalbių kontrolę, buvo nustatyta, kad V. M. paskambino mamai ir paprašė paskolinti pinigų. Mama pinigus jam atvežė prie namų. Po to buvo užfiksuota, kad V. M. ir R. L. pradėjo važiuoti link Palangos. V. M. iš R. L. telefono paskambino M. K. ir pasakė, kad atvažiuos. V. M. ir R. L. nuvažiavo į Palangą, V. M. nuėjo į J. B. gatvę, į kavinę, kuri buvo M. K. tėvo, po to nuvažiavo į miškelį ir po kurio laiko sugrįžo į J. B. g., po to važiavo Klaipėdos kryptimi link Nemirsetos. Jiems pasukus į ( - )elią, sulaikė. Buvo pasirinkta taktika sudaryti kamštį, kad jie neturėtų galimybės pasprukti. Kolega G. S. per raciją jai pasakė, kad V. M. numetė paketėlį. Su kitais pareigūnais jie tuo metu buvo priekyje, atbėgus į vietą V. M. jau gulėjo, paketėlio ieškojo apie porą valandų. Žolė buvo aplijusi ir labai aukšta, todėl buvo pasikvietę kinologą, kadangi buvo po lietaus, šuo nelabai galėjo padėti. Paketėlis buvo suvyniotas į polietileną, jame buvo folija, o joje – rudos spalvos narkotinė medžiaga – heroinas, vadinama „kakava“.

157Kitas liudytojas vyresnysis tyrėjas G. S. parodė, kad sulaikymą Kalotėje organizavo V. R.. Laukė prie Kalotės, jis buvo automobilyje. Jų automobilis važiavo antrąja juosta, paskui pasuko į pirmąją, nes priekyje buvo sudaryta automobilių spūstis. Jie sustojo patys, pirmasis išlipo V. M., nubėgo į krūmus maždaug 20 m. Sėdėdamas „Aro“ pareigūnų automobilio priekinėje sėdynėje, matė, kaip jis nubėgo prie krūmų ir kažką išmetė, kažkokį šviesų rutuliuką. Tuo metu jie ir buvo sulaikyti. Paketo ieškojo ilgai, nes iš pradžių manė, kad paketėlis buvo lengvesnis, todėl toli skrieti negalėjo. Dėl aukštos žolės buvo sunku ieškoti, bet po kurio laiko rado panašų daiktą į jo matytą. Policijos vyresnysis tyrėjas liudytojas R. A. parodė, kad liepos mėn. V. R. pasakė, kad asmenys iš Palangos į Klaipėdą gabena narkotines medžiagas. Matė, kad V. M. guli veidu į žemę. Paskui iš kolegų sužinojo, kad tik sustojus mašinai V. M. iššokdamas kažką išmetė į krūmus. Krūmuose rado maišelį, susuktą į kamuolį.

158Visų šių liudytojų parodymai logiški, nuoseklūs. Nors gynėjas abejoja, ar atstumu, kokiu buvo rasta narkotinė medžiaga, ji galėjo būti numesta, tačiau įvertinus jos svorį – beveik 50 g, ir tai, kad ji buvo įvyniota į foliją bei plėvelę, ir kad tokį susuktą į kamuoliuką daiktą vyras, juolab sportininkas, tikrai gali numesti apie 50 metrų. 2010-07-29 apžiūrint įvykio vietą, nustatyta, kad už „Kalotės“ stotelės Klaipėdos miesto kryptimi prasideda laukymė, apaugusi aukšta žole ir krūmais. Einant nuo stotelės Klaipėdos m. kryptimi panašiai 25 metrus ir pasukus po dešine puse į tą laukymę ir einant į tos laukymės gilumą apie 50 metrų tarp krūmų ant žemės buvo rastas į polietileno plėvelę įvyniotas neaiškios kilmės apvalus daiktas. Nuvyniojus plėvelę buvo rastas sidabrinės spalvos folijos gabalas. Išvyniojus foliją, jos viduje buvo matyti rusvos spalvos neaiškios kilmės nevienalytė medžiaga – milteliai ir skirtingų dydžių gabaliukai (t. 9, b. l. 50–52). Specialisto išvada Nr. ( - ) nustatyta, kad nevienalytės rusvos spalvos medžiagos (miltelių ir kietų medžiagos fragmentų) iš folijos paketo, 2010-07-29 įvykio vietos apžiūros metu rastos už autobusų stotelės „Kalotė“, esančios prie kelio Kretinga–Klaipėda, laukymėje, tarp krūmų ant žemės, sudėtyje yra narkotinė medžiaga – heroinas, kurio masė yra 25,239 g (t. 9,b. l. 57–58). Taigi objektyvūs rašytiniai duomenys patvirtina jau išdėstytus liudytojų pareigūnų parodymus. Liudytojas G. S. parodė, kad matė, jog V. M. išlipo iš automobilio, nubėgo apie 20 metrų link krūmų ir išmetė šviesų rutuliuką. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo iš tiesų matosi, kad rastas šviesios spalvos apvalus daiktas. Be to, jei tikint V. M. gynėjo versija, kad nuteistasis neišmetė jokios narkotinės medžiagos, tuomet neaišku tampa kaip gali būti toks sutapimas, kad pareigūnai juos sekė, kontroliavo, vienas liudytojas pareigūnas matė, kad išmetamas šviesus kamuoliukas, toks kamuoliukas ir buvo rastas. Kolegija dar atkreipia dėmesį į automobilį vairavusio R. L. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu apie tai, kad jis tą dieną vežiojo V. M., o važiuojant iš Palangos į Klaipėdą, netoli Kalotės sustojimo, kadangi stipriai lijo, automobiliai važiavo lėtai, ir jis pamatė po kaire puse autobusiuką, kokiu važinėja „Aro“ pareigūnai ir sustojo, tuomet jį „Aro“ pareigūnai sulaikė. Kokiu momentu V. M. išlipo iš automobilio, jis nepastebėjo. Taigi akivaizdu, kad V. M. neprašė R. L. sustoti, kad galėtų nusišlapinti. Be to, tokia versija ir neįtikinanti, nes nustatyta, kad tuo metu smarkiai lijo, todėl nelogiška, kad asmuo būtų išlipęs ir šlapinęsis, kai nustatyta, kad prieš keliolika minučių buvo degalinėje.

159Kolegija pažymi, kad V. M. buvo slaptai sekamas pareigūnų visą įvykio dieną, tai reiškia, kad buvo gauta pakankamai operatyvinių duomenų apie jo galimai daromą nusikalstamą veiką, kurie, beje, ir pasitvirtino jį sulaikius. Tai paneigia gynėjo apeliacinio skundo argumentą, kad jokių V. M. ryšių su rastu heroinu byloje nenustatyta. Slapto sekimo metu buvo nustatyta, kad 2010-07-29 13.10 val. V. M. kartu su E. B. ginčydamiesi įsėdo į automobilį „Audi A8“, valst. Nr. ( - ) už kurio vairo sėdėjo R. L.. V. M. bei E. B., R. L. vairuojamu automobiliu „Audi A8“ atvažiavo į Kretingos g. ir sustojo. Iš automobilio išlipo E. B. ir verkdama nuėjo, o V. M. R. L. vairuojamu automobiliu atvažiavo prie Debreceno g. 19 namo, sustojo aikštelėje bei sėdėjo automobilyje. 13.42 val. pastarieji išvažiavo iš aikštelės. 13.44 val. V. M., R. L. vairuojamu automobiliu atvažiavo prie Naujakiemio g. 12 namo. Iš automobilio išlipo V. M. ir užėjo į Naujakiemio g. 12 namo laiptinę, o R. L. liko laukti automobilyje. 13.46 val. V. M. išėjo iš Naujakiemio g. 12 namo laiptinės ir įsėdo į automobilį, kuriame laukė R. L.. 13.52 val. V. M. R. L. vairuojamu automobiliu atvažiavo į degalinę „Statoil“, esančią Taikos pr. Iš automobilio išlipo R. L. ir užėjo į degalinės parduotuvę, o V. M. liko laukti automobilyje. 13.58 val. R. L. sugrįžo į automobilį, kuriame laukė V. M.. 14.11 val. pastarieji atvažiavo į Žolynų g. 47 namo kiemą. Iš automobilio išlipo V. M., susitiko su E. B. ir abu bardamiesi užėjo į ( - ), o R. L. liko laukti automobilyje. 14.28 val. V. M. išėjo iš ( - ). Netrukus V. M. priėjo prie automobilio „O. V.“, iš kurio išlipo I. M. ir abu kalbėjosi. 14.31 val. jie išsiskyrė. V. M. įsėdo į automobilį „Audi A8“, kuriame laukė R. L.. 14.37 val. jie atvažiavo į degalinę „Apoil“, esančią šalia Kalotės. Iš automobilio išlipo V. M. ir užėjo į degalinės parduotuvę, o R. L. liko laukti automobilyje. 14.43 val. V. M. sugrįžo į automobilį, kuriame laukė R. L.. 14.55 val. pastarieji atvažiavo į mišką netoli Nemirsetos. 15.05 val. V. M., R. L. vairuojamu automobiliu išvažiavo iš miško ir atvažiavo į Palangą, kur sustojo mokamoje automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Daukanto–J. B. g. sankryžoje. Iš automobilio išlipo V. M. ir užėjo į kavinę „Elnio ragas“, o R. L. liko laukti automobilyje. 15.19 val. V. M. išėjo iš kavinės „Elnio ragas“ ir sugrįžo į automobilį „Audi A8“, kuriame laukė R. L.. 5.35 val. pastarieji atvažiavo prie karjerų, esančių šalia Palangos oro uosto, apsisuko ir atvažiavo šalia miško, esančio Vytauto g., kur sustoję sėdėjo automobilyje. 15.50 val. V. M. bei R. L. išlipo iš automobilio, parūkė ir vėl įsėdo į automobilį. 16.02 val. V. M. R. L. vairuojamu automobiliu atvažiavo į degalinę „Orlean“. Įpylę dujų į automobilį bei nusipirkę pavalgyti pastarieji išvažiavo iš degalinės „Orlean“. 16.25 val. V. M. R. L. vairuojamu automobiliu atvažiavo į Daukanto g., Palangoje. Iš automobilio išlipo V. M. ir Basanavičiaus g. nuėjo link jūros, o R. L. liko laukti automobilyje. 16.34 val. V. M. sugrįžo į automobilį „Audi A8“, kuriame laukė R. L.. 16.48 val. važiuojant link Kalotės gyvenvietės V. M. ir R. L. buvo sulaikyti policijos pareigūnų.

160Nuteistojo V. M. gynėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių V. M. kaltę numetus paketą su heroinu, byloje nėra. O teismo motyvus vadina literatūriniais samprotavimais. Kolegija atmeta tokius gynėjo argumentus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai V. M. pripažino kaltu gabenus heroiną, tai patvirtina pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir šiame nuosprendyje išdėstyti įrodymai. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog tai, kad paketas su heroinu buvo rastas tik po kelių valandų, esmės nekeičia. Teismas stebėjo sulaikymo operacijos ir paketo suradimo vaizdo įrašą ir matė, kad laukymė buvo apaugusi žole, buvo vidurvasaris, paketą V. M. numetė gan toli, todėl nenuostabu, jog jo reikėjo ieškoti gan ilgai. Be to, kolegija dar atkreipia dėmesį į pareigūnų liudytojų G. S. bei V. R. parodymus apie paketo su heroinu suradimo trukmę. Pareigūnai parodė, jog iš pradžių manė, kad paketas buvo lengvesnis, todėl ir ieškojo jo arčiau. Be to, žolė buvo aplyta ir labai aukšta, kas apsunkino heroino suradimą. Pareigūnai buvo pasikvietę kinologą, tačiau kadangi buvo po lietaus, šuo nelabai galėjo padėti. Taigi dvi valandos, įvertinus visas aplinkybes bei sąlygas, kolegijos nuomone, tikrai nėra per ilgas laiko tarpas rasti narkotines medžiagas. Gynėjo nuomone V. M. nekaltumą įrodo ir tai, kad nei jo asmens kratos metu, nei kratos namuose metu, jokių draudžiamų preparatų rasta nebuvo. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad V. M. gabentą heroiną išmetė į krūmus, todėl ir nebuvo rasta jo asmens kratos metu narkotinių medžiagų. O jų neradimas namuose dar neįrodo jo nekaltumo gabenus heroiną. V. M. ir nebuvo kaltinamas narkotinių medžiagų laikymu namuose. Dargi, gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad kadangi teismas pašalino iš kaltinimo aplinkybę, kad V. M. heroiną įgijo iš M. K., abejotinas ir jo gabenimas, teismas turėjo itin kruopščiai vertinti bylos duomenis. Kolegija atmeta ir šiuos skundo argumentus. Kaip jau minėta, BK 260 str. 3 d. dispozicijoje išvardintos alternatyvios veikos kiekviena sudaro atskirą nusikaltimo sudėtį ir kiekviena atskirai turi būti įrodyta konkrečiomis bylos aplinkybėmis. Tai reiškia, kad baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka vienos iš dispozicijoje nurodytų alternatyvių veikų. Nagrinėjamu atveju V. M. nuteistas už tai, kad gabeno 49,128 g nevienalytės rusvos spalvos medžiagos, kurios sudėtyje buvo labai didelis kiekis – 25,239 g – narkotinės medžiagos – heroino. Gabenimas yra narkotinių medžiagų pervežimas iš vienos vietos į kitą bet kokiu transportu ar pernešant. V. M. minėtą narkotinę medžiagą gabeno automobiliu link Klaipėdos. O tai, kad jis nuteistas būtent už gabenimą, papildomai nenuteisiant, pvz., už laikymą ar, kaip gynėjas nurodo, už įgijimą, jo kaltės gabenus nepaneigia. Kaip minėta, baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka vienos alternatyvios veikos. Kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad jeigu V. M. nebūtų susijęs su nusikaltimu, vargu ar jis būtų bėgęs nuo policijos pareigūnų.

161Konstatuojant, kad asmuo neteisėtai disponavo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, būtina tiksliai įvardyti, kokios tai medžiagos, bei nustatyti jų kiekį. Šiame skyriuje nurodytos narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra medžiagos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. Kokį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį laikyti nedideliu, kokį dideliu ir labai dideliu, nustatoma remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintomis rekomendacijomis (BK 269 str. 1-2 dalys). Pagal šias rekomendacijas V. M. gabentas heroino kiekis (25,239 g) viršija nustatytą labai didelį kiekį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jo veiką kvalifikavo pagal BK 260 str. 3 d. Ir, nors teismas nuosprendyje padarė pagrįstą išvadą, kad toks didelis kiekis rodo tikslą platinti, tačiau straipsnio dispozicija nereikalauja įrodyti šio tikslo, pakanka nustatyti, kad asmuo gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų.

162Skundžiamu nuosprendžiu V. M. nuteistas dar ir už tai, kad 2009 m. liepos mėnesį kaip užstatą, kad M. J. atiduos jam apie 16000 litų skolą (tiksli suma nenustatyta) už iš jo įsigytą narkotinę medžiagą – heroiną, kuri susidarė panašiai per mėnesį, iš pastarojo paėmė automobilį „Mitsubishi L. E.“, valst. Nr. ( - ) 18825,30 eurų (65000 litų) vertės, kuris pagal 2008-04-29 lizingo sutartį Nr. ( - ) su „Swedbank lizingu“ priklausė V. M., nors faktiškai už šį automobilį mokėjo ir 2009-11-11 „Swedbank lizingas“ sumokėjo Jonas ir M. R. Juchnevičiai. V. M., siekdamas įteisinti šį turtą, žinodamas, kad jis yra įgytas nusikalstamu būdu, t. y. už narkotines medžiagas – heroiną, kurį jis realizavo M. J. ir šis negrąžino apie 16 000 litų (tikslesnė suma nenustatyta), savo tėvui V. M. nurodė šį automobilį užregistruoti savo vardu, kuris 2009-11-12 VĮ „Regitra“ Klaipėdos filiale, esančiame Šilutės pl. 50A, Klaipėdos m., su V. M. sudarė minėto automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje nurodė, kad už minėtą automobilį neva sumokėjo 39000 litų, nors faktiškai V. M. pinigų nemokėjo.

163Nuteistasis V. M., apklaustas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad automobilį „Mitsubishi“ pasiūlė pirkti M. J., jis jam buvo skolingas už ralio varžybas, duodavo pinigų jam starto mokesčiams, palapinei, aprangai. Automobilį nupirko jo tėvas už 39 000 Lt, pinigai buvo paduoti šeimininkui.

164Tokius nuteistojo parodymus paneigia liudytojų parodymai bei juos papildantys ir patvirtinantys rašytiniai bylos duomenys. Policijos organizuotų nusikaltimų tyrimo biuro 4-ojo skyriaus viršininkė liudytoja V. R. parodė, kad tai, jog V. M. vykdo nusikalstamą veiką ir uždirba didelius pinigus, buvo užfiksuota lapkričio mėnesį. V. M. paskambino asmuo, kuris save pavadino Dainiumi, jis skambino nuo senelio ir prašė kažko negaudyti. V. M. paaiškino, kad asmuo, kurį jis gaudo, yra jam skolingas apie 30–40 tūkst. litų, o D. skambino tarpininkaudamas susitarti ir pasiūlė variantą, kad ta kita pusė siūlo atiduoti automobilį „M. E.“ vietoje tos skolos. V. M. aiškino, kad tą automobilį jis turi pas save, bet su juo nieko negali daryti, nes žino, kad tas automobilis priklauso lizingo bendrovei. Po to, kaip suprato, senelis sumokėjo lizingo įmokas ir automobilis buvo perrašytas V. M. tėvui. Buvo nustatyta, kad asmuo, kuris buvo skolingas V. M., buvo M. J.. Apklausos metu M. J. prisipažino, kad savo reikmėms iš V. M. pirkdavo narkotines medžiagas ir per dvi savaites sugebėjo prasiskolinti 16000 litų. M. J. patvirtino, kad paskutiniu metu pirko „kakavą“. Apie V. M. nusikalstamu būdu įgytas nemažas pinigų sumas patvirtino telefoninis pokalbis, kurio metu D. N. kalbėjo su M. S.. D. N. pasakė, kad M. S. greičiau vežtų pinigus, nes reikia susitikti su V. M. ir atiduoti. Šio telefoninio pokalbio metu M. S. vardijo sumas, kurias atiduodavo D. N., o pastarasis V. M.. Per mėnesį suskaičiavo apie 15000 litų.

165Liudytojas V. M. parodė, kad automobilį „Mitsubishi L. E.“ įsigijo lizingo būdu. Kadangi M. J. niekur nedirbo, todėl pirko automobilį savo vardu. Reikėjo laiduotojų, surado laiduotojus ir nusipirko. Pradėjo tą automobilį ruošti varžyboms. Metus laiko pavažiavo ir nusprendė daugiau nevažiuoti. Su M. J. susitarė parduoti. Paskambino M. J. senelis ir nurodė važiuoti į Klaipėdą perrašyti automobilį. Pasakė, kad prie „Statoil“ degalinės susitiks su žmogumi. Nuvažiavo į „Regitrą“, perrašė automobilį ir išsiskyrė. Automobilį perrašė ne pasitikusio žmogaus vardu, o dar kito. Įsigyjant automobilį pirmą įmoką sumokėjo M. J., o paskui, kiek jam žinoma, mokėdavo senelis. Kai pirko, automobilio vertė buvo 74000 Lt, o kai perrašinėjo, likutinė lizingo vertė buvo apie 40000 Lt. Jis už automobilį nemokėdavo. Po automobilio dokumentų sutvarkymo jokio atsiskaitymo pinigais nebuvo, pinigų už jį negavo. Liudytojas M. J. parodė, kad anksčiau vartojo narkotikus, buvo priklausomas, gydėsi ligoninėje. Jis anksčiau buvo lenktynininkas. Automobilis „Mitsubishi L. E.“ buvo nupirktas kartu su lizingo kompanija iš R. P.. Jis paėmė paskolą, o automobilio savininkas buvo „Swedbank lizingas“. Automobilio vertė buvo apie 40000 Lt, o lizinginė vertė – 65000 Lt. Lizingo įmokas mokėdavo kas mėnesį po 1100 Lt jo senelis, o iš karto buvo sumokėta apie 9000 Lt. V. M. buvo jo šturmanas, kadangi jis buvo dirbantis asmuo, tai sutartį su banku sudarė jis, o senelis tik mokėdavo įnašus bankui. Jis buvo pasiskolinęs pinigų iš V. M. ir pasiruošti varžyboms, ir heroinui. V. M. davė pinigų įsigyti sportinei aprangai, šalmams, naujoms padangoms, tepalams, taip pat sumokėti startinį mokestį. Startinį mokestį sumokėjo renginio organizatoriams, bet į varžybų tvarkaraštį įrašyti nebuvo, kadangi sudaužė mašiną. Jam senelis davė 15000 Lt, kad atiduotų skolą už heroiną. Su V. M. jie ruošėsi dalyvauti 1000 km lenktynėse, jis buvo pramokęs važiuoti. Automobilis jau buvo paruoštas, ant galinio stiklo buvo užklijuotas lipdukas su jo ir V. M. vardais ir pavardėmis. Kai buvo skolingas V. M., tos skolos grąžinimo prasitęsti negalėjo, nes jis skambindavo ir reikalaudavo pinigų. Pinigų neturėjo, o senelis sakė, kad nebepadės. Kadangi buvo skolingas V. M., nutarė automobilį perrašyti jam už skolas. Automobilio perrašyme V. M. nedalyvavo, nes dalyvavo V. M., automobilį davė V. M., jis važiavo į Klaipėdos „Regitrą“. Lizingo bendrovė sutiko su automobilio pardavimu, kadangi V. M. buvo automobilio savininkas. Kai su V. M. atsiskaitė, po to heroino nebevartojo, nes tėvai paguldė jį į ligoninę. Mašina, kuri buvo skirta varžyboms, kainavo daugiau nei 16 000 Lt. Kitam asmeniui tos mašinos nebūtų pardavęs. Iš minėtų liudytojų parodymų matosi, kad realiai jokių pinigų, priešingai nei teigia nuteistasis, V. M. už automobilį negavo. Faktą, kad M. J. buvo skolingas V. M., patvirtina ir pats nuteistasis, tik nurodė, kad už varžybas ir kitus susijusius dalykus, nors iš M. J. parodymų matosi, kad už narkotines medžiagas – heroiną.

166V. M. kaltę legalizavus nusikalstamu būdu įgytą turtą – automobilį, įrodo ir skundžiamame teismo nuosprendyje išdėstyti rašytiniai įrodymai.

167Iš 2008-04-29 „Swedbank lizingo“ sutarties Nr. ( - ) (t.12, b. l. 5–11) matosi, kad automobilį „M. L. evoliution“, valst. Nr. ( - ) 18825,30 eurų vertės (65000 litų) įsigijo V. M.. 2009-12-12 priedu prie lizingo sutarties nustatyta, kad minėtas automobilis yra išpirktas anksčiau laiko (t.12, b. l.12). 2009-11-12 transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi nustatyta, kad, V. M. (tėvas) ir V. M. sudarė automobilio „Mitsubishi L. E.“, valst. Nr. ( - ) pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje nurodyta, kad V. M. minėtą automobilį įsigyja už 39000 litų (t.12, b. l. 86).Taigi formaliai V. M. tėvas tapo paminėto automobilio savininku, tačiau byloje nustatytos aplinkybės byloja, jog automobilį įsigijo V. M. ir tai jis padarė nusikalstamu būdu. Juolab, kad realiai pinigų V. M. negavo. Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo V. M. tėvas parodymus duoti atsisakė.

168Apie tai, kad automobilį faktiškai nusipirko ne nuteistojo tėvas, galima spręsti iš V. M. telefoninių pokalbių. 2009-11-04 11.24 val. V. M. skambino nenustatytas asmuo D., apie kurį savo parodymuose minėjo policijos pareigūnė V. R.. Pokalbio Nr. 1938 metu D. prisistatė: „nu čia dėl to Martyno, žinai?”, V. M.: „a … nu ir ką?“, D. paklausė: „girdi, o dabar jisai ten skolingas tipo tau yra ane?“, V. M.: „jo“, D.: „o kokia suma ten pas jus?“, V. M.: „nemaža …jisai pats turėjo pasakyti ką aš čia per tos telefonus…, nu tai skolingas, o pinigų jis pats žino, kiek yra, tu jo paklausk jis tau pasakys viską“, D. paklausė: „nu jo, tai kokia ten suma žinai, tai ten kažkaip tai žinai jau kažkaip tai nežinau kaip tu nori išspręsti?“, V. M. : „nu lai kas nors ateina pakalbėti kam per tos telefonus šnekėti tokias nesąmones?“, D. : „nu matai tu Klaipėdoje, o mes žinai Vilniuj, tai, tai žinai“, V. M.: „nu tai gerai, o tai ką dabar daryti mums, vis tiek čia tas, tuos litus vis tiek jam reikia atiduoti, jisai kitaip nieko čia nepralys jam be litų“, D. : „ne tai taip tik tai, kad jisai žinai nori ten, kad ta prasme, kad žinai mes ten kaip ir sudalyvautumėm ir viskas baigtumėm ta tema ir…“, V. M.: „matai tai nežinau viskas tvarkoj yra, lai jisai man duoda tuos litus ... ir čia viską sutvarkysim, čia tik ore, o tai čia per telefonus šnekėti nieko neprišnekėsi“ ... „ne nu tai gerai išspręsti, tai mes buvom išvis sutarę kaip su juo, kad jisai man tą mašiną atiduoda ir pinigus dar man yra skoloj, dabar jisai paėmė ir dingo aš tą senelį judinau, tas senelis sako ta mašina kažkokiam lizingui dar yra žinai tai neišmokėta, tai sako nori aš tau perrašysiu sumokėk lizingą, sakau kokį aš tą lizingą mokėsiu jeigu jisai iš manęs grynų pinigų pasiėmęs man nu man neapsimoka ten yra, atiduoda litus pasiima jis tą mašiną ir ... čia ten žinai tą tokį .. žmogų matyti daugiau net nesinori .. ir viskas“, D. sako: „ne tai viskas aišku“ (t. 5, b. l. 160–162). 2009-11-04 11.32 val. V. M. paskambino savo sugyventinei E. B. ir pokalbio Nr. 1946 metu pasakė: „bet aš netikiu, girdi, įsivaizduoju, pas mane, man atiduoda pinigus man važiuoja, veža dabar pinigus už tą Martyną iš Vilniaus“, E. B. atsakė: „a girdi Vitai, o čia nebus kokia nors spąstai tau?“… „tik būk atsargus nes gali kažkas čia būti“, V. M. : „ir girdi, nusipirksiu mašiną kitą cha cha cha, girdi …ir tau batus nupirksiu, aš sau pirksiu tą džipuką jaučiu tą .. cha cha“ (t. 5, b. l.162, 164). 2009-11-04 11.44 val. V. M. paskambino tam pačiam Dainiui ir pokalbio Nr.1950 metu pasakė: „nu tai ką aš žinau jisai, jisai skoloj yra taip litais 36 štukas litų“, D.: „o kodėl jisai man sakė šešiolika“, V. M.: „šešiolika plius aštuoniolika aštuonis šimtus yra skoloj. Bet aš už tą aštuoniolika aštuonis šimtus prie devyniolikos lyginu, nes vis tiek ir šešiolika ir plius aš tą mašiną esu detales nupirkęs, ten kur yra sudaužytos, už tą štuką su kapeikom … jisai šešiolika man davė ir aš pasiėmiau iš jo jau mašiną ... ir po to vėl jis prasiskolino man aštuoniolika aštuonis šimtus litų. Tai čia iš vis be jokio lito navaro, čia be iš vis be nieko. O taip jisai buvo man pažadėjęs perrašyti mašiną ir plius atiduoti aštuoniolika aštuonis šimtus, tai aš matau, kad ten su juo ... kas gausis , tai nors savo pinigus pasiimti. Tai aš ir sakau kiek skoloj yra … yra tiek prasiskolinęs, turėjo perrašyti ir tas, ir buvo dokumentai nusiųsti ten ant mano tėvų turėjo perrašyti ir jisai dingo žinai po to. Kažkokią ligoninę jisai ten važiavo, ten va tokia istorija … yra tokia situacija, čia be jokio navaro, čia nėra to, kad supranti, jisai man turėjo duot mašiną ir plius aštuoniolika aštuonis šimtus. Va čia buvo man jau apsimokėjo su navaru, o čia tų pinigų vat aštuoniolika štukų ir šešiolika aš jau laukiau nuo vasaros. Ir vasaros gale aš paėmiau tą mašiną iš jo … būtų šešiolika štukų aš būčiau detalėm tą mašiną pardavęs ... ten ir atsiėmęs tuos pinigus jau senai ir būčiau ... pasiuntęs ir gaudyt laužyt, bet jisai tiek man skoloj, kad man iš tos detalių pardavęs tos mašinos aš neatsiimu savo pinigų“, D. atsakė: „dabar aš tiktai sakau, kad žinai aš tai pavyzdžiui su tuo tai bendrauju kuris ten aš taip suprantu, kad sponsoriuos“, V. M.: „ne nu tai sponsoriuos vis tiek tas senelis jo...“, D.: „bet tai jinai lizinginė, tai aš jam ir sakau, sakau tai koks čia tau“, V. M.: „tai vat supranti va tokia nesąmonė yra jeigu man būtų ta mašina atsistojusi šešiolika štukų aš tą 40 štukų bankui irgi būčiau išmokėjęs … vis tiek jinai tenai realiai apie 70 gali gauti kažkur va taip realiai … pasirašys tuos lapelius ... man ir viskas, ir tas senelis gaus mokėti už jį pinigus, duos lapelį parašyti šimtą štukų, kad skoloj ir viskas, ne nu kokia nesąmonė, taip irgi aš laukiu .. nuo ... prieš liepos mėnesį vat prieš gimtadienį jis man prasiskolino ir nei pinigų nieko ..., nu kai turėjo būti“ (t. 5, b. l.166,168–170). 2009-11-04 12.30 val. V. M. vėl paskambino D. ir pokalbio Nr. 1953 metu paklausė: „nu tai, o tau vat už šitą skolą tau normaliai ta mašina, kad liktų?“, V. M.: „ne tai man geriau litų reikia, o ne kažkokios nesąmonės. Aš čia supranti kaip yra, galvoju nu kam, kam aš, jisai man skaityk 36 skoloj ir jeigu dar lizingu žinai kiek dar reikia mokėtu bent aš tai girdėjau 40 štukų“, D.: „jo tai čia .... Girdi, o jeigu aš taip sudėliočiau žinai kaip, kad jie ta prasme sumoka tą lizingą ir tau vat atiduoda tą vobše mašiną. Normaliai būtų čia ar ne?“, V. M.: „o ... lyg tai neblogai būtų taip … tai jo, jo, aš ją vis tiek parduosiu už ten 40 štukų po liubomu“, D.: „tai ore“, V. M.: „tai ir man ramu būtų, ... čia ir ... visiems, visiems zajabis“, D.: „ir tą pamirštam tą asilėlį ...“, V. M.: „jo, jo ir tą asiliuką pamiršiu … tai tvarkoj, paklausk per kiek laiko jie susimokės už tą, kad aš, kad nuims nuo tos įskaitos ar kaip ten tą mašiną“, D.: „nu aš taip supratau vis tiek kol ten susitvarkys, praeis savaitė, pora, žinai tikrai“, V. M.: „tai zajabis, zajabis nedaug čia, tvarkoj, tvarkoj, ............. žiauriai“ (t. 5, b. l.170–171).2009-11-04 12.52 val. V. M. paskambino M. K.. Pokalbio Nr. 1955 metu V. M. pasakė: „karoče per tris savaites perrašys mašiną jau sumokės lizingus, atiduoda man mašiną“, M. K.: „a tai daro“, V. M.: „litais mažiau norėjo atiduoti, aš litais nesutikau, tai atiduoda taip …nu perrašys visą ir ten damokės kažkiek, kad tiktai prie jo nelįsčiau, kad atstočiau“, M. K.: „supratau. O tai kur tą mašiną dėsi ...“, V. M.: „parduosiu ... už petdesoką už šešiasdešimt parduosiu tai čia ore ... tai aš laimingas dabar vėl cha“, M. K.: „nuotaika pakilo...“, V. M.: „nuotaika pakilo, kur tu ..., taip už septyniasdešimt aš ją parduosiu netgi ..., jinai ten ... verta yra ...“ (t. 5, b. l. 172). 2009-11-12 12.48 val. V. M. paskambino savo tėvui V. M. ir pokalbio Nr. 2757 metu paprašė: „ar girdi pasiimk pasą, nes perregistruosim tą mašiną, pagaliau jis atiduoda tą mašiną man“, į tėvo klausimą kada, V. M. atsakė: „šiandiena jisai bus pusę keturių čia, tai tu pasiimk pasą“, tėvas paklausė: „a kur pusę keturių reiks būti?“, V. M.: „nu ... „Regitroj“, tėvas: „nu žiūrėsiu“, V. M.: „jis dabar iš Alytaus išvažiuoja, tai per kiek čia laiko bus aš nežinau, vis tiek dvi tris valandas važiuos, nu tai tu būk ant ryšio, kad aš tau pasiskambinčiau, kad tu galėtum privažiuoti ir viskas, kad parašytų“, tėvas: „man dar tą mašiną ant mano galvos?“, V. M.: „nu tai o ką daryti? Aš ant savęs tai negaliu jos rašyt“, tėvas: „aš su ta mašina nežinau ką daryt“, V. M.: „nu o ką su ja daryt? Tą parduosim, ir tą parduosim“, tėvas: „kada tu ją parduosi?“, V. M.: „tai visados aš pardavinėsiu į internetą dėsiu pardavinėt, o ką daryt?“, tėvas: „jau tu ... penktus metus pardavinėji“, V. M.: „tai gerai, turėk pasą su savim kai važiuosi, nepamiršk, gerai“, tėvas: „gerai, davai“ (t. 5, b. l. 185).

169Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad šie pokalbiai prieš automobilio perleidimą ir tą dieną, kai sandoris buvo registruojamas įmonėje „Regitra“ patvirtina M. J. parodymus, jog automobilį jis atidavė V. M. už skolą (iš pradžių asmuo D. derina su V. M. skolos grąžinimo sąlygas, V. M. pasako, kiek, anot jo, M. J. jam skolingas, po to nutariama atiduoti ne pinigus, o automobilį už skolą, tada pamirš reikalauti skolos iš M. J.). IŠ pokalbių taip pat aišku, jog V. M. labai džiaugiasi gautu automobiliu, girias M. K., E. B., su tėvu susitaria automobilį užregistruoti tėvo vardu.

170Taigi automobilis buvo įteisintas nuteistojo tėvo vardu. Pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog nelogiška, kad jis, būdamas vieno prabangaus automobilio valdytoju, netrukus pirko ir kitą. Vertindamas V. M. parodymų patikimumą pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į jo tėvų turtinę padėtį. Pavyzdžiui, 2010-10-14 pranešimu iš „Swedbank“ nustatyta, kad V. M. motinai I. M. 2006-08-22 minėtame banke buvo išduota būsto paskola – 255000 Lt, už kurią I. M. turėjo nuolat mokėti palūkanas, 2010-07-29 ji dar buvo skolinga bankui 189285,90 Lt, V. M. tėvo pinigų likutis AB „Swedbank“ sąskaitoje 2010-07-29 buvo 3602,26 Lt, todėl padarė pagrįstą išvadą, jog V. M. tėvų turtinė padėtis (reikėjo grąžinti paskolą bankui) neleido pirkti dar vieno automobilio. Pats V. M. niekur nedirbo, taigi iš išvardytų duomenų galima daryti išvadą, kad automobilis įsigytas iš lėšų, gautų nusikalstamu būdu.

171Pagal BK 216 str. 1 d. atsako tas, kas siekdamas nuslėpti ar įteisinti savo paties ar kito asmens turtą, žinodamas, kad jis gautas nusikalstamu būdu, tą turtą įgijo, valdė, naudojo, perdavė jį kitiems asmenims, atliko su tuo turtu susijusias finansines operacijas, sudarė sandorius, naudojo jį ūkinėje, komercinėje veikloje, kitaip jį pertvarkė ar melagingai nurodė, kad tai gauta iš teisėtos veiklos, taip pat tas, kas slėpė savo paties ar kito asmens turto tikrąjį pobūdį, šaltinį, buvimo vietą, disponavimą juo, judėjimą arba nuosavybės ar kitas su tuo turtu susijusias teises, žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu. Ši Baudžiamojo kodekso norma saugo valstybės finansų sistemą nuo pastangų įteisinti nusikalstamu būdu įgytus pinigus ir kitokį turtą legalioje apyvartoje, siekdama išlaikyti finansų sektoriaus stabilumą, reputaciją bei vieningą rinką.

172BK 216 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai suponuoja būtinumą nustatyti: 1) pinigų ar kitokio turto nusikalstamą kilmę; 2) bent vieną alternatyvią veiką, dėl kurios tokie pinigai ar kitoks turtas patenka į legalią apyvartą (finansinę operaciją, kitokį sandorį, naudojimą ūkinėje, komercinėje veikloje, melagingą nurodymą, kad tai gauta iš teisėtos veiklos). Kalbant apie subjektyviuosius požymius, pažymėtina, kad nagrinėjamai nusikalstamai veikai būdinga tiesioginė tyčia, kuri apima ne tik suvokimą, kad minėtos finansinės operacijos ir sandoriai atliekami su nusikalstamu būdu įgytu turtu ar pinigais, taip pat norą taip veikti, bet ir siekį nuslėpti tikrąją tų pinigų ir kitokio turto kilmę arba juos įteisinti. Toks siekis atskleidžia šios nusikalstamos veikos esmę ir leidžia ją atskirti nuo kitų panašių nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-96/2012, 2K-467-2012).

173Gynėjas apeliaciniame skunde daug rašo ir neteisingai nurodo, kad teismas neteisingai taikė įstatymą, neįrodinėdamas pirminio nusikaltimo padarymo aplinkybių. Kolegija atmeta šiuos nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus. Pagal galiojančią teisminę praktiką svarbu nustatyti turto nusikalstamą kilmę. Neturi reikšmės kokias nusikalstamas veikas padarius tas turtas gautas, tačiau šio straipsnio taikymas negali priklausyti nuo to, ar asmuo buvo nuteistas už pirminės nusikalstamos veikos, kurią padarius buvo gauti pinigai ar turtas, padarymą. Teismas, teisdamas asmenį už nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimą, nenustatinėja kieno nors kaltės padarant pirminę nusikalstamą veiką. Teismas nustatinėja tik nusikalstamą pinigų ar turto kilmę. Šioje byloje turto (automobilio) nusikalstama kilmė siejama su skola už narkotines medžiagas – heroiną. Tai patvirtina tiek skundžiamame nuosprendyje, tiek ir šiame nuosprendyje išdėstyti ir liudytojo M. J. parodymai, ir rašytiniai bylos duomenys. Antrasis būtinas nustatyti šio nusikaltimo elementas - bent viena alternatyvi veika, dėl kurios tokie pinigai ar kitoks turtas patenka į legalią apyvartą (finansinę operaciją, kitokį sandorį, naudojimą ūkinėje, komercinėje veikloje, melagingą nurodymą, kad tai gauta iš teisėtos veiklos). Nagrinėjamu atveju siekiant legalizuoti nusikalstamu būdu gautą automobilį buvo pirkimo – pardavimo sutartis, kuria automobilį iš V. M. neva nusipirko nuteistojo V. M. tėvas, nors, kaip minėta, realiai pinigai nebuvo sumokėti. Taip veikdamas nuteistasis be abejo veikė tiesiogine tyčia, akivaizdu, kad bandė nuslėpti tikrąją automobilio kilmę ir bandė įteisinti tėvo vardu.

174Gynėjas dar skunde nurodo, kad teismas remdamasis analogiškomis aplinkybėmis V. M. išteisino dėl kaltinimo dėl nusikalstamu būdu įgyto kito automobilio – ( - ) legalizavimo, tačiau kolegija atmeta tokius teiginius, kadangi gynėjo minimu atveju nebuvo apklausti jokie asmenys, nebuvo apklaustas asmuo, iš kurio pirktas automobilis ir nebuvo nustatyta nusikalstama jo kilmė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino V. M. kaltu pagal BK 216 str. 1 d.

175Dėl baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.

176Daugumoje apeliacinių skundų nurodoma apie tai, kad teismas, priimdamas nuosprendį, rėmėsi tik prielaidomis ir spėjimais, nuosprendį grindė prieštaringais duomenimis, pažeidė BPK 20 str. 3 d. ir 5 d., 301 str. reikalavimus, taip pat nurodo, kad teismas, priimdamas nuosprendį, nesilaikė reikalavimo bylą nagrinėti išsamiai ir nešališkai. Kolegija šiuos skundų argumentus atmeta. Pažymėtina, kad kai kurių liudytųjų parodymų prieštaringumas skundžiamajame nuosprendyje išsamiai aptartas ir nurodoma, kodėl ir kokia apimtimi teismas tiki tam tikrais parodymais, apie tai jau pasisakyta ir šiame nuosprendyje. Be to, BPK 20 str. 5 d. įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam išnagrinėjus ir patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamus duomenis. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę. Kolegija konstatuoja, kad apkaltinamąjį nuosprendį teismas pagrindė ne prielaidomis, o būtent konkrečiais įrodymais, betarpiškai išnagrinėtais teisiamajame posėdyje, BPK 301 str. 1 d. reikalavimai nebuvo pažeisti. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas šiuo nuosprendžiu jau pripažino, kad kai kurios pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, be to, teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Tačiau kitoje dalyje teismas įrodymus įvertino tinkamai ir BPK 20 str. 5 d. reikalavimų nepažeidė, tai šiame nuosprendyje irgi jau buvo aptarta. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėje praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nešališkumo principas reiškia, jog teismas turi būti nešališkas tiek subjektyviai, tiek ir objektyviai. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teismo narys neturi asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę. Vertinant objektyviuosius aspektus, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Teismo šališkumas gali būti konstatuotas tik nustačius konkrečias aplinkybes, leidžiančias spręsti apie teismo suinteresuotumą išspręsti bylą palankiai vienai iš šalių ar apie proceso organizavimą taip, kad procesą stebinčiam ar jame dalyvaujančiam asmeniui galėtų susidaryti įspūdis, jog byla nėra nagrinėjama objektyviai. BPK 58 str. pateiktas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teisėjas ar teisėjų kolegija negali būti laikomi nešališki ir galintys konkrečioje byloje vykdyti teisingumą. Bylą apeliacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija nenustatė pirmosios instancijos teismo išankstinio nusistatymo ar tendencingumo, taip pat nenustatė ir kitų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Jokių kitų, juo labiau esminių, BPK pažeidimų kolegija šioje byloje taip pat nenustatė.

177Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių bei turto konfiskavimo

178Praktiškai visi nuteistieji ir jų gynėjai apeliaciniuose skunduose, be prašymų išteisinti ar perkvalifikuoti nusikalstamas veikas pagal švelnesnius baudžiamuosius įstatymus, prašo ir sušvelninti jiems paskirtas bausmes. Prokuroras apeliaciniame skunde nuteistiesiems M. S. ir V. M. paskirtas bausmes prašo sugriežtinti. Prokuroras paskirtų bausmių griežtinimą sieja su veikų perkvalifikavimu pagal sunkesnius baudžiamuosius įstatymus, o šiuos prokuroro apeliacinio skundo argumentus kolegija jau atmetė ir šiame nuosprendyje apie tai pasisakė. Todėl ir prokuroro apeliacinio skundo dalis dėl bausmių yra atmetama.

179Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį BK 41 str. 2 d. nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skiriant bausmę, teismai turi laikytis visų šių reikalavimų ir nė vienam negali būti suteikiama viršenybė, o paskirta bausmė turi atitikti BK 41 str. 2 d. numatytus bausmės tikslus. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str., kuriame nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje.

180Nuteistasis E. R. apeliaciniu skundu prašė perkvalifikuoti jo veiką pagal švelnesnį baudžiamąjį įstatymą. Skirdamas bausmę nuteistajam E. R., teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Taip pat įvertino tai, kad jis padarė sunkų nusikaltimą, anksčiau teistas, nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu ir paskyrė jam bausmę, artimą BK 260 str. 1 d. sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui – laisvės atėmimą 4 m. 6 mėn. Šiuo nuosprendžiu nuteistajam E. R. iš kaltinimo pašalinta dalis aplinkybių, taigi mažėja kaltinimo dalis. Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi tai, švelnina ir nuteistajam pagal BK 260 str. 1 d. paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Dėl to švelnėja ir galutinė subendrinta bausmė.

181Nuteistasis M. S. apeliaciniame skunde prašė perkvalifikuoti jo veiką pagal švelnesnį baudžiamąjį įstatymą ir sušvelninti paskirtą bausmę. Skirdamas bausmę nuteistajam M. S. teismas atsižvelgė į tai, kad atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad M. S. padarė sunkų ir nesunkų nusikaltimus, praeityje ne kartą teistas, nusikaltimus padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu ir paskyrė pagal kiekvieną nusikalstamą veiką sankcijos vidurkiui artimas bausmes – pagal BK 260 str. 1 d. laisvės atėmimą 5 m., pagal BK 259 str. 1 d. laisvės atėmimą 1 m. Kolegijos manymu, jam už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės yra teisingos, proporcingos, nėra per griežtos ir jas švelninti pagrindo nėra.

182Nuteistasis R. Č. apeliaciniame skunde prašo vadovaujantis BK 54 str. 3 d. paskirti jam baudą. Tokį prašymą kolegija atmeta. Iš nuosprendžio matosi, kad teismas, skirdamas bausmę R. Č., atsižvelgė į tai, kad atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad jis padarė sunkų nusikaltimą, tačiau praeityje neteistas, mokėsi ir dirba, ir skyrė bausmę, artimą BK 260 str. 1 d. sankcijos minimumui – laisvės atėmimą 2 m. 6 mėn. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti BK 54 str. 3 d. ir BK 62 str. Paprastai švelnesnė negu numatyta įstatymo bausmė skiriama vadovaujantis BK 62 str. nuostatomis, o BK 54 str. 3 d. taikoma tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir kai nėra galimybės paskirti švelnesnę bausmę, remiantis BK 62 str. nuostatomis. Skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta bausmę, teismas gali tik tuo atveju, kai byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už jo nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes, BK 54 str. 3 d. taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu.

183Taigi BK 54 str. 3 d. nuostatų taikymas galimas tik tada, kai yra nustatytos išimtinės aplinkybės, rodančios, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, įvertinus jo padarymo motyvus, tikslus, padarymo būdą, padarinius yra daug mažesnis, negu rūšinis tokio nusikaltimo pavojingumas. Be to, BK 54 str. 3 d. nuostatų taikymo atveju, kaltininko asmenybės vertinimas turi suponuoti išvadą, jog sankcijoje numatytas bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas. Tokia praktika dėl BK 54 str. 3 d. taikymo yra suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (2K-420/2006, 2K-123/2008, 2K-189/2008, 2K-251/2008, 2K-39/2009, 2K-84/2009, 2K-128/2011, 2K-336/2011). Tai, kad R. Č. anksčiau neteistas, mokėsi ir dirba, nėra išimtinės aplinkybės. Visgi, įvertinus tai, kad šiuo nuosprendžiu nuteistajam E. R. iš kaltinimo pašalinta dalis aplinkybių, taigi mažėja kaltinimo dalis. Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi tai, švelnina ir nuteistajam pagal BK 260 str. 1 d. paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis R. Č. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo ir apie tai, kad nuo R. Č. nusikalstamos veikos padarymo iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo praėjo ilgas laiko tarpas. Apeliantai tai nurodo kaip vieną iš aplinkybių, kuria irgi grindžia prašymą skiriant bausmę taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas. Šį apeliantų argumentą kolegija taip pat atmeta. Pagal galiojančią teisminę praktiką, nepateisinamai ilga baudžiamojo proceso trukmė, pažeidžianti asmens teisę į įmanomai trumpiausią bylos procesą, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, gali būti vertinama kaip išimtinė aplinkybė ir pripažįstama pagrindu skirti švelnesnę nei įstatymo numatyta, bausmę (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-45/2007, 2K-192/2011). Tačiau šioje byloje tokios aplinkybės nenustatytos. Nuteistasis R. Č. nusikaltimą padarė 2010 m. balandžio 29 d., o apkaltinamasis nuosprendis buvo priimtas nepraėjus 2 metams laiko, t.y. 2012 m. balandžio 10 d. Ikiteisminis tyrimas ir teisminis bylos nagrinėjimas, taip pat ir apeliacinės instancijos teisme, užtruko dėl didelio kaltinamųjų ir tiriamų nusikalstamų veikų skaičiaus, didelės bylos apimties. Kolegijos nuomone, baudžiamasis procesas šioje byloje neužtruko nepateisinamai ilgai ir dėl to taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas nėra pagrindo ne tik R. Č., bet ir kitiems nuteistiesiems. Be to, nuteistajam R. Č. paskirta bausmė šiuo nuosprendžiu dėl kitų priežasčių jau švelninama iki įstatymo sankcijoje numatyto minimalaus dydžio.

184Skirdamas bausmę nuteistajam V. K., teismas atsižvelgė į tai, kad atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad jis padarė tris nusikaltimus, vienas iš jų sunkus, tačiau jis mokosi, charakterizuojamas neblogai, todėl pagal BK 260 str. 1 d. paskyrė artimą minimumui laisvės atėmimo bausmę 3 m., o pagal BK 302 str. 1 d. ir BK 253 str. 1 d. arešto bausmes. Šiuo nuosprendžiu nuteistajam V. K. iš kaltinimų pagal BK 260 str. 1 d. bei pagal BK 253 str. 1 d. pašalinta dalis aplinkybių, sumažėjus kaltinimo daliai, kolegija jam švelnina ir pagal minėtus straipsnius paskirtas bausmes, ir tuo pačiu galutinę subendrintą bausmę.

185Skirdamas bausmę nuteistajam V. M., teismas atsižvelgė į tai, kad atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną sunkų ir vieną labai sunkų nusikaltimus, praeityje jis neteistas, ir paskyrė mažesnes bausmes nei baudžiamųjų įstatymų sankcijoje: pagal BK 260 str. 3 d. – laisvės atėmimą 11 m., pagal BK 216 str. 1 d. – laisvės atėmimą 3 m. Įvertinusi padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes ir duomenis, apibūdinančius kaltininko asmenybę, kolegijos nuomone, jam ir už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežtos ir šias bausmes švelninti pagrindo nėra.

186Nuteistasis E. R. apeliaciniame skunde dar nurodo, kad pinigai, kuriuos kratų metu rado pareigūnai, buvo uždirbti perparduodant automobilius. Be to, tie pinigai yra jo motinos, juos ji davė automobiliui pirkti. Kolegija šiuos apelianto argumentus atmeta. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 72 str. 2 d. nuostatomis, nuosprendžiu konfiskavo kratų metu pas E. R. rastus pinigus – viso 2818,28 Lt, konstatavęs, kad jie gauti nusikalstamu būdu – prekiaujant narkotinėmis medžiagomis. Nuteistasis E. R. net ir apeliaciniame skunde prieštarauja pats sau, tai nurodo, kad pinigai buvo gauti perparduodant automobilius, tai teigia, kad tie pinigai buvo duoti jo motinos. Jokių nė vieną versiją patvirtinančių duomenų byloje nėra. Akivaizdu, kad būdamas bedarbis tokių pinigų realiai teisėtai jis negalėjo turėti. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai E. R. asmens bei bute darytų kratų metu rastus pinigus konfiskavo kaip nusikalstamos veikos rezultatą. Tą patį apeliaciniame skunde nurodo ir nuteistasis R. Č., prašo grąžinti iš jo konfiskuotus 92,93 Lt, kadangi jie priklauso jo motinai. Kolegija ir šio nuteistojo prašymą atmeta. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konfiskavo iš jo asmens kratos metu rastu 92,93 Lt kaip nusikalstamu būdu gautu pinigus už prekybą narkotikais.

187Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p., 3 p.,

Nutarė

188Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 10 d. nuosprendį pakeisti.

189Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti kaltinimo dalį, kad nuteistasis E. R. iki 2010 m. vasario 4 d. turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti laikė nenustatytoje vietoje du polietileninius maišelius su 1,363 g rudos spalvos medžiaga, kurios sudėtyje buvo 0,411 g narkotinės medžiagos – heroino, vieną polietileninį maišelį su 0,841 g narkotine medžiaga – kanapėmis ir jų dalimis.

190Nuteistajam E. R. pagal BK 260 str. 1 d. (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakciją) paskirti bausmę laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams.

191Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę bei Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 21 d. nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą bausmės dalį, subendrinti prie paskirtos bausmės iš dalies pridedant neatliktos bausmės dalį ir galutinę subendrintą bausmę nuteistajam E. R. paskirti laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

192Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti kaltinimo dalį, kad nuteistasis R. Č. iki 2010 m. balandžio 29 d. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, gabeno ir nenustatytoje vietoje laikė 9 folijos lankstinukus su 5,56 g narkotine medžiaga – kanapėmis (ir jų dalimis), vieną polietileninį paketėlį su 1,893 g narkotine medžiaga – kanapėmis (ir jų dalimis), folijos paketėlį su 0,614 g augalinės kilmės sėklomis, kurios yra narkotinė medžiaga – kanapės (ir jų dalys), du plastikinius maišelius su 1,031 g augalinės kilmės sėklomis, kurios yra narkotinė medžiaga – kanapės (ir jų dalys).

193N. R. Č. pagal BK 260 str. 1 d. (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) paskirti bausmę laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

194Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti kaltinimo dalį, kad nuteistasis V. K. iki 2010 m. balandžio 12 d., neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, gabeno 2 popierinius lankstinukus su 0,242 g rusvos spalvos medžiaga, kurios sudėtyje buvo 0,060 g narkotinės medžiagos – heroino, 5 popierinius lankstinukus su 0,487 g šviesios spalvos milteliais, kurių sudėtyje, buvo 0,129 g narkotinės medžiagos – heroino, 0,035 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) – į savo gyvenamąją vietą, esančią ( - ), Klaipėdos m.

195Taip pat pašalinti kaltinimo dalį, kad nuteistasis V. K. iki 2010 m. balandžio 12 d., tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis įgijo 3 fabrikinės gamybos 9 mm kalibro garsinius (signalinius) šovinius bei 3 fabrikinės gamybos guminius šratus.

196N. V. K. pagal BK 260 str. 1 d. (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) paskirti bausmę laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. Pagal BK 253 str. 1 d. paskirti bausmę areštą 10 (dešimčiai) parų.

197Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 2 p., pagal BK 260 str. 1 d. (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) ir BK 253 str. 1 d. paskirtas bausmesir bausmę, paskirtą Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 10 d. pagal BK 302 str. 1 d. subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir paskirti nuteistajam V. K. galutinę subendrintą bausmę 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir 5 (penkioms) paroms, paskiriant bausmę atlikti pataisos namuose.

198Pakeisti kaltinimo dalį, kuria nustatyta, kad nuteistasis M. S. folguotą popierinį lankstinuką, kuriame buvo 0,016 g narkotinės medžiagos – heroino, per buto, esančio ( - ), Klaipėdos m., balkoną perdavė kaltinamajam R. Š., nustatant kad tai jis padarė per buto langą.

199Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

200Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro, nuteistojo M. S. ir nuteistojo V. M. gynėjo apeliacinius skundus atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. R. Č. nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr.... 4. V. K. nuteistas... 5. pagal BK 302 str. 1 d. 15 parų areštu;... 6. pagal BK 260 str. 1 d. (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakciją)... 7. pagal BK 253 str. 1 d. 15 parų areštu.... 8. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 2 p., 6 d., paskirtas bausmes... 9. V. M. nuteistas... 10. pagal BK 260 str. 3 d. laisvės atėmimu 11 metų;... 11. pagal BK 216 str. 1 d. (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakciją)... 12. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinus dalinio... 13. Pagal BK 260 str. 1 d. V. M. išteisintas neįrodžius, jog jis dalyvavo... 14. E. R. nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr.... 15. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., prie šios bausmės pridėjus dalį... 16. M. S. nuteistas