Byla 2K-336/2011

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Antano Klimavičiaus, Albino Sirvydžio ir pranešėjo Vladislovo Ranonio, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. L. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 3 d. nuosprendžio, kuriuo Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gegužės 17 d. nuosprendis, be kita ko, pakeistas panaikinant nuosprendžio dalį dėl V. V., E. B., M. V. ir M. L. inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį ir šių nuteistųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jie nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupe.

2Taip pat panaikinta nuosprendžio dalis, kuria M. L. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirta laisvės apribojimo bausmė dvejiems metams ir M. L. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirtas laisvės atėmimas trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

3Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu M. L. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, nuteistas laisvės apribojimu dvejiems metams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose, adresu: Masčio g. 32-204, Telšiai, nuo 23.00 iki 6.00 val., be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos bei uždraudžiant lankytis restoranuose, kavinėse, baruose ir masinio susibūrimo vietose. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2008 m. gruodžio 12 d. iki 2009 m. sausio 22 d.

4Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti V. V., E. B., M. V. ir D. J., tačiau dėl jų kasacinių skundų negauta.

5Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,

Nustatė

6M. L. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su V. V., E. B., M. V., 2008 m. gruodžio 11 d. Marijampolės pataisos namuose V. V. parengus narkotinių medžiagų įgijimo ir gabenimo planą į Marijampolės pataisos namus, įkalbėtas M. V. važiuoti į Marijampolę ir, naudojantis sportiniu lanku, permesti į pataisos namų teritoriją narkotines medžiagas, skirtas V. V., 2008 m. gruodžio 12 d., apie 18.00 val., kartu su E. B. ir M. V. automobiliu ,,VW Golf“ atvyko į Telšių miestą, kur, nuteistajam E. B. neteisėtai įgijus iš D. J. 7,810 g kanapių ir paėmus V. V. nurodytoje vietoje 1,415 g neteisėtai laikomo heroino, supakavo į paketą kartu su kanapėmis ir jį gabeno, turėdamas tikslą permesti į Marijampolės pataisos namų teritoriją bausmę atliekančiam V. V., tačiau 2008 m. gruodžio 12 d. 20.30 val. Marijampolėje automobilis buvo sustabdytas, o narkotinės medžiagos rastos ir paimtos.

7Kasaciniu skundu nuteistasis M. L. prašo jam panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. sausio 3 d. nuosprendį ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę.

8Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, netinkamai aiškino ir taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, dėl to paskyrė neteisingą, aiškiai per griežtą bausmę.

9Kasatoriaus manymu, šioje byloje nustatytos išimtinės aplinkybės, apibūdinančios padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir jo asmenybę. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu jis iš karto prisipažino kaltu padaręs jam inkriminuotus nusikaltimus ir davė teisingus parodymus apie jo bei bendrininkų padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes; duodamas parodymus, atskleidė ne tik tikrąjį savo vaidmenį, bet ir jo nemenkino perkeldamas kitiems grupės nariams. Kasatorius pažymi, kad tik jo prisipažinimo bei tyrimo metu duotų parodymų dėka buvo išaiškinta dar viena sunki nusikalstama veika – labai didelio kiekio – 27,059 g, – narkotinės medžiagos heroino įgijimas ir pardavimas už 12 600 Lt, dėl kurios pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nuteisti du asmenys. Pirmosios instancijos teismas, nors tiesiogiai to nuosprendyje ir nenurodė, jo suteiktą pagalbą tyrimui ir teismui išaiškinant nusikalstamas veikas ir jose dalyvavusius asmenis, šioje byloje iš esmės pripažino išimtinėmis aplinkybėmis, kurioms esant galimas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-45/2007, 2K-444/2007, 2K-508/2007, 2K-7-48/2009, 2K-69/2010). Ir būtent tai pagrįstai lėmė švelnesnės bausmės paskyrimą. Tuo tarpu skundžiamame nuosprendyje jo vaidmuo ir elgesys nepagrįstai sumenkintas, prisipažinimas ir aktyvi pagalba teisėsaugai įvertinti tik kaip lengvinanti aplinkybė, o tai aiškiai nepakankama ir neteisinga. Kasatorius nurodo, kad, atsižvelgiant į jo vaidmenį šioje byloje, teismai galėjo ir privalėjo svarstyti klausimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio pagrindu, nes jo elgesys atitiko šiame įstatyme nustatytus kriterijus (kasacinė nutartis Nr. 2K-395/2007).

10Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, netaikydamas jam BK 54 straipsnio 3 dalies bei neskirdamas švelnesnės bausmės rūšies nei numato įstatymas už padarytą nusikaltimą, nesilaikė BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 2 dalies, 61 straipsnio 2 dalies reikalavimų: skundžiamame nuosprendyje neatsižvelgė į jo elgesį prieš nusikaltimą, nusikaltimo darymo metu bei po jo, duotus parodymus, neindividualizavo bausmės ir paskyrė neteisingą, prieštaraujančią teisingumo principui bausmę. Teismas nemotyvavo, kodėl bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus griežčiausią bausmės rūšį. Nuosprendyje teisingai nurodoma, kad jis yra jauno amžiaus, taigi neturi polinkio nusikalsti ir nėra susijęs su jokiomis nusikalstamomis struktūromis; neteistas bei nebaustas administracine tvarka, dirba, gyvena su tėvais, todėl aplinka ir pragyvenimo lygis taip pat neskatina nusikalsti. Jis nebuvo nei nusikaltimo organizatorius, nei vienas iš aktyvesnių bendrininkų grupės narių, tik vykdė siaurą funkciją – permesti draudžiamas medžiagas per pataisos namų tvorą; nedalyvavo jokiuose kituose nusikalstamuose bendrininkų veiksmuose nei gaunant narkotikus, nei juos pristatant ir kt.; iš nusikalstamos veiklos nesiekė ir neturėjo visiškai jokios materialinės naudos; pasidavė įtraukiamas į nusikalstamą veiklą tik dėl nepakankamos brandos, dėl klaidingai suprasto draugiškumo jausmo bei ieškodamas klaidingai suprantamos romantikos. Dabar savo netinkamą elgesį suprato ir nuoširdžiai atgailauja, po nusikaltimo padarymo nepadarė jokio teisės pažeidimo. Kasatoriaus manymu, pagal bylos duomenis, nėra jokio pagrindo jo veiksmus ir asmenybę vertinti lygiai ar net kaip labiau pavojingus, nei kitų nusikaltimo bendrininkų, todėl apeliacinio teismo sprendimas vertinti visus bendrininkus kaip vienodai pavojingus, kuriuos pataisyti gali tik reali laivės atėmimo bausmė, nepagrįstas.

11Pagrįstų abejonių kasatoriui kelia ir skundžiamo nuosprendžio motyvai dėl visuomenės intereso užtikrinimo. Šiuo atveju teismas turėjo pasverti ir palyginti jo veiksmais pašalintą grėsmę visuomenei paimant iš neteisėtos apyvartos didelį kiekį narkotinių medžiagų ir taip užkertant kelią galimai žalai daugeliui žmonių su formaliu įstatymo, numatančio tik įkalinimo bausmę, taikymu. Be to, bausmė neindividualizuota ir tuo aspektu, kad neįvertinta dėl užimtos pozicijos jam kylanti reali grėsmė atliekant laisvės atėmimo bausmę. Todėl pripažintina, kad sprendimas paskirti realią laisvės atėmimo bausmę aktyviai bendradarbiavusiam asmeniui prieštarauja BK 1 straipsnyje ir BPK 1 straipsnyje nustatytai baudžiamųjų įstatymų ir baudžiamojo proceso įstatymų paskirčiai ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas, ir tinkamai pritaikyti įstatymą.

12Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Jurga Zieniūtė prašo skundą atmesti.

13Atsiliepime nurodoma, kad BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje galioja taisyklė, kad taikydamas švelnesnės, negu straipsnio sankcijoje numatyta, bausmės paskyrimą, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teismas taip pat turi motyvuoti, kodėl įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms aplinkybėms.

14Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pripažinęs, kad M. L. BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, motyvavo tai iš esmės tik kaltininko asmenybę apibūdinančiais požymiais, t. y. tuo, kad M. L. anksčiau neteistas, dirba, apibūdinamas teigiamai, sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių teismas nenustatė, o lengvinančia pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir padėjo ją išaiškinti bei nustatyti joje dalyvavusius asmenis.

15Apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas iš dalies prokuroro skundą ir panaikindamas BK 54 straipsnio 3 dalies taikymą, nurodė, kad jokių išimtinių aplinkybių, kurios rodytų M. L. padarytos nusikalstamos veikos mažesnį pavojingumo laipsnį, nenustatyta. Taip pat kolegija nenustatė ir M. L. asmenybę apibūdinančių išimtinių aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismo nuomone tai, kad M. L. yra neteistas, administracine tvarka nebaustas, apibūdinamas teigiamai, dirba, nelaikytina išimtinėmis aplinkybėmis.

16Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad teismai, vertindami kaltininko asmenybę, turi įvertinti aplinkybes, apibūdinančias kaltininką iki nusikaltimo padarymo, kaltininko elgesį nusikaltimo padarymo metu bei po jo padarymo (požiūris į įvykdytą nusikaltimą, elgesys su nukentėjusiaisiais ir t. t.). Vertindami kaltininko asmenybės pavojingumą bei parinkdami bausmės dydį, teismai turi atsižvelgti ir į tai, ar nusikaltimas padarytas dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios ir nusikaltimas buvo tik nuoseklus jo gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio padarinys. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių iš viso nevertino.

17Byloje nustatyta, kad M. L., veikdamas bendrininkų grupe su kitais asmenimis ir būdamas aktyvus nusikalstamos veikos dalyvis, siekė įgyti narkotines medžiagas ir perduoti jas V. V. į įkalinimo įstaigą. Nors M. L. pripažintas kaltu padaręs tik šią vieną nusikalstamą veiką, tačiau byloje yra duomenų (beje, ir pats M. L. tai patvirtina), kad tai buvo ne pirmas kartas, kai tokiu būdu jie V. V. į Marijampolės pataisos namus perduodavo narkotines medžiagas. Taigi galima daryti išvadą, kad M. L. yra linkęs daryti teisės pažeidimus, ši veika nebuvo atsitiktinė. Tokią aplinkybę patvirtina ir tai, kad praeityje jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už viešosios tvarkos pažeidimą, pritaikius BK 93 straipsnio nuostatas.

18Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad skirdami bausmę teismai turi atsižvelgti į vadinamuosius socialinius–demografinius kaltininko asmenybę apibūdinančius požymius: amžių, šeimos padėtį, sveikatos būklę ir pan. Paprastai šie požymiai nurodomi švelninant bausmę, tačiau neturi būti nepagrįstai sureikšminta šių požymių įtaką skiriamai bausmei. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, nepagrįstai sureikšmino šiuos kaltininko asmenybę apibūdinančius požymius, tačiau visiškai neatsižvelgė į kitus – nusikalstamos veikos pavojingumą, sunkinančių ir (ar) lengvinančių aplinkybių buvimą. Šiuo aspektu svarbu ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nors ir nustatė, tačiau nepagrįstai nepripažino M. L. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstama veika padaryta bendrininkaujant. Apeliacinės instancijos teismas šią klaidą ištaisė ir sunkinančia aplinkybe prižino tai, kad M. L. baudžiamajame įstatyme numatytą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe. Nors apeliacinės instancijos teismo nuomone, bendrininkavimas nesiekė organizuotos grupės lygio, tačiau paprastas bendrininkavimas – bendrininkų grupė – pagrįstai nustatyta ir pripažinta visų bendrininkų atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

19Kasaciniame skunde nuteistasis M. L. pabrėžia, kad nors pirmosios instancijos teismas ir nenurodė, tačiau išimtinės aplinkybės, pateisinančios BK 54 straipsnio 3 dalies taikymą, realiai egzistuoja. Tokiomis aplinkybėmis jis laiko tai, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme prisipažino, davė teisingus parodymus ne tik apie savo veiksmus, tačiau atskleidė ir bendrininkų vaidmenį, padėjo išaiškinti kitą nusikalstamą veiką. Kasatoriaus nuomone, tokie jo veiksmai nepagrįstai buvo įvertinti tik kaip lengvinanti jo atsakomybę aplinkybė. Jo nuomone, tai ir yra ta išimtinė aplinkybė, kuri leistų taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

20Be to, kasatorius nurodo, kad teismai šiuo pagrindu net tik kad turėjo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, bet ir svarstyti klausimą dėl BK 391 straipsnio taikymo ir jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Kasatorius tvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatas. Teismas neatsižvelgė į jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, jos metu ir po to, neindividualizavo bausmės. Kasatorius yra jaunas, gyvena su tėvais, dirba, nusikalstamoms struktūroms nepriklauso, jo vaidmuo antraeilis – tik permesti narkotines medžiagas per tvorą. Šiuos veiksmus jis atliko ne dėl savanaudiškų paskatų, bet dėl klaidingai suvokto draugiškumo. Kasatoriaus nuomone, didelių abejonių kelia ir apeliacinio teismo išvada apie tai, kad paskyrus jam sankcijoje nenumatytą – švelnesnę bausmės rūšį, nebus užtikrintas visuomenės interesas. Kasatorius teigia, kad visuomenės interesais būtų paskatinti asmenis, duodančius teisingus parodymus byloje ir padedančius išaiškinti nusikalstamas veikas bei jas darančius asmenis.

21Visi šie pirmiau nurodyti kasacinio skundo argumentai atmestini. Visų pirma, kasatorius pernelyg sureikšmina savo prisipažinimą ir vaidmenį atskleidžiant kitos nusikalstamos veikos aplinkybes bei ją padariusius asmenis. Pastebėtina, kad dar iki to momento, kai kasatorius buvo sulaikytas, nusikalstamos veikos bendrininkų telefoninių pokalbių buvo klausomasi, todėl ikiteisminio tyrimo pareigūnai turėjo pakankamos informacijos apie rengiamą nusikalstamą veiką ir joje dalyvaujančius asmenis, o juos sulaikant, M. L. buvo užkluptas su narkotinėmis medžiagomis, kurios buvo paruoštos permesti per tvorą. Taigi jis buvo užkluptas nusikaltimo vietoje, su įkalčiais, neabejotinai patvirtinančiais jo kaltę, todėl jo prisipažinimas iš esmės labiau byloja apie tai, kad jis protingai neneigė to, kas jau buvo akivaizdu, ir sėkmingai tai išnaudojo savo gynybos interesais. Antra, tokių jo veiksmų pripažinimas lengvinančia aplinkybe, į kurią atsižvelgiama parenkant bausmės dydį, yra pakankama satisfakcija už jo vaidmenį atskleidžiant kitą nusikalstamą veiką bei ją padariusius asmenis. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas, paskirdamas M. L. artimą minimaliai sankcijoje numatytai bausmę ir atsižvelgė į šią jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jauną amžių, teigiamą charakteristiką, nuobaudų už administracinės teisės pažeidimus nebuvimą. Tačiau teismas pagrįstai pastebėjo ir tai, kad yra ir M. L. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, o M. L. praeityje jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Taigi apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskirdamas M. L. švelnesnę, nei sankcijoje numatyta, bausmę, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, yra teisinga. O paskirtoji trejų metų laisvės atėmimo bausmė, kuri yra artima sankcijoje numatytai minimaliai bausmei, atitinka BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus. Nuteistasis M. L. apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nepadavė, taikyti BK 391 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės neprašė, šio argumento apeliacinės instancijos teismas nenagrinėjo, todėl ir kasacine tvarka šis argumentas taip pat negali būti nagrinėjamas (BPK 367 straipsnio 3 dalis).

22Prokurorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, kuriuo panaikino BK 54 straipsnio 3 dalies taikymą ir M. L. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskyrė laisvės atėmimo bausmę, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

23Kasacinis skundas atmestinas.

24Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo

25BK 260 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią nuteistas M. L., numatyta nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai. Vienintelė bausmės rūšis, nustatyta už šį nusikaltimą, yra laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų. Pirmosios instancijos teismas iš kaltinimo M. L. pašalino jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad veiką padarė organizuota grupė, nes tai yra kvalifikuojamoji aplinkybė (BK 25 straipsnio 3 dalis). Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad jis iš esmės prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką bei joje dalyvavusius asmenis. Nuosprendyje nurodyta, kad M. L. neteistas, dirba, teismo nuomone, BK 54 straipsnio 2 ir 3 dalių pagrindu jam skirtina švelnesnė bausmės rūšis, nes straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

26Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pagal BK 60 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas neatsižvelgia į tokią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kuri įstatyme numatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis. BK 260 straipsnio 1 dalies sudėtyje tokio požymio nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas, laikydamas byloje esant nustatyta, kad M. L. šią nusikalstamą veiką padarė veikdamas ne organizuota, o paprasta bendrininkų grupe, šią aplinkybę pripažino sunkinančia jo atsakomybę aplinkybe, pakeisdamas nuosprendį ir panaikindamas jo dalį dėl papildomo veikos kvalifikavimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį. Toks BK bendrosios dalies normų taikymas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas yra teisingas.

27Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad skundžiamame nuosprendyje nenurodyta, kokios išimtinės aplinkybės duoda pagrindą nuteistajam M. L. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Atkreipęs dėmesį į tai, kad M. L. už viešosios tvarkos pažeidimą anksčiau buvo pritaikytas BK 93 straipsnis ir jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas konstatavo nesant pagrindo skirti švelnesnę, negu sankcijoje numatyta, bausmę, todėl nusprendė nuosprendį pakeisti bei skirti BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę trejiems metams. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pritaria tokiam vertinimui.

28BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje išryškėjusių aplinkybių visuma, rodančia, kad nustatytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos įgyvendinti teisingumo principą ir paskirti teisingą bausmę. Šiuo požiūriu BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas gali būti vadinamas išimtiniu. Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą, aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys Nr. 2K-123/2008, 2K-189/2008, 2K-251/2008, 2K-39/2009, 2K-84/2009, 2K-105/2009, 2K-152/2009, 2K-3/2010, 2K-128/2011 ir kt.).

29Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė pagrindo tenkinti nuteistojo kasacinį skundą ir suabejoti apeliacinės instancijos teismo sprendimu pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismo motyvai panaikinant BK 54 straipsnio 3 dalies taikymą ir skiriant realią laisvės atėmimo bausmę yra pagrįsti, atitinka baudžiamojo įstatymo reikalavimus ir teismų praktiką. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis priimtas tinkamai įvertinus visas – tiek nuteistojo asmenybę, tiek veikos pavojingumą – apibūdinančias aplinkybes, vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatomis, paskirta teisinga bausmė. Kasatoriaus nurodytos aplinkybės, kad jis iš karto prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą ir davė parodymus, leidusius kitus du nuteistuosius patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (žemesnių instancijų teismai tokio išskirtinio M. L. vaidmens nenustatė) ir pan., nėra pagrindas daryti išvadą, kad už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti (sunkus nusikaltimas), laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Be to, į kasatorių teigiamai apibūdinančias aplinkybes atsižvelgta paskyrus bausmę, artimą straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje nurodytam minimaliam bausmės dydžiui. Kasacinio teismo teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pats kasatorius pirmosios instancijos teisme paaiškino ir anksčiau važinėjęs į Marijampolę, kur kitam nuteistajam į pataisos namų teritoriją permesdavo telefonus bei narkotinių medžiagų (T 4, b. l. 194).

30Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nėra pagrindo naikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

31Dėl nenagrinėtino kasacinio skundo argumento

32Kasatoriaus teiginys, esą teismai turėjo taikyti BK 391 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nėra bylos kasacinio nagrinėjimo dalykas, nes šis klausimas nebuvo nagrinėjamas apeliacinės instancijos teisme (BPK 367 straipsnio 3 dalis), juo labiau kad šis teiginys akivaizdžiai prieštarauja šio straipsnio nuostatoms ir bylos medžiagai.

33Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

34Atmesti nuteistojo M. L. kasacinį skundą.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Taip pat panaikinta nuosprendžio dalis, kuria M. L. pagal BK 260 straipsnio 1... 3. Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu M. L. pagal BK... 4. Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti V. V., E. B., M. V. ir D. J., tačiau dėl... 5. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,... 6. M. L. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, veikdamas... 7. Kasaciniu skundu nuteistasis M. L. prašo jam panaikinti Lietuvos apeliacinio... 8. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino... 9. Kasatoriaus manymu, šioje byloje nustatytos išimtinės aplinkybės,... 10. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, netaikydamas jam BK 54... 11. Pagrįstų abejonių kasatoriui kelia ir skundžiamo nuosprendžio motyvai dėl... 12. Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės... 13. Atsiliepime nurodoma, kad BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog,... 14. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pripažinęs, kad M. L. BK 260... 15. Apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas iš dalies prokuroro skundą ir... 16. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad teismai, vertindami kaltininko... 17. Byloje nustatyta, kad M. L., veikdamas bendrininkų grupe su kitais asmenimis... 18. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad skirdami bausmę teismai turi... 19. Kasaciniame skunde nuteistasis M. L. pabrėžia, kad nors pirmosios instancijos... 20. Be to, kasatorius nurodo, kad teismai šiuo pagrindu net tik kad turėjo... 21. Visi šie pirmiau nurodyti kasacinio skundo argumentai atmestini. Visų pirma,... 22. Prokurorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas... 23. Kasacinis skundas atmestinas.... 24. Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo... 25. BK 260 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią nuteistas M. L., numatyta nusikalstama... 26. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pagal BK 60 straipsnio 2 dalį,... 27. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad skundžiamame nuosprendyje... 28. BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos... 29. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje... 30. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nėra pagrindo naikinti apeliacinės... 31. Dėl nenagrinėtino kasacinio skundo argumento... 32. Kasatoriaus teiginys, esą teismai turėjo taikyti BK 391 straipsnio nuostatas... 33. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 34. Atmesti nuteistojo M. L. kasacinį skundą....