Byla eP-51-520/2020

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymą atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eA-828-556/2020 pagal pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. spalio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymą atsakovui Neringos savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Urbanistika“, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija) dėl sprendimo panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) su prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Neringos savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2017 m. vasario 20 d. įsakymą Nr. V13-92 „Dėl Neringos savivaldybės tarybos 2000 m. spalio 13 d. sprendimu Nr. 97 patvirtinto teritorijos ( - ), ( - )gyv., Neringa, detaliojo plano, sklypų Nr. 6 ir 7 dalyje, koregavimo patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas).

6Pareiškėjas nurodė, kad 2000 m. spalio 13 d. Neringos savivaldybės taryba sprendimu Nr. 97 ,,Dėl teritorijos ( - ), ( - )gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtino teritorijos, esančios ( - ), ( - )gyv., Neringoje, detalųjį planą (toliau – ir Detalusis planas). Skundžiamu Įsakymu patvirtintas Neringos savivaldybės tarybos 2000 m. spalio 13 d. sprendimu Nr. 97 patvirtinto teritorijos ( - ), ( - ) gyv., Neringoje, detaliojo plano, dėl sklypų Nr. 6 ir 7, koregavimas (toliau – ir Pakoreguotas detalusis planas), kurį parengė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,Urbanistika“.

7Pareiškėjas paaiškino, kad Pakoreguoto detaliojo plano sprendiniai, apimantys žemės sklypus Nr. 6 ir 7, pakeitė žemės sklypo Nr. 6 žemės naudojimo būdą iš komercinės teritorijos (K1) į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos teritoriją (G1) ir daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritoriją (G2) bei pakeitė žemės sklypo Nr. 7 žemės naudojimo būdą iš sodybinio užstatymo teritorijos (G1) į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos teritoriją (G1) ir daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritoriją (G2). Taip pat sklypuose Nr. 6 ir 7 nustatyti (pakeisti) teritorijos privalomieji ir papildomi naudojimo reglamentai, be kita ko, abiejuose sklypuose numatyta naujos statybos galimybė, nedidinant susiklosčiusio aukštingumo ir užstatymo tankumo, bei padidinant užstatyti leidžiamas teritorijas (statybos zoną).

8Pareiškėjas akcentavo, kad nagrinėjama teritorija yra pajūrio juostai priskirtame Kuršių nerijos nacionaliniame parke. Pajūrio juostos žemės naudojimo sąlygas ir ūkinės veiklos apribojimus nustato Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatymas. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje pateikiamas sąrašas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka rengiamų ir tvirtinamų teritorijų planavimo dokumentų, kurie nustato žemės tvarkymą pajūrio juostoje. Vienu iš tokių dokumentų nurodytas Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas (toliau – ir Tvarkymo planas), kaip specialiojo teritorijų planavimo dokumentas.

9Pareiškėjas teigė, kad pajūrio juostoje gali būti statomi nauji statiniai tik tada, kai tokių statinių statyba numatyta specialiuosiuose planuose. Tvarkymo plano sprendiniuose numatyta, jog ( - ) centrinėje dalyje, įskaitant sklypą ( - ) g. 73B, ir įsiterpusias teritorijas, kurioms nesuformuoti žemės sklypai, nėra numatyta naujų statinių statybos, įskaitant ir daugiabučius gyvenamuosius pastatus ir bendrabučius, galimybė. Pareiškėjas nurodė, kad tai reiškia, jog Pakoreguoto detaliojo plano sprendiniai, kuriais numatoma naujų statinių statyba sklypuose Nr. 6 ir 7, prieštarauja Pajūrio juostos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytam teisiniam reguliavimui ir Tvarkymo plano sprendiniams.

10Pareiškėjas pabrėžė, kad pagal viešojoje teisėje galiojantį teisėtumo principą viešojo administravimo subjektai privalo veikti tik įstatymo jiems suteiktų įgaliojimų ribose, o veikimas viršijant kompetencijos ribas yra pagrindas priimtą aktą pripažinti neteisėtu, todėl naujos statybos galimybę nustatantys parengti ir patvirtinti Pakoreguoto detaliojo plano sprendiniai yra neteisėti ir turi būti panaikinti.

11Atsakovas atsiliepime į prašymą prašė jį atmesti.

12Atsakovas nurodė, kad Įsakymu buvo nustatytas / pakeistas žemės sklypų Nr. 6 ir 7 naudojimo būdas: vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos ir šis pakeitimas neprieštarauja galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams. Tvarkymo plane teritorija, kurioje yra žemės sklypai Nr. 6 ir 7, žymima indeksu GEr. Pagal Tvarkymo plano 9.2.2 punktą kraštovaizdžio atnaujinamojo tvarkymo zona – GEr išskirta bendrąją kraštovaizdžio vertę turinčiose Kuršių nerijos gyvenamųjų vietovių dalyse, taip pat istorinio ir urbanistinių draustinių dalyse. Šios teritorijos tvarkomos atnaujinimo ir kopijavimo priemonėmis pagrįstu būdu, atitinkančiu Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme numatytą tausojamo naudojimo režimą.

13Atsakovas pažymėjo, kad pagal Tvarkymo plano 9.2.2.17 punktą ( - ) centrinėje dalyje (sklypai ( - )g. 69, 71, 73, 73A, 73B, 73C, 75 ir įsiterpusios teritorijos, kurioms nesuformuoti žemės sklypai) nenumatoma naujų poilsio ir aptarnavimo pastatų statyba, nebūdingos architektūros esamas prekybos centras rekonstruojamas, perstatomas pagal Kuršių nerijos tradicinei architektūrai taikomus reikalavimus. Atsakovo nuomone, iš minėto punkto formuluotės yra akivaizdu, kad Tvarkymo planas nagrinėjamoje teritorijoje draudžia tik naujų poilsio ir aptarnavimo pastatų statybą. Gyvenamosios paskirties pastatų statybos Tvarkymo planas nedraudžia, priešingai, nagrinėjama teritorija yra gyvenamosios paskirties zonoje. Be to, nagrinėjama zona Tvarkymo plane taip pat pažymėta sutartiniu ženklu (geltonas kvadratas), žyminčiu teritorijas su detalizuotais sprendiniais, t. y. Tvarkymo plano rengimo metu Detalusis planas ir jo sprendiniai buvo įvertinti, ir Tvarkymo plane nenumatyti draudimai naujai gyvenamųjų pastatų statybai nagrinėjamoje teritorijoje.

14Atsakovas nurodė, kad, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu, detalieji planai galioja neterminuotai ir, jeigu galiojančio žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumento sprendiniai neatitinka pagal šį įstatymą parengto naujo aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumento sprendinių, galiojantis žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentas neprivalo būti keičiamas ar koreguojamas ir galioja neterminuotai. Naujų statinių statyba, numatyta Detaliajame plane ir Pakoreguotame detaliajame plane, galbūt pažeistų Tvarkymo planą tik tokiu atveju, jei nagrinėjamoje teritorijoje būtų nustatyta naujų poilsio ir aptarnavimo pastatų statyba.

15Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) atsiliepime į prašymą prašė teismo įvertinti byloje esančius įrodymus ir priimti sprendimą pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios bus įrodinėjamos proceso metu, įvertinimu bei vadovaujantis įstatymu.

16Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Urbanistika“ atsiliepime į prašymą prašė jį atmesti.

17Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas) atsiliepime į prašymą teigė, jog Įsakymu patvirtinto teritorijų planavimo dokumento sprendiniai neprieštarauja paveldosaugos reikalavimams, nepažeidžia valstybės saugomos kultūros paveldo vietovės vertingųjų savybių, todėl pareiškėjo prašymas yra nepagrįstas.

18II.

19Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 26 d. sprendimu pareiškėjo Inspekcijos prašymą atmetė.

20Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Įsakymo, kuriuo buvo nutarta patvirtinti Pakoreguotą detalųjį planą, teisėtumo ir pagrįstumo.

21Teismas, atsižvelgęs į bylos medžiagą, nustatė, kad:

221.

23Neringos savivaldybės taryba 2000 m. spalio 13 d. sprendimu Nr. 97 „Dėl teritorijos ( - ), ( - )gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtino teritorijos, esančios ( - ), ( - ) gyv., Neringoje, detalųjį planą. Minėtoje teritorijoje buvo suformuoti aštuoni žemės sklypai ir viena bendrojo naudojimo teritorija. Sklypas Nr. 6 – komercinės paskirties žemės sklypas, kuriame numatoma esamo statinio griovimas ir naujo statinio statyba, žemės sklypo pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties naudojimo būdas: komercinė – teritorija prekybos įmonei statyti, įrengti ir eksploatuoti, indeksas K1. Sklypas Nr. 7 – sodybinio užstatymo sklypas, kuriame numatoma naujų statinių statyba. Minėto žemės sklypo pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties naudojimo būdas: sodybinio užstatymo teritorija, indeksas G1.

242.

25Neringos savivaldybės administracijos direktorius 2016 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. V13-433 „Dėl Neringos savivaldybės tarybos 2000 m. spalio 13 d. sprendimu Nr. 97 patvirtinto teritorijos ( - ), ( - ) gyv., Neringa, detaliojo plano, sklypų Nr. 6 ir 7 dalyje, koregavimo proceso inicijavimo“ inicijavo Detaliojo plano dėl sklypų Nr. 6 ir 7 koregavimo procedūrą.

263.

27Administracijos direktorius 2016 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V13-440 „Dėl Neringos savivaldybės tarybos 2000 m. spalio 13 d. sprendimu Nr. 97 patvirtinto teritorijos ( - ), ( - ) gyv., Neringa, detaliojo plano, sklypų Nr. 6 ir Nr. 7 dalyje, koregavimo tikslų“ nustatė Detaliojo plano koregavimo tikslus: 1) žemės sklypui Nr. 6 pakeisti žemės sklypo naudojimo būdą iš komercinės paskirties teritorijos į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos ir/arba daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos; 2) sklypui Nr. 7 numatyti papildomą žemės naudojimo būdą – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos; 3) nustatyti (pakeisti) teritorijos naudojimo reglamentus; 4) nustatyti papildomus teritorijos naudojimo reglamentus. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinių koregavimo rengėjas – UAB „Urbanistika“.

284.

29Iš UAB „Urbanistika“ parengto Detaliojo plano koregavimo aiškinamojo rašto turinio matyti, jog Detaliojo plano sprendiniai koreguojami žemės sklypuose Nr. 6 ir 7, pakeičiant žemės sklypui Nr. 6 žemės naudojimo būdą iš komercinės paskirties teritorijos (K1) į daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijas (G2) ir į vienbučių gyvenamųjų pastatų teritorijas (G1). Žemės sklypui Nr. 7 numatant papildomą žemės sklypo naudojimo būdą – daugiabučių gyvenamųjų namų pastatų ir bendrabučių teritorijas (G2), nustatant (pakeičiant) teritorijos privalomuosius ir papildomus naudojimo reglamentus. Detaliajame plane nebuvo nustatytas teritorijos naudojimo tipas, todėl Detaliojo plano koregavimo proceso metu nustatomas žemės naudojimo tipas – gyvenamoji teritorija (GG) (kitos paskirties žemė). Tai teritorija, skirta visų tipų gyvenamosios paskirties pastatų kvartalams su šios teritorijos gyventojų aptarnavimui reikalinga paslaugų, socialine, inžinerine ir kita infrastruktūra, rekreacijai skirtais atskiraisiais želdynais.

305.

312017 m. vasario 9 d. Teritorijų planavimo komisijos derinimo išvada Nr. REG22406 patvirtina, jog koreguojamo Detaliojo plano sprendiniai buvo suderinti su Administracija, UAB „Neringos vanduo“, Klaipėdos apskrities priešgaisrine gelbėjimo tarnyba, NŽT, Departamentu, Kuršių nacionalinio parko direkcija ir Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Administracija atsižvelgdama į minėtą aplinkybę 2017 m. vasario 9 d. pareiškėjui pateikė prašymą patikrinti teritorijų planavimo dokumentą Nr. LKN22413. Pareiškėjas, išnagrinėjęs atsakovo prašymą, 2017 m. vasario 17 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akte Nr. REG22978 konstatavo, kad Pakoreguoto detaliojo plano proceso procedūros, planavimo tikslai ir sprendiniai atitinka TPĮ ir kitų teisės aktų reikalavimus, todėl pateikė teigiamą išvadą ir pritarė teikimui tvirtinti.

326.

33Administracijos direktorius Įsakymu patvirtino teritorijos ( - ), ( - ) gyv., Neringoje, detaliojo plano, dėl sklypų Nr. 6 ir 7, koregavimą bei nustatė, kad žemės sklypo detaliajame plane pažymėto Nr. 6 naudojimo būdai – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos (G1) ir daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos (G2), o žemės sklypo, detaliajame plane pažymėto Nr. 7, ( - ), Neringoje, naudojimo būdai – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos (G1) ir daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos (G2). Įsakymas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu, Teritorijų planavimo įstatymu ir atsižvelgiant į 2017 m. vasario 9 d. Teritorijų planavimo komisijos derinimo išvadą Nr. REG22406 ir Inspekcijos 2017 m. vasario 17 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. REG22978.

347.

35Administracija inicijavo Detaliojo plano koregavimo procesą turėdama tikslą pakeisti žemės sklypų Nr. 6 ir 7 naudojimo būdą, siekdama sudaryti galimybę minėtuose sklypuose vykdyti naujų gyvenamųjų pastatų statybą.

368.

37Inspekcija laikosi pozicijos, kad Įsakymu patvirtintas Pakoreguotas detalusis planas prieštarauja Pajūrio juostos įstatymo bei Tvarkymo plano nuostatoms, be to, rengiant Pakoreguotą detalųjį planą, nebuvo įvertina, jog naujų statinių statyba sklypuose Nr. 6 ir 7 nėra numatyta.

389.

39Byloje nėra ginčo, kad ginčo teritorija yra pajūrio juostai priskirtame Nacionaliniame parke.

40Teismas pažymėjo, kad specifinį Nacionalinio parko ir jame esančių miškų teisinį statusą reguliuoja įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai: 1994 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1269 patvirtinta Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) (toliau – ir Schema (teisės aktas galiojęs iki 2012 m. birželio 24 d.)), 1999 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 308 patvirtinti Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatai (toliau – ir Nuostatai) (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2009 m. spalio 30 d. iki 2018 m. liepos 17 d.), 2004 m. rugpjūčio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtinti Saugomų teritorijų tipiniai apsaugos reglamentai, Tvarkymo planas.

41Teismas, vadovaudamasis Nuostatų 4, 5, 6, 26, 28 punktais, Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi, Pajūrio juostos įstatymo 5 straipsnio 3 dalimi ir 7 straipsnio 1 dalimi, nustatė, kad ginčo teritorijoje žemės naudojimo tvarką nustato Tvarkymo planas ir Neringos savivaldybės tarybos 2012 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. T1-164 „Dėl Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrojo plano patvirtinimo“ patvirtintas Neringos savivaldybės teritorijos bendrasis planas (toliau – ir Bendrasis planas), o naujų statinių statybą leidžiama tik tai atvejais, kai tokia galimybė yra numatyta Tvarkymo plane.

42Įvertinęs Bendrojo plano 3a. „( - ) urbanistinė struktūra ir reglamentai“ grafinius sprendinius, teismas nustatė, kad teritorijai, kurioje yra žemės sklypai Nr. 6 ir 7, priskirtas indeksas U 1.2 (intensyvaus užstatymo rekreacinės gyvenvietės ar jų dalys). Bendrojo plano grafiniuose sprendiniuose nurodyta, jog ginčo teritorijos prioritetinė pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis bei būdas – gyvenamosios teritorijos (gyvenamųjų namų statybos) / rekreacinės teritorijos (ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos). Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad Įsakymu nustatyti žemės sklypų Nr. 6 ir 7 žemės naudojimo būdai neprieštarauja Bendrojo plano sprendiniams.

43Išanalizavęs Tvarkymo plano grafinius sprendinius, teismas nustatė, kad žemės sklypai Nr. 6 ir 7 patenka į teritoriją kuriai priskirtas indeksas GEr (Kitų paskirčių žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos – kraštovaizdžio atnaujinamojo tvarkymo zona).

44Teismas pabrėžė, kad Tvarkymo plano nuostatose nustatytas imperatyvus draudimas ginčo teritorijoje statyti naujus poilsio ir aptarnavimo pastatus, tačiau Įsakymu patvirtintais sprendiniais žemės sklypuose Nr. 6 ir 7 planuojama naujų gyvenamųjų pastatų (vienbučių bei dvibučių namų arba daugiabučių namų bei bendrabučių) statyba, todėl teismas nurodė, kad nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad Tvarkymo plano ir Bendrojo plano sprendiniai ginčo teritorijoje iš viso draudžia naują statybą, iš jos ir gyvenamųjų pastatų statybą.

45Teismas nurodė, kad Pajūrio juostos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytas draudimas statyti naujus statinius taikomas, kai tokia statinių statyba nėra numatyta specialiuosiuose planuose. Teismas nustatė, kad naujų statinių statyba ginčo teritorijoje yra numatyta specialiojo plano – Tvarkymo plano 9.2.2.17 punkto sprendiniais, todėl nėra teisinių prielaidų konstatuoti, kad naujų statinių statyba šioje teritorijoje pagal galiojančius teritorijų planavimo sprendinius negalima.

46Teismas pažymėjo, kad Detaliojo plano sprendiniuose numatyta, jog žemės sklypo Nr. 6 naudojimo būdas: komercinė teritorija – teritorija prekybos įmonei statyti, įrengti ir eksploatuoti, o žemės sklypo Nr. 7 naudojimo būdas: sodybinio užstatymo teritorija, t. y. abiejuose sklypuose leidžiama naujo statinio statyba.

47Teismas išaiškino, kad Pakoreguoto detaliojo plano sprendiniais pakeičiant žemės sklypo Nr. 6 žemės naudojimo būdą iš komercinės teritorijos (K1) į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos teritoriją (G1) ir daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritoriją (G2) ir pakeičiant žemės sklypo Nr. 7 žemės naudojimo būdą iš sodybinio užstatymo teritorijos (G1) į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos teritoriją (G1) ir daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritoriją (G2), taip pat sklypuose Nr. 6 ir 7 nustatant teritorijos privalomuosius ir papildomus naudojimo reglamentus, sklypuose numatant naujos statybos galimybę, nedidinant susiklosčiusio aukštingumo ir užstatymo tankumo, bei padidinant užstatyti leidžiamas teritorijas (statybos zoną), buvo eliminuota galimybė realizuoti anksčiau galiojusio detaliojo plano sprendinius, kuriais buvo numatyta galimybė šią teritoriją panaudoti kaip komercinės paskirties. Tokiu būdu buvo įgyvendintas Nuostatų 6.7 punktas, numatantis jog iškeliami iš Kuršių nerijos nacionalinio parko objektai, teršiantys aplinką ar nesusiję su Kuršių nerijos nacionalinio parko steigimo tikslais ir gyventojų interesais, arba pakeičiamas jų veiklos pobūdis įstatymų nustatyta tvarka, taip pat įgyvendinti ir Bendrojo plano sprendiniai, numatantys, kad ginčo teritorija priskirta gyvenamajai teritorijai.

48III.

49Pareiškėjas Inspekcija apeliaciniu skundu prašė panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – prašymą tenkinti.

50Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti.

51Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti.

52Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašė teismo įvertinti byloje esančius įrodymus ir priimti sprendimą pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios bus įrodinėjamos proceso metu, įvertinimu bei vadovaujantis įstatymu.

532020 m. birželio 9 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjo atsisakymas nuo skundo.

54IV.

55Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. birželio 10 d. nutartimi priėmė pareiškėjo Inspekcijos atsisakymą nuo skundo ir administracinę bylą pagal pareiškėjo Inspekcijos prašymą atsakovui Administracijai dėl sprendimo panaikinimo nutraukė; priteisė atsakovui Administracijai iš pareiškėjo Inspekcijos 530,89 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

56Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo pateiktą atsisakymą nuo skundo, nustatė, kad atsisakymas nuo skundo neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui bei nepažeidžia kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Atsižvelgęs į tai, apeliacinės instancijos teismas pareiškėjo atsisakymą nuo skundo priėmė ir bylą nutraukė.

57Pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad atsakovas, nors kartu ir yra viešojo administravimo subjektas, tačiau ginčas nėra susijęs su tais teisiniais santykiais, kuriuose jis paprastai atlieka viešąjį administravimą. Įvertinusi nurodytas aplinkybes ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008), teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

58Vadovaudamasis Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą 8.11 punktu, apeliacinės instancijos teismas atsakovui iš pareiškėjo priteisė 530,89 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

59V.

60Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme priimtas nagrinėti pareiškėjo Inspekcijos prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-828-556/2020. Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą šioje administracinėje byloje Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte nurodytu pagrindu – kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Pareiškėjas taip pat prašo panaikinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 10 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-828-556/2020 (toliau – ir Nutartis) dalį dėl 530,89 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo atsakovui Administracijai iš Inspekcijos.

61Pareiškėjas teigia, kad Nutartyje nepagrįstai nurodoma, jog Administracija įgyja teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą dėl to, jog ginčas nesusijęs su tais teisiniais santykiais, kuriuose paprastai Administracija atlieka viešąjį administravimą.

62Pareiškėjas teigia, kad byloje buvo keliamas ginčas dėl Administracijos veiksmų specifinėje viešojo administravimo srityje, kurioje ji veikia pagal įstatymu jai suteiktą kompetenciją, todėl turi būti pajėgi teisme atstovauti savo pozicijoms teisiniuose santykiuose, kuriuose jie atlieka viešąjį administravimą, be to, Administracija turi juridinį skyrių, galintį atstovauti jos interesams teismuose.

63Pareiškėjas akcentuoja, kad administracinėje byloje Nr. eA-1803-1062/2020 nurodyta, jog, nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad minėtoje byloje pabrėžta, jog Neringos savivaldybė turi Juridinį, personalo ir viešųjų pirkimų skyrių, pagal kurio nuostatus, patvirtintus Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. V13-95, vienas iš šio skyriaus uždavinių yra atstovauti Neringos savivaldybei, Administracijai teisme, rengti teismui ieškinius, pareiškimus, atsiliepimus ir kitus teismo procesinius dokumentus (6.2 p.). Skyrius, įgyvendindamas jam pavestus uždavinius, be kita ko, atlieka šias funkcijas: merui įgaliojus atstovauja Neringos savivaldybei teisme (7.6 p.); Administracijos direktoriui įgaliojus, atstovauja Administracijai teisme (7.7 p.); rengia, ir esant reikalui, surenka dokumentus, susijusius su bylų nagrinėjimu teisme (7.8 p.).

64Pareiškėjo įsitikinimu, apeliacinės instancijos teismo priimta Nutartis prieštaringa suformuotai to paties teismo praktikai, taip pat byloje neteisingai įvertinas išnagrinėtos administracinės bylos pobūdis ir joje kilęs ginčas, kuris priešingai, nei nurodoma Nutartyje, apima būtent atsakovo vykdomas funkcijas, kurias jis įgyvendina vykdydamas viešąjį administravimą, todėl priteistos bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus.

65Atsakovas Administracija atsiliepime į prašymą atnaujinti procesą prašo jį atmesti, o tenkinus prašymą atnaujinti procesą – atmesti prašymą dėl Nutarties dalies dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo panaikinimo.

66Atsakovas paaiškina, kad šios administracinės bylos ir administracinės bylos Nr. eA-1803-1062/2020 nėra tapačios ar labai panašios, todėl procesas pagal pareiškėjo prašymą negali būti atnaujintas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte nurodytu pagrindu.

67Atsakovas pažymi, kad nesutinka su pareiškėjo teiginiais, jog nagrinėjamoje byloje atsakovas privalėjo užtikrinti atstovavimą vidiniais savo resursais, nes teritorijų planavimas yra viena iš savivaldybių savarankiškųjų funkcijų. Atsakovas nurodo, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 19 punkte buvo nustatyta, jog teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas yra savarankiškoji savivaldybės funkcija. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas ginčijo Įsakymą, t. y. iki ginčo pradžios Administracija buvo įgyvendinusi savo savarankiškąją funkciją: patvirtinusi Detaliojo plano korektūrą.

68Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad detaliųjų planų tvirtinimu (taip pat ir detaliųjų planų keitimais ir korektūromis) užsiima ne Neringos savivaldybės Juridinio, personalo ir viešųjų pirkimų skyriaus specialistai. Neringos savivaldybės administracijoje šias funkcijas atlieka Architektūros skyrius, kuris, be kita ko, teikia planavimo dokumentus tvirtinti Neringos savivaldybės tarybai arba Administracijos direktoriui. Architektūros skyriaus specialistai neturi galimybės atstovauti atsakovui teismo bylose, t. y. rengti procesinių dokumentų, dalyvauti teismo posėdžiuose, todėl dėl bylos pobūdžio specifiškumo Administracija nutarė pavesti bylą advokatų kontorai.

69Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad Administracijos Juridiniame, personalo ir viešųjų pirkimų skyriuje yra keturios pareigybės – vedėjo, vedėjo pavaduotojo, vyriausiojo specialisto personalo valdymo srityje ir vyriausiojo specialisto viešosios tvarkos ir viešųjų pirkimų organizavimo veiklos srityje.

70Atsakovas paaiškina, kad Juridinio, personalo ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėjo pareigybės aprašyme nėra įtvirtinta atstovavimo teismuose funkcija, Juridinio, personalo ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybės aprašyme taip pat nėra numatyta funkcija atstovauti savivaldybės administracijai teismuose; vedėjo pavaduotojui pavesta padėti skyriaus vedėjui planuoti ir organizuoti skyriaus darbą, užtikrinti tinkamą viešųjų pirkimų procesų valdymą, pirkimo procedūrų teisėtumą, koordinuoti ir organizuoti viešuosius pirkimus, įgyvendinant Administracijos uždavinius ir funkcijas viešųjų pirkimų srityje, analizuoti Neringos savivaldybės institucijų priimamų sprendimų bei sutarčių teisėtumą, rengti dokumentus. Atsakovas nurodo, kad Vyriausiasis specialistas personalo valdymo srityje taip pat neatstovauja Administracijai teismuose, nes ši funkcija jam nepriskirta.

71Atsakovas akcentuoja, kad ši byla dėl jos finansinių pasekmių buvo itin reikšminga ir svarbi atsakovui, be to, 2019 m. kovo 4 d. raštu Nr. (4.12)V15-517 atsakovas kreipėsi į pareiškėją, prašydamas įvertinti minėtos administracinės bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį ir pasiūlė apsvarstyti galimybę atsisakyti apeliacinio skundo, kaip žalingo Neringos bendruomenei. Atsakovas taip pat siūlė pareiškėjui atsisakyti bylinėjimosi išlaidų, jei pareiškėjas atsisakytų apeliacinio skundo. Pareiškėjas į minėtą raštą atsakė tik po metų, 2020 m. balandžio 8 d. raštu Nr. 2D-4581 „Dėl prašymo atsiimti apeliacinį skundą“. Atsakovui pateikus pasiūlymus dėl minimalių korekcijų taikos sutartyje, pareiškėjas taikos sutarties taip ir nebesudarė.

72Atsakovo vertinimu, tai reiškia, kad pats pareiškėjas neveikė aktyviai (atsakymą atsakovui pateikė tik po metų), nors veikdamas aktyviai būtų galėjęs išvengti bylinėjimosi išlaidų. Vadovaudamasis priežasties teorija (anglų kalba – the cause theory), pagal kurią lemiamą reikšmę turi proceso šalių elgesys, bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežasčių įvertinimas, šalių apdairumas bei rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą nulėmusių priežasčių identifikavimas, atsakovas nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Nutartimi pagrįstai priteisė atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas.

73Teisėjų kolegija

konstatuoja:

74VI.

75Pareiškėjas Inspekcija siekia atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartimi užbaigtoje administracinėje byloje Nr. eA-828-556/2020 pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte įtvirtintą pagrindą.

76Proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė įstatymų leidėjas, yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais, siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, griežtai laikantis ABTĮ IV dalyje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos ir negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu, kuris reglamentuotas ABTĮ III dalies normomis. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik per įstatymu apibrėžtą terminą ir numatytais pagrindais.

77Dėl proceso atnaujinimo instituto, kaip išimtinės procedūros, yra pasisakęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), kuris savo praktikoje yra pripažinęs, kad atnaujintas procesas ir naujas sprendimas buvo „užslėpta“ apeliacija (anglų kalba – appeal in disguise), pažeidusi teisinį tikrumą ir asmens teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d.). EŽTT išaiškino, kad teisinis tikrumas suponuoja res judicata principo laikymąsi ir vykdymą. Šis principas sukuria draudimą ginčo šalims siekti peržiūrėti galutinį ir įsiteisėjusį sprendimą vien tik turint tikslą iš naujo nagrinėti bylą. Aukštesnės instancijos teismų galia peržiūrėti sprendimus turi būti siejama tik su tikslu ištaisyti teismo klaidas ir netinkamai vykdomą teisingumą, bet ne iš naujo nagrinėti bylą. Sprendimo peržiūrėjimo mechanizmas neturėtų būti naudojamas kaip „užslėpta“ apeliacija, vien tik galimi keli požiūriai į vieną situaciją nėra sprendimo peržiūrėjimo pagrindas. Išimtys galimos tik tais atvejais, kai tai nulemia ypatingos ir įtikinamos aplinkybės (žr. EŽTT sprendimus bylose Varnienė prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42916/04); Ryabykh prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 52854/99); kt.).

78Nukrypimai nuo res judicata principo pateisinami tik tais atvejais, kai jų būtinybę lemia esminio ir įtikinamo pobūdžio aplinkybės (žr. EŽTT sprendimą byloje Kot prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 20887/03)). Aukštesnių teismų galia panaikinti ar pakeisti privalomus ir vykdytinus teisminius sprendimus turėtų būti įgyvendinama, siekiant ištaisyti esminius trūkumus (žr. EŽTT sprendimą byloje Protsenko prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 13151/04)). Be to, teisėtas galutinio ir įsiteisėjusio sprendimo panaikinimas peržiūros procese reiškia nukrypimą nuo teisinio apibrėžtumo principo. Atitinkamas sprendimas gali būti panaikintas, tik siekiant ištaisyti klaidą, iš tiesų turinčią esminę reikšmę teisminei sistemai (žr. EŽTT sprendimą byloje Shchurov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 40713/04)).

79Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius, o tai reiškia, kad procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, jog dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-33-556/2018).

80Taigi, sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą baigtoje administracinėje byloje yra patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 162 str. 1 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P442-166/2011).

81Asmuo, prašydamas atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatytu pagrindu, turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, jog administracinių teismų praktika atitinkamu klausimu yra nevienoda, byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P662-19/2010; 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-97-502/2015; 2018 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-17-1062/2018). Vadovaujantis ABTĮ 160 straipsnio 2 dalimi, būtinybė atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu turi būti pagrįsta atitinkamais įrodymais – nuorodomis į konkrečiose bylose priimtus vienodos administracinių teismų praktikos atitinkamu klausimu formavimui aktualius įsiteisėjusius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimus ar nutartis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P146-2/2010; 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-52-146/2016).

82Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eA-1803-1062/2020 išaiškino, jog, nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių, be to, minėtoje byloje pažymėta, kad Neringos savivaldybė turi Juridinį, personalo ir viešųjų pirkimų skyrių, pagal kurio nuostatus, patvirtintus Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. V13-95, vienas iš šio skyriaus uždavinių yra atstovauti Neringos savivaldybei teisme.

83Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinėje byloje Nr. eA-1803-1062/2020 ginčas kilo dėl turtinės žalos, kurios atsiradimą pareiškėjas kildino iš neteisėtų Klaipėdos apskrities viršininko administracijos, Neringos savivaldybės tarybos ir Administracijos veiksmų – priimtų atitinkamų aktų (sprendimų), tvirtinant teritorijų planavimo dokumentus, išduodant statybą leidžiančius dokumentus ir pripažįstant pastatus tinkamais naudoti, atlyginimo bei procesinių palūkanų priteisimo. Akcentuotina, kad administracinėje byloje Nr. eA-1803-1062/2020 priimtos nutarties 80 punkte nurodyta, jog atsakovo Neringos savivaldybės prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus, todėl netenkinamas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, o tokia išvada padaryta, įvertinus nutartyje nurodytas aplinkybes, ankstesnę Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, išnagrinėtos bylos pobūdį ir apimtį, t. y. ne vien tik pareiškėjo prašyme atnaujinti procesą nurodytas aplinkybes. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Detaliojo plano koregavimo, todėl sutiktina su atsakovo pozicija, jog nagrinėjamos bylos ir administracinės bylos Nr. eA-1803-1062/2020 faktinės aplinkybės nėra tapačios, bylų pobūdis yra skirtingas.

84Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, nors pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą grindžia ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punktu, tačiau iš prašymo turinio matyti, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su bylinėjimosi išlaidų bylinėjimosi išlaidų priteisimu, t. y. nesutinka su apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvais dėl ABTĮ 40 straipsnio nuostatų taikymo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjas iš esmės siekia atnaujinti procesą dėl, jo manymu, padaryto proceso teisės normos pažeidimo, o pagal ABTĮ 156 straipsnį bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu sprendimu ar nutartimi, procesas negali būti atnaujintas dėl ABTĮ įtvirtintų proceso normų pažeidimo.

85Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į šias administracinių bylų teisenos nuostatas, matyti, kad Lietuvos administraciniame procese vyrauja principas „pralaimėjęs moka“, pagal kurį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

86Teisėjų kolegija pažymi, kad proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus (ABTĮ 47 str. 1 d.). Kiekviena administracinio proceso šalis turi galimybę pasirinkti, ar ji ves bylą pati, ar pasitelks atstovą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-330/2008). ABTĮ neriboja viešojo administravimo subjekto, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato. Ar yra poreikis pasitelkti bylai advokatus, priklauso kiekvienos proceso šalies, tarp jų ir viešojo administravimo subjekto, diskrecijai. Tačiau tai savaime nereiškia, kad kiekvienos šalies samdant advokatus patirtos išlaidos turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios kitos šalies, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009; 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011; 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013; 2013 m. spalio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-726/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015 ir kt.).

87Bylinėjimosi teisme veikla yra specifinė. Nereti atvejai, kai iškilus sudėtingam teisiniam klausimui viešojo administravimo subjekto vidiniai resursai yra nepakankami, todėl tik profesionalus teisinis atstovavimas (advokato dalyvavimas) sudaro sąlygas tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus teisme. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008 konstatavo, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas. Viešojo administravimo subjekto patirtos atstovavimo administraciniame procese išlaidos gali būti atlyginamos, tačiau tik tais atvejais, kai advokato dalyvavimas buvo būtinas, siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus. Administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2736-415/2018). Nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-429-858/2015; 2019 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-395-662/2019; 2020 m. sausio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-605-602/2019).

88Atsižvelgiant į minėtus išaiškinimus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuota pozicija, kad bylinėjimosi išlaidos viešojo administravimo subjektui gali būti priteisiamos ir jos yra priteisiamos (žr., pvz., 2018 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-514-525/2018; 2019 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-391-525/2019; 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1400-525/2019; 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-46-438/2020), todėl nėra jokio pagrindo nagrinėjamu atveju konstatuoti, jog apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo suformuotos praktikos, kai įvertinęs bylos pobūdį ir kitus reikšmingus kriterijus, sprendė, jog atsakovui iš pareiškėjo turi būti priteistos bylinėjimosi išlaidos.

89Kaip jau buvo minėta, tiek iš ABTĮ nustatyto teisinio reguliavimo, tiek iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taip pat ir iš pareiškėjo nurodytos nutarties administracinėje byloje Nr. eA-1803-1062/2020 motyvų (šios nutarties 80 p.) matyti, jog bylinėjimosi išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui priklauso nuo vertinamųjų kriterijų, t. y. kiekvienoje byloje visi minėti kriterijai vertinami individualiai. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su šioje byloje atliktu kriterijų vertinimu, nereiškia, jog buvo nukrypta nuo suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.

90Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog aptariamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Nutartyje nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, t. y. nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte nurodytu pagrindu.

91Atsakovas prašo priteisti 318,53 Eur už atsiliepimo į prašymą atnaujinti procesą parengimą. Teisėjų kolegija, nagrinėdama šį prašymą, pažymi, kad atsakovas neginčija, jog Neringos savivaldybė turi Juridinį, personalo ir viešųjų pirkimų skyrių, pagal kurio nuostatus, patvirtintus Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. V13-95, vienas iš šio skyriaus uždavinių yra atstovauti Neringos savivaldybei, Administracijai teisme, rengti teismui ieškinius, pareiškimus, atsiliepimus ir kitus teismo procesinius dokumentus. Atsakovo nurodomos aplinkybės, kad nei viename iš minėto skyriaus darbuotojų pareigybių aprašymų nėra nustatyta funkcija atstovauti Administracijai teismuose negali būti pagrindas pripažinti, jog nagrinėjamu atveju buvo būtina advokato pagalba tam, kad būtų parengtas atsiliepimas į prašymą dėl proceso atnaujinimo. Tai, kad atsakovo nurodytų pareigybių aprašymuose nėra numatyta funkcijų su atstovavimu teismuose, nesudaro pagrindo teigti, kad jie apskritai negalėjo parengti nesudėtingo pobūdžio atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimo (nagrinėjamu atveju nagrinėjamas klausimas dėl proceso atnaujinimą reguliuojančių ABTĮ normų taikymo, t. y. šis klausimas nėra ypatingas nei faktiniu, nei teisiniu aspektais ar specifinis, kuris galėtų pareikalauti specialiųjų teisinių žinių, kurių galėjo prireikti bylą nagrinėjant iš esmės apeliacinės instancijos teisme).

92Pažymėtina ir tai, jog ABTĮ 161 straipsnio 2 dalyje inter alia (be kita ko) nustatyta, jog proceso šalys turi teisę pateikti atsiliepimą į prašymą dėl proceso atnaujinimo per keturiolika kalendorinių dienų nuo prašymo atnaujinti procesą kopijos gavimo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovas nebuvo įpareigotas teikti atsiliepimą į prašymą dėl proceso atnaujinimo, tačiau savo iniciatyva jį pateikė. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. birželio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P858-104/2014 atkreipė dėmesį į tai, kad ekonomiškumo principas suponuoja byloje dalyvaujančių asmenų pareigą procesinius veiksmus atlikti racionaliai, taupyti savo ir kitų proceso dalyvių lėšas. Teismų praktikoje akcentuojama galimybė susigrąžinti tik pagrįstas ir racionalias išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015).

93Apibendrinant konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidų, patirtų rengiant atsiliepimą į prašymą dėl proceso atnaujinimo, atlyginimą.

94Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Nutarė

95Pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti.

96Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-828-556/2020 pagal pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. spalio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymą atsakovui Neringos savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Urbanistika“, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija) dėl sprendimo panaikinimo.

97Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėjas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie... 6. Pareiškėjas nurodė, kad 2000 m. spalio 13 d. Neringos savivaldybės taryba... 7. Pareiškėjas paaiškino, kad Pakoreguoto detaliojo plano sprendiniai,... 8. Pareiškėjas akcentavo, kad nagrinėjama teritorija yra pajūrio juostai... 9. Pareiškėjas teigė, kad pajūrio juostoje gali būti statomi nauji statiniai... 10. Pareiškėjas pabrėžė, kad pagal viešojoje teisėje galiojantį teisėtumo... 11. Atsakovas atsiliepime į prašymą prašė jį atmesti.... 12. Atsakovas nurodė, kad Įsakymu buvo nustatytas / pakeistas žemės sklypų Nr.... 13. Atsakovas pažymėjo, kad pagal Tvarkymo plano 9.2.2.17 punktą ( - )... 14. Atsakovas nurodė, kad, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu,... 15. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio... 16. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Urbanistika“ atsiliepime į prašymą... 17. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros... 18. II.... 19. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 26 d. sprendimu... 20. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Įsakymo, kuriuo... 21. Teismas, atsižvelgęs į bylos medžiagą, nustatė, kad:... 22. 1.... 23. Neringos savivaldybės taryba 2000 m. spalio 13 d. sprendimu Nr. 97 „Dėl... 24. 2.... 25. Neringos savivaldybės administracijos direktorius 2016 m. liepos 28 d.... 26. 3.... 27. Administracijos direktorius 2016 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V13-440 „Dėl... 28. 4.... 29. Iš UAB „Urbanistika“ parengto Detaliojo plano koregavimo aiškinamojo... 30. 5.... 31. 2017 m. vasario 9 d. Teritorijų planavimo komisijos derinimo išvada Nr.... 32. 6.... 33. Administracijos direktorius Įsakymu patvirtino teritorijos ( - ), ( - ) gyv.,... 34. 7.... 35. Administracija inicijavo Detaliojo plano koregavimo procesą turėdama tikslą... 36. 8.... 37. Inspekcija laikosi pozicijos, kad Įsakymu patvirtintas Pakoreguotas detalusis... 38. 9.... 39. Byloje nėra ginčo, kad ginčo teritorija yra pajūrio juostai priskirtame... 40. Teismas pažymėjo, kad specifinį Nacionalinio parko ir jame esančių miškų... 41. Teismas, vadovaudamasis Nuostatų 4, 5, 6, 26, 28 punktais, Teritorijų... 42. Įvertinęs Bendrojo plano 3a. „( - ) urbanistinė struktūra ir... 43. Išanalizavęs Tvarkymo plano grafinius sprendinius, teismas nustatė, kad... 44. Teismas pabrėžė, kad Tvarkymo plano nuostatose nustatytas imperatyvus... 45. Teismas nurodė, kad Pajūrio juostos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 5 punkte... 46. Teismas pažymėjo, kad Detaliojo plano sprendiniuose numatyta, jog žemės... 47. Teismas išaiškino, kad Pakoreguoto detaliojo plano sprendiniais pakeičiant... 48. III.... 49. Pareiškėjas Inspekcija apeliaciniu skundu prašė panaikinti Regionų... 50. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį... 51. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į apeliacinį... 52. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašė... 53. 2020 m. birželio 9 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo... 54. IV.... 55. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. birželio 10 d. nutartimi... 56. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo pateiktą... 57. Pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, apeliacinės instancijos... 58. Vadovaudamasis Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir... 59. V.... 60. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme priimtas nagrinėti... 61. Pareiškėjas teigia, kad Nutartyje nepagrįstai nurodoma, jog Administracija... 62. Pareiškėjas teigia, kad byloje buvo keliamas ginčas dėl Administracijos... 63. Pareiškėjas akcentuoja, kad administracinėje byloje Nr. eA-1803-1062/2020... 64. Pareiškėjo įsitikinimu, apeliacinės instancijos teismo priimta Nutartis... 65. Atsakovas Administracija atsiliepime į prašymą atnaujinti procesą prašo... 66. Atsakovas paaiškina, kad šios administracinės bylos ir administracinės... 67. Atsakovas pažymi, kad nesutinka su pareiškėjo teiginiais, jog nagrinėjamoje... 68. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad detaliųjų planų tvirtinimu (taip... 69. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad Administracijos Juridiniame, personalo... 70. Atsakovas paaiškina, kad Juridinio, personalo ir viešųjų pirkimų skyriaus... 71. Atsakovas akcentuoja, kad ši byla dėl jos finansinių pasekmių buvo itin... 72. Atsakovo vertinimu, tai reiškia, kad pats pareiškėjas neveikė aktyviai... 73. Teisėjų kolegija... 74. VI.... 75. Pareiškėjas Inspekcija siekia atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo... 76. Proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė... 77. Dėl proceso atnaujinimo instituto, kaip išimtinės procedūros, yra... 78. Nukrypimai nuo res judicata principo pateisinami tik tais atvejais, kai jų... 79. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad proceso atnaujinimo institutas... 80. Taigi, sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą baigtoje administracinėje... 81. Asmuo, prašydamas atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte... 82. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodo, kad... 83. Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinėje byloje Nr. eA-1803-1062/2020... 84. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, nors pareiškėjas prašymą... 85. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai... 86. Teisėjų kolegija pažymi, kad proceso šalys savo interesus teisme gina... 87. Bylinėjimosi teisme veikla yra specifinė. Nereti atvejai, kai iškilus... 88. Atsižvelgiant į minėtus išaiškinimus, Lietuvos vyriausiojo administracinio... 89. Kaip jau buvo minėta, tiek iš ABTĮ nustatyto teisinio reguliavimo, tiek iš... 90. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog aptariamu atveju... 91. Atsakovas prašo priteisti 318,53 Eur už atsiliepimo į prašymą atnaujinti... 92. Pažymėtina ir tai, jog ABTĮ 161 straipsnio 2 dalyje inter alia (be kita ko)... 93. Apibendrinant konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo priteisti... 94. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 95. Pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie... 96. Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-828-556/2020... 97. Nutartis neskundžiama....