Byla eA-1803-1062/2020

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Ryčio Krasausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo akcinės bendrovės poilsio namai „Ąžuolynas“ ir atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, ir Neringos savivaldybės, atstovaujamos Neringos savivaldybės administracijos ir Neringos savivaldybės tarybos, apeliacinius skundus ir trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos prisidėjimą prie atsakovų apeliacinių skundų dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės poilsio namai „Ąžuolynas“ skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, ir Neringos savivaldybei, atstovaujamai Neringos savivaldybės administracijos ir Neringos savivaldybės tarybos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Verslo investicijų projektų centras“, uždarajai akcinei bendrovei „Valeksa“ dėl žalos atlyginimo .

3Išplėstinė teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

51.

6Pareiškėjas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) poilsio namai „Ąžuolynas“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė priteisti solidariai iš atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija), ir Neringos savivaldybės, atstovaujamos Neringos savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) ir Neringos savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba), 305 570,65 Eur žalą bei 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skundą iš esmės grindė šiais argumentais:

71.1.

8Pareiškėjui nuo 1995 m. sausio 11 d. nuosavybės teise priklausė pastatas – prieplaukos namelis (unikalus Nr. ( - )), ir jo priklausiniai – kiemo statiniai (2 228 kv. m ploto aikštelė, unikalus Nr. ( - )), esantys ( - ), Neringoje, bei nuo 2003 m. gruodžio 4 d. priklausė valstybinės žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )), esančio ten pat, nuomos teisė. Tarybai 2002 m. liepos 19 d. sprendimu Nr. 125 patvirtinus sklypo, esančio ( - ), Neringoje, detalųjį planą, pagal Administracijos 2004 m. balandžio 26 d. išduotą statybos leidimą Nr. 22, kuriuo leista statyti žuvų restoraną, jachtininkų viešbučius, jachtklubą, pareiškėjas nurodytame žemės sklype pradėjo statyti du jachtininkų viešbučius ir žuvų restoraną. Nebaigus statybų (pastatyti buvo tik pamatai), pareiškėjas 2004 m. liepos 26 d. pirkimo–pardavimo sutartimi (toliau – ir 2004 m. sutartis), pardavė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Verslo investicijų projektų centras“ nebaigtą statyti jachtininkų viešbutį (unikalus Nr. ( - )) (baigtumas 8 proc.), kitą nebaigtą statyti jachtininkų viešbutį (unikalus Nr. ( - )) (baigtumas 8 proc.), nebaigtą statyti žuvų restoraną (unikalus Nr. ( - )) (baigtumas 7 proc.), esančius ( - ), Neringoje. Ta pačia 2004 m. sutartimi UAB „Verslo investicijų projektų centras“ buvo parduoti ir kiti pareiškėjui nuosavybės teise priklausę tame pačiame žemės sklype buvę daiktai: pastatas – prieplaukos namelis (unikalus Nr. ( - )), prieplaukos namelio priklausiniai – kiemo statiniai (2 228 kv. m ploto aikštelė, unikalus Nr. ( - )), bei Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sutikimu perleista žemės sklypo nuomos teisė. 2004 m. sutartimi nustatyta, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausęs pastatas – prieplaukos namelis (unikalus Nr. ( - )), parduotas už 750 000 Lt (217 215,01 Eur), o kiti statiniai – prieplaukos namelio priklausiniai, du nebaigti statyti jachtininkų viešbučiai (baigtumas 8 proc.) ir nebaigtas statyti žuvų restoranas (baigtumas 7 proc.) parduoti už 50 000 Lt (14 481 Eur). UAB „Verslo investicijų projektų centras“, įsigijęs nurodytą turtą, užbaigė nebaigtų pastatų statybas ir juos pardavė kitiems asmenims. Statybų metu prieplaukos namelį (unikalus Nr. ( - )) ir prieplaukos namelio priklausinius (2 228 kv. m ploto aikštelę, unikalus Nr. ( - )) nugriovė. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2005 m. gegužės 18 d. aktu / pažyma Nr. VST-P-140 nustatė, kad statiniai yra nugriauti, šio akto pagrindu jie išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro.

91.2.

10Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-377-253/2009 pripažinus negaliojančia 2004 m. sutartį ir pritaikius restituciją natūra, pareiškėjui iš UAB ,,Verslo investicijų projektų centras“ buvo priteisti ( - ), Neringoje, esantys pastatai: prieplaukos namelis (unikalus Nr. ( - )), prieplaukos namelio priklausiniai – kiemo statiniai (2 228 kv. m ploto aikštelė, unikalus Nr. ( - )), nebaigtas statyti jachtininkų viešbutis (unikalus Nr. ( - )) (baigtumas 8 proc.), nebaigtas statyti jachtininkų viešbutis (unikalus Nr. ( - )) (baigtumas 8 proc.), nebaigtas statyti žuvų restoranas (unikalus Nr. ( - )) (baigtumas 7 proc.), o iš pareiškėjo UAB ,,Verslo investicijų projektų centras“ priteista 800 000 Lt (231 696,01 Eur).

111.3.

12Pareiškėjas patyrė 231 696,01 Eur turtinę žalą, kadangi šiuos pinigus, vykdydamas Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimą, jis grąžino UAB ,,Verslo investicijų projektų centras“. Prie patirtos turtinės žalos pareiškėjas priskyrė ir 9 763,12 Eur minėto teismo sprendimo vykdymo išlaidas, kurias jis sumokėjo antstoliui už pastarojo darbą išieškant priverstine tvarka laiku negrąžintus 231 696,01 Eur. Taip pat savo turtinių nuostolių dalimi pareiškėjas laikė 61 215,31 Eur, sumokėtus UAB ,,Verslo investicijų projektų centras“ kaip kompensuojamąsias palūkanas už laiku neįvykdytą Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimą ir procesines palūkanas nuo priteistos kompensuojamųjų palūkanų sumos iki visiško sprendimo sumokėti kompensuojamąsias palūkanas įvykdymo dienos pagal Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-885-459/2016 (pakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-104-330/2017). Be to, pareiškėjas patyrė 2 896,20 Eur dalies žuvų restorano (baigtumas 7 proc.) griovimo išlaidas.

131.4.

14Pareiškėjas nurodytą žalą patyrė dėl Klaipėdos apskrities viršininko administracijos veiksmų, t. y. dėl išvados dėl žemės sklypo, esančio ( - ), Neringoje, detaliojo plano (toliau – ir Detalusis planas) atitikties teisės aktų reikalavimams pateikimo ir 2005 m. rugpjūčio 5 d. bei 2005 m. gruodžio 2 d. išduotų pripažinimo tinkamais naudoti aktų Nr. 22 ir Nr. 115. Be to, pareiškėjas ateityje dar patirs jachtininkų viešbučių (unikalus Nr. ( - ) ir unikalus Nr. ( - )) griovimo išlaidas, kadangi yra įpareigotas juos nugriauti vykdant Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimą. Dėl būsimų griovimo išlaidų patirta žala bus apskaičiuota realiai ją patyrus ir reikalavimas teismui bus pateiktas atsiradus pagrindui.

152.

16Pareiškėjas, susipažinęs su atsakovų atsiliepimuose pateiktais argumentais, vėliau pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose papildomai nurodė, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, kaltės, priežastinio ryšio, solidarios atsakomybės, žalos atsiradimo termino jau yra pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas kitose bylose, o tai paneigia Inspekcijos argumentus, kad jai neva nekyla atsakomybė, nes Detalųjį planą tvirtino kitas atsakovas – Neringos savivaldybė. Pareiškėjas taip pat nesutiko su atsakovų argumentais, kad jo sumokėtos palūkanos dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo vykdymo nėra atsakovų neteisėtų veiksmų pasekmės, kadangi tuo atveju, jeigu nebūtų buvę neteisėtų atsakovų veiksmų, pareiškėjui nebūtų kilusi pareiga vykdyti minėtą teismo sprendimą. Be to, atkreipė dėmesį, kad skundą teismui dėl žalos atlyginimo padavė tada, kai galutinai išaiškėjo žalos dydis ir paaiškėjo, jog taikos sutarties procesas pasibaigęs, todėl prašymas taikyti ieškinio senatį yra nepagrįstas.

173.

18Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėjas turtinę žalą grindžia savo turto praradimu, kadangi jam priteisti pastatai buvo nugriauti arba dar bus nugriauti, todėl atmestini kaip nepagrįsti atsakovų argumentai, jog pareiškėjui turtinė žala negali būti priteista, nes buvo įvykdyta restitucija. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad turtinei žalai tokio pobūdžio bylose priskiriamos ir patirtos įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo išlaidos, todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti išlaidas, patirtas vykdant Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimą ir atsiradusias būtent dėl valstybės institucijų veiksmų, yra tenkintinas. Be to, nagrinėjamu atveju nėra konstatuoti jokie neteisėti pareiškėjo veiksmai, į kuriuos teismas turėtų atsižvelgti, spręsdamas dėl priteistinos turtinės žalos dydžio. Pareiškėjas nesutiko ir su atsakovų argumentais, kad prašoma priteisti žala yra menama, kadangi pagal Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimą pareiškėjui priklausantys pastatai, kurie dar nėra nugriauti, turės būti nugriauti.

194.

20Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė skundą atmesti, o tuo atveju, jeigu skundas bus tenkintas – teismo sprendimo vykdymą atidėti vieneriems metams. Taip pat prašė taikyti ieškinio senatį dėl pareikštų reikalavimų atlyginti 350 000 Lt (101 367 Eur), kurie sumokėti vykdant pritaikytą restituciją grąžinti 800 000 Lt (231 696,01 Eur), ir dėl reikalavimų atlyginti žuvų restorano griovimo išlaidas – 10 000 Lt (2 896,20 Eur). Atsiliepimą grindė šiais esminiais argumentais:

214.1.

22Pareiškėjo pozicija įrodinėjant neteisėtų veiksmų požymius paremta klaidingu įsitikinimu, jog Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu nustatytos aplinkybės savaime yra pakankamos konstatuoti valstybės (Klaipėdos apskrities viršininko administracijos) veiksmų neteisėtumą. Pareiškėjas, remdamasis minėto teismo sprendimo priėmimo faktu, plačiau nedetalizuoja, neįrodinėja ir nepateikia jokių motyvų, kurie patvirtintų neteisėtus valstybės veiksmus ar neveikimą, išskyrus tik tai, kad administraciniai sprendimai buvo panaikinti teismo sprendimu. Nors minėti aktai yra pripažinti negaliojančiais teismo sprendimu, nei Klaipėdos apygardos teismas, nei Lietuvos apeliacinis teismas nenurodė savarankiškų šių administracinių aktų neteisėtumo pagrindų. Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. balandžio 10 d. sprendime nurodė, kad žemės sklypo, esančio ( - ), Neringoje, Detalusis planas „<...> buvo patvirtintas pažeidžiant nustatytus reikalavimus, todėl remiantis tokiu planu nustatyta tvarka suderintas ir išduotas leidimas statybai, parengtas projektavimo sąlygų sąvadas, statinių pripažinimas tinkamais naudoti yra neteisėti“. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktai pripažinti negaliojančiais, kadangi jie buvo neteisėtai patvirtinto Detaliojo plano pasekmė, o ne todėl, kad būtų nustatyta, jog juos surašant būtų nesilaikyta teisės aktais nustatytos statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarkos. Šiuo atveju pareiškėjas, siedamas atsiradusią žalą su statinio pripažinimo tinkamais naudoti aktais, skunde neįrodė, kad valstybė neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, ir dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado pareiškėjo nurodyta žala (pasekmės).

234.2.

24Pareiškėjo nurodyta žala nėra susijusi su Klaipėdos apskrities viršininko administracijos veiksmais surašant Detaliojo plano patikrinimo išvadą ir išduodant statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktus. Atsiradusi žala teisiškai yra per daug nutolusi nuo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos veiksmų. Be to, dalis turtinių pareiškėjo praradimų atsirado dėl jo paties veiksmų, nevykdant ar netinkamai vykdant Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimą, kurie lėmė BUAB ,,Verslo investicijų projektų centras“ teisėtus veiksmus pareiškėjo atžvilgiu ir iš to sekusius pareiškėjo finansinius nuostolius. Tuo tarpu Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo vykdymo metu patirtos 800 000 Lt (231 696,01 Eur) išlaidos negali būti priskirtinos žalai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalies taikymo prasme, nes jos atsirado pritaikius restituciją. Atitinkamai taikant restituciją asmuo grąžinamas į ankstesnę padėtį (status quo), buvusią iki teisės pažeidimo. Klaipėdos apygardos teismas sprendimu parinkdamas konkretų restitucijos taikymo būdą pagal bylos aplinkybes nenustatė pagrindų ją pakeisti ar jos netaikyti, taip iš esmės pripažindamas, kad pritaikytas restitucijos būdas leis užtikrinti buvusios padėties atstatymą nepabloginant nei vienos iš sutarties šalių padėties. Pareiškėjo grąžinta pagal sandorį gauta pinigų suma nėra pareiškėjo nuostoliai, kuriuos turėtų atlyginti valstybė, tarp jų ir valstybės veiksmų nėra priežastinio ryšio. Valstybė nebuvo šios sutarties šalis, neturėjo iš šio sandorio naudos, todėl neprivalo grąžinti už nekilnojamuosius daiktus (statinius) gautų pinigų, nes valstybei šie daiktai (statiniai) nebuvo perduoti, ji nebuvo jų savininkė ir jais nesinaudojo.

254.3.

26Nagrinėjamu atveju pareiškėjo turto praradimai kilo tik dėl jo veiksmų ir paties prisiimtos teismo sprendimo nevykdymo rizikos. Reikšdamas reikalavimą atlyginti vykdymo proceso metu sumokėtas vykdymo išlaidas, pareiškėjas nepaaiškino, kokios priežastys jam sutrukdė laiku įvykdyti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimą, ir neatskleidė, kaip prie to tiesiogiai prisidėjo valstybė. Pareiškėjas vadovaujasi klaidinga nuostata, kad jis neturėjo vykdyti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo dėl priteistų 800 000 Lt (231 696,01 Eur) grąžinimo, kol jam nebuvo grąžinti priteisti pastatai. Šie pareiškėjo argumentai buvo įvertinti sprendžiant klausimą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo ir Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nutartimi pripažinti klaidingais. Be to, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartis patvirtina aplinkybę, kad iš teismo sprendimo kylančios priešpriešinės prievolės (taikant restituciją BUAB ,,Verslo investicijų projektų centras“ privalo perduoti pareiškėjui pastatus, o pareiškėjas – sumokėti 800 000 Lt, t. y. 231 696,01 Eur) nebuvo sąlyginės ir nebuvo kliūčių jas vykdyti tiek tuo pačiu metu, tiek atskirai (paeiliui).

274.4.

28Kompensuojamųjų ir procesinių palūkanų, priteistų už netinkamą Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu nustatytos prievolės grąžinti priteistus 800 000 Lt (231 696,01 Eur) vykdymą, apmokėjimas negali būti perkeltas valstybei, kuri neturi ir neturėjo pareigos vykdyti šią teismo sprendimu nustatytą prievolę. Priešingu atveju būtų paneigtas tiek Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimas dėl jame nustatyto restitucijos būdo ir jo vykdymo tvarkos, tiek ir Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendime konstatuotos aplinkybės, kuriomis įrodyta, kad pareiga atlyginti nuostolius, padarytus prievolės nevykdymu, tenka pareiškėjui. Valstybės veiksmai, kurie pareiškėjo nurodyti kaip neteisėti, t. y. Detaliojo plano išvados pateikimas ir statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktų išdavimas, buvo atlikti dar iki įsiteisėjant Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimui ir negalėjo daryti įtakos ateityje būsimo šio sprendimo vykdymo procesui bei būti vėliau atsiradusių pareiškėjo 61 215,31 Eur nuostolių priežastimi.

294.5.

30Žalos atlyginimo klausimas nagrinėjamoje byloje negali būti sprendžiamas neatsižvelgiant į pareiškėjo kaltę, kuri šiuo atveju sudaro pagrindą netaikyti civilinės atsakomybės, jeigu vis dėlto būtų nustatytos visos būtinosios žalos atlyginimo sąlygos, arba bent jau sumažinti žalos dydį.

314.6.

32Pareiškėjas į teismą su reikalavimu atlyginti turtinę žalą kreipėsi praleidęs ieškinio senaties terminą. Analizuojant pareiškėjo nurodytų nuostolių turinį ir jų atsiradimo laiką matyti, kad vykdant Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimą priteista 800 000 Lt (231 696,01 Eur) suma ir vykdymo išlaidos nuo 2011 m. rugsėjo 16 d. iki 2016 m. gegužės 16 d. buvo išieškomos antstolio. Dalį sumos šiuo laikotarpiu BUAB ,,Verslo investicijų projektų centras“ naudai pervedė pats pareiškėjas. Nuo 2011 m. rugsėjo 16 d. iki 2014 m. lapkričio 17 d. iš pareiškėjo sąskaitos BUAB ,,Verslo investicijų projektų centras“ naudai ir vykdymo išlaidoms padengti, išskaičiavus 2011 m. gruodžio 16 d. grąžintą dalį lėšų, buvo pervesti 350 000 Lt (101 367,01 Eur), todėl šiai sumai yra praleistas 3 metų ieškinio senaties terminas. Atitinkamai 10 000 Lt (2 896,20 Eur) statinio (žuvų restorano) griovimo išlaidos buvo apmokėtos 2013 m. rugpjūčio 13 d., todėl 3 metų ieškinio senaties terminas yra praleistas ir reikalavimui atlyginti šias išlaidas.

335.

34Inspekcijos atstovas teismo posėdyje papildomai akcentavo, kad pareiškėjas atskirai neįrodė būtent Inspekcijos neteisėtų veiksmų. Pareiškėjo reikalaujama turtinė žala kildinama iš restitucijos ir yra jos pasekmė, todėl šiuo konkrečiu atveju nėra priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos turtinės žalos. Tuo tarpu pareiškėjo patirtos priverstinio teismo sprendimo vykdymo išlaidos negali būti priteisiamos kaip turtinė žala, patirta dėl atsakovų neva neteisėtų veiksmų, kadangi dėl priverstinio vykdymo išlaidų yra atsakingas tik pats pareiškėjas, pasirinkęs veikimo modelį – laiku nevykdyti teismo sprendimo. Be to, nagrinėjamu atveju turi būti atsižvelgta į Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendime aptartus pareiškėjo atsakomybės aspektus.

356.

36Atsakovas Neringos savivaldybė, atstovaujama Neringos savivaldybės administracijos ir Neringos savivaldybės tarybos, atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė skundą atmesti. Atsiliepimą grindė šiais esminiais argumentais:

376.1.

38Nagrinėjamu atveju dėl žalos atsiradimo, be kita ko, kaltas pats pareiškėjas, todėl atsakovai turi būti atleisti nuo civilinės atsakomybės. Detaliojo plano patvirtinimu suinteresuotas asmuo buvo pareiškėjas ir būtent jis buvo iniciatorius parengti tokio turinio Detalųjį planą, kuris suteiktų galimybę žemės sklype ( - ), Neringoje, vykdyti žuvų restorano bei dviejų jachtininkų viešbučių statybas. Atitinkamai Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendime yra konstatuota, kad pareiškėjas buvo nesąžiningas asmuo, o nesąžiningu būdu įgytos teisės negali būti pripažįstamos ir ginamos.

396.2.

40Pareiškėjas 2013 m. liepos 5 d. sudarė sutartį su BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ dėl žuvų restorano nugriovimo. Šiuo susitarimu šalys nustatė, kad pareiškėjas prisiima pareigą kompensuoti BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ žuvų restorano griovimo išlaidų dalį – 10 000 Lt, ir 2013 m. rugpjūčio 13 d. jis šią sumą apmokėjo. Todėl kreiptis į teismą su reikalavimu atlyginti 2 896,20 Eur žuvų restorano griovimo išlaidas pareiškėjas galėjo iki 2016 metų. Atitinkamai jau 2010 m. gruodžio 6 d. įsiteisėjo teismo sprendimas, įpareigojantis pareiškėją grąžinti kitam asmeniui 800 000 Lt, todėl tuo atveju, jeigu pareiškėjas manė, kad ši žala atsirado dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, jis į teismą dėl šios žalos atlyginimo turėjo vėliausiai kreiptis 2013 metais. Tačiau šiuo atveju pareiškėjas praleido ieškinio senaties terminą minėtiems reikalavimams.

416.3.

42Pinigai, kuriuos pareiškėjas buvo įpareigotas grąžinti BUAB „Verslo investicijų projektų centras“, t. y. 800 000 Lt, negali būti laikomi pareiškėjo nuostoliais, nes tai yra kaina, kurią BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ sumokėjo pareiškėjui už perkamus statinius pagal 2004 m. sutartį. Vadinasi, vykdydamas teismo sprendimą, pareiškėjas grąžino BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ tuos pačius pinigus (800 000 Lt), kuriuos gavo pagal 2004 m. sutartį. Kadangi ta pati suma buvo gauta, o vėliau grąžinta, tokių veiksmų „balansas“ yra nulinis – pareiškėjas žalos šiuo aspektu nepatyrė. Žalą pareiškėjas galėtų kildinti nebent iš savo turto praradimo. Tačiau kiemo statiniai ir prieplaukos namelis, kurie privalėjo būti grąžinti pareiškėjui vykdant Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimą, buvo faktiškai nugriauti dar 2005 metais. Tuo tarpu abu jachtininkų viešbučiai vis dar nėra nugriauti, todėl nuosavybės teisių į jų dalis pareiškėjas nėra praradęs. Be to, prieplaukos namelio, kiemo statinių, nebaigtų statyti jachtininkų viešbučių ir žuvų restorano vertė (tris dienas prieš sandorį) buvo tik 170 100 Lt (49 264,37 Eur), tai užfiksuota 2004 m. sutarties 15 punkte.

436.4.

44Pareiškėjo reikalavimas dėl 61 215,31 Eur žalos, patirtos vykdant Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimą priteisimo yra atmestinas, kadangi dėl šios žalos atsiradimo atsakovai nėra kalti. Tarp atsakovų veiksmų (tvirtinant Detalųjį planą ir kitus vėliau panaikintus aktus) bei nurodytos žalos nėra jokio priežastinio ryšio. Atsakovai nėra kalti dėl to, kad pareiškėjas negalėjo laiku ar per kur kas trumpesnį terminą sumokėti priteistų pinigų (800 000 Lt). Pareiškėjas nepateikė jokių paaiškinimų ar įrodymų, kodėl objektyviai buvo būtina taip ilgai – iki 2016 m. gegužės mėn. – vykdyti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimą dėl 800 000 Lt grąžinimo BUAB „Verslo investicijų projektų centras“. Įsiteisėję teismų sprendimai yra vykdytini, pareigą juos vykdyti turi asmenys, kuriems teismo sprendimu yra nustatyta konkreti pareiga, o šiuo atveju – pareiškėjas. Atitinkamai palūkanų atsiradimą lėmė ne Neringos savivaldybės ar Inspekcijos veiksmai ir (ar) neveikimas, o paties pareiškėjo neveikimas. Todėl atsakovai negali atsakyti už tai, kas nepriklauso nuo jų valios, šiuo atveju – už tinkamą Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo įvykdymą dėl 800 000 Lt grąžinimo BUAB „Verslo investicijų projektų centras“.

457.

46Teismo posėdyje atsakovo Neringos savivaldybės atstovė papildomai paaiškino, kad ši byla skiriasi nuo teismuose jau išnagrinėtų kitų atvejų, kadangi pareiškėjas šioje byloje nėra sąžiningas įgijėjas, o visuose procesuose dalyvavusi šalis. Pažymėjo, kad pareiškėjas žalos dydžio visiškai neįrodinėja, todėl reikalavimas atlyginti žalą yra nepagrįstas ir šiuo aspektu. Neringos savivaldybės atstovė taip pat palaikė Inspekcijos atstovo nuomonę dėl priverstinio vykdymo išlaidų vertinimo.

478.

48Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo reikalavimas dėl 61 215,31 Eur sumos atlyginimo yra nepagrįstas, nes ši žala atsirado dėl paties pareiškėjo kaltės. Pabrėžė, kad dėl šios sumos atlyginimo reikalavimas valstybės ir savivaldybės institucijoms negali būti keliamas, nes nėra CK 6.271 straipsnyje nustatytų pagrindų. Be to, pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018 m. sausio 31 d. priėmė nutarimą Nr. 94, kuriuo nutarė pakeisti Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimą Nr. 389 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano rengimo“ ir jo 4 punktą, perkeliant teritorijų planavimo proceso nutraukimo terminą iki 2018 m. rugpjūčio 1 d., todėl manytina, kad klausimas dėl pareiškėjo reikalaujamos žalos atlyginimo gali būti išspręstas kitu būdu, sudarant taikos sutartį.

499.

50Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė skundą atmesti, o skundą patenkinus – sprendimo vykdymą atidėti kitiems biudžetiniams metams. Atsiliepime paaiškino, kad žala pareiškėjui atsirado dėl jo paties kaltės, t. y. padarytų teisės aktų reikalavimams prieštaraujančių veiksmų, todėl valstybės deliktinės atsakomybės taikymas šioje byloje neatitiktų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų.

5110.

52Trečiasis suinteresuotas asmuo BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė, o teismo posėdyje laikėsi pozicijos, kad pareiškėjo skundas yra pagrįstas. Teigė, kad nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas neturėtų būti taikomas ir byla turi būti išnagrinėta iš esmės. Prašė dėl skundo tenkinimo spręsti teismo nuožiūra.

5311.

54Tretieji suinteresuoti asmenys Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas ir UAB „Valeksa“ atsiliepimų į pareiškėjo skundą nepateikė.

55II.

5612.

57Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui AB poilsio namai „Ąžuolynas“ solidariai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, ir Neringos savivaldybės, atstovaujamos Neringos savivaldybės administracijos ir Neringos savivaldybės tarybos, 17 377,20 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 proc. metines palūkanas nuo šios sumos nuo 2018 m. vasario 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

5813.

59Teismas nustatė, kad 2004 m. sutartimi pareiškėjas pardavė BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ ( - ), Neringoje, esančius pastatus: už 750 000 Lt – prieplaukos namelį (unikalus Nr. ( - )), už 50 000 Lt – kitus statinius (inžinerinius), t. y. kiemo statinius (unikalus Nr. ( - )), jachtininkų viešbutį (unikalus Nr. ( - )) (baigtumas 8 proc.), jachtininkų viešbutį (unikalus Nr. ( - )) (baigtumas 8 proc.), žuvų restoraną (unikalus Nr. ( - )) (baigtumas 7 proc.). Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu, kuris įsiteisėjo 2010 m. gruodžio 6 d., be kita ko, nuspręsta pripažinti negaliojančiais: Tarybos 2002 m. liepos 19 d. sprendimą Nr. 125, kuriuo buvo patvirtintas Detalusis planas; Neringos savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos pareiškėjui išduotą 2004 m. balandžio 26 d. statybos leidimą Nr. 22 statyti jachtklubą, žuvų restoraną, jachtininkų viešbučius; Administracijos patvirtintą projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 43 prieplaukos namelio rekonstrukcijai, įrengiant jachtklubą, restoraną, jachtininkų viešbučio naujai statybai sklype ( - ), Neringoje; jachtklubo ( - ), Neringoje, projekto korektūras, patvirtintas atitinkamai 2004 m. lapkričio 4 d. ir 2005 m. birželio 9 d. Neringos savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos protokolais Nr. 27 ir Nr. 13; 2005 m. rugpjūčio 5 d. ir 2005 m. gruodžio 2 d. Klaipėdos apskrities viršininko patvirtintus jachtklubo, žuvų restorano pripažinimo tinkamais naudoti aktus; 2004 m. sutartį; ir taikyti restituciją natūra – priteisti pareiškėjui iš BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ ( - ), Neringoje, esančius pastatus: prieplaukos namelį (unikalus Nr. ( - )), kitus statinius (inžinerinius), t. y. kiemo statinius (unikalus Nr. ( - )), jachtininkų viešbutį (unikalus Nr. ( - )) (baigtumas 8 proc.), jachtininkų viešbutį (unikalus Nr. ( - )) (baigtumas 8 proc.), žuvų restoraną (unikalus Nr. ( - )) (baigtumas 7 proc.), o BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ priteisti iš pareiškėjo 800 000 Lt; taip pat pareiškėjas ir BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ įpareigoti per 12 mėnesių nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti ( - ), Neringoje, esančius pastatus – jachtininkų viešbutį (unikalus Nr. ( - )) (baigtumas 8 proc.), jachtininkų viešbutį (unikalus Nr. ( - )) (baigtumas 8 proc.) ir žuvų restoraną (unikalus Nr. ( - )) (baigtumas 7 proc.).

6014.

61Teismas, pasisakydamas dėl ieškinio senaties, nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu, kuris įsiteisėjo 2010 m. gruodžio 6 d., pareiškėjas ir BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ buvo įpareigoti nugriauti ( - ), Neringoje, esančius pastatus – jachtininkų viešbutį (unikalus Nr. ( - )) (baigtumas 8 proc.), jachtininkų viešbutį (unikalus Nr. ( - )) (baigtumas 8 proc.) ir žuvų restoraną (unikalus Nr. ( - )) (baigtumas 7 proc.). Laiku neįvykdžius teismo nurodymo, 2012 m. kovo 8 d. Inspekcija, būdama išieškotoja, kreipėsi į antstolį, prašydama minėtą nurodymą vykdyti priverstinai. Vyriausybės kancleris 2013 m. liepos 8 d. raštu persiuntė Aplinkos ministerijai ir Inspekcijai vykdyti 2013 m. liepos 3 d. protokolą Nr. LV-202, kuriuo nutarta dėl pastatų, esančių ( - ), Neringoje, kreiptis į Aplinkos ministeriją dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano keitimo galimybės iki 2014 m. liepos 11 d. bei kreiptis į Inspekciją dėl vykdymo veiksmų sustabdymo. Atitinkamai Inspekcija 2014 m. liepos 15 d. raštu Nr. 2D-11072-(16.24) „Dėl vykdomosios bylos sustabdymo“ kreipėsi į antstolę, kuri 2014 m. rugsėjo 1 d. patvarkymu „Dėl vykdymo sustabdymo“ sustabdė vykdymo veiksmus iki raštiško Inspekcijos nurodymo atnaujinti vykdymo veiksmus. Vyriausybės kancleris 2014 m. gruodžio 23 d. raštu persiuntė Aplinkos ministerijai Darbo grupės 2014 m. gruodžio 22 d. pažymą, kurioje nurodyta, kad Aplinkos ministerijai tikslinga nagrinėti galimybes keisti teritorijų planavimo dokumentus, kas sudarytų prielaidas taikos sutartims sudaryti ir taip užbaigti teisminius ginčus bei išvengti valstybės biudžeto išlaidų. Vyriausybė 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 389 pritarė nurodyto plano rengimo pradžiai, o Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos 2016 m. birželio 6 d. raštu „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano tikslinimo (koregavimo) projekto“ buvo kviečiama susipažinti su tikslinamo Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano sprendinių projektu. Atitinkamai Inspekcija 2016 m. birželio 10 d. raštu kreipėsi į suinteresuotas šalis, prašydama pateikti motyvuotus pasiūlymus dėl taikos sutarties sąlygų, kartu nurodydama, kad BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ jau yra nurodęs, jog taikos sutarties sudarymo atveju iš dalies grąžintų teismo sprendimu iš pareiškėjo priteistą sumą. Dėl nurodytų procesų, t. y. kol bus baigtas Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano patikslinimo procesas, be kita ko, buvo sustabdyta civilinė byla Nr. 2-15-793/2017 dėl iškeldinimo iš griautinų pastatų. Tačiau Vyriausybės 2017 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 927 buvo nutarta, teritorijų planavimo sąlygas išdavusioms institucijoms nesuderinus Kuršių nerijos nacionalinio tvarkymo plano sprendinių iki 2018 m. vasario 1 d., nutraukti šio teritorijų planavimo dokumento rengimo procesą. Atitinkamai iki 2018 m. vasario 1 d. nepatvirtinus Kuršių nerijos nacionalinio tvarkymo plano sprendimų ir neužtikrinus, kad bus suteikta galimybė palikti griautinus statinius bei sudaryti taikos sutartis, pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, siekdamas prisiteisti patirtą turtinę žalą. Atsižvelgęs į susidariusią faktinę situaciją, teismas pritarė pareiškėjo pozicijai, kad nagrinėjamu atveju prašymas taikyti ieškinio senatį yra nepagrįstas, kadangi iki 2018 m. vasario 1 d. buvo sprendžiamas klausimas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo vykdymo taikos būdu, dėl to iki galo nebuvo aišku dėl pareiškėjo galbūt patirtinos turtinės žalos dydžio. Atsižvelgęs tiek į subjektyvųjį, tiek į objektyvųjį sužinojimą apie pažeistas teises, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas operatyviai, siekdamas teismine tvarka prisiteisti patirtą turtinę žalą, kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškinio senaties termino taikymas pažeistų pareiškėjo teisę žalos atlyginimo klausimą spręsti teisme, todėl prašymo taikyti ieškinio senatį netenkino.

6215.

63Pasisakydamas dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ir solidariosios atsakomybės, teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašomą priteisti turtinę žalą kildina iš jam nuosavybės teise priklausančio turto ir pajamų už pastatytus bei parduotus statinius praradimo ir patirtų tiesioginių išlaidų, atsiradusių vykdant Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimą. Atitinkamai Neringos savivaldybės, atstovaujamos Tarybos ir Administracijos, bei Inspekcijos (kaip Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjos) veiksmų neteisėtumas yra nustatytas ne tik Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu, bet yra patvirtintas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A261-2960/2012, 2013 m. spalio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-1603/2013, 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A438-1358/2013 bei 2015 m. gegužės 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-578-556/2015. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtose bylose taip pat konstatavo, kad nurodytos institucijos žalos atlyginimo atveju atsako solidariai.

6416.

65Teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, sprendė, kad pareiškėjas Neringos savivaldybės ir Inspekcijos atsakomybę kildina iš tų pačių Neringos savivaldybės ir Inspekcijos neteisėtų veiksmų, kurie nustatyti nurodytose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtose bylose, t. y. būtent dėl konstatuotų neteisėtų Neringos savivaldybės ir Inspekcijos veiksmų pareiškėjas kildina jam nuosavybės teise priklausiusio turto praradimą ir tiesioginių išlaidų atsiradimą. Todėl teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovų argumentus, kad pareiškėjo reikalavimas pareikštas netinkamiems atsakovams, kad yra neįrodytas veiksmų neteisėtumas, kad turi būti taikoma dalinė atsakomybė. Teismas nurodė, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo nukrypti nuo pateiktų išaiškinimų dėl Neringos savivaldybės ir Inspekcijos veiksmų neteisėtumo. Atitinkamai konstatavus neteisėtus veiksmus, toliau vertintinos kitos atsakomybės sąlygos – žala ir priežastinis ryšys tarp pareiškėjo prašomos priteisti turtinės žalos ir konstatuotų Neringos savivaldybės bei Inspekcijos neteisėtų veiksmų, nustatant konkretų galbūt priteistinos turtinės žalos dydį.

6617.

67Teismas nurodė, kad pareiškėjas turtinę žalą kildina iš to, jog dėl neteisėtų Neringos savivaldybės ir Inspekcijos veiksmų jam nuosavybės teise priklausantis prieplaukos namelis (unikalus Nr. ( - )) yra nugriautas, o nebaigtas statyti jachtininkų viešbutis (unikalus Nr. ( - )) (baigtumas 8 proc.), nebaigtas statyti jachtininkų viešbutis (unikalus Nr. ( - )) (baigtumas 8 proc.) ir nebaigtas statyti žuvų restoranas (unikalus Nr. ( - )) (baigtumas 7 proc.) teismo sprendimu turi būti nugriauti, nors pareiškėjas už visą šį turtą gautą 231 696,01 Eur sumą, vykdydamas Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimą, grąžino BUAB „Verslo investicijų projektų centras“. Vadinasi, pareiškėjo patirta žala pasireiškė jam nuosavybės teise priklausiusio turto netekimu. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas įvykdė Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimą ir BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ grąžino 231 696,01 Eur, tai patvirtina 2016 m. liepos 4 d. patvarkymas Nr. S1a-46456 „Dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo“ ir prie jo pridėti mokėjimų nurodymai.

6818.

69Teismas atkreipė dėmesį, kad Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu konstatuota, jog Tarybos 2002 m. liepos 19 d. sprendimu Nr. 125 patvirtinto detaliojo plano sprendiniai, numatantys prieplaukos namelio (unikalus Nr. ( - )) ir prieplaukos namelio priklausinio – kiemo statinių (2 228 kv. m ploto aikštelė, unikalus Nr. ( - )) rekonstrukciją bei vakarinėje dalyje vietą statyti jachtininkų viešbučius ir restoraną, akivaizdžiai prieštarauja Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams, draudžiantiems marių pusėje esančią teritoriją papildomai apstatyti (paliekant esamą 1 aukšto pastatą) ir numatantiems marių pusėje esančią neapstatytą teritoriją apželdinti tradiciniais želdiniais. Teismas nustatė, kad 2005 m. gegužės 18 d. aktu / pažyma apie statinio nugriovimą konstatuota, jog prieplaukos namelis (unikalus Nr. ( - )) yra nugriautas, BUAB „Verslo investicijų projekto centras“ atliko visus veiksmus, numatytus statinio griovimo projekte ir statybos leidime statinį nugriauti. Atitinkamai VĮ Registrų centro 2017 m. sausio 24 d. rašte Nr. (4.4.2)KLS-93 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta, kad prieplaukos namelis (unikalus Nr. ( - )) ir jo priklausinys – kiemo statiniai (2 228 kv. m ploto aikštelė, unikalus Nr. ( - )) pagal 2005 m. birželio 1 d. kadastrinių matavimų duomenis yra sunaikinti, todėl nuosavybės teisės į juos Nekilnojamojo turto registre neregistruojamos.

7019.

71Teismas nurodė, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams prieštaravo prieplaukos namelio (unikalus Nr. ( - )) rekonstrukcija, t. y. neteisėtais pripažintais atitinkamų institucijų teisės aktais prieplaukos namelis (unikalus Nr. ( - )) turėjo būti rekonstruotas, o ne nugriautas, kaip nustatyta ir Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendime. Rašytiniai bylos duomenys patvirtina, kad prieplaukos namelį (unikalus Nr. ( - )) nugriovė BUAB „Verslo investicijų projektų centras“, pažeisdamas projektavimo sąlygų sąvado nuostatas. Todėl akivaizdu, kad šiuo atveju nėra priežastinio ryšio tarp pareiškėjo turtinės žalos, patirtos dėl prieplaukos namelio (unikalus Nr. ( - )) nugriovimo, ir neteisėtų Neringos savivaldybės bei Inspekcijos veiksmų. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, kurie paneigtų tokią išvadą. Todėl teismas sprendė, kad pareiškėjo skundo reikalavimas priteisti 217 215,01 Eur (750 000 Lt) solidariai iš Neringos savivaldybės ir Inspekcijos yra atmestinas kaip nepagrįstas.

7220.

73Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas taip pat turtinę žalą kildina iš to, jog vykdant Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimą turės būti nugriauti jachtininkų viešbutis (unikalus Nr. ( - )), jachtininkų viešbutis (unikalus Nr. ( - )) ir žuvų restoranas (unikalus Nr. ( - )), už kuriuos pareiškėjas sumokėjo BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ 14 481 Eur (50 000 Lt). Įvertinęs rašytinius bylos duomenis, teismo posėdyje pateiktus žodinius paaiškinimus, teismas nesutiko su atsakovų pozicija, jog ši suma negali būti pripažinta pareiškėjo patirta turtine žala, nes ji yra tik menama, o ne reali, kadangi nurodyti objektai dar nėra nugriauti ir priklauso pareiškėjui. Šiuo aspektu teismas pabrėžė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimas yra įsiteisėjęs ir vykdytinas, todėl aplinkybės, dėl kurių nurodyti objektai dar nėra nugriauti, nepaneigia fakto, kad pareiškėjas dėl neteisėtų Neringos savivaldybės ir Inspekcijos veiksmų neteko jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad pareiškėjo patirta turtinė žala – nuosavybės teise priklausiusio nekilnojamojo turto praradimas – yra konkreti, tikra ir įrodyta dokumentais, patvirtinančiais apmokėjimą. Todėl šią pareiškėjo skundo dalį teismas tenkino ir priteisė solidariai iš atsakovų pareiškėjo naudai 14 481 Eur turtinę žalą.

7421.

75Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjas prašo priteisti jam patirtas 2 896,20 Eur žuvų restorano griovimo išlaidas. Atitinkamai teismas nustatė, kad pareiškėjas ir BUAB „Verslo investicijų projektų centras“, vykdydami Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimą, kuriuo jie įpareigoti nugriauti ( - ), Neringoje, esančius pastatus – jachtininkų viešbutį (unikalus Nr. ( - )) (baigtumas 8 proc.), jachtininkų viešbutį (unikalus Nr. ( - )) (baigtumas 8 proc.), žuvų restoraną (unikalus Nr. ( - )) (baigtumas 7 proc.), sudarė 2013 m. liepos 5 d. susitarimą dėl teismo sprendimo dalies vykdymo, kurio 1 punktu pareiškėjas atsisakė reikalauti iš BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ perduoti jam žuvų restoraną (unikalus Nr. ( - )) (baigtumas 7 proc.) ir vietoj to sutiko, kad BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ nugriautų nurodytą žuvų restoraną, o 2 punktu – įsipareigojo kompensuoti BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ patirtas 2 896,20 Eur žuvų restorano griovimo išlaidas. Faktą, kad pareiškėjas nurodytą sumą pervedė BUAB „Verslo investicijų projektų centras“, įrodo byloje pateikta PVM sąskaita faktūra ir AB SEB banko išrašas. Teismas vertino, kad tarp žalos (2 896,20 Eur žuvų restorano griovimo išlaidos), kurią pareiškėjas patyrė vykdydamas Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimą, ir konstatuotų atsakovų neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Teismas atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu įpareigojimas nugriauti aptartus objektus nustatytas tik pareiškėjui ir BUAB „Verslo investicijų projektų centrui“, tačiau toks naštos paskirstymas, teismo vertinimu, nėra adekvatus, nes būtent dėl atsakovų neteisėtų aktų buvo pripažinta, jog nurodytų objektų statyba yra neteisėta. Todėl teismas pareiškėjui priteisė solidariai iš atsakovų jo patirtas žuvų restorano (unikalus Nr. ( - )) griovimo išlaidas.

7622.

77Teismas nustatė, kad vykdant Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimą pagal 2016 m. gegužės 19 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą iš pareiškėjo buvo išieškota 9 784,62 Eur vykdymo išlaidų. Aplinkybę, kad pareiškėjas sumokėjo nurodytas vykdymo išlaidas, patvirtina 2016 m. liepos 4 d. patvarkymas Nr. S1a-46456 „Dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo“. Teismas taip pat nustatė, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartimi buvo nutarta priteisti BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ iš pareiškėjo 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 56 135,67 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2016 m. sausio 5 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Faktą, kad pareiškėjas geranoriškai sumokėjo BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ 61 215,31 Eur, patvirtina pareiškėjo 2017 m. kovo 15 d. raštas „Dėl teismo sprendimų vykdymo patvirtinimo“ ir AB Swedbank mokėjimo nurodymas. Atitinkamai pareiškėjas prašė jam, be kita ko, priteisti 70 999,93 Eur. Tačiau teismas nesutiko su pareiškėjo pozicija, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp nurodytos prašomos priteisti turtinės žalos ir atsakovų neteisėtų veiksmų. Teismo vertinimu, nurodyta prašoma priteisti turtinė žala yra per daug nutolusi nuo aptartų atsakovų neteisėtų veiksmų, todėl šios pareiškėjo patirtos papildomos išlaidos CK 6.249 straipsnio 1 dalies taikymo prasme negali būti priskirtinos turėtų išlaidų (tiesioginių nuostolių) kategorijai ir nepriteistinos iš atsakovų.

7823.

79Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėjui solidariai iš atsakovų priteistina 17 377,20 Eur (14 481 Eur + 2 896,20 Eur) turtinei žalai atlyginti. Teismas nesutiko su atsakovų argumentais, kad atsižvelgiant į pareiškėjo kaltę dėl Detaliojo plano tvirtinimo turi būti mažintinas pareiškėjui priteistinos žalos dydis, kadangi nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog pareiškėjas veikė neteisėtai. Vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, teismas nurodė, kad pareiškėjui taip pat priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo 2018 m. vasario 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

8024.

81Pasisakydamas dėl atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Inspekcijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Teisingumo ministerijos prašymų sprendimo vykdymą atidėti metams, teismas nurodė, kad šiuo konkrečiu atveju proceso dalyviai nepateikė atitinkamų įrodymų, pagrindžiančių tokį prašymą, todėl šis prašymas negali būti tenkinamas.

82III.

8325.

84Pareiškėjas AB poilsio namai „Ąžuolynas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 30 d. sprendimo dalį, kuria atmesta dalis pareiškėjo reikalavimų, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – priteisti pareiškėjui solidariai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, bei Neringos savivaldybės, atstovaujamos Neringos savivaldybės administracijos ir Neringos savivaldybės tarybos, 288 214,94 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 proc. metines palūkanas nuo šios sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmesti jo reikalavimai dėl nuostolių už nugriautą prieplaukos namelį ir dėl išlaidų, patirtų padengiant Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo priverstinio vykdymo išlaidas bei sumokant vėlesniame atskirame procese priteistas procesines palūkanas už vėlavimą įvykdyti minėtą teismo sprendimą. Apeliacinį skundą pareiškėjas grindžia šiais argumentais:

8525.1.

86Skundžiamoje pirmosios instancijos teismo sprendimo dalyje iš esmės nekvestionuoti nei valstybės bei savivaldybės neteisėti veiksmai, nei pareiškėjo patirtos žalos dydis. Pirmosios instancijos teismas dalį pareiškėjo reikalavimų atmetė tik dėl to, kad nenustatė priežastinio ryšio. Tačiau pirmosios instancijos teismas, tirdamas priežastinį ryšį, netinkamai nustatė faktines aplinkybes, taip pat nukrypo nuo teismų praktikos bei doktrinos priežastinio ryšio nustatymo klausimais, kadangi tarp neteisėtų atsakovų veiksmų ir pareiškėjo nuostolių, patirtų dėl neteisėtų statybas leidusių dokumentų, egzistuoja teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys (pareiškėjo nuomone – tiesioginis, tačiau net ir nenustačius tiesioginio, konstatuotinas teisiškai reikšmingas netiesioginis priežastinis ryšys). Nei skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime, nei Klaipėdos apygardos teismo sprendime nekvestionuojama, kad prieplaukos namelis buvo nugriautas neteisėtai patvirtinto Detaliojo plano, jo pagrindu išduoto Statybos leidimo ir kitų statybos dokumentų pagrindu vykdytų jachtininkų viešbučių bei žuvų restorano statybų eigoje, o vien ši aplinkybė patvirtina tiesioginį faktinį priežastinį ryšį tarp neteisėtais pripažintų valstybės ir savivaldybės veiksmų (neteisėtų statybas leidžiančių dokumentų išdavimo) bei prieplaukos namelio nugriovimo. Be to, iš jachtininkų viešbučio bei žuvų restorano statybų techniniame projekte esančio sklypo generalinio plano matyti, kad statybų tikslas buvo trys nauji pastatai – du jachtininkų viešbučiai ir žuvų restoranas, planas pasirašytas atsakingų pareigūnų. Tai papildomai patvirtina, kad prieplaukos namelio nugriovimas buvo tiesioginė valstybės ir savivaldybės neteisėtų veiksmų, kuriais leistos jachtininkų viešbučių bei žuvų restorano statybos, pasekmė.

8725.2.

88Atskiras leidimas griauti prieplaukos namelį nebuvo reikalingas, o Statinio nugriovimo akte nurodytas patvirtinimas, kad „Statinys yra nugriautas. Atlikti visi darbai, numatyti statinio nugriovimo projekte / nugriovimo technologijos aprašyme“, reiškia, jog prieplaukos namelis buvo nugriautas vienintelio statybos leidimo, būtent to Statybos leidimo, kuris Klaipėdos apygardos teismo sprendimu pripažintas neteisėtai išduotu, pagrindu. Tai dar kartą patvirtina, kad prieplaukos namelio nugriovimas yra tiesioginė jachtininkų viešbučių ir žuvų restorano statybų, kurios pripažintos neteisėtomis, pasekmė.

8925.3.

90Pirmosios instancijos teismas neteisingai interpretavo Klaipėdos apygardos teismo sprendime padarytą išvadą dėl valstybės neteisėtų veiksmų apimties. Teismas sprendime priėjo prie išvados, kad valstybės veiksmų neteisėtumas, t. y. prieštaravimas Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemai (generaliniam planui), konstatuotas dėl prieplaukos namelio rekonstrukcijos, o ne dėl nugriovimo. Kadangi prieplaukos namelį nugriovė UAB „Verslo investicijų projektų centras“, teismas sprendė, kad tarp valstybės neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo patirtos žalos nėra priežastinio ryšio. Tačiau Klaipėdos apygardos teismo išvada negali būti interpretuojama tokiu būdu. Vadovaujantis Reglamentu bei Statinio nugriovimo aktu, prieplaukos namelis buvo nugriautas Statybos leidimo pagrindu. Nors prieplaukos namelio griovimas ir nebuvo tiesiogiai žodžiais įvardintas, bet tai buvo akivaizdu techniniame projekte (jame esančiame žemės sklypo plane). Statybos leidimas Klaipėdos apygardos teismo sprendimu yra pripažintas neteisėtu. Taigi aplinkybė, ar tik rekonstrukcija, ar ir griovimas prieštaravo Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemai (generaliniam planui), neturi teisinės reikšmės, nes neteisėtu yra pripažintas pats Statybos leidimas (visa apimtimi), kuris ir buvo pagrindas tiek naujų pastatų statybai, tiek ir prieplaukos namelio nugriovimui. Be to, vien tik iš minėto Klaipėdos apygardos teismo sprendime nurodyto teiginio negalima daryti išvados, kad jame konstatuotas tik prieplaukos namelio rekonstrukcijos (o ne nugriovimo) neteisėtumas ir būtent tik dėl prieštaravimo Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemai (generaliniam planui). Šis Klaipėdos apygardos teismo sprendimo teiginys apskritai yra neaiškus.

9125.4.

92Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemoje (generaliniame plane) nei apie rekonstrukciją, nei apie griovimą nėra užsimenama. Sprendinys, kuriam prieštaravo Detalusis planas, kaip matyti iš Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) (konkrečiai – Juodkrantės ir jos artimos aplinkos principinio plano, kuris yra sudėtinė generalinio plano dalis), taip pat Klaipėdos apygardos teismo sprendimo, buvo suformuluotas taip: „marių pusėje esančios teritorijos papildomai neužstatyti, paliekant esamą 1 aukšto pastatą“. Kadangi Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generaliniu planu) nebuvo nei leidžiama, nei draudžiama atlikti rekonstrukcijos veiksmų (buvo draudžiama statyti naujus statinius), o Statybos leidime bei techniniame projekte „rekonstrukcija“ realiai reiškė prieplaukos namelio nugriovimą ir naujo pastato – vieno iš jachtininkų viešbučių statybas, laikytina, kad Klaipėdos apygardos teismo teiginių prieštaravimas minėtam generaliniam planui ir projektavimo sąlygų sąvadui konstatuotas tik dėl naujų pastatų statybos. Jeigu toks teiginys vis dėlto laikytinas apimančiu ir prieplaukos namelio griovimo teisinį vertinimą, tai juo, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, turėta mintyje tai, kad būtent toks rekonstrukcijos būdas buvo neteisėtas. Bet kuriuo atveju, Klaipėdos apygardos teismo sprendime esančiu teiginiu nėra nusprendžiama, kad griaunant prieplaukos namelį dar papildomai neteisėtai buvo nukrypta nuo Statybos leidimo ir kitų statybas leidžiančių dokumentų.

9325.5.

94Vadovaujantis Statybos leidimo išdavimo metu galiojusiu teisiniu reguliavimu, laikytina, jog Statybos leidimu buvo leista griauti prieplaukos namelį. Todėl Statybos leidimą pripažinus negaliojančiu kyla valstybės atsakomybė už pareiškėjo patirtus nuostolius. Taigi pirmosios instancijos teismo išvada, kad griovimo darbus atlikus UAB „Verslo investicijų projektų centras“, nėra priežastinio ryšio tarp neteisėtais pripažintų valstybės veiksmų bei prieplaukos namelio nugriovimo, yra nepagrįsta ir neteisėta. Tiek iš faktinės situacijos, tiek iš techninio projekto yra visiškai akivaizdu, kad prieplaukos namelio nugriovimas yra tiesiogiai nulemtas trijų naujų pastatų – dviejų jachtininkų viešbučių ir žuvų restorano, statybų. Tuo atveju, jeigu UAB „Verslo investicijų projektų centras“ nugriovė prieplaukos namelį nukrypdamas nuo Statybos leidimo, tai tik sukuria jo papildomą atsakomybę tiek prieš pareiškėją, tiek prieš valstybę ir savivaldybę. Tokiu atveju abi grupės veiksmų – tiek valstybės ir savivaldybės neteisėtai patvirtinti Detalusis planas, Statybos leidimas, Projektavimo sąlygų sąvadas ir kt., tiek UAB „Verslo investicijų projektų centras“ atlikti faktiniai prieplaukos namelio nugriovimo veiksmai – yra tiesioginė prieplaukos namelio nugriovimo pasekmė, kadangi bet kuriuo atveju UAB „Verslo investicijų projektų centras“ nebūtų nei pirkęs, nei vėliau griovęs prieplaukos namelio, jeigu nebūtų išduotas Statybos leidimas jachtininkų viešbučių bei žuvų restorano statyboms.

9525.6.

96Pirmosios instancijos teismo sprendimas pažeidžia lygiateisiškumo principą ir prieštarauja jau priimtam Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimui administracinėje byloje, kurioje UAB „Verslo investicijų projektų centras“ teisių perėmėjas UAB „Meirona“ reikalavo priteisti žalą už nugriautą žuvų restoraną. Minėtoje byloje teismas priteisė žalą negautų pajamų forma, nustatęs, kad tuo atveju, jeigu nebūtų neteisėtais pripažintų statybą leidžiančių dokumentų, UAB „Verslo investicijų projektų centras“ būtų turėjęs nuosavybės teise tris pastatus ir juos būtų galėjęs parduoti. Kadangi žuvų restoranas jau yra nugriautas, dėl jo ir priteista žala, kuri nustatyta vadovaujantis pateikta Turto vertės nustatymo pažyma. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Verslo investicijų projektų centras“ (jo teisių perėmėjui) buvo priteistos negautos pajamos už aikštelę, kuri buvo nugriauta statybų metu ir tik tam tikru laikotarpiu buvo UAB „Verslo investicijų projektų centras“ nuosavybė, nuostolių už nugriautą aikštelę, o kartu ir namelį, kurių nuosavybės teisė grąžinta pareiškėjui, nepriteisimas pareiškėjui akivaizdžiai prieštarauja lygiateisiškumo principui. Taigi, skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta išvada, kad UAB „Verslo investicijų projektų centras“ yra atsakingas už prieplaukos namelio ir aikštelės nugriovimą, prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 19 d. sprendimui administracinėje byloje Nr. A-578-556/2015, kuriuo priteisiant negautas pajamas už aikštelę nėra konstatuota pareiškėjo kaltė bei atsakomybė.

9725.7.

98Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nepagrįstai konstatavo, kad tarp valstybės neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo patirtų išlaidų dėl Klaipėdos apygardos teismo sprendimo priverstinio vykdymo bei vėlesniu teismo sprendimu priteistų palūkanų nėra priežastinio ryšio. Šiuo atveju tarp nurodytos žalos ir neteisėtų valstybės bei savivaldybės veiksmų konstatuotinas tiesioginis priežastinis ryšys arba bent netiesioginis priežastinis ryšys, kuris yra pakankama sąlyga valstybės ir savivaldybės atsakomybei atsirasti, kadangi būtent statybas leidžiančių dokumentų išdavimas, kuris vėliau pripažintas neteisėtu, lėmė visus vėlesnius veiksmus bei pasekmes, įskaitant ir tai, kad pareiškėjas patyrė išlaidas dėl priverstinio Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo vykdymo ir palūkanų išieškojimo. Jeigu valstybės ir savivaldybės institucijos būtų veikusios pagal įstatymus ir kitus galiojančius teisės aktus, jokios statybos nebūtų pradėtos, prokurorui nebūtų reikėję reikšti ieškinio tiek dėl statybas leidusių dokumentų pripažinimo neteisėtais, tiek dėl tokių statybų padarinių šalinimo bei sandorių, įskaitant 2004 m. sutartį, pripažinimo negaliojančiais, t. y. nebūtų priimtas Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimas, kuriuo iš pareiškėjo UAB „Verslo investicijų projektų centras“ naudai priteista 800 000 Lt suma. Taigi faktinis priežastinis ryšys tarp valstybės bei savivaldybės neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo patirtų išlaidų akivaizdžiai egzistuoja, be to, šios išlaidos teisiškai nėra pernelyg nutolusios nuo neteisėtų atsakovų veiksmų. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra konstatuota, kad vykdydamas minėtą teismo sprendimą pareiškėjas veikė geranoriškai ir siekė įvykdyti jį geruoju: pareiškėjas ir UAB „Verslo investicijų projektų centras“ iki bankroto bylos iškėlimo aktyviai bendravo, dalį priverstinai išieškotų iš pareiškėjo lėšų UAB „Verslo investicijų projektų centras“ grąžino, sutiko, kad skola būtų mokama dalimis, t. y. UAB „Verslo investicijų projektų centras“ ir pareiškėjas iš esmės geranoriškai bendradarbiavo Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo dalies dėl 800 000 Lt vykdymo metu. Pareiškėjas dėjo pastangas, kad įvykdytų nurodytą teismo sprendimą, tačiau dėl lėšų trūkumo bei fakto, kad jo turtas vykdymo procese buvo areštuotas, taip pat dėl to, kad nebuvo aiški sprendimo vykdymo tvarka, negalėjo sprendimo įvykdyti nedelsiant. Atitinkamai pareiškėjo patirtos išlaidos dėl negalėjimo nedelsiant įvykdyti teismo sprendimą laikytinos natūralia Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo priėmimo pasekme. Kadangi nurodytas teismo sprendimas buvo priimtas dėl to, jog buvo neteisėtai išduoti statybą leidžiantys dokumentai, tarp šių veiksmų konstatuotinas teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys.

9926.

100Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 30 d. sprendimą pakeisti ir pareiškėjo skundą atmesti, o tuo atveju, jeigu pareiškėjui bus priteistas žalos atlyginimas, prašo atidėti sprendimo vykdymą vieneriems metams. Apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria pareiškėjui buvo priteistas žalos atlyginimas bei procesinės palūkanos, ir mano, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, neįvertino atsakovų pateiktų argumentų bei priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas šiais argumentais:

10126.1.

102Nei pareiškėjas, nei pirmosios instancijos teismas sprendime plačiau nepasisakė dėl neteisėtų atsakovų veiksmų egzistavimo, išskyrus aplinkybę, kad Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu buvo panaikinti atitinkami administraciniai aktai, taip pat, kad kitose bylose teismai formaliai nustatė neteisėtus atsakovų veiksmus. Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nenurodė, kaip ir kurie būtent atsakovų administraciniai aktai ar kiti veiksmai pažeidė teisės aktų nuostatas. Skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime tik lakoniškai nurodyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu panaikino du Klaipėdos apskrities viršininko administracijos statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktus, tačiau išsamiai nepasisakyta dėl šių aktų turinio, jų neteisėtumo aspektų, reikšmės ir įtakos šioje byloje, kaip to reikalauja CK 6.246 ir 6.271 straipsniai.

10326.2.

104Inspekcija buvo nurodžiusi, jog ne tik Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir Neringos savivaldybė, tačiau ir kiti asmenys dalyvavo ginčo teritorijos detaliojo planavimo bei statybų procese, priėmė atitinkamus administracinius sprendimus, atliko planavimo ir projektavimo veiksmus, todėl prašė atitinkamai vertinti šių asmenų indėlį ir atsakomybę byloje, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šių aplinkybių neanalizavo ir jų tinkamai neįvertino.

10526.3.

106Pareiškėjo reikalavimas atlyginti 14 481 Eur išlaidas grindžiamas pagal restituciją grąžintino turto praradimo faktu, nors pagal bylos duomenis jachtininkų viešbučiai dar nėra nugriauti ir realių nekilnojamojo turto praradimų pareiškėjas nepatyrė. Atitinkamai tol, kol nėra nugriauti minėti jachtininkų viešbučiai, pareiškėjo įrodinėta ir teismo nustatyta turtinė žala – nuosavybės teise priklausiusio nekilnojamojo turto praradimas – nėra patirta. Šiuo atveju Vyriausybė 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 389 ,,Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano rengimo“ pritarė Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano, kuriuo būtų tikslinamas Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas, patvirtintas Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano patvirtinimo“, rengimo pradžiai ir nustatė planavimo tikslus, pavedant Aplinkos ministerijai parengtą Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą pateikti tvirtinti Vyriausybei. Įgyvendinant šį nutarimą buvo parengti Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano patikslinti sprendiniai, kurie keičia ginčo teritorijos teisinį režimą ir nustato sąlygas įteisinti jachtininkų viešbučius. Kol kas šio teritorijų planavimo dokumento patikslinti sprendiniai dėl tarp derinančių institucijų kilusio ginčo nėra patvirtinti ir neturi juridinės galios, tačiau teritorijų planavimo procesas nėra nutrauktas ir neatmestina, kad išsprendus kilusius ginčus nustatyti patikslinti sprendiniai gali būti patvirtinti. Vyriausybė 2018 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 94 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 389 ,,Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano rengimo“ pakeitimo“ nutarė pakeisti Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimą Nr. 389 ir jo 4 punktą išdėstyti taip: „Teritorijų planavimo sąlygas išdavusioms institucijoms nesuderinus Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano sprendinių iki 2018 m. rugpjūčio 1 d., nutraukti šio plano teritorijų planavimo procesą“. Taigi Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano koregavimo procesas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo ir šiuo metu nėra baigtas, o jį pabaigus, patikslinto tvarkymo plano patvirtinimu galbūt atsirastų realios teisinės prielaidos sudaryti taikos sutartį dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo vykdymo, be kita ko, aptariant jachtininkų viešbučių įteisinimo ir teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimus.

10726.4.

108Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensuoti padarytą žalą ir grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį. Atitinkamai nurodytos aplinkybės, susijusios su Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano sprendinių tikslinimo procesu, sudaro pagrindą konstatuoti, kad šiuo metu nėra realiai tikėtinos ir neišvengiamos turtinės žalos, pasireiškiančios jachtininkų viešbučių praradimu juos nugriovus, atsiradimo galimybės.

10926.5.

110Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu parinkdamas konkretų restitucijos taikymo būdą pagal bylos aplinkybes nenustatė pagrindų ją pakeisti ar jos netaikyti, taip iš esmės pripažindamas, kad pritaikytas restitucijos būdas leis užtikrinti buvusios padėties atstatymą nepabloginant nei vienos iš sutarties šalių padėties. Todėl pareiškėjo grąžinta pagal sandorį gauta pinigų suma nėra pareiškėjo nuostoliai, kuriuos turėtų atlyginti valstybė, tarp jų ir valstybės veiksmų nėra priežastinio ryšio. Valstybė nebuvo šios sutarties šalis, neturėjo iš šio sandorio naudos, taigi neprivalo grąžinti už nekilnojamuosius daiktus (statinius) gautų pinigų, nes valstybei šie daiktai (statiniai) nebuvo perduoti, ji nebuvo jų savininkas ir jais nesinaudojo.

11126.6.

112Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė pareiškėjui 2 896,20 Eur turtinę žalą, patirtą dėl žuvų restorano (unikalus Nr. ( - )) (baigtumas 7 proc.) griovimo išlaidų, kadangi teismas šioje byloje neturėjo teisės peržiūrėti kitoje byloje nustatyto įpareigojimo nugriauti statinius ir spręsti dėl neproporcingos statybų padarinių šalinimo naštos paskirstymo.

11326.7.

114Pareiškėjas atitinka visus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo apibrėžtus detaliojo planavimo procesu suinteresuoto asmens kriterijus, kuriam, kaip komercinę investicinę veiklą vykdančiam subjektui, taikomi didesni atidumo, rūpestingumo, atsargumo standartai. Remiantis Neringos savivaldybės valdybos 2001 m. vasario 21 d. sprendimo Nr. 21 „Dėl sklypo, adresu ( - ), Juodkrantės gyv., Neringa, detaliojo plano rengimo organizavimo“ 1.1 punktu, pareiškėjas finansavo Detaliojo plano rengimą. Tuo tarpu Detalusis planas ir kiti išvestiniai administraciniai aktai buvo panaikinti dėl jų prieštaravimo Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemai (generaliniam planui), patvirtintai Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269, kuri buvo viešai paskelbtas norminis teisės aktas, be kita ko, privalomas ir pareiškėjui. Tačiau pareiškėjas nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus, tinkamai nedalyvavo Detaliojo plano rengimo procese. Būtent pareiškėjas kreipėsi dėl neteisėtais pripažintų projektavimo sąlygų sąvado ir statybos leidimo išdavimo bei iš dalies minėtą leidimą realizavo. Būdamas rūpestingas statytojas, pareiškėjas turėjo įvertinti, ar pastatų statyba saugomoje teritorijoje bus teisėta, neatsižvelgiant į tai, kad Detalusis planas buvo patvirtintas, tačiau to nepadarė. Taigi žalos atlyginimo klausimas nagrinėjamoje byloje negalėjo būti sprendžiamas neatsižvelgus į pareiškėjo kaltę, kuri šiuo atveju sudaro pagrindą netaikyti civilinės atsakomybės arba bent jau sumažinti žalos dydį. Be to, Detaliojo plano rengimo procedūrose dalyvavo ne vien tik atsakovai, bet ir daugiau asmenų, pvz., Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas. Todėl sprendžiant žalos atlyginimo klausimą ir atsakomybę siejant su Detaliojo plano rengimo procedūromis, reikalavimai dėl žalos atlyginimo turėtų būti reiškiami visiems Detaliojo plano rengimo procedūrose dalyvavusiems ir Detalųjį planą derinusiems asmenims.

11526.8.

116Nagrinėjamoje byloje buvo praleistas ieškinio senaties terminas, o pirmosios instancijos teismo išvados to nepaneigia. Pareiškėjas į teismą dėl žalos atlyginimo kreipėsi praleidęs 3 metų terminą tokio pobūdžio reikalavimams pareikšti, todėl teismas nepagrįstai atsisakė taikyti ieškinio senatį.

11726.9.

118Teisingumo ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą, pateiktą pirmosios instancijos teismui, buvo išsamiai išdėstytos aplinkybės, pagrindžiančios poreikį atidėti teismo sprendimo vykdymą, ir pateikti rašytiniai įrodymai, todėl teismas, tenkindamas dalį pareiškėjo reikalavimų dėl žalos atlyginimo, be pagrindo netenkino prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo. Inspekcija palaiko šį prašymą ir mano, kad byloje pakako duomenų jį patenkinti (tuo atveju, jeigu būtų priteistas žalos atlyginimas).

11927.

120Atsakovas Neringos savivaldybė, atstovaujama Neringos savivaldybės administracijos ir Neringos savivaldybės tarybos, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 30 d. sprendimo dalį dėl 14 481 Eur bei 2 890,20 Eur žalos priteisimo ir pareiškėjo skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

12127.1.

122Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog du jachtininkų viešbučiai bus griaunami. Jachtininkų viešbučiai turėjo būti nugriauti dar 2010 metais, t. y. įsiteisėjus Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimui. Tačiau praėjus 8 metams po minėto teismo sprendimo įsiteisėjimo, jie vis dar nėra nugriauti, juose gyvena žmonės (Klaipėdos apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla dėl fizinių asmenų iškeldinimo iš jachtininkų viešbučių, kuri šiuo metu yra sustabdyta). Paties pareiškėjo skunde yra aiškiai nurodyta, kad skundas pateikiamas tik dėl tos priežasties, jog Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano korektūros, kuria buvo siekiama negriauti teismo sprendimu griautinais pripažintų pastatų ( - ), Neringoje, procedūra neva yra nutraukta. Tačiau tą pačią dieną, kai pareiškėjas pateikė teismui skundą, Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 94, kuriuo pratęsė terminą Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano korektūros suderinimui iki 2018 m. rugpjūčio 1 d. Vyriausybė nustatė, kad teritorijų planavimo sąlygas išdavusioms institucijoms nesuderinus Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano sprendinių iki 2018 m. rugpjūčio 1 d., šio plano teritorijų planavimo procesas bus nutrauktas. Tuo tarpu parengtoje Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano korektūroje įtvirtinta galimybė negriauti statinių ( - ), Neringoje.

12327.2.

124Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos analogiškose bylose, taip pat nepagrįstai ignoravo faktą, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano korektūros rengimo procedūra nėra baigta. Be to, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į faktą, kad jachtininkų viešbučiuose gyvena žmonės: akivaizdu, kad tol, kol fiziniai asmenys nėra iškeldinti, jachtininkų viešbučių griauti negalima. Atitinkamai šios aplinkybės paneigia pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, jog pareiškėjo turtinė žala yra tikra, konkreti, reali ir įrodyta. Priešingai – jachtininkų viešbučiai nėra nugriauti ir yra santykinai didelė tikimybė, kad patvirtinus Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano korektūrą jų apskritai nereikės griauti. Tačiau tuo atveju, jei visgi jachtininkų viešbučiai bus nugriauti, pareiškėjas įgis neginčijamą teisę reikalauti realiai patirtos žalos priteisimo.

12527.3.

126Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ieškinio senaties terminą. Taikus ginčo sprendimas neturi įtakos ieškinio senaties eigai. Ieškinio senaties termino sustabdymo atvejai yra aptarti CK 1.129 straipsnyje. Todėl visi veiksmai, kuriais Vyriausybė, atsakovai ir kitos institucijos siekė taikiai išspręsti klausimą dėl Neringoje esančių statinių (ne)griovimo, neturėjo įtakos ieškinio senačiai. Šioje byloje taip pat negalėjo būti taikoma ir CK 1.130 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta norma, kadangi nei vienas iš atsakovų neatliko veiksmų, liudijančių, kad pripažįsta prievolę. Bandymas taikiai susitarti – negriaunant statinių, atitinkamai pakeičiant teritorijų planavimo dokumentus, sudarant taikos sutartis vykdymo procesuose – buvo konstruktyvus bandymas rasti visoms šalims palankiausią kompromisą, o ne prievolės pripažinimas. Todėl pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog šiuo atveju atsakovų prašymas taikyti ieškinio senatį yra nepagrįstas (dėl vykusių taikos derybų), nėra pagrįsta įstatymo normomis. Atsakovai turi pagrįstą lūkestį tikėtis, kad suėjus ieškinio senaties terminui reikalavimai jų atžvilgiu nebebus reiškiami arba bus atmesti.

12727.4.

128Pareiškėjas nenurodė jokių priežasčių, sutrukdžiusių jam laiku pareikšti reikalavimą dėl žalos priteisimo. Pareiškėjui nuo Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo priėmimo visuomet atstovavo profesionalūs teisininkai, privalėję suvokti galimas ieškinio senaties praleidimo pasekmes. Atitinkamai kiti asmenys, susiję su statiniais, esančiais ( - ), Neringoje, žymiai anksčiau kreipėsi į teismą dėl jiems atsiradusios žalos priteisimo. Taigi šiuo atveju taikytina ieškinio senatis ir pareiškėjo reikalavimai turi būti atmesti.

12928.

130Trečiasis suinteresuotas asmuo Teisingumo ministerija pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie atsakovų apeliacinių skundų, kuriame prašo atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, ir Neringos savivaldybės, atstovaujamos Neringos savivaldybės administracijos ir Neringos savivaldybės tarybos, apeliacinius skundus tenkinti. Netenkinus atsakovų apeliacinių skundų, Teisingumo ministerija prašo teismo sprendimo vykdymą atidėti kitiems biudžetiniams metams. Pareiškime nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 19 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-578-556/2015 suformuluotas teisės taikymo ir aiškinimo taisykles, nepagrįstai priteisė pareiškėjui nuostolius, kuriuos jis galbūt tik patirs ateityje, t. y. šiuo metu nurodyti nuostoliai yra ne realūs, o tik menami (hipotetiniai). Teisingumo ministerija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad atsiliepime į pareiškėjo skundą, pateiktą pirmosios instancijos teismui, detaliai išdėstė visas aplinkybes ir pateikė jas patvirtinančius įrodymus, kad teismui tenkinus pareiškėjo reikalavimą neturės objektyvių galimybių jį įvykdyti. Nors skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime yra nurodytas abstraktus teiginys, jog proceso dalyviai nepateikė prašymą atidėti teismo sprendimo vykdymą pagrindžiančių įrodymų, tačiau matyti, kad teismas visiškai neanalizavo ir nepasisakė dėl Teisingumo ministerijos pateiktų dokumentų. Atitinkamai Inspekcija apeliaciniame skunde nurodė, jog palaiko šį prašymą, o į bylą pateikti įrodymai patvirtina egzistuojant tiek teisinį, tiek faktinį pagrindą tenkinti Inspekcijos prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo kitiems biudžetiniams metams.

13129.

132Pareiškėjas AB poilsio namai „Ąžuolynas“ atsiliepime į atsakovų apeliacinius skundus su jais nesutinka ir prašo juos atmesti. Atsiliepime dėsto šiuos argumentus:

13329.1.

134Inspekcijos apeliacinio skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas dėl to, jog neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos dėl institucijų neteisėtų veiksmų konstatavimo, yra nepagrįsti. Šiuo aspektu Inspekcija netinkamai interpretuoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir remiasi išaiškinimais, kurie skirti visiškai kitokio pobūdžio situacijoms, nei nagrinėjamoje byloje susiklosčiusi situacija.

13529.2.

136Pirmosios instancijos teismas neturėjo plačiau pasisakyti dėl neteisėtų atsakovų veiksmų egzistavimo, kadangi Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendime yra išvardyti konkretūs administraciniai aktai, kurie pripažinti neteisėtais, ir konkretūs teisės aktai, dėl kurių pažeidimo statybas leidžiantys dokumentai pripažinti neteisėtais. Nurodytame sprendime konstatuoti faktiniai ir teisiniai aspektai, vadovaujantis res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) principu, pirmosios instancijos teismo turėjo būti pripažinti, atitinkamai teismas pagrįstai ginčijamame sprendime jais rėmėsi ir plačiau dėl jų nepasisakė. Pakartotinis situacijos vertinimas prieštarautų ne tik minėtam res judicata principui, bet ir proceso ekonomiškumo bei koncentruotumo principams. Be to, atsižvelgiant į tai, kad pažeidimai nebuvo procedūrinio pobūdžio ir negali būti ištaisyti, sprendžiant žalos atlyginimo klausimą nagrinėjamoje situacijoje, konkrečiai – nustatant priežastinį ryšį tarp valstybės bei savivaldybės neteisėtais pripažintų aktų ir patirtos žalos, nėra teisiškai reikšminga konkreti teisės norma, kuri buvo pažeista. Teisiškai reikšminga yra tai, kad buvo atlikti įsiteisėjusiu teismo sprendimu neteisėtais pripažinti veiksmai (patvirtintas Detalusis planas, išduotas Statybos leidimas, statiniai pripažinti tinkamais naudoti ir t. t.), kurių pasekmė yra prieplaukos namelio nugriovimas bei įpareigojimas nugriauti naujai pastatytus statinius, teismo sprendimo vykdymo išlaidos bei palūkanos už priteistą sumą, dėl kurių pareiškėjas patyrė turtinius praradimus. Kadangi valstybės ir savivaldybės veiksmų neteisėtumo faktas negali būti kvestionuojamas, o būtent statybas leidžiančių dokumentų panaikinimas yra patirtų nuostolių pasekmė, papildomi teismo argumentai dėl valstybės ir savivaldybės atliktų veiksmų neteisėtumo šioje byloje pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms reikšmės neturėtų.

13729.3.

138Valstybės ir savivaldybės veiksmų neteisėtumo kvestionavimas šioje byloje neatitiktų ir lygiateisiškumo principo, taip pat būtų nesuderinamas su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimais kitose administracinėse bylose, kuriose buvo sprendžiamas Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu neteisėtais pripažintų valstybės bei savivaldybės veiksmų pasekmių klausimas. Taigi tuo atveju, jeigu nagrinėjant pareiškėjo reikalavimą būtų nuspręsta, kad valstybės ir savivaldybės veiksmai vis dėlto buvo teisėti, tai pažeistų ne tik res judicata principą, bet reikštų ir lygiateisiškumo principo pažeidimą (tie patys veiksmai negali būti pripažinti neteisėtais vieno nukentėjusio asmens atžvilgiu, tačiau teisėtais kito toje pačioje situacijoje nukentėjusio asmens atžvilgiu) bei nesuderinamumą su kitais šioje situacijoje priimtais teismų sprendimais (tapačios situacijos turi būti vertinamos tapačiai).

13929.4.

140Nagrinėjamu atveju tinkami atsakovai byloje yra Lietuvos valstybė bei Neringos savivaldybė, o tinkamų atstovų klausimas yra nulemtas Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo bei jau išspręstas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A261-2960/2012 ir 2015 m. gegužės 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-578-556/2015. Kadangi neteisėtais pripažintus veiksmus atliko valstybės bei savivaldybės institucijos, atsakovai šioje byloje yra valstybė ir savivaldybė. Taigi reikalavimai laikytini pareikštais tinkamiems atsakovams. Tuo tarpu Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos bei Neringos savivaldybės taryba ir Neringos savivaldybės administracija yra ne atsakovai, o atitinkamai Lietuvos valstybės bei Neringos savivaldybės atstovai šioje byloje. Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu neteisėtais buvo pripažinti būtent Klaipėdos apskrities viršininko administracijos veiksmai atliekant statybos valstybinės priežiūros, savivaldybės bendrojo, specialiojo teritorijų planavimo dokumentų, detaliųjų planų valstybinės priežiūros funkcijas, taip pat Neringos savivaldybės administracijos veiksmai. Šios dvi institucijos buvo atsakovai pagal prokuroro ieškinį iškeltoje byloje, kurioje buvo priimtas minėtas Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimas. Jokių kitų institucijų veiksmų įtaka neteisėtais pripažintiems Detaliajam planui, Statybos leidimui ir kt. nenustatyta bei nekonstatuota.

14129.5.

142Įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuota, jog pareiškėjas nėra atsakingas už neteisėtų statybą leidusių dokumentų išdavimą, todėl Inspekcijos apeliacinio skundo teiginiai, kad pats pareiškėjas yra atsakingas už tai, jog buvo išduoti neteisėti statybas leidžiantys dokumentai, yra nepagrįsti. Šią aplinkybę Inspekcija grindžia Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendime nurodytais argumentais, kuriuose pareiškėjas įvardintas kaip buvęs nepakankamai rūpestingas Detaliojo plano rengimo ir tvirtinimo procese dalyvavęs asmuo. Tačiau šie teismo išaiškinimai negali būti pagrindas mažinti pareiškėjui priteistiną žalą šioje administracinėje byloje. Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendime pareiškėjo sąžiningumo klausimas buvo nagrinėjamas tik tiek, kiek tai buvo susiję su tuo, ar egzistuoja pagrindas apskritai nenaikinti valstybės bei savivaldybės neteisėtai išduotų statybas leidžiančių dokumentų. Tuo tarpu klausimas, ar pareiškėjas galėjo ir turėjo žinoti apie tai, kad valstybės ir savivaldybės išduoti statybas leidžiantys bei jas įteisinantys dokumentai yra neteisėti, buvo vėliau nagrinėjamas kitoje byloje, kurioje UAB „Verslo investicijų projektų centras“ reikalavo žalos atlyginimo iš pareiškėjo dėl to, jog neva sudarydamas pirkimo–pardavimo sutartį, pareiškėjas suteikė neteisingą informaciją apie statybų teisėtumą. Tačiau nurodytoje byloje teismai vienareikšmiškai konstatavo, kad neįrodyta, jog pareiškėjas sąmoningai nuslėpė nuo UAB „Verslo investicijų projektų centras“ aplinkybes dėl statybos dokumentų neatitikties norminių aktų reikalavimams, kad jis apie tokias neatitiktis žinojo ar turėjo žinoti, ar kad būtų kokiais nors veiksmais prisidėjęs prie neteisėtų valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmų priimant administracinius aktus, susijusius su statybos dokumentais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-63-969/2017, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-548-823/2016 bei Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1454-479/2015). Į nurodytą bylą Lietuvos valstybė, atstovaujama Inspekcijos, bei Neringos savivaldybė, atstovaujama Administracijos, buvo įtrauktos trečiaisiais asmenimis, todėl joje nustatyti faktai turi prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje ir negali būti kvestionuojami (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 str. 2 d.).

14329.6.

144Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-578-556/2015 UAB „Verslo investicijų projektų centras“, kuris dalyvavo ir statybos dokumentų išdavimo procese, buvo priteista žala nemažinant jos dydžio dėl UAB „Verslo investicijų projektų centras“ kaltės (žala priteista jo teisių perėmėjui). Minėtame sprendime nurodyta, kad nebuvo nustatyta, jog UAB „Verslo investicijų projektų centras“ veikė priešingai teisei, todėl nėra ir pagrindo perkelti dalį kaltės jam bei tokiu būdu mažinti žalos dydį. Taigi, viena vertus, tai liudija Inspekcijos argumentų, kad ir UAB „Verslo investicijų projektų centras“ laikytinas atsakingu už neteisėtus valstybės bei savivaldybės veiksmus, nepagrįstumą. Kita vertus, tai patvirtina, kad pareiškėjo kaltė taip pat negali būti konstatuojama, nes iš esmės neteisėtų dokumentų išdavimo procesuose dalyvavo tiek UAB „Verslo investicijų projektų centras“, tiek pareiškėjas. Be to, vadovaujantis bendra įrodinėjimo naštą paskirstančia taisykle, pareiga įrodyti pareiškėjo kaltę tenka atsakovams.

14529.7.

146Sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo kaltės, turi būti atsižvelgiama ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo 2018 m. sausio 9 d. sprendime byloje Tumeliai prieš Lietuvą pateiktus išaiškinimus, kuriuose kaip vienas reikšmingiausių kriterijų sprendžiant dėl pareiškėjų kaltės nebuvimo buvo pripažinta tai, jog pačios leidimus išdavusios institucijos nesikreipė dėl jų panaikinimo, be to, pastatai buvo įregistruoti viešajame registre, t. y. pačioms institucijoms nekilo abejonių dėl jų atliekamų veiksmų teisėtumo. Nagrinėjamu atveju susiklostė analogiška situacija – buvo patvirtintas ne tik Detalusis planas, išduotas Statybos leidimas, bet ir statiniai pripažinti tinkamais naudoti bei įregistruoti viešajame registre, o generalinis planas, kuriam prieštaravo statybas leidžiantys ir jas įteisinę dokumentai, galiojo pastarųjų išdavimo metu. Taigi, juos išdavusios institucijos bet kuriuo momentu turėjo galimybę tiek nepadaryti konstatuotų pažeidimų, tiek juos ištaisyti. Tačiau į teismą dėl dokumentų panaikinimo kreipėsi ne Neringos savivaldybė ar Inspekcija, o prokuroras, gindamas viešąjį interesą. Neringos savivaldybė procese prieštaravo prokuroro ieškiniui, laikydamasi pozicijos, kad teisės aktų nepažeidė, su ieškiniu nesutiko. Inspekcija su ieškiniu sutiko, tačiau tiek Klaipėdos apskrities viršininko administracija (jos teisių perėmėjas – Inspekcija), tiek Neringos savivaldybė atsiliepimuose nurodė, kad manė, jog generalinis planas yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi pačioms institucijoms manant, kad jos atlieka teisėtus veiksmus, iš pareiškėjo negali būti reikalaujama būti turėjusiu abejonių tokių veiksmų teisėtumu.

14729.8.

148Vienas iš trijų pastatų, dėl kurių pareiškėjui priteistas 14 481 Eur žalos atlyginimas, jau yra nugriautas. Šie nuostoliai, kurie priteisti skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, sudaro trijų pastatų – žuvų restorano ir dviejų jachtininkų viešbučių – vertę. Ji nustatyta vadovaujantis kaina, kurią pareiškėjas gavo už minėtus statinius sudarydamas 2004 m. sutartį. Byloje yra nustatyta ir nei viena šalis neginčija, kad žuvų restoranas jau yra nugriautas. Taigi, kiek tai susiję su žalos už nugriautą žuvų restoraną priteisimu pareiškėjui, atmestini atsakovų argumentai, kad žala yra nepatirta, nes statiniai dar nenugriauti.

14929.9.

150Atsakovai taip pat nepagrįstai teigia, kad teisės į nuostolius pareiškėjas dar nėra įgijęs, kadangi pastatai (kiek tai susiję su jachtininkų viešbučiais) yra nenugriauti. Net jeigu taikos sutartis ir būtų sudaryta, pareiškėjas vis tiek neteks nuosavybės teisės į jachtininkų viešbučius, o jeigu taikos sutartis nebus sudaryta, turės būti įvykdytas Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimas – jachtininkų viešbučiai turės būti nugriauti. Bet kuriuo atveju, ar Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano korektūros projektas (kuris yra būtinoji prielaida taikos sutarties sudarymui) būtų patvirtintas ar ne, pareiškėjas neteks nuosavybės teisės į jachtininkų viešbučius. Būtent dėl to skiriasi šios bylos aplinkybės nuo aplinkybių, kurios susiklostė atsakovų nurodytose kitose bylose, kuriose pateikti išaiškinimai, kad nuostoliai negali būti priteisti, kol statiniai nėra nugriauti. Be to, pagal Taikos sutarties projektą buvo numatyta, kad 50 000 Lt suma už jachtininkų viešbučius bei žuvų restoraną bet kuriuo atveju turi būti sumokėta pareiškėjui. Buvo numatyta, kad šią sumą sumokės UAB „Verslo investicijų projektų centras“, o jeigu to nepadarys – valstybė bei Neringos savivaldybė. Taigi, minėtos aplinkybės yra pakankamos, kad prašoma priteisti žala už jachtininkų viešbučius būtų pripažinta būsima žala CK 6.249 straipsnio 3 dalies prasme. Iš pareiškėjo negali būti reikalaujama neribotą laiko tarpą laukti, kol atsiras prielaidos sudaryti taikos sutartį.

15129.10.

152Inspekcija neteisingai interpretuoja pareiškėjo reikalavimą dėl nuostolių už griautinus jachtininkų viešbučius. Pareiškėjas reikalauja nuostolių, kuriuos jis patyrė dėl to, kad neteks nuosavybės teisės į turėtą turtą, ir šį turtą vertina tokia verte, kuri buvo nurodyta pirkimo–pardavimo sutartyje. Tai, kad Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu, pripažinęs negaliojančia pirkimo–pardavimo sutartį, pritaikė restituciją, nereiškia, kad pareiškėjas yra grąžintas į pirminę padėtį civilinės atsakomybės prasme. Pareiškėjui yra grąžinti griautini (jachtininkų viešbučiai) ir nugriauti pastatai (žuvų restoranas ir prieplaukos namelis). Jeigu valstybė ir savivaldybė nebūtų išdavusi neteisėtų statybą leidžiančių dokumentų, pareiškėjas nebūtų tapęs griautino ar nugriauto turto savininku. Taigi priežastinis ryšys tarp valstybės ir savivaldybės neteisėtų veiksmų bei pareiškėjo žalos yra akivaizdus.

15329.11.

154Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškinio senaties terminas nagrinėjamu atveju skaičiuotinas nuo to momento, kai tapo aišku, jog taikos sutartis tarp šalių vis dėlto nebus sudaryta, t. y. nuo 2018 m. vasario 1 d., nes tik tuomet paaiškėjo pareiškėjo reikalautinos žalos dydis (išnyko prielaidos sudaryti taikos sutartį). Priešingas ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimas būtų nesuderinamas su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija). Nustatant momentą, nuo kurio skaičiuotinas ieškinio senaties terminas, atsižvelgtina tiek į pareiškėjo veiksmus, siekiant sumažinti jo patirtą žalą ir siekiant gauti žalos atlyginimą ne teisminiu būdu, tiek į atsakovų veiksmus. Didžiausia dalis šioje byloje pareiškėjo reikalaujamų priteisti nuostolių atsirado dėl to, kad pagal Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimą pareiškėjas privalėjo grąžinti UAB „Verslo investicijų projektų centras“ 800 000 Lt už nugriautus bei griautinus 2004 m. sutartimi parduotus statinius. Taigi restitucija buvo pritaikyta tokiu būdu, kad pareiškėjas privalėjo grąžinti gautus pinigus, tačiau nuosavybės teisės į jam priklausiusius statinius grąžinimas buvo apsunkintas tiek dėl paties teismo sprendimo nugriauti žuvų restoraną bei jachtininkų viešbučius, tiek ir dėl to, kad grąžintas prieplaukos namelis jau buvo nugriautas.

15529.12.

156Pareiškėjas ne kartą kėlė klausimą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo įvykdymo išaiškinimo ir jo įvykdymo tvarkos (šie faktai yra konstatuoti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 30 d. sprendime bei 2017 m. kovo 7 d. nutartyje). Taip pat pareiškėjas dalyvavo derybose dėl taikos sutarties sudarymo, siekdamas gauti žalos atlyginimą ne teismine tvarka. Taigi pareiškėjas iš esmės visą laikotarpį iki skundo dėl žalos atlyginimo pateikimo teismui išliko aktyvus ir siekė tiek sumažinti jo patiriamus nuostolius, tiek gauti žalos atlyginimą mažiausiais kaštais – išvengiant bylinėjimosi teisme. Todėl ieškinio senaties termino pradžios skaičiavimas nuo to momento, kai įsiteisėjo Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimas ar kai buvo nugriautas žuvų restoranas, laikytinas neproporcingu pareiškėjo teisės kreiptis į teismą suvaržymu. Asmens teisės kreiptis į teismą ir atsakovo teisės netrukdomai naudotis savo turtu (turint pagrįstų lūkesčių išvengti reikalavimų savo turtui, suėjus įstatyme nustatytam senaties terminui) konkurencijos klausimas turėtų būti sprendžiamas pareiškėjo teisės kreiptis į teismą naudai ir atsižvelgiant į atsakovų veiksmus po Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo priėmimo. Valstybės ir savivaldybės veiksmai – siekis pakoreguoti generalinį planą bei sudaryti taikos sutartį, laikytini veiksmais, kuriais yra pripažįstama žalos atlyginimo prievolė CK 1.130 straipsnio 2 dalies prasme ir kurie yra pagrindas konstatuoti, kad taikos sutarties derinimo metu senaties terminas nutrūko. Be to, Inspekcijos argumentai, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano koregavimas, kuris buvo esminė prielaida sudaryti taikos sutartį, yra susijęs tik su sprendiniais į ateitį, todėl tai nėra susiję su žuvų restorano griovimo išlaidomis, nėra teisiškai reikšmingas, kadangi taikos sutartimi buvo sprendžiami apskritai visi su Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo priėmimo pasekmėmis susiję klausimai.

15729.13.

158Nagrinėjamu atveju turi būti atsižvelgta į tai, dėl kokių taikos sutarties sąlygų šalys derėjosi po to, kai įsiteisėjo Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimas. Tiek iš Inspekcijos 2016 m. birželio 10 d. rašto, tiek iš taikos sutarties projekto matyti, kad pareiškėjas, jeigu tik jam būtų grąžinti pagal nurodytą teismo sprendimą UAB „Verslo investicijų projektų centras“ naudai sumokėti 800 000 Lt, būtų sutikęs atsisakyti bet kokių kitų reikalavimų, įskaitant reikalavimus dėl žalos atlyginimo valstybei bei Neringos savivaldybei. Taigi, buvo deramasi ne tik dėl tos Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo dalies, kuri yra susijusi su jachtininkų viešbučiais, bet apskritai dėl visų su minėto teismo sprendimo vykdymu susijusių klausimų.

15929.14.

160Jeigu vis dėlto būtų sprendžiama, jog ieškinio senaties terminas yra praleistas, šioje byloje susiklosčiusios aplinkybės pripažintinos svarbiomis priežastimis, dėl kurių ieškinio senaties terminas turi būti atnaujintas. Pareiškėjas buvo aktyvus, siekdamas sumažinti jo patiriamus nuostolius, taip pat siekė ne teismo tvarka, atsisakydamas dalies savo teisių (teisės į prieplaukos namelį atstatymo, teisės į nuostolius dėl pastatų griovimo), sudaryti taikos sutartį su atsakovais, kurie šiuo atveju yra ne bet kokie privatūs asmenys, o valstybė bei savivaldybė, kurių pastangomis pareiškėjas neturėjo pagrindo netikėti. Atsižvelgiant į susiklosčiusias bylos aplinkybes (šalių derybas ir valstybės bei savivaldybės aktyvius veiksmus, siekiant sudaryti taikos sutartį), manytina, kad ieškinio senaties termino taikymas / neatnaujinimas reikštų pareiškėjo konstitucinės teisės į nuostolių atlyginimą paneigimą formaliais pagrindais.

16130.

162Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, atsiliepime į pareiškėjo ir atsakovo Neringos savivaldybės, atstovaujamos Neringos savivaldybės administracijos ir Neringos savivaldybės tarybos, apeliacinius skundus prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o Neringos savivaldybės apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepime nurodo, kad sutinka su Neringos savivaldybės apeliaciniu skundu, kuriame išdėstyti argumentai atitinka Inspekcijos poziciją esminiais ginčo klausimais, o savo nesutikimą su pareiškėjo apeliaciniu skundu grindžia šiais esminiais argumentais:

16330.1.

164Pareiškėjo apeliaciniame skunde pateikta tariamai egzistuojančio priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir prieplaukos namelio nugriovimo analizė bei padarytos išvados yra nepagrįsti. Analizuodamas techninio projekto sprendinių turinį pareiškėjas nurodo, kad prieplaukos namelis buvo nugriautas neteisėtai Tarybos 2002 m. liepos 19 d. sprendimu Nr. 125 patvirtinto sklypo, esančio ( - ), Neringoje, detaliojo plano ir jo pagrindu Administracijos 2004 m. balandžio 26 d. išduoto statybos leidimo Nr. 22 bei kitų statybos dokumentų pagrindu vykdytų dviejų jachtininkų viešbučių ir žuvų restorano statybų eigoje. Pateikiant ištraukas iš statybos techninio projekto, kurio pagrindu išduotas Statybos leidimas, ir ištraukas iš vėliau atliktų techninio projekto korektūrų brėžinių, siekiama sudaryti įspūdį, kad prieplaukos namelio nugriovimas statinių projektinėje dokumentacijoje buvo numatytas kaip neišvengiama dviejų jachtininkų viešbučių ir žuvų restorano statybos pasekmė. Tačiau atsakovams negali kilti civilinė atsakomybė dėl prieplaukos namelio nugriovimu patirtų turtinių praradimų, nes pareiškėjas neįrodė, jog atsakovų veiksmai objektyviai lėmė neigiamus padarinius arba buvo žalos priežastis, ar pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, kad valstybei ir Neringos savivaldybei tektų atsakomybė. Pagal atsakovų ir kitų institucijų suderinto Detaliojo plano sprendinius, prieplaukos namelis turėjo būti ne griaunamas, o rekonstruojamas. Nors pareiškėjas, reikšdamas reikalavimus dėl turtinės žalos atlyginimo, prieplaukos namelio nugriovimą susiejo su neteisėtu statybos procesu, tačiau bylos aplinkybės atskleidžia, kad neteisėtais pripažintų jachtininkų viešbučių ir žuvų restorano statyba nedarė įtakos prieplaukos namelio nugriovimui. Prieplaukos namelio nereikėjo nugriauti tam, kad būtų pastatyti minėti statiniai. Siekio nugriauti prieplaukos namelį įgyvendinimas buvo inspiruotas laisvo UAB „Verslo investicijų projektų centras“ pasirinkimo, kuris negalėjo priklausyti nuo atsakovų detaliojo planavimo ir statybos proceso metu priimtų sprendimų. Jeigu UAB „Verslo investicijų projektų centras“ nebūtų nugriovęs prieplaukos namelio, pareiškėjas būtų jį atgavęs ir neturėtų nuostolių, kuriuos sukėlė UAB „Verslo investicijų projektų centras“ veiksmai. Tuo pačiu tai lemia, kad atsakovų tariamai neteisėti veiksmai nėra priežastiniu ryšiu susiję su pareiškėjui kilusiais padariniais.

16530.2.

166Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad prieplaukos namelio nugriovimas buvo vykdomas Statybos leidimo pagrindu. Statybos leidimas, kaip specialia tvarka kompetentingo subjekto išduodamas dokumentas, suteikia teisę vykdyti statybą statinio projekto apimtimi. Todėl sprendžiant, ar asmuo turi statybos leidimą vykdyti konkretaus statinio statybos darbus, turi būti analizuojami statinio projekto sprendiniai, kurių realizacijai statybos leidimas ir išduodamas. Nagrinėjamu atveju nei statinio projekte, nei Statybos leidime nebuvo įrašyta tokia statybos rūšis kaip griovimas ir jokia kita forma nebuvo išreikštas sprendinys, suteikęs teisę nugriauti prieplaukos namelį. Todėl pareiškėjo teiginys, neva tokia teisė buvo numatyta Statybos leidime, neatitinka tikrovės ir yra neįrodytas.

16730.3.

168Nesutiktina su tuo, kad vienoje iš vėliau atliktų statinio projekto korektūrų prieplaukos namelio vietoje numatytas spalvotų betoninių trinkelių grindinio sprendinys netiesiogiai atspindi prieplaukos namelio griovimo sprendinį. Tai būtų perdėtas ir neadekvatus projektinių sprendinių apibendrinimas, o vertinant dar ir tai, kad įvairių institucijų atstovų suderinimai ant projekto korektūros brėžinio buvo padaryti 2005 m. birželio mėn., t. y. jau po to, kai prieplaukos namelis buvo nugriautas ir 2005 m. gegužės 18 d. buvo išduotas aktas / pažyma apie statinio nugriovimą, galima teigti, kad betono trinkelių aikštelės sprendinys apskritai negalėjo jokiu būdu daryti įtakos prieplaukos namelio nugriovimui, nes toks sprendinys atsirado vėliau nei buvo nugriautas prieplaukos namelis. Be to, šiuo atveju valstybės, atstovaujamos Inspekcijos, atsakomybė apskritai net negalėtų kilti, nes Klaipėdos apskrities viršininko administracijos tarnautojai nedalyvavo priimant sprendimus dėl statinių projekto ir jo korektūrų derinimo Neringos savivaldybės nuolatinėje statybos komisijoje.

16930.4.

170Pareiškėjui apeliaciniame skunde prieplaukos namelio nugriovimo atsakomybę priskiriant atsakovams, vadovaujamasi klaidingu įsitikinimu, jog šio statinio griovimas buvo numatytas statinio projektinėje dokumentacijoje ir buvo naujų pastatų – jachtininkų viešbučių ir žuvų restorano – statybų pasekmė. Tokia faktinės situacijos vertinimo klaida lemia nepagrįstą UAB „Verslo investicijų projektų centras“ veiksmų atsakomybės perkėlimą atsakovams. Pagal faktinę situaciją jachtininkų viešbučių ir žuvų restorano statybos galėjo vykti nedarant jokios esminės fizinės intervencijos prieplaukos nameliui, kuris galėjo likti ir neprivalėjo būti nugriautas. Nei pagal Detaliojo plano sprendinius, nei pagal statinių projektinę dokumentaciją ir išduotą Statybos leidimą prieplaukos namelio nugriauti nereikėjo. Vien tai, kad UAB „Verslo investicijų projektų centras“ visgi priėmė sprendimą prieplaukos namelį nugriauti tuo pačiu laikotarpiu, kai vyko jachtininkų viešbučių ir žuvų restorano statybos, laiko atžvilgiu tėra sutapimas, o ne šio neteisėto statybų proceso tiesioginis padarinys. Atsakovai neturi atsakyti už savarankišką UAB „Verslo investicijų projektų centras“ sprendimą nugriauti prieplaukos namelį, tuo sukeltos pasekmės – negalėjimas atgauti nugriauto prieplaukos namelio ir už jį gautų lėšų praradimas – nėra priežastiniu ryšiu susijusios su atsakovų veiksmais.

17130.5.

172Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas neprieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. sprendimui administracinėje byloje Nr. A-578-556/2015, kadangi minėtoje byloje buvo išspręstas valstybės ir Neringos savivaldybės atsakomybės klausimas tik dėl žuvų restorano nugriovimu sukeltų teisinių pasekmių – turtinės žalos atlyginimo, o prieplaukos namelio, kuris stovėjo visai kitoje vietoje, nugriovimo aplinkybių teismas neanalizavo ir su tuo susijuos žalos atlyginimo klausimo nesprendė. Todėl šiuo atveju negalima remtis nurodytoje byloje nustatytomis aplinkybėmis, kaip neturinčiomis prejudicinės reikšmės.

17330.6.

174Pareiškėjas neįrodė teisiškai reikšmingo priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir tariamai patirtos turtinės žalos. Iš prieplaukos namelio nugriovimo kildinama žala yra per daug nutolusi nuo atsakovų veiksmų, tarp kurių ir žalos nėra nei tiesioginio, nei netiesioginio priežastinio ryšio. Be to, byloje net nebuvo įrodyti neteisėti valstybės, veikusios per Klaipėdos apskrities viršininko administraciją, veiksmai. Pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai, susiję su nuostolių už nugriautą prieplaukos namelį atlyginimu, nėra pagrįsti bei nesuteikia pagrindo panaikinti pareiškėjo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį.

17530.7.

176Pareiškėjo patirtos teismo sprendimo vykdymo išlaidos ir iš jo priteistos palūkanos, atsiradusios tik dėl to, kad pats pareiškėjas laiku neįvykdė teismo sprendimu nustatytos prievolės grąžinti UAB „Verslo investicijų projektų centras“ priteistus 800 000 Lt (231 696,01 Eur), neturi būti priskirtos atsakovams. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo turto praradimai kilo tik dėl jo veiksmų (neveikimo) ir paties prisiimtos teismo sprendimo nevykdymo rizikos. Reikšdamas reikalavimą atlyginti 9 763,12 Eur dydžio priverstinio teismo sprendimo vykdymo išlaidas, pareiškėjas visiškai nepagrįstai siekia paneigti savo, kaip skolininko, teismo sprendimu nustatytas pareigas laiku ir tinkamai įvykdyti teismo sprendimą, visą atsakomybę dėl netinkamai atliktų pareigų perkeldamas atsakovams, kurie nėra niekaip susiję su teismo sprendimo vykdymo procesu ir pagal prievolės pobūdį (dėl restitucijos taikymo) net neturėjo galimybės kokiu nors būdu daryti įtaką šiam procesui (išieškotojas vykdymo procese buvo UAB „Verslo investicijų projektų centras“). Šiuo atveju atsakovams negali kilti atsakomybė už teismo sprendimo vykdymą ir jo neįvykdymo padarinius, nes teismo sprendimą turėjo įvykdyti pareiškėjas – pareiga grąžinti 800 000 Lt (231 696,01 Eur) teismo sprendimu buvo nustatyta būtent pareiškėjui, o ne valstybei. Atitinkamai atsakovų veiksmai nėra priežastiniu ryšiu susiję su atsiradusiomis vykdymo išlaidomis, kurios tiesiogiai kilo iš pareiškėjui nustatytos procesinės pareigos vykdyti teismo sprendimą netinkamo vykdymo.

17730.8.

178Pareiškėjo prašoma priteisti 61 215,31 Eur turtinių praradimų, kurie kilo UAB „Verslo investicijų projektų centras“ sumokėjus Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2- 885-459/2016, kurio dalis pakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartimi Nr. e2A- 104-330/2017, priteistas 56 135,67 Eur palūkanas ir 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 56 135,67 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2016 m. sausio 5 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, suma, kaip ir prieš tai aptartos 9 763,12 Eur dydžio vykdymo proceso išlaidos, atsirado tik dėl to, kad pareiškėjas laiku neįvykdė teismo sprendimu nustatytos prievolės UAB „Verslo investicijų projektų centras“ grąžinti priteistus 800 000 Lt (231 696,01 Eur). Todėl kompensuojamųjų ir procesinių palūkanų, priteistų už netinkamą teismo sprendimu nustatytos prievolės grąžinti priteistus 800 000 Lt (231 696,01 Eur) vykdymą apmokėjimas negali būti perkeltas atsakovams, kurie neturi ir neturėjo tokios pareigos vykdyti šią teismo sprendimu nustatytą prievolę. Priešingu atveju būtų paneigtas tiek Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-377-253/2009 dėl jame nustatyto restitucijos būdo ir jo vykdymo tvarkos, tiek ir Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-885-459/2016 konstatuotos aplinkybės, kuriomis įrodyta, kad pareiga atlyginti nuostolius, padarytus prievolės nevykdymu, tenka pareiškėjui. Taigi pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo panaikinti jo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį.

17931.

180Atsakovas Neringos savivaldybė, atstovaujama Neringos savivaldybės administracijos ir Neringos savivaldybės tarybos, atsiliepime į pareiškėjo ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, apeliacinius skundus prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o atsakovo Lietuvos valstybės apeliacinį skundą tenkinti, taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:

18131.1.

182Inspekcija apeliaciniame skunde pagrįstai teigia, jog ne tik Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir Neringos savivaldybė, tačiau ir kiti asmenys dalyvavo ginčo teritorijos detaliojo planavimo ir statybų procese, priėmė atitinkamus administracinius sprendimus, atliko planavimo ir projektavimo veiksmus, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti ir analizuoti nurodytas aplinkybes, tačiau to nepadarė. Šiuo atveju ne tik Neringos savivaldybė ir Inspekcija yra atsakingos už Detaliojo plano neteisėtumą. Detalusis planas ir vėlesni aktai bei sandoriai buvo panaikinti tuo pagrindu, kad Detalusis planas neatitiko teisės aktų bei teritorijų planavimo dokumentų privalomųjų reikalavimų. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas nustatė ne tiek detalųjį planą tvirtinusios institucijos, kiek detaliojo plano rengėjo pareigą užtikrinti, kad detalusis planas nepažeis nustatytų reikalavimų. Be to, Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendime yra konstatuota, kad pats pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Verslo investicijų projektų centras“ nebuvo sąžiningi ir žinojo (turėjo žinoti) apie Detaliojo plano neteisėtumą. Minėtame teismo sprendime buvo nurodyta daugybės institucijų bei asmenų kaltė dėl neteisėtai patvirtinto Detaliojo plano ir jo pagrindu priimtų aktų / sandorių, tarp jų neišskiriant ir pareiškėjo bei UAB „Verslo investicijų projektų centras“. Todėl pareiškėjo skundas privalėjo būti atmestas vien dėl tos priežasties, kad buvo pareikštas netinkamiems solidariems atsakovams.

18331.2.

184Sutiktina su Inspekcijos argumentu, jog pareiškėjo reikalavimas atlyginti 14 481 Eur išlaidas grindžiamas pagal restituciją grąžintino turto praradimo faktu, nors pagal bylos duomenis jachtininkų viešbučiai dar nėra nugriauti ir realių nekilnojamojo turto praradimų pareiškėjas nepatyrė. Apie tai apeliaciniame skunde išsamiai pasisakė ir Neringos savivaldybė.

18531.3.

186Inspekcijos apeliaciniame skunde pagrįstai nurodyta, kad šioje byloje pareiškėjas neįrodė, jog jachtininkų viešbučiai tikrai bus griaunami, ir pareiškėjo žala, kurią jis patirs ateityje, yra neišvengiama. Savo apeliaciniame skunde Neringos savivaldybė pažymėjo tas pačias aplinkybes, t. y. jog Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano korektūros rengimo procedūra dar nėra pasibaigusi. Parengtoje Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano korektūroje buvo įtvirtinta galimybė negriauti statinių, esančių ( - ), Neringoje. Terminas Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano korektūros suderinimui dar nėra pasibaigęs (iki 2018 m. rugpjūčio 1 d.), taigi egzistuoja pakankamai didelė tikimybė, kad jachtininkų viešbučių griauti apskritai nereikės.

18731.4.

188Inspekcija savo apeliaciniame skunde teisingai pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos analogiškose bylose, kuriose konstatuota, jog tol, kol Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimas neįvykdytas ir statiniai nenugriauti, nėra pagrindo konstatuoti žalos buvimą ir priteisti žalos atlyginimą, realiai pareiškėjo nurodyta žala atsiras tik įvykdžius teismo sprendimą.

18931.5.

190Inspekcija taip pat pagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu (spręsdamas klausimą dėl 2 896,20 Eur turtinės žalos dėl žuvų restorano griovimo išlaidų) iš esmės pakeitė Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimą, kadangi jo rezoliucinėje dalyje buvo nurodyta, jog pareiškėjas ir UAB „Verslo investicijų projektų centras“ yra įpareigojami per 12 mėnesių nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti žuvų restoraną ir du jachtininkų viešbučius. Tame pačiame sprendime buvo atmesti pareiškėjo ir UAB „Verslo investicijų projektų centras“ argumentai, jog jie neva nieko nežinojo apie Detaliojo plano neteisėtumą, be to, nebuvo nurodyta, kad statinius turi griauti vieni asmenys, o griovimo išlaidas apmokėti kiti asmenys. Tuo tarpu kiti teismai neturi galios kvestionuoti ar keisti įsiteisėjusius teismo sprendimus.

19131.6.

192Pritartina Inspekcijos apeliacinio skundo argumentui, jog iš valstybės ir savivaldybės priteistinos žalos dydis turėjo būti mažinamas atsižvelgiant į pareiškėjo kaltę dėl jos atsiradimo. Kartu su atsiliepimu į pareiškėjo skundą, pateiktą pirmosios instancijos teismui, Neringos savivaldybė buvo pateikusi duomenis, patvirtinančius, kad pareiškėjas buvo Detaliojo plano rengimo iniciatorius, mokėjo Detaliojo plano rengėjui už dokumentų ruošimą, derino Detalųjį planą. Šis faktas buvo akcentuotas ir Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendime.

19331.7.

194Inspekcija apeliaciniame skunde teisingai akcentuoja, jog šioje byloje pareiškėjas praleido ieškinio senaties terminą, o Vyriausybės lygmeniu vykusios derybos jokiu būdu nedaro įtakos ieškinio senaties termino eigai. Apie tai Neringos savivaldybė yra pasisakiusi ir savo apeliaciniame skunde.

19531.8.

196Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, jog jam turi būti priteista 750 000 Lt (217 215,01 Eur) už prieplaukos namelio netekimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šį pareiškėjo reikalavimą, nurodydamas, kad nėra priežastinio ryšio tarp pareiškėjo turtinės žalos, patirtos dėl prieplaukos namelio nugriovimo, ir konstatuotų neteisėtų Neringos savivaldybės bei Inspekcijos veiksmų.

19731.9.

198Nesutiktina su pareiškėjo apeliaciniame skunde dėstomais teiginiais, kad atskiras statybos leidimas griauti prieplaukos namelį nebuvo reikalingas. Griovimas yra savarankiška statybos darbų rūšis, todėl turi būti atskirai išskirta statybos leidime. Nors nebuvo reikalinga gauti atskirą statybos leidimą statinio griovimui, tačiau statybos leidime buvo būtina išvardyti visas statinio statybos rūšis, t. y. ar vykdoma nauja statyba, ar rekonstrukcija, ar kapitalinis remontas, ar griovimas. Bet kokios pareiškėjo interpretacijos, neva Statybos leidimas buvo išduotas ir prieplaukos namelio griovimui, yra nepatvirtintos įrodymais.

19931.10.

200Pareiškėjo teiginiai, neva techninių projektų brėžiniuose ant prieplaukos namelio buvo projektuojami kiti statiniai ir neva iš tokio brėžinio turėtų būti aišku, kad prieplaukos namelis bus griaunamas, yra nepagrįsti. Prieplaukos namelis techninėje dokumentacijoje (bei Detaliajame plane) nebuvo žymimas sutartiniu ženklu, jog tai griautinas statinys. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad prieplaukos namelį nugriovė UAB „Verslo investicijų projektų centras“, pažeisdamas tiek projektavimo sąlygų sąvado, tiek Detaliojo plano, tiek Statybos leidimo reikalavimus. Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendime taip pat nurodyta, kad prieplaukos namelis nebuvo rekonstruojamas – priešingai, jis buvo nugriautas ir buvo pastatyti trys nauji statiniai, tokiu būdu pažeidžiant ne tik generalinio plano, bet ir projektavimo sąlygų sąvado nuostatas. Nei Neringos savivaldybė, nei Klaipėdos apskrities viršininko administracija šiuo požiūriu neatliko neteisėtų veiksmų, kurie būtų priežastiniu ryšiu susiję su pareiškėjo turtiniais praradimais (dėl prieplaukos namelio nugriovimo).

20131.11.

202Pareiškėjas savo apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, jog net ir tuo atveju, jeigu būtų konstatuota, kad Statybos leidimu nebuvo leista griauti prieplaukos namelio, ir tai UAB „Verslo investicijų projektų centras“ padarė nukrypdamas nuo Statybos leidimo ar kitų statybą leidžiančių bei sankcionuojančių dokumentų, tai nepaneigia priežastinio ryšio tarp valstybės neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nuostolių. Apie prieplaukos namelio griovimą nebuvo užsiminta nei viename juridinę galią turinčiame dokumente. Todėl veiksmai, kuriuos UAB „Verslo investicijų projektų centras“ padarė pažeisdamas Detalųjį planą ir Statybos leidimą, negali sukelti atsakovams teisinės atsakomybės.

20331.12.

204Pareiškėjo teiginiai, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistas lygiateisiškumo principas, taip pat yra nepagrįsti. Šiuo aspektu pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėta administracinė byla Nr. A-578-556/2015 neturi jokios prejudicinės reikšmės šioje byloje. Minėtoje byloje klausimas, ar prieplaukos namelis buvo nugriautas teisėtai, apskritai nebuvo keliamas ir nagrinėjamas, joje UAB „Meirona“ reikalavo priteisti žalą už nugriautą žuvų restoraną. Tuo tarpu iš byloje esančios brėžinio ištraukos matyti, kad žuvų restoranas buvo nutolęs nuo jachtininkų viešbučių ir neturėjo jokių fizinių sąsajų su prieplaukos nameliu (prieplaukos namelio buvimas nebūtų trukdęs žuvų restorano statybai).

20531.13.

206Pareiškėjas klaidingai teigia, kad šiuo atveju egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp valstybės bei savivaldybės neteisėtais pripažintų veiksmų ir pareiškėjo patirtos žalos, susijusios su jo sumokėtomis palūkanomis UAB „Verslo investicijų projektų centras“ naudai (61 215,31 Eur). Pareiškėjo reikalavimas dėl 61 215,31 Eur žalos priteisimo yra atmestinas, kadangi dėl šios žalos atsiradimo atsakovai nėra kalti, tarp atsakovų veiksmų (tvirtinant Detalųjį planą ir kitus vėliau panaikintus aktus) bei 61 215,31 Eur žalos nėra jokio priežastinio ryšio (arba toks ryšys yra pernelyg tolimas). Atsakovai nėra kalti dėl to, kad pareiškėjas negalėjo laiku ar per kur kas trumpesnį terminą sumokėti priteistus pinigus (800 000 Lt). Neringos savivaldybės ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos aktai, kurie buvo pripažinti neteisėtais, neturėjo nei tiesioginės, nei netiesioginės įtakos laikotarpiui, per kurį pareiškėjas įvykdė Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimą dėl 800 000 Lt grąžinimo. Be to, nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodyta žala (61 215,31 Eur) yra patirta praėjus net keliolikai metų nuo neteisėtais pripažintų Neringos savivaldybės aktų priėmimo. Pareiškėjas nepateikė jokių paaiškinimų ir įrodymų, kodėl objektyviai buvo būtina minėtą teismo sprendimą (dėl 800 000 Lt grąžinimo) vykdyti taip ilgai. Pareiškėjas pats nedėjo jokių pastangų, pavyzdžiui, neprašė teismo atidėti ar išdėstyti sprendimo dėl 800 000 Lt grąžinimo vykdymą.

20732.

208Pareiškėjas AB poilsio namai „Ąžuolynas“ vėliau pateikė prašymą priteisti iš atsakovų 5 445 Eur bylinėjimosi išlaidų ir dokumentus, kuriais grindžia šias išlaidas.

20933.

210Atsakovas Neringos savivaldybė, atstovaujama Neringos savivaldybės administracijos ir Neringos savivaldybės tarybos, taip pat vėliau teismui pateikė prašymą priteisti iš pareiškėjo AB poilsio namai „Ąžuolynas“ 2 866,80 Eur bylinėjimosi išlaidų ir dokumentus, kuriais grindžia šias išlaidas.

211Išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja:

212IV.

21334.

214Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos, kurios atsiradimą pareiškėjas kildina iš neteisėtų Klaipėdos apskrities viršininko administracijos, Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos veiksmų – priimtų atitinkamų aktų (sprendimų), tvirtinant teritorijų planavimo dokumentus, išduodant statybą leidžiančius dokumentus ir pripažįstant pastatus tinkamais naudoti, atlyginimo bei procesinių palūkanų priteisimo. Pareiškėjas prašė priteisti jam solidariai iš atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (likvidavus Klaipėdos apskrities viršininko administraciją, jos vykdytas funkcijas teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros srityje perėmė Inspekcija), bei Neringos savivaldybės, atstovaujamos Neringos savivaldybės administracijos ir Neringos savivaldybės tarybos, 305 570,65 Eur žalą ir 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

21535.

216Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė jam solidariai iš atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Inspekcijos, bei Neringos savivaldybės, atstovaujamos Administracijos ir Tarybos, 17 377,20 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 proc. metines palūkanas nuo šios sumos nuo 2018 m. vasario 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė. Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinius skundus pateikė tiek pareiškėjas, tiek atsakovai.

21736.

218Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo atmesti jo reikalavimai priteisti iš atsakovų:

219-

220217 215,01 Eur (750 000 Lt), kuriuos pareiškėjas, vykdydamas Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-377-253/2009, grąžino UAB ,,Verslo investicijų projektų centras“ už prieplaukos namelį (unikalus Nr. ( - ));

221-

22261 215,31 Eur, kuriuos pareiškėjas, vykdydamas Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-885-459/2016 (pakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartimi Nr. e2A-104-330/2017), sumokėjo UAB ,,Verslo investicijų projektų centras“ kaip kompensuojamąsias palūkanas už laiku neįvykdytą Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-377-253/2009 ir procesines palūkanas nuo priteistos kompensuojamųjų palūkanų sumos iki visiško sprendimo sumokėti kompensuojamąsias palūkanas įvykdymo dienos;

223-

2249 763,12 Eur, kuriuos pareiškėjas sumokėjo kaip Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo priverstinio vykdymo išlaidas antstoliui.

22537.

226Savo ruožtu atsakovai apeliaciniuose skunduose nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria pareiškėjo reikalavimams netaikytas ieškinio senaties terminas ir jo skundas buvo iš dalies tenkintas, priteisiant jam iš atsakovų:

227-

22814 481 Eur (50 000 Lt), kuriuos pareiškėjas, vykdydamas Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-377-253/2009, grąžino UAB ,,Verslo investicijų projektų centras“ už nebaigtą statyti jachtininkų viešbutį (unikalus Nr. ( - )) (baigtumas 8 proc.), kitą nebaigtą statyti jachtininkų viešbutį (unikalus Nr. ( - )) (baigtumas 8 proc.) ir nebaigtą statyti žuvų restoraną (unikalus Nr. ( - )) (baigtumas 7 proc.);

229-

2302 896,20 Eur, kuriuos pareiškėjas sumokėjo kaip dalies žuvų restorano (unikalus Nr. ( - )) (baigtumas 7 proc.) griovimo išlaidas.

23138.

232Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų. Dėl ieškinio senaties

23339.

234Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-71-552/2019; 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1529-629/2019; ir kt.). Šiuo aspektu išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad dėstydama argumentus dėl ieškinio senaties remiasi nuosekliai formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, aiškinant ieškinio senaties instituto tikslus, ieškinio senaties termino praleidimo teisinius padarinius, taip pat šio termino atnaujinimo pagrindus.

23540.

236Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 ir 2 d.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-385-421/2019; ir kt.).

23741.

238Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2222-1062/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-363-469/2015; ir kt.).

23942.

240CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį, teismas ieškinio senatį taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Atitinkamai šiuo atveju atsakovų atstovai pirmosios instancijos teismo prašė taikyti senatį pareiškėjo reikalavimams dėl 231 696,01 Eur (800 000 Lt), kuriuos jis, vykdydamas Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimą, grąžino UAB ,,Verslo investicijų projektų centras“, ir dėl 2 896,20 Eur (10 000 Lt) dalies žuvų restorano (baigtumas 7 proc.) griovimo išlaidų.

24143.

242Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK normas dėl ieškinio senaties taikymo, pabrėžė, kad ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas turi nustatyti, kada prasidėjo ieškinio senaties termino eiga. CK 1.127 straipsnio 1 dalies nuostata ieškinio senaties termino eigos pradžią sieja su subjektyviąja aplinkybe (asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie jo teisės pažeidimą), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima absoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir jų operatyviu gynimu, kad nebūtų pažeistas civilinių santykių stabilumas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2005; 2009 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2010; 2015 m. liepos 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015; ir kt.).

24344.

244Nustatant asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie atitinkamos įstatymų nustatytos asmens teisės pažeidimo dieną, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje atsižvelgiama į apdairaus ir rūpestingo asmens elgesio standartus, pagal kuriuos vidutinis apdairiai ir rūpestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo pagal numanomo jo teisių pažeidimo pobūdį turėjo suvokti savo teisių pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1767-575/2018; 2019 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1731-629/2019; 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1710-261/2019; taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-421/2017; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-457-684/2017; ir kt.). Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008; 2015 m. liepos 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015; 2017 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-385-421/2019; ir kt.).

24545.

246Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Teisinio santykio šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio senaties terminu, jei kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo teisės apsaugos, dėl ko pažeidimo pašalinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės kaip teisinių santykių stabilumas (vadinamoji apsauginė senaties termino funkcija) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-385-421/2019; ir kt.).

24746.

248Taip pat pabrėžtina, kad ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu. Bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, to negali daryti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą, konkrečioje byloje susiklosčiusių materialinių teisinių santykių faktinė sudėtis gali lemti tai, jog teisingumo vykdymas, inter alia (be kita ko) viešasis interesas užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą gali nusverti interesą garantuoti teisinių santykių stabilumą. Teismas kiekvienu atveju turi siekti šių teisinių vertybių – realios pažeistų subjektinių teisių apsaugos ir teisinių santykių stabilumo – pusiausvyros (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015; 2016 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-467-219/2016; ir kt.).

24947.

250Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo poziciją, kad ieškinio senaties termino jis nepraleido, iš esmės grindė tarp šalių vykusiomis derybomis dėl galimybės sudaryti taikos sutartį Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo vykdymo procese ir dėl to inicijuota Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano keitimo procedūra. Pirmosios instancijos teismas šiai pareiškėjo pozicijai pritarė ir sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškinio senaties termino taikymas pažeistų pareiškėjo teisę žalos atlyginimo klausimą spręsti teisme, todėl atsakovų prašymo taikyti ieškinio senatį netenkino. Tačiau išplėstinė teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes šios nutarties 40–46 punktuose išdėstytų nuostatų kontekste, su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka tik iš dalies.

25148.

252Išplėstinė teisėjų kolegija, remdamasi prieš tai pacituotomis teismų praktikoje suformuotomis taisyklėmis dėl ieškinio senaties termino, iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šios nutarties 14 punkte nurodytų byloje nustatytų aplinkybių visuma (be kita ko, Vyriausybės lygiu vykusios derybos, kuriose kartu su šios bylos pareiškėju ir kitomis suinteresuotomis šalimis dalyvavo Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu panaikintus administracinius aktus (sprendimus) priėmusios institucijos, iš kurių neteisėtų veiksmų šioje byloje pareiškėjas kildina prašomą priteisti jam žalą; dėl to sustabdyta vykdomoji byla, kurioje Inspekcija, būdama išieškotoja, buvo kreipusis į antstolį, prašydama priverstinai vykdyti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo dalį dėl ginčo pastatų nugriovimo; siekiant sudaryti taikos sutartį inicijuota Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano keitimo procedūra ir kt.) nagrinėjamu atveju sudaro pagrindą spręsti, jog senaties terminas netaikytinas, tačiau tik tiek, kiek tai susiję su pareiškėjo reikalavimais dėl jachtininkų viešbučių.

25349.

254Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš minėtų derybų metu parengtų dokumentų, įskaitant paties pareiškėjo teismui pateiktą Taikos sutarties projektą, matyti, jog šios derybos vyko tik dėl galimybės įteisinti jachtininkų viešbučius (unikalūs Nr. ( - ) ir Nr. ( - )) bei išspręsti būtent su šiais pastatais susijusių galimų pretenzijų dėl žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės ir Neringos savivaldybės klausimus. Tačiau iš byloje esančių duomenų nėra pagrindo spręsti, jog aptariamų derybų metu inter alia buvo svarstomi klausimai dėl galimybės įteisinti žuvų restoraną (unikalus Nr. ( - )), dėl galimo žalos atlyginimo pareiškėjui dėl šio pastato, taip pat prieplaukos namelio (unikalus Nr. ( - )) netekimo ir (ar) pareiškėjo patirtų žuvų restorano griovimo išlaidų.

25550.

256Be to, tuo metu tiek prieplaukos namelis, tiek žuvų restoranas jau buvo nugriauti – dėl prieplaukos namelio Aktas / pažyma apie statinio nugriovimą Nr. VSI-P-140 išduota dar 2005 m. gegužės 18 d., o dėl žuvų restorano Aktas / pažyma apie statinio nugriovimą Nr. PSN-30-130510-00006 išduota 2013 m. gegužės 10 d. Tuo tarpu Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimas, kuriuo pripažinus 2004 m. liepos 26 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia buvo taikyta restitucija natūra ir AB poilsio namams „Ąžuolynas“ iš UAB „Verslo investicijų projektų centras“, be kita ko, priteisti prieplaukos namelis ir žuvų restoranas, o pastarajai bendrovei iš pareiškėjo priteista visa pagal nurodytą sutartį sumokėta pinigų suma, t. y. 800 000 Lt, taip pat AB poilsio namai „Ąžuolynas“ ir UAB „Verslo investicijų projektų centras“ įpareigoti per 12 mėnesių nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti ginčo pastatus, tarp jų – žuvų restoraną, įsiteisėjo dar 2010 m. gruodžio 6 d., o pareiškėjas pagal su UAB „Verslo investicijų projektų centras“ 2013 m. liepos 5 d. sudarytą Susitarimą dėl teismo sprendimo dalies vykdymo jam tenkančią žuvų restorano griovimo išlaidų dalį (7 proc.) sumokėjo 2013 m. rugpjūčio 13 d.

25751.

258Tačiau pareiškėjas į teismą dėl žalos, kildinamos iš prieplaukos namelio ir žuvų restorano netekimo bei šio restorano griovimo išlaidų, kreipėsi tik 2018 m. sausio 31 d. Taigi nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad pareiškėjas praleido senaties terminą šiems reikalavimams.

25952.

260Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-567-575/2020; ir kt.). Teisės normose, reglamentuojančiose ieškinio senatį, nenustatyta kriterijų, pagal kuriuos būtų galima spręsti, kokios šio termino praleidimo priežastys turi būti pripažintos svarbiomis. Tai vertinamoji sąvoka, kurios turinys atskleidžiamas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-594-662/2017; 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2167-1062/2019; ir kt.).

26153.

262Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodytos aplinkybės, susijusios su vykusiomis derybomis dėl galimybės sudaryti taikos sutartį, nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos, siejamos su prieplaukos nameliu ir žuvų restoranu, dėl šios nutarties 49 punkte nurodytų priežasčių. Tokiomis aplinkybėmis nelaikytini ir pareiškėjo atsiliepime į atsakovų apeliacinius skundus išdėstyti argumentai, kad jis ne kartą kėlė klausimus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo įvykdymo išaiškinimo ir jo vykdymo tvarkos pakeitimo. Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą teismui ex officio (pagal pareigas) atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą nurodytiems reikalavimams.

26354.

264Šiame kontekste išplėstinė teisėjų kolegija papildomai akcentuoja, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-578-556/2015, kurioje, kaip ir šioje byloje, buvo sprendžiamas žalos, kildinamos iš Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu neteisėtais pripažintų valstybės bei savivaldybės institucijų aktų (sprendimų) priėmimo, atlyginimo klausimas, UAB „Verslo investicijų projektų centras“ teisių perėmėjui UAB „Meirona“ (pagal 2013 m. rugpjūčio 28 d. reikalavimų perleidimo sutartį) solidariai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Inspekcijos, ir Neringos savivaldybės, atstovaujamos Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos, jau buvo priteistas turtinės žalos atlyginimas – negautos pajamos dėl žuvų restorano (unikalus Nr. ( - )) pardavimo, iš jų atėmus pareiškėjo pagal Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimą UAB „Verslo investicijų projektų centras“ grąžintiną proporcingai pagal visų pastatų plotą restoranui tenkančią pinigų sumą, taip pat UAB „Verslo investicijų projektų centras“ tenkanti dalis (93 proc.) žuvų restorano griovimo išlaidų. Pabrėžtina, jog nurodytoje byloje pareiškėjo skundas pirmosios instancijos teisme buvo gautas dar 2013 m. liepos 8 d. Tuo tarpu pareiškėjas AB poilsio namai „Ąžuolynas“ nenurodė jokių objektyvių, nuo jo paties valios nepriklausančių priežasčių, kurios sukliudė jam anksčiau – dar iki ieškinio senaties termino pabaigos – taip pat kreiptis į teismą dėl iš esmės analogiškų reikalavimų.

26555.

266Taigi išplėstinė teisėjų kolegija, remdamasi prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju senaties terminas netaikytinas ir pareiškėjo reikalavimams, kildinamiems iš prieplaukos namelio bei žuvų restorano netekimo, taip pat dėl restorano griovimo išlaidų. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas, kaip minėta, yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus, todėl išplėstinė teisėjų kolegija nebepasisako dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kiek tai susiję su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria (nors ir kitais argumentais) buvo atmesti pareiškėjo reikalavimai dėl žalos, kildinamos iš prieplaukos namelio netekimo.

26756.

268Atsižvelgiant į tai, toliau pasisakytina tik dėl pareiškėjo reikalavimų priteisti jam žalą, siejamą su jachtininkų viešbučiais ir Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo priverstinio vykdymo išlaidomis bei priteistomis palūkanomis dėl šio teismo sprendimo netinkamo vykdymo. Dėl žalos, siejamos su jachtininkų viešbučiais (unikalūs Nr. ( - ) ir Nr. ( - ))

26957.

270Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalos, padarytos neteisėtais valstybės ar savivaldybių institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-968-756/2018; 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1219-624/2019; ir kt.).

27158.

272Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje nustatyta viešoji (valstybės ar savivaldybės) atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2019 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1066-520/2019; 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4349-415/2019; 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2123-1062/2019; ir kt.).

27359.

274Kiek tai susiję su atsakovų neteisėtais veiksmais, iš kurių šioje byloje pareiškėjas kildina prašomą priteisti jam žalą, pabrėžtina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad nagrinėjamu atveju Neringos savivaldybės tarybos, Neringos savivaldybės administracijos bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (kaip Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjos) padaryti pažeidimai priimant atitinkamus administracinius aktus (sprendimus), kurių pagrindu ginčo žemės sklype, esančiame ( - ), Neringoje, be kita ko, buvo pastatyti, pripažinti tinkamais naudoti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti jachtininkų viešbučiai (unikalūs Nr. ( - ) ir Nr. ( - )), yra nustatyti įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu. Išplėstinė teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog šie pažeidimai laikytini valdžios institucijų neteisėtais veiksmais CK 6.271 straipsnio prasme. Tuo tarpu ABTĮ 57 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis šia nuostata, priešingai nei tvirtina atsakovai, pagrįstai ir teisėtai ginčijamame sprendime plačiau nebepasisakė dėl atsakovų neteisėtų veiksmų.

27560.

276Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad šioje byloje atsakovų (jų atstovų) ratas, turint omenyje Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu panaikintų administracinių aktų (sprendimų), su kuriais pareiškėjas sieja prašomą priteisti žalą, reikšmę ginčo pastatų statybų procese ir šiuos aktus (sprendimus) priėmusius subjektus, yra tikslus bei visiškai pakankamas, o papildomų asmenų įtraukimas į bylos procesą būtų teisiškai perteklinis. Atsižvelgiant į tai, atmestini atsakovų argumentai, kad pareiškėjo skundas pareikštas netinkamiems solidariems atsakovams.

27761.

278Pabrėžtina, kad nurodyta pozicija tiek dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, tiek dėl solidariosios atsakomybės atitinka ir kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtose bylose, kuriose taip pat buvo sprendžiami ginčai dėl reikalavimų atlyginti žalą, kildinamą iš Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu panaikintų administracinių aktų (sprendimų), pateiktus išaiškinimus – pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-1603/2013, 2013 m. lapkričio 7 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A438-1358/2013, 2015 m. gegužės 19 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-578-556/2015, 2019 m. spalio 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1134-575/2019. Išplėstinė teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo minėtose bylose teismo šiais klausimais suformuotos pozicijos.

27962.

280Kaip minėta, nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašomą priteisti žalą kildina iš Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo, kuriuo pripažinus negaliojančia 2004 m. liepos 26 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir pritaikius restituciją natūra iš pareiškėjo inter alia už minėta sutartimi parduotus nebaigtus statyti (baigtumas 8 proc.) jachtininkų viešbučius UAB ,,Verslo investicijų projektų centras“ naudai buvo priteista 800 000 Lt (231 696,01 Eur), taip pat pareiškėjas ir UAB ,,Verslo investicijų projektų centras“ įpareigoti nugriauti ginčo pastatus. Atitinkamai byloje nustatyta, kad pareiškėjas įvykdė Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo dalį dėl UAB „Verslo investicijų projektų centras“ iš jo priteistos 800 000 Lt (231 696,01 Eur) sumos. Ginčo dėl šios aplinkybės byloje nėra, be to, tai patvirtina antstolio A. S. 2016 m. liepos 4 d. patvarkymas Nr. S1a-46456 „Dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo“ bei byloje esantys banko sąskaitų išrašai ir mokėjimų nurodymai.

28163.

282Nors byloje nėra duomenų, kad buvo įvykdyta ir Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo dalis dėl jachtininkų viešbučių nugriovimo, šiuo aspektu pabrėžtina, jog nurodytas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir privalomai vykdytinas (CPK 18 str.), o iš bylos duomenų matyti, kad dėl šios teismo sprendimo dalies priverstinio vykdymo Inspekcija, būdama išieškotoja, jau 2012 m. kovo 8 d. kreipėsi į antstolį ir buvo pradėta vykdomoji byla Nr. 75-00240/12. Tai, kad įsiteisėję teismo sprendimai privalomi visoms valstybės valdžios ir valdymo institucijoms, visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, savo jurisprudencijoje yra ne kartą pabrėžęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (pvz., Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d. sprendimas, 1998 m. rugsėjo 24 d. nutarimas). Priimant ir vykdant teismo sprendimus valstybėje yra įgyvendinamas teisingumas, garantuojamas įsiteisėjusiuose teismo sprendimuose nustatytų ir patvirtintų teisinių santykių stabilumas, stiprinamas teisės subjektų pasitikėjimas valstybės valdžia, įstatymais; pagal Konstituciją, inter alia jos 109 straipsnį, pagal kurį teisingumą vykdo tik teismai, konstitucinius teisinės valstybės, teisingumo principus, įsiteisėjusių teismo sprendimų nevykdymas, nesant konstituciškai pateisinamo pagrindo, negali būti toleruojamas (pvz., Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d. sprendimas, 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimas).

28364.

284Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad, inter alia siekiant Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo vykdymo procese sudaryti taikos sutartį, inicijuota Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano keitimo procedūra buvo baigta dar 2019 m. spalio 30 d. Vyriausybei priėmus nutarimą Nr. 1080, kuriuo Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas pakeistas ir išdėstytas nauja redakcija. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad vykusių derybų metu būtų pasiekti kokie nors susitarimai, galintys turėti reikšmės šiai pareiškėjo prašomai priteisti žalai (pvz., pareiškėjui atlyginta visa ar dalis šios žalos, ar pan.).

28565.

286Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2019 m. lapkričio 25 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702 patvirtinto Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams“, be kita ko, nustatė, jog iš Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 389, kuriuo inter alia pritarta patikslinto Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano rengimui, nuostatų, taip pat iš Vyriausybės 2019 m. spalio 30 d. nutarimo Nr. 1080 projekto teikimo dokumentų (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. spalio 28 d. rašto Nr. (12)-D8-3377 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 702 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano patvirtinimo“ pakeitimo“ projekto“) matyti, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano nuostatos buvo koreguojamos siekiant derinti valstybės ir privačių asmenų interesus dėl teritorijos naudojimo ir veiklos plėtojimo Kuršių nerijos nacionaliniame parke, taip pat sudaryti prielaidas baigti teisinius ginčus taikos sutartimis ir sumažinti valstybės biudžeto išlaidas. Tačiau „atsižvelgiant į iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantį reikalavimą paisyti bendrojo teisės principo ex injuria jus non oritur (neteisės pagrindu teisė neatsiranda), pagal kurį niekas negali turėti naudos iš savo padaryto teisės pažeidimo, taip pat į konstitucinį teisingumo principą, pažymėtina, kad Konstitucijoje įtvirtinta valstybės pareiga išsaugoti Kuršių nerijos tapatumą ir integralumą ir užtikrinti Kuršių nerijos ypatingą apsaugą kaip Konstitucijos ginamą viešąjį interesą reiškia, kad pagal Konstitucijos 42 straipsnio 2 dalį, 54 straipsnio 1 dalį nustatyto specialaus Kuršių nerijos apsaugos ir naudojimo režimo ir jo suponuojamų apribojimų bei draudimų nepaisymo padariniai negali būti įteisinti jokiais valstybės ar savivaldybės institucijų ar pareigūnų sprendimais arba susitarimais; tokiais sprendimais ar susitarimais, be kita ko, negali būti sudaryta prielaidų nesilaikyti iš Konstitucijos, inter alia jos 109 straipsnio, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo principų, kylančio imperatyvo vykdyti įsiteisėjusius teismų sprendimus, kurie, kaip minėta, yra privalomi visoms valstybės valdžios ir valdymo institucijoms, visiems kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims ir kuriais inter alia atitinkamų Kuršių nerijoje esančių objektų savininkai ir naudotojai gali būti įpareigojami atkurti tai, kas, nesilaikant specialaus Kuršių nerijos apsaugos ir naudojimo režimo, buvo pakeista, sunaikinta ar kitaip pažeista“.

28766.

288Taigi išplėstinė teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog pareiškėjo prašoma priteisti žala, kilusi dėl jachtininkų viešbučių netekimo, yra konkreti, tikra ir įrodyta. Ši teismo išvada, atsižvelgus į šioje byloje susiklosčiusias individualias faktines aplinkybes, neprieštarauja atsakovų nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-2960/2012 pateiktiems išaiškinimams. Pabrėžtina, kad skirtingai nei šioje byloje, minėtoje byloje UAB „Verslo investicijų projektų centras“, be kita ko, siekė žalos dėl ateityje patirtinų išlaidų ginčo pastatams nugriauti atlyginimo.

28967.

290Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju tarp pareiškėjo nurodytos žalos dėl jachtininkų viešbučių netekimo ir atsakovų neteisėtų veiksmų taip pat neabejotinai egzistuoja priežastinis ryšys. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad šiuo aspektu nustatytos visos būtinosios valstybės ir savivaldybės civilinės atsakomybės sąlygos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjui solidariai iš atsakovų turtinės žalos, siejamos su jachtininkų viešbučiais, atlyginimą.

29168.

292Tačiau pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo šios žalos dydį. Šiuo aspektu išplėstinė teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal 2004 m. liepos 26 d. pirkimo–pardavimo sutartį 50 000 Lt (14 481 Eur) suma buvo įvertinti ne tik nebaigti statyti jachtininkų viešbučiai, bet ir nebaigtas statyti žuvų restoranas, todėl į šią aplinkybę būtina atsižvelgti apskaičiuojant pareiškėjui priteistiną žalos dydį. Atitinkamai iš bylos duomenų matyti, kad bendras jachtininkų viešbučių ir žuvų restorano plotas – 969,76 kv. m (260,28 kv. m + 371,40 kv. m + 338,08 kv. m), o tik jachtininkų viešbučių – 631,68 kv. m (260,28 kv. m + 371,40 kv. m). Todėl jachtininkų viešbučiams tenkanti nurodytos sumos dalis, apskaičiuota proporcingai pagal visų minėtų pastatų plotą, yra 9 432,60 Eur (14 481 Eur : 969,76 kv. m × 631,68 kv. m).

29369.

294Nors atsakovai apeliaciniuose skunduose kelia jų civilinės atsakomybės mažinimo klausimą tuo pagrindu, kad iš dalies pats pareiškėjas kaltas dėl šios žalos atsiradimo, nes dalyvaudamas detaliojo plano rengimo, projektavimo sąlygų sąvado ir statybos leidimo išdavimo procese nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, šios atsakovų nurodytos aplinkybės nagrinėjamu atveju nėra pakankamos mažinti jų civilinę atsakomybę. Šiame kontekste akcentuotina, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog įsiteisėjusia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-63-969/2017 pagal ieškovo BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ ieškinį atsakovui AB poilsio namams „Ąžuolynas“ dėl žalos atlyginimo konstatuota, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovas, sudarydamas 2004 m. liepos 26 d. pirkimo–pardavimo sutartį, sąmoningai nuslėpė nuo ieškovo aplinkybes dėl statybos dokumentų neatitikties norminių aktų reikalavimams, kad atsakovas apie tokias neatitiktis žinojo ar turėjo žinoti, ar kad atsakovas būtų kokiais nors veiksmais prisidėjęs prie neteisėtų valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmų priimant administracinius aktus, susijusius su statybos dokumentais. Todėl nagrinėjamu atveju atsakovų apeliacinių skundų argumentai šiuo aspektu atmetami, ir byloje nenustačius aplinkybių, sudarančių pagrindą sumažinti aptariamos žalos dydį, pareiškėjui priteistina visa nurodyta suma, t. y. 9 432,60 Eur. Dėl žalos, siejamos su Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo priverstinio vykdymo išlaidomis ir priteistomis palūkanomis dėl šio teismo sprendimo netinkamo vykdymo

29570.

296Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje taip pat pareiškė reikalavimus priteisti jam 9 763,12 Eur Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo (dalies dėl UAB ,,Verslo investicijų projektų centras“ naudai priteistos 800 000 Lt (231 696,01 Eur) sumos) priverstinio vykdymo išlaidas, sumokėtas antstoliui vykdomojoje byloje Nr. 0010/11/02788, ir 61 215,31 Eur, kuriuos pareiškėjas sumokėjo UAB ,,Verslo investicijų projektų centras“ kaip kompensuojamąsias palūkanas už laiku neįvykdytą Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimą ir procesines palūkanas nuo priteistos kompensuojamųjų palūkanų sumos iki visiško sprendimo sumokėti kompensuojamąsias palūkanas įvykdymo dienos pagal Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-885-459/2016 (pakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartimi Nr. e2A-104-330/2017). Tačiau šiuo aspektu išplėstinė teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tarp nurodytos žalos ir byloje konstatuotų atsakovų neteisėtų veiksmų nėra priežastinio ryšio.

29771.

298CK 6.247 straipsnyje nustatyta, jog atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Šiuo aspektu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad pagal teisės doktriną ir formuojamą teismų praktiką (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008; ir kt.) priežastinio ryšio nustatymo byloje procesas sąlygiškai dalijamas į du etapus. Pirmame etape, naudojant conditio sine qua non (būtinoji sąlyga) testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-3034/2011; 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A62-1119/2011; ir kt.).

29972.

300Atitinkamai šiuo atveju, nors nurodyta žala dėl teismo sprendimo priverstinio vykdymo išlaidų ir priteistų palūkanų tam tikra prasme yra susijusi su Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu, tačiau ji iš esmės kilo ne dėl šioje byloje konstatuotų minėtu teismo sprendimu nustatytų neteisėtų Neringos savivaldybės tarybos, Neringos savivaldybės administracijos ar Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (kaip Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjos) veiksmų – priimtų atitinkamų aktų (sprendimų), tvirtinant teritorijų planavimo dokumentus, išduodant statybą leidžiančius dokumentus ir pripažįstant pastatus tinkamais naudoti, bet būtent dėl paties pareiškėjo kaltės, nevykdant (netinkamai vykdant) įsiteisėjusiu teismo sprendimu jam nustatytos prievolės – grąžinti UAB „Verslo investicijų projektų centras“ pagal 2004 m. liepos 26 d. pirkimo–pardavimo sutartį gautus 800 000 Lt (231 696,01 Eur). Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyta žala yra pernelyg nutolusi nuo atsakovų neteisėtų veiksmų, todėl šiuo atveju visa našta dėl netinkamo teismo sprendimo vykdymo, kuriam minėtos valdžios institucijos negalėjo daryti jokios įtakos, tenka pačiam pareiškėjui ir ji negali būti perkelta atsakovams. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šiuos pareiškėjo reikalavimus. Dėl procesinių palūkanų ir sprendimo vykdymo atidėjimo

30173.

302Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, be kita ko, buvo pateikęs teismui prašymą priteisti jam procesines palūkanas ir pirmosios instancijos teismas nurodytą prašymą tenkino. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl 5 proc. dydžio metinių palūkanų priteisimo pareiškėjo naudai yra pagrįstos CK nuostatomis ir atitinka administracinių teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A62-1119/2011; 2015 m. gegužės 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-578-556/2015; ir kt.), o atsakovai šios teismo sprendimo dalies apeliaciniuose skunduose iš esmės neginčija. Tačiau išplėstinė teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje pateikdamas nuorodą į 2018 m. vasario 2 d. nutartį, kuria teisme buvo iškelta ši byla, klaidingai nurodė, jog procesinės palūkanos skaičiuotinos nuo 2018 m. vasario 1 d. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, ši klaida laikytina rašymo apsirikimu, todėl atitinkamai ištaisytina (ABTĮ 96 str. 2 d.).

30374.

304Byloje atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Inspekcijos, taip pat trečiasis suinteresuotas asmuo Teisingumo ministerija pateikė prašymus atidėti teismo sprendimo vykdymą. Šis prašymas iš esmės grindžiamas tuo, kad pareiškėjo reikalavimai sudaro didžiąją dalį Teisingumo ministerijai per metus skiriamų asignavimų, skirtų iš Lietuvos valstybės priteistai žalai atlyginti. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šioje nutartyje nurodyta pareiškėjui priteistina žala yra ženkliai (daugiau nei 32 kartus) mažesnė, nei byloje buvo pareikšti reikalavimai, be to, ji priteistina solidariai iš abiejų atsakovų, o byloje nėra duomenų, kad Teisingumo ministerija nebūtų pajėgi įvykdyti tokio dydžio prievolę. Kartu pabrėžtina, kad atsakovai, vadovaudamiesi atsakingo valdymo principu, būdami kvalifikuoti ir kompetentingi teisės klausimais, esant teisminei praktikai panašiose bylose ir bylai trunkant keletą metų, turėjo galimybę suplanuoti atitinkamų metų biudžetinių lėšų poreikius ir jų naudojimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1134-575/2019; 2020 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-226-968/2020). Tuo tarpu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog sprendimo vykdymas atidedamas tik išimtiniais atvejais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1440/2009; 2011 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-252/2011; ir kt.). Atsižvelgiant į tai, aptariamas prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo netenkinamas. Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

30575.

306Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą, todėl jis atmetamas, o atsakovų apeliaciniai skundai ir trečiojo suinteresuoto asmens Teisingumo ministerijos prisidėjimas prie atsakovų apeliacinių skundų tenkinami iš dalies – skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 30 d. sprendimas pakeičiamas, sumažinant pareiškėjui priteistą turtinės žalos atlyginimą ir priteisiant jam solidariai iš atsakovų 9 432,60 Eur bei 5 proc. metines palūkanas nuo šios sumos nuo bylos iškėlimo, t. y. nuo 2018 m. vasario 2 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o kitą pareiškėjo skundo dalį atmetant.

30776.

308Pareiškėjas AB poilsio namai „Ąžuolynas“ ir atsakovas Neringos savivaldybė pateikė prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas advokatų pagalbai apmokėti. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pažymėtina, jog šios normos formuluotė „kurios naudai priimtas sprendimas“ – reiškia, kad išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kuriai priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Be to, toks laimėjimas paprastai yra siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013). Taigi ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis iš esmės atspindi administracinėje byloje vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013). Tais atvejais, kai skundas yra patenkinamas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1282-442/2017). Konkreti proporcija nustatoma atsižvelgiant į tai, kokia apimtimi įsiteisėjusiu administracinio teismo baigiamuoju procesiniu aktu buvo patenkinti pareiškėjo pirmosios instancijos teisme pareikšti materialiniai teisiniai reikalavimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-310-602/2017). Teismų praktikoje taip pat vadovaujamasi priežasties teorija, kai paskirstant bylinėjimosi išlaidas lemiamą reikšmę turi ne galutinis rezultatas, o proceso šalių elgesys, t. y. įvertinamas bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-108-686/2015; taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2112-520/2018).

30977.

310ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, suteikia teisę reikalauti atlyginti jai ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atitinkamai nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo priteisti jam iš atsakovų 5 445 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo bei atsiliepimo į atsakovų apeliacinius skundus parengimą. Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, todėl, vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, kad apeliacinio proceso išlaidos turi būti paskirstomos pagal apeliacijos, o ne ginčo pirmojoje instancijoje baigtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-470-858/2015; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-155-858/2017; ir kt.), nėra pagrindo priteisti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas, susijusias su apeliacinio skundo parengimu.

31178.

312Kita vertus, kiek tai susiję su pareiškėjo patirtomis bylinėjimosi išlaidomis už atsiliepimą į atsakovų apeliacinius skundus, pažymėtina, jog šios išlaidos apeliacinės instancijos teisme susidarė dėl to, jog atsakovai, pateikdami apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 30 d. sprendimo, taip pat inicijavo apeliacinį procesą ir pagal ABTĮ 139 straipsnio 2 dalį pareiškėjas turėjo pareigą pateikti atsiliepimus į priimtus nagrinėti atsakovų apeliacinius skundus. Atsižvelgus į tai, vadovaujantis minėta priežasties teorija, darytina išvada, kad pareiškėjas šias bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (dėl atsiliepimo į atsakovų apeliacinius skundus parengimo) patyrė būtent dėl atsakovų atlikto procesinio veiksmo – pirmosios instancijos teismo sprendimo apskundimo. Tačiau pareiškėjo prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į atsakovų apeliacinius skundus parengimą (t. y. 1 815 Eur) viršija pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 7 ir 8.11 punktus apskaičiuotą maksimalų dydį (1,3 × 895,20 Eur = 1 163,76 Eur) (ABTĮ 40 str. 5 d.; CPK 98 str. 2 d.), be to, atsakovų apeliaciniai skundai iš dalies tenkinami. Taigi, įvertinusi nurodytas aplinkybes ir remdamasi Rekomendacijų 2 punkte nustatytais priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijais, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, išplėstinė teisėjų kolegija sprendžia, jog nurodyta suma atitinkamai mažintina ir šiuo atveju pareiškėjui už atsiliepimo į atsakovų apeliacinius skundus parengimą iš atsakovų priteistina po 200 Eur, iš viso 400 Eur.

31379.

314Pasisakydama dėl atsakovo Neringos savivaldybės prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti, išplėstinė teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo taikomas realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus, priteisiamos protingo dydžio išlaidos, nes teismas negali toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-64-520/2015; 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1134-575/2019; ir kt.). Teisės į atstovavimo išlaidų atlyginimą neriboja proceso šalies statusas – viešojo administravimo subjektas, tačiau atstovavimo išlaidos gali būti atlyginamos šiam subjektui tik tais atvejais, kai atstovo dalyvavimas buvo būtinas siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus, ir tai spręsdamas teismas turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, atstovo pasitelkimas buvo būtinas. Veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, šis subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5449-575/2019). Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018; 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018).

31580.

316Šiame kontekste pabrėžtina, kad Neringos savivaldybė turi Juridinį, personalo ir viešųjų pirkimų skyrių, pagal kurio nuostatus, patvirtintus Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. V13-95, vienas iš šio skyriaus uždavinių yra atstovauti Savivaldybei, administracijai teisme, rengti teismui ieškinius, pareiškimus, atsiliepimus ir kitus teismo procesinius dokumentus (6.2 p.). Skyrius, įgyvendindamas jam pavestus uždavinius, be kita ko, atlieka šias funkcijas: merui įgaliojus atstovauja Savivaldybei teisme (7.6 p.); administracijos direktoriui įgaliojus, atstovauja Savivaldybės administracijai teisme (7.7 p.); rengia, ir esant reikalui, surenka dokumentus, susijusius su bylų nagrinėjimu teisme (7.8 p.). Neringos savivaldybė nepaaiškino, kodėl nagrinėjamoje byloje buvo būtinas advokato atstovavimas. Taigi išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, ankstesnę Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, įvertinusi išnagrinėtos administracinės bylos pobūdį ir apimtį, konstatuoja, jog atsakovo Neringos savivaldybės prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus, todėl nėra pagrindo tenkinti prašymą priteisti šias išlaidas.

317Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, išplėstinė teisėjų kolegija

Nutarė

318Pareiškėjo akcinės bendrovės poilsio namai „Ąžuolynas“ apeliacinį skundą atmesti.

319Atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, ir Neringos savivaldybės, atstovaujamos Neringos savivaldybės administracijos ir Neringos savivaldybės tarybos, apeliacinius skundus ir trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos prisidėjimą prie atsakovų apeliacinių skundų tenkinti iš dalies.

320Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 30 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

321„Pareiškėjo akcinės bendrovės poilsio namai „Ąžuolynas“ skundą tenkinti iš dalies.

322Priteisti pareiškėjui akcinei bendrovei poilsio namai „Ąžuolynas“ solidariai iš atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, ir Neringos savivaldybės, atstovaujamos Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos, 9 432,60 Eur (devynis tūkstančius keturis šimtus trisdešimt du eurus ir šešiasdešimt euro centų) turtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo, t. y. nuo 2018 m. vasario 2 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

323Kitą pareiškėjo akcinės bendrovės poilsio namai „Ąžuolynas“ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.“

324Priteisti pareiškėjui akcinei bendrovei poilsio namai „Ąžuolynas“ iš atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, ir Neringos savivaldybės, atstovaujamos Neringos savivaldybės administracijos ir Neringos savivaldybės tarybos, lygiomis dalimis 400 Eur (keturis šimtus eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 200 Eur (du šimtus eurų).

325Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Išplėstinė teisėjų kolegija... 4. I.... 5. 1.... 6. Pareiškėjas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) poilsio namai... 7. 1.1.... 8. Pareiškėjui nuo 1995 m. sausio 11 d. nuosavybės teise priklausė pastatas... 9. 1.2.... 10. Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu civilinėje... 11. 1.3.... 12. Pareiškėjas patyrė 231 696,01 Eur turtinę žalą, kadangi šiuos pinigus,... 13. 1.4.... 14. Pareiškėjas nurodytą žalą patyrė dėl Klaipėdos apskrities viršininko... 15. 2.... 16. Pareiškėjas, susipažinęs su atsakovų atsiliepimuose pateiktais... 17. 3.... 18. Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėjas turtinę... 19. 4.... 20. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės teritorijų planavimo... 21. 4.1.... 22. Pareiškėjo pozicija įrodinėjant neteisėtų veiksmų požymius paremta... 23. 4.2.... 24. Pareiškėjo nurodyta žala nėra susijusi su Klaipėdos apskrities viršininko... 25. 4.3.... 26. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo turto praradimai kilo tik dėl jo veiksmų ir... 27. 4.4.... 28. Kompensuojamųjų ir procesinių palūkanų, priteistų už netinkamą... 29. 4.5.... 30. Žalos atlyginimo klausimas nagrinėjamoje byloje negali būti sprendžiamas... 31. 4.6.... 32. Pareiškėjas į teismą su reikalavimu atlyginti turtinę žalą kreipėsi... 33. 5.... 34. Inspekcijos atstovas teismo posėdyje papildomai akcentavo, kad pareiškėjas... 35. 6.... 36. Atsakovas Neringos savivaldybė, atstovaujama Neringos savivaldybės... 37. 6.1.... 38. Nagrinėjamu atveju dėl žalos atsiradimo, be kita ko, kaltas pats... 39. 6.2.... 40. Pareiškėjas 2013 m. liepos 5 d. sudarė sutartį su BUAB „Verslo... 41. 6.3.... 42. Pinigai, kuriuos pareiškėjas buvo įpareigotas grąžinti BUAB „Verslo... 43. 6.4.... 44. Pareiškėjo reikalavimas dėl 61 215,31 Eur žalos, patirtos vykdant... 45. 7.... 46. Teismo posėdyje atsakovo Neringos savivaldybės atstovė papildomai... 47. 8.... 48. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros... 49. 9.... 50. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija... 51. 10.... 52. Trečiasis suinteresuotas asmuo BUAB „Verslo investicijų projektų... 53. 11.... 54. Tretieji suinteresuoti asmenys Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie... 55. II.... 56. 12.... 57. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 30 d. sprendimu... 58. 13.... 59. Teismas nustatė, kad 2004 m. sutartimi pareiškėjas pardavė BUAB „Verslo... 60. 14.... 61. Teismas, pasisakydamas dėl ieškinio senaties, nurodė, kad Klaipėdos... 62. 15.... 63. Pasisakydamas dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ir solidariosios... 64. 16.... 65. Teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo reikalavimą dėl turtinės žalos... 66. 17.... 67. Teismas nurodė, kad pareiškėjas turtinę žalą kildina iš to, jog dėl... 68. 18.... 69. Teismas atkreipė dėmesį, kad Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio... 70. 19.... 71. Teismas nurodė, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos... 72. 20.... 73. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas taip pat turtinę žalą kildina iš to,... 74. 21.... 75. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjas prašo priteisti jam patirtas 2... 76. 22.... 77. Teismas nustatė, kad vykdant Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10... 78. 23.... 79. Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad... 80. 24.... 81. Pasisakydamas dėl atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Inspekcijos ir... 82. III.... 83. 25.... 84. Pareiškėjas AB poilsio namai „Ąžuolynas“ apeliaciniame skunde prašo... 85. 25.1.... 86. Skundžiamoje pirmosios instancijos teismo sprendimo dalyje iš esmės... 87. 25.2.... 88. Atskiras leidimas griauti prieplaukos namelį nebuvo reikalingas, o Statinio... 89. 25.3.... 90. Pirmosios instancijos teismas neteisingai interpretavo Klaipėdos apygardos... 91. 25.4.... 92. Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemoje (generaliniame plane)... 93. 25.5.... 94. Vadovaujantis Statybos leidimo išdavimo metu galiojusiu teisiniu reguliavimu,... 95. 25.6.... 96. Pirmosios instancijos teismo sprendimas pažeidžia lygiateisiškumo principą... 97. 25.7.... 98. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nepagrįstai konstatavo,... 99. 26.... 100. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės teritorijų planavimo... 101. 26.1.... 102. Nei pareiškėjas, nei pirmosios instancijos teismas sprendime plačiau... 103. 26.2.... 104. Inspekcija buvo nurodžiusi, jog ne tik Klaipėdos apskrities viršininko... 105. 26.3.... 106. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti 14 481 Eur išlaidas grindžiamas pagal... 107. 26.4.... 108. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensuoti... 109. 26.5.... 110. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. balandžio 10 d.... 111. 26.6.... 112. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė pareiškėjui 2 896,20 Eur... 113. 26.7.... 114. Pareiškėjas atitinka visus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo... 115. 26.8.... 116. Nagrinėjamoje byloje buvo praleistas ieškinio senaties terminas, o pirmosios... 117. 26.9.... 118. Teisingumo ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą, pateiktą... 119. 27.... 120. Atsakovas Neringos savivaldybė, atstovaujama Neringos savivaldybės... 121. 27.1.... 122. Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog du jachtininkų... 123. 27.2.... 124. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nukrypo nuo Lietuvos... 125. 27.3.... 126. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ieškinio senaties terminą.... 127. 27.4.... 128. Pareiškėjas nenurodė jokių priežasčių, sutrukdžiusių jam laiku... 129. 28.... 130. Trečiasis suinteresuotas asmuo Teisingumo ministerija pateikė pareiškimą... 131. 29.... 132. Pareiškėjas AB poilsio namai „Ąžuolynas“ atsiliepime į atsakovų... 133. 29.1.... 134. Inspekcijos apeliacinio skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismo... 135. 29.2.... 136. Pirmosios instancijos teismas neturėjo plačiau pasisakyti dėl neteisėtų... 137. 29.3.... 138. Valstybės ir savivaldybės veiksmų neteisėtumo kvestionavimas šioje byloje... 139. 29.4.... 140. Nagrinėjamu atveju tinkami atsakovai byloje yra Lietuvos valstybė bei... 141. 29.5.... 142. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuota, jog pareiškėjas nėra... 143. 29.6.... 144. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 19 d. sprendimu... 145. 29.7.... 146. Sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo kaltės, turi būti atsižvelgiama ir... 147. 29.8.... 148. Vienas iš trijų pastatų, dėl kurių pareiškėjui priteistas 14 481 Eur... 149. 29.9.... 150. Atsakovai taip pat nepagrįstai teigia, kad teisės į nuostolius pareiškėjas... 151. 29.10.... 152. Inspekcija neteisingai interpretuoja pareiškėjo reikalavimą dėl nuostolių... 153. 29.11.... 154. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškinio senaties... 155. 29.12.... 156. Pareiškėjas ne kartą kėlė klausimą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009... 157. 29.13.... 158. Nagrinėjamu atveju turi būti atsižvelgta į tai, dėl kokių taikos... 159. 29.14.... 160. Jeigu vis dėlto būtų sprendžiama, jog ieškinio senaties terminas yra... 161. 30.... 162. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės teritorijų planavimo... 163. 30.1.... 164. Pareiškėjo apeliaciniame skunde pateikta tariamai egzistuojančio... 165. 30.2.... 166. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad prieplaukos namelio... 167. 30.3.... 168. Nesutiktina su tuo, kad vienoje iš vėliau atliktų statinio projekto... 169. 30.4.... 170. Pareiškėjui apeliaciniame skunde prieplaukos namelio nugriovimo atsakomybę... 171. 30.5.... 172. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas neprieštarauja Lietuvos... 173. 30.6.... 174. Pareiškėjas neįrodė teisiškai reikšmingo priežastinio ryšio tarp... 175. 30.7.... 176. Pareiškėjo patirtos teismo sprendimo vykdymo išlaidos ir iš jo priteistos... 177. 30.8.... 178. Pareiškėjo prašoma priteisti 61 215,31 Eur turtinių praradimų, kurie kilo... 179. 31.... 180. Atsakovas Neringos savivaldybė, atstovaujama Neringos savivaldybės... 181. 31.1.... 182. Inspekcija apeliaciniame skunde pagrįstai teigia, jog ne tik Klaipėdos... 183. 31.2.... 184. Sutiktina su Inspekcijos argumentu, jog pareiškėjo reikalavimas atlyginti 14... 185. 31.3.... 186. Inspekcijos apeliaciniame skunde pagrįstai nurodyta, kad šioje byloje... 187. 31.4.... 188. Inspekcija savo apeliaciniame skunde teisingai pažymi, kad pirmosios... 189. 31.5.... 190. Inspekcija taip pat pagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas... 191. 31.6.... 192. Pritartina Inspekcijos apeliacinio skundo argumentui, jog iš valstybės ir... 193. 31.7.... 194. Inspekcija apeliaciniame skunde teisingai akcentuoja, jog šioje byloje... 195. 31.8.... 196. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, jog jam turi būti... 197. 31.9.... 198. Nesutiktina su pareiškėjo apeliaciniame skunde dėstomais teiginiais, kad... 199. 31.10.... 200. Pareiškėjo teiginiai, neva techninių projektų brėžiniuose ant prieplaukos... 201. 31.11.... 202. Pareiškėjas savo apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, jog net ir tuo... 203. 31.12.... 204. Pareiškėjo teiginiai, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistas... 205. 31.13.... 206. Pareiškėjas klaidingai teigia, kad šiuo atveju egzistuoja tiesioginis... 207. 32.... 208. Pareiškėjas AB poilsio namai „Ąžuolynas“ vėliau pateikė prašymą... 209. 33.... 210. Atsakovas Neringos savivaldybė, atstovaujama Neringos savivaldybės... 211. Išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja:... 212. IV.... 213. 34.... 214. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos, kurios atsiradimą... 215. 35.... 216. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir... 217. 36.... 218. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria... 219. -... 220. 217 215,01 Eur (750 000 Lt), kuriuos pareiškėjas, vykdydamas Klaipėdos... 221. -... 222. 61 215,31 Eur, kuriuos pareiškėjas, vykdydamas Klaipėdos apygardos teismo... 223. -... 224. 9 763,12 Eur, kuriuos pareiškėjas sumokėjo kaip Klaipėdos apygardos teismo... 225. 37.... 226. Savo ruožtu atsakovai apeliaciniuose skunduose nesutinka su pirmosios... 227. -... 228. 14 481 Eur (50 000 Lt), kuriuos pareiškėjas, vykdydamas Klaipėdos apygardos... 229. -... 230. 2 896,20 Eur, kuriuos pareiškėjas sumokėjo kaip dalies žuvų restorano... 231. 38.... 232. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas... 233. 39.... 234. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą... 235. 40.... 236. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per... 237. 41.... 238. Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino pabaiga iki... 239. 42.... 240. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad reikalavimams dėl padarytos žalos... 241. 43.... 242. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties terminas prasideda nuo... 243. 44.... 244. Nustatant asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie atitinkamos įstatymų... 245. 45.... 246. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą... 247. 46.... 248. Taip pat pabrėžtina, kad ieškinio senaties termino taikymas, praleisto... 249. 47.... 250. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo poziciją, kad ieškinio senaties... 251. 48.... 252. Išplėstinė teisėjų kolegija, remdamasi prieš tai pacituotomis teismų... 253. 49.... 254. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš minėtų derybų metu... 255. 50.... 256. Be to, tuo metu tiek prieplaukos namelis, tiek žuvų restoranas jau buvo... 257. 51.... 258. Tačiau pareiškėjas į teismą dėl žalos, kildinamos iš prieplaukos... 259. 52.... 260. Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio... 261. 53.... 262. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjo... 263. 54.... 264. Šiame kontekste išplėstinė teisėjų kolegija papildomai akcentuoja, kad... 265. 55.... 266. Taigi išplėstinė teisėjų kolegija, remdamasi prieš tai nurodytomis... 267. 56.... 268. Atsižvelgiant į tai, toliau pasisakytina tik dėl pareiškėjo reikalavimų... 269. 57.... 270. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad... 271. 58.... 272. Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas... 273. 59.... 274. Kiek tai susiję su atsakovų neteisėtais veiksmais, iš kurių šioje byloje... 275. 60.... 276. Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad šioje byloje atsakovų... 277. 61.... 278. Pabrėžtina, kad nurodyta pozicija tiek dėl atsakovų neteisėtų veiksmų,... 279. 62.... 280. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašomą priteisti žalą... 281. 63.... 282. Nors byloje nėra duomenų, kad buvo įvykdyta ir Klaipėdos apygardos teismo... 283. 64.... 284. Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad, inter alia siekiant... 285. 65.... 286. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas... 287. 66.... 288. Taigi išplėstinė teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo konkrečiu... 289. 67.... 290. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju tarp... 291. 68.... 292. Tačiau pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai... 293. 69.... 294. Nors atsakovai apeliaciniuose skunduose kelia jų civilinės atsakomybės... 295. 70.... 296. Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje taip pat pareiškė reikalavimus priteisti... 297. 71.... 298. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, jog atlyginami tik tie nuostoliai, kurie... 299. 72.... 300. Atitinkamai šiuo atveju, nors nurodyta žala dėl teismo sprendimo... 301. 73.... 302. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, be kita ko, buvo pateikęs teismui prašymą... 303. 74.... 304. Byloje atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Inspekcijos, taip pat... 305. 75.... 306. Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes, išplėstinė teisėjų kolegija... 307. 76.... 308. Pareiškėjas AB poilsio namai „Ąžuolynas“ ir atsakovas Neringos... 309. 77.... 310. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas,... 311. 78.... 312. Kita vertus, kiek tai susiję su pareiškėjo patirtomis bylinėjimosi... 313. 79.... 314. Pasisakydama dėl atsakovo Neringos savivaldybės prašymo priteisti... 315. 80.... 316. Šiame kontekste pabrėžtina, kad Neringos savivaldybė turi Juridinį,... 317. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 318. Pareiškėjo akcinės bendrovės poilsio namai „Ąžuolynas“ apeliacinį... 319. Atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo... 320. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 30 d. sprendimą... 321. „Pareiškėjo akcinės bendrovės poilsio namai „Ąžuolynas“ skundą... 322. Priteisti pareiškėjui akcinei bendrovei poilsio namai „Ąžuolynas“... 323. Kitą pareiškėjo akcinės bendrovės poilsio namai „Ąžuolynas“ skundo... 324. Priteisti pareiškėjui akcinei bendrovei poilsio namai „Ąžuolynas“ iš... 325. Nutartis neskundžiama....