Byla 2A-420/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Marytės Mitkuvienės ir Nijolės Piškinaitės, sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei, dalyvaujant ieškovo likvidacinės komisijos pirmininkei K. Ž., atsakovo atstovei advokatei Akvilei Bužinskaitei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo likviduojamo žemės ūkio kooperatyvo „Vytaučiai“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 30 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-432-370/2010, pagal ieškovo likviduojamo žemės ūkio kooperatyvo „Vytaučiai“ ieškinį atsakovui I. B. dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas ŽŪK „Vytaučiai“ (toliau – kooperatyvo) visuotinio kooperatyvo narių susirinkimo 2009-02-07 nutarimu yra likviduojamas. Atsakovas nuo 1998-03-19 iki 2009-02-07 buvo kooperatyvo valdybos pirmininkas ir nuo 2006-06-07 iki 2009-02-07 kooperatyvo pirmininkas (1 t., 172-173 b. l.). Atsakovas, neturėdamas visuotinio kooperatyvo narių susirinkimo pritarimo, 2004-12-16 su UAB „Hansa lizingas“ ir UAB „Dotnuvos projektai“ pasirašė lizingo sutartį Nr. LT013175/PPS, pagal kurią kooperatyvas už 251 905 Lt įsigijo traktorių CASE IH ( - ). Sutartimi kooperatyvas įsipareigojo atsakyti už turto išsaugojimą, prisiėmė turto atsitiktinio žuvimo, praradimo, sugadinimo ar sužalojimo riziką, taip pat įsipareigojo tinkamai vykdyti turto draudimo sutartį, laiku mokėti draudimo įmokas, vengti veiklos, kuri pagal draudimo sutartį gali leisti draudikui nutraukti draudimo santykius, padidinti draudimo įmokas ar vienašališkai pakeisti draudimo sąlygas (3.11., 5.1.11., 8.1., 8.1.1.1. punktai) (1 t., 12-20 b. l.). 2008-08-01 traktorius sudegė, kooperatyvas sumokėjo visas likusias įmokas lizingo bendrovei už traktorių, nes dėl atsakovo neveikimo kooperatyvas pažeidė lizingo sutarties 5.1.11 punkto reikalavimą ir neapdraudė traktoriaus. Ieškovo teigimu, atsakovas neturėjo visuotinio kooperatyvo narių susirinkimo ir kooperatyvo valdybos sutikimo kooperatyvui įgyti traktorių, todėl jis prisiėmė ir atsakomybę už galimas pasekmes traktoriaus sugadinimo atveju. Ieškovo nuomone, atsakovas savavališkai nupirko traktorių ir nevykdė sutartinių įsipareigojimų, todėl tik dėl jo kaltės kooperatyvui draudimas neatlygino gaisro metu patirtų nuostolių, o kooperatyvas buvo priverstas įsigyti naudojimui nebetinkamą daiktą ir už jį sumokėti lizingo bendrovei likusias įmokas. Ieškovo teigimu, atsakovas neapdrausdamas traktoriaus aplaidžiai vykdė savo, kaip administracijos vadovo pareigas. Iki gaisro traktoriaus likutinė vertė, atėmus 34 200 Lt PVM ir 68 083,10 Lt nusidėvėjimą, buvo 121 917,90 Lt, po gaisro - 7 037 Lt, todėl atsakovas kooperatyvui privalo atlyginti 114 880,90 Lt žalą, kurią ir prašoma priteisti (2 t., 60-61 b. l.).

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. birželio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė (2 t., 102-105 b. l.), iš ieškovo atsakovui priteisė 2 000 Lt atstovavimo išlaidų, valstybei 56 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų ir grąžino ieškovui 4 260 Lt permokėtą žyminio mokesčio dalį. Teismas, įvertinęs rašytinius įrodymus bei liudytojų parodymus nustatė, kad apie lizingo būdu įgytą traktorių kooperatyvo nariams buvo žinoma - traktorius buvo remontuojamas kooperatyvo darbuotojų ir kooperatyvo lėšomis (1 t., 124-166 b. l.), atsakovas apie traktoriaus įsigijimą kooperatyvo narius informavo 2005-04-09 visuotinio susirinkimo metu (2 t., 10 b. l.), kooperatyvo darbuotojai patvirtino, jog traktorius kooperatyvui buvo būtinas ir kooperatyvui finansinių sunkumų nesukėlė. Teismas sprendė, kad nors sudarydamas lizingo sutartį atsakovas ir viršijo savo, kaip juridinio asmens valdymo organo kompetenciją, tačiau įgydamas traktorių veikė kooperatyvo interesais, sandoris neprieštaravo kooperatyvo veiklos tikslams, kooperatyvui buvo naudingas, suinteresuoti asmenys nereikalavo atsakovo vienašališką sprendimą pirkti traktorių pripažinti negaliojančiu CK 2.82 straispnio 4 dalies pagrindu, nereiškė reikalavimo pripažinti atsakovą tikruoju pirkėju vadovaujantis CK 1.87 straipsnio 1 dalimi, neginčijo sandorio CK 1.82 straipsnio 1 dalies ar kitais pagrindais, todėl padarė išvadą, kad lizingo sutarties šalimi yra ieškovas, kuris ir turi atsakyti už prievoles, kilusias iš sutarties. Teismas analizavo vadovo atsakomybę pagal civilinius įstatymus ir pagal darbo teisės normas ir konstatavo, kad nustačius ieškovo nurodytų ir kitų atsakovo veiksmų neteisėtumą turi būti sprendžiama dėl jo materialinės atsakomybės pagal DK 255 straipsnio 5 punktą. Vertindamas atsakovo veiksmų teisėtumą, teismas sprendė, kad nei įstatymai, nei kooperatyvo įstatai administracijos vadovo prievolės drausti bendrovės turtą (išskyrus privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą), ir konkrečiai – nuo gaisro, nenumatė; kad įrodymų apie tokios atsakovo pareigos buvimą kooperatyvo vidaus dokumentuose nėra. Todėl atsakovo neveikimą, neapdraudžiant traktoriaus, teismas nepripažino neteisėtais veiksmais materialinės atsakomybės prasme. Teismas nenustatė priežastinio ryšio tarp turto neapdraudimo fakto ir kilusios žalos. Iš subjektyvių bylos duomenų – liudytojų parodymų, ieškovo atstovo paaiškinimų dėl traktoriaus eksploatavimo aplinkybių ir gaisro priežasties, bei draudimo taisyklių teismas sprendė, kad net ir esant draudimo apsaugai, nėra pagrindo pripažinti, kad įvykis būtų buvęs pripažintas draudžiamu ir žalą būtų padengęs draudikas. Teismas nekonstatavo DK 246 straipsnio 2 ir 3 punktuose numatytų sąlygų materialinei atsakomybei kilti, todėl ieškinį atmetė.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Apeliaciniu skundu ieškovas likviduojama ŽŪK “Vytaučiai” prašo Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

91. Teismo sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas, prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams. Teismas vadovavosi vidiniu įsitikinimu, o ne įstatymais.

102. Atsakovas neturėjo visuotinio kooperatyvo narių sutikimo įsigyti traktorių. Atsakovas savavališkai, vienasmeniškai pasirašė sutartį, įgijo traktorių, todėl pažeidė tuo metu galiojusių 1998-03-19 kooperatyvo įstatų 8 ir 8.1 punktus, kuriuose nustatyta, kad valdymo organai yra visuotinis kooperatyvo susirinkimas ir valdyba. Administracijos vadovo pareigų šie įstatai nereglamentavo, todėl atsakovas galėjo veikti tik įstatų rėmuose, t. y. vykdyti visuotinio susirinkimo ir valdybos priimtus sprendimus. Nupirkęs traktorių be valdymo organų sprendimo, atsakovas prisiėmė visą materialinę atsakomybę už jo išsaugojimą.

113. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad dėl atsiradusios žalos atsakomybė tenka kooperatyvui, nes kooperatyvas patyrė žalą tik dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo). Įgijęs traktorių, atsakovas žinojo ir privalėjo suprasti, kad visą atsakomybę dėl jo eksploatacijos, kitų lizingo sutarties punktų vykdymo prisiima asmeniškai, nes pats asmeniškai, savo rizika, traktorių įgijo, todėl traktoriaus eksploatacijai ir priežiūrai privalėjo skirti ypatingą dėmesį. Atsakovas informavo kooperatyvo narius apie traktoriaus įsigijimą praėjus pusei metų, todėl kooperatyvo nariai nieko pakeisti nebegalėjo, nes jau buvo įmokėta didelė lizingo sutarties suma.

124. Atsakovas jautėsi visišku šeimininku ir kooperatyvo savininku, jame veikė ne kaip administracijos vadovas, o kaip savininkas, todėl bet kokie jo veiksmai, dėl kurių koopertavui padaryta žala, turi būti vertinami kaip tyčinis žalos padarymas. Atsakovas žinojo apie prisiimtus įsipareigojimus, įgijus traktorių jį apdrausti nuo visų rizikų, tačiau ne tik pats nesiėmė jokių veiksmų įvykdyti savo pareigą, tačiau šios pareigos neperleido kitiems, atsakingiems kooperatyvo darbuotojams ar valdybos nariams, todėl yra atsakingas už atsiradusią 114 880,90 Lt žalą.

135. Kooperatvo narių susirinkimas buvo sukviestas kooperatyvo narių iniciatyva. Kooperatyvo narių visuotinis susirinkimas ir valdybos posėdžiai nebuvo kviečiami daugiau nei tris metus. Valdybos nariai prie kooperatyvo valdymo nebuvo prileidžiami, todėl įtakoti traktoriaus eksploatacijos ar kitų sutarties sąlygų vykdymo neturėjo galimybės. Kooperatyve dirbo tik trys vadovaujantys specialistai ir trys mechanizatoriai, todėl nebuvo kam kontroliuoti kooperatyvo pirmininko veiklos.

14Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas I. B. prašo Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį sundą atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (2 t., 1-3 b. l.). Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

151. Kooperatyvo nariai apie įgytą traktorių žinojo, su juo kooperatyvo naudai buvo atliekami žemės ūkio darbai, jokių pretenzijų atsakovui dėl to neišreiškė, 2006 m. atsakovą perrinko kooperatyvo pirmininku. Šios aplinkybės rodo kooperatyvo narių pritarimą traktoriaus įsigijimui. Be šio traktoriaus, kartu buvo įsigyta tomis pačiomis sąlygomis ir kita žemės ūkio technika, tačiau ieškovas dėl šios žemės ūkio technikos jokių pretenzijų atsakovui nereiškia.

162. Ieškovas neįrodė atsakovo veiksmų neteisėtumo bei priežastinio ryšio tarp traktoriaus sudegimo ir atsakovo, kaip kooperatyvo pirmininko, veiksmų, todėl civilinė deliktinė aysakomybė nesant visų sąlygų, negali kilti.

173. Ieškovo pateikta nuostolių skaičiavimo metodika yra neaiški.

18IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

20Byloje nagrinėjamas ginčas dėl žemės ūkio kooperatyvo pirmininko, kaip juridinio asmens valdymo organo, atsakomybės už juridiniam asmeniui padarytą žalą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad reikalaudamas žalos atlyginimo ieškovas įrodinėja atsakovo veiksmų, atliktų veikiant kaip kooperatyvo valdymo organui “vidiniuose” santykiuose, neteisėtumą, ir konstatavo, kad dėl atsakovo atsakomybės spręstina pagal darbo teisės normas, reglamentuojančias darbuotojo materialinę atsakomybę. Ieškinio atmetimą teismas grindė tuo, kad byloje neįrodytos DK 246 straipnio 2 ir 3 punktuose numatytos materialinės atsakomybės sąlygos.

21Dėl atsakovo veiksmų kooperatyvui įsigyjant lizingo objektą vertinimo

22Byloje nustatyta, kad kooperatyvas įkurtas reorganizavus žemės ūkio bendrovę „Vytaučiai“. Pagal 1998-09-19 kooperatyvo įstatus, kooperatyvo valdymo organai nuo 1998-03-19 iki 2006-06-06 buvo visuotinis kooperatyvo narių susirinkimas ir valdyba (1 t., 172-175 b. l.), todėl šiuo laikotarpiu visi sprendimai, susiję su kooperatyvo valdymu ir kasdienine jo veikla, turėjo būti priimti visuotiniame kooperatyvo narių susirinkime ar valdyboje. Būdamas kooperatyvo valdybos pirmininku ir neturėdamas visuotinio kooperatyvo narių susirinkimo ar valdybos pritarimo, atsakovas 2004-12-16 su UAB „Hansa lizingas“ ir UAB „Dotnuvos projektai“ pasirašė lizingo sutartį Nr. LT013175/PPS, pagal kurią turto išpirkimo iki 2009-12-30 būdu už 251 905 Lt kooperatyvas įsigijo traktorių CASE IH ( - ) ( 1 t., 10-27 b. l.). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad sudarydamas šią sutartį, atsakovas viršijo savo įgaliojimus. Šios teismo išvados bylos šalys neginčija. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino minėto sandorio tikslus bei pasekmes kooperatyvui ir teisingai nustatė, kad atsakovo veiksmų neteisėtumas įgalinimų viršijimo aspektu nesukėlė ieškovui, kaip lizingo objekto įgijėjui, neigiamų pasekmių, ir kad prievoles pagal lizingo sutartį privalėjo vykdyti ieškovas. Apeliacinio skundo argumentai šiuo klausimu yra iš esmės analogiški išdėstytiems ieškinyje ir pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia. Apelianto argumentai, kad teismas neįvertino jo motyvų dėl atsakovo vadovavimo kooperatyvui autoritarinio pobūdžio, nagrinėjamu atveju teisiškai nereikšmingi. Atkreiptinas dėmesys, kad kolegialūs ieškovo valdymo organai tokį atsakovo vadovavimo būdą toleravo, laikė tinkamu, nes 2006 m. perrinko jį kooperatyvo valdybos pirmininku ir išrinko kooperatyvo administracijos vadovu. Pirmosios instancijos teismas išanalizavo kooperatyvo kolegialių valdymo organų požiūrį į ginčo turto įsigijimą, tinkamai įvertino lizingo sutarties neginčijimo aspektus ir padarė pagrįstas išvadas dėl sandorio naudingumo ieškovui. Todėl apeliacinio skundo argumentais konstatuoti žalos dėl traktoriaus įsigijimo atsiradimą ir dėl to taikyti atsakovui atsakomybę nėra pagrindo.

23Dėl atsakovo veiksmų kooperatyvui neapdraudus lizingo objekto ir priežastinio ryšio su atsiradusia žala vertinimo

24Žalos atlyginimo reikalavimą juridinis asmuo kildina iš vienasmenio administracijos vadovo veiksmų neteisėtumo, kuris grindžiamas aplaidžiu šio valdymo organo pareigų atlikimu - sutartinio įsipareigojimo apdrausti lizingo objektą nevykdymu. Pirmosios instancijos teismas šiuos ieškovo argumentus pripažino nepagrįstais ir nekonstatavo atsakovo veiksmų neteisėtumo.

25Byloje nustatyta, kad traktoriaus įgijimo lizingo būdu sutartį kooperatyvo vardu sudarė jam pagal įstatymą ir įstatus atstovaujantis atsakovas. Pagal lizingo sutarties sąlygas už turto išsaugojimą atsakingas lizingo gavėjas (ieškovas) (3.11. p.), pareiga sudaryti turto draudimo sutartį lizingo bendrovės naudai ir ją tinkamai vykdyti visą lizingo sutarties galiojimo laikotarpį tenka taip pat ieškovui (5.1.11., 8.1.1.2., 8.2.1., 8.2.2 p.). Lizingo sutartis reikalavo apdrausti turtą be kitų rizikų ir nuo gaisro (8.1.1.1. p.). Byloje nustatyta, kad dėl lizingo būdu įsigytame traktoriuje kilusio gaisro traktorius buvo sunaikintas. Įvykio metu lizingo objektas nebuvo apdraustas, kooperatyvas nebuvo įgijęs nuosavybės teisių į šį turtą, nes jis dar nebuvo išpirktas. Analizuojamų įvykių laikotarpiu atsakovas buvo kooperatyvo valdybos pirmininkas ir administracijos vadovas.

26Kooperatyvo valdymo organais yra narių susirinkimas, valdyba ir adminisracijos vadovas (Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 15 str. 1 d.). Pagal šio įstatymo 17 straipsnio 8 dalį, administracijos vadovas yra vienasmenis valdymo organas, vadovaujantis administracijai. Administracijos vadovas organizuoja ir vykdo kooperatinės bendrovės ūkinę finansinę veiklą, atstovauja kooperatinei bendrovei santykiuose su trečiaisiais asmenimis, teisme, arbitraže, sudaro sandorius, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro su jais darbo sutartis, teikia valdybai medžiagą apie savo darbą, kooperatinės bendrovės veiklos programos, pajamų ir sąnaudų sąmatos, finansinės atskaitomybės ir pelno (nuostolio) paskirstymo projektus, atlieka kitus kooperatinės bendrovės įstatuose jo kompetencijai priskirtus veiksmus. Administracijos darbo tvarka nustatoma administracijos darbo reglamente. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ieškovo 2006-06-07 įstatų 25, 28 punktuose ( 1 t., 98-103 b. l.). Pagal minėto įstatymo 17 straipsnio 10 dalį, valdybos nariai ir valdybos pirmininkas, administracijos vadovas privalo atlyginti kooperatinei bendrovei nuostolius, padarytus dėl valdybos arba administracijos vadovo sprendimų, priimtų pažeidžiant kooperatinės bendrovės įstatus ar su kooperatinių bendrovių veikla susijusius įstatymus. Valdybos nario ir valdybos pirmininko arba administracijos vadovo atsistatydinimas ar pašalinimas iš pareigų neatleidžia jo nuo nuostolių, kurie susidarė dėl jo kaltės, atlyginimo.

27Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamam atvejui taikomas teisinis reglamentavimas nenumato administracijos vadovo prievolės apskritai drausti bendrovės turtą (išskyrus privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą), ir konkrečiai – nuo gaisro, todėl atsakovo neveikimą neapdraudžiant traktoriaus nelaikė neteisėtais veiksmais. Teisėjų kolegija nesutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.

28Pagal lizingo sutartį ieškovas tapo transporto priemonės (traktoriaus) valdytoju, todėl jam kilo pareiga apdrausti šį turtą civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu pagal Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą. Tokią pareigą ieškovas prisiėmė ir pagal lizingo sutarties 8.1 punktą. Apdrausti lizingo objektą nuo gaisro reikalavo sutarties 8.1.1.1. punktas. Taigi, lizingo gavėjo pareiga drausti lizingo objektą kilo iš sutarties ir iš įstatymo. Byloje nėra duomenų, kad traktorius buvo apdraustas privalomuoju draudimu.

29Pagal aptartas Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo ir ieškovo įstatų nuostatas, administracijos vadovui tenka pareiga efektyviai valdyti kooperatyvo turtą, užtikrinti jo apsaugą, tinkamai vykdyti kooperatyvo prisiimtus sutartinius įsipareigojimus. Žemės ūkio kooperatyvas yra fizinių asmenų įsteigta įmonė, skirta narių ekonominiams, socialiniams bei kultūriniams poreikiams tenkinti (Įstatų 1 p.). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad įmonės administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo ( fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; administracijos vadovui keliama lojalumo pareiga (duty of loyalty); įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus; ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju tinkamai vykdė savo pareigas nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. AB bankas „Snoras“, bylos Nr. 3K-3-880/2002; 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. J. J. v. J. B. ir kt., bylos Nr. 3K-7-266/2006).

30Pagal lizingo sutartį pareiga išsaugoti lizingo turtą tenka kooperatyvui, kuris prisiėmė turto atsitiktinio žuvimo, praradimo, sugadinimo ar sužalojimo riziką taip pat pareigą apdrausti šį turtą ir tinkamai vykdyti draudimo sutartį. Administracijos vadovas atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą, turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė (šiuo atveju kooperatyvas) veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Kasdieninės įmonės veiklos organizavimas apima pareigą tinkamai vykdyti visus įmonės įsipareigojimus pagal prisiimtas sutartines prievoles. Kai įmonės prievolės neįvykdomos dėl aplaidaus administracijos vadovo pareigų atlikimo (neveikimo), tai yra pagrindas konstatuoti šio valdymo organo veiksmų neteisėtumą. Atsakovo kasmetinės atostogos tuo metu, kai turėjo būti pratęsta lizingo objekto draudimo apsauga, neturi teisinės reikšmės tinkamam prievolių vykdymui, nes atsakovo, kaip administracijos vadovo, pareiga užtikrinti tinkamą juridinio asmens veiklos organizavimą ir vykdymą apima ir administracijos vadovo kasmetinių atostogų metu. Byloje nepateikta rašytinių įrodymų, pagrindžiančių atsakovo pavadavimą jo kasmetinių atostogų metu, todėl nėra teisinio pagrindo išvadai, jog dėl draudimo sutarties nepratęsimo yra atsakingas ne kooperatyvo pirmininkas, o kitas asmuo.

31Ieškovui nevykdant pareigos apsaugoti lizingo objektą draudimu, lizingo bendrovė įgija teisę, bet ne pareigą, ieškovo sąskaita pati tinkamai apdrausti turtą ar sudaryti transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį ir taikyti ieškovui sankcijas (lizingo sutarties 8.2.1. p.). Byloje nėra duomenų, kad lizingo sutarties šalys buvo susitarusios dėl lizingo bendrovės įsipareigojimo sudaryti draudimo sutartį ir dėl to pasirašiusios atitinkamą pakeitimą, kaip tai numatyta lizingo sutarties 8.1.4 punkte. Šios aplinkybės bei sutartinė kooperatyvo pareiga išsaugoti lizingo turtą paneigia atsakovo argumentus, kad ne tik lizingo gavėjas, bet ir lizingo bendrovė turėjo pareigą drausti lizingo turtą ir dėl to ji taip pat yra atsakinga už kilusias pasekmes.

32Nagrinėjamu atveju ieškovas patyrė žalą dėl to, kad gaisro metu sudegė lizingo būdu valdomas traktorius. Byloje neįrodyta, kad atsakovo veiksmai (neveikimas) lėmė turto sunaikinimą. Todėl šiuo aspektu atsakovo atsakomybė negalima.

33Atsakovui neįvykdžius pareigos apdrausti turtą, sudegus šiam turtui ieškovas įvykdė likusius įsipareigojimus lizingo bendrovei ir įgijo nuosavybės teises į sunaikintą turtą, tokiu būdu patirdamas išlaidas dėl likusių turto išpirkimo įmokų sumokėjimo. Ieškovo teigimu, draudimo apsaugos turtui jo sunaikinimo metu nebuvimas lėmė draudimo išmokos negavimą, o tai savo ruožtu sąlygojo ieškovo pareigą sumokėti lizingo davėjui likusias turto išpirkimo įmokas už gaisro metu sunaikintą lizingo objektą. Taigi, nustatytų atsakovo neteisėtų veiksmų pasekmės iš esmės siejamos su išlaidomis, kurias ieškovas patyrė išpirkdamas gaisro sunaikintą lizingo objektą, kai draudimo apsaugai esant nesumokėtas išpirkimo įmokas galėjo padengti draudimo išmoka. Tai patvirtina lizingo sutarties 8.2.3. punktas, pagal kurį iš draudimo išmokos, kurią draudikas išmoka pavogus, žuvus ar sugedus turtui (draudikui ar nepriklausomam ekspertui pripažinus turtą neremontuotinu), apmokamos draudimo išmokos gavimo dienai lizingo gavėjo nesumokėtos turto išpirkimo įmokos, netesybos, kiti nesumokėti mokėjimai, palūkanos, o likusi draudimo išmokos suma pervedama lizingo gavėjui.

34Atsakomybė negalima, jeigu nenustatoma viena iš būtinųjų sąlygų - priežastinis neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos ryšys. Ar egzistuoja priežastinis ryšys tarp asmens atliktų veiksmų (neveikimo) ir kilusių neigiamų padarinių, sprendžiama iš konkrečių bylos aplinkybių. Pagal CK 6.247 straipsnio pateiktą priežastinio ryšio apibrėžtį ir formuojamą teismų praktiką skiriamas tiesioginis ir netiesioginis priežastinis ryšys. Tiesioginiu priežastiniu ryšiu laikomas toks priežastinis ryšys, kai dėl neteisėtų asmens veiksmų žala atsiranda tiesiogiai, t. y., teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmai yra tiesiogiai susiję su kilusiais neigiamais padariniais. Netiesioginis priežastinis ryšys konstatuojamas tada, kai asmens veiksmai tiesiogiai nelemia žalos padarymo, tačiau sudaro sąlygas žalai atsirasti ir jai padidėti. Nagrinėjamu atveju, kolegijos vertinimu, galima būtų spręsti dėl netiesioginio priežastinio ryšio tarp nustatytų neteisėtų atsakovo veiksmų ir patirtų ieškovo išlaidų egzistavimo tik nustačius ir įvertinus esminės reikšmės šiam ryšiui konstatuoti turinčias aplinkybes, susijusias su prielaidų draudimo išmokai gauti buvimu.

35Pirmosios instancijos teismas nenustatė priežastinio neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo ryšio, motyvuodamas tuo, kad net ir esant draudimo apsaugai pagal ankstesnio draudimo taisykles draudimo išmoka nebūtų buvusi išmokėta, nes turtas buvo eksploatuojamas netinkamai. Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010). Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti netinkamo lizingo objekto eksploatavimo faktą, remdamasis vien tik ieškovo atstovų paaiškinimais dėl gesintuvo nebuvimo, kai juos paneigia byloje esančios publikacijos duomenys apie traktoriaus gesinimo aplinkybes (1 t., 30-31 b. l.).

36Draudimo išmoka mokama esant draudžiamam įvykiui. Ar įvykis yra draudžiamas sprendžia draudikas pagal draudimo sutarties sąlygas ir jai taikomas draudimo taisykles. Ankstesnių laikotarpių draudimo sutartimis lizingo turtas buvo draudžiamas ūkininko turto draudimu nuo ugnies, vandens, vagystės, atsitrenkimo rizikų (2 t., 15-20 b. l.). Pagal šio draudimo taisykles ugnies rizika apibrėžiama kaip gaisro – ugnies, atsiradusi ne šiam tikslui skirtame židinyje arba išsiveržusi iš jo ir galinti plisti savaime (4.1.1. punktas). Šiose taisyklėse taip pat numatyti atvejai, kada nuostoliai dėl gaisro neatlyginami. Apie tai, kad gaisro kilimo priežastimi galėjo būti kondicionierius, pirmosios instancijos teismas sprendė iš liudytojo parodymų (2 t., 34 b. l.). Byloje esanti Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2008-08-04 pažyma patvirtina gaisro faktą, tačiau joje gaisro priežastis nenurodyta (1 t., 28 b. l.). Sprendžiant dėl atsakovo atsakomybės, gaisro kilimo priežastis yra svarbi aplinkybė nustatant ieškovo galimybę gauti draudimo išmoką tuo atveju, jei atsakovas, kaip administracijos vadovas, būtų įvykdęs visas kooperatyvo prisiimtas sutartines pareigas. Apeliacinės instancijos teismui pateikta Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pažyma liudija tikėtiną gaisro priežastį – trumpą jungimą traktoriaus kabinos elektros instaliacijoje (2 t., 123 b. l.). Šie gaisro priežasties duomenys nėra pakankami teismui spręsti apie tai, ar įvykis būtų pripažintas draudžiamu. Šiai aplinkybei nustatyti reikalingi papildomi ginčo turtą ankščiau draudusios draudimo įmonės duomenys dėl įvykio draudžiamumo, dėl galimos draudimo išmokos dydžio. Pripažinus įvykį draudžiamu, reikalinga įvertinti ir lizingo bendrovės duomenis apie po įvykio ieškovo sumokėtų įmokų dydį ir galimą jų padengimą draudimo išmoka. Po įvykio lizingo bendrovei ieškovo sumokėtų įmokų dydžiui nustatyti byloje esantys duomenys nėra pakankami (1 t., 29 b. l.; 2 t., 80 b. l.).

37Ieškovas neįrodė, kad už tinkamą traktoriaus eksploatavimą yra atsakingas atsakovas. Tačiau nustačius, kad traktoriaus elektros instaliacija buvo techniškai netvarkinga, svarstytinas klausimas dėl atsakingo už traktoriaus techninę būklę asmens įtraukimo dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų.

38Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje sodininkų bendrija „ Šermukšnėlė“ v. J. Z., bylos Nr. 3K-3-460/2008). Jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato, kad nėra pagrindo reikalavimą tenkinti visa apimtimi, o yra pagrindas reikalavimą patenkinti iš dalies, tai teismas turi priimti sprendimą reikalavimą patenkinti iš dalies. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas įvertinęs byloje pateiktus įrodymus. Tai atitinka Europos deliktų teisės nuostatas (žr. Principles of European Tort Law; www. egtl. org). Pagal principų 2:105 straipsnį teismas gali nustatyti nuostolių dydį, jeigu šalis tikslaus dydžio įrodyti negali arba jeigu tai yra neekonomiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-69/2009). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostata, jog jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, reiškia, kad kai šalys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus. Ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 str.).

39114 880, 90 Lt žalą ieškovas grindžia traktoriaus įsigijimo kainos 224 200 Lt, savikainos sudegimo dieną 121 917,90 Lt ir likutinės 7 037 Lt vertės santykiu (2 t., 62-79 b. l.). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokio dydžio žala nagrinėjamu atveju negali būti priteisiama, nes neįrodyti atsakovo neteisėti veiksmai dėl turto sunaikinimo. Žalos atlyginimo reikalavimas grindžiamas atsakovo neveikimu dėl pareigos išsaugoti turtą neįvykdymo, todėl šiuo aspektu žalos dydis sietinas su gautinos draudimo išmokos dydžiu. Kadangi byloje nėra objektyvių duomenų apie galimą draudimo išmoką, nėra galimybės nustatyti ieškovo patirtų nuostolių dydžio, kol nenustatyta likusių ieškovo piniginių įsipareigojimų lizingo bendrovei apimtis draudimo išmokos gavimo atveju.

40Įvertinus išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė svarbių kilusiam ginčui išspręsti aplinkybių, susijusių su įvykio draudžiamumu, kaip prielaida gauti draudimo išmoką, kurios reikšmingos sprendžiant dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinio ryšio egzistavimo bei žalos dydžio. Dėl nurodytų neištirtų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio, reikalautinų įrodymų gavimo galimybių yra pagrindas išvadai, kad byla apeliacinės instancijos teisme būtų nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, todėl konstatuotinas bylos esmės neatskleidimas. Bylos esmės neatskleidimas yra esminis proceso teisės normų pažeidimas. Nustačius eksploatuoto traktoriaus techninės būklės trūkumus, turės būti sprendžiamas atsakingų už ją asmenų dalyvavimo byloje klausimas, kurio apeliacinės instancijos teismas negali išspręsti, aiškinamos ir svarstomos bylos faktinės ir teisinės aplinkybės, o po jų esminio ištyrimo ir įvertinimo užtikrinta apeliacijos teisė, todėl teisėjų kolegija sprendžia esant pagrindą perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.). Nagrinėjant bylą iš naujo, nepažeidžiant šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principų (CPK 12, 17 str.) ir tinkamai įgyvendinant kooperacijos principą (CPK 8 str.), spręstina dėl draudimo išmokos gavimo prielaidų ir jos dydžio, pasiūlant šalims pateikti papildomus įrodymus šioms aplinkybėms nustatyti ir jas įvertinti. Taip pat svarstytina ir dėl atsakovo atsakomybės – civilinės deliktinės pagal Civilinio kodekso normas ar materialinės pagal darbo teisės nuostatas, rūšies, iš naujo įvertinant santykių, kuriuose veikdamas kaip kooperatyvo valdymo organas atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, pobūdį.

41Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

42Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 30 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas ŽŪK „Vytaučiai“ (toliau – kooperatyvo) visuotinio... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. birželio 30 d. sprendimu ieškinį... 7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 8. Apeliaciniu skundu ieškovas likviduojama ŽŪK “Vytaučiai” prašo... 9. 1. Teismo sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas, prieštarauja teisingumo,... 10. 2. Atsakovas neturėjo visuotinio kooperatyvo narių sutikimo įsigyti... 11. 3. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad dėl atsiradusios žalos... 12. 4. Atsakovas jautėsi visišku šeimininku ir kooperatyvo savininku, jame... 13. 5. Kooperatvo narių susirinkimas buvo sukviestas kooperatyvo narių... 14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas I. B. prašo Klaipėdos apygardos... 15. 1. Kooperatyvo nariai apie įgytą traktorių žinojo, su juo kooperatyvo... 16. 2. Ieškovas neįrodė atsakovo veiksmų neteisėtumo bei priežastinio ryšio... 17. 3. Ieškovo pateikta nuostolių skaičiavimo metodika yra neaiški.... 18. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 19. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo... 20. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl žemės ūkio kooperatyvo pirmininko, kaip... 21. Dėl atsakovo veiksmų kooperatyvui įsigyjant lizingo objektą vertinimo... 22. Byloje nustatyta, kad kooperatyvas įkurtas reorganizavus žemės ūkio... 23. Dėl atsakovo veiksmų kooperatyvui neapdraudus lizingo objekto ir... 24. Žalos atlyginimo reikalavimą juridinis asmuo kildina iš vienasmenio... 25. Byloje nustatyta, kad traktoriaus įgijimo lizingo būdu sutartį kooperatyvo... 26. Kooperatyvo valdymo organais yra narių susirinkimas, valdyba ir adminisracijos... 27. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamam atvejui taikomas... 28. Pagal lizingo sutartį ieškovas tapo transporto priemonės (traktoriaus)... 29. Pagal aptartas Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo ir ieškovo... 30. Pagal lizingo sutartį pareiga išsaugoti lizingo turtą tenka kooperatyvui,... 31. Ieškovui nevykdant pareigos apsaugoti lizingo objektą draudimu, lizingo... 32. Nagrinėjamu atveju ieškovas patyrė žalą dėl to, kad gaisro metu sudegė... 33. Atsakovui neįvykdžius pareigos apdrausti turtą, sudegus šiam turtui... 34. Atsakomybė negalima, jeigu nenustatoma viena iš būtinųjų sąlygų -... 35. Pirmosios instancijos teismas nenustatė priežastinio neteisėtos veikos ir... 36. Draudimo išmoka mokama esant draudžiamam įvykiui. Ar įvykis yra... 37. Ieškovas neįrodė, kad už tinkamą traktoriaus eksploatavimą yra atsakingas... 38. Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra... 39. 114 880, 90 Lt žalą ieškovas grindžia traktoriaus įsigijimo kainos 224 200... 40. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad pirmosios instancijos... 41. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 42. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 30 d. sprendimą panaikinti ir...