Byla 2A-901-614/2016

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Onos Gasiulytės, Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Andriaus Veriko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-29 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. D. ieškinį atsakovei J. I. D. dėl santuokos nutraukimo ir su santuokos nutraukimu susijusių klausimų sprendimo bei atsakovės J. I. D. priešieškinį ieškovui V. D. dėl santuokos nutraukimo ir su santuokos nutraukimu susijusių klausimų sprendimo; išvadą teikianti institucija: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas 2011-12-07 ieškiniu bei 2012-12-18 patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas santuoką, sudarytą 1993-09-09 Vilniaus miesto CMS tarp V. D. ir atsakovės J. I. D. nutraukti dėl J. I. D. kaltės; nustatyti sūnaus T. D. gyvenamąją vietą su motina J. I. D.; priteisti iš atsakovės J. I. D. V. D. išlaikymui mokamas periodines išmokas po 800 Lt; po santuokos nutraukimo palikti pavardes: ieškovui – D., atsakovei – D.; pripažinti 72,73/100 dalis buto, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ) (268 373,70 Lt vertės) ir 72,73/100 dalis garažo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ) (10254,93 Lt vertės) V. D. asmenine nuosavybe; padalinti 27,27/100 dalis garažo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ) (3845,07 Lt vertės), ir garažą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), natūra priteisti ieškovui, kompensuojant atsakovei pinigais už jai priklausančią garažo dalį – 1922,53 Lt; atsakovei priteisti 13,71/100 dalis buto, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ) (50589,22 Lt vertės), į šią sumą įskaitant 245,07 Lt kompensaciją; ieškovui priteisti 13,56/100 dalių buto, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ) (50036,40 Lt vertės); nustatyti naudojimosi butu tvarką: ieškovui skirti naudotis: kambariu, plane pažymėta indeksu 30 – 4, turinčiu 32,10 kv.m. plotą; kambariu, plane pažymėta indeksu 30-6, turinčiu 19,65 kv.m. plotą; kambariu, plane pažymėta indeksu 30-7, turinčiu 19,70 kv.m. plotą; atsakovei skirti naudotis kambariu, plane pažymėta indeksu 30-5, turinčiu 15,13 kv.m. plotą; bendram naudojimui paskirti: koridorių, plane pažymėta indeksu 30-1, turinčiu 22,03 kv.m. plotą; tamsų kambarį, plane pažymėta indeksu 30-2, turinčiu 3,47 kv.m. plotą; virtuvę, plane pažymėta indeksu 30-3, turinčiu 14,11 kv.m. plotą; vonią-tualetą, plane pažymėta indeksu 30-8, turinčius 7,89 kv.m. plotą; padalinti kilnojamąjį turtą ir V. D. priteisti turto už 21300 Lt, J. I. D. priteisti turto už 28650 Lt; priteisti iš atsakovės į valstybės biudžetą Vilniaus Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtas išlaidas (t. 2, b.l. 75-81). Nurodė, jog iš pradžių santuokinis gyvenimas buvo sklandus, tačiau nesklandumai prasidėjo, kai ieškovas susirgo, pradėjo nebeuždirbti pinigų, mirus motinai, kuri atiduodavo gaunamą pensiją. Sutuoktinė pradėjo nebegerbti ieškovo, nuteikinėti prieš jį vaiką, imitavo sužalojimus, triukšmavo, barėsi. Nustojus gauti pakankamai pinigų, prasidėjo šeimoje problemos, o ieškovui nesutikus, kad sūnus M. su žmona apsigyventų kartu, šeimos santykiai visai nutrūko. Ieškovo manymu, būtent atsakovė nebuvo lojali, nustojo gerbti, remti moraliai ir materialiai, neatsižvelgė į ieškovo galimybes, neprisidėjo prie visos šeimos poreikių tenkinimo, nepuoselėjo ir nesaugojo santuokinių ryšių, nuteikinėjo vaikus prie ieškovą, todėl mano, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės. Ieškovas nurodė, jog yra sergantis, invalidas, neturintis lėšų pragyvenimui, gauna 400 Lt invalidumo pensiją, todėl iš atsakovės priteistinas išlaikymas ieškovui po 800 Lt kas mėnesį. Ieškovas sutiko, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, tačiau teikti išlaikymą vaikui negali, nes negauna pajamų. Prašė pripažinti dalį buto ir garažo jo asmenine nuosavybe bei padalinti santuokos metu įgytus daiktus.

5Atsakovė J. I. D. 2012-05-10 pateikė priešieškinį bei patikslintą priešieškinį, kuriuo prašė patvirtinti, kad J. I. D. ir V. D., gyvena skyrium nuo 2005 m. liepos mėnesio; santuoką, sudarytą 1993-09-09 tarp J. I. D. ir V. D., įregistruotą Vilniaus m. CM skyriuje, nutraukti dėl V. D. kaltės; nutraukus santuoką palikti santuokines pavardes “D.“ ir „D.“; sūnaus T. D., a.k ( - ) gyvenamąją vietą nustatyti su J. I. D.; priteisti iš V. D. sūnaus T. D. išlaikymui 14/100 dalių 135,79 kv.m. bendro ploto buto (unikalus Nr. ( - )), esančio ( - ) (vidutinė rinkos vertė 51 660 Lt, kas atitinka 14961,77 Eur) iš jam tenkančių 50/100 dalių 135,79 kv.m. bendro ploto buto (unikalus Nr. ( - )), esančio ( - ); padalinti santuokoje įgytą turtą: I. J. D. paskirti natūra 50/100 dalių 135,79 kv.m. bendro ploto buto (unikalus Nr. ( - )), esančio ( - ) (vidutinė viso buto rinkos vertė 369 000 Lt (kas atitinka 106869,78 Eur), dalies vertė 184 500 Lt, kas atitinka 53434,89 Eur); t.y. turto natūra už 184 500 Lt (kas atitinka 53434,89 Eur); V. D. paskirti natūra: 16,21 kv.m. bendro ploto negyvenamąją patalpą garažą (unikalus Nr. ( - )), esantį ( - ) (vidutinė rinkos vertė 14 100 Lt), kas atitinka 4083,64 Eur); 36/100 dalis 135,79 kv.m. bendro ploto buto (unikalus Nr. ( - )), esančio ( - ) (vidutinė viso buto rinkos vertė 369 000 Lt, (kas atitinka 106869,78 Eur) dalies vertė 132 840 Lt (kas atitinka 38473,12 Eur); automobilį Renault Laguna v/n ( - ) (vidutinė rinkos vertė 3 000 Lt, kas atitinka 868,86 Eur), automobilį Ford Sierra v/n ( - ) (vidutinė rinkos vertė 900 Lt, kas atitinka 260,66 Eur); t.y. iš viso turto natūra už 150 840 Lt( kas atitinka 43686,28 Eur); nustatyti naudojimosi butu tvarką: I. J. D., paskirti naudotis kambarius, pažymėtus plane indeksais 30-4 (plotas 32,10 kv.m.); 30-7 (plotas 19,70 kv.m.), sandėlį, pažymėta plane indeksu 30-2 (plotas 3,47 kv.m.); V. D. paskirti naudotis kambariu, pažymėtu plane indeksu 30-6 (plotas 19,65 kv.m.); T. D. paskirti naudotis kambarį, pažymėtą plane indeksu 30-5 (plotas 15,13 kv.m.); nustatyti bendrą naudojimą bendro naudojimo patalpomis, t.y. holu, pažymėta plane indeksu 30-1 (bendras plotas 22,03 kv.m.); virtuve, pažymėta plane indeksu 30-3 (bendras plotas 14,11 kv.m.); vonia, pažymėta plane indeksu 30-8 (bendras plotas 7,89 kv.m.) bei tualetu, pažymėta plane indeksu 30-9 (bendras plotas 1,71 kv.m.); priteisti iš I. J. D. V. D. 2618,16 Eur (9 040 Lt) dydžio piniginę kompensaciją už atsakovei tenkančią naudotis didesnę buto dalį; priteisti iš V. D. J. D., ½ dalį įmokų, kurios buvo sumokėtos vykdant solidarią prievolę mokant už butui ( - ) suteiktas paslaugas: 1713,44 Lt (kas atitinka 496,25 Eur) įnašų eksploatacijai, sumokėtų 632-ajai DNSB per laikotarpį nuo 2011 12 01 iki 2014 10 25; 1344 Lt (kas atitinka 389,25 Eur) įnašų į kaupimo fondą, sumokėtų 632-ajai DNSB per laikotarpį nuo 2011 12 01 iki 2014 10 25; 2006,52 Lt (kas atitinka 581,13 Eur) sumokėtų AB Lesto per laikotarpį nuo 2011 12 01 iki 2014 10 23 už elektros energiją; 6493,76 Lt (kas atitinka 1880,72 Eur) sumokėtų UAB „Vilniaus energija“ per laikotarpį nuo 2011 12 01 iki 2014 10 01 už šaltą vandenį karšto vandens paruošimui, vandens pašildymą, šilumą karšto vandens temperatūrai palaikyti; karšto vandens pastovią dedamąją bei šildymą bute; 420,30 Lt (kas atitinka 121,73 Eur) sumokėtų UAB „Vilniaus vandenys“ per laikotarpį nuo 2011 12 01 iki 2014 10 31 už šaltą vandenį bute, esančiame ( - ); priteisti iš ieškovo bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas (t. 3, b.l. 98-102).

6Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir VTAS) išvadoje nurodoma, jog nepilnametis T. D. mokosi Vilniaus Žvėryno gimnazijoje, papildomai lanko stalo teniso būrelį. Pokalbio metu vaikas tvirtino, kad nori gyventi su mama, nes su ja artimas ryšys, motina rūpinasi viskuo, su tėčiu nebendrauja, nes tėtis nesidomi juo, jo pomėgiais, pasiekimais, vaiko teigimu, tėvas sugeba tik kabinėtis kai būna neblaivus, nori greičiau gyventi atskirai nuo tėvo. VTAS neprieštarauja dėl nepilnamečio gyvenamosios vietos nustatymo su motina. Atsakovės prašomas priteisti išlaikymo forma ir dydis neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams. VTAS palaiko reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (t. 1, b.l. 292-295).

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-07-29 sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies. Teismas nusprendė: 1) santuoką, įregistruotą 1993-09-09 Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 2568) tarp V. D. ir J. I. D. nutraukti dėl sutuoktinio V. D. kaltės; 2) po santuokos nutraukimo J. I. D. palikti santuokinę pavardę D., V. D. pavardę – D.; 3) netenkinti priešieškinio reikalavimo, kad ieškovas V. D. ir atsakovė J. I. D. skyrium gyvena nuo 2005 m. liepos mėn.; 4) netenkinti V. D. prašymo dėl išlaikymo jam priteisimo; 5) nustatyti nepilnamečio sūnaus T. D. gyvenamąją vietą su motina (atsakove) J. I. D.; 6) priteisti iš V. D. nepilnamečiui sūnui T. D. po 160 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2011-12-06) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 7) nustatyti, kad nepilnamečio T. D. išlaikymui skirtomis piniginėmis lėšomis uzufrukto teise disponuoja vaiko motina J. I. D.; 8) netenkinti J. I. D. reikalavimo priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui T. D. turtu; 9) priteisti J. I. D. 2/3 dalis buto, esančio ( - ) (unikalus Nr. ( - )), ir ½ dalį garažo, esančio ( - ) (unikalus Nr. ( - )); 10) priteisti V. D. 1/3 dalį buto, esančio ( - ) (unikalus Nr. ( - )), ir ½ dalį garažo, esančio ( - ) (unikalus Nr. ( - )); 11) nustatyti, kad J. I. D. naudojasi kambariais, pažymėtais plane indeksais 30-4 (plotas 32,10 kv.m.); 30-7 (plotas 19,70 kv.m.); V. D. naudojasi kambariu, pažymėtu plane indeksu 30-6 (plotas 19,65 kv.m.); nepilnametis sūnus T. D. naudojasi kambariu, pažymėtu plane indeksu 30-5 (plotas 15,13 kv.m.). Bendrojo naudojimo patalpomis: koridoriumi, pažymėtu plane indeksu 30-1 (bendras plotas 22,03 kv.m.), tamsiuoju kambariu, pažymėtu plane indeksu 30-2 (plotas 3,47 kv.m.); virtuve, pažymėta plane indeksu 30-3 (bendras plotas 14,11 kv.m.); vonia, pažymėta plane indeksu 30-8 (bendras plotas 7,89 kv.m.), tualetu, pažymėtu plane indeksu 30-9 (bendras plotas 1,71 kv.m.), naudojasi J. I. D., V. D., T. D.; 12) netenkinti ieškovo V. D. reikalavimo pripažinti 72,73/100 dalis buto, esančio ( - ) (unikalus Nr. ( - )) ir 72,73/100 dalis garažo, esančio ( - ) (unikalus Nr. ( - )) V. D. asmenine nuosavybe; 13) priteisti J. I. D. transporto priemonę Ford Sierra, valst. Nr. ( - ); 14) priteisti V. D. transporto priemonę Renault Laguna, valst. Nr. ( - ); 15) priteisti iš V. D. atsakovei J. I. D. 325,82 Eur kompensaciją už ieškovui atitenkančią brangesnę transporto priemonę; 16) bute esančius kilnojamuosius daiktus paskirstyti pagal nustatytą naudojimosi butu tvarką. Virtuvėje, vonioje, tualete, koridoriuje esantys kilnojamieji daiktai atitenka J. I. D. ir V. D. lygiomis dalimis. Daiktai, esantys vienos iš šalių kambaryje, paliekami tai šaliai, kuri gyvena tame kambaryje. Nepilnamečio T. D. kambaryje esantys daiktai, įskaitant kompiuterį su kompiuterio staliuku bei katinas, atitenka nepilnamečiui T. D.; 17) priteisti iš ieškovo V. D. atsakovės J. I. D. naudai 3 469,08 Eur buto komunalinių mokesčių; 18) priteisti iš atsakovės J. I. D. į valstybės biudžetą 240,48 Eur sumą už suteiktą antrinę teisinę pagalbą; 19) priteisti iš ieškovo V. D. atsakovės J. I. D. naudai 938,38 Eur bylinėjimosi išlaidų.

9Įvertinęs byloje esančius įrodymus ir šalių paaiškinimus, teismas padarė išvadą, jog V. D. veikė priešingai vaiko ir savo sutuoktinės interesams, savo neteisėtais veiksmais sukėlė fizinį skausmą sutuoktinei, pažeidė savo vaiko teises į sveiką ir apsaugotą nuo smurto aplinką. Be to, ieškovas nesirūpino šeima, nemokėjo mokesčių, neprisidėjo prie šeimos gerovės ir materialinio palaikymo. Todėl konstatavo, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio (ieškovo) kaltės, kadangi sutuoktinis pažeidė savitarpio pagarbos ir moralinės paramos pareigas. Teismas pažymėjo, kad ieškovo argumentas, jog atsakovė darė viską, kad tik pasisavintų visą turtą, atsakovės kaltės dėl iširusios santuokos neįrodo. Teismas atmetė atsakovės priešieškinio reikalavimą nustatyti, kad ji ir ieškovas skyrium gyvena nuo 2005 m. liepos mėn., kadangi bylos medžiaga šio fakto nepatvirtina. Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, jog abi šalys ar viena iš jų kreipėsi į teismą dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacijos) nustatymo, kad atsakovė būtų prašiusi nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą ar priteisti sūnui išlaikymą. 2006-11-21 prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, pasirašytas tik V. D., teismui kaip abiejų šalių valios išreiškimas nebuvo pateiktas. Be to, ieškovas ir atsakovė gyvena tame pačiame bute, kurį po santuokos nutraukimo prašo padalinti ir nustatyti kiekvienam naudojimosi tuo pačiu butu tvarką. Atsižvelgdamas į tai, jog šalių santuoka nutraukiama dėl ieškovo V. D. kaltės, teismas netenkino jo prašymo dėl 800 Lt/mėn. išlaikymo jam priteisimo (CK 3.72 str. 4 d.). Nesant ginčo tarp šalių dėl pavardžių palikimo, po santuokos nutraukimo teismas paliko ieškovui pavardę „D.“, atsakovei - „D.“ (CK 3.69 str.). Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir padaręs išvadą, jog V. D. asmeninių, savo motinos dovanotų, pinigų butui pirkti panaudojęs nebuvo, ieškovo reikalavimo pripažinti santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto, 72,73/100 dalis buto, esančio ( - ), ir 72,73/100 dalis garažo, esančio ( - ), V. D. asmenine nuosavybe netenkino ir konstatavo, kad butas ir garažas buvo pirkti abiejų sutuoktinių bendromis lėšomis. Spręsdamas nekilnojamojo turto padalinimo klausimą, teismas įvertino tai, jog nei ieškovas, nei atsakovė kito turto, išskyrus butą ir garažą ( - ), neturi. Nustatė, kad kartu su tėvais gyvena šalių nepilnametis sūnus, kuriam šiuo metu yra 17 metų, todėl vaikas turi turėti savo kambarį. Įvertinęs nurodytas aplinkybes bei atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko interesus, į šalių galimybes išlaikyti butą ir mokėti su buto išlaikymu susijusius mokesčius, taip pat į tai, jog šalys gyvena 4 kambarių bute, teismas nukrypo nuo lygių dalių principo ir atsakovei J. I. D. priteisė didesnę turto dalį - 2/3 dalis buto, esančio ( - ), bei nustatė naudojimosi šiuo butu tvarką. Nesant įrodymų, kad 72,73/100 dalis, kurias ieškovas teismo prašė pripažinti jo asmenine nuosavybe, garažo ieškovas įgijo už asmenines lėšas, bei atsižvelgdamas į sutuoktinių bendro turto lygių dalių principą, teismas 16,21 kv.m. garažą, esantį ( - ), priteisė abiems šalims lygiomis dalimis, t. y. ½ ieškovui ir ½ atsakovei. Atsižvelgdamas į tai, jog santuokos metu buvo įgytos dvi transporto priemonės, kurios gali būti dalinamos natūra, transporto priemonę Renault Laguna teismas priteisė ieškovui, o transporto priemonę Ford Sierra – atsakovei. Kadangi šalys nurodė skirtingą transporto priemonių vertę, teismas nustatė automobilių kainos vidurkį (800+3000/2=1900 Lt; 650+900/2=775 Lt) ir priteisė atsakovei iš ieškovo 325,82 Eur (1 125 Lt) kompensaciją už ieškovui atitenkančią brangesnę transporto priemonę. Atsižvelgdamas į tai, jog nei viena iš šalių nepateikė įrodymų apie šiuo metu bute realiai esančius daiktus bei jų realią vertę, taip pat nenurodė, kuriais daiktais naudojasi jų nepilnametis sūnus, o kurie daiktai yra asmeninio pobūdžio (CK 3.120 str.), vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.), teismas kilnojamuosius daiktus paskirstė pagal nustatytą naudojimosi butu tvarką. J. I. D. pateikė teismui įrodymus apie vykdytus mokėjimus butui išlaikyti. Įrodymų, jog ieškovas mokėjo už buto komunalines bei kitas paslaugas, nepateikta. Atsižvelgdamas į tai, kad sutuoktiniai, kaip bendraturčiai, privalo solidariai apmokėti išlaidas, susijusias su turto (buto) išlaikymu, ir į tai, kad CK nenumato išlygų asmeniui, kuris gauna tik mažas pajamas, nemokėti mokesčių, teismas atsakovei iš ieškovo priteisė 3 469,08 Eur, iš jų 496,25 Eur (1 713,44 Lt), sumokėtų 632-osios DNSB už eksploataciją; 389,25 Eur (1 344 Lt) - 632-osios DNSB kaupimo fondui; 581,13 Eur (2 006,52 Lt) - AB „Lesto“; 1 880,72 Eur (6 493,76 Lt) - UAB „Vilniaus energija“, 121,73 Eur (420,3 Lt) - UAB „Vilniaus vandenys“. Atsižvelgdamas į tai, jog ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tarp šalių nėra, šalių nepilnamečio sūnaus T. D. gyvenamąją vietą teismas nustatė su motina J. I. D. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju atsakovei priteistinos 2/3 dalys buto, esančio ( - ), ieškovui – 1/3 dalis. Jokio kito turto, kurį naudojant ar realizavus būtų gaunamos pajamos vaikui išlaikyti, ieškovas neturi. Todėl atsakovės reikalavimo dėl išlaikymo vaikui turtu priteisimo netenkino. Atsižvelgdamas į šalių gaunamų pajamų dydį, teismas sprendė, jog abu tėvai turi galimybę teikti vaikui išlaikymą. Teismas įvertino tai, jog nepilnametis T. D. turi specialių poreikių - jam reikia nešioti akinius, vartoti vaistus nuo artrito -, be to, šalių sūnus yra 17 metų jaunuolis, kurio poreikiai nuolat didėja. Teismas pažymėjo, kad ieškovo pareiga rūpintis savo nepilnamečiu vaiku, nustačius ieškovui neįgalumą, nepasibaigė. Tėvai turi dėti visas pastangas užtikrinti nepilnamečių vaikų poreikius. Remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismas priteisė iš ieškovo V. D. išlaikymą sūnui T. D. po 160 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoju teismas paskyrė atsakovę J. I. D. (CK 3.185 str. 1 d.).

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11Ieškovas apeliaciniu skundu prašo: 1) panaikinti sprendimo dalį, kuria atsakovei iš jo priteista 3 469,08 Eur buto komunalinių mokesčių; 2) pakeisti sprendimą dalyse dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo, dėl turto ir turtinių teisių padalijimo, dėl kilnojamo turto padalijimo ir sprendimą išdėstyti taip: „1. santuoką, sudarytą 1993-09-09 Vilniaus m. civilinės metrikacijos skyriuje tarp manęs, V. D., a/k ( - ) ir atsakovės J. I. D., a/k ( - ) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2. priteisti iš atsakovės J. I. D. V. D., a/k ( - ) išlaikymui mokamas periodines išmokas po 100 EUR; 3. priteisti iš V. D., a.k. ( - ) nepilnamečiui sūnui T. D., a.k. ( - ) po 80 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2011-12-06) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. 4. pripažinti 72,73/100 dalis buto, esančias ( - ), unikalus Nr. ( - ), 268 373,70 Lt. vertės ir 72,73/100 dalis garažo, esančias ( - ), unikalus Nr. ( - ), mano, V. D., a/k ( - ) asmenine nuosavybe; 6. padalinti 27,27/100 dalis garažo, esančias ( - ), unikalus Nr. ( - ), 3845,07 Lt vertės, ir garažą esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), natūra priteisti man, kompensuojant atsakovei pinigais už jai priklausančią garažo dalį - 560,83 EUR (1922,53 Lt). 7. atsakovei priteisti 13,71/100 dalis buto, ( - ), unikalus Nr. ( - ); man, ieškovui, priteisti 13,56/100 dalių buto, esančias ( - ), unikalus Nr. ( - ); 8. priteisti iš V. D., a.k. ( - ) atsakovei J. I. D., a.k. ( - )162,91 EUR kompensaciją už ieškovui atitenkančią brangesnę transporto priemonę. 9. nustatyti naudojimosi butu tvarką: man, ieškovui V. D., skirti naudotis: kambariu plane pažymėta indeksu 30 - 4, turinčių 32,10 kv. m. plotą; kambariu plane pažymėta indeksu 30 - 6, turinčiu 19,65 kv. m. plotą; atsakovei J. I. D. skirti naudotis: kambariu plane pažymėta indeksu 30 - 7, turinčiu 19,70 kv. m. plotą; sūnui T. D. skirti naudotis: kambariu plane pažymėta indeksu 30 - 5, turinčiu 15,13 kv. m. plotą; bendram naudojimuisi paskirti: koridorių, plane pažymėta indeksu 30 - 1, turinčiu 22,03 kv. m. plotą; tamsų kambarį, plane pažymėta indeksu 30 - 2, turinčiu 3,47 kv. m. plotą; virtuvę, plane pažymėta indeksu 30 - 3, turinčiu 14,11 kv. m. plotą; vonią-tualetą, plane pažymėta indeksu 30 - 8, turinčius 7,89 kv. m. plotą; tualetą, plane pažymėta indeksu 30 - 9, turinčiu 1,71 kv. m. plotą. 10. Padalinti kitą turtą ir man, V. D. priteisti: 1. televizorių Samsung su staliuku, 2. svetainės komplektą (staliukas, sofa, 2 foteliai, 2 kėdės), 3. sekciją VILNIS, 4. miegamojo baldų komplektą (lova be čiužinio, spinta, komodas), 5. 2 paveikslus, 6. ½ dalis virtuvės baldų komplektas su integruota technika (skalbimo mašina, indų plovimo mašina, virykle, mikrobangų krosnelė, šaldytuvas) ir virtuvės kampu, 7. 4 šviestuvus, 8. auksinę grandinėlę, 9. 27,27/100 dalys garažo. Atsakovei J. I. D. priteisti: 1. namų kiną Samsung, 2. svetainės komplektą (stalas ir keturios kėdės), 3. sekciją NERIS, 4. spintą su antresolėmis, 5. kompiuterį, 6. 2 paveikslus, 7. kompiuterinį stalą, 8. sofą su trimis kušetėmis, 9. ½ dalis virtuvės baldų komplektas su integruota technika (skalbimo mašina, indų plovimo mašina, virykle, mikrobangų krosnelė, šaldytuvas) ir virtuvės kampu, 10. 4 šviestuvus, 11. auksinę apyrankę, 12. 4 auksinius žiedus ir auksinius auskarus, 13. katiną, 14. siuvimo mašiną PAF. 11. Nepilnamečio T. D. daiktus kompiuterį su kompiuterio staliuku ir katiną perduoti atsakovei J. I. D. 12. Pakeitus sprendimą, perskaičiuoti bylinėjimosi išlaidas.“; 3) kitose dalyse sprendimą palikti nepakeistą.

12Apelianto nuomone, laikytina, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas neįvertino, kad šalių santykiai pašlijo tuomet, kai ieškovas susirgo ir pradėjo nebeuždirbti, kai mirė jo motina, kuri atiduodavo savo pensiją. Taigi būtent atsakovė nebuvo lojali, nustojo ieškovą gerbti, remti moraliai ir materialiai, neatsižvelgė į ieškovo galimybes, neprisidėjo prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, nepuoselėjo ir nesaugojo santuokinių ryšių, nuteikinėjo vaikus prieš ieškovą. Apeliantas pažymėjo, kad teismas neatsižvelgė į įrodymus, patvirtinančius sutuoktinės smurtą (t. 2, b. l. 137-139). Antstolio užfiksuotose nuotraukose ji ne neblaivus miega ant grindų, o apalpęs. Ieškovui diagnozuotas diabetas, širdies nepakankamumas, širdies aritmija, sąnarių skausmas, silpnumas, apalpimo epizodai (t. 2, b. l. 127). Byloje yra įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas iki 2014 m. mokėjo komunalinius mokesčius (t. 1, b. l. 49-65, t. 2, b. l. 9-10). Apeliantas nurodė, kad ilgą laiką gavo labai mažas pajamas, todėl atsakovė, gaudama didesnes pajamas ir būdama lojali, mokėjo už komunalines paslaugas. Be to, santuokos metu atsakovės gautos pajamos laikytinos bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3.88 str. 1 d. 3 p.), todėl šiomis bendromis lėšomis sumokėjus už komunalines paslaugas, nėra teisinio pagrindo dalį šių išlaidų priteisti iš ieškovo. Teismui pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismas turėtų patenkinti ieškovo reikalavimą dėl sutuoktinio išlaikymo iš atsakovės priteisimo. Apelianto teigimu, sumokėjus pinigus už butą ir garažą, esančius ( - ), iki 1996-12-01, nurodytas turtas ieškovo asmeninėn nuosavybė turto perdavimo akto pagrindu turėjo būti perduotas 1996 metų pabaigoje - 1997 metų pradžioje, tačiau tai buvo padaryta 2000-12-22 (t. 1, b. l. 9). Pinigų dovanojimo sutartys buvo sudarytos laikotarpiu 1997-06-06 - 2000-01-07. Taigi už butą ir garažą buvo atsiskaityta būtent ieškovui jo motinos dovanotais pinigais. Tai patvirtina ir deklaracija (t. 1, b. l. 8/2). Apeliantas atkreipė dėmesį į tai, kad jo šeima butui ir garažui įsigyti kitokių lėšų neturėjo. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą teismui nukrypti nuo lygių dalių principo ir didesnę turto dalį paskirti ieškovui. Teismas, nukrypdamas nuo lygių dalių principo, nurodė aplinkybes, kuriomis rėmėsi, tačiau nepagrindė nukrypimo nuo lygių dalių principo būtinybės. Apelianto įsitikimu, teismas turtą padalino neteisingai ir nustatė neteisingą naudojimosi butu tvarką. Garažas yra nedalus. 72,73/100 jo dalys priklauso ieškovui asmeninės nuosavybės teise. Kita garažo dalis, po 13,635/100 dalis, po 560,83 Eur (1 922,53 Lt) vertės, šalims priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Todėl garažas natūra paskirtinas ieškovui, kompensuojant atsakovei pinigais už jai priklausančią garažo dalį. Apelianto teigimu, teismas neteisingai paskaičiavo kompensaciją atsakovei už ieškovui atitenkančią brangesnę transporto priemonę. Teismas nustatė, kad vieno automobilio vidutinė kaina yra 550,28 Eur, o kito - 224,45 Eur. Abiejų automobilių vertė - 774,73 Eur. Šią sumą padalinus per pusę, gaunama 387,36 Eur. Taigi, atsakovei priteisiant automobilį Ford Sierra, kurio vertė - 224,45 Eur, atsakovei priteistina kompensacija sudaro 162,91 Eur (387,36 - 224,45). Remdamasis CK 3.120 str. 1 d. ir 2 d., apeliantas nurodė, kad teismas daiktus pagal nustatytą naudojimosi butu tvarką padalino neteisingai. Apelianto nuomone, teismas, spręsdamas nepilnamečio vaiko išlaikymo priteisimo klausimą, turėjo atsižvelgti ne tik į vaiko poreikius, bet ir į tėvų turtinę padėtį. Atsakovės darbo užmokestis sudaro 1 209 Eur (neatskaičius mokesčių), o ieškovui nuo 2014-03-19 iki 2016-05-06 nustatytas 40 proc. darbingumo lygis, ir jis gauna 241,37 Eur netekto darbingumo pensiją. Todėl atsakovė šalių vaikui turėtų teikti žymiai didesnį išlaikymą.

13Atsakovė atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-29 sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti 480 Eur išlaidas, susijusias su atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymu. Atsakovė pažymėjo, kad visus ieškovo apeliacinio skundo argumentus dėl santuoka iširimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kurie yra analogiški nurodytiems bylos nagrinėjimo metu, teismas, priimdamas sprendimą, jau įvertino. Nagrinėjamoje byloje yra akivaizdu, kad sutuoktinio pareigas pažeidė būtent ieškovas. Ieškovo teiginiai, neva patvirtinantys atsakovės kaltę dėl santuokos iširimo, nėra patvirtinti jokiais leistinais įrodymais bei faktais. Atsakovės teigimu, visiškai aišku ir akivaizdu, kad, siekdamas, jog santuoka būtų nutraukta dėl jos kaltės, realiai siekia, kad būtų patenkintas jo reikalavimas dėl išlaikymo jam priteisimo. Su ieškovo reikalavimu mokėti jam po 100 Eur išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis, atsakovė nesutinka. Pažymėjo, kad pagal CK 3.72 str. 4 d. sutuoktinis, dėl kurio kaltės santuoka nutraukta, neturi teisės į išlaikymą. Ieškovui nustatytas darbingumo netekimas yra terminuotas ir tik dalinis. Ieškovo pateikta išvada patvirtina, kad dėl darbo sąlygų jam yra nustatyti tik minimalūs apribojimai. Taigi jis gali dirbti ir tokiu būdu pasididinti pajamas, tačiau to nedaro jau daug metų. Atsakovės pajamos didesnės nei ieškovo, tačiau jau daug metų jai vienai tenka našta išlaikyti save, savo ir ieškovo nepilnametį sūnų bei būstą, kuriame gyvena ir ieškovas. Atsakovės teigimu, ieškovo gyvenimo būdas ir tai, kad jis niekada neieškojo būdų uždirbti daugiau pajamų, tik patvirtina, kad jo pajamos save išlaikyti yra pakankamos. Ieškovo ginčijamu teismo sprendimu teismas iš ieškovo priteisė net kiek mažesnę sumą nei nustatyta preziumuojama minimali vaikui teiktino išlaikymo suma. Ieškovo prašymas priteisti iki 80 Eur per mėnesį vaiko išlaikymą neatitinka nei vaiko interesų, nei suformuotos teismų praktikos, nei teisės aktų reikalavimų. Nei vienam iš tėvų nesuteikta teisė nusišalinti nuo pareigos teikti savo vaikui išlaikymą, kaip to pageidauja ieškovas. Byloje esančių dokumentų pagrindu nustatyta, kad šalių sūnaus poreikiai nėra minimalūs. Vaikas turi specialių poreikių, susijusių su sveikatos priežiūra, nemenką dalį sūnui skiriamų išlaidų sudaro jo ugdymui skirtos išlaidos. Atsakovės teigimu, jos indėlis į sūnaus poreikių tenkinimą jau ir taip yra gerokai didesnis nei ieškovo, kuris sūnaus poreikių nežino, jais nesidomi, sūnaus gyvenime nedalyvauja ir su sūnumi net nesikalba. Ieškovo apeliacinio skundo motyvai, kurių pagrindu prašoma atleisti jį nuo pareigos išlaikyti turtą, yra prieštaringi ir nelogiški: ieškovas nėra pateikęs duomenų apie jo atliktus mokėjimus, o iš pateiktų, paslaugas suteikusių įmonių dokumentų, aiškiai matyti, kad už paslaugas mokėjo atsakovė; bylos nagrinėjimo metu ieškovas pripažino, jog už butui suteiktas paslaugas jis nemokėjo; skundo dalyje dėl turto padalinimo ieškovas nurodė, kad butas iš esmės yra jo asmeninė nuosavybė, tačiau skundo dalyje dėl buto išlaikymo jau teigia esą tai bendroji nuosavybė, kurią išlaikyti pareigą kažkodėl turi tik atsakovė. Tiek butas, tiek garažas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Apmokėjimas už statomą butą turėjo būti vykdomas sutartyje numatytais terminais. Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog mokėjimai buvo vykdyti kitokia nei sutartyje numatyta tvarka. Nors šalys pilnai įrengtame bute apsigyveno dar 1997 m. rugsėjo mėn., tačiau buto perdavimo nuosavybėn aktas buvo surašytas tik 2000-12-22, kuo ieškovas pasinaudojo, suklaidindamas mokesčių inspekciją, pateikdamas pinigų įgijimo (dovanojimo) sutartis, kurios realiai su buto įsigijimu neturi nieko bendro. Aiškiai matyti, kad pinigų įgijimo (dovanojimo) sutartys buvo surašytos vienu metu, vieno ir to paties asmens, pasinaudojant vienu ir tuo pačiu rašymo įrankiu ir net išlaikant visiškai vienodą teksto struktūrą (beje, dar ir su klaidomis). Sutartyje nurodyti pinigai, jeigu ir buvo dovanoti, tai buvo dovanoti jau po to, kai už butą ir garažą jau buvo visiškai atsiskaityta. Pagal CK 3.89 str. 1 d. 7 p. asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas sutuoktino įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Taigi, net jeigu ieškovas ir būtų turėjęs asmeninių lėšų, nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo turtas būtų buvęs įgyjamas tik ieškovo asmeninėn nuosavybėn. Ginčo butas yra ne tik bendroji jungtinė nuosavybė, bet ir šeimos turtas. Todėl akivaizdu ir aišku, jog ginčo turtas turi būti dalinamas, nenustačius fakto, kad jam įgyti buvo panaudotos asmeninės ieškovo lėšos. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką dėl CK 3.123 str. 1 d. taikymo šios kategorijos bylose, kai yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, sutuoktiniams paprastai priteisiama atitinkamai 2/3 ir 1/3 dalys bendro turto. Atsakovė nurodė, kad teismo sprendimas dalyse dėl kilnojamųjų daiktų padalinimo, dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo yra teisingas.

14IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

16Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

17Dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei

18Spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, teismas turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Pagal CK 3.60 str. 2 d. sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26–3.30, 3.35, 3.36 ir kituose straipsniuose, bei dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Teisėjų kolegija, aiškindama sutuoktinių pareigų esmę, pažymi, kad tai yra lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos teikimo, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima pareigos. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas be pagrindo neatsižvelgė į jo nurodytas aplinkybes dėl atsakovės kaltės, nurodė, kad iš pateiktų nuotraukų teismas nepagrįstai sprendė apie jo girtumą, jis buvo dėl sveikatos būklės nualpęs. Apeliantas neigė neprisidėjęs prie šeimos išlaikymo.

19Bylą nagrinėjęs teismas, spręsdamas kaltės dėl santuokos iširimo klausimą, iš bylos įrodymų visumos konstatavo, kad šeima iširo dėl to, jog ieškovas piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, to pasėkoje buvo agresyvus, smurtavo. Teismas taip pat konstatavo, jog ieškovas metus laiko nemokėjo komunalinių mokesčių, nepateikė duomenų, kad būtų mokėjęs anksčiau. Teismas vertino bylos duomenis ir pasisakė, kad nėra įrodyta, jog atsakovė būtų nuteikusi vaiką prieš ieškovą ar kitaip būtų pažeidusi ieškovo interesus. Bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D.. v. P. D., bylos Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos 3K-3-2/2011; kt.). Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl santuokos nutraukimo bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai atmetė ieškovo argumentus kaip nepagrįstus, jog atsakovė ėmė negerbti jo dėl to, kad jis susirgo. Teismo sprendime konstatuota, kad ieškovo kaltė pasireiškė tuo, kad ieškovas veikė priešingai vaiko ir savo sutuoktinės interesams, savo neteisėtais veiksmais sukėlė fizinį skausmą sutuoktinei, pažeidė savo vaiko teises. Nenustatę esminio atsakovės kaip sutuoktinės pareigų pažeidimo (CK 3.60 str. 2 d.), bylą nagrinėjęs teismas tinkamai sprendė dėl ieškovo kaltės dėl šeimos iširimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad nėra pagrindo pripažinti pagrįstais ieškovo argumentus, kad bylą nagrinėjęs teismas neišsamiai ir vienpusiškai įvertino faktines bylos aplinkybes. Kolegijos vertinimu, spręsdamas dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo byloje surinktus įrodymus, išvadą dėl santuokos iširimo esant kito sutuoktinio kaltei padarė remdamiesi įrodymų visuma: šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, o ne vien nuotraukomis (CPK 177 str. 2 d., 185 str.), padarytos išvados atitinka bylos įrodymų duomenis.

20Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo

21Spręsdamas ieškovo reikalavimą dėl išlaikymo jam iš sutuoktinės priteisimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi CK 72 str. 4 dalimi, kuri nustato, jog suoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, neturi teisės į išlaikymą ir ieškovo reikalavimą atmetė, todėl apeliacinis skundas šioje dalyje atmestsinas.

22Dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe

23Apeliantas skundu prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl buto ir garažo pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir prašė tenkinti jo ieškinį dėl šio turto dalies pripažinimo asmenine apelianto nuosavybe.

24CK 3.88 str., 3.89 str. nustato, jog bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, kuris sutuoktinių buvo atskirai įgytas iki santuokos sudarymo, kuris sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo (jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn); sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Analogiškai reglamentavo turto įgijimo metu galiojęs LR SŠK.

25Kaip matyti iš bylos dokumentų, ginčo turtas – butas ir garažas buvo įgyti santuokos metu, taigi apeliantas turėjo procesinę pareigą CPK leistininais rašytiniais įrodymais nuginčyti įstatymo nustatytą prezumciją. Apeliantas nurodė, kad dalį ginčo turto jis įgijo iš motinos jam dovanotų pinigų, pateikė teismui dovanojimo sutartis 109.000 Lt sumai. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išdėstė, kodėl abejoja jų patikimumu (kai kurios dovanojimo sutartys sudarytos vėliau, nei buvo būtina sumokėti pagal sutartį dėl buto ir garažo statybos ir kt.). Be to, dovanojimo sandorių šalis yra asmuo, susijęs su apeliantu artimais giminystės ryšiais (motina). Teismas taip pat nurodė, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog pinigai buvo panaudoti būtent ginčo turto pirkimui. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog pinigų dovanojimo sutartyse nėra nurodyta kokiam tikslui lėšos dovanojamos. Taigi teismas aptarė šių įrodymų įrodomąją reikšmę ir pripažino, kad, nesant kitų leistinų įrodymų (pvz., patvirtinančių, kad pasiskolintoji suma atitinka patalpų įsigijimo kainą, pinigų judėjimą patvirtinančių dokumentų ir pan.), šių nepakanka ieškovo nurodytoms aplinkybėms pripažinti įrodytomis. Vien tai, jog įrodymai nebuvo įvertinti taip, kaip pageidauja apeliantas (taip pat ir įrodymų pakankamumo aspektu), ir nebuvo priimtas jam palankus sprendimas, nėra pagrindas pripažinti, kad įrodymai įvertinti netinkamai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010; kt.). Minėta, jog teikti įrodymus šiuo atveju buvo apelianto pareiga, todėl jam nepateikus CPK leistinų patikimų įrodymų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovas ieškinio šioje dalyje neįrodė ir nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles. Nepaneigus bendrosios jungtinės nuosavybės teisės prezumpcijos, teismas turtą pagrįstai pripažino buvus bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad apeliantas nepateikė įrodymų, jog įgyjant ginčo turtą buvo išreikšta jo valia turtą įsigyti asmeninėn nuosavybėn. CK 3.87 straipsnio 1 dalį įstatymo nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad ši įstatymo nustatyta prezumpcija įtvirtina santuokinio turto teisinio režimo apibrėžtumo siekį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. M. v. S. M., bylos Nr.3K-3-342/2014). Kilus ginčui dėl santuokoje įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad konkretus turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, turi paneigti šią įstatymo nustatytą prezumpciją (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktu, asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmenine nuosavybe. Įstatymo nenustatyta prezumpcijos, kad tam tikras turtas yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, todėl kiekvienu abejotinu atveju būtina įrodyti, jog konkretus daiktas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. CK 3.89 straipsnio 2 dalyje nustatytos fakto, kad tam tikras turtas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, leistinos įrodinėjimo priemonės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. K. v. P. K. , bylos Nr. 3K-3-491/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. K. v. D. K. ,bylos Nr. 3K-3-52/2012;kt.).

26Dėl nukrypimo nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo ir

27naudojimosi tvarkos butu nustatymo

28CK 3.117 str. 1 d. įstatymo leidėjas įtvirtino sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją, kuria teismas privalo vadovautis padalydamas santuokinį turtą, jeigu nenustato CK 3.123 str. nustatytų pagrindų, leidžiančių nukrypti nuo bendro turto lygių dalių ir vienam sutuoktiniui priteisti didesnę turto dalį. Taikant CK 3.123 str. 1 d. nuostatas neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, leidžiančias nukrypti nuo lygių dalių principo, reikia taip pat nustatyti, kiek tas nukrypimas yra būtinas siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus, vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs sutuoktiniams tenkančių turto dalių nustatymo kriterijai. Kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių lygių dalių principo mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Remiantis CK 3.127 str. 3 d., santuokinis turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti; jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais; parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, t. y. teismas gali pripažinti svarbiomis ir leidžiančiomis nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir kitas aplinkybes, tačiau, kaip išaiškinta kasacinio teismo, nukrypdamas nuo šio principo „kitų svarbių aplinkybių“ pagrindu, teismas turi nustatyti, kad nukrypimas pagrįstas tam tikrų teisinių gėrių, kurių gynyba aplinkybių visumos kontekste būtų pagrįsta teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, apsauga (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje O. R. v. G. R., bylos Nr. 3K-3-415/2008). Apeliantas nurodo, kad svarbiomis aplinkybėmis teismas nepagrįstai pripažino aplinkybę, jog su atsakove lieka gyventi nepilnametis sūnus, kadangi jam jau 17 metų, teisiškai nepagrįsta ir teismo nurodyta aplinkybė apie šalių galimybes išlaikyti butą ir mokėti buto mokesčius. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, jog šios aplinkybės, o taip pat aplinkybės, jog šalys gyvena keturių kambarių bute, sprendžiant sutuoktinių turto dalijimo klausimą, nėra reikšmingas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje neegzistuoja (byloje atsakovės įrodinėtų) pagrįstų ir tam tikrų teisinių gėrių gynybai svarbių aplinkybių, dėl kurių būtų pateisinamas nukrypimas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas nepakankamai motyvavo savo sprendimo dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo. Bylos nagrinėjimo metu šalių sūnus buvo septyniolikos metų amžiaus, o šių metų kovo mėnesį taps pilnamečiu. Aplinkybė, kad ieškovas gauna mažesnes pajamas nei atsakovė, kolegijos vertinimu taip pat negali būti argumentu nukrypti nuo šalių lygių dalių principo, todėl apeliacinis skundas šioje dalyje tenkintinas, butas šalims dalintinas lygiomis dalimis natūra.

29Kadangi keičiamas sprendimas dalyje dėl buto nuosavybės dalių priteisimo, taip pat keistinas sprendimas dalyje dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo. Kolegijos vertinimu nepagrįstas apelianto argumentas dėl to, kad jam turėtų būti priskirtas naudotis didysis kambarys (ind. 30-4). Atsižvelgiant į tai, kad vaiko gyvenama vieta nustatyta su atsakove, didesnis kambarys priteistinas naudotis atsakovei, taip pat jai priteistinas šiuo metu faktiškai vaiko naudojamas kambarys ind.30-5 (15,13 kv.m). Ieškovui priteistini naudotis kambariai 30-6 (19-65 kv.m) ir ind. 30-7 (19,70 kv.m) bei tamsus kambarys ind. 30-2 (3,47 kv. m.), kitos patalpos paliktinos naudotis šalims bendrai. Kadangi atsakovei tenka asmeniškai naudotis 4,47 kv. m. patalpų daugiau nei ieškovui tenka asmeniškai naudotis, iš atsakovės ieškovui priteistina 3.661,82 Eur kompensacija.

30Likusioje dalyje – dėl automobilių padalinimo lygiomis dalimis ir dėl garažo natūra perdavimo ieškovui skundas atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 str.).

31Dėl priteistos sumos už komunalines paslaugas

32Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas iš ieškovo priteisė atsakovei 3.469,08 EUR buto komunalinių mokesčių. Už laikotarpį nuo 2011-12-01 iki 2014-10-25. Apeliaciniu skundu ieškovas nesutinka su tokiu teismo sprendimu, nurodydamas, jog pagal CK 27 str. sutuoktiniai turi būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti bei remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie šeimos poreikių tenkinimo. Jei vienas sutuoktinis dėl objektyvių priežasčių negali pakankamai prisidėti prie šeimos poreikių tenkinimo, tai turi daryti kitas sutuoktinis. Kadangi jo pajamos buvo mažos, sumokėjusi už komunalines paslaugas sutuoktinė neturi teisės reikalauti lėšas grąžinti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atmeta šį apelianto argumentą kaip neįrodytą, kadangi pagal esamus bylos duomenis nėra pagrindo teigti, kad būdamas iš dalies darbingas apeliantas būtų dėjęs pakankamas pastangas šeimos poreikiams patenkinti. Pagal CK 6.6 str. 3 d. solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu. Kadangi įstatymo nustatyta prezumpcija nebuvo paneigta, pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, jog apeliantas turi pareigą kompensuoti atsakovei puse jos paslaugų tiekėjams apmokėtos sumos, todėl skundas šioje dalyje atmestinas.

33Dėl išlaikymo vaikui priteisimo

34CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B. , bylos Nr. 3K-3-189/2009; kt.). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje išlaikymo dydis nesiejamas su konkrečiu tėvų pajamų dydžiu, tačiau įstatyme nustatyti, taip pat teismų praktikoje suformuluoti tam tikri orientaciniai kriterijai – šiais, taip pat įstatyme (CK 1.5, 3.3 straipsniai) įtvirtintais šeimos santykių teisinį reglamentavimą grindžiančiais principais vadovaujamasi sprendžiant dėl išlaikymo dydžio konkrečiu atveju. Vienas tokių kriterijų – protingi vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, taip pat amžius. Natūralu, kad vaikui augant jo poreikiai didėja. Nustatant nepilnamečio išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje A. K. v. G. C., bylos Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Z. v. E. Z. , bylos Nr. 3K-3-154/2011; kt.). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas tik kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti ir nustatyti iš išlaikymo neteikiančio tėvo (motinos) priteistiną išlaikymo sumą. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. P. v. E. J. , bylos Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. V. J. v. V. J. , bylos Nr. 3K-3-243/2010).

35Spręsdamas priteistino iš apelianto išlaikymo jo nepilnamečiui sūnui T. dydžio nustatymo klausimą, bylą nagrinėjęs teismas analizavo byloje pateiktus įrodymus, patvirtinančius ieškovo ir atsakovės turtinę padėtį, vaiko poreikius, t. y. vadovavosi pirmiau nurodytais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje reikšmingais pripažintais kriterijais. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs apelianto ir atsakovės turtinę padėtį, t. y. jų gaunamas pajamas ir žodiniais paaiškinimais (abu turi nekilnojamojo turto, po transporto priemonę), į tai, kad sūnus sportuoja (lanko tenisą, futbolą), turi specialiųjų poreikių (reikalinga regėjimo korekcija, diagnozuotas artritas), konstatavo, jog vaiko išlaikymui per mėnesį apeliantas turėtų skirti po 160 EUR. Apeliacinės instancijos teismas, iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo nustatytomis šalių turtinę padėtį atskleidžiančiomis aplinkybėmis, pažymi, jog įvertinus apelianto pateiktus rašytinius įrodymus, ribotą darbingumą pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad vaiko minimalūs poreikiai gali būti patenkinami didesnės nei minimalios mėnesinės algos išlaikymu, todėl priteisė iš apelianto vaiko išlaikymui 160 EUR per mėnesį mokamų periodinių išmokų. Teisėjų kolegija pažymi, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Minėta, kad tėvų turtinė padėtis vertintina ne tik atsižvelgiant į jų gaunamas pajamas, bet ir turimą turtą. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad šalys nuolat gauna pajamų, nekilnojamojo turto. Apeliantas byloje CPK leistinais įrodymais nepaneigė atsakovės pateiktų apskaičiavimų vaiko poreikiams tenkinti, o jo pateikti sveikatos duomenys nepaneigia apelianto galimybių dirbti. Iš dokumento matyti, jog apeliantas vartoja vaistus, tačiau kolegijos vertinimu, esami bylos duomenys nesudaro pagrindo spręsti, kad apeliantas neturi galimybių dirbti pagal jo sveikatos būklę galimą darbą ir kad jis išnaudojo visas galimybes pajamoms gauti. Svarbu paminėti ir tai, kad ieškovas kitų išlaikytinių neturi. Atsižvelgiant į tai, kad šalių sūnus netrukus taps pilnamečiu, kolegija sprendžia, jog priteisto dydžio išlaikymas ir jo trukmė nėra nepakeliama našta apeliantui. Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis ir aptartu teisiniu reglamentavimu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl priteistino išlaikymo dydžio yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant išlaikymo dydžio nustatymą reglamentuojančių materialiosios teisės normų ir nenukrypstant nuo jų išaiškinimų, pateiktų kasacinio teismo praktikoje.

36Dėl kilnojamųjų daiktų padalijimo

37Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu kilnojamųjų daiktų padalijimas neteisingas ir prašo padalinti daiktus taip kaip nurodyta jo ieškinyje. Apeliacinės instancijos teismas šioje dalyje sutinka su apalinto nuomone, jog teismas neturėjo sutuoktinių turto priteisti šalių sūnui. CK 3.120 str. nustato, jog į sutuoktinių dalytiną turtą neįtraukiami daiktai, skirti nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti. Šio straipsnio 2 d. nustato, jog turtas, skirtas nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, yra perduodamas neišieškant kompensacijos tam sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai. Kolegija pažymi, jog dalyje dėl kilnojamųjų daiktų padalijimo pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal pateiktus įrodymus negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Pakeitus naudojimosi tvarką butų daiktų dalijimas pagal kambarius tampa netikslus, o be to, kolegijos vertinimu, toks teismo sprendimas būtų sąlyginis ir neįgyvendinamas. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje naikinamas, ir byla šioje dalyje perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 1 p., 3 p., 4 p.).

38Likusioje dalyje teismo sprendimas paliktinas nepakeistas. Bylinėjimosi

Nutarė

39Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-29 sprendimą pakeisti dalyje dėl buto padalijimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo ir

  1. priteisti J. I. D., a.k. ( - ) 1/2 dalį buto, esančio ( - ) (unikalus Nr. ( - )).
  2. priteisti V. D., a.k. ( - ) 1/2 dalį buto, esančio ( - ) (unikalus Nr. ( - ));
  3. Nustatyti, kad J. I. D. naudojasi buto, esančio ( - ), kambariais, pažymėtais plane indeksais 30-4 (plotas 32,10 kv.m.) ir 30-5 (plotas 15,13 kv.m.);
  4. Nustatyti, kad V. D. naudojasi buto, esančio ( - ), kambariais, pažymėtu plane indeksu 30-6 (plotas 19,65 kv.m.) ir 30-7 (plotas 19,70 kv.m.) ir tamsiu kambariu pažymėtu plane indeksu 30-2 (plotas 3,47 kv.m.);
  5. Nustatyti, kad J. I. D. ir V. D. buto, esančio ( - ), bendrojo naudojimo patalpomis: koridoriumi, pažymėtu plane indeksu 30-1 (bendras plotas 22,03 kv.m.), virtuve, pažymėta plane indeksu 30-3 (bendras plotas 14,11 kv.m.); vonia, pažymėta plane indeksu 30-8 (bendras plotas 7,89 kv.m.), tualetu, pažymėtu plane indeksu 30-9 (bendras plotas 1,71 kv.m.).

40Priteisti iš ieškovo V. D. atsakovės J. I. D. naudai 3.661,82 EUR (tris tūkstančius šešis šimtus šešiasdešimt vieną eurą 82 ct) kompensaciją už jai naudotis tekusią didesnę buto ploto dalį.

41Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-29 sprendimą dalyje dėl bute esančių kilnojamųjų daiktų padalijimo ir grąžinti nagrinėti bylą šioje dalyje pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

42Likusioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-29 sprendimą palikti nepakeistą

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas 2011-12-07 ieškiniu bei 2012-12-18 patikslintu ieškiniu kreipėsi... 5. Atsakovė J. I. D. 2012-05-10 pateikė priešieškinį bei patikslintą... 6. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-07-29 sprendimu ieškinį ir... 9. Įvertinęs byloje esančius įrodymus ir šalių paaiškinimus, teismas... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 11. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo: 1) panaikinti sprendimo dalį, kuria... 12. Apelianto nuomone, laikytina, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių... 13. Atsakovė atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti,... 14. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 15. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 17. Dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei... 18. Spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės,... 19. Bylą nagrinėjęs teismas, spręsdamas kaltės dėl santuokos iširimo... 20. Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo... 21. Spręsdamas ieškovo reikalavimą dėl išlaikymo jam iš sutuoktinės... 22. Dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe... 23. Apeliantas skundu prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą... 24. CK 3.88 str., 3.89 str. nustato, jog bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe... 25. Kaip matyti iš bylos dokumentų, ginčo turtas – butas ir garažas buvo... 26. Dėl nukrypimo nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo ir ... 27. naudojimosi tvarkos butu nustatymo... 28. CK 3.117 str. 1 d. įstatymo leidėjas įtvirtino sutuoktinių bendro turto... 29. Kadangi keičiamas sprendimas dalyje dėl buto nuosavybės dalių priteisimo,... 30. Likusioje dalyje – dėl automobilių padalinimo lygiomis dalimis ir dėl... 31. Dėl priteistos sumos už komunalines paslaugas ... 32. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas iš ieškovo priteisė... 33. Dėl išlaikymo vaikui priteisimo... 34. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti... 35. Spręsdamas priteistino iš apelianto išlaikymo jo nepilnamečiui sūnui T.... 36. Dėl kilnojamųjų daiktų padalijimo... 37. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu kilnojamųjų... 38. Likusioje dalyje teismo sprendimas paliktinas nepakeistas. Bylinėjimosi... 39. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-29 sprendimą pakeisti dalyje dėl... 40. Priteisti iš ieškovo V. D. atsakovės J. I. D. naudai 3.661,82 EUR (tris... 41. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-29 sprendimą dalyje dėl... 42. Likusioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-29 sprendimą...