Byla e2-7482-433/2019
Dėl Nacionalinės žemės tarnybos sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Vilnius, Laisvės pr. 79A 2019 m. rugsėjo 13 d.

2Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas, sekretoriaujant Anai Usačiovai, dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei J. P., atsakovo atstovui A. A.,

3viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. E. ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenims Palangos miesto savivaldybės administracijai, Valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai, Valstybės įmonei Registrų centrui dėl Nacionalinės žemės tarnybos sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

4Teismas

Nustatė

5ieškovas R. E. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimą Nr. 16SD-1927-(14.16.104.); 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. lSS-276-(8.5.); 3) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyrių iš naujo priimti sprendimą dėl sutikimo laisvoje valstybinėje žemėje R. E. atlikti jam nuosavybės teise priklausančių statinių - poilsio namelių, statinių išdėstymo plane žymimus indeksais 2K1ž (unikalus Nr. ( - )), 3K1ž (unikalus Nr. ( - )), 4K1ž (unikalus Nr. ( - )), 5K1ž (unikalus Nr. ( - )), 6K1ž (unikalus Nr. ( - )), 7K1ž (unikalus Nr. ( - )), 8K1ž (unikalus Nr. ( - )), 9K1ž (unikalus Nr. ( - )), l0K1ž (unikalus Nr. ( - )), 11 K1 ž (unikalus Nr. ( - )), 12K1 ž (unikalus Nr. ( - )), 13K1ž (unikalus Nr. ( - )), 14K1ž (unikalus Nr. ( - )), 15H1ž (unikalus Nr. ( - )), 16K1ž (unikalus Nr. ( - )), 17K1ž (unikalus Nr. ( - )), 18H1ž (unikalus Nr. ( - )), 20K1ž (unikalus Nr. ( - )), 22B1ž (unikalus Nr. ( - )), 23K1ž (unikalus Nr. ( - )), 24K1ž (unikalus Nr. ( - )), 25K1ž (unikalus Nr. ( - )), 26K1ž (unikalus Nr. ( - )), 27K1ž (unikalus Nr. ( - )), 28H1ž (unikalus Nr. ( - )), esančių ( - ), teisinę registraciją.

6Ieškinyje nurodo, kad ieškovo R. E. atstovė advokatė J. P. 2018-02-15 gavo iš Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) atsakymą Nr. lSS-276-(8.5). Į NŽT Palangos skyrių buvo kreiptasi su prašymu, kuriuo buvo prašoma duoti sutikimą įregistruoti statinius – poilsio namelius, statinių išdėstymo plane žymimus indeksais 2K1ž (unikalus Nr. ( - )), 3K1ž (unikalus Nr. ( - )), 4K1ž (unikalus Nr. ( - )), 5K1ž (unikalus Nr. ( - )), 6K1ž (unikalus Nr. ( - )), 7K1ž (unikalus Nr. ( - )), 8K1ž (unikalus Nr. ( - )), 9K1ž (unikalus Nr. ( - )), 10K1ž (unikalus Nr. ( - )), 11K1ž (unikalus Nr. ( - )), 12K1ž (unikalus Nr. ( - )), 13K1ž (unikalus Nr. ( - )), 14K1ž (unikalus Nr. ( - )), 15H1ž (unikalus Nr. ( - )), 16K1ž (unikalus Nr. ( - )), 17K1ž (unikalus Nr. ( - )), 18H1ž (unikalus Nr. ( - )), 20K1ž (unikalus Nr. ( - )), 22B1ž (unikalus Nr. ( - )), 23K1ž (unikalus Nr. ( - )), 24K1ž (unikalus Nr. ( - )), 25K1Ž (unikalus Nr. ( - )), 26K1ž (unikalus Nr. ( - )), 27K1ž (unikalus Nr. ( - )), 28H1ž (unikalus Nr. ( - )), esančius valstybiniame žemės sklype ( - ), eksploatavimui skirto žemės sklypo. NŽT Palangos skyrius minėtame rašte nurodė, kad negali tenkinti pateikto prašymo ir išduoti sutikimą įregistruoti prašyme nurodytus statinius nesuformuotame valstybinės žemės sklype, ( - ), kadangi institucijos funkcijas reglamentuojantys teisės aktai tokios teisės Nacionalinei žemės tarnybai nesuteikia. R. E. nesutikdamas su NŽT Palangos raštu, vadovaujantis atsakyme nurodyta apskundimo tvarka ir nepraleidus nustatyto termino, pateikė skundą NŽT vadovui. Tačiau ir NŽT 2018-02-12 sprendimu nepanaikino apskųsto rašto ir neįpareigojo NŽT Palangos skyriaus priimti naują sprendimą. NŽT savo 2018-02-12 rašte nurodė, kad NŽT priimti sprendimai (raštai) per vieną mėnesį nuo įteikimo dienos gali būti skundžiami Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018-03-16 nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo R. E. skundą. Teismas išaiškino pareiškėjui, kad jis turi teisę Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimus atitinkantį skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus 2017-12-14 sprendimo Nr. 16SD-1927-(14.16.104.) panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018-02-12 sprendimo Nr. lSS-276-(5.5) panaikinimo teikti Regionų apygardos administraciniam teismui. Minėtoje nutartyje taip pat nurodyta, kad atsakovu laikytinas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyrius. Tačiau ir Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai nutarė pareiškėjo R. E. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsisakyti priimti. Teismas minėtoje nutartyje pasisakė, kad ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio, todėl yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Ieškovas nurodo, kad tiek NŽT Palangos skyrius, tiek NŽT – nevisapusiškai išnagrinėjo esamą situaciją, abstrakčiai įvertino aplinkybes bei priėmė nepagrįstą ir neišsamų atsakymą. Akivaizdu, kad šioje situacijoje yra pažeidžiamos R. E. teisės ir teisėti interesai bei teisėti lūkesčiai. NŽT atsisakydama duoti sutikimą laisvoje valstybinėje žemėje R. E. atlikti jam nuosavybės teise priklausančių statinių: poilsio pastatų teisinę registraciją, užkerta teisę statinių teisinei registracijai ir valstybinės žemės nuomai šių statinių eksploatacijai užtikrinti. Pagrindinis NŽT motyvas yra tai, kad statiniai – poilsio nameliai nepatenka į sąrašą statinių, kuriuos galima statyti valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, nesant žemės sklypo ir nevaldant jo nuosavybės teise arba kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, NŽT neturi teisinio pagrindo išduoti sutikimo statyti tokius statinius, ir tokių statinių registracija Nekilnojamojo turto registre taip pat nėra galima. NŽT rašte nurodyta, kad atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, NŽT neturi pagrindo panaikinti Skundžiamo rašto ir įpareigoti Skyrių (NŽT Palangos skyrius) priimti naują sprendimą. R. E., nuosavybės teise valdo statinius – poilsio namelius, statinių išdėstymo plane žymimus indeksais 2K1ž (unikalus Nr. ( - )), 3K1ž (unikalus Nr. ( - )), 4K1ž (unikalus Nr. ( - )), 5K1ž (unikalus Nr. ( - )), 6K1ž (unikalus Nr. ( - )), 7K1ž (unikalus Nr. ( - )), 8K1ž (unikalus Nr. ( - )), 9K1ž (unikalus Nr. ( - )), 10K1ž (unikalus Nr. ( - )), 11K1ž (unikalus Nr. ( - )), 12K1ž (unikalus Nr. ( - )), 13K1ž (unikalus Nr. ( - )), 14K1ž (unikalus Nr. ( - )), 15H1ž (unikalus Nr. ( - )), 16K1ž (unikalus Nr. ( - )), 17K1ž (unikalus Nr. ( - )), 18H1ž (unikalus Nr. ( - )), 20K1ž (unikalus Nr. ( - )), 22B1ž (unikalus Nr. ( - )), 23K1ž (unikalus Nr. ( - )), 24K1ž (unikalus Nr. ( - )), 25K1Ž (unikalus Nr. ( - )), 26K1ž (unikalus Nr. ( - )), 27K1ž (unikalus Nr. ( - )), 28H1ž (unikalus Nr. ( - )), esančius adresu ( - ) (R. E. 1993-05-29 pirkimo - pardavimo sutartimi įsigijo iš V. B. nekilnojamąjį turtą 4 (keturis) vasaros poilsio stovyklos „Pušelė“ poilsio namelius adresu ( - ). 1993-05-29 pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad šie keturi nameliai nuosavybės teise priklauso V. B., įsiskolinimų nėra. Įsigijimo pagrindas Valstybinės įmonės „Kauno statyba“ 1993 m. vasario 6 d. įvykusio namelių pardavimo aukciono nuosavybės teisę patvirtinantis liudijimas ir 1993 m. vasario 6 d. VĮ „Kauno statyba“ kasos orderio kvitas Nr. 252678. R. E. 1993-06-04 pirkimo- pardavimo sutartimi įsigijo iš J. M. nekilnojamąjį turtą 5 (penkis) vasaros poilsio stovyklos „Pušelė“ poilsio namelius adresu ( - ). 1993-06-04 pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad šie penki nameliai nuosavybės teise priklauso J. M., įsiskolinimų nėra. Įsigijimo pagrindas Valstybinės įmonės „Kauno statyba“ 1993 m. vasario 6 d. įvykusio namelių pardavimo aukciono nuosavybės teisę patvirtinantis liudijimas ir 1993 m. vasario 6 d VĮ „Kauno statyba“ kasos orderio kvitas Nr. 252679. R. E. 1993-06-11 pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo iš M. V. nekilnojamąjį turtų 4 (keturis) vasaros poilsio stovyklos „Pušelė“ poilsio namelius adresu ( - ). 1993-06-11 pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad šie keturi nameliai nuosavybės teise priklauso M. V., įsiskolinimų nėra. Įsigijimo pagrindas Valstybinės įmonės „Kauno statyba“ 1993 m. vasario 6 d. įvykusio namelių pardavimo aukciono nuosavybės teisę patvirtinantis liudijimas ir 1993 m. vasario 6 d. VĮ „Kauno statyba“ kasos orderio kvitas Nr. 252677. R. E. 1995-01-01 pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo iš M. R. nekilnojamąjį turtą 12 (dvylika) vasaros poilsio stovyklos „Pušelė“ poilsio namelių adresu ( - ) bei buvusį „Pušelės“ klubą, adresu ( - ). 1995-03-26 pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad šie dvylika namelių ir klubas nuosavybės teise priklauso M. R.. Įsigijimo pagrindas 1994-03-26 Valstybinės Palangos poilsio ir paslaugų įmonės poilsio stovyklos „Pušelės“ pagrindinių priemonių pardavimo aukciono protokolas Nr. 1 ir 1994-03-31 mokėjimo pavedimas Nr. 0137 Valstybiniame Komerciniame banke Palangos skyriuje.). Dėl nesutvarkytų galutinai dokumentų minėti statiniai teisiškai neįregistruoti, tačiau inventorizuoti ir registro duomenų bazėje padarytas įrašas apie žemės sklype esančius nekilnojamuosius daiktus. Akcentuotina, kad ginčų dėl šių statinių savavališkos statybos ar nuosavybės teisės nebuvo, šie pastatai buvo naudojami ir eksploatuojami nuo 1967-1968 m., todėl pripažintini tinkamais naudotis. Ieškovui minėti statiniai nuosavybės teise priklauso nuo 1993 m. Tai, kad šie nekilnojamieji daiktai nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, nepanaikina jo, kaip nuosavybės teisės objekto. Taip pat tai, kad nėra atlikta šio turto teisinė registracija, netrukdo ieškovui šį turtą valdyti ir juo naudotis, tačiau ribojama teisė šiuo turtu disponuoti, t. y. pilna apimtimi įgyvendinti įstatyme numatytas savininko teises santykiuose su trečiaisiais asmenimis (pvz.. turtą įkeisti, parduoti ir kt.). Pabrėžia, jog statiniai valstybinėje žemėje stovi nuo 1967-1968 m., ieškovas yra teisėtas statinių savininkas (nuo 1993-1995 m.), o statinių teisinei registracijai yra būtinas žemės naudojimo teise patvirtinantis dokumentas (NŽT sutikimas). Akcentuoja, kad nuo pat minėtų poilsio namelių įgijimo ieškovas nepertraukiamai, teisėtai, atvirai ir sąžiningai valdo, naudojasi ir prižiūri poilsio namelius bei moka mokesčius susijusius su šiuo turtu. Ieškovas deda visas pastangas, kad jam priklausantys nekilnojamieji daiktai būtų įregistruoti. Buvo kreiptasi į teismus dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tačiau teismai atsisakė priimti pareiškimą, motyvuodami tuo, kad pastatų, statinių kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto formavimas yra ne teismo, o ūkinė, administracinė veikla, kad R. E. turi inicijuoti viešojo administravimo procedūras dėl statinių įteisinimo. Atsižvelgiant į teismo išsakytą poziciją ieškovas ir inicijuoja viešojo administravimo procedūras kreipdamasis į atitinkamas institucijas, t. y. siekia jam priklausančių statinių teisinės registracijos. 2017-10-25 gautas raštas iš Palangos miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus, kuriame informuojama, kad I grupės nesudėtingiems statiniams ir statiniams nepatenkantiems į Statybos techninio Reglamento 1.05.01:27 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtais išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 1.1. punkte nurodytą teritoriją ar vietovę – leidimas neprivalomas. Civilinėse bylose teismai spręsdami panašaus pobūdžio klausimus yra pasisakę, kad kadastro objektų formavimas yra ne teismo veikla, bet iš dalies ūkinė, ir iš dalies administracinė veikla, taikant atitinkamus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-669/2013). Teismas negali įteisinti veiksmų, jeigu tai nepriklauso teismų kompetencijai. Statinių statybos leidimų išdavimo, statinių pripažinimo tinkamais naudoti ir kitus su tuo susijusius klausimus sprendžia įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgaliotos institucijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2009). Vadovaujantis Statybos techninio Reglamento 1.05.01:27 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtais išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 50 punktu, buvo kreiptasi į NŽT Palangos skyrių su prašymu – duoti sutikimą įregistruoti statinius – poilsio namelius, statinių išdėstymo plane žymimais indeksais 2K1ž (unikalus Nr. ( - )), 3K1ž (unikalus Nr. ( - )), 4K1ž (unikalus Nr. ( - )), 5K1ž (unikalus Nr. ( - )), 6K1ž (unikalus Nr. ( - )), 7K1ž (unikalus Nr. ( - )), 8K1ž (unikalus Nr. ( - )), 9K1ž (unikalus Nr. ( - )), 10K1ž (unikalus Nr. ( - )), 11K1ž (unikalus Nr. ( - )), 12K1ž (unikalus Nr. ( - )), 13K1ž (unikalus Nr. ( - )), 14K1ž (unikalus Nr. ( - )), 15H1ž (unikalus Nr. ( - )), 16K1ž (unikalus Nr. ( - )), 17K1ž (unikalus Nr. ( - )), 18H1ž (unikalus Nr. ( - )), 20K1ž (unikalus Nr. ( - )), 22B1ž (unikalus Nr. ( - )), 23K1ž (unikalus Nr. ( - )), 24K1ž (unikalus Nr. ( - )), 25K1Ž (unikalus Nr. ( - )), 26K1ž (unikalus Nr. ( - )), 27K1ž (unikalus Nr. ( - )), 28H1ž (unikalus Nr. ( - )), esančius valstybiniame žemės sklype ( - ). Pagal Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktą, valstybinės žemės patikėjimo teisės vienu iš subjektų (patikėtinių) yra Nacionalinė žemės tarnyba – dėl visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams. Nacionalinės žemės tarnybos kompetencijai yra priskirta funkcija išduoti sutikimus laisvoje valstybinėje žemėje statyti (įteisinti) statinius. Atsižvelgiant į tai ieškovas ir prašė NŽT, kaip valstybinės žemės patikėtinio, išduoti rašytinį sutikimą dėl jam priklausančių statinių, esančių laisvoje valstybinėje žemėje, teisinės registracijos. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis nustato bendruosius reikalavimus individualaus administracinio akto turiniui. Pagal šio straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalis). Viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai privalo būti tikslūs, suprantami, nedviprasmiški, jų motyvų išdėstymas – adekvatus ir pakankamas, leidžiantis suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti. Kaip matyti iš NŽT ir NŽT Palangos skyriaus raštų turinio, jie nagrinėdama ieškovo skundą visiškai neatsižvelgė į aukščiau nurodytas aplinkybes, šių aplinkybių nevertino, išsamiai netyrė ir dėl jų nepasisakė. NŽT, kaip ir NŽT Palangos skyrius tik deklaratyviai nurodė teisės aktus ir pasisakė, kad R. E. skundas nepagrįstas, t. y. kad neva nėra teisinio pagrindo panaikinti skundžiamo rašto ir įpareigoti NŽT Palangos skyrių priimti naują sprendimą, tačiau konkrečiai nėra nurodytos priežastys, dėl kurių negali būti duodamas sutikimas statinių teisinei registracijai atlikti. NŽT, gavęs iš ieškovo skundą, iš esmės netyrė jo, o tik perrašė NŽT Palangos skyriaus atsakyme nurodytą informaciją. Akivaizdu, kad ieškovo situacija, jo skundas išnagrinėtas netinkamai. Raštai (sprendimai) yra tinkamai nemotyvuoti, motyvai nėra išdėstyti adekvačiai, aiškiai ir pakankamai suprantamai. Raštuose NŽT ir NŽT Palangos skyrius tik nurodo kokiais atvejais nesuformuotoje valstybinėje žemėje gali išduoti sutikimą, tačiau tai nepagrindžia fakto, kad sutikimas negali būti išduodamas. Analizuojant Reglamento nuostatas (STR 1.05.01:2017), juose nėra nustatyti atvejai kada leidžiama ar draudžiama tokį sutikimą išduoti, o tik nustatyta kada jis reikalingas ir kada nereikalingas. Taigi akivaizdu, kad NŽT sprendimuose nėra nurodytos priežastys, dėl kurių negali būti duodamas sutikimas poilsio namelių teisinei registracijai atlikti. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta teismo prašo panaikinti NŽT sprendimus, kuriais ieškovui užkirsta teisė statinių teisinei registracijai ir valstybinės žemės nuomai šių statinių eksploatacijai užtikrinti. Yra pažeidžiami teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijai bei teisinio stabilumo užtikrinimo principas. Poilsio nameliai valstybinėje žemėje stovi jau apie 50 metų, ieškovui jie jau priklauso apie 25 metus, ieškovas yra teisėtas statinių savininkas, o statinių teisinei registracijai yra būtinas žemės naudojimo teisę patvirtinantis dokumentas (NŽT sutikimas). Prašo įpareigoti NŽT iš naujo išnagrinėti ieškovo prašymą ir priimti sprendimą dėl sutikimo laisvoje valstybinėje žemėje duoti jam sutikimą atlikti statinių teisinę registraciją.

7Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepime į ieškovo R. E. ieškinį nurodo, jog su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip visiškai nepagrįstą. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 28 straipsnio 5 dalyje reglamentuota, jog atlikus statybos užbaigimo procedūras, statinį ir daiktines teises į jį privaloma įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo statybos užbaigimo akto gavimo dienos, deklaracijos apie statybos užbaigimą patvirtinimo ir įregistravimo dienos arba nuo deklaracijos apie statybos užbaigimą pasirašymo dienos (kai ji netvirtinama ir neregistruojama). Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 „Dėl Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ patvirtinimo“ (toliau – Reglamentas), 105 punkte nurodyta, kad statybos užbaigimo aktas ir deklaracija apie statybos užbaigimą yra pagrindas įregistruoti statinį Nekilnojamojo turto registre. Pagal šias teisės aktų nuostatas, statinių registravimas Nekilnojamojo turto registre siejamas su statybos užbaigimo procedūromis, kurios atliekamos po statybą leidžiančio dokumento išdavimo (kai jis privalomas) teisės aktų nustatyta tvarka. Statybą leidžiantys dokumentai yra išduodami Statybos įstatymo 27 straipsnio ir Reglamento nustatyta tvarka. Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje yra išvardytos sąlygos, kurios turi būti įvykdytos norint įgyvendinti statytojo teisę. Šios sąlygos yra: statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.); statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. Reglamento 50 punkte nurodyta, kad statant valstybinėje žemėje (išskyrus Statybos įstatymo [8.3] 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte nustatytas išimtis), privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą. Reglamento 4 priede „Atvejai, kada statytojo teisei įgyvendinti nereikia žemės sklypo valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais" yra įtvirtinti išimties atvejai, kada statytojo teisei įgyvendinti nereikia turėti žemės sklypo nuosavybės arba kitą valdymo ar naudojimo teisę patvirtinančių dokumentų. Remiantis šio priedo 1, 2 ir 3 punktais, žemės sklypo (teritorijos) valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais neprivaloma, rekonstruojant šio priedo 1.1-1.8 papunkčiuose išvardytus statinius ir kai nesuformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir griaunant statinius). Atsižvelgiant į tai, kad statiniai – poilsio nameliai, esantys ( - ), nepatenka į sąrašą statinių, kuriuos galima statyti valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, nesant suformuoto ir įregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ir nevaldant jo nuosavybės teise arba kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, Nacionalinė žemės tarnyba neturi teisinio pagrindo išduoti sutikimą statyti tokius statinius, ir tokių statinių registracija Nekilnojamojo turto registre taip pat nėra galima.

8Trečiasis asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į ieškovo R. E. ieškinį prašo jį atmesti. Nurodo, kad skundžiami atsakovo sprendimai yra motyvuoti, pagrįsti faktais ir teisės aktų normomis bei atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus bendruosius reikalavimus keliamus individualaus administracinio akto turiniui. Tiek NŽT, tiek NŽT Palangos skyrius nurodė pakankamą teisinį pagrindą, kuriuo remiantis negali būti duodamas sutikimas įregistruoti pastatus – poilsio namelius, esančius ( - ), nekilnojamojo turto registre. Atsakovas priimdamas skundžiamus sprendimus, pagrįstai vadovavosi Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – ir Reglamentas) 50 punktu bei reglamento 4 priedu, kuriame išdėstyti atvejai, kada, statant (įteisinant) statinius valstybinėje žemėje, kai nėra suformuoti žemės sklypai, privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą. Sis sąrašas baigtinis ir juo privalu vadovautis. Šiuo atveju, atsakovas, nustatęs, kad ginčo statiniai nepatenka į minėtą sąrašą, pagrįstai netenkino ieškovo prašymo ir atsisakė duoti sutikimą atlikti statinių teisinę registraciją. Pažymi, kad Reglamento 105 punkte nurodyta, kad statybos užbaigimo aktas ir deklaracija apie statybos užbaigimą yra pagrindas įregistruoti statinį Nekilnojamojo turto registre. Taigi statinių registravimas siejamas su statybos užbaigimo procedūromis, kurios atliekamos po statybą leidžiančio dokumento išdavimo (kai jis privalomas) teisės aktų nustatyta tvarka. Atkreipia dėmesį į tai, kad nuo 2018-01-01 įsigaliojus naujai Reglamento redakcijai, pagal 3 priedo 1 punkto nuostatas, statant I grupės nesudėtingą statinį „kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, kurortuose <...>“ privalomas statybą leidžiantis dokumentas. Taigi, šiai dienai, statant (įteisinant) statinį kurorte, nepaisant jo kategorijos ir grupės, visais atvejais privalomas statybą leidžiantis dokumentas. Atsižvelgiant į tai, jog ginčo statiniai pastatyti 1967-1968, tai siekiant juos įteisinti turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 278, kuriuo patvirtintas Dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ir pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d. sąrašas. Minėto sąrašo 6 punktu yra numatyti dokumentai, patvirtinantys statybos teisėtumo faktą. Vienas iš jų, nustatytas 6.3 punktu, yra vykdomojo komiteto sprendimai, potvarkiai, pažymėjimai, leidimai statyti; 6.7 punktu – Statinio priėmimo naudoti komisijos aktas, 6.9 punktu – Aplinkos ministerijos nustatyto turinio deklaracija apie statybos užbaigimą. Taigi, neturint minėtų statinių statybos teisėtumą patvirtinančių dokumentų, ginčo statinių registracija apskritai nėra galima. Mūsų nuomone, atsakovas, būdamas valstybinės žemės patikėtinis, prieš duodamas sutikimą statyti ir įteisinti statinius, esančius nesuformuotame žemės sklype, turi visapusiškai išnagrinėti faktines ir teisines aplinkybes, pateiktus dokumentus bei įsigilinti į konkrečią situaciją, t. y. be kitą ko patikrinti ir statinių statybos teisėtumą bei tai įrodančius dokumentus. Taigi, įvertinus tai kas išdėstyta, daro išvadą, kad atsakovas neturėjo jokio teisinio pagrindo duoti sutikimo statyti ar įteisinti ginčo statinius, kadangi šie statiniai nepatenka į sąrašą statinių, nurodytų Reglamento 4 priede. Be to, ginčo statinių įteisinimas nekilnojamojo turto registre negalimas, kadangi ieškovas neturi jų statybos teisėtumą įrodančių dokumentų.

9Trečiasis asmuo Valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija atsiliepimu į ieškovo R. E. ieškinį prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimti viešojo administravimo subjekto sprendimas suformuoti nekilnojamąjį daiktą. Statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Kadastro objektų formavimas yra ne teismo veikla. Teismas negali įteisinti veiksmų, jeigu tai nepriklauso teismų kompetencijai. Statinių statybos leidimų išdavimo, statinių pripažinimo tinkamais naudoti ir kitus su tuo susijusius klausimus sprendžia įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgaliotos institucijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-120-695/2017). Iš byloje esančių dokumentų visiškai neaišku, kurioje tiksliai vietoje yra ginčo statiniai, kadangi adreso Pušyno g. 3 A, Palangoje, VĮ Registrų centras duomenų bazėje nėra. Kaip matyti iš dokumentų, dalis poilsio namelių galimai patenka į valstybinės reikšmės miškams priskirtą teritoriją, t. y. Šventosios girininkijos 98 miško kvartalo 3 ir 4 taksacinius sklypus. Tačiau neturint pastatų koordinačių neįmanoma tiksliai nustatyti ginčo pastatų buvimo vietos. Atkreipia dėmesį į tai, jog Šventosios girininkijos 98 miško kvartalo 3 ir 4 taksaciniai sklypai patenka į 11 miškų grupės rekreacinius miškus. Rekreaciniai miškai tai miško parkai, miestų miškai, valstybinių parkų rekreacinių zonų miškai, rekreaciniai miško sklypai ir kiti poilsiui skirti miškai. Ūkininkavimo tikslas – formuoti ir išsaugoti rekreacinę miško aplinką. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 1.1 str. įtvirtinta, kad miškuose, esančiuose vieno kilometro atstumu nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, II grupės rekreaciniuose miškuose ir III grupės vandens telkinių apsaugos zonų, laukų apsauginiuose ir valstybinių parkų apsaugos zonų miškuose yra draudžiama miško žemę paversti kitomis naudmenomis.

10Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė, prašė tenkinti jame išdėstytais motyvais.

11Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip visiškai nepagrįstą.

12Ieškinys atmestinas.

13Šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Palangos skyrių su prašymu išduoti sutikimą įregistruoti statinius – poilsio namelius, statinių išdėstymo plane žymimus indeksais 2K1ž (unikalus Nr. ( - )), 3K1ž (unikalus Nr. ( - )), 4K1ž (unikalus Nr. ( - )), 5K1ž (unikalus Nr. ( - )), 6K1ž (unikalus Nr. ( - )), 7K1ž (unikalus Nr. ( - )), 8K1ž (unikalus Nr. ( - )), 9K1ž (unikalus Nr. ( - )), 10K1ž (unikalus Nr. ( - )), 11K1ž (unikalus Nr. ( - )), 12K1ž (unikalus Nr. ( - )), 13K1ž (unikalus Nr. ( - )), 14K1ž (unikalus Nr. ( - )), 15H1ž (unikalus Nr. ( - )), 16K1ž (unikalus Nr. ( - )), 17K1ž (unikalus Nr. ( - )), 18H1ž (unikalus Nr. ( - )), 20K1ž (unikalus Nr. ( - )), 22B1ž (unikalus Nr. ( - )), 23K1ž (unikalus Nr. ( - )), 24K1ž (unikalus Nr. ( - )), 25K1Ž (unikalus Nr. ( - )), 26K1ž (unikalus Nr. ( - )), 27K1ž (unikalus Nr. ( - )), 28H1ž (unikalus Nr. ( - )), esančius valstybiniame žemės sklype ( - ), eksploatavimui skirto žemės sklypo.

14Atsakydamas į šį ieškovo raštą, NŽT Palangos skyrius 2017-12-14 rašte dėl sutikimo išdavimo Nr. 16SD-1927-(14.16.104.) nurodė, kad negali tenkinti prašymo ir išduoti sutikimo įregistruoti nurodytus statinius nesuformuotame valstybinės žemės sklype, ( - ), nes institucijos funkcijas reglamentuojantys teisės aktai tokios teisės NŽT nesuteikia.

15Apskundęs šį NŽT Palangos skyriaus sprendimą, ieškovas 2018-02-15 gavo iš NŽT 2018-02-12 atsakymą Nr. lSS-276-(8.5) į 2018-01-17 skundą, kuriame atsakovas (NŽT) nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog statiniai – poilsio nameliai nepatenka į sąrašą statinių, kuriuos galima statyti valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, nesant žemės sklypo ir nevaldant jo nuosavybės teise arba kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, Nacionalinė žemės tarnyba neturi teisinio pagrindo išduoti sutikimo statyti tokius statinius ir tokių statinių registracija Nekilnojamojo turto registre taip pat nėra galima; todėl NŽT neturi teisinio pagrindo panaikinti skundžiamo rašto ir įpareigoti Skyrių priimti naują sprendimą.

16Ieškovo R. E. teigimu, jis: – iš V. B. 1993-05-29 pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo nekilnojamąjį turtą 4 (keturis) vasaros poilsio stovyklos „Pušelė“ poilsio namelius adresu ( - ), kurioje nurodyta, kad šie keturi nameliai nuosavybės teise priklauso V. B., įsiskolinimų nėra, įsigijimo pagrindas Valstybinės įmonės „Kauno statyba“ 1993 m. vasario 6 d. įvykusio namelių pardavimo aukciono nuosavybės teisę patvirtinantis liudijimas ir 1993 m. vasario 6 d. VĮ „Kauno statyba“ kasos orderio kvitas Nr. 252678; – iš J. M. 1993-06-04 pirkimo- pardavimo sutartimi įsigijo nekilnojamąjį turtą 5 (penkis) vasaros poilsio stovyklos „Pušelė“ poilsio namelius adresu ( - ), kurioje nurodyta, kad šie penki nameliai nuosavybės teise priklauso J. M., įsiskolinimų nėra, įsigijimo pagrindas Valstybinės įmonės „Kauno statyba“ 1993 m. vasario 6 d. įvykusio namelių pardavimo aukciono nuosavybės teisę patvirtinantis liudijimas ir 1993 m. vasario 6 d VĮ „Kauno statyba“ kasos orderio kvitas Nr. 252679; – iš M. V. 1993-06-11 pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo nekilnojamąjį turtų 4 (keturis) vasaros poilsio stovyklos „Pušelė“ poilsio namelius adresu ( - ), kurioje nurodyta, kad šie keturi nameliai nuosavybės teise priklauso M. V., įsiskolinimų nėra, įsigijimo pagrindas Valstybinės įmonės „Kauno statyba“ 1993 m. vasario 6 d. įvykusio namelių pardavimo aukciono nuosavybės teisę patvirtinantis liudijimas ir 1993 m. vasario 6 d. VĮ „Kauno statyba“ kasos orderio kvitas Nr. 252677; – iš M. R. 1995-01-01 pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo nekilnojamąjį turtą 12 (dvylika) vasaros poilsio stovyklos „Pušelė“ poilsio namelių adresu ( - ) bei buvusį „Pušelės“ klubą, adresu ( - ), sutartyje nurodyta, kad šie dvylika namelių ir klubas nuosavybės teise priklauso M. R., įsigijimo pagrindas 1994-03-26 Valstybinės Palangos poilsio ir paslaugų įmonės poilsio stovyklos „Pušelės“ pagrindinių priemonių pardavimo aukciono protokolas Nr. 1 ir 1994-03-31 mokėjimo pavedimas Nr. 0137 Valstybiniame Komerciniame banke Palangos skyriuje. Ieškovas tvirtina, kad dėl galutinai nesutvarkytų dokumentų minėti statiniai teisiškai neįregistruoti, tačiau inventorizuoti ir registro duomenų bazėje padarytas įrašas apie žemės sklype esančius nekilnojamuosius daiktus, ginčų dėl šių statinių savavališkos statybos ar nuosavybės teisės – nėra, šie pastatai buvo naudojami ir eksploatuojami nuo 1967-1968 m., todėl pripažintini tinkamais naudotis. Todėl ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti minėtus 2017-12-14 NŽT Palangos skyriaus sprendimą Nr. 16SD-1927-(14.16.104) ir 2018-02-12 NŽT sprendimą Nr. 1SS-276-(8.5) ir įpareigoti NŽT Palangos skyrių iš naujo priimti sprendimą dėl sutikimo laisvoje valstybinėje žemėje atlikti ieškovui priklausančių statinių – poilsio namelių, esančių ( - ), teisinę registraciją.

17Atsakovas pažymi, kad ieškovas šioje byloje nepateikė statybos leidimų bei aktų, kuriais būtų priimta užbaigta statyba, o, atsižvelgiant į tai, kad ginčo poilsio nameliai, esantys ( - ), nepatenka į sąrašą statinių, kuriuos galima statyti valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, nesant suformuoto ir įregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ir nevaldant jo nuosavybės teise arba kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, Nacionalinė žemės tarnyba neturi teisinio pagrindo išduoti sutikimą statyti tokius statinius ir tokių statinių registracija Nekilnojamojo turto registre taip pat nėra galima.

18Taigi, šioje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar atsakovas teisėtai ir pagrįstai atsisakė išduoti ieškovui sutikimą laisvoje valstybinėje žemėje atlikti ieškovui priklausančių statinių – poilsio namelių, esančių ( - ), teisinę registraciją, ar ne.

19Prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės, teismas atkreipia dėmesį, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Šioje vietoje taip pat pabrėžtina, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Be to, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; etc.). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, teismas sprendžia apie tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą įvertinęs įrodymų visumą. Dėl to teismas konstatuoja juridiškai reikšmingų byloje nustatytinų faktų buvimą tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti išvadą, kad faktas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008; etc.). Priešingu atveju tos įrodinėtinos aplinkybės, kurioms nustatyti nepakanka įrodymų, tėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011; etc.).

20Nagrinėjamu atveju akcentuotina, kad žemės, statinių ir kitų nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymų, įstatymų nustatytų juridinių faktų registravimą nekilnojamojo turto registre, taip pat nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teises, pareigas bei atsakomybę reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas (toliau – ir NTRĮ). Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus. Įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės įsigijimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus. NTRĮ 4 straipsnis nustato, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tokia nuostata yra nurodyta ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.262 straipsnyje. Nekilnojamojo turto registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. Pagal NTRĮ 5 straipsnio 2 dalį, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas (t. y. VĮ Registrų centras) įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų Nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą. Aptartos įstatymų nuostatos suponuoja, kad Registro tvarkytojas turi išsamiai patikrinti pateiktus dokumentus, kurių pagrindu įrašomi duomenys, įregistruojamos daiktinės teisės į Nekilnojamojo turto registre (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2342-520/2017).

21Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas (NTRĮ 13 straipsnio 1 dalis). Nekilnojamieji daiktai (tarp jų – žemės sklypai, statiniai) yra registruojami nekilnojamojo turto registre, jeigu jie Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir NTKĮ) nustatyta tvarka yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteiktas unikalus numeris (NTRĮ 9 straipsnio 1 dalis). Nekilnojamojo daikto įregistravimu nekilnojamojo turto registre yra laikomas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka to daikto duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą <...> (NTRĮ 9 straipsnio 2 dalis). Pastaroji nuostata yra atkartota NTKĮ 3 straipsnio 3 dalyje, kurioje įtvirtinta, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą yra laikomas nekilnojamojo daikto įregistravimu nekilnojamojo turto registre. NTKĮ taip pat yra įtvirtintos anksčiau minėtosioms NTRĮ nuostatoms panašios nuostatos, t. y. Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (3 straipsnio 4 dalis); kadastro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako, kad nekilnojamojo turto kadastre kaupiami duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti, ir už šių duomenų apsaugą (4 straipsnio 2 dalis). Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą tvarką nustato Kadastro nuostatai (NTKĮ 6 straipsnio 5 dalis).

22Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į kadastrą tvarka išdėstyta Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 695 redakcija, galiojusi ginčo įrašo padarymo metu) (toliau – ir Kadastro nuostatai), IV skyriuje. Pagal Kadastro nuostatų 84 punktą, kartu su prašymu įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą ar juos pakeisti kadastro tvarkytojui turi būti pateikiami NTKĮ 12 straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, išskyrus atvejus, nurodytus šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje.

23Iš ieškovo į bylą pateikto VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2016-08-01 sprendimo Nr. (4.6.10.) RS-889 dėl nekilnojamųjų daiktų ir daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, nustatyta, kad ieškovui buvo nurodyta, jog jo prašymas įrašyti minėtų (ir šios bylos ginčo) statinių kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą netenkintinas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsniu, nes nepateikti dokumentai, patvirtinantys nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą teisiniai pagrindai. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo dokumentai yra: valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas; teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; rašytiniai sandoriai; kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; kiti įstatymų ir Vyriausybės nustatyti dokumentai. Tuo tarpu ieškovo pateiktos paprastos rašytinės formos ir šioje byloje minimos – 1993-05-29, 1993-06-04, 1993-06-11, 1995-01-01 Pirkimo-pardavimo sutartys – neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų, nes jų forma neatitinka nekilnojamojo daikto perleidimo sandoriams nustatytų formos ir įregistravimo atitinkamoje turto registravimo įstaigoje reikalavimų (tuo metu galiojusio Civilinio kodekso 255 straipsnio). Paminėtina, kad 1964 m. Civilinio kodekso 255 straipsnis numatė, jog „Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje, jeigu įstatymai nenustato kitokio termino. Dėl svarbių priežasčių praleistą šį terminą gali atstatyti teismas. Šiame straipsnyje nustatytų taisyklių nesilaikymas nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį daro negaliojančią.“. Minimu sprendimu VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas taip pat pažymėjo, jog ieškovo pateiktuose dokumentuose (Pirkimo-pardavimo sutartyse) nėra duomenų identifikuojančių asmenis (nėra asmens kodo) ir statinius (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 4 dalis). Be to, pagal NTKĮ 6 straipsnio 3 dalį, įrašant nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą, turi būti įrašomas nekilnojamajam daiktui Vyriausybės nustatyta tvarka suteiktas adresas – gyvenamosios vietos pavadinimas, gatvės pavadinimas ir pastato numeris, o 8 straipsnio 3 punktas nustato, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu, be kitų kadastro duomenų, nustatomas ir adresas. Į Nekilnojamojo turto registrą gali būti įrašomi tik tie adresai, kurie įregistruoti Lietuvos Respublikos adresų registre. Tačiau ieškovo pateiktos kadastro duomenų bylų kopijos neatitinka Kadastro įstatymo reikalavimų. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas atkreipė dėmesį į tai, kad vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi, kartu su prašymu turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą; dokumentai turi būti pateikiami dviem egzemplioriais; vienas iš jų turi būti dokumento originalas arba įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas jo nuorašas, – tačiau pateiktos dokumentų kopijos netenkina minėtų reikalavimų. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas taip pat pabrėžė, kad daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą registruojamos tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats daiktas (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į išdėstytą, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 2 punktu, VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas nusprendė R. E. prašymo įregistruoti daiktines teises netenkinti.

24Paminėtina, kad Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 (toliau – ir Registro nuostatai), 52 punkte nurodyta, kad Nekilnojamasis daiktas įregistruojamas pagal daikto buvimo vietą Kadastro nuostatų nustatyta tvarka, padarant Registro objektų įrašą ir suteikiant šiam įrašui Registro numerį, o kiekvienam nekilnojamajam daiktui suteikiant unikalų numerį (identifikavimo kodą). Vadovaujantis Registro nuostatų 60 punktu, nagrinėjant prašymą įregistruoti ar išregistruoti nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos ar pakeisti nekilnojamojo daikto Registro duomenis, patikrinama, ar: 1. Registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas; 2. registruoti pateiktuose dokumentuose pateikti visi duomenys, nurodyti Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnyje; 3. nėra aplinkybių, nustatytų Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje; 4. prašyme nurodyti visi asmenys, susiję su teisine registracija, jų identifikavimo duomenys, taip pat dalykas, kurį prašoma įregistruoti ar išregistruoti. Registro įstatymo 29 straipsnyje yra išvardytos aplinkybės, kurioms esant Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus: 1) asmenys, padavę prašymą, neturėjo teisės jį paduoti; 2) dokumentas, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, neatitinka šio įstatymo reikalavimų; 3) dokumento, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, forma neatitinka įstatymų ar sandorio šalių nustatytos formos; 4) dokumentas, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, yra panaikintas, pripažintas neteisėtu ar kitokiu būdu pripažintas netekusiu galios; 5) nesumokėtas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo nustatytas registravimo mokesčio avansas; 6) prašyme ar Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateiktame dokumente nėra Nekilnojamojo turto registro nuostatuose numatytų duomenų, būtinų nekilnojamajam daiktui bei daiktinių teisių į jį įgijėjams identifikuoti; 7) įstatymai nenumato galimybės prašomas įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus ar juridinius faktus registruoti nekilnojamojo turto registre; 8) Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikto dokumento duomenys apie nekilnojamąjį daiktą nesutampa su į nekilnojamojo turto kadastrą įrašytais duomenimis apie tą nekilnojamąjį daiktą; 9) jau yra priimtas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimas atsisakyti (sprendimo priėmimą atidėti) įregistruoti tas pačias daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus tų pačių dokumentų pagrindu.

25Ieškovas savo siekį panaikinti 2017-12-14 NŽT Palangos skyriaus sprendimą Nr. 16SD-1927-(14.16.104) ir 2018-02-12 NŽT sprendimą Nr. 1SS-276-(8.5) bei įpareigoti NŽT Palangos skyrių iš naujo priimti sprendimą dėl sutikimo laisvoje valstybinėje žemėje atlikti ieškovui priklausančių statinių – poilsio namelių, esančių ( - ), teisinę registraciją, iš esmės grindžia tuo, kad, ieškovo teigimu, šiuose sprendimuose nėra nurodytos priežastys, dėl kurių negali būti duodamas sutikimas statinių teisinei registracijai atlikti. Ieškovas tvirtina, kad NŽT, gavęs skundą, iš esmės netyrė jo, o tik perrašė NŽT Palangos skyriaus atsakyme nurodytą informaciją, todėl skundas išnagrinėtas netinkamai, o raštai (sprendimai) yra tinkamai nemotyvuoti, motyvai nėra išdėstyti adekvačiai, aiškiai ir pakankamai suprantamai; raštuose NŽT ir NŽT Palangos skyrius tik nurodo kokiais atvejais nesuformuotoje valstybinėje žemėje gali išduoti sutikimą, tačiau tai nepagrindžia fakto, kad sutikimas negali būti išduodamas. Teismas su tokiais ieškovo argumentais nesutinka.

26Pažymėtina, kad NŽT Palangos skyriaus 2017-12-14 sprendime Nr. 16SD-1927-(14.16.104), aiškiai nurodyta, jog NŽT Palangos skyrius negali tenkinti R. E. prašymo ir išduoti sutikimo įregistruoti nurodytus statinius nesuformuotame valstybinės žemės sklype, ( - ), nes institucijos (NŽT Palangos skyriaus) funkcijas reglamentuojantys teisės aktai tokios teisės Nacionalinei žemės tarnybai nesuteikia. Rašte išsamiai išdėstytas susidariusios situacijos teisinis reglamentavimas ir Nacionalinei žemės tarnybos teisės tokiais atvejais. Be to, pažymėta, kad pagal Nekilnojamojo turto registre esančius duomenis, ieškovo prašyme nurodyti statiniai, esantys ( - ), nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, o žemės sklypas jiems eksploatuoti nėra suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas.

27NŽT 2018-02-12 sprendime Nr. 1SS-276-(8.5) taip pat aiškiai, suprantamai ir motyvuotai pateiktas atsakymas į ieškovo skundą. Nacionalinė žemės tarnyba šiame sprendime, be kita ko, pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 5 dalyje reglamentuota, jog atlikus statybos užbaigimo procedūras, statinį ir daiktines teises į jį privaloma įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo statybos užbaigimo akto gavimo dienos, deklaracijos apie statybos užbaigimą patvirtinimo ir įregistravimo dienos arba nuo deklaracijos apie statybos užbaigimą pasirašymo dienos (kai ji netvirtinama ir neregistruojama). Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 „Dėl Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ patvirtinimo“ (toliau – Reglamentas), 105 punkte nurodyta, kad statybos užbaigimo aktas ir deklaracija apie statybos užbaigimą yra pagrindas įregistruoti statinį Nekilnojamojo turto registre. Pagal šias teisės aktų nuostatas, statinių registravimas Nekilnojamojo turto registre siejamas su statybos užbaigimo procedūromis, kurios atliekamos po statybą leidžiančio dokumento išdavimo (kai jis privalomas) teisės aktų nustatyta tvarka. Statybą leidžiantys dokumentai yra išduodami Statybos įstatymo 27 straipsnio ir Reglamento nustatyta tvarka. Taigi, Nacionalinė žemės tarnyba minimame sprendime detaliai nurodė sąlygas, kurios turi būti įvykdytos norint įgyvendinti statytojo teisę bei, atsižvelgiant į tai, kad ginčo statiniai – poilsio nameliai, nepatenka į sąrašą statinių, kuriuos galima statyti valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, nesant žemės sklypo ir nevaldant jo nuosavybės teise arba kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, pažymėjo, kad Nacionalinė žemės tarnyba neturi teisinio pagrindo išduoti sutikimo statyti tokius statinius ir pabrėžė, kad tokių statinių registracija Nekilnojamojo turto registre nėra galima, todėl Nacionalinė žemės tarnyba neturi teisinio pagrindo panaikinti skundžiamo 2017-12-14 sprendimo Nr. 16SD-1927-(14.16.104) ir įpareigoti NŽT Palangos skyrių priimti naują sprendimą.

28Apibendrinant nurodytą, teismas sprendžia, kad tiek NŽT, tiek NŽT Palangos skyrius priimdami skundžiamus sprendimus, pagrįstai vadovavosi Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 50 punktu bei šio Reglamento 4 priedu, kuriame išdėstyti atvejai, kada, statant (įteisinant) statinius valstybinėje žemėje, kai nėra suformuoti žemės sklypai, privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą. Kaip žinia, šis sąrašas yra baigtinis ir NŽT juo vadovautis privalo. Taigi, teismo manymu, atsakovas, nustatęs, kad ginčo statiniai nepatenka į minėtą sąrašą, teisėtai ir pagrįstai netenkino ieškovo prašymo ir atsisakė išduoti sutikimą atlikti statinių teisinę registraciją. Taigi, kaip minėta aukščiau, pirmiau nurodyto Reglamento 105 punkte nurodyta, kad statybos užbaigimo aktas ir deklaracija apie statybos užbaigimą yra pagrindas įregistruoti statinį Nekilnojamojo turto registre, vadinasi, – statinių registravimas siejamas su statybos užbaigimo procedūromis, kurios atliekamos po statybą leidžiančio dokumento išdavimo (kai jis privalomas) teisės aktų nustatyta tvarka. Tačiau ieškovas tokių dokumentų nepateikė (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Be to, nuo 2018-01-01, įsigaliojus naujai Reglamento redakcijai, pagal 3 priedo 1 punkto nuostatas, statant I grupės nesudėtingą statinį „kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, kurortuose <...>“ – privalomas statybą leidžiantis dokumentas. Taigi, ir šiuo metu, statant (įteisinant) statinį kurorte, nepaisant jo kategorijos ir grupės, – visais atvejais privalomas statybą leidžiantis dokumentas.

29Pažymėtina, kad atsižvelgiant į tai, jog ginčo statiniai pastatyti 1967-1968 metais ir siekiant juos įregistruoti, turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 278, kuriuo patvirtintas Dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ir pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d. sąrašas. Pagal šio sąrašo 6 punktą, dokumentai, patvirtinantys statybos teisėtumo faktą yra: – vykdomojo komiteto sprendimai, potvarkiai, pažymėjimai, leidimai statyti (6.3 punktas); – Statinio priėmimo naudoti komisijos aktas (6.7 punktas);– Aplinkos ministerijos nustatyto turinio deklaracija apie statybos užbaigimą (6.9 punktas). Taigi, atsižvelgiant į nurodytą, neturint minėtų statinių statybos teisėtumą patvirtinančių dokumentų, ginčo statinių registracija apskritai nėra galima. Todėl, nurodyto pirmiau pagrindu teismas dar kartą daro tokią pačią išvadą, jog, atsakovas, būdamas valstybinės žemės patikėtinis, nagrinėjamu atveju, visapusiškai išnagrinėjęs faktines ir teisines šios situacijos aplinkybes, o taip pat įvertinęs visus ieškovo pateiktus dokumentus, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą – atsisakyti išduoti ieškovo prašomą sutikimą, nes pagrindo išduoti šį sutikimą, kai ginčo statiniai nepatenka į sąrašą statinių, nurodytų Reglamento 4 priede, – nebuvo ir nėra.

30Taigi, teismas, įvertinęs į bylą pateiktų įrodymų visetą, tame tarpe ir tai, kad ieškovas pats pripažino ir neginčijo fakto, jog ieškovo pateiktos kadastro duomenų ginčo statinių bylų kopijos neatitinka NTKĮ reikalavimų, o patys ginčo statiniai nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, nors, kaip žinia, daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą registruojamos tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats daiktas (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalis), – pripažintina, kad nėra jokio pagrindo tenkinti ieškinį ir panaikinti NŽT Palangos skyriaus 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimą Nr. 16SD-1927-(14.16.104.) bei NŽT 2018 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. lSS-276-(8.5.) ir įpareigoti NŽT Palangos skyrių iš naujo priimti sprendimą dėl sutikimo laisvoje valstybinėje žemėje ieškovui R. E. atlikti jam nuosavybės teise priklausančių statinių – poilsio namelių, statinių išdėstymo plane žymimus indeksais 2K1ž (unikalus Nr. ( - )), 3K1ž (unikalus Nr. ( - )), 4K1ž (unikalus Nr. ( - )), 5K1ž (unikalus Nr. ( - )), 6K1ž (unikalus Nr. ( - )), 7K1ž (unikalus Nr. ( - )), 8K1ž (unikalus Nr. ( - )), 9K1ž (unikalus Nr. ( - )), l0K1ž (unikalus Nr. ( - )), 11 K1 ž (unikalus Nr. ( - )), 12K1 ž (unikalus Nr. ( - )), 13K1ž (unikalus Nr. ( - )), 14K1ž (unikalus Nr. ( - )), 15H1ž (unikalus Nr. ( - )), 16K1ž (unikalus Nr. ( - )), 17K1ž (unikalus Nr. ( - )), 18H1ž (unikalus Nr. ( - )), 20K1ž (unikalus Nr. ( - )), 22B1ž (unikalus Nr. ( - )), 23K1ž (unikalus Nr. ( - )), 24K1ž (unikalus Nr. ( - )), 25K1ž (unikalus Nr. ( - )), 26K1ž (unikalus Nr. ( - )), 27K1ž (unikalus Nr. ( - )), 28H1ž (unikalus Nr. ( - )), esančių ( - ), teisinę registraciją, –, todėl jis atmestinas, kaip visiškai nepagrįstas.

31Ieškinį atmetus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos jam iš atsakovo nepriteisiamos.

32Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nei atsakovas, nei tretieji asmenys, palaikę atsakovo poziciją, šioje byloje neteikė prašymų priteisti bylinėjimosi išlaidų, todėl tokios išlaidos nepriteisiamos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

33Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 3,00 Eur dydžio sumos (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie pašto išlaidas civilinėje byloje), todėl nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/ 1K-355).

34Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; etc.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

35Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268-270 straipsniais, teismas

Nutarė

36ieškinį atmesti.

37Sprendimas per trisdešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilnius, Laisvės pr. 79A 2019 m. rugsėjo 13 d.... 2. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas... 3. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. E.... 4. Teismas... 5. ieškovas R. E. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės... 6. Ieškinyje nurodo, kad ieškovo R. E. atstovė advokatė J. P. 2018-02-15 gavo... 7. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio... 8. Trečiasis asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į... 9. Trečiasis asmuo Valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija atsiliepimu... 10. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė, prašė tenkinti... 11. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, prašė jį... 12. Ieškinys atmestinas. ... 13. Šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas... 14. Atsakydamas į šį ieškovo raštą, NŽT Palangos skyrius 2017-12-14 rašte... 15. Apskundęs šį NŽT Palangos skyriaus sprendimą, ieškovas 2018-02-15 gavo... 16. Ieškovo R. E. teigimu, jis: – iš V. B. 1993-05-29 pirkimo-pardavimo... 17. Atsakovas pažymi, kad ieškovas šioje byloje nepateikė statybos leidimų bei... 18. Taigi, šioje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar atsakovas teisėtai... 19. Prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės, teismas atkreipia dėmesį, kad... 20. Nagrinėjamu atveju akcentuotina, kad žemės, statinių ir kitų... 21. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nekilnojamojo turto registre daiktinės... 22. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į kadastrą tvarka... 23. Iš ieškovo į bylą pateikto VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo... 24. Paminėtina, kad Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos... 25. Ieškovas savo siekį panaikinti 2017-12-14 NŽT Palangos skyriaus sprendimą... 26. Pažymėtina, kad NŽT Palangos skyriaus 2017-12-14 sprendime Nr.... 27. NŽT 2018-02-12 sprendime Nr. 1SS-276-(8.5) taip pat aiškiai, suprantamai ir... 28. Apibendrinant nurodytą, teismas sprendžia, kad tiek NŽT, tiek NŽT Palangos... 29. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į tai, jog ginčo statiniai pastatyti... 30. Taigi, teismas, įvertinęs į bylą pateiktų įrodymų visetą, tame tarpe ir... 31. Ieškinį atmetus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos jam iš atsakovo... 32. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi – šaliai, kurios naudai yra priimtas... 33. Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 3,00 Eur dydžio sumos (Vilniaus... 34. Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų... 35. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu,... 36. ieškinį atmesti.... 37. Sprendimas per trisdešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas...