Byla e2-1172-1023/2016
Dėl preliminaraus susitarimo nevykdymo ir nuostolių priteisimo

1Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Baumilė, sekretoriaujant Eimantui Jancevičiui, dalyvaujant ieškovui A. M., jo atstovei advokatei G. P., atsakovės I. S. atstovei advokatei R. M., nedalyvaujant atsakovei I. S.,

2žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. patikslintą ieškinį atsakovei I. S. dėl preliminaraus susitarimo nevykdymo ir nuostolių priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4Ieškovas A. M. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į Prienų rajono apylinkės teismą su patikslintu ieškiniu prašydamas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą tuo atveju, jei teismas spręstų, kad jis yra praleistas; priteisti iš atsakovės I. S. (toliau - ir atsakovės) ieškovo A. M. naudai 15 173,50 Eur nuostolių už preliminaraus susitarimo neįvykdymą; 5 procentų dydžio procesines palūkanas skaičiuotinas nuo ieškovui priteistinos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal į bylą pateiktus šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus (elektroninės bylos vidaus apyrašo II t., b. l. 56 - 64).

5Ieškinys grindžiamas tuo, kad atsakovė I. S. yra ieškovo A. M. teta, t. y. ieškovo motinos V. E. M. sesuo. ( - ) mirė ieškovo motinos V. E. M. ir atsakovės I. S. brolis J. N.. Po jo mirties liko palikimas, kurį sudarė nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), pastatas-gyvenamasis namas, unikalus Nr. ( - ); pastatas-garažas, unikalus Nr. ( - ); pastatas-tvartas, unikalus Nr. ( - ); pastatas-daržinė, unikalus Nr. ( - ); kiti statiniai (inžineriniai) - šulinys, unikalus Nr. ( - ), esantys adresu ( - ); žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), ir žemės sklypas, esantys ( - ), unikalus Nr. ( - ); piniginiai indėliai ir atkuriamosios santaupos (be priskaičiuotų palūkanų) – 13 885,45 Eur; lengvasis automobilis AUDI 100, valstybinis Nr. ( - ) Mirusiojo J. N. turto paveldėtojos pagal įstatymą buvo atsakovė I. S. ir ieškovo motina Veronika E. M.. Jos abi lygiomis dalimis įgijo teisę paveldėti po brolio mirties atsiradusį palikimą. 2008 m. liepos 15 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu ieškovo motina V. E. M. buvo pripažinta neveiksnia, o 2008 m. spalio 9 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi ieškovas buvo paskirtas savo motinos globėju. ( - ) mirus J. N. ieškovas, atsižvelgęs į tai, jog jo motina yra neveiksni ir pati negali priimti po brolio mirties atsiradusio palikimo, kaip teisėtas bei vienintelis savo motinos globėjas pradėjo rūpintis J. N. palikimo priėmimu. Ieškovas kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su prašymu išduoti leidimą priimti palikimą neveiksnaus asmens vardu. Tokį ieškovo prašymą Kauno miesto apylinkės teismas atmetė bei atsisakė išduoti ieškovui leidimą priimti palikimą motinos vardu dėl nepilnai pateiktų dokumentų. Siekdamas gauti šiuos dokumentus ieškovas kreipėsi į Lazdijų rajono 1-ojo notaro biurą, prašydamas išduoti vykdomąjį pavedimą turto apyrašo sudarymui, tačiau notarė jokio atsakymo ieškovui nepateikė. Apie keblumus savo neveiksnios motinos vardu priimti po dėdės mirties atsiradusį palikimą ieškovas papasakojo atsakovei I. S. su kuria tą dieną kartu lankė savo motiną Prienų senelių globos namuose. Atsakovė su ieškovu priėjo bendros išvados, jog velionio J. N. palikimą priimti būtų daug paprasčiau ir greičiau jei ieškovas savo motinos vardu atsisakytų jai priklausančios palikimo dalies ir visą J. N. palikimą priimtų tik atsakovė, kuri priėmusi visą palikimą vėliau tiesiog perleistų ieškovui jo mamai priklausančią palikimo dalį. Minėto pokalbio metu ieškovui su atsakove sutarus dėl aukščiau paminėtos J. N. palikimo priėmimo tvarkos, atsakovė tvirtai pažadėjo ieškovui, jog jo neveiksniai motinai priklausanti palikimo dalis bus perleista ieškovui iš karto po visų paveldėjimo procedūrų pabaigos. Kadangi atsakovė yra ieškovo teta, jis, neturėdamas jokio pagrindo nepasitikėti tokiais jos pažadais, sutiko savo neveiksnios motinos vardu atsisakyti jai priklausančios palikimo dalies. Ieškovas buvo visiškai įsitikinęs, jog atsakovė laikysis tokio jų susitarimo. Ieškovui su atsakove galutinai sutarus dėl palikimo pasidalijimo tvarkos šalys ranka surašė laisvos formos susitarimą, kuriame nurodė esmines jo sąlygas, t. y. susitarimo sudarymo datą, turto rūšį bei pasidalijimo tvarką ir tokį savo susitarimą patvirtino parašais. Remiantis minėto susitarimo sąlygomis J. N. palikimą šalys pasidalijo tokiomis dalimis: atsakovei atitenka pusė lėšų bankuose, pusė sodybos su namu ir 3 ha žemės; V. E. M. atitenka – pusė lėšų bankuose, 3 ha žemės ir 1 ha miško; mirusios J. N. sesers sūnui A. B. atitenka – pusė sodybos su namu ir 2 ha žemės. Nors preliminariame susitarime nebuvo nurodytas konkretus pagrindinės sutarties terminas, tačiau iš tokios sutarties esmės buvo akivaizdu, jog pagrindinė sutartis, t.y. palikimo pasidalijimo tarpusavyje sutartis turėjo būti sudaryta kuomet atsakovė kaip vienintelė paveldėtoja priims jai priklausantį palikimą ir visas palikimas tarps jos asmenine nuosavybe. Sudarius minėtą susitarimą, ieškovas pagrįstai tikėjosi, jog atsakovė laikysis jų susitarimo, todėl sąmoningai nebeatliko tolimesnių veiksmų, jog jam būtų išduotas leidimas neveiksnios motinos vardu priimti jai priklausančią palikimo dalį. 2012 m. lapkričio 26 d., ieškovas vykdydamas su atsakove sudarytą susitarimą dėl paveldėto turto pasidalinimo, raštu dėl akių atsisakė jo neveiksniai motinai priklausančios palikimo dalies. Po to kai ieškovas neveiksnios motinos vardu atsisakė jai priklausančios palikimo dalies, ieškovas ne kartą teiraudavosi atsakovės, ar vis dar nėra sutvarkyti palikimo priėmimo dokumentai, tačiau ieškovė iki pat 2013 m. liepos 28 d. tvirtino, jog ne, tokiu būdu tiesiogiai nepaneigdama fakto, jog ji net neketina vykdyti jų rašytinio susitarimo. 2013 m. liepos 28 d. ieškovui eilinį kartą pasiteiravus atsakovės apie dėdės palikimą bei jų susitarimą jį pasidalinti tarpusavyje, atsakovė nurodė, jog ji nieko nežino apie jų susitarimą ir pareiškė, jog visą palikimą perrašė (padovanojo) savo sūnui R. S., nes atsakovės asmenine nuomone ieškovo motinai nepriklausė jokia palikimo dalis. Atsakovė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek civilinės bylos nagrinėjimo metu patvirtino ne tik faktą, kad jis su ieškovu sudarė tokį susitarimą, bet ir tai, jog jai buvo aiškios tokio susitarimo sąlygos. 2014 m. gegužės 27 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad suprato, jog tai turto dalybos, bet konkrečiai to turto dar nežinojo, pripažino, jog lentelėje yra jos parašas, nurodė, jog pagalvojo, jog jis ten jau dalina, nes turi tam įgaliojimus ir jai tik ta trečia dalis atiteks. Nurodo, jog preliminarusis susitarimas buvo sudarytas egzistuojant pasitikėjimo santykiams. Atsakovė atsisakydama sudaryti pagrindinę sutartį tai motyvavo tuo, kad ieškovas nepadėjo jai tvarkyti bei prižiūrėti J. N. sodybos bei paveldėjimo dokumentų, nors ieškovas pagal susitarimą nebuvo įsipareigojęs kokiu nors būdu pagelbėti atsakovei tvarkant sodybą ar palikimo priėmimo dokumentus, juolab jis net nepretendavo į sodybą ar jos dalį. Atsakovė atsisakydama sudaryti pagrindinę sutartį po to, kai ieškovas jau buvo įvykdęs visus savo preliminariuoju susitarimu prisiimtus įsipareigojimus pasielgė akivaizdžiai nesąžiningai. Atsakovės nesąžiningą elgesį parodo ir tai, jog atsakovė iki pat paskutinio momento neinformavo Ieškovo apie tai, jog ji neketina vykdyti preliminariojo susitarimo. Atsakovės kaltė dėl susitarimo nevykdymo yra akivaizdi, nes būtent ji priėmė sprendimą jo nevykdyti bei neperleisti (nepadovanoti) ieškovui dalies palikimo. Atsakovei atsisakius perleisti (padovanoti) ieškovui preliminariajame susitarime numatytą turtą, ieškovas neteko galimybės savo neveiksnios motinos vardu priimti jai priklausančią J. N. palikimo dalį. Jeigu ieškovas būtų žinojęs apie tai, jog atsakovė neketina įvykdyti preliminaraus susitarimo, jis niekuomet nebūtų savo neveiksnios motinos vardu atsakęs jai priklausančios palikimo dalies. Atsakovei nepagrįstai atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį ieškovas patyrė nuostolių negautos naudos forma. Dėl atsakovės nepagrįsto atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį ieškovas patyrė žalą, kurią jis vertina, kaip turto vertę, kuris jam turėjo atitekti pagal preliminariosios sutarties sąlygas. Ieškovo patirta žala sudaro 0,5 piniginių lėšų, kurias atsakovė paveldėjo iš J. N. - 6942,73 Eur, miško ūkio paskirties žemės sklypo, kurio vertė 6000 Eur, 3 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kurio vertė 2230,77 Eur, viso 15173,50 Eur. Dėl ieškinio senaties taikymo ieškinyje nurodoma, kad sudarydamos preliminarų susitarimą šalys jo įvykdymo terminą apibrėžė tam tikrais įvykiais: kai bus užbaigta paveldėjimo procedūra, išduotas paveldėjimo teisės liudijimas ir įregistruota atsakovės nuosavybės teisė į turtą viešajame registre. Ieškovas laukė, kol atsakovė susitvarkys formalumus, tačiau ji nuslėpė nuo ieškovo faktą, kad yra susitvarkiusi paveldėjimo dokumentus ir nieko nelaukdama perleido paveldėtą turtą sūnui, apie tai taipogi net nepranešdama ieškovui. Ieškovas pasitikėjo atsakove kaip artima giminaite ir tik jai atsisakius vykdyti preliminaraus susitarimo sąlygas susitikimo metu 2013 m. liepos 28 d. ieškovas sužinojo, kad jo teisės pažeistos. Teismui manant, kad terminas praleistas, ieškovas ieškinyje prašo jį atnaujinti kaip praleistą dėl atsakovės nesąžiningų veiksmų.

6Ieškovas teismo posėdyje nurodė, kad patikslintą ieškinį palaiko pilnai. Papildomai nurodė, kad mirus motinai kilo teisinių problemų mamos vardu priimant palikimą, todėl sutarė su atsakove, kuri yra jo teta, kad ji priims visą palikimą ir vėliau, kaip viską susitvarkys, ji palikimo dalį perleis ieškovui. Sutarė, kad teta turtą jam padovanos. Su teta tarėsi, kad palikimas bus dalijamas į dvi dalis. Tuo pagrindu buvo sudarytas laisvos formos preliminarus sutarimas, surašytas jo ranka, tetos namuose, paprasta forma, kad suprastų ir teta, padarė du egzempliorius, po vieną kiekvienam, teta tokiam pasidalijimui neprieštaravo. Sutartyje nurodyta „I.“ yra atsakovė I. S., „A.“ yra jis – ieškovas, „A.“ yra mirusios sesers sūnus A., kuris nepasirašė, kadangi sutarime nedalyvavo, tačiau sutiko su tokiu padalijimu. 2013 m. liepą atvykus pas tetą į namus, ji nurodė, kad susitarimas negalioja teisine prasme, nurodė, kad susitarimo nevykdys, viską perrašė savo sūnui. Teta sutarimo nesilaikė, todėl kreipėsi į teismą. Buvo įvertintos sodybos, žemės kainos pagal skelbimus. Šiuo metu visas palikimas atitekęs atsakovei, o ji viską perleidusi savo sūnui. Dėl susitarimo patyrė žalą, kuri vertinama pagal susitarimo turinį ir apimtis – žemę, kurią įvertino nepriklausomas ekspertas, ir pinigines lėšas. Šiuo metu giminystės ryšys su teta nutrūkęs. Nurodė, kad ne visada giminė buvo draugiška dėl įvairių moralinių dalykų, ne tik dėl šio susitarimo giminėje nebuvo artimų santykių. Pasitikėjimas pasirašyti susitarimą buvo kaip krikščioniškas pasitikėjimas. Atsakovė primygtinai reikalavo pateikti J. N. mirties liudijimą, buvo moraliniai dalykai, motinos liga, todėl ieškovui neatrodo, kad jis elgėsi nerūpestingai. Teta pagalbos tvarkantis dokumentus neprašė, ieškovas pats skambino ir siūlė pagalbą, bet atsakymai visada būdavo neigiami. Sudaręs preliminarią sutartį tikėjosi, kad sudarys pagrindinę sutartį, kai teta priims visą palikimą, konkretaus termino sudaryti sutarčiai aptarę nebuvo. Prieš N. mirtį juo rūpinosi, turėjo jo galiojantį įgaliojimą, tvarkė žemės ir namų nuosavybės dokumentus (elektroninės bylos vidaus apyrašo II t., b. l. 95 - 97).

7Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad ieškovas iš pradžių kreipėsi į teismą dėl leidimo priimti palikimą, vėliau – į notarą, tuo metu buvo sudarytas susitarimas dėl paveldėto turto pasidalijimo su atsakove. Susitarimas galėjo būti sudarytas, jis neprieštarauja jokioms imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Susitarimas atitinka visus įstatymo keliamus reikalavimus preliminariam susitarimui – rašytinis aiškus šalių susitarimas pasidalinti turtą, pasirašytas ieškovo ir atsakovės. Terminas nėra būtinoji sąlyga preliminariai sutarčiai sudaryti. Terminas buvo toks, kad dalinimasis galėjo vykti tik atsakovei priėmus palikimą, įregistravus jos vardu nekilnojamojo turto registre. Po N. mirties dokumentus tvarkė atsakovė nepriimdama pagalbos. Atsakovė yra ne kartą pasakiusi, kad dokumentus tvarkė pusantrų metų, todėl terminas turėjo būti skaičiuojamas nuo atsakovės dokumentų sutvarkymo. Atsakovė yra pripažinusi, kad toks susitarimas buvo. Tas pačias aplinkybes patvirtino ir atsakovės sūnus ir atsakovės globotinė E. R.. Ieškovas nuolat teiravosi dėl susitarimo, ar jau sutvarkyti dokumentai. Atsakovė slėpė kaip dokumentai yra tvarkomi, nurodė, kad jai brangiai kainavo dokumentai. Atsakovės versija, kad iš pensijos sunkiai tvarkė paveldėjimo dokumentus, o tik įregistravusi nuosavybės teisę į turtą, po mėnesio viską neatlygintinai perleido savo sūnui, vertintina kaip atsakovės gynybinė versija siekiant išvengti susitarimo nevykdymo teisinių pasekmių. Ieškovas prašo tos dalies, kuri turėjo jam atitekti, pinigine forma – pusės visų pinigų, nurodytų paveldėjimo teisės liudijime – 6 942,73 Eur, miško ūkio paskirties žemės sklypo, kurio vertė pagal vertintojų ataskaitą – 6 000 Eur, 3 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalies vertės, kuris pagal vertintojų ataskaitą surado 2 230,77 Eur, viso ieškovo patirti nuostoliai yra 15 173,50 Eur. Atsakovė ieškovui nurodė, kad nevykdys susitarimo tik 2013 m. liepos 28 d. Bendra taisyklė, kad senaties terminas prasideda nuo to momento, kai ieškovas sužino apie savo pažeistas teises, todėl senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2013 m. liepos 28 d. Terminas sudaryti pagrindinę sutartį buvo apibrėžtas įvykiu – aplinkybe kada atsakovė susitvarkys dokumentus, priims palikimą, jį įregistruos savo vardu ir galės jo dalį perleisti ieškovui. Atsakovė nuolat keitė savo paaiškinimus tiek apklausiant ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir Lazdijų rajono apylinkės teisme, ji suprato savo įsipareigojimą, bet nutarė jo nesilaikyti. Teismai konstatavo, kad ieškovė ir atsakovas sudarė susitarimą dėl paveldimo turto padalijimo. Paveldėjimo teisės liudijimą sudarė ne vienas dokumentas, todėl ieškovas pasitikėdamas savo teta, laukė ir tikėjo, kad dokumentai ilgai tvarkomi. Jeigu teismas nuspręs senaties terminą skaičiuoti ne nuo to momento, kada ieškovas sužinojo apie savo pažeistas teises, tokiu atveju prašo atnaujinti senaties terminą dėl to, kad ieškovas pasitikėjo atsakove kaip teta, atsakovė nesąžiningai sąmoningai jį klaidino, jog vis dar tvarko dokumentus, ir tik perleidusi sūnui turtą atskleidė faktą jog susitarimo nesilaikys.

8Atsakovė teismui pateiktame atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti visiškai (elektroninės bylos vidaus apyrašo II t., b. l. 78 - 84).

9Atsiliepimas grindžiamas tuo, kad atsakovė nesutinka su ieškovo pozicija, kad šioje byloje turėtų būti konstatuotinas preliminariosios sutarties sudarymo faktas, kadangi tarp atsakovės ir ieškovo joks dokumentas, kuris galėtų būti vertinamas kaip preliminarioji sutartis, pasirašytas nebuvo. Ieškovo iniciatyva pabraižytos lentelės niekada nelaikė susitarimu dėl tolimesnio jos brolio J. N. palikimo pasidalinimo. Pasirašė lentelę manydama, kad ieškovas jau turi įgaliojimus turtui padalinti ir jis jai duos lentelėje nurodytą turtą, o ne ji jam turės duoti. Ieškovo iniciatyva nubraižyta lentelė, t. y. jos turinys, visiškai neatitinka preliminariosios sutarties sampratos, ir ji negali būti pripažinta preliminariąja sutartimi. Ieškovo braižyta lentelė neturi jokio pavadinimo, o iš jos turinio spręsti, kad tarp šalių buvo aiškus susitarimas ateityje sudaryti kitą sutartį, negalima. Be to, nei A. B., nei pats ieškovas asmeniškai, į jos brolio J. N. palikimą pretenduoti net negalėjo, nė vienas iš jų nebuvo įpėdinis pagal įstatymą. Iš pateiktos lentelės turinio negalima numatyti šalių, kuri šalis turi atlikti veiksmus ir konkrečiai kokius, bei konkrečiai iki kada. Lentelė, kurią ieškovas įvardija susitarimu, yra sudaryta 2012 m. gegužės 6 d. Šioje lentelėje nėra nurodyta jokio kito termino, todėl spręstina, kad nebuvo nustatytas terminas, pagrindinei sutarčiai sudaryti. Tokiu atveju, jeigu teismas šią lentelę pripažintų preliminariu susitarimu, pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta iki 2013 m. gegužės 6 d., todėl ieškovas kreipėsi į teismą praleidęs trijų metų senaties terminą, ir jo atnaujinti neprašo. Todėl atsakovė prašo ieškovo reikalavimams taikyti senaties terminą. Nurodo, kad ketinimo sudaryti dovanojimo sutartį niekada neturėjo, ir nebuvo išreiškusi pažado dovanoti ieškovui nekilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas, todėl nėra teisinio pagrindo iš jos priteisti ieškovui 15 173,50 Eur jo tariamai patirtos žalos. Ieškovo teiginiai, kad jeigu jam būtų žinoma apie tai, jog, neketina vykdyti preliminaraus susitarimo, jis niekuomet nebūtų savo neveiksnios motinos vardu atsisakęs jai priklausančio palikimo dalies, prieštarauja objektyviai tiesai bei civilinėje byloje Nr. 2-219-780/2014 nustatytoms aplinkybėms. Sprendimo, priimto minėtoje civilinėje byloje, pagrįstumas ir teisėtumas buvo patikrintas Lietuvos Aukščiausiajam Teisme, kuriame išnagrinėjus ieškovo kasacinį skundą, jis buvo atmestas. Ieškovo tvirtinimas, kad jis vykdydamas preliminaria sutartimi prisiimtus „įsipareigojimus“ notariškai atsisakė nuo palikimo priėmimo, yra visiškai nepagrįstas bei prieštarauja objektyviai tiesai, kadangi įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad jis tokį pareiškimą padavė pasibaigus palikimo priėmimo terminui, todėl atsisakymas teisinės reikšmės neturi, nes jo, kaip įpėdinio neįgyvendinta paveldėjimo teisė, buvo pasibaigusi. Ieškovo tvirtinimas, kad jis neabejotinai būtų gavęs didesnę J. N. palikimo dalį, jeigu nebūtų vykdęs preliminariąja sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, neturi jokio teisinio pagrindo. Ieškovas buvo kreipęsis į teismą, kad būtų išduotas teismo leidimas jam priimti palikimą jo neveiksnios motinos atžvilgiu, tačiau neištaisė savo pareiškimo trūkumų. Taip pat jis buvo kreipęsis į notarą dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo, bet vėl gi nebaigė procedūros. Nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad jis į teismą nepateikė tinkamai parengto prašymo dėl teismo leidimo išdavimo priimti palikimą, būtent dėl jos kaltės ar įtakos. Kreipdamasi į notarą, atsakovė nurodė, kad J. N. turto paveldėtojos yra dvi, jokio tikslo nuslėpti dar vienos įpėdinės, ar priimti palikimą viena, neturėjo. Ieškovas turėjo visas galimybes priimti savo neveiksnios motinos vardu, jai priklausančio J. N. palikimo dalį, jis pats nusprendė neužbaigti pradėtos paveldėjimo procedūros. Jos su ieškovu nesiejo ikisutartiniai santykiai, ji nesiūlė jam atsisakyti jo neveiksniai motinai priklausančio turto dalies, juolab neiniciavo J. N. turto dalybų tarp žmonių, kuriems tas palikimas apskritai nepriklauso. Pats ieškovas veikė neapdairiai, lengvabūdiškai, palikęs likimo valiai jo motinai priklausančio palikimo priėmimą. Ginčo raštelyje nebuvo nustatytas terminas, per kurį turėtų būti sudaryta pagrindinė sutartis, todėl laikytina, kad ji turėjo būti sudaryta per 1 metus pagal CK 6.165 straipsnio 3 dalį. Pagrindinės sutarties nesudarius iki 2013 m. gegužės 6 d., prasidėjo senaties termino eiga. Nors ieškovas teigia, kad ieškinio senaties terminas galėjo būti praleistas tik dėl jos nesąžiningų veiksmų, tačiau ji elgėsi sąžiningai, nieko neslėpė. 2013 m. sausio 4 d. išduoto paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu, savo nuosavybės teises į paveldėtą turtą VĮ Registrų centre įregistravo 2013 m. vasario 13 d. Tai yra elgėsi sąžiningai ir savo nuosavybes teises išviešino. Sūnui savo paveldėtą turtą padovanojo, praėjus pusei metų nuo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Taigi, slėpti savo nuosavybės teisių nuo ieškovo net neketino. Nurodo, kad ieškovas reikalavimo sudaryti su juo pagrindinę sutartį nepateikė, todėl pagrindinės sutarties sudarymo terminas suėjo 2013 m. gegužės 6 d., todėl nuo šios datos prasidėjo 3 metų ieškinio senaties terminas dėl preliminarios sutarties nevykdymo ir nuostolių priteisimo, kuris baigėsi 2016 m. gegužės 6 d. Pažymi, kad ieškovui Lazdijų r. 1-ojo notaro biuro notarė, 2012 m. lapkričio mėnesį išsiuntė pranešimą, informuodama, kad ji išduos atsakovei paveldėjimo teisės liudijimą. Taigi, ieškovas buvo informuotas apie paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą, tokiu būdu ieškinyje nurodomas susitarimo terminas kaip įvykis – užbaigus paveldėjimo procedūrą, išdavus paveldėjimo teisės liudijimą, įregistravus atsakovės nuosavybės teisę viešajame registre, buvo žinomas ieškovui, nes apie tai, kad bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas jam pranešė pati notarė, o atsakovė savo nuosavybės teises į turtą įregistravo 2013 m. vasario 13 d.

10Atsakovės atstovė teismo posėdyje papildomai nurodė, kad pagrindinės sutarties sudarymo momentas turėtų būti palikimo priėmimo momentas, senaties terminas šioje byloje turi būti skaičiuojamas remiantis 2013 m. sausio 4 d. išduotu paveldėjimo teisės liudijimu, o nuosavybės teises į paveldėtą turtą atsakovas įregistravo viešame registre 2013 m. vasario 13 d. Lentelė neturi preliminariai sutarčiai numatytų sąlygų. Ieškovas galėjo ir pas notarę, ir VĮ Registrų centre domėtis palikimo priėmimu. Ieškovas dalyvavo paveldėjimo byloje kaip vienos iš įpėdinių atstovas. Prieš išduodant paveldėjimo teisės liudijimą notarė ėmėsi veiksmų, rašė raštą, pranešimą ieškovui, kad jeigu jis neišreikš savo pozicijos, tokiu atveju ji išduos paveldėjimo teisės liudijimą atsakovei. Aplinkybės, kada bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas ir koks jis bus, atsakovui buvo žinomos. Jeigu šalių pasirašyta lentelė teismo būtų laikoma preliminariu susitarimu, tai tokiu atveju susitarime turėtų būti dvi šalys, o ne A. ir A., kurie nebuvo įstatyminiai įpėdiniai. Tokiu atveju ieškovas norėjo pasiimti palikimą, kuris būtų priklausęs jo motinai. Po jos mirties į paveldėtą turtą pretenduotų jau du paveldėtojai, nes ieškovas turi seserį, todėl lentelės negalima vertinti kaip susitarimo tarp paveldėtojų. Patikslintame ieškinyje ieškovas patvirtino, kad buvo susitarimas, kad atsakovė jam turtą padovanos, bet nepadovanojo, todėl jis gali pretenduoti nebent į nuostolius, kuriuos jis patyrė investavęs į galimai norimą jam padovanoti turtą. Po N. mirties atsakovas tvarkė dokumentus, tačiau pats tvarkyti nebaigė, viską tvarkyti paliko atsakovei, ką ji ir darė. Ieškovas su atsakove nepalaikė jokių giminystės santykių, atsakovė bendravo tik su savo seserimi, ieškovo motina, bendravo tik su ja, nes ieškovas nebuvo geras sūnus, jo motina tuo skundėsi atsakovei, todėl ir ieškovo pozicija, kad susitarimą sudarė pasitikėdamas yra nepagrįsta. Braižydami lentelę 2012 m. gegužės mėnesį ieškovas jau turėjo įgijęs teisės magistro laipsnį, o atsakovė buvo įgijusi tik pagrindinį išsilavinimą. Lentelės braižymą inicijavo ieškovas. Teismai jau yra pasisakę dėl to, kad ieškovas netinkamai vykdė savo, kaip globėjo pareigas. Būtent dėl jo, neveiksnaus asmens interesai nebuvo tinkamai įgyvendinti. Dėl palikimo priėmimo pirmas kreipėsi ieškovas, jis pasiėmė N. mirties liudijimą, todėl atsakovė negalėjo kreiptis į notarą. Atgavusi mirties liudijimą ji kreipėsi į notarą, kuriam nurodė, kad paveldėtojos yra dvi. Atsakovas, esant gyvai antrai paveldėtojai V. M., negalėjo prisiimti įsipareigojimo pasidalinti paveldėtą turtą. Teismas neturi būti saistomas Lazdijų rajono apylinkės teisme išnagrinėtos bylos, nes bylos esmė buvo kita – dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (elektroninės bylos vidaus apyrašo II t., b. l. 95 - 97).

11Ieškinys atmestinas.

12Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad ( - ) mirė V. E. M., kurios globėju buvo paskirtas sūnus ieškovas, ir atsakovės I. S. brolis J. N. (elektroninės bylos vidaus apyrašo I t., b. l. 183 – 187, 204 – 205, II t., b.l. 95 - 97). Po J. N. mirties liko palikimas, kurį sudarė nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), pastatas-gyvenamasis namas, unikalus Nr. ( - ); pastatas-garažas, unikalus Nr. ( - ); pastatas-tvartas, unikalus Nr. ( - ); pastatas-daržinė, unikalus Nr. ( - ); kiti statiniai (inžineriniai) - šulinys, unikalus Nr. ( - ), esantys adresu ( - ); žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), ir žemės sklypas, esantys ( - ), unikalus Nr. ( - ); piniginiai indėliai ir atkuriamosios santaupos (be priskaičiuotų palūkanų) – 13 885,45 Eur; lengvasis automobilis AUDI 100, valstybinis Nr. ( - ) o J. N. turtą paveldėjo atsakovė I. S. pagal 2013 m. sausio 14 d. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą (elektroninės bylos vidaus apyrašo I t., b. l. 187 - 200). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad atsakovė nuosavybės teises į paveldėtą turtą įregistravo 2013 m. vasario 13 d. (elektroninės bylos vidaus apyrašo I t., b. l. 71 - 75). Ieškovo motina Veronika E. M. 2008 m. liepos 15 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu buvo pripažinta neveiksnia, o 2008 m. spalio 9 d. teismo nutartimi jos globėju buvo paskirtas ieškovas A. M. (elektroninės bylos vidaus apyrašo I t., b. l. 204 - 205). Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti ieškovo A. M. prašymą dėl teismo leidimo priimti palikimą globotinės Veronikos E. M. vardu, atsiradusį po brolio J. N. mirties, išdavimo (elektroninės bylos vidaus apyrašo I t., b. l. 206). Iš 2014 m. gegužės 20 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad 2012 m. balandžio 24 d. ieškovas A. M. išsiuntė elektroninį laišką notarei S. V., prie kurio pridėtas priedas A. M. pareiškimas dėl vykdomojo pavedimo, turto apyrašui sudaryti, išdavimo, pridėtas priedas Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis, taip pat, kad 2012 m. lapkričio 15 d. notarei išsiųstas elektroninis laiškas, pridedant teismo nutartį dėl globos V. E. M., asmens dokumentus (elektroninės bylos vidaus apyrašo I t., b. l. 207 - 208). Iš prie ieškinio pateiktų dokumentų matyti, kad A. M. pareiškimu dėl svetimo turto įgijimo apgaule buvo kreipęsis į Kauno apskrities VPK, tačiau po keleto skundų ikiteisminis tyrimas galutinai buvo atsisakytas pradėti, nesant asmens I. S. veikoje nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje ar kitų nusikalstamų veikų požymių (elektroninės bylos vidaus apyrašo I t., b. l. 76 – 110). Lazdijų rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimu ieškovo A. M. ieškinį dėl paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais ir nuosavybės teisės į paveldėtą turtą priteisimo atmetė, sprendimas įsiteisėjęs, kadangi Kauno apygardos teismo nutartimi sprendimas paliktas nepakeistas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gruodžio 23 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 30 d. nutartį (elektroninės bylos vidaus apyrašo I t., b. l. 152 - 181). Iš ieškovo pateiktos nekilnojamojo turto retrospektyvinio vertinimo ataskaitos matyti, kad turto, adresu ( - ), vertės nustatymo data 2012 m. balandžio 19 d., turtas apžiūrėtas 2016 m. balandžio 10 d., ataskaita surašyta 2016 m. birželio 14 d. (elektroninės bylos vidaus apyrašo I t., b. l. 12 - 67).

13Nagrinėjamojoje byloje ginčas kilo iš esmės dėl to, ar 2012 m. gegužės 6 d. ieškovo ir atsakovės pasirašytas susitarimas gali būti laikomas preliminariuoju susitarimu dėl palikėjo J. N. turto pasidalinimo, jei gali – tai koks pagrindinis susitarimas tarp šalių turėjo būti sudarytas ir kokios preliminaraus susitarimo nevykdymo pasekmės kyla šalims.

14Dėl sutarties turinio sąlygų, leidžiančių kvalifikuoti konkrečią sutartį preliminariąja

15Esminis sandorio požymis, skiriantis jį nuo kitų teisinių veiksmų, yra jo subjektų valia, nukreipta sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Auksinis varnas” v. AB ,,Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-424/2004; 2004 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Libra Vitalis“ v. UAB „Homo Faber“, bylos Nr. 3K-3-274/2004; 2010 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Ervin“ v. Ageratec AB, bylos Nr. 3K-3-128/2010; 2011 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Creditum Vilnius“ v. AB „Utenos melioracija“, bylos Nr. 3K-3-318/2011; kt.). Sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorius, reikia ne apsiriboti tik tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet vertinti jas visas kompleksiškai – tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. J. K., M. K. v. A. B., V. Č., D. Č., bylos Nr. 3K-3-339/2012). Sandorio sudarymo priežastimi paprastai yra sandorį sudarančių asmenų poreikiai (interesai), kurie formuoja vidinę sandorio dalyvių valią ir nulemia sandorio pagrindą (teisinį tikslą). Nuo sandorio tiesioginio teisinio tikslo priklauso jo teisinis kvalifikavimas, t. y. tai, kokie materialiniai įstatymai yra taikomi sandoriui. Neturintys esminio valios elemento – siekio sukurti tam tikras civilines teises ir pareigas – veiksmai nėra sandoriai. Nagrinėjamojoje byloje teismas, aiškindamas šalių susitarimą (sutartį), vadovausis tiek subjektyviojo, tiek ir objektyviojo sutarčių aiškinimo metodais, atitinkamai derindamas juos tarpusavyje. Pirmiausia teismas gilinsis į rašytinį sutarties tekstą, o po to taikys subjektyviojo sutarčių aiškinimo metodą, analizuodamas tikruosius šalių ketinimus, jų elgesį po sutarties sudarymo. Kaip matyti šalių rašytinio ginčo susitarimo turinys apsiribojo tik nurodant šalių vardus (I. – byloje atsakovė, A. – byloje ieškovas, A. – ne šios bylos dalyvis), skaičius ir civilinių teisių objektų rūšis (I. – 0,5 banko, 0,5 sodybos namo, 3 h žemės, A. – 0,5 banko, 1 miškas, 3 h žemės, A. – 0,5 sodybos namo, 2 g žemės), sutarties sudarymo datą (2012 m. gegužės 6 d.) bei du parašus (I. ir A.) (elektroninės bylos vidaus apyrašo I t., b. l. 209). Iš minėto ginčo susitarimo matyti, kad tai daugiašalis susitarimas, sudarytas tarp trijų šalių (I., A., A.), tačiau pasirašytas tik dviejų šalių (I., A.). Tačiau, kaip bus nurodoma toliau šiame sprendime, minėtam susitarimui pritarė ir trečioji sandorio šalis A., juolab atsižvelgiant į tai, kad pastarajam šiuo ginčo susitarimu turėjo būti perleistas tam tikras palikėjo turtas, jo valia sutikti gali būti numanoma (CK 1.64, 6.191 straipsniai). Atsakovės atstovės argumentai, kad ieškovas negalėjo būti ginčo susitarimo dėl turto pasidalinimo subjektu, nes jis nebuvo įpėdinis atmestini, kadangi visų pirma tokiu būdu būtų paneigtas sutarčių laisvės principas. Be to, atsiradus palikimui, neveiksnaus įpėdinio teisę dėl paveldėjimo teisės įgyvendinimo privalo įgyvendinti jo globėjas, kuris kaip nustatyta įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-219-780/2014, siekdamas išvengti sudėtingų teisinių palikimo priėmimo savo motinos vardu procedūrų, būtent ir sudarė ginčo susitarimą, kadangi jo motina, būdama neveiksni, negalėjo sudaryti minėto susitarimo (elektroninės bylos vidaus apyrašo I t., b. l. 152 - 181, prijungtos civilinės bylos Nr. 2-219-780/2014 II t., b.l. 98 - 107) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. ir kt. v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-600/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-693-378/2015).

16Aiškinantis tikruosius šalių ketinimus iš bylos šalių paaiškinimų paaiškėjo, kad ieškovo priežastis sudaryti ginčo susitarimui buvo siekis, kad atsakovė jam perleistų, pasak ieškovo padovanotų, pasidalintą turtą (elektroninės bylos vidaus apyrašo II t., b. l. 95 – 97, CPK 178, 185, 186 straipsniai). Tuo tarpu, atsakovės siekis, kaip matyti iš prijungtos civilinės bylos Nr. 2-219-780/2014 įsiteisėjusio sprendimo buvo gauti iš ieškovo, turinčio tam įgaliojimus, susitarime nurodytą turtą, pasak atsakovės manant, kad ne ji, o ieškovas jai duos susitarime nurodytą turtą (elektroninės bylos vidaus apyrašo I t., b. l. 152 - 161; CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 2 punktas). Konstatuotina, kad nors rašytinis ginčo susitarimo turinys nėra aiškus, nėra konkrečiai paskirstomos prievolės kas ką turi daryti, kas turi teisę gauti, nėra nurodomi terminai įsipareigojimams atlikti, tačiau iš įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-219-780/2014 nustatytų aplinkybių matyti, kad ginčo, jog 2012 m. gegužės 6 d. pabraižyta lentelė abiejų šalių laikyta susitarimu minėtoje byloje nekilo (elektroninės bylos vidaus apyrašo I t., b. l. 152 - 161; CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 2 punktas). Be to, atsakovė šią aplinkybę, kad tarp šalių buvo sudarytas susitarimas, o ji jo nusprendė nesilaikyti dėl to, kad ieškovas nepadėjo rūpintis palikimu ir jo sutvarkymu, pripažino ir ikiteisminio tyrimo apklausose, ir nagrinėjant bylą Lazdijų rajono apylinkės teisme, tai nustatyta ir įsiteisėjusiame minėto teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2-219-780/2014, kas laikytina prejudicine aplinkybe, kurios papildomai įrodinėti šalims nereikia (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, atmestinas atsakovės argumentas, kad ji šio raštelio susitarimu nelaiko, kadangi tai laikytina jos gynybine pozicija, prieštaraujančia minėtoms prejudicinėms aplinkybėms (CPK 178, 185 straipsniai). Tačiau nors šalys pripažino, kad tarp jų 2012 m. gegužės 6 d. buvo sudarytas susitarimas, tačiau jam jos teikia skirtingą teisinę reikšmę. Ieškovas teigia, kad tai buvo preliminarus susitarimas sudaryti po palikimo priėmimo ir nuosavybės teisių įregistravimo turto padalinimo susitarimą, jam turtą padovanojant. Tuo tarpu, atsakovė teigia, kad tai negali būti laikoma preliminariu susitarimu, nes jame nenurodytas terminas iki kada turi būti sudaryta pagrindinė sutartis, jame neaišku kas ką turi daryti, iš jo turinio negalima spręsti, kad tarp šalių buvo aiškus susitarimas ateityje sudaryti kitą sutartį, o jai jį pasirašant ji tai suprato, kad ieškovas jai duos nurodytą jame turtą, o ne ji jam duos. Atsižvelgiant į tai, svarbu išsiaiškinti, ar ginčo susitarimas gali būti laikomas preliminariu susitarimu ar tiesiog ikisutartinių santykių dokumentu, reiškiančiu tik tam tikrus moralinius, bet ne teisinius, šalių įsipareigojimus, nesukeliančius teisinių padarinių.

17Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje V. Š. v. A. N. ir kt., bylos Nr. 3K-P-382/2006, bei vėlesnėje kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad CK 6.165 straipsnyje nustatyta, jog preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Taigi trumpai preliminariąją sutartį galima apibrėžti kaip šalių susitarimą dėl kitos sutarties sudarymo ateityje, t. y. kaip sutartį dėl sutarties sudarymo. Tokiu preliminariu susitarimu sukuriama sutartinė prievolė CK 6.1 straipsnio prasme. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl preliminariosios sutarties kvalifikavimo, savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad pagal CK 6.165 straipsnyje įtvirtintą preliminariosios sutarties sampratą galima išskirti tokius šios sutarties bruožus: pirma, aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį; antra, šalių sutarimas dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sąlygų aptarimas; trečia, terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis; ketvirta, rašytinis šio susitarimo įforminimas. Būtini preliminariosios sutarties elementai: suderinta šalių valia pasiektas susitarimas sukurti teisinius santykius, t. y. įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį; pagrindinės sutarties esminių sąlygų aptarimas; susitarimo išreiškimas rašytine forma (CK 6.159 straipsnis, 6.165 straipsnio 1, 2 dalys, 1.73 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Nustačius, kad išreikšta šalių valia aiškiai rodo jų susitarimą ateityje sudaryti kitą, t. y. pagrindinę, sutartį, konstatuotinas ikisutartinių santykių etapas ir preliminariosios sutarties sudarymo faktas. Nustatant tikrąją tam tikros sutarties šalių valią, taikytinos sutarčių aiškinimo taisyklės, nurodytos CK 6.193 straipsnyje. Kilus šalių ginčui, teismas turi nustatyti tikruosius šalių ketinimus ir pagal juos kvalifikuoti susitarimą teisės taikymo požiūriu: yra tai preliminarioji ar pagrindinė sutartis. Be to, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad preliminariojoje sutartyje nurodyto sutarties objekto nebuvimas, įsipareigojimas jį sukurti ateityje taip pat yra preliminariąją sutartį kvalifikuojantis požymis, nesudarantis pagrindo tokią sutartį laikyti pagrindine sutartimi. Sutarties laisvės principas, galiojantis ir ikisutartiniuose santykiuose, leidžia šalims susitarti dėl bet kokių sąlygų, neprieštaraujančių imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. U. v. D. D., bylos Nr. 3K-3-61/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-611/2015). Nagrinėjamoje byloje ginčo sutarties turinyje nurodyti trys asmenys, tačiau ji pasirašyta tik dviejų asmenų, joje nėra tiesiogiai nurodyta kas kokias teises ir įsipareigojimus prisiėmė, tačiau aiškinantis šalių tikruosius ketinimus matyti, kad ieškovas siekė padalinti palikėjo J. N. turtą trims asmenims, o atsakovė, mananti, kad ieškovas turi tokius įgaliojimus, sutiko su tokiu padalinimu (CK 1.64, 6.191 straipsniai). Iš prijungtos civilinės bylos matyti, kad atsakovė pripažino, jog tai buvo susitarimas, jį sudarydama sutiko su jo sąlygomis, suprato, kad yra dalinamas palikėjo J. N. turtas, tačiau priėmus palikimą, gavus paveldėjimo teisės liudijimą ji nusprendė susitarimo nesilaikyti ir turtą padovanojo sūnui, o ne ginčo susitarime nurodytiems asmenims (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-219-780/2014 II t., b.l. 84, 98 - 107). Kaip nustatyta iš prijungtos civilinės bylos, ginčo susitarime nurodytas asmuo A. (A. B.) buvo apklaustas teisme kaip liudytojas ir parodė, jog nors jis ginčo susitarime nedalyvavo, tačiau su sudarytu ginčo susitarimu sutiko, patvirtino, jog ieškovas jam yra sakęs, jog su atsakove I. S. yra susitaręs, kad visą J. N. palikimą priims I. S., o po to dalį turto ji pati perleis ieškovui (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-219-780/2014 II t., b.l. 96 – 107; CK 1.64, 1.73, 6.191 straipsniai). Atsakovės priežastis nesilaikyti šalių susitarimo dėl turto pasidalinimo buvo ta, kad ieškovas nepadėjo tvarkyti J. N. palikimo ir jo turtu nesirūpino, jo netvarkė (CPK 182 straipsnio 2 punktas, prijungtos civilinės bylos Nr. 2-219-780/2014 II t., b.l. 84, 98 – 107). Tačiau minėtas atsakovės susitarimo nesilaikymo argumentas vertintinas kritiškai, atsižvelgiant į tai, kad pagal ginčo susitarimą atsakovė viena turėjo priimti palikimą pagal paveldėjimo teisės liudijimą ir jį išdavus, įregistravus jos nuosavybės teises į paveldėtą palikimą ji turėjo vykdyti prisiimtą įsipareigojimą. Atsakovės argumentas, kad ji galvojo, jog ieškovas minėtu ginčo susitarimu jai duoda, o ne ji turės jam duoti, nes nežinojo kiek to paveldimo turto apskritai yra, vertintinas kritiškai, kadangi kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovė į notarę dėl palikimo priėmimo kreipėsi (2012 m. balandžio 24 d.) prieš ginčo susitarimo sudarymą (2012 m. gegužės 6 d.), tokiu būdu ji buvo informuota apie paveldimo palikimo masę, pati notarei nurodė kitą įstatyminę įpėdinę, savo sesę – ieškovo motiną, pati teigė, jog žinojo apie tam tikrą palikėjo turtą, tik nežinojo kiek konkrečiai yra banko sąskaitose pinigų, kita vertus byloje nėra duomenų, kad minėtas ginčo susitarimas jos pasirašytas dėl suklydimo, apgaulės ar kitų nuo jos nepriklausančių aplinkybių. Aiškinantis tikruosius šalių ketinimus nustatyta, kad šalių susitarimas atitinka preliminarios sutarties būtinus požymius. Pagrindinė preliminariosios sutarties sąlyga - aiškiai išreikštas ar akivaizdžiai (aiškiai) numanomas šalių įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį, minėtoje ginčo sutartyje egzistavo, kadangi šalys susitarimu numatė sudaryti ateityje kitą sutartį dėl turto padalinimo (padovanojimo), atsakovė pripažino, kad tik išdavus jai paveldėjimo teisės liudijimą ji nusprendė nesilaikyti ginčo susitarimo dėl turto pasidalinimo ir neperleisti ieškovui susitarime nurodyto turto, o viską padovanoti sūnui (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-219-780/2014 II t., b.l. 84, 98 – 107). Kitos būtinos preliminariosios sutarties sąlygos taip pat egzistuoja ginčo susitarime, kadangi jame šalys aptarė pagrindines sutarties esmines sąlygas – koks palikėjo turtas kam atiteks; susitarimas išreikštas rašytine forma. Egzistuoja ir kitas preliminarios sutarties požymis – terminas, kurį kaip matyti iš šalių paaiškinimų šalys apibrėžė įvykiu – atsakovei priėmus palikimą, išdavus paveldėjimo teisės liudijimą ir įregistravus nuosavybės teises į paveldėtą turtą VĮ Registrų centre. Pažymėtina, kad terminas gali būti apibrėžiamas ne tik kalendorine data ar nurodomas metais, mėnesiais, savaitėmis, dienomis, valandomis, bet ir įvykiu, kuris neišvengiamai turi įvykti (CK 1.117 straipsnis). Be to, civilinėje teisėje terminai gali būti ne tik aiškiai apibrėžti, bet ir neapibrėžti, taip pat sutartyje aiškiai neišreikšti, bet numanomi (CK 6.196, 6.199 straipsniai). Visos aukščiau išdėstytos teisiškai reikšmingos aplinkybės ir argumentai suponuoja išvadą, kad ginčo susitarimas atitinka preliminariosios sutarties bruožus, todėl konstatuotina, kad 2012 m. gegužės 6 d. šalių susitarimas yra preliminarusis susitarimas (CK 6.165, 6.193, 6.196 straipsniai).

18Remiantis sutarties laisvės principu šalys ikisutartiniuose teisiniuose santykiuose laisva valia gali susitarti dėl pagrindinių teisinių santykių įforminimo momento, susiejant teisių ir pareigų atsiradimą tiek su terminu, tiek su sąlyga. Terminas yra apibrėžtas ar neapibrėžtas laikotarpis, kuriam suėjus ar pasibaigus įstatymas ar šalių susitarimas numato tam tikrą civilinių teisių ar pareigų atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą. Terminas kaip minėta gali būti apibrėžiamas ne tik kalendorine data ar nurodomas metais, mėnesiais, savaitėmis, dienomis, valandomis, bet ir įvykiu, kuris neišvengiamai turi įvykti (CK 1.117 straipsnis). Nustačius, kad šalys susitarė dėl termino apibrėžimo įvykiu, kuris tikrai įvyks, negalima laikyti, kad terminas nenustatytas. Tokiu atveju laikoma, kad terminas yra nustatytas sandorio pagrindu ir nėra pagrindo taikyti įstatymo nuostatų, pagal kurias preliminarioji sutartis galioja vienerius metus nuo jos sudarymo dienos, o pasibaigus šiam terminui šalių prievolė sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigia (CK 6.165 straipsnio 3, 5 dalys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2012). Nagrinėjamojoje byloje aukščiau konstatuota, kad šalys susitarė dėl termino apibrėžimo įvykiu, nes aiškinantis tikruosius šalių ketinimus paaiškėjo, kad pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta atsakovei priėmus palikimą, išdavus paveldėjimo teisės liudijimą ir įregistravus nuosavybės teises į paveldėtą turtą. Atsižvelgiant į tai, atmestinas atsakovės atstovės argumentas dėl to, kad pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta per vienerius metus, iki 2013 m. gegužės 6 d., kadangi nagrinėjamu atveju CK 6.165 straipsnio 3, 5 dalys netaikytinos. Iš byloje esančių duomenų (ieškovo paaiškinimų, prijungtos civilinės bylos) matyti, kad minėtas preliminarus susitarimas nebuvo įvykdytas, pagrindinė sutartis dėl turto pasidalinimo nebuvo sudaryta, nes atsakovė tik gavus paveldėjimo teisės liudijimą nutarė susitarimo nevykdyti motyvuodama tuo, kad ieškovas nepadėjo rūpintis palikimu ir jo sutvarkymu (elektroninės bylos vidaus apyrašo II t., b. l. 95 – 97, prijungtos civilinės bylos Nr. 2-219-780/2014 II t., b.l. 48-53, 98 - 107). CK 6.38, 6.200 straipsniai – įpareigoja kiekvieną sutarties šalį ne tik sąžiningai, tinkamai vykdyti savo prievoles, bet ir atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau, bendradarbiauti su kita šalimi, padėti viena kitai įgyvendinti sutartines teises ir vykdyti sutartines pareigas, t. y. dėti visas pastangas, kad būtų pasiektas sutarties tikslas, keistis informacija, pranešti viena kitai apie sutarties vykdymo ypatumus, taip pat apie nenumatytas kliūtis ir pan. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad pareigą bendradarbiauti ir savo teises įgyvendinti sąžiningai turi abi sutarties šalys, todėl jos abi turi veikti aktyviai ir atlikti protingumo kriterijų atitinkančius veiksmus, esančius tinkamo šalių bendradarbiavimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal AB „Citadele“ banko pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-189/2012). Atsižvelgiant į tai ir vertinant pagal vidutiniškai išsilavinusio, protingo ir apdairaus asmens (lot. bonus pater familias) standartą, konstatuotina, kad ieškovas, būdamas teisininku, nuo pat palikimo atsiradimo pradžios elgėsi nerūpestingai ir neatidžiai, nėra duomenų apie abiejų šalių bendradarbiavimo pareigos vykdymą, o atvirkščiai iš įsiteisėjusio teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-219-780/2014, iš kasacinio teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 3K-3-693-378/2015 matyti, kad ieškovas visiškai nusišalino nuo palikimo priėmimo procedūrų, pats pripažino, kad visus paveldėjimo dokumentus paliko tvarkyti atsakovės dispozicijoje, atsakovė nurodė, kad ji viena rūpinosi palikimo priėmimu, dokumentų tvarkymu, tokiu būdu konstatuotina, kad pats ieškovas pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.).

19Pažymėtina, kad preliminarioji sutartis įprastai šalims nesukuria teisės teismo tvarka reikalauti, kad kita šalis sudarytų pagrindinę sutartį, t. y. per sutartyje nustatytą terminą nesudarius pagrindinės sutarties, pasibaigia šalių sutartiniai santykiai dėl sutartyje sulygto daikto perleidimo. Tačiau jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju, ieškovas dėl neįvykdyto preliminaraus susitarimo, nesudarytos pagrindinės – dovanojimo sutarties, prašo priteisti iš atsakovės jo patirtus nuostolius, kurie apskaičiuoti pagal turto, kuris ieškovui turėjo atitekti pagal preliminaraus susitarimo sąlygas, vertę. Ieškovas nuostolius įvardina kaip atsakovės gautą naudą, jai atsisakant sudaryti pagrindinę sutartį, t.y. atsisakant perleisti – padovanoti ieškovui preliminariame susitarime numatytą turtą. Pažymėtina, kad nors iš rašytinio ginčo preliminaraus sutarties turinio neaišku kokią pagrindinę sutartį šalys ketino sudaryti, tačiau aiškinantis šalių tikruosius ketinimus, atsižvelgiant į šalių fiduciarinius santykius, į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys laikytina, kad ketino sudaryti dovanojimo sandorį, kuriuo atsakovė būtų padovanojusi preliminariu susitarimu pasidalintą turtą (elektroninės bylos vidaus apyrašo II t., b. l. 95 – 97, prijungtos civilinės bylos Nr. 2-219-780/2014 II t., b.l. 48-53, 98 - 107). Pažymėtina, kad ne tik patikslintame ieškinyje nurodoma aplinkybė, jog turėjo būti sudarytas dovanojimo pagrindinis sandoris, tačiau ir teismo posėdžio metu, ieškovas patvirtino, jog atsakovė turėjo jam padovanoti turtą pagal ginčo susitarimą (elektroninės bylos vidaus apyrašo II t., b. l. 95 – 97). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad preliminariu susitarimu šalys buvo numačiusios sudaryti dovanojimo sandorį, tačiau atsakovė atsisakė sudaryti pagrindinę turto perleidimo- dovanojimo sutartį, todėl taikytinos CK 6.465 straipsnio 2 dalies nuostatos, numatančios, kad asmuo, kuriam buvo pažadėta ką nors padovanoti ateityje, turi teisę į nuostolių, susijusių su pasirengimu priimti dovaną, atlyginimą, jeigu dovanotojas atsisakė sudaryti dovanojimo sutartį dėl nepateisinamų priežasčių. Kaip matyti šioje byloje ieškovas patirtus nuostolius susiejo su negauto pagal preliminarų susitarimą jam tenkančio turto verte, tačiau nesiejo nuostolių su pasirengimu priimti jam tenkantį turtą pagal pagrindinę dovanojimo sutartį. Duomenų apie ieškovo patirtus nuostolius, susijusius su pasiruošimu priimti dovaną, su investavimu į pažadėtą padovanoti turtą, jo išlaikymu ar pagerinimu byloje nebuvo pateikta ir nors ieškovas tiek ieškinyje tiek patikslintame ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad pagrindinė sutartis turėjo būti dovanojimo, tačiau nenurodė jokių aplinkybių, nepateikė jokių įrodymų, kad jis patyrė nuostolius, rengdamasis priimti dovaną (CPK 178 straipsnis). Esant šioms teisiškai reikšmingoms aplinkybėms, patikslinto ieškinio reikalavimas dėl nuostolių priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178, 185, 186, 265, CK 6.465 straipsniai).

20Dėl ieškinio senaties termino

21Ieškinio senaties institutas yra skirtas sudaryti realią galimybę asmeniui apginti savo pažeistą teisę, užtikrinti civilinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, užkirsti kelią begaliniam bylinėjimuisi, skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę ir kt. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Pagal bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis). Tai, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus, reiškia, jog tuo atveju, kai ieškovas praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių bei jo neatnaujina (CK 1.131 straipsnio 2 dalis), ieškinys atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimų pagrįstumo (LAT 2008-08-01 nutartis Nr. 3K-3-317/2008; 2009-04-29 nutartis Nr. 3K-3-137/2009).

22Atsakovės atstovė prašydama taikyti ieškinio senaties terminą nurodė, jog 2012 m. gegužės 6 d. ginčo susitarime terminas pagrindinei sutarčiai nenurodytas, todėl ji turėjo būti sudaryta per 1 metus, t.y. iki 2013 m. gegužės 6 d., ir nuo šios datos skaičiuotinas 3 metų senaties terminas pasibaigė 2016 m. gegužės 6 d., ieškinys teisme gautas 2016 m. liepos 25 d. Taip pat atsakovės atstovė nurodė, jog laikant, kad šalys ginčo susitarime terminą numatė kaip įvykį – išdavus paveldėjimo teisės liudijimą, įregistravus atsakovės nuosavybės teises į paveldėtą turtą viešajame registre, senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas remiantis 2013 m. sausio 4 d. išduotu paveldėjimo teisės liudijimu, kadangi ieškovas dalyvavo paveldėjimo byloje kaip vienos iš įpėdinių atstovas, prieš išduodant paveldėjimo teisės liudijimą notarė ėmėsi veiksmų, rašė raštą, pranešimą ieškovui, kad jeigu jis neišreikš savo pozicijos, tokiu atveju ji išduos paveldėjimo teisės liudijimą atsakovei, todėl aplinkybės kada bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas ir koks jis bus atsakovui buvo žinomos. Be to, nuosavybės teises į paveldėtą turtą atsakovė išviešino, įregistravo viešame registre 2013 m. vasario 13 d., todėl ieškovas galėjo ir pas notarę, ir VĮ Registrų centre domėtis palikimo priėmimu.

23Ieškovas teigia, kad apie pažeistą teisę sužinojęs tik 2013 m. liepos 28 d., kuomet atsakovė nurodė, jog susitarimas negalioja ir jog turtą padovanojo sūnui ir tokiu būdu supratęs, jog ji šį turtą laiko savo asmenine nuosavybe.

24Pažymėtina, kad CK 1.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymas gali nustatyti privalomą tam tikrų sandorių teisinę registraciją. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tokios registracijos tikslas – išviešinti sandorio sudarymo faktą tretiesiems asmenims. Nesilaikius įstatymo nustatyto reikalavimo įregistruoti sandorį, šalims sandoris galioja, tačiau neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš juos remdamosi kitais įrodymais (CPK 1.75 straipsnio 2 dalis), pvz., liudytojų parodymais ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Airidvika“ v. D. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-495/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Airidvika“ v. L. N., bylos Nr. 3K-3-54/2011). Kaip aukščiau nustatyta, ginčo susitarimo terminas apibrėžtas įvykiu – išdavus paveldėjimo teisės liudijimą, įregistravus nuosavybės teises į paveldėtą turtą viešame registre, todėl senaties termino pradžia skaičiuotina nuo šio termino. Atsakovė pagal 2013 m. sausio 4 d. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą 2013 m. vasario 13 d. įregistravo nuosavybės teises, tokiu būdu išviešino jas prieš trečiuosius asmenis (elektroninės bylos vidaus apyrašo I t., b. l. 69 – 75, 187 – 200). Tokiu būdu, atsižvelgiant į tikruosius sutarties šalių ketinimus, į sutarties esmę ir tikslą, į tai, kad pagal CK 4.261 straipsnio nuostatas kiekvienas asmuo turi teisę naudotis viešo registro duomenimis, atsakovas, vertinant pagal vidutiniškai išsilavinusio, protingo ir apdairaus asmens (lot. bonus pater familias) standartą, būdamas pakankamai atidus ir rūpestingas, turėdamas aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą, galėjo tinkamai domėtis palikėjo turtu, jo išviešinimu, juolab buvo notarės iš anksto informuotas apie tai, kad bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-219-780/2014 I t., b. l. 23). Tačiau kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovas nepakankamai rūpestingai įgyvendino savo teisę domėtis palikėjo turtu, kadangi pasak ieškovo, tik liepos mėnesio gale, t.y. praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo išduoto paveldėjimo teisės liudijimo, apie kurio išdavimą jis 2012 m. lapkričio 19 d. raštu buvo informuotas notarės, jis paklausė atsakovės ir iš jos sužinojo apie susitarimo nevykdymą. Byloje nepateikta duomenų, jog ieškovas būtų ėmęsis aktyvių veiksmų, siekdamas sudaryti pagrindinę turto dovanojimo sutartį, jog jis ragino ar išreiškė pretenzijas atsakovei dėl ginčo preliminariosios sutarties nevykdymo (CPK 178 straipsnis). Kaip nustatyta įsiteisėjusiame teismo sprendime, civilinėje byloje Nr. 2-219-780/2014, atsakovė savo pareiškime notarei iš karto nurodė kitą tos pačios eilės įpėdinę- savo seserį, ieškovo motiną, todėl ji elgėsi sąžiningai ir jokių aplinkybių, galinčių turėti įtakos išduodant paveldėjimo teisės liudijimą, ji nenuslėpė (elektroninės bylos vidaus apyrašo I t., b. l. 152 - 161). Be to, byloje nėra duomenų, kad atsakovė elgėsi nesąžiningai jau išdavus jai paveldėjimo teisės liudijimą, kadangi ji savo nuosavybės teises į paveldėtą turtą išviešino, jas įregistruodama VĮ Registrų centre (elektroninės bylos vidaus apyrašo I t., b. l. 69 – 75, 187 – 200). Pažymėtina, kad jau minėtame įsiteisėjusiame 2014 m. lapkričio 10 d. sprendime teismas konstatavo, kad ieškovas pasirinko netinkamą savo teisų gynimo būdą, kadangi ginčijo atsakovės palikimo priėmimo teisėtumą, kai turėjo rinktis kitus teisinius gynybos būdus dėl atsakovės neįvykdyto susitarimo, tačiau nepaisant to, ieškovo ieškinys pasirenkant kitą teisių gynimo būdą, ginčijant preliminaraus susitarimo nevykdymą ir prašant priteisti nuostolius, teisme gautas tik 2016 m. liepos 25 d. (elektroninės bylos vidaus apyrašo I t., b. l. 1 - 10). Atsižvelgiant į išdėstytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, į tikruosius šalių ketinimus, į ginčo sutarties esmę, terminą kada turėjo būti sudaryta pagrindinė sutartis, šalių elgesį po sutarties sudarymo, konstatuotina, kad ieškinio senaties terminas prasidėjo įregistravus atsakovės nuosavybės teises viešame registre, t.y. 2013 m. vasario 13. Tokiu būdu, ieškinio senaties terminas baigėsi 2016 m. vasario 13 d. (CK 1.125 straipsnio 8 dalis, 1.127 straipsnis). CK 1.131 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Teismas, spręsdamas svarbių priežasčių buvimo (nebuvimo) klausimą, vadovaujasi bendraisiais teisinių santykių reguliavimo principais, atsižvelgia į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, šalies elgesį, kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, analizuodami reikšmingas aplinkybes, bylos šalių veiksmus, teismai vadovaudamiesi CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, pagal nusistovėjusius standartus vertina asmens atidumą, rūpestingumą, atliekant konkrečius veiksmus. Ieškovas ieškinyje prašo ieškinio senaties terminą atnaujinti kaip praleistą dėl atsakovės nesąžiningų veiksmų, jai nuslepiant nuo ieškovo faktą, kad yra susitvarkiusi paveldėjimo dokumentus, ir nieko nelaukiant perleidžiant paveldėtą turtą sūnui. Minėta ieškovo nurodoma ieškinio senaties termino atnaujinimo priežastis atmestina kaip nepagrįsta, kadangi kaip minėta atsakovė buvo sąžininga, nes tik išdavus jai paveldėjimo teisės liudijimą ji įgytas nuosavybės teises į paveldėtą turtą išviešino, įregistravo VĮ Registrų centre 2013 m. vasario 13 d. ir tik praėjus pusei metų nuo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo paveldėtą turtą perleido sūnui. Kritiškai vertintinas ieškovo argumentas dėl ypatingų šalių tarpusavio pasitikėjimo santykių, dėl atsakovės sąmoningo jo klaidinimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo fakto slėpimo. Kaip minėta, atsakovė neslėpė fakto, jog jai išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, savo nuosavybės teises į paveldėtą turtą išviešino ir tik praėjus šešiems mėnesiams nuo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ji įgytą turtą padovanojo savo sūnui. Ieškovo argumentas, kad jis tik iš atsakovės 2013 m. liepos 28 d. sužinojo apie paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą, paveldėjimo dokumentų sutvarkymą ir pan., atmestinas, kadangi kaip matyti iš prijungtos bylos ieškovas apie paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą 2012 m. lapkričio 19 d. buvo informuotas notarės, jai nurodant, kad jei ieškovas iki 2012 m. gruodžio 5 d. nepriims sprendimo paveldėjimo byloje, tai notarė paveldėjimo teisės liudijimą išduos įpėdinei, priėmusiai palikimą (prijungtos civilinės bylos I t., b. l. 23). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ieškovas, įgijęs aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą, būdamas tinkamai informuotas apie paveldėjimo procesą, apie paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą, nebuvo pakankamai rūpestingas, apdairus ir atidus, pats aplaidžiai įgyvendino savo teises ir laiku nepasirūpino jų tinkama gynyba, pats prisiėmė per didelę riziką ir atsiradę nuostoliai iš dalies yra dėl jo paties kaltės. Be to, abejotina ieškovo pozicija dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, nurodant, kad jį su atsakove siejo ypatingi pasitikėjimo krikščioniški santykiai ir dėl to, kad atsakovas, sužinojęs apie atsakovės- tetos sudarytą paveldėto turto dovanojimo sūnui sandorį, savo teises pirmiausia ėmė ginti ne civilinės teisės gynybos būdais, o inicijuodamas ikiteisminį tyrimą ir siekdamas atsakovės – tetos veiksmų kriminalizavimo. Jau vien tai, kad ieškovas pokalbį su atsakove įrašinėjo, pateikė teismui stenogramą, rodo, kad tarp jų nebuvo normalių giminiškų santykių ir galimai ieškovas jau ankščiau žinojo apie savo teisių pažeidimą, ką patvirtina minėtas notarės raštas, informuojantis jį apie paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą. Kitų priežasčių, įrodymų apie svarbias termino praleidimo priežastis, ieškovas nenurodė, o jokių kitų argumentų, pagrindžiančių prašymo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pagrįstumą, aplinkybių, kurioms esant nutrūksta ieškinio senaties terminas, byloje nenustatyta. Apibendrinant tai, kas išdėstyta bei atsižvelgiant į ieškinio senaties instituto paskirtį - užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo tenkinti ieškovo prašymo dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo, kadangi ieškovo nurodomos senaties termino atnaujinimo priežastys yra deklaratyvaus pobūdžio, nelaikytinos svarbiomis ir pakankamomis ieškinio senaties termino atnaujinimui (CK 1.131 str. 2 d.). Esant nustatytoms teismo nurodytoms aplinkybėms bei surinktiems įrodymams, esant atsakovės prašymui, taikytinas ieškinio senaties terminas ir ieškinys atmestinas taip pat šiuo pagrindu (CK 1.124 straipsnis, 1.125 straipsnio 8 dalis, 1.126 straipsnis, 1.131 straipsnis).

25Dėl bylinėjimosi išlaidų

26CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus ieškovo ieškinį, jo prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkintinas. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį ir atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė priteisti iš ieškovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, pateikė išlaidų detalizaciją, sąskaitą už teisines paslaugas, pinigų priėmimo kvitą. Iš minėtų dokumentų matyti, kad atsakovės bylinėjimosi išlaidas sudaro: 600 Eur už atsiliepimų į ieškinį parengimą ir 200 Eur už atstovavimą teisme, viso 800 Eur advokato pagalbos išlaidų (elektroninės bylos vidaus apyrašo II t., b. l. 88 - 90). Teismas, įvertinęs Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8 punkte įtvirtintus advokato teikiamos teisinės pagalbos maksimalius dydžius, atsižvelgdamas į šios bylos sudėtingumą, ginčo sumos dydį, advokato darbo laiko sąnaudas (atstovavimas teisme 2 posėdžiuose), ankstesnį dalyvavimą to paties advokato išnagrinėtoje byloje, sprendžia, kad minėtos advokato išlaidos, kaip pagrįstos šių išlaidų buvimą patvirtinančiais įrodymais ir kaip neviršijančios minėtose rekomendacijose nustatytų dydžių, priteistinos iš ieškovo atsakovės naudai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

27Šioje byloje valstybė patyrė 6,74 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, atmetus ieškinį, priteistinos iš ieškovo (CPK 88 straipsnio 1 dalis 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

28Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 straipsniu, 80 straipsniu, 93 straipsniu, 96 straipsniu, 98 straipsniu, 259 straipsniu, 269-270 straipsniais, teismas

Nutarė

29ieškinį atmesti.

30Priteisti iš ieškovo A. M., asmens kodas ( - ) 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovės I. S., asmens kodas ( - ) naudai.

31Priteisti iš ieškovo A. M., asmens kodas ( - ) 6,74 Eur (šešis eurus 74 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr. ( - ), “Swedbank” AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

32Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą

1. Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Baumilė, sekretoriaujant... 2. žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. Ieškovas A. M. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į Prienų rajono... 5. Ieškinys grindžiamas tuo, kad atsakovė I. S. yra ieškovo A. M. teta, t. y.... 6. Ieškovas teismo posėdyje nurodė, kad patikslintą ieškinį palaiko pilnai.... 7. Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad ieškovas iš... 8. Atsakovė teismui pateiktame atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad... 9. Atsiliepimas grindžiamas tuo, kad atsakovė nesutinka su ieškovo pozicija,... 10. Atsakovės atstovė teismo posėdyje papildomai nurodė, kad pagrindinės... 11. Ieškinys atmestinas.... 12. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta,... 13. Nagrinėjamojoje byloje ginčas kilo iš esmės dėl to, ar 2012 m. gegužės 6... 14. Dėl sutarties turinio sąlygų, leidžiančių kvalifikuoti konkrečią... 15. Esminis sandorio požymis, skiriantis jį nuo kitų teisinių veiksmų, yra jo... 16. Aiškinantis tikruosius šalių ketinimus iš bylos šalių paaiškinimų... 17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos... 18. Remiantis sutarties laisvės principu šalys ikisutartiniuose teisiniuose... 19. Pažymėtina, kad preliminarioji sutartis įprastai šalims nesukuria teisės... 20. Dėl ieškinio senaties termino... 21. Ieškinio senaties institutas yra skirtas sudaryti realią galimybę asmeniui... 22. Atsakovės atstovė prašydama taikyti ieškinio senaties terminą nurodė, jog... 23. Ieškovas teigia, kad apie pažeistą teisę sužinojęs tik 2013 m. liepos 28... 24. Pažymėtina, kad CK 1.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymas gali... 25. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 26. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 27. Šioje byloje valstybė patyrė 6,74 Eur išlaidas, susijusias su procesinių... 28. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 straipsniu, 80... 29. ieškinį atmesti.... 30. Priteisti iš ieškovo A. M., asmens kodas ( - ) 800 Eur (aštuonis šimtus... 31. Priteisti iš ieškovo A. M., asmens kodas ( - ) 6,74 Eur (šešis eurus 74 ct)... 32. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...