Byla 3K-3-529/2012
Dėl nuostolių atlyginimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas), Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas) ir Algio Norkūno,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės B. R. P. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. S. (Ž. S. teisių perėmėjo) ieškinį atsakovei B. R. P. dėl nuostolių atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl materialiosios ir proceso teisės normų, reglamentuojančių preliminariąją sutartį, nuostolių atlyginimą, taip pat įrodymų vertinimo taisyklių ir teismo pareigos motyvuoti teismo sprendimą aiškinimo ir taikymo.

6Ieškovas dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 260 000 Lt nuostolių ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

7Ieškovas nurodė, kad jis ir atsakovė 2007 m. liepos 2 d. sudarė Preliminariąją nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – Preliminarioji sutartis), kuria įsipareigojo sudaryti pagrindinę Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – Pagrindinė sutartis), pagal kurią atsakovė parduotų, o ieškovas įsigytų atsakovei nuosavybės teise priklausančią 111/1295 dalį žemės sklypo, dalį gyvenamojo namo ir dalį kitų statinių, (duomenys neskelbtini) (Gyvenamojo namo 439/3000 dalis, žemės sklypo 111/1295 dalis ir kitų statinių 439/3000 dalis; toliau – Turtas), bei priimtų nuomos teises pagal 2002 m. lapkričio 19 d. nuomos sutartį į 444/1295 dalį žemės sklypo.

8Preliminariosios sutarties 3.1 punkte buvo nustatyta, kad Pagrindinė sutartis sudaroma per trisdešimt kalendorinių dienų po to, kai atsakovė savo lėšomis su kitais bendraturčiais notaro biure sudarys daikto naudojimosi tvarkos sutartį pagal naujai atliktus kadastrinius matavimus ir priklausančių dalių perskaičiavimą bei įregistruos įstatymo nustatyta tvarka viešame registre. Remdamasis šiuo punktu ieškovas teigia, kad Preliminariojoje sutartyje nebuvo nustatyto termino, iki kada turi būti sudaryta pagrindinė sutartis, todėl pagal CK 6.165 straipsnio 3 dalį Preliminarioji sutartis ir iš jos kylančios teisės bei pareigos pasibaigė 2008 m. liepos 2 d. Dėl to ieškovas 2009 m. birželio 1 d. raštu atsisakė sudaryti Pagrindinę sutartį. Remiantis Susitarimo „Dėl preliminariosios nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties pakeitimo“ (toliau – Susitarimas) 5.1 punktu, numatančiu sutarties neįvykdymo padarinius, iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 260 000 Lt (130 000 Lt avansas ir 130 000 Lt nuostoliai).

9Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. liepos 2 d. preliminariu spendimu visiškai patenkino ieškinį, priteisdamas iš atsakovės ieškovo naudai 130 000 Lt sumokėto avanso, 130 000 Lt baudos, 5 procentų metines palūkanas. Atsakovė pateikė prieštaravimą dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo.

10II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

11Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. lapkričio 30 d. galutiniu sprendimu Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. liepos 2 d. preliminarų sprendimą pakeitė, ieškinį patenkino iš dalies: priteisė iš atsakovės ieškovui 100 000 Lt Turto kainos dalį, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmetė.

12Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2007 m. spalio 29 d. susitarimu šalys padidino avansą ir Preliminariąja sutartimi nustatytus nuostolius iki 130 000 Lt, taip pat susitarė, kad, atsisakius sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, jos privalo atvykti į notaro biurą ir nutraukti šią sutartį.

13Teismas nurodė, kad Preliminariojoje sutartyje įtvirtinta šalių valia sudaryti Pagrindinę sutartį po to, kai bus atlikti veiksmai, nurodyti Preliminariojoje sutartyje, todėl ieškovas nepagrįstai teigia, jog Preliminariojoje sutartyje nenustatytas jos vykdymo terminas ir ši sutartis galiojo tik metus. Atsižvelgęs į šalių valią sudaryti Pagrindinę daikto pirkimo–pardavimo sutartį ateityje po to, kai bus atlikti tam tikri veiksmai bei į šalių elgesį po Preliminariosios sutarties sudarymo, teismas vertino, kad Pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta per 30 kalendorinių dienų nuo 2009 m. lapkričio 4 d., t. y. nuo Turto naudojimosi tvarkos nustatymo sutarties viešajame registre įregistravimo. Preliminariojoje sutartyje numatyta, jog, šalims atsisakius sudaryti Pagrindinę sutartį, Preliminarioji sutartis turi būti nutraukta notarine tvarka, tai taip pat paneigia ieškovo argumentą, kad ši sutartis galiojo tik vienerius metus.

14Pirmosios instancijos teismo konstatuota, kad Pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo kaltės, nes jis nesutvarkė dokumentų, kai turėjo atsakovės įgaliojimą, o kai dokumentus sutvarkė pati atsakovė, sudaryti Pagrindinę sutartį atsisakė. Kadangi šalių sutartiniai santykiai nutraukti, todėl kiekviena šalis turi grąžinti kitai viską, ką ji buvo perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį (CK 6.222 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, kad ieškovas buvo sumokėjęs atsakovei 130 000 Lt Turto kainos dalį. Pagal Preliminariosios sutarties nuostatas, jeigu ieškovas nepagrįstai vengtų sudaryti Pagrindinę sutartį, šie pinigai lieka atsakovės nuostoliams atlyginti. Teismo nuomone, nors šalys ir iš anksto numatė nuostolių dydį, įvertinus minimalius atsakovės nuostolius, laikytina, jog Preliminariojoje sutartyje nustatyti nuostoliai yra neprotingai dideli, nes dėl dokumentų trūkumų atsakovė iki 2009 m. lapkričio 4 d. negalėjo parduoti Turto (jo vertė 2010 m. balandžio 21 d. buvo 198 000 Lt). Dėl to nuostolių sumą teismas sumažino iki 30 000 Lt ir nevertino atsakovės argumentų dėl ieškovo veika padarytos žalos, susijusios su remonto reikalingumu ir namų apyvokos daiktų praradimu, kaip nesusijusių su šios bylos nagrinėjimo dalyku.

15Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. gegužės 7 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 30 d. galutinį sprendimą pakeitė: papildomai priteisė iš atsakovės ieškovui 30 000 Lt sumokėto avanso; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

16Apeliacinės instancijos teismas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo vertinimu nurodė, kad nepagrįstai konstatuota, jog šalys Preliminariosios sutarties 3.1 punkte susitarė dėl šios sutarties įvykdymo (Pagrindinės sutarties sudarymo) termino, kurį siejo su neišvengiamai įvyksiančiu įvykiu – Turto naudojimosi tvarkos nustatymo sutarties pasirašymu ir įregistravimu. Teisėjų kolegijos konstatuota, kad šalys, sudarydamos Preliminariąją sutartį, suprato (turėjo suprasti), jog yra abejonių dėl sutarties, susijusios su naudojimosi Turtu tvarkos nustatymu, sudarymo, jog tai priklausė nuo subjektyvios trečiojo asmens (bendraturčio) valios, todėl nurodytas įvykis galėjo ir neįvykti, o toks susitarimas neatitinka CK 1.117 straipsnio 2 dalies nuostatų. Juolab kad Turto naudojimosi tvarkos nustatymo sutartis buvo sudaryta praėjus daugiau kaip dvejiems metams po Preliminariosios sutarties sudarymo ne su pirmiau nurodytu bendraturčiu, bet po jo mirties, su šio bendraturčio įpėdiniais, bendraturčiui taip ir nepasirašius Turto naudojimosi tvarkos nustatymo sutarties. Šio vertinimo nepaneigia ir aplinkybės, kad ieškovas po Preliminariosios sutarties pasirašymo galėjo naudotis atsakovės Turtu, kad nereiškė pretenzijų atsakovei per vienerius metus nuo Preliminariosios sutarties pasirašymo dėl šios sutarties nevykdymo, o atsisakė sudaryti Pagrindinę sutartį praėjus beveik dvejiems metams po Preliminariosios sutarties sudarymo. Taigi sutarties šalys prisiėmė riziką dėl galimų neigiamų Preliminariosios sutarties neįvykdymo padarinių (CK 6.165 straipsnio 4 dalis).

17Vertindamas šalių kaltę dėl Pagrindinės sutarties nesudarymo apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas 2007 m. spalio 29 d. atsakovės jam išduoto įgaliojimo pagrindu būtų ėmęsis aktyvių veiksmų, jog būtų sudaryta Turto naudojimosi tvarkos nustatymo sutartis. Taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė veikė aktyviai, siekdama kuo greičiau sudaryti Turto naudojimosi tvarkos nustatymo sutartį, kad ėmėsi veiksmų dėl susitarimo su kitais bendraturčiais, kad sprendė, kaip pašalinti kliūtis dėl vieno iš bendraturčių nesutikimo sudaryti Turto naudojimosi tvarkos nustatymo sutartį. Dėl to teismas padarė išvadą, kad abiejų Preliminariosios sutarties šalių ydingas susitarimas ir neveikimas lėmė Pagrindinės sutarties nesudarymą per vienerių metų laikotarpį nuo Preliminariosios sutarties pasirašymo. Konstatavus abiejų sutarties šalių kaltę dėl Preliminariosios sutarties neįvykdymo, šalys buvo grąžintos į pirminę padėtį, iš atsakovės ieškovui priteisiant pinigų sumą, jo perduotą atsakovei kaip avansą už Turtą (CK 6.237 straipsnio 1 ir 2 dalys).

18Teismas nenagrinėjo atsakovės argumentų dėl jos nurodytų 117 174 Lt nuostolių, atsiradusių dėl ieškovo neteisėtų veiksmų, naudojantis Turtu pirmiau nurodytu laikotarpiu, nes tai nesusiję su nagrinėjamos bylos dalyku.

19III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į kasacinius skundus teisiniai argumentai

20Kasaciniu skundu atsakovė B. R. P. prašo Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 30 d. galutinį sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 7 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Dėl preliminariosios sutarties ir nuostolių atlyginimo aiškinimo ir taikymo. Remiantis CK 6.165 straipsnio 3 dalimi, jeigu šalys nesusitarė dėl termino pagrindinei sutarčiai sudaryti, yra taikomas įstatymo nustatytas vienerių metų terminas nuo preliminariosios sutarties sudarymo. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad šalys Preliminariosios sutarties 3.1 punkte susitarė dėl šios sutarties įvykdymo termino, siejo jį su neišvengiamai įvyksiančiu įvykiu – Turto naudojimosi tvarkos nustatymo sutarties pasirašymu ir įregistravimu. Nurodoma, kad šalys laisva valia Pagrindinės sutarties sudarymo terminą siejo su šiuo, jų manymu, neišvengiamu įvykiu, nes bendraturčiui nesutikus su naudojimosi Turtu tvarkos nustatymu kasatorė galėjo kreiptis į teismą ir prašyti teismo ją nustatyti. Dėl to nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad naudojimosi Turtu tvarkos nustatymas galėjo ir neįvykti. Dėl Pagrindinės sutarties nesudarymo yra kaltas tik ieškovas, nes jis pats ieškinyje pripažino, jog veikdamas pagal kasatorės išduotą įgaliojimą neatliko jokių jame nurodytų veiksmų, o pretenziją pareiškė tik praėjus dvejiems metams nuo Preliminariosios sutarties sudarymo. Nėra byloje įrodymų, pagrindžiančių, jog kasatorė vengė ar delsė sudaryti Pagrindinę sutartį, be to, ji davė visus įgaliojimus ieškovui sudaryti Turto naudojimosi tvarkos nustatymo sutartį. Dėl to pripažinus ieškovą kaltu dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, remiantis Preliminariosios sutarties 5.2 punktu, jo sumokėtas avansas lieka kasatorei, tai pat išlieka susitarimu nustatyta pareiga atlyginti kitus patirtus nuostolius, viršijančius šią avanso sumą. Žalos atlyginimas nagrinėjamoje byloje reiškia negautas pajamas, turto nuvertėjimo bei nuniokojimo kompensavimą, t. y. turto visumos (jo vertės) grąžinimą į padėtį, kuri būtų buvusi, jei nebūtų buvę pažeidimo. Teismui nustačius, kad abi šalys kaltos dėl Preliminariosios sutarties nevykdymo tik viena šalis buvo grąžinta į pirminę padėtį, t. y. ieškovas, atgavęs sumokėtą avansą. Tačiau kasatorės patirti nuostoliai (negautos pajamos ir žala sugadinus turtą) nebuvo atlyginti (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad ginčijama sutartis nebuvo vykdoma, tik dėl ieškovo neteisėtų veiksmų. Ieškovas tiek sudarydamas Preliminariąją sutartį, tiek po jos sudarymo suteikė pagrįstą pasitikėjimą ir įsitikinimą, kad Pagrindinė sutartis tikrai bus sudaryta, todėl privalo atlyginti kasatorės ne tik tiesiogines išlaidas, bet ir prarastos galimybės piniginę vertę. Ieškovo atsisakymas sudaryti Pagrindinę sutartį lėmė kasatorės patirtų nuostolių atsiradimą.
  2. Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių aiškinimo ir taikymo. Teismai nepagrįstai nevertino į bylą pateiktų įrodymų, patvirtinančių kasatorės patirtų nuostolių dydį, kaip nesusijusių su nagrinėjamos bylos dalyku. Nors šioje byloje priešieškinis nebuvo pateiktas, tačiau patirtus nuostolius turėjo vertinti, nes atsikirtinėti į ieškinį galima tiek atsiliepimu, tiek priešieškiniu. Dėl ieškovo atsisakymo pirkti Preliminariąja sutartimi sutartą Turtą buvo patirta 409 174 Lt nuostolių, kuriuos sudaro 292 000 Lt – dėl turto nuvertėjimo (2007 m. liepos 2 d. turto vertė buvo 490 000 Lt, o 2010 m. balandžio 21 d. iš ieškovo pateikto turto vertės išvados matyti, kad – 198 000 Lt); dėl ieškovo suniokoto buto – 40 000 Lt, buto atstatymo išlaidos – 77 174 Lt. Taigi ieškovo sumokėto avanso 130 000 Lt suma nepadengia visų kasatorės nuostolių. Dėl to būtina aiškintis patirtų nuostolių dydį, sprendžiant avanso grąžinimo klausimą. Taip pat teismas netyrė ir nevertino bylos faktų, kad ieškovas nepagrįstai atsisakė sudaryti Pagrindinę sutartį.
  3. Dėl teismo pareigos motyvuoti teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendime turi pasisakyti dėl visų apeliacinio skundo argumentų. Teismas turi teisę neanalizuoti tik tų argumentų, kurie visiškai nesusiję su bylą ar yra draudžiami, tačiau kiekvienu atveju atsisakymas analizuoti apeliacinio skundo argumentus turi būti motyvuotas. Dėl to atsisakius teismui nagrinėti kasatorės 117 174 Lt nuostolių pagrįstumą, nemotyvuota, kodėl reikalavimas nesusijęs su nagrinėjamos bylos dalyku ir kodėl nėra teisiškai reikšmingi. Taip pat visiškai nepasisakyta dėl turto nuvertėjimo patirtų 292 000 Lt nuostolių. Toks teismo išvados nemotyvuotumas pažeidžia kasatorės teisę į tinkamą teismo procesą.

21Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas M. S. prašo atsakovės kasacinį skundą atmesti ir palikti galioti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 7 d. nutartį. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Dėl preliminariosios sutarties ir nuostolių atlyginimo aiškinimo ir taikymo. Pagrįstai apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad preliminariojoje sutartyje nenustatytas terminas Pagrindinei sutarčiai sudaryti. Remiantis sutarčių aiškinimo nuostatomis negalima aiškinti ieškovo valios kaip siekio neapibrėžtą laiką laukti, kol bendraturčių sutartimi bus nustatyta Turto naudojimo tvarka. Nuosavybės teisę jis tikėjosi įsigyti per protingą terminą, t. y. per maždaug pusantrų metų. Preliminariojoje sutartyje nustatyta kasatorės pareiga pasiekti, kad su bendraturčiais susitarus būtų sudaryta sutartis dėl Turto naudojimosi tvarkos nustatymo, bet ne teismo sprendimu nustatyta tvarka. Dėl to argumentai apie kasatorės teisę kreiptis į teismą nustatant Turto naudojimo tvarką iš esmės prieštarauja šalių tikslams ir ketinimams sudarant Preliminariąją sutartį. Be to, niekas negarantuoja, kad teismas patvirtintų Turto naudojimosi tvarką, kuri atitiktų Preliminariosios sutarties 4.2.3 punkto sąlygas. Dėl to šalių susitarime suderinta 3.1 nuostata laikytina sąlyga, o ne terminu. Kasatorė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos siekį sudaryti Pagrindinę sutartį per tris mėnesius nuo Preliminariosios sutarties sudarymo iki 2007 m. spalio 29 d. įgaliojimo išdavimo, jo galiojimo metu ar per likusią 2008 m. dalį. Kasatorė tokią pareigą prisiėmė pagal Preliminariosios sutarties 3.1 ir 4.2.3 punktus, ir įgaliojimo suteikimas jos pareigų nepanaikina. Tai, kad Turto naudojimosi tvarkos nustatymo sutartis buvo sudaryta tik 2009 m. spalio 30 d., patvirtina kasatorės delsimą ar vengimą vykdyti susitarime įtvirtintas pareigas. Pažymėtina, kad atsisakius sudaryti Pagrindinę sutartį pasibaigus pareigai ją sudaryti, t. y. praėjus vienerių metų terminui, negalimas nuostolių dėl tokio atsisakymo atlyginimas. Dėl to nepagrįsti kasatorės argumentai dėl ieškovo atsakomybės pagal Preliminariosios sutarties 5.2 punktą. Nurodytina, kad 130 000 Lt suma sumokėta kaip avansas buvo priteista iš kasatorės remiantis CK 6.237 straipsnio 1 ir 2 dalimis, kaip turtas įgytas be teisinio pagrindo. Šio teisinio instituto reglamentavime nenumatyta galimybės be atskiro asmens, grąžinančio be pagrindo įgytą turtą, reikalavimo (ieškinio ar priešieškinio) atlyginti jo patirtus nuostolius. Nustatyta, kad Pagrindinė sutartis nesudaryta ir dėl kasatorės kaltės, todėl nuostolių atsiradimą lemia tik jos pačios neteisėti veiksmai, ir kiti asmenys neprivalo atlyginti kasatorės patirtų nuostolių.
  2. Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių aiškinimo ir taikymo. Pagrįstai ieškinį nagrinėdami teismai nevertino kasatorės pateiktų nuostolius įrodančių dokumentų, dėl šių nuostatų nepasisakė ir jų nepriteisė. Kasatorė galėjo paduoti atskirą ieškinį dėl nuostolių atlyginimo, tačiau to nepadarė, nepateikė reikalavimų juos priteisti. Tačiau ji nepagrįstai argumentuoja, kad ir atsikirtinėti galima ne tik priešieškiniu, bet ir atsiliepimu (prieštaravimais). Atsiliepimas į ieškinį negali būti pinigų sumos priteisimo kasatorei priemonė. Civilinės bylos nagrinėjimo ribas nustato pareikšto ieškinio (priešieškinio) reikalavimai.
  3. Dėl teismo pareigos motyvuoti teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, atsisakydamas analizuoti kasatorės apeliacinio skundo argumentus dėl nuostolių ir netesybų pagal Preliminariąją sutartį priteisimo, tokį atsisakymą laikė nesusijusiu su nagrinėjamos bylos dalyku. Nagrinėjant ieškovo pareikštą ieškinį teismai visapusiškai išanalizavo bylos aplinkybes, neišeidami už bylos nagrinėjimo ribų.

22Teisėjų kolegija

konstatuoja:

23IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

24Dėl preliminariosios sutarties nuostatų aiškinimo

25Nagrinėjamoje byloje kilo preliminariojoje sutartyje šalių laisva valia suderintų nuostatų bei jų santykio su įstatyme nustatytu reguliavimu aiškinimo klausimai.

26Preliminarioji sutartis yra organizacinė sutartis, įstatymų priskirta ikisutartinių santykių stadijai. Šia sutartimi šalys įsipareigoja preliminariojoje sutartyje aptartomis sąlygomis ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 straipsnis). Taigi tai yra šalių susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje, t. y. sutartis dėl sutarties (pagrindinės) sudarymo. Vienas preliminariosios sutarties bruožų yra terminas, iki kurio turi būti sudaryta pagrindinė sutartis. Šio ginčo šalių 2007 m. liepos 2 d. sudarytos preliminariosios nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties 3.1 punkte nustatyta, kad šalys įsipareigoja šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis per trisdešimt kalendorinių dienų sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį po to, kai pardavėjas, t. y. kasatorė, savo lėšomis su kitais bendraturčiais notaro biure sudarys, pasirašys Turto naudojimosi tvarkos sutartį pagal naujai atliktus kadastrinius matavimus ir priklausančių dalių perskaičiavimą bei ją įregistruos įstatymų nustatyta tvarka viešame registre. Kasaciniame skunde atsakovė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino šią šalių sudarytos preliminariosios nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties nuostatą dėl termino pagrindinei sutarčiai sudaryti.

27Kolegija pažymi, kad kilus tokio pobūdžio ginčui konkrečios sutarties turinio ir jos sąlygos aiškinimas, sutartimi sulygtų šalių pareigų bei teisių nustatymas yra fakto klausimai, tačiau klausimas, ar apeliacinės instancijos teismas teisingai taikė sutarties aiškinimo principus ir taisykles, laikytinas teisės klausimu, dėl kurio kasacinis teismas turi pasisakyti.

28Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose. Jos yra taikomas aiškinant ir preliminariųjų sutarčių nuostatas. Pažymėtina, kad sutarčių aiškinimo klausimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika yra nuosekli ir išplėtota. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Auksinis varnas“ v. AB ,,Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-424/2004; 2004 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Libra Vitalis“ v. UAB „Homo Faber“, bylos Nr. 3K-3-274/2004; 2010 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Ervin“ v. Ageratec AB, bylos Nr. 3K-3-128/2010; 2011 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Creditum Vilnius“ v. AB „Utenos melioracija“, bylos Nr. 3K-3-318/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Belvedere prekyba“ v. UAB „Departus“, bylos Nr. 3K-3-116/2012; kt.). Teisingam teisinių santykių tarp šalių kvalifikavimui ir bylos išsprendimui teisiškai reikšminga gali būti išsiaiškinti ne tik faktines aplinkybes, susijusias su ikisutartinių teisinių santykių įforminimu, bet ir aplinkybes, susijusias su šalių tarpusavio ryšiais, preliminariosios sutarties sudarymu bei jos vykdymu, iš kurių gali būti atskleisti šalių tikrieji ketinimai. Teisėjų kolegijos vertinimu, sisteminis ir nuoseklus ginčo sutarties aiškinimas, pagrįstas kiekvienos šalies siekiamo teisinio rezultato nustatymu, leidžia atskleisti tikrąją šalių valią ir išsiaiškinti dėl jų valios galimo suderinimo.

29Tik įvertinus, ar Turto naudojimosi tvarkos nustatymo sutarties sudarymą ir įregistravimą šalys vertino kaip neabejotinai įvyksiantį, ar tokia galimybė joms buvo tikrai nežinoma, galima tinkamai kvalifikuoti šalių teisinius santykius. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šalių sudaryto susitarimo 3.1 punkte yra nustatytas terminas, o apeliacinės instancijos teismo vertinimu – šalių buvo susitarta ne dėl pagrindinės sutarties sudarymo termino, bet dėl sąlygos. Taigi esminis teisės klausimas nagrinėjamoje byloje – ar šalys preliminariosiose sutartyse nustatė terminą ar sąlygą.

30Remiantis sutarties laisvės principu šalys ikisutartiniuose teisiniuose santykiuose laisva valia gali susitarti dėl pagrindinių teisinių santykių įforminimo momento, susiejant teisių ir pareigų atsiradimą tiek su terminu, tiek su sąlyga. Terminas yra apibrėžtas ar neapibrėžtas laikotarpis, kuriam suėjus ar pasibaigus įstatymas ar šalių susitarimas numato tam tikrą civilinių teisių ar pareigų atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą. Terminas gali būti apibrėžiamas ne tik kalendorine data ar nurodomas metais, mėnesiais, savaitėmis, dienomis, valandomis, bet ir įvykiu, kuris neišvengiamai turi įvykti (CK 1.117 straipsnis). Nustačius, kad šalys susitarė dėl termino apibrėžimo įvykiu, kuris tikrai įvyks, negalima laikyti, kad terminas nenustatytas. Tokiu atveju laikoma, kad terminas yra nustatytas sandorio pagrindu ir nėra pagrindo taikyti įstatymo nuostatų, pagal kurias preliminarioji sutartis galioja vienerius metus nuo jos sudarymo dienos, o pasibaigus šiam terminui šalių prievolė sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigia (CK 6.165 straipsnio 3, 5 dalys). Kai šalys teisių ar pareigų atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą padaro priklausomus nuo tam tikrų aplinkybių (sąlygų) atsiradimo ar neatsiradimo ateityje, t. y. jei tikrai nežinoma, ar sąlyga įvyks, laikoma, kad jos sudarė sąlyginį sandorį (CK 1.66 straipsnio 1 dalis). Taigi sąlyginio sandorio sąlyga yra aplinkybė, kurios atsiradimo galimybė egzistuoja, tačiau tikrai nežinoma, ar ji atsiras. Jei sutarties šalys susitarė, kad teises ir pareigas jos įgis ne nuo sutarties sudarymo, o nuo sąlygos atsiradimo momento, laikoma, kad, sąlygos neatsiradus, sandoris nesukels teisinių padarinių. Tai sąlyginis sandoris su atidedamąja sąlyga.

31Nagrinėjamoje byloje Preliminariosios sutarties nuostata, kad pagrindinė sutartis bus sudaroma per 30 kalendorinių dienų po to, kai kasatorė su kitais bendraturčiais sudarys Turto naudojimosi tvarkos sutartį ir ją įregistruos viešame registre, turi sąlyginės prievolės požymį, t. y. prievolė, susieta su būsima aplinkybe – Turto naudojimosi tvarkos nustatymo sutartimi. Šis tikėtinas įvykis yra objektyviai įmanomas tiek faktiškai, tiek teisiškai (CK 6.31 straipsnio 2 dalis). Tačiau pagrįstai apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad šalys sudarydamos susitarimą suprato, jog naudojimosi Turtu tvarkos nustatymas priklausė nuo subjektyvios trečiojo asmens, t. y. bendraturčio, valios, todėl nurodytas įvykis galėjo ir neįvykti. Be to byloje nustatyta, kad bendraturčių susitarimas buvo sudarytas praėjus daugiau kaip dvejiems metams po šalių Preliminariosios sutarties sudarymo ir ne su pačiu bendraturčių, kuris taip ir nepasirašė šios tvarkos, bet su jo teisių įpėdiniu. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasatorės įsipareigojimų įvykdymas priklausė nuo kitų asmenų (bendraturčių) valios, todėl negali būti vertinamas kaip įvykis, kuris neabejotinai įvyks. Toks šalių susitarimas neužtikrina teisinio apibrėžtumo, teisinių santykių teisinės padėties aiškumo laiko atžvilgiu bei teisinių santykių stabilumo, kas yra būdinga termino nustatymui.

32Nepagrįstais laikytini kasacinio skundo argumentai, kad šios Turto naudojimosi tvarkos nustatymas yra neišvengiamas įvykis, nes bendraturčiams nesusitarus buvo galima kreiptis į teismą ir prašyti nustatyti šią tvarką. Teisėjų kolegija sutinka, kad tais atvejais, kai kyla bendraturčių ginčas dėl naudojimosi daiktu tvarkos, ji gali būti nustatoma teismo tvarka ginčo teisena pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Tačiau šioje byloje nustatyta, kad šalys laisva valia susitarime nurodė, jog kasatorė įsipareigoja su kitais bendraturčiais notaro biure sudaryti Turto naudojimosi tvarkos nustatymo susitarimą. Taigi vertinant tikrąjį šalių ketinimą, jos susitarė būtent dėl bendraturčių tarpusavio susitarimu nustatytos naudojimosi Turtu tvarkos, bet ne šios tvarkos nustatymo teismine tvarka. Be to, teismine tvarka tokios tvarkos tvirtinimas gali užsitęsti neapibrėžtą laiką ir neaišku, ar patvirtinta tvarka atitiks Preliminariosios sutarties 4.2.3 punkte nustatytą susitarimą, nes teismai, siekdami nustatyti naudojimosi tvarką, vertina bendraturčių dalis, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. ir kt. v. D. K., bylos Nr. 3K-3-77/2011).

33Apibendrinant šalių sudarytos Preliminariosios sutarties nuostatas ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad, ginčo šalims Preliminariojoje sutartyje nenustačius termino, Pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta per vienerius metus nuo Preliminariosios sutarties sudarymo.

34Dėl nuostolių, atlygintinų pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, aiškinimo ir taikymo

35Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Taigi, neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje V. Š. v. A. N. ir kt., bylos Nr. 3K-P-382/2006). Taigi, kad būtų nustatytas civilinės atsakomybės faktinis pagrindas pagal preliminariąją sutartį, būtina konstatuoti juridiškai reikšmingus faktus: sutarties šalies nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį faktą ir dėl to kitos šalies patirtų nuostolių faktą. Pažymėtina, kad konkrečių preliminariosios sutarties vykdymo aplinkybių nustatymas, tarp jų ir to, įsipareigojimus netinkamai vykdė tik ieškovas ar dėl pagrindinės sutarties nesudarymo yra ir kasatorės kaltės, yra fakto klausimai, kurių nustatymas yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų kompetencija (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

36Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad byloje nepateikta duomenų, jog ieškovas jam išduoto įgaliojimo metu būtų ėmęsis aktyvių veiksmų, siekdamas sudaryti Turto naudojimosi tvarkos nustatymo sutartį. Jis taip pat neragino ir nereiškė pretenzijų kasatorei dėl Preliminariosios sutarties nevykdymo per vienerių metų terminą nuo jos sudarymo. Pažymėtina, kad pagrįstai teismų buvo įvertintas ir kasatorės elgesys sudarius Preliminariąją sutartį. Bylos nagrinėjimo metu nepateikta įrodymų, kad kasatorė veikė aktyviai, siekdama sudaryti Turto naudojimosi tvarkos nustatymo sutartį, nors šalių susitarime būtent jai tenka pareiga šią sąlygą įgyvendinti. Ieškovui suteiktas gana trumpas (trims mėnesiams) įgaliojimas tvarkyti pagrindinės sutarties sudarymą negali panaikinti kasatorės prisiimtus įsipareigojimus taip pat aktyviai domėtis ir veikti siekiant įgyvendinti Preliminariosios sutarties nuostatas. Dėl to nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis per vienerių metų laikotarpį nuo Preliminariosios sutarties pasirašymo nesudaryta dėl abiejų šalių kaltės, t. y. dėl jų pasyvaus elgesio. Taigi nenustačius vienos iš šalių kaltės dėl pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo ir konstatavus abiejų šalių neveikimą, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai abi šalis grąžino į pirminę padėtį, ieškovui priteisiant visą jo sumokėtą kasatorei avansą, t. y. 130 000 Lt.

37Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai nepagrįstai nevertino ir nepriteisė kasatorės patirtų nuostolių dėl ieškovo suniokoto buto, jo atstatymo ir kt. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktus bylos nagrinėjimo ribas teisme apibrėžia ieškinio ribos. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribos nustatomos pagal ieškinio dalyką ir pagrindą – ieškinio pareiškime ieškovas suformuluoja materialinį teisinį reikalavimą atsakovui ir nurodo aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą atsakovui, pateikia šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. S. v. S. J., bylos Nr. 3K-3-387/2008; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. v. VĮ Registrų centro Utenos filialas, bylos Nr. 3K-3-376/2008; kt.). Būtent ieškinio, kartu ir priešieškinio pagrindo ir dalyko suformulavimas leidžia apibrėžti teisminio nagrinėjimo ribas ir užtikrinti visišką ginčo išsprendimą. CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, kad asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti. Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti (CPK 2 straipsnis), privalo, neperžengdamas asmens ieškiniu ir priešieškiniu nustatytų ribų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu jie gintini (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. U. ir kt. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-474/2009; 2010 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. P. v. J. P., bylos Nr. 3K-3-62/2010; kt.). Kasatorė nagrinėjamoje byloje nepateikė priešieškinio dėl jos patirtų nuostolių. Šis reikalavimas yra savarankiškas, todėl turi būti reiškiamas ir įrodinėjamas atskirai. Dėl to pagrįstai pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nenagrinėjo kasatorės argumentų, kurie nebuvo pareikšti tinkama procesine forma, susijusių su 117 174 Lt patirtais nuostoliais dėl ieškovo padarytos žalos, kaip nesusijusių su bylos nagrinėjimo dalyku.

38Dėl teismo pareigos motyvuoti teismo sprendimą

39Kasatorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl visų apeliacinio skundo argumentų ir motyvų, todėl buvo pažeista CPK 331 straipsnio 4 dalies nuostata. Teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimas motyvuoti teismo sprendimus ar nutartis jokiu būdu nereiškia, jog teismas privalo analizuoti ir pasisakyti dėl kiekvieno apeliacinio skundo argumento. Apeliacinės instancijos teismas privalo aptarti ir įvertinti kiekvieną pagrįstą ir su nagrinėjama byla susijusį apeliacinio skundo argumentą. Tačiau neprivalu detaliai analizuoti ir vertinti argumentų, kurie nesusiję su nagrinėjama byla ar neturi teisinės reikšmės bylai. Taigi teisėjų kolegija atmeta šį kasatorės argumentą, nes apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl tų argumentų, kurie apibrėžti ieškinio ribomis ir nurodyti apeliaciniame skunde, ir pagrįstai nurodė, jog kasatorės argumentai ir teikiami įrodymai dėl ieškovo padarytos žalos dėl remonto, namų apyvokos daiktų praradimo nesusiję su ginčo dalyku.

40Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal kasacinį skundą teisės taikymo aspektu, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo kasacine tvarka pakeisti ar panaikinti apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis), todėl ji paliktina nepakeista.

41Dėl bylinėjimosi išlaidų ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme

42Ieškovas M. S. pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą sumokėjo 2420 Lt, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nurodyta suma viršija teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalų 8.14 punkte nustatytą dydį. Vadovaudamasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi bei atsižvelgdama į tai, kad byla nėra labai sudėtinga, teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovo prašomi užmokesčio dydžiai mažintini ir jam už advokato suteiktas teisines paslaugas kasacinės instancijos teisme priteistina 1500 Lt.

43Kasacinės instancijos teismas turėjo 39,05 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tai patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2012 m. lapkričio 29 d. pažyma. Šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš kasatorės B. R. P. (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

44Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

45Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

46Priteisti iš atsakovės B. R. P. (duomenys neskelbtini) ieškovui M. S. (duomenys neskelbtini) 1500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

47Priteisti iš atsakovės B. R. P. (duomenys neskelbtini) 39,05 Lt (trisdešimt devynis litus 5 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

48Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje kilo ginčas dėl materialiosios ir proceso teisės normų,... 6. Ieškovas dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą su ieškiniu,... 7. Ieškovas nurodė, kad jis ir atsakovė 2007 m. liepos 2 d. sudarė... 8. Preliminariosios sutarties 3.1 punkte buvo nustatyta, kad Pagrindinė sutartis... 9. Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. liepos 2 d. preliminariu spendimu... 10. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 11. Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. lapkričio 30 d. galutiniu sprendimu... 12. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2007 m. spalio 29 d. susitarimu šalys... 13. Teismas nurodė, kad Preliminariojoje sutartyje įtvirtinta šalių valia... 14. Pirmosios instancijos teismo konstatuota, kad Pagrindinė sutartis nebuvo... 15. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012... 16. Apeliacinės instancijos teismas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo... 17. Vertindamas šalių kaltę dėl Pagrindinės sutarties nesudarymo apeliacinės... 18. Teismas nenagrinėjo atsakovės argumentų dėl jos nurodytų 117 174 Lt... 19. III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į kasacinius skundus teisiniai... 20. Kasaciniu skundu atsakovė B. R. P. prašo Klaipėdos apygardos teismo 2010 m.... 21. Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas M. S. prašo atsakovės kasacinį... 22. Teisėjų kolegija... 23. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 24. Dėl preliminariosios sutarties nuostatų aiškinimo... 25. Nagrinėjamoje byloje kilo preliminariojoje sutartyje šalių laisva valia... 26. Preliminarioji sutartis yra organizacinė sutartis, įstatymų priskirta... 27. Kolegija pažymi, kad kilus tokio pobūdžio ginčui konkrečios sutarties... 28. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo... 29. Tik įvertinus, ar Turto naudojimosi tvarkos nustatymo sutarties sudarymą ir... 30. Remiantis sutarties laisvės principu šalys ikisutartiniuose teisiniuose... 31. Nagrinėjamoje byloje Preliminariosios sutarties nuostata, kad pagrindinė... 32. Nepagrįstais laikytini kasacinio skundo argumentai, kad šios Turto... 33. Apibendrinant šalių sudarytos Preliminariosios sutarties nuostatas ir... 34. Dėl nuostolių, atlygintinų pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, aiškinimo ir... 35. Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi... 36. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad byloje nepateikta duomenų, jog... 37. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai nepagrįstai nevertino ir nepriteisė... 38. Dėl teismo pareigos motyvuoti teismo sprendimą... 39. Kasatorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl visų... 40. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal kasacinį skundą teisės... 41. Dėl bylinėjimosi išlaidų ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų... 42. Ieškovas M. S. pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už atsiliepimo į... 43. Kasacinės instancijos teismas turėjo 39,05 Lt išlaidų, susijusių su... 44. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 45. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012... 46. Priteisti iš atsakovės B. R. P. (duomenys neskelbtini) ieškovui M. S.... 47. Priteisti iš atsakovės B. R. P. (duomenys neskelbtini) 39,05 Lt (trisdešimt... 48. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...