Byla e2S-2249-345/2018
Dėl servituto nustatymo, tretieji asmenys – D. V., I. V., G. K., A. K

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Henrichas Jaglinskis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų Ž. K. ir J. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. birželio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų Ž. K. ir J. K. ieškinį atsakovams V. M. ir E. M. dėl servituto nustatymo, tretieji asmenys – D. V., I. V., G. K., A. K..

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovai Ž. K. ir J. K. kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą su ieškiniu, prašydami nustatyti kelio servitutą ties žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), ir kuris priklauso atsakovams V. M. ir E. M. (tarnaujantysis sklypas), rytine kraštine (servituto koordinatės: 6082194( - ), servituto išmatavimai: 33,29 m x 3,03 m - 33,25 m x 3,03 m, servituto plotas – 100 kv. m.), suteikiantį kitiems asmenims teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus bei priteisti iš atsakovų visas ieškovų patirtas bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas.
  2. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. birželio 1 d. sprendimu ieškinys tenkintas iš dalies: nustatytas kelio servitutas ties žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ) ir kuris priklauso atsakovams V. M. ir E. M. (tarnaujantysis sklypas), rytine kraštine (servituto koordinatės: ( - ), servituto išmatavimai: 33,29 m x 3,03 m - 33,25 m x 3,03 m, servituto plotas – 100 kv. m.), pagal MB „Geodezinių matavimų centro“ 2017 m. kovo 7 d. planą; iš ieškovų solidariai priteista 675 Eur kompensacija už nustatytą kelio servitutą; kelio servituto priežiūra ir sutvarkymas nustatytas ieškovams ir tretiesiems asmenims; paskirstytos bylinėjimosi išlaidos.
  3. 2018 m. birželio 7 d. ieškovai Ž. K. ir J. K. Vilniaus regiono apylinkės teismui pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - atsakovus V. M. ir E. M. įpareigoti nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 dienas pašalinti nuo pravažiavimo, einančio per sklypo, kurio kadastro Nr. ( - ), kuris priklauso atsakovams V. M. ir E. M., rytinę kraštinę, smėlio šūsnį ir iki galutinio sprendimo byloje įsiteisėjimo neblokuoti pravažiavimo jokiais kilnojamais ar biriais daiktais; nurodyti, kad laikinosios apsaugos priemonės yra vykdytinos skubiai ir palikti jas galioti iki sprendimo dėl ieškinio įsiteisėjimo.
  4. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovai grindė tuo, kad atsirado naujas faktinis pagrindas ir iškilo būtinybė nedelsiant teikti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Iki ieškovų sklypo veda kelias per servitutinį sklypą, kur ant šio kelio yra supilta smėlio šūsnis. Daugiau privažiavimo kelių, vedančių į ieškovų sklypą, nenustatyta, privažiavimas yra visiškai užblokuotas. Minėtas aplinkybes ieškovai grindė kartu su prašymu pateiktu 2018 m. birželio 7 d. antstolio V. M. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. Smėlio šūsnis buvo supilta anksčiau ir iki dabar nejudinama, galimai su tikslu užblokuoti pravažiavimą, kadangi ją supilti statybos darbams buvo galima ir kitoje vietoje. Ieškovai, reikšdami šį prašymą, siekia išsaugoti status quo, kurią atsakovai po daugiau nei trylika metų savavališkai pakeitė. Atsakovai savavališkai apribojo gyvenvietės infrastruktūrą, kas sukėlė neigiamus padarinius ir pažeidė kitų suinteresuotų gyventojų interesus.
  5. Atsakovai V. M. ir E. M. su ieškovų prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones nesutiko, prašė jį atmesti. Pažymėjo, kad ieškovai piktnaudžiauja savo procesine teise teismui teikti prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi analogiškas reikalavimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teikiamas trečią kartą, nors tokie prašymai buvo atmesti du kartus. Ieškovai niekada neturėjo ir šiuo metu neturi teisės važinėti atsakovų žemės sklypu, kadangi nei anksčiau, nei šiuo metu nebuvo ir nėra egzistuojančio kelio servituto atsakovų žemės sklypo rytinėje kraštinėje. Atsakovai ketina paduoti apeliacinį skundą dėl byloje priimto teismo sprendimo, todėl jis įsiteisės tik jeigu apeliacinės instancijos teismas paliks jį galioti. Prašymo tenkinimas reikštų nepagrįstą ir neteisėtą byloje priimto teismo sprendimo įsiteisėjimo termino pažeidimą, kadangi jo tenkinimo teisinės pasekmės būtų tolygios byloje priimto teismo sprendimo įsiteisėjimo teisinėms pasekmėms. Smėlio šūsnies buvimas ar nebuvimas atsakovų žemės sklypo teritorijoje neturi įtakos ieškovų teisėms ir pareigoms.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5

  1. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 birželio 14 d. nutartimi ieškovų prašymą atmetė. Teismas konstatavo, jog iš ieškovų nurodytų aplinkybių nėra galimybės teigti, jog vien dėl užpilto kelio galėtų pasunkėti arba tapti negalimas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. birželio 1 d. sprendimo įvykdymas. Teismo vertinimu, ieškovai neįrodė vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
  1. Atskiruoju skundu apeliantai (ieškovai) Ž. K. ir J. K. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. birželio 14 d. nutartį ir pritaikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

67.1. Teismas skundžiamoje nutartyje ignoravo ieškovų skundo argumentus dėl status quo išsaugojimo, nors ieškovai, reikšdami savo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, siekė išsaugoti būtent status quo, kurią atsakovai po daugiau nei trylika metų nesikeitimo savavališkai pakeitė, ir tai padarė teismui išėjus rašyti sprendimo byloje, kurioje šis klausimas ir yra sprendžiamas.

77.2. Ieškovai, pateikdami antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, įrodė, kad ant minėto kelio yra supilta smėlio šūsnis ir privažiavimas yra visiškai užblokuotas, taip pat įvykdė teismo 2018 m. gegužės 22 d. nutartyje nurodytą prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių trūkumą dėl tinkamo minėtų aplinkybių įrodymo. Atsakovų veiksmai tęsiasi jau pakankamai ilgą laiką ir tai paneigia teismo 2018 m. gegužės 22 d. nutartyje nurodytą teismo argumentą, jog „kliūtys gali būti ir laikino pobūdžio, pavyzdžiui, vykdant statybos darbus“.

87.3. Ieškovų prašymas yra pagrįstas, laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas būtų teisingas ir atitiktų šio instituto paskirtį bei tikslus. Teismas nemotyvavo sprendimo atmesti ieškovų prašymą tuo pagrindu, kad ieškovai neįrodė vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones būtų išsaugota ilgus metus nusistovėjusi faktinė situacija, apsaugotas galimo teismo sprendimo įvykdymas, kai byloje nors ir neįsiteisėjęs, bet jau yra priimtas sprendimas reikalavimą nustatyti servitutą patenkinti, taip pat būtų užkirstas kelias neigiamų padarinių kitų suinteresuotų gyventojų atžvilgiu kilimo galimybei.

98. Atsakovai V. M. ir E. M. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo ieškovų atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovai prašomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis iš tikrųjų siekia pakeisti egzistuojantį status quo, o ne jį išsaugoti, kadangi siekia de facto nustatyti naują jų teisę be atsakovų sutikimo važinėti jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo teritorija. Pagrindo teigti, kad 2018 m. birželio 1 d. sprendimas įsiteisės ir sukels teisines pasekmes nėra, kadangi dėl jo paduotas apeliacinis skundas. Pažymėjo, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu. Vienintelė tokios situacijos teismų praktikoje pripažįstama išimtis – tai prevencinio ieškinio pareiškimas, kuri nagrinėjamai situacijai netaikoma. Pabrėžė, kad ieškovai tapatų prašymą byloje reiškia trečią kartą ir taip piktnaudžiauja procesu. Pažymėjo, kad ieškovų nurodoma teismų praktika nėra susijusi su nagrinėjama byla, joje dėstomos faktinės ir teisinės aplinkybės skiriasi.

109. Tretieji asmenys D. V. ir I. V. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė su juo sutinkantys. Pažymėjo, kad jiems su kitais trečiaisiais asmenimis priklauso dalis sklypo, kadastro Nr. ( - ), kuris turi vienintelį pravažiavimą per atsakovų sklypą ir kurį atsakovai užkirto. 2018 m. balandžio 1 d. I. V. su UAB „Ekonomiškas būstas“ sudarė rangos sutartį, pagal kurią rangovas įsipareigojo atlikti pamatų įrengimo darbus trečiųjų asmenų sklypo dalyje. 2018 m. birželio 22 d. iš rangovo gautas pranešimas patvirtina, kad patekimas į šį sklypą yra negalimas dėl kelio užtvėrimo grunto krūva. Tretieji asmenys negali vykdyti rangovo reikalavimo pašalinti kliūčių, kadangi kelią užpylė atsakovai ir kliūtis yra ant jų sklype esančio servitutinio kelio. Tretieji asmenys patiria nuostolių, kadangi rangovas skaičiuoja delspinigius. Pažymėjo, kad dėl užtverto kelio nėra galimybės privažiuoti specialiosioms tarnyboms, taip pažeidžiama priešgaisrinė ir visuomeninė sauga, atliekų išvežimo įmonės taipogi negali pasiekti sklypų.

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Atskirasis skundas tenkinamas.

  1. Atsižvelgiant į atskirojo skundo argumentus, nustatančius bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, nagrinėjamu atveju sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo netenkintas ieškovų (apeliantų) prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo bei pagrįstumo.
  2. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Be to, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo ar atskiro procesinio klausimo išsprendimui. Įvertinęs, kad apeliacine tvarka nagrinėjamas ginčas yra dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui kaip vienos iš sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui buvimo, o šalių teikiami įrodymai susiję su šios aplinkybės nustatymu, apeliacinės instancijos teismas 2018 m. rugsėjo 6 d. rezoliucijomis išsprendė į bylą pateiktų naujų įrodymų priėmimo klausimą. Teismas išnagrinėjo atskirąjį skundą dėl 2018 m. birželio 14 d. nutarties ir 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartimi atidėjo procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą, todėl 2018 m. rugsėjo 11 d. teisme gautą atsakovų V. M. ir E. M. atsiliepimą į ieškovų rašytinius paaiškinimus atsisakytina priimti.
  3. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji proceso teisės norma, kuri numato, jog nustačius, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, yra sprendžiama dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, kurį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas. Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Teismui atlikus ieškovo pareikštų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimą ir nusprendus, kad ieškovui palankus teismo sprendimas tikėtinai galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo atžvilgiu būtų galimas.
  4. Pažymėtina, kad preliminarus ieškinio pagrįstumas laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo kontekste skiriasi nuo ieškinio pagrįstumo įvertinimo, kai šis klausimas yra išsprendžiamas CPK nustatyta tvarka, įgyvendinus visas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo procedūras. Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad teismo atliekamas prima facie (iš pirmo žvilgsnio) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tais atvejais, kai ieškovo reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017-01-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017). Teismų praktikoje buvo pasisakyta, kad pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo yra ir tada, kai dėl ginčo esmės yra priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad jis dar neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2232/2013; 2014-01-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-222/2014). Analogiškai aiškinant priešingą situaciją, darytina išvada, kad ieškinio reikalavimų patenkinimas dėl ginčo esmės priimtu teismo sprendimu, nors toks sprendimas būtų dar neįsiteisėjęs, teiktų papildomą pagrindą ieškinio reikalavimų, kaip tikėtinai pagrįstų, vertinimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-479-464/2017).
  5. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. birželio 1 d. sprendimu civilinė byla išnagrinėta, ieškovų Ž. K. ir J. K. ieškinys patenkintas iš dalies. Sprendimas nėra įsiteisėjęs, kadangi dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl ginčo iš esmės 2018 m. liepos 3 d. buvo pateiktas atsakovų apeliacinis skundas.
  6. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga (tikėtinas ieškinio reikalavimų pagrįstumas) nagrinėjamu atveju yra nustatyta. Apeliantai pateikė jų ieškinio reikalavimą pagrindžiančius įrodymus, kuriuos įvertinęs, pirmosios instancijos teismas sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir nustatė kelio servitutą. Atsakovų atsiliepime nurodyta aplinkybė dėl jiems nepalankaus teismo sprendimo apskundimo, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, nėra reikšminga ir tikėtino ieškinio reikalavimų pagrįstumo, nepaisant minėto sprendimo neįsiteisėjimo, nepaneigia.
  7. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindu laikomos pagrįstos prielaidos, kad būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, nes pats savaime teismo sprendimas, kuriuo būtų tik patvirtinamas ieškinio reikalavimų pagrįstumas, dar nereiškia tinkamo šalies pažeistų teisių ir teisėtų interesų apgynimo teismo tvarka, jeigu šis sprendimas nėra realiai įvykdomas. Todėl konstatavus, kad egzistuoja tikėtino ieškinio pagrįstumo sąlyga, taip pat turi būti įvertintas ir grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (ne)buvimas.
  8. Pažymėtina, kad apeliantai prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones formuluoja kaip įpareigojimą atsakovams nuo pravažiavimo, einančio per sklypo, kurio kadastro Nr. ( - ), kuris priklauso atsakovams V. M. ir E. M., rytinę kraštinę, pašalinti smėlio šūsnį ir iki galutinio sprendimo byloje įsiteisėjimo neblokuoti pravažiavimo jokiais kilnojamais ar biriais daiktais. Teismo vertinimu, toks prašymas, nors ir neformuluojamas kaip prašymas dėl laikino servituto nustatymo, siejamas su grėsme vykdant Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. birželio 1 d. sprendimą. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje pasisakydamas dėl sprendimo neįvykdymo grėsmės nurodė, kad nėra galimybės teigti, jog vien dėl užpilto kelio galėtų pasunkėti arba tapti negalimas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. birželio 1 d. sprendimo įvykdymas. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu faktinių aplinkybių įtakos grėsmei vykdant minėtą teismo sprendimą vertinimu nesutinka.
  9. Remiantis į bylą pateiktu 2018 m. birželio 7 d. antstolio V. M. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, ant kelio, esančio teismo nustatytame servitutiniame sklype, vedančiame iki ieškovų sklypo, yra supilta smėlio šūsnis ir jokie kiti privažiavimo į ieškovų sklypą keliai nenustatyti. Minėta aplinkybė buvo nustatyta ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. birželio 1 d. sprendimu. Po atskirojo skundo priėmimo teismui trečiųjų asmenų pateikti dokumentai (2018 m. balandžio 1 d. rangos sutartis, 2018 m. birželio 22 d. iš rangovo gautas pranešimas) taip pat pagrindžia aplinkybę, kad patekimas į tretiesiems asmenims priklausantį žemės sklypą yra apsunkintas dėl atsakovų veiksmų. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovai aplinkybės, kad smėlio šūsnį supylė būtent jie, neneigia. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali susiklostyti ir tokia situacija, kad sprendimo įvykdymas, jeigu jis tebebūtų palankus apeliantams, taptų ir visiškai negalimu, nes iki šioje byloje priimtas teismo sprendimas įsiteisės ir galės būti pradėtas vykdyti, egzistuoja tikimybė, kad apeliantai dėl atsakovų veiksmų apskritai nebeteks galimybės naudotis nustatytu kelio servitutu.
  10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovų prašomos laikinosios apsaugos priemonės yra laikino pobūdžio suvaržymai, kadangi jos bus ribotos laiko atžvilgiu ir galios iki galutinio ginčo tarp šalių išsprendimo. Ieškovams ir tretiesiems asmenims aktualu dabar patekti į savo žemės sklypą, o atsakovai laikosi principinės pozicijos gera valia minėto klausimo nespręsti, nesutikimo su prašymu motyvus grįsdami disponavimo jiems priklausančio žemės sklypo teise bei neįsiteisėjusiu teismo sprendimu, kaip minėta aukščiau, priešingai, - įrodančiu ieškovų prašymo pagrįstumą. Teismas atsižvelgia ir į galimą žalos atsiradimą tretiesiems asmenims. Šiuo atveju būtų akivaizdžiai pažeistos ieškovo ir trečiųjų asmenų teisės, lyginant su atsakovams tenkančiu įpareigojimu netrukdyti pastariesiems patekti ginčo keliu į jiems priklausantį žemės sklypą iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo.
  11. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gali būti paduotas bet kurioje bylos proceso stadijoje, tiek iki sprendimo priėmimo, tiek ir priėmus tokį sprendimą, taip pat apeliacinės ar kasacinės instancijos teismams (CPK 147 str. 1 d. ir 2 d.). Konstatavus, kad abi sąlygos tokio prašymo tenkinimui egzistuoja, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir šis procesinis klausimas išspręstinas iš esmės – atsakovai įpareigotini nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 dienas pašalinti nuo pravažiavimo, einančio per sklypo, kurio kadastro Nr. ( - ), kuris priklauso atsakovams V. M. ir E. M., rytinę kraštinę, smėlio šūsnį ir iki galutinio sprendimo byloje įsiteisėjimo neblokuoti pravažiavimo jokiais kilnojamais ar biriais daiktais (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

    13

14Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

15Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. birželio 14 d. nutartį panaikinti ir ieškovų Ž. K. ir J. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti.

16Taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir atsakovus V. M., a. k. ( - ) ir E. M., a. k. ( - ) įpareigoti nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 dienas pašalinti nuo pravažiavimo, einančio per sklypo, kadastro Nr. ( - ), kuris priklauso atsakovams V. M. ir E. M., rytinę kraštinę, smėlio šūsnį ir iki galutinio sprendimo Vilniaus regiono apylinkės teismo žinioje esančioje civilinėje byloje Nr. e2-2395-723/2018 įsiteisėjimo dienos neblokuoti pravažiavimo kilnojamais ar biriais daiktais.

17Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Ryšiai