Byla 1A-172-606/2016
Dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. nuosprendžio, kuriuo R. Š., gim. (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos BK 176 straipsnio 1 dalį išteisintas, nesant jo veikoje šio nusikaltimo sudėties požymių

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Editos Lapinskienės, teisėjų Dalios Kursevičienės, Lino Pauliukėno, sekretoriaujant Karolinai Gaubaitei, dalyvaujant prokurorui Arūnui Saunoriui, nukentėjusiajai J. M., jos atstovui advokatui Kaziui Bitariui, nukentėjusiesiems A. M., S. M., jų atstovui advokatui Dainiui Žiedui, nukentėjusiajam V. K., išteisintajam R. Š., gynėjai advokatei Kristinai Pralgauskaitei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro Arūno Saunoriaus ir nukentėjusiųjų J. M., S. M., A. M., D. M. ir V. S. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. nuosprendžio, kuriuo R. Š., gim. ( - ), pagal Lietuvos Respublikos BK 176 straipsnio 1 dalį išteisintas, nesant jo veikoje šio nusikaltimo sudėties požymių.

2Nukentėjusiųjų J. M. pareikštas civilinis ieškinys dėl 15000 eurų neturtinės ir 3347,64 eurų turtinės žalos, S. M. pareikštas civilinis ieškinys dėl 15000 eurų neturtinės žalos, A. M. pareikštas civilinis ieškinys dėl 10000 eurų neturtinės žalos, D. M. pareikštas civilinis ieškinys dėl 10000 eurų neturtinės žalos, V. S. pareikštas civilinis ieškinys dėl 10000 eurų neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėti.

3Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4R. Š. buvo kaltinamas, tačiau išteisintas dėl to, kad, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (Žin., 2003, Nr. 700-3170) 11 straipsnį turėjo pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. R. Š., turėdamas atsakomybę už darbų saugą statybos objekte, ( - ), atliekant kiemo teritorijos betono trinkelių su pagrindais įrengimo statybos darbus, pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (Žin., 2003, Nr. 70-3170) 14 straipsnio 1 dalį bei Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymo „Dėl saugos ir sveikatos taisyklių statyboje patvirtinimo“, Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00 50 bei 56 punktus (Žin., 2000, Nr. 6-169), t. y. neužtikrinęs, kad darbo vietos aplinka atitiktų įstatymo ir kitų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus ir būtų įrengta taip, kad dirbantys darbuotojai būtų apsaugoti nuo galimų traumų, jų darbo aplinkoje nebūtų sveikatai kenksmingų ir pavojingų rizikos veiksnių, atliekant iškasų su vertikaliomis sienomis (tranšėjos) kasimo darbus, nesiėmė reikiamų saugos priemonių, kurios užtikrintų aplinkos apsaugą bei tinkamas sąlygas statybvietėje, tai yra ekskavatoriumi kasęs tranšėją, kurios gylis siekė 2,10 m, nesilaikė Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00 50 punkto reikalavimo, kad natūralaus drėgnumo gruntuose (priemolio ar molio gruntuose), jei nėra gruntinio vandens ir požeminių statinių, kasti iškasas su vertikaliomis sienomis be sutvirtinimų leidžiama ne giliau kaip 1,5 m, ir dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, t. y. 2014 m. lapkričio 16 d., apie 20 val., T. M. ir V. K. būnant 2,10 m gylio tranšėjoje, kurios kraštai nebuvo sutvirtinti, įvyko savaiminis šios iškasos krašto skilimas ir ant jų užgriuvo žemės, dėl jų svorio nukentėjusiajam T. M. buvo padaryti odos nubrozdinimai veide bei pilvo ir juosmens kairėje, poodinės kraujosruvos veide, galvos plaukuotoje dalyje, abiejuose pečiuose ir rankose, krūtinėje, juosmens ir pilvo kairėje, kepenų dešinės skilties sutraiškymas, asfiksija, suspaudus pilvą ir krūtinę, tai nurodo taškinės kraujosruvos akių junginėse, po plaučių pleura, inkstų geldelių gleivinėje, kraujosruvos plaučių audinyje, kraujingos putotos gleivės kvėpavimo takuose, kepenų dešinės kapsulės sutraiškymas su pakraujavimu į pilvaplėvės ertmę, skystas tamsus kraujas ir vidaus organų pilnakraujiškumas (išskyrus kepenis dėl sužalojimo), ir tai sukėlė nukentėjusiojo T. M. mirtį, o nukentėjusysis V. K. patyrė fizinį skausmą.

5Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras A. Saunorius prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – pripažinti R. Š. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 176 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme. Taikyti BK 75 straipsnį ir bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams. R. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 straipsnis). Nukentėjusiųjų J. M. pareikštą civilinį ieškinį dėl 15000 eurų neturtinės ir 3347,64 eurų turtinės žalos, S. M. pareikštą civilinį ieškinį dėl 15000 eurų neturtinės žalos, A. M. pareikštą civilinį ieškinį dėl 10000 eurų neturtinės žalos, D. M. pareikštą civilinį ieškinį dėl 10000 eurų neturtinės žalos, V. S. pareikštą civilinį ieškinį dėl 10000 eurų neturtinės žalos atlyginimo tenkinti. Civilinio atsakovo UAB „( - )“ nuosavybės teisių apribojimą palikti iki nuosprendžio, susijusio su civiliniu ieškiniu, įvykdymo.

6Prokuroras nurodo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas, išteisindamas R. Š. dėl nusikaltimo, numatyto BK 176 straipsnio 1 dalyje, padarymo, neanalizavo ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisme ištirtų, tarpusavyje susijusių ir vienas kitą patvirtinančių duomenų viseto, o iš esmės rėmėsi teisme duotais nukentėjusiojo V. K. parodymais, todėl padarė nepagrįstas ir faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas. Dėl šių priežasčių Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. nuosprendis naikintinas.

7Apelianto teigimu, iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad 2014-11-16 statybos objekte, esančiame ( - ), dirbo trise: R. Š., V. K. ir T. M.. Nelaimingo atsitikimo metu žuvus T. M., nustatant faktines nelaimingo atsitikimo aplinkybes, itin reikšmingi yra kaltinamojo R. Š. ir nukentėjusiojo V. K. parodymai, jų ryšys su kitais bylos duomenimis, kurie šiuos parodymus patvirtina ar paneigia. Teisiamajame posėdyje išteisintasis R. Š. teigė, kad nukentėjusysis V. K. kartu su juo ir T. M. statybos objekte ( - ), nedirbo, o 2014-11-16 nešiojo gipsą į įrenginėjamą namą. Jis su T. M. šiame objekte klojo trinkeles. Prieš baigiant darbus, jis nuvažiavo į degalinę sau ir T. M. nupirkti kavos. Apie nelaimingą atsitikimą telefonu jam pranešė V. K.. Atvažiavęs pamatė, kad griovys išplatėjęs, matėsi T. M. kepurė, o šalia moliu buvo prispaustas V. K.. Kai atlaisvino, V. K. iš griovio iššoko. Jis šiame objekte vamzdžių keitimo darbų neatliko, o tik tarpininkavo tarp R. R. ir L. V. dėl santechnikos darbų atlikimo. Ikiteisminio tyrimo metu R. Š. įvykio aplinkybes nurodė kiek kitokias. Jis neminėjo, kad įvykio vietoje buvo V. K.. R. Š. parodė, kad grįžęs iš degalinės T. M. nerado. Įjungęs ekskavatoriaus šviesas pamatė, kad T. M. tranšėjoje užvirstas žemių. Jis bandė atkasti T. M., paskambino T. L. ir 112. Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis V. K. parodė, kad tą dieną jis nešiojo gipsą. Baiginėdamas darbą išėjo parūkyti ir išgirdo šauksmą. Pribėgęs pamatė, kad yra užgriūtas žmogus, todėl šoko jį gelbėti. Tada molis užgriuvo ir jį. Jis šaukėsi pagalbos, išsilaisvinęs ranką, sugebėjo prisiskambinti R. Š. ir pranešti kas atsitiko. R. Š. atvažiavo ir jį iškasė. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo nukentėjusysis V. K. parodė, kad 2014-11-16 jis su T. M. dirbo ( - ). R. Š. buvo nurodęs iškastoje tranšėjoje sujungti vamzdžius. Apie 19 val. jis jungė vamzdžius, o T. M. atėjo padėti. Dirbant tranšėjoje ant jų užgriuvo molis. Būdamas prispaustas, jis paskambino R. Š., kuris atvažiavęs jį atkasė. Dėl sužalojimų jam skaudėjo nugarą ir jis kreipėsi į gydytojus. Po įvykio R. Š. liepė niekam nieko nesakyti, nupirko vaistų ir davė naują telefono numerį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis dirbo nelegaliai. Prokuroro tvirtinimu, ikiteisminio tyrimo metu duoti išteisintojo R. Š. ir nukentėjusiojo V. K. parodymai apie tas pačias faktines įvykio aplinkybes iš esmės yra skirtingi. Tačiau apklausiami bylos nagrinėjimo teisme metu, išteisintasis R. Š. ir V. K. parodymus pakeitė, jų parodymai iš esmės sutampa. Toks parodymų kitimas prokurorui kelia abejonių dėl jų patikimumo ir teisingumo. Taip pat teisme duotus nukentėjusiojo V. K. ir išteisintojo R. Š. parodymus paneigia kiti bylos duomenys.

8Apeliantas nurodo, kad teisiamajame posėdyje liudytojas T. L. parodė, jog V. K. nedirbo, nes nebuvo sutvarkęs verslo liudijimo. Išteisintasis R. Š. parodė, kad objekte vamzdžių keitimo darbus atliko R. R.. Tačiau liudytojas R. R. nuosekliai teigė, kad jis dėl santechnikos darbų atlikimo sutartį pasirašė tik R. Š. prašomas, o faktiškai jokių darbų neatlikinėjo. Iš esmės tokias aplinkybes patvirtino ir liudytojas L. V., kuris parodė, kad jam pasirašyti sutartį padavė R. Š., o su R. R. jis susitikęs nebuvo. Siekiant išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes, apeliaciniame procese tikslinga atnaujinti įrodymų tyrimą ir papildomai apklausti R. R., L. V. ir išteisintąjį R. Š. apie tai, kaip buvo atsiskaityta už vamzdžių keitimo darbus. Ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus nukentėjusiojo V. K. parodymus, priešingai nei duotus teisme, kiti bylos duomenys ne paneigia, o patvirtina. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo V. K. parodė, kad jam su T. M. dirbant iškastoje tranšėjoje, ant jų užgriuvo žemės. Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 1194/15(03) matyti, kad V. K. 2014-12-09 buvo apžiūrėtas gydytojų ir nurodė, kad „2014-11-16 dirbo nelegaliai, kasė griovį, užkrito žemės. Šalia esantis žmogus mirė, o šis išsigelbėjo“. Taip pat bylos aplinkybes V. K. nurodė ir rašydamas paaiškinimą Valstybinei darbo inspekcijai. Paaiškinime nukentėjusysis nurodė, kad jis 2014-11-16 ( - ), klojo vamzdžius. Po įvykio R. Š. jam davė naują SIM kortelę ir liepė niekam nieko nepasakoti. Taigi tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo, tiek jį gydantiems medikams, tiek rašydamas paaiškinimą Valstybinei darbo inspekcijai, V. K. nurodė, kad buvo sužalotas, kai dirbo kartu su žuvusiuoju iškastoje tranšėjoje, o ne jį gelbėdamas, kaip jis ir išteisintasis teigė duodami parodymus teisme.

9Teisiamajame posėdyje liudytojas M. J. parodė, kad jis vadovavo atliekant gelbėjimo darbus. Ar šalia nukentėjusiojo buvo kokie įrankiai, jis neprisiminė. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas M. Ž. parodė, kad jis dirba gelbėtoju ir atliko T. M. gelbėjimo darbus. Jis šalia nukentėjusiojo matė kastuvą ir laužtuvą į iš to sprendė, kad užgriūtas žmogus tranšėjoje atliko darbus. Šis liudytojas pirmosios instancijos teisme apklaustas nebuvo, todėl siekiant išsamiai ištirti šią aplinkybę, atnaujinus įrodymų tyrimą M. Ž. tikslinga apklausti apeliacinės instancijos teisme. Ikiteisminio tyrimo teisėjui V. K. parodė, kad R. Š. davė naują telefono numerį. Šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtina iš telekomunikacijų įmonės gauti duomenys, iš kurių matyti, kad V. K. naudojosi telefono Nr. ( - ), o po įvykio nuo 2014-11-17 jo telefono aparate buvo aktyvuotas abonentas Nr. ( - ) .

10Prokuroro teigimu, išteisindamas R. Š. Klaipėdos miesto apylinkės teismas nevertino, kad 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu R. Š. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 413 straipsnio 1 dalį, tai yra už tai, kad nelegaliai buvo priėmęs dirbti V. K.. 2015 m. spalio 14 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismas R. Š. apeliacinį skundą atmetė. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje konstatavo, kad R. Š., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, leido dirbti V. K. nelegalų darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, tai yra R. Š. savo vadovaujamos įmonės darbo objekte kanalizacijos vamzdyno montavimo darbams ( - ), nesudaręs darbo sutarties, nelegaliai įdarbino ir nuo 2014 m. spalio iki 2014 m. lapkričio 16 d. leido dirbti darbininku V. K.. Taigi aptartų duomenų visetu nustatyta, kad 2014 m. lapkričio 16 d. nukentėjusieji T. M. ir V. K. UAB „( - )“ direktoriaus R. Š. nurodymu dirbo (duomenys neskelbtini), iškastoje tranšėjoje, kurios šlaitai nebuvo įtvirtinti. Apie 19 val. nuslinkęs gruntas prispaudė T. M. ir V. K.. Dėl patirtų sužalojimų T. M. žuvo, o V. K. patyrė sužalojimą.

11Apeliantas nurodo, kad, kaip pripažino pirmosios instancijos teismas, R. Š., būdamas įmonės direktoriumi, buvo atsakingas už saugų darbų atlikimą, todėl jo veika pagal BK 176 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai ir jis turi atsakyti. Kaltinamojo R. Š. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką dėl neatsargumo, tai yra R. Š., būdamas įmonės vadovas ir atsakingas už darbų saugą, elgėsi nerūpestingai – nenumatė, kad neįtvirtinus iškastos tranšėjos šlaitų, gali nuslinkti gruntas ir dėl to gali būti sužaloti tranšėjoje dirbę asmenys, nors kaip įmonės vadovas, atsakingas už darbų saugą, galėjo ir turėjo tai numatyti. Skiriant bausmę, prokuroro nuomone, reikėtų atsižvelgti į tai, kad R. Š. padarė nusikalstamą veiką dėl neatsargumo ir yra teisiamas pirmą kartą. Tačiau kaltinamasis yra baustas administracine tvarka, baudos nesumokėjo, todėl jam skirtina su laisvės atėmimu susijusi bausmė. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad yra padarytas neatsargus nusikaltimas, todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti, taikant BK 75 straipsnį, bausmės vykdymą atidėjus. Nukentėjusioji J. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 15000 eurų neturtinės ir 3347,64 eurų turtinės žalos, S. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 15000 eurų neturtinės žalos, A. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 10000 eurų neturtinės žalos, D. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 10000 eurų neturtinės žalos, V. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 10000 eurų neturtinės žalos. Akivaizdu, kad nukentėjusieji dėl sūnaus ir brolio mirties patyrė dvasinius išgyvenimus, todėl pateikti civiliniai ieškiniai tenkintini.

12Apeliaciniu skundu nukentėjusieji J. M., S. M., A. M., D. M. ir V. S. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. nuosprendį ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį – R. Š. pripažinti kaltu pagal BK 176 straipsnio 1 dalį ir nubausti 4 metų laisvės atėmimo bausme, pritaikius BK 75 straipsnį, atidėti R. Š. bausmės vykdymą 2 metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti priteistą žalą. Patenkinti nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų ieškinius.

13Apeliaciniame skunde apeliantai mano, kad baudžiamojoje byloje surinkti duomenys patvirtino kaltinimo pagrįstumą, o duomenys, kuriais rėmėsi teismas, yra suklastoti ir melagingi.

14Apeliantai nurodo, kad teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas V. K. parodė, kad tuo metu jis neturėjo darbo. R. Š. jis pažinojo seniai, žinojo, kad jis gali turėti visokių darbų, todėl paskambino jam dėl darbo. R. Š. jam davė T. M. numerį. Pastarasis sakė, kad yra darbo namo viduje dirbti su gipsu. Tada jis išsinuomojo butą ( - ) ir pradėjo dirbti namo viduje. Tą dieną jis nešiojo gipsą. Baiginėdamas darbą išėjo parūkyti ir išgirdo šauksmą. Pribėgęs pamatė, kad yra užgriūtas žmogus, todėl šoko ji gelbėti. Tada molis užgriuvo ir jį. Jis šaukėsi pagalbos, išsilaisvinęs ranką, sugebėjo prisiskambinti R. Š. ir pranešti, kas atsitiko. R. Š. atvažiavo ir iškasė jį. Tuo metu jis nesuvokė, ką daryti, išėjo iš tos vietos, paskui grįžo namo, gėrė raminamuosius nuo skausmo vaistus, jam buvo prasidėjusios haliucinacijos, kreipėsi į gydytojus, po to į Darbo inspekciją. Net nežino, ką jis ten prirašė. Jis daug ko nepamena, serga depresija. R. Š. jam davė T. M. numerį. T. M. anksčiau nepažinojo. Jis tame pačiame objekte kartu su T. M. dirbo namo viduje su gipsu, o T. M. su R. Š. klojo kieme trinkeles. T. važinėdavo su vibroplokšte. Įvykio vakarą išgirdęs šauksmą ir pribėgęs pamatė, kad T. M. yra prispaustas žemių, matėsi tik jo galva. Jis puolė jį gelbėti. Tada papildomai ir ant jo užgriuvo žemės. Jis vos sugebėjo paskambinti R. Š., kad atvažiuotų jų ištraukti. Kai jį ištraukė, namo jį parvežė kitas darbininkas. Jam niekas neliepė specialiai važiuoti namo. Tikrai taip nebuvo, kad R. Š. jiems su T. M. lieptų sujunginėti vamzdžius. Į griovį jis įkrito, kai puolė gelbėti T.. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu jis davė kitokius parodymus, kad buvo išsigandęs, patyrė didelį šoką, naktimis nemiegojo. R. Š. liepė sujunginėti vamzdžius. Norėjo, kad R. Š. sumokėtų kompensaciją už patirtą žalą. Jis viską suprato ir tvirtino sakąs teisybę. Dar 2014-12-23 apklaustas kaip liudytojas, būdamas raštiškai supažindintas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, V. K. pateikė visiškai priešingą nei bylą nagrinėjusiam teismui įvykių seką, kuri yra logiškai pagrįsta kitais byloje esančiais įrodymais, o būtent, kad jis R. Š. vadovaujamoje įmonėje UAB „( - )“ pradėjo dirbti 2014 m. spalio mėnesio pradžioje. Jis buvo priimtas bandomajam laikotarpiui, tačiau oficialiai įdarbintas šioje įmonėje nebuvo. Pradėdamas dirbti R. Š. vadovaujamoje bendrovėje jokių dokumentų nepasirašinėjo, su saugaus darbo taisyklėmis supažindintas nebuvo. Darbo atlyginimas buvo mokamas neoficialiai. 2014 metų lapkričio mėnesio pradžioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo užsakymą ( - ) gatvėje. Šiame darbų objekte darbuotojai vykdė žemės kasimo darbus, keitė vandentiekio (kanalizacios) vamzdyną. Dirbdamas ( - ), jis gyveno nuomojamame bute. 2014 m. lapkričio 16 d., apie 15 valandą, jam paskambinęs R. Š. pasiūlė dirbti minėtame objekte. Jie visi – R. Š., T. M. ir jis pats – R. Š. automobiliu nuvyko į minėtą statybos darbų objektą. Šiame objekte dirbdavo ir kiti darbuotojai, tai asmuo, vardu Laimonas, ir dar du asmenys, kurių nepažinojo. Atvykus į objektą, R. Š. jiems nurodė sujungti kanalizacijos vamzdyną. Apie 16 val. R. Š. išvyko iš objekto. Jie kartu nusileido į tranšėją ir ten jungė vamzdžius. Tranšėja nebuvusi niekaip sutvirtina. Apie 20 val., baigiant sujungti vamzdžius, tranšėja įgriuvo ir žemėmis užvertė T. M., o jį išgelbėjo tranšėjoje buvęs šulinys. Apie tai telefonu informavo R. Š., kuris po kelių minučių atvyko į įvykio vietą. Jis atvyko su dar vienu, V. K. nepažįstamu asmeniu, kurie pradėjo juos atkasinėti. Atkasus V. K., R. Š. liepė jam pasislėpti ir jis nuėjo į netoliese statomą namą, iš kurio stebėjo įvykius. Atvažiavę gelbėtojai atkasė T. M., o policija išsivežė R. Š.. Tuomet prie jo priėjęs asmuo, vardu T., perdavė jam 200 litų ir parvežė namo. Po kelių dienų telefoninio pokalbio metu su R. Š. jis paprašęs nupirkti vaistų. R. Š. atvažiavo pas jį į namus ir nusivežęs į miestą, jam nupirko vaistų, naują telefono operatoriaus kortelę ir perdavė 400 litų. Pasikeitus telefono kortelę, V. K. anksčiau naudotą SIM kortelę su savimi pasiėmė R. Š.. Vėliau jis dėl fizinių sužalojimų kreipėsi į gydymo įstaigą Telšiuose. Apeliantams akivaizdu, kad V. K., dar nepaveiktas kaltinamojo ir nežinodamas jo versijos, papasakojo viską, kas jam buvo žinoma apie nelaimingą atsitikimą darbe. 2015-08-11 apklausos metu V. K. parodė, kad jam buvo sukeltas „tik fizinis skausmas, rimtesnių sužalojimų nepatyrė“. Šioje apklausoje V. K. parodė, kad R. Š. jam dėl patirtų sužalojimų sumokėjo kompensaciją, ir R. Š. pretenzijų nebeturi. Todėl, įvertinus visą V. K. apklausų seką, duotų parodymų turinį, apeliantams akivaizdu, kad jis, nagrinėjant bylą teisme, davė melagingus parodymus. R. Š. iki 2015-08-11 išmokėdamas V. K. kompensaciją, akivaizdžiai patvirtino, kad būtent dėl jo kaltės įvyko nelaimingas atsitikimas, ir V. K. yra nukentėjusysis. Apeliantai pažymi, kad R. Š. neskundė ir Darbo inspekcijos atlikto tyrimo dėl T. M. žūties padarytų išvadų, tuo pripažindamas, kad V. K. parodymai iki 2015-08-11 yra objektyvūs ir teisingi. Skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-08-05 nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos už V. K. nelegalų darbą jo vadovaujamoje bendrovėje Klaipėdos apygardos teismas paliko nepakeistą. Be to, apeliantai nurodo, kad byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, jog liudytojas V. K. po įvykio vartojo raminamuosius vaistus, tuo labiau tokius, kurie sukeltų haliucinacijas. Neatsakyta, iš kur V. K. juos galėjo gauti, nes šių vaistų apyvartos kontrolė yra griežtai reglamentuota. Jei būtų kreipęsis į medikus, tuomet egzistuoja įrašai gydymo įstaigoje apie apsilankymą, diagnozę, paskirtą gydymą, išrašytus medikamentus, be to, nebūdamas apdraustas socialiniu draudimu, būtų privalėjęs susimokėti už sveikatinimo paslaugas. 2015-06-11 teisiamojo posėdžio metu jis neužsiminė apie raminamųjų vaistų vartojimą, tik paaiškino dėl stuburo skausmų, kurie atsirado po minimo įvykio.

15Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas ne tik kad neįvertino V. K. duotų parodymų teisingumo, juos laikė patikimais, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, bet ir įstatyme nustatyta tvarka nesikreipė į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo už melagingų parodymų davimą – jei ne Klaipėdos miesto apylinkės teisme, tai ikiteisminio tyrimo metu. Byloje esančių duomenų analizė leidžia pagrįstai teigti, kad V. K. teismui davė melagingus parodymus ir tuo padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnyje.

16Apeliantų tvirtinimu, išteisintojo R. Š. duoti parodymai laikytini nepatikimais. Jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios davė parodymus, prieštaraujančius surinktai medžiagai ir aplinkybėms. Pirmų apklausų metu slėpė aplinkybę, kad kartu su T. M. dirbo ir V. K., kuris yra pagrindinis įvykio aplinkybių, kuriomis žuvo T. M., liudytojas. Tyrime R. Š. paaiškėjus, kad V. K. dalyvavimas kanalizacijos ir vandentiekio vamzdžių klojimo darbuose yra nustatytas, ir jis davė jam nepalankius parodymus, ėmėsi priemonių jį paveikti, kartu papirko – išmokėjo nenustatytą pinigų sumą.

17Duodamas parodymus teisiamajame posėdyje, išteisintasis R. Š. parodė, kad jo bendrovės darbuotojai minimo vamzdyno neklojo, o šiuos darbus tariamai atliko R. R. darbuotojai. 2015-07-14 ikiteisminio tyrimo metu R. R. patvirtino, kad 2015 m. birželio mėnesį į jį kreipėsi R. Š., prašydamas išrašyti sąskaitą dėl R. R. 2014 metų rugpjūčio mėnesį ( - ), tariamai pakeistų vandens ir kanalizacijos vamzdžių, jam pateikdamas aplinkybes apie tariamai nesąžiningus statybos darbų užsakovus. R. R. išrašė 2014-08-07 vandentiekio ir kanalizacijos klojimo darbų atlikimo sutartį, 2014-09-06 prekių (paslaugų) pirkimo pardavimo kvitą Nr. 1RR, 2014-09-06 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą serija ABH Nr. 02401, bei pateikė Verslo liudijimo Nr. ( - ) (veiklos vykdymo laikotarpis 2014-08-07–2014-08-06) Šių dokumentų kopijas patvirtino advokato padėjėja (neturinti teisės to daryti) ir juos R. Š. pateikė ikiteisminiame tyrime, norėdamas paneigti, kad minėtus darbus atliko jo vadovaujamos bendrovės darbuotojai. R. Š. žinodamas, kad šiuose dokumentuose esantys įrašai neatitinka tikrovės, juos pateikdamas ikiteisminiame tyrime, padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje. Tai patvirtina ir ikiteisminiame tyrime R. R. pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo kopijos nepateikimas, jame turėtų būti nurodytos 2014-09-06 gautos 7550 litų pajamos, kaip numatyta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakyme Nr. 415 „Dėl Gyventojų, įsigijusių verslo liudijimus, buhalterinės apskaitos taisyklių patvirtinimo“. Be to, prekių (paslaugų) pirkimo pardavimo kvite serija ABH Nr. 02401, nurodyta data 2014 (skaičius 4) yra akivaizdžiai taisyta iš skaičiaus 5, ir tai tik patvirtina, kad minėtas dokumentas buvo rašomas 2015 metais, nes jį rašęs asmuo žmogiškai suklydo. Nuosprendyje R. R. parodymai apie rašytus dokumentus nurodomi be įvykių laiko, dėl to neįmanoma suprasti, kada ir kokie dokumentai buvo surašyti, kam jie buvo perduoti ir panaudoti. Teismas neįvertino šių dokumentų suklastojimo aplinkybių ir tikslo, kurie baudžiamojoje byloje yra akivaizdūs, jais rėmėsi priimdamas R. Š. palankų, išteisinamąjį nuosprendį, o R. R. parodymus nepagrįstai laikė nepatikimais.

18Tai, kad būtent R. Š. kartu su bendrovės darbuotojais įrenginėjo vandens ir kanalizacijos vamzdyno trasą, apeliantų teigimu, patvirtina ir ta aplinkybė, kad į statybos darbų vietą, ( - ), darbų atlikimui buvo pristatytas ekskavatorius „Kubota“, kuris pagal savo technines charakteristikas išimtinai naudojamas tranšėjų kasimui, o ne trinkelių pagrindo parengimui. Iš viešai prieinamos informacijos žinoma, kad trinkelių klojimo pagrindams įrengti naudojamasi „Bobcat“ tipo krautuvais, kuriais yra nukasamas dirvožemio paviršius, išvežamas paviršinio sluoksnio gruntas, užvežamas žvyras ir išlyginama teritorija. Būtent R. Š. buvo šio ekskavatoriaus operatorius ir tik jis juo iškasė tranšėją, įrengus vamzdynus, juos etapais užkasinėjo. Iškasęs tranšėją, nesutvirtino jos šlaitų, kaip reikalauja darbų saugos norminiai aktai, ir savo darbuotojams T. M. ir V. K. nurodė šioje pavojų keliančioje tranšėjoje sumontuoti kanalizacijos ir vandentiekio vamzdyną. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti jokie kiti duomenys, patvirtinantys, kad tranšėją galėjo kasti kiti asmenys ir su kita technika. Be to, ikiteisminiame tyrime nėra jokių faktinių duomenų apie tai, kad įvykio vietoje ( - ), buvo klojamos trinkelės ar vykdomi kažkokie panašūs tokio pobūdžio parengiamieji darbai, tai yra iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad ( - ), kur po įvykio buvo paguldytas T. M. kūnas, buvo grįstas trinkelėmis, o sklype, kuriame buvo iškasta tranšėja, kurioje žuvo T. M., jokių palečių su trinkelėmis ar jų klojimui parengiamieji darbai neužfiksuoti, nes paprasčiausiai jų nebuvo. Iš padarytų fotografijų matyti, kad esant iškastai tokių gabaritų tranšėjai, technologiškai neįmanoma kloti trinkeles. Liudytojai L. V. ir T. L. davę parodymus apie tariamai klotas trinkeles yra vienaip ar kitaip susiję su R. Š. finansiškai ir palaiko draugiškus ryšius, todėl jų duoti parodymai yra vertintini kaip nepatikimi.

19Apeliantų tvirtinimu, teismas nepagrįstai ir neargumentuotai priėmė išteisinamąjį nuosprendį, jį grįsdamas tuo, kad byloje nesurinkta pakankamai duomenų, jog R. Š. liepė T. M. ir V. K. ką tik iškastoje ir nesutvirtintoje tranšėjoje dirbti vamzdyno keitimo ar sujungimo darbus. Apeliaciniame skunde nukentėjusieji nurodo, kad Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta asmens teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas teismas, teisinės valstybės, teisingumo principai, suponuoja tokį teismo, kaip teisingumą vykdančios institucijos, modelį, kad teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas ir kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Teismas, siekdamas objektyviai, išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes ir nustatyti joje tiesą, turi įgaliojimus pats atlikti proceso veiksmus (Konstitucinio Teismo 2006-01-16 ir 2008-05-28 nutarimai).

20Apeliantų įsitikinimu, byloje surinkti ir apeliaciniame skunde aptarti duomenys patvirtina, jog R. Š., būdamas darbdavys, pažeidė darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, dėl to žuvo T. M., t. y. R. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 176 straipsnio 1 dalyje, o esamus prieštaravimus ir trūkumus buvo ir yra galima pašalinti atliekant BPK numatytus proceso veiksmus.

21Atsikirtimuose į apeliacinius skundus išteisintasis R. Š. mano, kad jis išteisintas pagrįstai ir teisėtai, prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. nuosprendį palikti nepakeistą, o Klaipėdos miesto apygardos prokuratūros prokuroro Arūno Saunoriaus bei nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų J. M., S. M., A. M., D. M. bei V. S. apeliacinius skundus atmesti.

22Apeliaciniame teismo posėdyje prokuroras prašė prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusioji J. M., jos atstovas advokatas K. Bitaris, nukentėjusieji S. M., A. M., nukentėjusiųjų S. M., A. M., D. M. ir V. S. atstovas advokatas D. Žiedas prašė nukentėjusiųjų ir prokuratūros apeliacinius skundus tenkinti, išteisintasis, jo gynėjas prašė apeliacinius skundus atmesti.

23Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

24Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarinėti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-63/2008, 2K-398/2009).

25Tiek Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras A. Saunorius, tiek ir nukentėjusieji J. M., S. M., A. M., D. M., V. S. apeliaciniais skundais prašė panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – pripažinti R. Š. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 176 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti atitinkamą bausmę. Apeliaciniuose skunduose, apeliantų teigimu, byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių išteisintojo R. Š. kaltę padarius inkriminuojamą nusikaltimą, tačiau pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino ne visus byloje surinktus įrodymus, todėl skundžiamu nuosprendžiu R. Š. išteisino nepagrįstai ir neteisėtai. Taip pat prašoma patenkinti nukentėjusiųjų J. M., S. M., A. M., D. M., V. S. civilinį ieškinį.

26Apeliaciniais skundais ginčijamas įrodymų vertinimas ir faktinių bylos aplinkybių nustatymas. Teigiama, kad esamus prieštaravimus ir trūkumus buvo galima pašalinti atliekant Baudžiamojo proceso kodekse numatytus proceso veiksmus.

27Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas turi ištirti tik pirmosios instancijos teismo netirtas aplinkybes ir pakartotinai ištirti tik tuos turinčius esminės reikšmės teismo išvadoms įrodymus, kurie yra prieštaringi, ir prieštaravimų negalima pašalinti be pakartotinio jų ištyrimo.

28Įrodymų vertinimas ir jų pakankamumas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo išvadas grindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kita sąlyga įrodymams vertinti – įrodymai turi būti vertinami vadovaujantis įstatymu. Vertinant įrodymus šiuo požiūriu, pirmiausia turi būti nustatyta, ar jie atitinka BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams yra išdėstyti BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal teismų praktiką tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai turi būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių.

29Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas neginčytinai nustatė, kad išteisintasis R. Š. buvo darbus atliekančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ir už atliekamų darbų saugą atsakingas asmuo. Taip pat neginčytinai nustatė, kad kaltinime nurodytu metu ir vietoje – šviežiai iškastoje tranšėjoje – įvyko nelaimingas atsitikimas su nukentėjusiuoju T. M., jo metu nuo patirtų sužalojimų jis mirė. Tačiau pirmosios instancijos teismas padarė išvadą ir konstatavo, kad R. Š. nėra kaltinamas tuo, jog jis savo darbuotojams pavedė dirbti sutartyje nenumatytus darbus – kanalizacijos ir santechnikos vamzdyno keitimo darbus, o juos darbuotojams dirbant ir įvyko nelaimingas atsitikimas. Kadangi pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog nėra surinkta neabejotinų įrodymų, kad įvykio metu nukentėjusieji tranšėjoje dirbo santechnikos darbus kaltinamojo nurodymu, dėl šios priežasties, vertindamas įrodymus, nesivadovavo ir nelaimingo atsitikimo darbe akto išvada.

30Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apeliacinių skundų argumentais, jog pirmosios instancijos teismas bylos aplinkybes įvertino neišsamiai ir nevisapusiškai, jų tinkamai net neišanalizavo, iš esmės vertino ne byloje surinktų įrodymų visumą, bet, nesilaikydamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, pavienius duomenis, o kai kurių duomenų, kaip pavyzdžiui, nelaimingo atsitikimo darbe akto, net neaptarė ir nevertino iš viso, todėl atitinkamai padarė neteisingas išvadas ir dėl R. Š. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 176 straipsnio 1 dalyje.

31Teisiamajame posėdyje išteisintasis R. Š. parodė, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Šioje bendrovėje jis dirbo gana ilgai, taip pat ir nukentėjusysis T. M. pagal su juo sudarytą darbo sutartį. Įvykio dieną jis su T. M. dirbo objekte, kur pagal sudarytą sutartį turėjo iškloti trinkeles. Oras buvo nepalankus, todėl darbus reikėjo atlikti operatyviai. Įvykio dieną išteisintasis ekskavatoriumi kasė žemes į šonus, o T. M. vežė karučiu žvyrą ir jį vibravo. Tai jis darė ne pirmus metus, todėl savo darbą išmanė. Kai įvyko nelaimingas atsitikimas, vamzdynas jau buvo pakeistas ir užkastas moliu. Visą dieną jis tą sujudintą molį ir nukasinėjo tam, kad sutankintų gruntą. Vamzdžių keitimo darbų jis neatliko. Kai būtų buvęs paruoštas pagrindas, jie būtų kloję trinkeles. Prieš baigiant darbus, jis išvažiavo į degalinę nupirkti sau ir T. M. kavos. Tada ir atsitiko nelaimingas atsitikimas. Nors paties įvykio jis nematė, manė, kad nelaimingas atsitikimas įvyko dėl to, kad T. M. ėjo ne pro vartelius, o šalia šviežiai iškasto griovio, todėl greičiausiai kartu su žemėmis nuslydo į griovį, ant jo užkrito žemės. Tą dieną dirbo dviese. Dirbo maždaug iki 19 val. Nukentėjusįjį V. K. ir kitus jo draugus pažįsta iš to, kad jie yra iš ( - ) miesto. V. K. bendravo su T. M., jis ateidavo pas jį beveik kiekvieną dieną, ieškodavo, gal kam statyboje reikės atlikti pagalbinius darbus. Tą dieną darbininkai, dirbę namo viduje, buvo atvežę gipsą. Jis matė, kad V. K. nešioja gipsą į namo vidų, todėl manė, kad jis ten susirado darbo. Išteisintasis R. Š. tarpininkavo tarp R. R. ir L. V. dėl santechnikos darbų atlikimo. Pačius darbus atliko R. R. žmonės, bet jis tikriausiai nenorėjo to pripažinti, kad nebūtų įtariamas dėl įvykusios nelaimės. R. Š. neneigė, kad tarpininkavo dėl vamzdžių keitimo, surado žmones. Jei T. M. būtų dirbęs darbus iškastoje tranšėjoje, jį būtų užgriuvę su visais įrankiais, o to nebuvo. Šalia griovio rastus įrankius galėjo atsinešti ir V. K., kai puolė gelbėti nukentėjusįjį, galėjo palikti ir gaisrininkai. Apie nelaimingą atsitikimą jam telefonu pranešė V. K.. Kai atvažiavo į įvykio vietą, rado išplatėjusį griovį, jame buvo matyti T. M. kepurė, o šalia buvo molio prispaustas V. K.. Kai nuėmė grumstus, V. K. išsitiesė ir iš griovio iššoko. Po įvykio buvo susitikęs su V. K., jo pakeisti telefono kortelės neprašė, jam pinigų nesiūlė. V. K. prašė, kad jam atlygintų už vaistus. V. K. gydymui prašė įvairių sumų, taip pat ir 5000 Lt. T. M. pasirašytinai buvo supažindintas su visomis saugos darbe instrukcijomis. Išteisintasis R. Š. laidojimo išlaidas atlyginti sutinka dėl žmogiškumo. Neatlygino žalos, nes taip būtų pripažinęs savo kaltę (t. 4, b. l. 81–83).

32Iš aptartų išteisintojo R. Š. parodymų nustatyta, kad jis neigė, jog įvykio dieną buvo atliekami tranšėjos kasimo ir vamzdžių klojimo darbai, nei jis, nei jo darbuotojas T. M. šių darbų neatlikinėjo, teigė, kad kai įvyko nelaimingas atsitikimas, vamzdynas jau buvo pakeistas ir užkastas moliu. Jis visą dieną ekskavatoriumi kasė į šonus sujudintą molį, o T. M. vežė karučiu žvyrą ir jį vibravo. V. K. jam nedirbo iš viso, tik matė, kad jis nešiojo gipsą į namo vidų, todėl manė, jog jis ten susirado darbo. Apie nelaimingą įvykį sužinojo iš V. K..

33Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas R. Š. taip pat tvirtino, kad šalia namo iškastoje tranšėjoje buvo jau pakloti vamzdžiai, tranšėja buvo jau užkasta smėliu, jie turėjo išlyginti smėlį ir užpilti skalda, uždėti išlyginamąjį sluoksnį ir pakloti trinkeles. Išteisintasis tuo metu ekskavatoriumi kasė iš kiemo gruntą. T. M. buvo priimtas į darbą trinkelių klojėju. Įvykio dieną, apie 19 val., baigus darbą, jis pasakė T. M., jog šis eitų į jo nuosavą automobilį ir palauktų, kol jis nuvažiuos kitu automobiliu „Opel Vectra“ į degalinę tam, kad parvežtų kavos, o kai grįš, važiuos namo. T. M. įvykio vietoje buvo paliktas vienas, kitų darbininkų nebuvo. Grįžęs po pusvalandžio į įvykio vietą, R. Š. nebematė T. M.. Užvedęs traktorių pamatė, kad ten, kur buvo iškasęs duobę, yra užvirtęs gruntas. Viršuje grunto pamatė T. M. kepurę, matė jo kaktą, akis. Įšokęs į griovį puolė rankomis atkasti jį. Atkasęs galvą, padarė dirbtinį kvėpavimą, o supratęs, kad T. M. neatkas, paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112. Atvykę gaisrininkai atkasė T. M., medikai bandė jį atgaivinti, bet nepavyko. R. Š. nuomone, nelaimingas atsitikimas įvyko dėl to, kad T. M. ėjo ne pro vartelius, bet tiesiai, nesilaikydamas saugumo (t. 1, b. l. 153–155).

34Papildomos apklausos metu į konkrečius tyrėjos klausimus išteisintasis R. Š. atsakė, kad visą dieną (duomenys neskelbtini), jis dirbo tik su T. M.. Parodė, kad pamatęs įvykio vietoje užvirtusį žemėmis T. M., iš pat pradžių skambino T. L., jis buvo atsakingas už atliekamus darbus namo viduje, manė, kad jis yra kur nors šalia ir padės atkasti T. M., nes buvo vienas pats (t. 1, b. l. 157–158).

35Iš aptartų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nustatyta, kad išteisintojo R. Š. parodymai dėl paties sužinojimo apie nelaimingą atsitikimą fakto, kai T. M. užgriuvo žemės, prieštarauja jo paties duotiems parodymams tiek ikiteisminio tyrimo metu apklausus jį papildomai, tiek ir teisiamajame posėdyje. Ikiteisminio tyrimo metu jis tvirtino, kad pats įvykio vietoje surado T. M., užgriūtą žemių, truputį atkasęs bandė jį gaivinti, tada iš karto skambino bendruoju pagalbos numeriu 112. Papildomos apklausos metu parodė, kad suradęs užgriūtą žemių T. M., iš pradžių paskambino T. L., nes neva manė, kad jis galėjo būti netoliese. Ikiteisminio tyrimo metu tvirtinęs, kad nelaimės vietoje T. M. surado jis pats, apie V. K. net neužsiminęs, teisiamajame posėdyje išteisintasis R. Š. jau parodė, kad jam apie įvykį pranešė V. K., jis taip pat buvo prispaustas žemėmis. Šiuo atveju akivaizdu, kad įvykus tokiai nelaimei, išteisintasis R. Š. užmiršti tokios svarbios aplinkybės kaip to, kad žemės buvo užvirtusios ne tik ant T. M., bet ir ant V. K., kad jis iš pradžių nuėmė grumstus nuo V. K. ir šis iš duobės iššoko, pamiršti negalėjo. Todėl nėra pagrindo abejoti tuo, kad tokie išteisintojo R. Š. prieštaringi parodymai aiškiai parodo, kad R. Š. iš pat pradžių tikėjosi išvengti atsakomybės dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe, tačiau byloje surinkus daugiau įrodymų, paneigiančių jo pirminius parodymus, jis buvo priverstas pripažinti aplinkybę, kad įvykio vietoje V. K. taip pat buvo užverstas žemių, tačiau patį faktą, kad V. K. dirbo pas jį, kad buvo iškastos tranšėjos ir jose, jo nurodymu, buvo keičiami vamzdžiai, neigė. Be to, visiškai nelogiški R. Š. parodymai ir dėl to, kad jau baigus darbą, jis neva išvažiavo į degalinę parvežti kavos, o T. M. paliko įvykio vietoje laukti, kol jis sugrįš iš degalinės, tada važiuos namo. Akivaizdu, kad baigus darbą, jie galėjo važiuoti abu iš karto.

36Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis R. Š. parodė, kad ( - ), ekskavatoriumi turėjo iškasti šlapią gruntą (molį), supilti smėlį ir taip paruošti pamatus trinkelių klojimui. Ekskavatoriumi tranšėja buvo kasama tik įvykio dieną. Apie 19.30 val. iš akies nustatė, kad tranšėjos gylis yra pakankamas ir galima pilti smėlį, paruošti pamatus trinkelių klojimui. Dirbo visą dieną dviese su T. M.. Įlipti į tranšėjos vidų nereikėjo, todėl jos kraštai sutvirtinti nebuvo. Baigus darbą, išjungęs ekskavatorių, jis nusprendė, kol T. M. persirengs, nuvažiuoti į degalinę nupirkti kavos, nes buvo labai sušalęs. Iš pradžių nuvažiavo į degalinę „( - )“, ( - ) gatvėje, bet ten neveikė kavos aparatas, todėl nuvažiavo į degalinę „( - )“, esančią prie ( - ) ligoninės, ( - ). Degalinėje nupirkęs du puodelius kavos grįžo į objektą. Objekte nerado T. M.. Kadangi ekskavatoriaus stiklas nebuvo uždengtas plėvele, baimindamasis, kad neprilytų, atsidaręs ekskavatoriaus dureles įjungė šviesas ir tada pamatė tranšėjoje T. M.. Tranšėja buvo užversta žemių, buvo matyti tik T. M. kepurė. Bandydamas pasikviesti pagalbą paskambino T. L., nes jis prižiūrėjo darbus namo viduje. Sužinojęs, kad jo šalia nėra, skambino bendruoju pagalbos numeriu 112. T. M. buvo palikęs prie savo automobilio „Kia Carnival“, jis stovėjo prie gatvės. T. M. rūbai buvo statybų objekto gale, ten buvo sudėti ir statybiniai įrankiai. Laikantis saugumo, iki tos vietos reikėjo nueiti pro kitus vartelius, bet T. M. buvo neatsargus ir nėjo pro juos, ėjo pro ten, kur buvo kasama tranšėja. R. Š., žinodamas, kad yra atsakingas už darbo saugą ir darbuotojų sveikatos apsaugą, savo kaltės nepripažino, tvirtindamas, kad tranšėjos kraštus būtina sutvirtinti tik tada, kai joje yra atliekami darbai, o tokių darbų jiems atlikti nereikėjo, vamzdynų jungti nereikėjo taip pat. Jiems reikėjo tik paruošti gruntą tam, kad galėtų pilti smėlį (t. 3, b. l. 124–125).

37Kaip matyti, išteisintasis apklaustas kaip įtariamasis taip pat teigė, kad jis dirbo tik su T. M.. Įlipti į tranšėjos vidų nereikėjo, todėl jos kraštai sutvirtinti nebuvo. Taip pat tvirtino, kad baigus darbus, jis išvažiavo parvežti kavos. Tačiau, kaip jau ir buvo minėta, versija, kad R. Š. iš ( - ) važiavo net į kelias degalines skirtingose miesto vietose, pakankamai toli nuo ( - ) gatvės tam, kad parvežtų kavos, kai darbai jau buvo baigti ir galėjo abu važiuoti namo, yra visiškai neįtikinama. Juolab, kad apklaustas kaip įtariamasis papildomai, R. Š. negalėjo atsakyti į klausimą, kokiu keliu jis važiavo iki degalinių ir kokiu keliu grįžo. Papildomos apklausos metu taip pat tvirtino, kad UAB „( - )“ darbus (duomenys neskelbtini), pradėjo dirbti tuomet, kai vamzdynai jau buvo pakeisti. R. R., kuris atliko vamzdynų keitimo darbus, buvo matęs du kartus – kai jis padavė jam vamzdynų keitimo dokumentus ir atvežė savo individualios veiklos pažymėjimą (t. 3, b. l. 130–133).

38Teisiamajame posėdyje liudytojas T. L. parodė, kad įvykio dieną jis buvo objekte ( - ) iki pietų. Jis buvo susitaręs su L. V. dėl darbų atlikimo namo viduje. Atlyginimai buvo mokami per L. V.. Dienos metu matė, kad R. Š. kasė ar vežė, jis sėdėjo traktoriuje, T. M. vežė skaldą ir pylė palei bortelius, vibravo palei langus. T. M. prieš kelias dienas klausė, ar nėra darbo jo draugui V. K.. Jis V. K. pasakė, kad šis susitvarkytų dokumentus, nes jam reikėjo žmogaus, dirbančio pagal verslo liudijimą, ir gali ateiti dirbti. Apie nelaimingą atsitikimą sužinojo iš R. Š., kai šis jam paskambino ir pasakė, jog T. M. užgriuvo žemės, klausė, ar gali padėti jį iškasti. Tada T. L. greitai atvažiavo į įvykio vietą, tačiau joje jau buvo gaisrininkai ir policija (t. 4, b. l. 81).

39Tačiau tiek išteisintojo R. Š., tiek ir liudytojo T. L. parodymus dėl to, kad įvykio dieną T. M. vežė tik skaldą, kad jis tranšėjoje nedirbo ir vamzdžių neklojo, o V. K. kartu su R. Š. ir T. M. jokių darbų nedirbo iš viso, paneigia nukentėjusiojo V. K. išsamūs ir nuoseklūs parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir apeliacinės instancijos teisme.

402014 m. gruodžio 23 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas V. K. parodė, kad jis 2014 m. spalio mėnesio pradžioje buvo priimtas į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ bandomajam laikotarpiui, dirbo neoficialiai, sutiko atlygį gauti „vokelyje“, su saugaus darbo taisyklėmis supažindintas nebuvo, niekur nepasirašė. ( - ) vykdė žemės kasimo darbus, keitė vandentiekio (kanalizacijos) vamzdyną. Iki 2014 m. lapkričio 16 d. jis buvo gavęs iš R. Š. apie 900 Lt. 2014 m. lapkričio 16 d., apie 15 val., jam paskambino R. Š. ir paprašė padirbti laisvadienį. Jam sutikus, R. Š. pasiėmė jį iš namų ir nuvežė į objektą ( - ). Kai jį paėmė, automobilyje jau sėdėjo T. M.. Su T. M. susipažino tik pradėjęs dirbti R. Š. vadovaujamoje bendrovėje. Apie 16 val. palikęs jį ir T. M. objekte, nurodęs, kad reikės sujungti kanalizacijos vamzdžius ir apipilti juos smėliu, R. Š. išvažiavo. Jis su T. M., kuris vilkėjo žalią liemenę, mūvėjo tamsias kelnes, nusileido į maždaug 2,5 m gylio „katlavaną“, jo kraštai buvo nesutvirtinti. Šalmų ar kitokių priemonių jiems nedavė. Taip pat neturėjo ir jokios darbinės aprangos. Tą dieną iki 20 val. jokių problemų nebuvo. Sutemus įsijungė šalia „katlavano“ stovėjusio traktoriaus žibintus. Pakeitus beveik visus atkastoje „katlavano“ dalyje buvusius vamzdžius, įvyko savaiminis duobės, kurioje jie buvo, krašto skilimas, ant jų užkrito šalia duobės buvusi sukrauta žemė. T. M. žemės užgriuvo visiškai, o jis griūties metu buvo susilenkęs ir prisiglaudęs prie šulinio sienos. Tai jį ir išgelbėjo. Šulinio siena sugėrė pagrindinį smūgį, todėl jis turėjo erdvės. Tada jis, nors ir sunkiai, tačiau išsitraukė savo mobiliojo ryšio telefoną ir paskambino R. Š., pasakė jam, kas nutiko. Po kokių trijų minučių R. Š. atvyko į įvykio vietą, su juo dar vienas nepažįstamas vyriškis. Abu jie pradėjo juos atkasti. R. Š. taip pat paskambino bendruoju pagalbos numeriu. Kai jis buvo išlaisvintas, R. Š. jam pasakė eiti kuo toliau nuo įvykio vietos ir niekam nesirodyti. Pats su draugu toliau atkasinėjo T. M.. V. K. įėjo į netoliese buvusį naujai statomą namą ir stebėjo, kas vyko. Į įvykio vietą atvyko greitoji med. pagalba, policija, gelbėtojų tarnyba. Gelbėtojai ištraukė iš duobės T. M.. Visiems išvykus, R. Š. išvežus policijai, prie jo priėjo kažkoks nepažįstamas vyriškis, kiek jam žinoma, vardu T., jis davė 200 litų, sakydamas dvi dienas pailsėti, parvežė namo. Po kelių valandų jis R. Š. ar R. Š. jam paskambino, atvyko į namus ir nusivežė į miestą. Mieste nupirko kažkokių vaistų nuo skausmo ir naują „Tele2“ operatoriaus „Pildyk“ SIM kortelę. Duodamas kortelę R. Š. liepė pasikeisti telefono numerį, sakydamas, kad „nenoriu bankrutuoti per kažkokį tai numerį“. Seną jo SIM kortelę pasiėmė sau. Vėliau sumokėjo 400 litų už išdirbtas dienas. Kitą dieną, sveikatai nepagerėjus, V. K. paskambino R. Š. ir paprašė nuvežti jį į ( - ), tačiau R. Š. pasakė, kad yra labai užimtas. Pats grįžęs į ( - ), į medikus nesikreipė, nes nebuvo socialiai draustas, o kai užsiregistravo darbo biržoje, turėjo praeiti trys dienos, todėl paskambino R. Š. ir paprašė pagalbos, tačiau R. Š. jam liepė nereketuoti ir su juo nesikalbėjo (t. 1, b. l. 112–113).

412015 m. birželio 11 d. apklaustas kaip liudytojas pas Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėją V. Olcvikienę V. K. parodė visiškai analogiškai, patvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo be darbo sutarties. Darbdavys R. Š. pasakė, kad reikės iškasti tranšėją nuo 2 iki 2,5 m gylio ir joje atlikti vamzdžių sujungimo darbus, paskui kloti trinkeles, kad reikia saugotis žemių. Įvykio dieną jis jungė vamzdžius, o T. M. padėjo. Po 19 val. ant jų užgriuvo sukastas molis, juos prispaudė. Tada jis paskambino R. Š., kad juos ištrauktų. Atvažiavęs R. Š. jį ištraukė ir liepė pasislėpti, nes dirbo nelegaliai. Jis pasislėpė statomame name ir pro langą viską stebėjo. Apie šlaitų sutvirtinimą R. Š. nieko nesakė, su saugumo reikalavimais nesupažindino. Po to R. Š. nupirko vaistų ir naują SIM kortelę, kad nebūtų įrodymų, jog jis skambino R. Š., kai jį užgriuvo žemės, R. Š. sakė, kad nenori bankrutuoti (t. 1, b. l. 125–127).

42Iš aptartų liudytojo V. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nustatyta, kad V. K. tiek 2014 m. gruodžio 23 d. apklaustas tyrėjo, tiek ir 2015 m. birželio 11 d. apklaustas pas Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėją V. Olcvikienę, praėjus po įvykio 6 mėnesiams, išsamiai ir nuosekliai davė visiškai analogiškus parodymus dėl visų įvykio aplinkybių, parodė, kad būtent R. Š. nurodė iškastoje tranšėjoje sujungti vamzdžius. Įvykio dieną jam ir T. M. jungiant tranšėjoje vamzdžius, ant jų užgriuvo duobės šlaitas, nes jis buvo nesutvirtintas. R. Š. su jokiais saugumo reikalavimais nesupažindino, specialių darbo priemonių nedavė. Akivaizdu, kad jeigu V. K. būtų pas R. Š. nedirbęs, o tik atsitiktinai ėjęs pro šalį ir įgriuvęs į iškastą tranšėją, po įvykio R. Š. liepti V. K. slėptis nebūtų buvę pagrindo, taip pat pirkti jam vaistų, be to, nupirkti net naują SIM kortelę. Tačiau V. K. išsamiai parodė visas aplinkybes, susijusias su jo paties ir R. Š. elgesiu po įvykio. Skirtingų apklausų metu parodė visiškai vienodai dėl to, kokiu laiku ir kaip jį ir T. M. užgriuvo nesutvirtintas šlaitas, kad R. Š. jam liepė slėptis, nes jis dirbo pas jį nelegaliai, kur jis pasislėpė ir stebėjo, kaip vyko T. M. gelbėjimo darbai, kad SIM kortelę nupirko dėl to, kad nebūtų įrodymų, jog jis skambino R. Š., kai jį užgriuvo žemės, nes R. Š. teigimu, jis nenorėjo bankrutuoti. Aplinkybę, kad R. Š. nenorėjo, jog būtų išsiaiškinta dėl to, kad jis apie nelaimingą atsitikimą sužinojo iš V. K., patvirtina jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur jis apie V. K. buvimą įvykio vietoje net neužsiminė, todėl akivaizdu, kad buvo priežastis nupirkti V. K. ir naują SIM kortelę tam, kad tikrosios įvykio aplinkybės nebūtų atskleistos.

43Analogiškas įvykio aplinkybes V. K. nurodė ir 2014 m. gruodžio 12 d. prašyme Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai, t. y. kad jis nuo 2014 m. spalio mėnesio pradžios pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, dirbo be darbo sutarties prie trinkelių klojimo. R. Š. jį į darbą atveždavo ir parveždavo. 2014 m. lapkričio 16 d. su T. M. klojo vamzdžius dideliame gylyje, o apie 19.30 val. ant jų užgriuvo žemės. Kai R. Š. jį ištraukė, liepė pasislėpti, davė naują SIM kortelę, apie įvykį liepė niekam nesakyti. V. K. prašė padėti jam įforminti darbo santykius UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2014 m. spalio mėnesio pradžios (t. 3, b. l. 33).

44Iš specialisto išvados Nr. G 1194/15(03) turinio nustatyta, kad 2014 m. lapkričio 26 d. V. K. kreipėsi į gydytoją S. N., skundėsi dėl nemigos naktimis, didelės įtampos, nerimo, blogos nuotaikos, kaklo, nugaros, pečių skausmo. Nurodė, kad 2014 m. lapkričio 16 d. dirbant nelegaliai, darbe užgriuvo žemės, jis vos liko gyvas, šalia buvęs draugas žuvo. Kadangi dirbo nelegaliai, darbdavys liepė dingti. 2015 m. gruodžio 9 d. gydytojai I. M. taip pat nurodė, kad 2014 m. lapkričio 16 d. dirbant nelegaliai, kasant griovį, užkrito žemės. Šalia buvęs žmogus mirė, o jis išsigelbėjo. Po įvykio patyrė didelį stresą, skaudėjo kaklą, svaigo galva ir pan. Teismo med. ekspertas R. P. iš pateiktų medicininių duomenų neatmetė tikimybės, kad V. K. galbūt galėjo būti suspaustas užduotyje nurodytu ir nustatytu laiku (t. 1, b. l. 145–146).

45Kaip matyti, V. K. tokias pat įvykio aplinkybes parodė ne tik ikiteisminio tyrimo pareigūnams, kur jis pasirašė dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, bet ir savo ranka paaiškinime Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai nurodė analogiškas aplinkybes, tokias pat aplinkybes nurodė ir skirtingiems gydytojams, į kuriuos jis kreipėsi po įvykio.

462015 m. birželio 29 d. apklaustas kaip liudytojas R. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje dėl nelegalaus darbo V. K. patvirtino, kad jis nuo 2014 m. spalio mėnesio pradžios dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nelegaliai, jį priėmė į darbą R. Š.. Parodė, kad jis dirbo visokius darbus, truputį montavo ir vamzdynus. Per dieną gaudavo po 100 litų, juos išmokėdavo pats R. Š.. V. K. pakeitė parodymus dėl to, kad jis nelaimės metu vamzdyno keitimo darbų neva nedirbo, teigė, kad jis nelaimės metu dirbo apdailos darbus namo viduje. T. M. buvo įlipęs į duobę kažką patikrinti. Jis pamatė, kad griūva žemės, jos užgriuvo ir jį. Dėl tos pačios aplinkybės, dar kartą atsakydamas į klausimą, kaip jis atsirado duobėje, teigė, kad T. M. sušuko, jis jam norėjo padėti ir pats įkrito į duobę. Po įvykio prašė R. Š. pinigų vaistams, reikalavo 5000 litų, bet sumažino reikalavimą iki 1000 Eur.

47Tokie liudytojo V. K. parodymai vertintini kritiškai. Liudytojas V. K. ikiteisminio tyrimo metu davęs nuoseklius ir išsamius parodymus dėl visų aplinkybių, kurių pašaliniai asmenys, nebuvę įvykio vietoje net negalėjo žinoti, apklaustas kaip liudytojas R. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje negalėjo rišliai ir vienodai atsakyti į vieną ir tą patį klausimą – kaip jis pats atsidūrė duobėje, t. y. ar pamatė pats, kad ant T. M. griūva žemės, ar išgirdo šaukiant T. M. ir tada neva puolė gelbėti ir įkrito į ją pats. Taip ir neatsakė į klausimą, kaip jis realiai prie tos duobės atsirado iš viso. Be to, visiškai neįtikinama versija dėl to, kad T. M. buvo įlipęs į duobę kažką patikrinti. Toks V. K. parodymų nerišlumas aiškiai parodo, kad jis pakeitė parodymus R. Š. naudai. Tačiau šiuo atveju akcentuotina, kad jeigu V. K. duobėje užgriuvo žemės ne jam dirbant, V. K. reikalauti iš R. Š. net 5000 litų nebuvo jokio pagrindo. Juolab kad, R. Š. tvirtinimu, T. M. tranšėjoje vamzdynų sujungimo darbų taip pat nedirbo.

48Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis V. K. parodė, kad tuo metu jis neturėjo darbo. R. Š. jis pažinojo seniai, žinojo, kad jis gali pasiūlyti darbo, todėl jam paskambino dėl kokio nors darbo. R. Š. jam davė T. M. telefono numerį. T. M. jam pasakė, kad yra darbo namo viduje, dirbti su gipsu. Tada jis išsinuomojo butą ( - ) ir pradėjo dirbti namo viduje. Įvykio dieną jis nešiojo gipsą. Baiginėdamas darbą išėjo parūkyti ir išgirdo šauksmą. Pribėgęs pamatė, kad yra užgriūtas žmogus, buvo matyti tik jo galva, todėl šoko jį gelbėti. Tada molis ir jį užgriuvo. Jis šaukėsi pagalbos, išsilaisvinęs ranką, sugebėjo prisiskambinti R. Š. ir pranešti, kas atsitiko. R. Š. atvažiavo ir jį iškasė. Tuo metu jis nesuvokė, ką daryti, išėjo iš tos vietos, paskui grįžo namo, gėrė raminamuosius vaistus, vaistus nuo skausmo, jam buvo prasidėjusios haliucinacijos, kreipėsi į gydytojus, po to į Darbo inspekciją. Net nežinojo, ką jis ten prirašė. Jis daug ko neprisiminė, serga depresija. Jis tame pačiame objekte kartu dirbo namo viduje su gipsu, o T. M. su R. Š. klojo kieme trinkeles. Kai jį ištraukė, kitas darbininkas parvežė jį namo. Jam niekas neliepė važiuoti namo. R. Š. tikrai jam ir T. M. neliepė sujunginėti vamzdžių. Į griovį jis įkrito, kai puolė gelbėti T. M.. Ikiteisminio tyrimo metu davė kitokius parodymus, nes buvo išsigandęs, patyrė didelį šoką, naktimis nemiegojo. Jis pasirašė ir neskaitė, kas buvo parašyta apklausos metu. Sakė, kad R. Š. liepė sujunginėti vamzdžius, nes nesuvokė, ką daro. Norėjo, kad R. Š. sumokėtų kompensaciją už patirtą žalą. Dabar jis viską supranta ir sako teisybę. Pas R. Š. jis nedirbo, o dirbo pas tokį T. (t. 4, b. l. 53–54).

49Pakeisdamas parodymus nukentėjusysis tvirtino, kad jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirbo iš viso, tačiau pažymėtina, kad aplinkybė, jog V. K. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nelegaliai, neginčytinai nustatyta ir konstatuota įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu, kurį Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. spalio 14 d. nutartimi paliko galioti.

50Tam, kad būtų patikrintas nukentėjusiojo V. K. parodymų teisingumas ir pašalinti prieštaravimai tarp jo paties duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje, apeliaciniame teismo posėdyje kolegija nutarusi atlikusi įrodymų tyrimą, dar kartą apklausė nukentėjusįjį V. K..

51Apeliaciniame teismo posėdyje nukentėjusysis V. K. gailėjosi, kad pakeitė parodymus, patvirtino, kad pirminiai jo parodymai yra teisingi. Parodė, kad parodymus pakeitė paveiktas R. Š.. V. K. nuomone, R. Š. yra pasisamdęs kažkokį advokatą, jis atvažiuoja pas jį į namus, bando įkalbėti, kad sakytų netiesą ir apkaltintų nekaltus žmones. Tas asmuo buvo atvažiavęs ir vakar. R. Š. pats nešneka su juo (V. K.), bet siuntinėja kažkokius nežinomus žmones, skambinėja iš nežinomų telefono numerių. R. Š. buvo kažkada jam sakęs, kad pasisamdys advokatą ir jį patį pasodins. V. K. teigimu, jis praėjusį kartą patikėjo R. Š. dėl to, kad atsiskaitys su juo. R. Š. davė 800 eurų, sakė, jog nori taikytis, bet, nukentėjusiojo nuomone, R. Š. nori jį apgauti. Nukentėjusysis V. K. patvirtino, kad pirmosios apklausos metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją ir ligoninėje jis davė teisingus parodymus. Parodė, kad R. Š. norėjo, kad jis sakytų, jog dirbo kitokius darbus. V. K. paneigė, kad name nešiojo gipso plokštes, patvirtino, kad įvykio metu dirbo prie vamzdžių, darė drenažą, leido vamzdžius. Iškastoje duobėje, prie šulinio, montavo vamzdžius kartu su T. M.. Dirbo nuo 15 val. iki sutemos. Visą laiką dirbo dviese, R. Š. buvo trumpam išvažiavęs. Jie kasė žemes, keitė vamzdžius ir staiga ant jų pradėjo kristi šlaitas, nes ten buvo sukrauta daug žemių, panašu, kad molio. Duobės gylis buvo apie 2,5 m, jie patys ją išklasė. Kai užgriuvo žemės, jis buvo šalia T. M., tik arčiau šulinio, susilenkęs, todėl jam prispaudė tik nugarą, jis turėjo šiek tiek laisvos vietos ir sugebėjo paskambinti. T. M. žemės užgriuvo stačią, jis girdėjo, kaip T. M. duso. V. K. paskambino R. Š. ir šis atvažiavo, iškasė jį ir pasakė, kad eitų į vidų ir pasislėptų, nes dirbo nelegaliai. V. K. buvo išsigandęs, todėl paklausė. Kai atvyko policija, gaisrinė, matė pro langą. Iš įvykio vietos į butą, kurį nuomojosi, jį kažkas parvežė, vardo neprisiminė. Kitą dieną savarankiškai grįžo į namus. R. Š. nupirko jam naują SIM kortelę ir ją pakeitė. V. K. neprisiminė, dėl kokių priežasčių jam pakeitė SIM kortelę, tikriausiai todėl, kad R. Š. neturėtų problemų. Jis galėjo turėti problemų dėl jo, kad jis dirbo nelegaliai. Tai buvo ne pirmas kartas, kai jis dirbo R. Š. įmonėje. Iki to atsitikimo pas R. Š. buvo išdirbęs apie mėnesį laiko. Savaitę laiko kartu su T. M. dirbo toje tranšėjoje, po to turėjo kloti trinkeles (t. 5, b. l. 28–29).

52Kolegijos pirmininkei perskaičius nukentėjusiojo V. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 112–113), nukentėjusysis patvirtino, kad perskaityti parodymai yra teisingi. Patvirtino, kad jie nuolat pradėdavo dirbti nuo 10 ar 11 val., nes R. Š. tokiu laiku atvažiuodavo jų paimti ir nuveždavo į darbą. Dirbdavo iki sutemos. Patvirtino, kad duobės gylis buvo 2,5 m, jis tai žinojo, kadangi jie patys kasė duobę ir darė nuolydžius, kad netekėtų vanduo. Taip pat patvirtino, kad po įvykusio nelaimingo atsitikimo jam kažkoks vyriškis davė 200 litų ir parvežė jį namo. V. K. pamanė, kad tie 200 litų buvo už tylėjimą. Nusivežęs į miestą R. Š. nupirko naują SIM kortelę bei vaistų. Patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu teisingai parodė, jog liepdamas jam pasikeisti telefono numerį, R. Š. sakė, kad nenori bankrutuoti per kažkokį numerį. V. K. iš karto į gydytojus nesikreipė, nes buvau šoko būsenos. Kai kreipėsi į gydytojus, jie iš karto nepriėmė. Pirmiausia jis turėjo užsiregistruoti darbo biržoje.

53Kolegijos pirmininkei perskaičius nukentėjusiojo V. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 125–127), nukentėjusysis patvirtino, kad perskaityti parodymai yra visiškai teisingi.

54Kolegijos pirmininkei perskaičius nukentėjusiojo V. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 114–115), nukentėjusysis patvirtino, kad jokių pretenzijų jis neturi ir nenori turėti. Atsibodo jam važiuoti į teismus, skambučiai jam. Paskutinį kartą nenorėjo atvykti į teismą, nes norėjo jį pagauti tam, kad visą kaltę suverstų kitiems žmonėms. Nelabai prisiminė savo duotų parodymų turinio administracinio teisės pažeidimo byloje, nes stengiasi viską pamiršti.

55Kolegijos pirmininkei perskaičius nukentėjusiojo V. K. parodymus, duotus kaip liudytojo R. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje (t. 3, b. l. 134–138), nukentėjusysis parodė, kad perskaityti parodymai yra neteisingi. Jis patikėjo R. Š., todėl ir davė tokius parodymus. R. Š. prašė 5000 eurų, po to sumažino iki 1000 eurų, bet jis davė tik 800 eurų. Tuos pinigus R. Š. davė po teismo posėdžio. V. K. gailėjosi, kad davė neteisingus parodymus. Nukentėjusysis V. K. taip pat patvirtino, kad Darbo inspekcijai pasakė viską taip, kaip buvo, pats parašė paaiškinimą. V. K. taip pat patikslino, kad namo ( - ), viduje dirbo kita įmonė. Vamzdžius klojo tik jis su T. M.. Ekskavatorių, buvusį tame objekte, jie naudojo tranšėjos kasimui. Trinkelių klojimo darbams ekskavatoriaus nenaudojo. Trinkeles būtų pradėję kloti po to, kai būtų baigę darbus tranšėjoje. Ekskavatorių valdė T. M., kartais juo darbuodavosi ir R. Š.. Tą dieną, kai įvyko nelaimingas atsitikimas, ekskavatorių iš pradžių valdė R. Š., o paskui T. M., nes reikėjo tik vamzdžius sujungti ir viską užkasti. Trinkelių klojimo darbai būtų buvę pradėti, kai būtų užbaigę kloti vamzdžius. Jeigu tas sukastas žemes būtų išvežę, gal nelaimė nebūtų įvykusi. Tam, kad būtų buvę galima pradėti trinkelių klojimo darbus, reikėjo darbuotis dar keletą dienų. Įvykio metu R. Š. buvo išvykęs, jis nuolat turėdavo reikalų. Vakar buvo atvažiavęs į namus R. Š. žmogus, norėjo, kad jis duotų melagingus parodymus, t. y. parodytų kitaip negu buvo iš tiesų. Į advokatės K. Pralgauskaitės klausimą nukentėjusysis V. K. atsakė, kad tikrai telefonu su juo kalbėdavo moteris. Prisistatydavo iš teismo, bet visiškai visko nenurodydavo. Skambinantis asmuo sakydavo, kad reikia atvažiuoti į teismą, nurodydavo laiką. Nukentėjusysis V. K. taip pat parodė, kad vieną kartą į teismą jį vežė žmogus, su kuriuo vakar kalbėjo, tą kartą policijos pareigūnų nebuvo. Policijos pareigūnai vežė jį į pirmą apklausą teisme ir šiandien. Kai jį pirmą kartą vežė policijos pareigūnai į apklausą, jis kalbėjo apie įvykį, policijos pareigūnai patarė sakyti taip, kaip buvo iš tiesų. Šiandien su įgaliotiniu apie tą įvykį daug nekalbėjo. Jokių patarimų įgaliotinis jam nedavė.

56Kolegijos pirmininkei perskaičius nukentėjusiojo V. K. parodymus, duotus teisiamajame posėdyje (t. 4, b. l. 53), nukentėjusysis parodė, kad perskaityti parodymai yra neteisingi. Jis patvirtino, kad depresija tikrai sirgo, gal depresija ir turėjo įtakos jo parodymams. Tačiau jo parodymų pakeitimą paveikė R. Š. per savo žmogų, jį matė ir vakar, ir šįryt lauke, prie teismo, tačiau tas žmogus nepriėjo prie jo, nes jis stovėjo kartu su įgaliotiniu.

57Kolegijos pirmininkei perskaičius nukentėjusiojo V. K. prašymą Lietuvos Respublikos darbo inspekcijai (t. 3, b. l. 33), nukentėjusysis patvirtino, kad prašyme nurodyti duomenys yra teisingi (t. 5, b. l. 28–30).

58Iš aptartų apeliaciniame teismo posėdyje duotų nukentėjusiojo V. K. parodymų aiškiai matyti, kodėl administracinio teisės pažeidimo byloje apklaustas kaip liudytojas ir teisiamajame posėdyje kaip nukentėjusysis pakeitė savo parodymus. Apeliaciniame teismo posėdyje V. K. išsamiai nurodė, kad parodymus pakeitė paveiktas R. Š. ir jo žmogaus, kuris atvažiuodavo pas jį į namus, įkalbinėdavo pakeisti parodymus teisme, vežė į teismą, asmenys skambindavo jam ir telefonu. Pažymėtina, kad V. K. parodė, jog asmenį, kuris R. Š. vardu ragino jį pakeisti parodymus, matė ir parodymų davimo dieną apygardos teisme. Be to, V. K. nepaneigė ir to, kad jis galvojo, jog R. Š. su juo atsiskaitys, ir jis kuo greičiau užmirš šį įvykį, tačiau R. Š. jį apgavo, sutartos sumos jam nesumokėjo. Akcentuotina, kad apeliacinio teismo posėdyje buvo perskaityti visi V. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai, taip pat ir prašyme Darbo inspekcijai nurodytos aplinkybės. V. K. nedvejodamas patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi, gailėjosi dėl to, kad parodymus pakeitė, dar kartą patikslino ir patvirtino visas aplinkybes, susijusias su jo dirbtu darbu ( - ). Apeliaciniame teismo posėdyje V. K. analogiškai net kelis kartus pakartojo, kad jis su T. M. visą savaitę tik ir dirbo darbus, susijusius su tranšėjos iškasimu ir vamzdžių pakeitimu, ir tik pabaigę šiuos darbus, būtų pradėję kloti trinkeles. Taip pat patvirtino, kad įvykus nelaimingam atsitikimui, R. Š. jį ištraukęs iš duobės, liepė jam pasislėpti, parodė, kur pasislėpė, kad R. Š. nupirko jam naują SIM kortelę. Pažymėtina, kad apeliaciniame teismo posėdyje nukentėjusysis V. K. tiksliai neprisiminė, kodėl jam R. Š. nupirko naują SIM kortelę, tačiau perskaičius jo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, jis aiškiai prisiminė, kad R. Š. jam sakė, jog nenori bankrutuoti per kažkokį numerį. Ši aplinkybė tik dar kartą parodo, kad apeliaciniame teismo posėdyje nukentėjusysis V. K. parodė tik tai, kas iš tiesų buvo. Atkreiptinas dėmesys ir į V. K. parodytą aplinkybę dėl to, kokia nelaimės metu buvo jo paties padėtis, kokia T. M., kad jis pats buvo pasilenkęs arčiau šulinio, todėl ant jo užkrito žemės ne visu svoriu, o T. M. stovėjo šalia jo, jį žemės užgriuvo visiškai, girdėjo, kaip T. M. duso. V. K. parodė aplinkybes, kurias galėjo žinoti tik jis pats, būdamas įvykio vietoje. Taip pat parodė, kad jie nuolat pradėdavo dirbti nuo 10 ar 11 val., nes R. Š. tokiu laiku atvažiuodavo jų paimti ir nuveždavo į darbą. Akivaizdu, kad jeigu V. K. būtų dirbęs ne jam, R. Š. vežti jį į darbą nebūtų jokio reikalo. Be to, akivaizdu, kad nei T. M., nei V. K. be vadovo įsakymo tokių atsakingų ir pavojingų darbų, kaip iškastoje tranšėjoje vamzdžių sujungimo darbų, nebūtų dirbę. Pažymėtina, kad V. K. visų apklausų metu parodė vienodai, kad jis su T. M. kasė tranšėją, joje sujunginėjo vamzdžius ne kieno kito, bet R. Š. nurodymu. Be to, byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima manyti, kad V. K. būtų turėjęs net menkiausio pagrindo R. Š. apkalbėti. Akivaizdu, kad jeigu minėtus darbus būtų liepęs daryti kitas asmuo, V. K. parodyti, kad tuos darbus liepė daryti R. Š., nebuvo jokio pagrindo. Be to, yra pagrindo teigti, kad jeigu R. Š. nebūtų davęs nurodymų dirbti T. M. ir V. K. tranšėjoje – sujungti vamzdžių, t. y. V. K. būtų pas jį nedirbęs iš viso, o T. M. būtų įkritęs į duobę tik atsitiktinai, jis iš pat pradžių nebūtų vengęs parodyti, kad apie įvykį pranešė V. K., kurį taip pat buvo užgriuvęs nuslinkęs šlaitas, o ne neva pats, grįžęs iš degalinės, surado T. M., užgriūtą žemių. Aplinkybę, kad jam apie nelaimę pranešė V. K., R. Š. parodė tik teisiamajame posėdyje, verčiamas byloje surinktų įrodymų visumos.

59Apeliaciniame teismo posėdyje išteisintojo R. Š. gynėjos advokatės K. Pralgauskaitės prašymu prie bylos buvo pridėta 2014 m. rugpjūčio 7 d. vandentiekio ir kanalizacijos klojimo darbų atlikimo sutartis, R. R. verslo liudijimas ir prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitai (t. 4, b. l. 141–142, 143, 144, 145, 149). Iš sutarties nustatyta, kad tarp L. V. ir R. R. buvo sudaryta sutartis dėl lauko kanalizacijos ir vandentiekio vamzdynų klojimo darbų ( - ). Šia sutartimi išteisintasis ir jo gynėja bandė įtikinti teismą, kad dėl lauko kanalizacijos ir vandentiekio vamzdynų klojimo darbų ( - ), buvo atsakingas ir juos atliko R. R.. Tačiau pažymėtina, kad tokios sutarties sudarymas tarp darbų užsakovo ir darbų vykdytojo savaime nepatvirtina fakto, kad būtent sutartyje pasirašęs darbų vykdytojas šioje sutartyje numatytus darbus ir atliko.

60Teisiamajame posėdyje liudytojas R. R. parodė, kad gegužės ar birželio pradžioje jam paskambino toks V. ir paprašė padėti draugui atsiimti iš šeimininko pinigus, nes kažkas dirbo, po to darbuotojai dingo, o šeimininkas nenori sumokėti pinigų už atliktus darbus. Prašė jo paliudyti, kad jis neva atliko tuos darbus pagal verslo liudijimą. Tada jis susiskambino su R. Š., su juo susitiko, pasišnekėjo ir pasirašė, kad dirbo sutartyje nurodytus darbus. Kai sužinojo iš tyrėjos, kad statyboje įvyko nelaimė ir žuvo žmogus, pasakė, kad jis tų darbų nedirbo, o tik norėjo padaryti gerą darbą, kad žmogus atgautų pinigus. Į teismo užduotą klausimą liudytojas patvirtino, kad jis jokių darbų sutartyje numatytame objekte neatliko, sutartį pasirašė paprašytas R. Š.. Parodė, kad pats yra vieną kartą negavęs pinigų už atliktus darbus, todėl norėjo pagelbėti. Kadangi buvo pasirašyta sutartis, todėl reikėjo išrašyti ir sąskaitas atliktų darbų apmokėjimui (t. 4, b. l. 55).

61Apeliaciniame teismo posėdyje liudytojas R. R. taip pat nuosekliai patvirtino 2014 m. rugpjūčio 7 d. vandentiekio ir kanalizacijos klojimo darbų atlikimo sutarties pasirašymo aplinkybes. Parodė, kad prieš dvejus metus, 2014 metais dirbo su tokiu V., pagal verslo liudijimus klojo trinkeles. Maždaug po pusmečio V. jam paskambino ir pasakė, kad jo draugui reikia pagalbos, papasakojo, kad pas jo draugą dirbo žmonės pagal patentus, o prieš darbo pabaigą dingo, todėl jis negali atsiimti iš savininko pinigų. Kadangi tame objekte kur jis (R. R.) dirbo, buvo įformintas jo kolegos verslo liudijimas, tai jo verslo liudijimas buvo laisvas. R. R. ir pats buvo patekęs į tokią situaciją, kai nesumokami pinigai už atliktus darbus, todėl sutiko padėti. Jam (R. R.) pasakė, kad nieko nereikės daryti, tik išrašyti čekį. Kur tie vamzdžiai turėjo būti klojami, jis nežinojo. Po savaitės ( - ), prie ( - ), susitiko su R. Š. ir pasirašė sutartį. Liudytojas R. R. patvirtino, kad jis vamzdžių neklojo ir jokio užmokesčio negavo. Ar sutartyje buvo paminėtas ir R. Š., jis nežinojo, nes sutarties įdėmiai neskaitė, matė tik, kad buvo surašyti vamzdžių klojimo, kasimo darbai.

62Kolegijos pirmininkei perskaičius liudytojo R. R. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 200), liudytojas patvirtino, kad perskaityti parodymai yra teisingi. Patikslino, kad galbūt jam paskambino ir pats R. Š.. R. Š. pavardę sužinojo tik po to, iš pradžių pažinojo jį kaip R. R. Š. jam pasakė, kad nori atsiimti pinigus iš darbdavio. L. V. jis nepažįsta. Nuvažiavęs į policiją jis iškart pasakė, kad jokių darbų nedarė. Tada jam papasakojo, kad buvo vykdomi darbai, jų metu žemės užvirto žmogų ir šis žuvo. R. Š. neliepė jam sakyti, kad jo nepažįsta, jis tiesiog sakė, kad nuvažiuos į policiją su advokatu ir viskas bus išspręsta. Dar daug kartų R. Š. skambino, tačiau liudytojas R. R. jam neatsiliepė. Liudytojas taip pat patvirtino, kad teisingus parodymus davė ir apylinkės teismui. Liudytojas R. R. į advokato D. Žiedo klausimą dar kartą atsakė, kad visas paruoštas sutartis jam atvežė R. Š.. Jokių dokumentų jis pats nespausdino. Jam tiesiog padavė tuos popierius ir jis juos pasirašė. Paslaugų pirkimo – pardavimo kvitą išrašė pats. Kvite 2014 metų data užrašyta todėl, kad tuo metu jis turėjo verslo liudijimą, tačiau iš tikrųjų visus dokumentus pasirašė 2015 metais. 2015 m. vasarą ( - ) jis susitiko su R. Š. ir pasirašė sutartį tam laikotarpiui, kai dirbo tie dingę darbuotojai. 2015 metais išsiėmė kvitų knygelę, nes reikėjo išrašyti sąskaitą R. Š., nes savo senąją knygelę buvo pametęs. Pajamų-išlaidų žurnale sumos, kuriai buvo išrašytas kvitas, nenurodė, nes jokių pinigų negavo. Jokių išlaidų R. Š. jam neatlygino. Tai buvo pirmas kartas, kai jis pasirašė sutartį, nors darbų neatliko. R. Š. nėra niekuo ypatingas, tiesiog norėjo žmogui padėti atsiimti pinigus, nes ir pats ne kartą buvo nudegęs toje srityje ir neatgavęs pinigų. Su R. Š. jokie santykiai nesieja. Išrašė tą kvitą, nes jo paprašė V., tai padarė iš draugiškumo (t. 5, b. l. 30).

63Iš aptartų liudytojo R. R. parodymų visumos nustatyta, kad jis nuo pat pirmos apklausos davė nuoseklius ir vienodus parodymus, kad jokių darbų ( - ), neatliko iš viso. Vandentiekio ir kanalizacijos klojimo darbų atlikimo sutartį pasirašė, jos net neskaitęs, paprašytas R. Š., norėdamas padėti žmogui, t. y. kad jam būtų sumokėta už atliktus darbus, nes ir pats buvo susidūręs su tokia situacija, kai atliko darbus ir negavo atlygio. Po pokalbio su R. Š. po savaitės R. Š. jam atvežė jau paruoštą pasirašyti sutartį į ( - ). Ši sutartis buvo sudaryta ir pasirašyta atgaline data. Kur buvo vykdomi sutartyje numatyti darbai, jis nežinojo, darbų užsakovo nematė. Kadangi buvo pasirašyta sutartis, todėl taip pat atgaline data išrašė ir kvitus apmokėjimui, jis jokių pinigų negavo. Kvite užrašyta 2014 metų data, nes tuo metu jis turėjo verslo liudijimą, tačiau iš tikrųjų visus dokumentus pasirašė 2015 metais. 2015 metais išsiėmė kvitų knygelę, nes reikėjo išrašyti sąskaitą R. Š., o savo senąją knygelę buvo pametęs. Apie vandentiekio ir kanalizacijos klojimo darbų atlikimą, kad jų metu įvyko nelaimingas atsitikimas ir žuvo žmogus, sužinojo tik iš policijos pareigūnų, kai buvo iškviestas į apklausą.

64Aptarti liudytojo R. R. parodymai visiškai paneigia išteisintojo R. Š. parodymus bei patvirtina nukentėjusiojo V. K. parodymus dėl to, kad (duomenys neskelbtini), vandentiekio ir kanalizacijos klojimo darbus atliko R. R. žmonės. Šiuo atveju ne R. R., kaip teigė teisiamajame posėdyje R. Š., o pats R. Š. nenorėjo pripažinti ir nepripažino, kad minėtus darbus atliko būtent jo darbuotojai, kurie įvykus nelaimei ir buvo surasti iškastoje tranšėjoje užgriūti žemių. Todėl nėra pagrindo abejoti tuo, kad įvykus nelaimingam atsitikimui, R. Š., norėdamas išvengti atsakomybės, siekdamas įrodyti, kad jo darbuotojai vandentiekio ir kanalizacijos klojimo darbų neatliko iš viso, paprašė, kad vandentiekio ir kanalizacijos klojimo darbų sutartį atgaline data pasirašytų R. R., o R. R., nieko blogo neįtardamas, sutartį pasirašė. Kadangi R. R. vandentiekio ir kanalizacijos klojimo darbų sutartį pasirašė atgaline data, taip pat sutartyje numatė ir vamzdyno darbų atlikimo terminą – iki 2014 m. rugsėjo 6 d. (t. 4, b. l. 141), todėl visų apklausų metu R. Š., remdamasis fiktyvia sutartimi, ir bandė įtikinti ikiteisminio tyrimo pareigūnus ir teismą, kad R. R. žmonės vamzdžius buvo jau sujungę dar prieš įvykstant nelaimei, o T. M. su šiais darbais nieko bendro neturėjo, t. y. neva dirbo tik tuos darbus, kurie susiję su trinkelių klojimu, kurių atlikimas ir buvo numatytas pasirašytoje sutartyje tarp UAB „( - ) “, atstovaujamos L. V., ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos R. Š. (t. 4, b. l. 181–187). Akcentuotina, kad aplinkybę, jog R. R. nepažįsta ir su juo tiesiogiai jokios sutarties dėl vamzdynų darbų nepasirašė, patvirtina ir liudytojo L. V. parodymai.

65Teisiamajame posėdyje liudytojas L. V. parodė, kad jis namo, kuriame vyko statybų procesas, savininkas. Pats statybų procese dalyvavo nedaug. Su R. Š. įmone buvo sudaręs rašytinę sutartį dėl kiemo išklojimo trinkelėmis. Buvo pasakyta darbus atlikti kokybiškai. Jis prašė R. Š. surasti asmenis, kurie atliktų vamzdžių keitimą. Vidaus apdailos darbus darė visai kita įmonė. Jis pats tarėsi su darbuotojais dėl vidaus darbų atlikimo. Viduje dirbo žmonės pagal verslo liudijimus. T. L. kažkada dirbo jo įmonėje, tuo metu jis buvo kaip darbų prižiūrėtojas. Jis moka dirbti, bet atsakomybe nepasižymi. Žmones, kurie dirbo pagal verslo liudijimus, parinkdavo T. L.. Liudytojui L. V. svarbiausia buvo darbų kokybė ir rezultatas. R. R., su kuriuo buvo pasirašyta vamzdynų keitimo sutartis, asmeniškai nepažinojo, kaip ir daugumos dirbančių objekte asmenų. Sutartį su juo pasirašė per R. Š., taip pat su R. Š. susitarė ir dėl mokėjimo už atliktus darbus. Kas konkrečiai keitė vamzdynus, jam nežinoma (t. 4, b. l. 63–64).

66Apeliaciniame teismo posėdyje liudytojas L. V. parodė, kad su R. Š. buvo sudaryta sutartis dėl kiemo išklojimo trinkelėmis. R. Š. buvo paprašyta atlikti kiemo išgrindimą ir iš karto padaryti vamzdynų tinklus, kad tai būtų jo darbas, o jeigu jis to padaryti negali, kad suorganizuotų, kas gali tuo užsiimti ir padaryti darbus. Žmogų vamzdynų klojimo darbams atlikti pasiūlė R. Š., pats sutvarkė visus „popierinius“ darbus, o jis tik pasirašė sutartį, nes jam buvo reikalingas tik galutinis rezultatas. Pasirašydamas vamzdynų klojimo darbų atlikimo sutartį, jis asmens, su kuriuo buvo sudaryta sutartis, nematė. Sutartį pasirašyti jam atvežė R. Š.. Liudytojas nesidomėjo, kas atliko tuos darbus, nes retai būdavo ( - ). Už vandentiekio ir kanalizacijos klojimo darbų atlikimą jis atsiskaitė grynaisiais su R. Š., tikrai ne su kitu asmeniu. Taip pat liudytojas L. V. parodė, kad jis UAB „( - )“ surado per pažįstamus, kažkas jam pasiūlė. Tas namas įvykio metu priklausė liudytojui asmeniškai. Policijos pareigūnams kvitai dėl atsiskaitymo su R. Š. pateikti nebuvo, nes nėra atsiskaityta iki galo. Už atliktus darbus atsiskaitinėjo ne per įmonę, bet asmeniškai. UAB „( - )“ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė sutartį tik dėl trinkelių išklojimo, tačiau norėjo, kad vienas žmogus atliktų arba suorganizuotų visus darbus. Liudytojas L. V. parodė, kad jis kanalizacijos darbų atlikimo aktų neturi, tik tiek, kad atsiskaitė. Žmonės, dirbantys su verslo liudijimais, dažniausiai jokių aktų neturi. Liudytojas L. V. į atstovo advokato D. Žiedo klausimą atsakė, kad kanalizacijos klojimo darbų sutartis galėjo būti pasirašyta 2014 m., tačiau už atliktus darbus buvo atsiskaityta tik 2015 m. pavasarį. Kanalizacijos klojimo darbai turėjo būti baigti žiemą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ už kanalizacijos klojimo darbus buvo sumokėta po darbų atlikimo. L. V. parodė, kad jo santykiai su R. Š. yra kolegiški, nes visi statybininkai daugiau mažiau bendrauja, tačiau jo parodymai yra objektyvūs, jo santykiai su R. Š. įtakos jiems nedaro. Sutartis dėl vandentiekio darbų atlikimo buvo sudaryta su R. R. tam, kad jam (L. V.) nereikėtų ieškoti atskirų darbuotojų darbams atlikti. R. R. jis nematė, su juo nesitarė, sutartį pasirašė per R. Š..

67Iš aptartų liudytojo L. V. parodymų nustatyta, kad liudytojas iš pat pradžių norėjo, kad darbus organizuotų ir atliktų tas pats asmuo ir jo darbuotojai. Pats R. Š. jam pasiūlė žmogų vamzdynų klojimo darbams atlikti, pats atvežė jam pasirašyti vandentiekio ir kanalizacijos klojimo darbų sutartį. L. V. buvo nesvarbu, kas atliks vandentiekio klojimo darbus, jam buvo svarbiausia, kad juos atliktų kokybiškai. Pasirašydamas vamzdynų klojimo darbų atlikimo sutartį, jis asmens, su kuriuo buvo sudaryta sutartis, net nematė. Už vandentiekio ir kanalizacijos klojimo darbų atlikimą jis atsiskaitė grynaisiais su R. Š., tikrai ne su kitu asmeniu. Tokie liudytojo L. V. parodymai nepaneigia liudytojo R. R. parodymų, kad jis sutartį pasirašė tik fiktyviai. Šiuo atveju nėra pagrindo abejoti tuo, kad jeigu vandentiekio ir kanalizacijos klojimo darbus būtų atlikę R. R. darbuotojai, R. Š. vežti pasirašyti L. V. tarp R. R. ir L. V. įmonės sudarytą sutartį, kuri jo interesų neliestų, nebūtų buvę jokio pagrindo. Akivaizdu, kad sutikęs atlikti darbus, R. R. būtų pats pateikęs pasirašyti L. V. ir sutartį, aptaręs visas darbo sąlygas ir panašiai, po to pats būtų atsiskaitęs su L. V. ir už atliktus darbus. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas L. V. parodė, kad pinigus už atliktus vamzdynų klojimo darbus padavė į rankas R. Š.. Be to, iš L. V. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nustatyta, kad iki sutarties sudarymo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl trinkelių klojimo, vamzdynai pakeisti nebuvo (t. 1, b. l. 184–185), nors kaip nustatyta iš vandentiekio ir kanalizacijos klojimo darbų atlikimo sutarties, sutartis neva buvo pasirašyta jau 2014 m. rugpjūčio 7 d., o su UAB „(duomenys neskelbtini)“ tik 2014 m. spalio 23 d. Aplinkybės, kad jis neva tik tarpininkavo dėl vamzdžių keitimo, teisiamajame posėdyje nepaneigė ir R. Š., kartu patvirtino, kad jis surado žmones šiems darbams atlikti. Todėl, esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, nėra jokio pagrindo abejoti tuo, kad R. Š. surasti žmonės vamzdynų darbams atlikti ir buvo T. K. ir T. M., įvykio dieną jie šiuos darbus dirbo ir nelaimingo atsitikimo metu nukentėjo – T. M. žuvo, o V. K., tik dėl atsitiktinumo, didesnių sužalojimų nepatyrė, jam buvo sukeltas fizinis skausmas.

68Pagal Lietuvos Respublikos BK 176 straipsnio 1 dalį atsako darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių. Ši norma yra blanketinė, ją taikant būtina nustatyti, kokie darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe įstatymų reikalavimai buvo pažeisti. Kiekvienu konkrečiu atveju analizuojami tie įstatymai ir poįstatyminiai bei lokalinio pobūdžio teisės aktai, kuriuose įtvirtintos konkrečios darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui nustatytos pareigos, sprendžiama, ar tų pareigų buvo laikomasi. Baudžiamajai atsakomybei taikyti būtina nustatyti ir priežastinį ryšį tarp atsiradusių padarinių ir veikos, dėl kokių konkrečių norminių aktų reikalavimų pažeidimų jie atsirado. Priežastinio ryšio nustatymas tarp darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimo ir nelaimingo atsitikimo, avarijos ar kitokių sunkių padarinių, kaip minimumas, suponuoja išvadą, jog be šių pažeidimų nebūtų ir išvardytų padarinių. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 176 straipsnį galima esant tiek tyčinei, tiek neatsargiai kaltei.

69Iš nelaimingo atsitikimo darbe akto nustatyta, kad 2014 m. lapkričio 17 d. apžiūrint nelaimingo atsitikimo vietą ( - ), nustatyta, kad iškasos šlaitai beveik statūs, gylis (kur dirbo darbuotojai) – 2,10 m, iškasos apačioje plotis – 1,35 m, o viršuje – 1,80 m, jokių iškasos sutvirtinimo įrenginių nėra. Iš vienos pusės sukrautos žemės, o iš kitos pusės 1,35 m pločio takelis tarp iškasos šlaito ir metalinės tinklinės tvoros. Direktorius savo paaiškinime nurodė, kad įvykio vieta nepakeista. Palyginus po įvykio (2014-11-17) atliktos vietos apžiūros duomenis ir pirminės policijos apžiūros, atliktos 2014 m. lapkričio 16 d., duomenis, faktai sutapo, todėl galima teigti, kad įvykio vieta išsaugota. R. Š. savo paaiškinime nurodė, kad T. M. atvykęs į objektą persirengė darbine aprangą, nors V. K. parodė, kad nei jis, nei T. M. darbo rūbų neturėjo. Taip pat jie neturėjo ir kitų apsaugos priemonių, nes jos buvo neišduotos. Tyrimo metu pateiktoje T. M. asmeninių apsauginių priemonių apskaitos kortelėje T. M. parašo, kad gavo jam numatytas asmenines apsaugos priemones, nebuvo. Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad už namo buvo likę kaboti T. M. švarūs rūbai, be to, pirminės policijos apžiūros protokole nurodyta, kad žuvusysis „su darbo rūbais, kelnės tamsios, striukė atspindinčių spalvų“. T. M. gelbėję Klaipėdos APGV OVS vyresnysis specialistas M. J., Klaipėdos APGV OVS Pirmos komandos Pirmos pamainos vadas R. V. ir Klaipėdos APGV Pirmos komandos budinčios pamainos vyresnysis ugniagesys gelbėtojas M. Ž. apklausos protokoluose parodė, kad T. M. vilkėjo spec. rūbus, bet buvo be šalmo. 2014 m. lapkričio 10 d. T. M. buvo instruktuotas pagal Darbuotojo, dirbančio šuliniuose, iškasose, tuneliuose, kolektoriuose ir kituose požeminiuose įrenginiuose ir statiniuose, saugos ir sveikatos instrukciją Nr. 16 ir apmokytas bei atestuotas (2014-09-05) atliekamam pavojingam darbui iškasose pagal Darbuotojo, dirbančio šuliniuose, iškasose, tuneliuose, kolektoriuose ir kituose požeminiuose įrenginiuose ir statiniuose (išskyrus požemines pėsčiųjų perėjas ir pervažas), uždarose bet kokių medžiagų talpyklose ir iš dalies uždarose ir ankštose patalpose ar iš dalies uždarose mašinų ir kitų įrenginių angose, saugos ir sveikatos klausimais mokymo programą. Tyrimo metu nebuvo pateikta paskyra-leidimas ar kiti dokumentai, susiję su atliekamu darbu iškasose (technologinis projektas, technologinės kortelės ir pan.). Tyrimo metu nustatyta, kad statybos objekte dirbo R. Š., T. M. ir V. K.. V. K. galbūt dirbo nelegaliai, t. y. nesudaręs darbo sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi R. Š.. Įvykio metu objekte direktoriaus R. Š. nebuvo. V. K. kartu su T. M. nesutvirtintoje 2,10 m iškasoje atlikinėjo kanalizacijos vamzdžių keitimo darbus ir ant jų užvirto žemės. Vadovaujantis Saugos ir sveikatos taisyklėse statyboje DT 5-00 50, 56 punktais, tranšėjos šlaitai turėjo būti sutvirtinti, nes jos gylis buvo 2,10 m (kasti iškasas su vertikaliomis sienomis leidžiama ne giliau kaip 1,50 m) ir joje dirbo T. M. ir V. K. (t. 3, b. l. 4–5).

70Specialisto išvadoje Nr. M 718/14(03) konstatuota, kad T. M. mirties priežastis – asfikcija, suspaudus pilvą ir krūtinę (t. 1, b. l. 48–50).

71Iš nelaimingo atsitikimo darbe akte užfiksuotų duomenų aiškiai matyti, kad nelaimingas atsitikimas nebūtų įvykęs, jei kanalizacijos vamzdžių keitimo darbų atlikimo metu būtų vadovautasi Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00 50, 56 punktais, tranšėjos šlaitai būtų buvę sutvirtinti, nes jos gylis buvo 2,10 m (kasti iškasas su vertikaliomis sienomis leidžiama ne giliau kaip 1,50 m), tačiau R. Š., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, direktoriumi, turėdamas atsakomybę už darbų saugą statybos objekte, (duomenys neskelbtini), nesudarė darbuotojams saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų – nesiėmė priemonių, kad tranšėjos šlaitai būtų sutvirtinti, todėl dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas. Ikiteisminio tyrimo metu R. Š. pats patvirtino, kad tranšėjos kraštai sutvirtinti nebuvo, nes, jo teigimu, įlipti į tranšėjos vidų nereikėjo (t. 3, b. l. 125), be to, pripažino, kad T. M. dirbo be šalmo, tvirtindamas, kad jam dirbti be šalmo nebuvo jokio pavojaus, nes nebuvo kam užkristi ant galvos (t. 1, b. l. 154).

72Teisiamajame posėdyje apklausta Darbo inspektorė M. G. patvirtino duomenų, užfiksuotų nelaimingo atsitikimo darbe akte, teisingumą. Taip pat patvirtino, kad nelaimingo atsitikimo priežastis buvo neįrengti sutvirtinimai tranšėjoje. Kasti stačiais kampais galima molį ir priemolį iki 1,5 metro, smėlį iki 1 metro, o priesmėlį ir žvyrą iki 1,25 metro. Įvykio vietos apžiūros metu vizualiai buvo matyti, kad ten yra molis ir priemolis. Išmatavus buvo nustatytas tranšėjos gylis – 2,10 metro. Iškasus 1,5 metro gylio tranšėją jau reikia būtinai sutvirtinimų. Gylį matavo kartu su R. Š. rulete (t. 4, b. l. 54, 55).

73Teisiamajame posėdyje liudytojas M. J. parodė, kad kai iš Bendrojo pagalbos centro gavo pranešimą apie įvykį, jis dirbo operacinio vadovavimo skyriaus vyresniuoju specialistu. Atvykęs pamatė prie griovio krašto stovintį traktorių, kaltinamasis išsigandęs lakstė aplink, o duobėje buvo užverstas žemėmis žmogus. Jo pareigūnai užgriuvusį žemėmis žmogų atkasinėjo. Kai ištraukė, perdavė medikams. Žmogus buvo galbūt 3 metrų gylyje. Jei būtų užkritusi iškasta žemė, ji būtų neužspaudusi nukentėjusiojo, tačiau nuslinko nekasta žemė. Kasti buvo sunku, žemė buvo molinga. Jiems atvykus, žmogaus veidas buvo pamėlynavęs, o tai reiškia, kad jis kurį tai laiką buvo be oro (t. 4, b. l. 30–31).

74Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas kaip liudytojas ir Klaipėdos APGV Pirmos komandos budinčios pamainos vyresnysis ugniagesys gelbėtojas M. Ž., jis į teisiamajame posėdyje apklausiamų asmenų sąrašą įtrauktas nebuvo, ji teisiamajame posėdyje apklaustas nebuvo, tačiau apeliaciniame teismo posėdyje kolegija nutarė apklausti kaip liudytoją ir M. Ž..

75Apeliaciniame teismo posėdyje liudytojas M. Ž. parodė, kad vakare buvo gautas iškvietimas, jog ( - ) gatvėje yra žmogus, užvirtęs žemėmis. Atvažiavo du priešgaisrinės tarnybos automobiliai. Ten rado statybų aikštelę, joje buvo kasamas griovys, o jame užgriuvęs žmogus. Pamainos vadas jį nusiuntė stebėti situaciją prie nukentėjusiojo. Nukentėjusysis buvo užvirtęs žemėmis, matėsi tik jo galva ir petys. Atkasė jį sudėtingomis sąlygomis, nes buvo sunku prieiti prie šlaito. Atkasė žmogų per 7-8 minutes iki diržo ir paėmę už diržų ištraukė iš žemių bei perdavė medikams. Duobėje be nukentėjusiojo buvo moliu užvirtęs laužtuvas, dar lygtai kuvalda. Taip pat prie žmogaus buvo kastuvas.

76Kolegijos pirmininkei perskaičius liudytojo M. Ž. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 172–173), liudytojas patvirtino, kad be nukentėjusiojo, duobėje buvo moliu užvirtęs laužtuvas, šalia dar buvo ir kastuvas, taip pat lygtai kuvalda. Atsižvelgdami į nukentėjusiojo turėtus įrankius, jie pagalvojo, kad toje duobėje žmogus bandė išmušti kažkokią skylę, todėl užgriuvo. Buvo galima manyti, kad žmogus dirbo duobėje, nes buvo įrankiai ir kanalizacijos žiedai. Laužtuvas galėjo būti naudojamas lengviau atkasti molį, nes jis buvo kietas. Liudytojo tvirtinimu, neįmanoma situacija, kad nukentėjusysis įkrito į duobę, nes ėjo kraštu. Kad nukentėjusysis negalėjo nuslysti nuo šlaito krašto, liudytojas sprendė iš to, kad ten buvo labai kietas molis, jį buvo net sunku kasti. Jeigu ten būtų buvęs smėlis, tada žmogus būtų galėjęs ir nuslysti. Be to, šalia dar stovėjo traktorius, todėl tas paviršius buvo tikrai tvirtas. Atkasus žmogų buvo matyti, kad jis pamėlynavęs, todėl buvo aišku, kad jis duso, viskas jam buvo užspausta (t. 5, b. l. 2–3).

77Aptarti liudytojų M. J., M. Ž. parodymai taip pat nepaneigia aplinkybės, kad T. M. ne eidamas pro šalį įkrito į duobę, kaip tvirtino R. Š., bet ant jo užgriuvo šlaitas, kartu ir ant V. K., kurį R. Š. iš duobės jau buvo ištraukęs ir liepęs jam pasislėpti, jiems duobėje dirbant. Be anksčiau nustatytų ir aptartų aplinkybių, kad T. M. užvirto žemės jam dirbant, patvirtina ir liudytojo N. Ž. parodymai, kur jis aiškiai parodė, jog šalia užgriuvusio žemėmis žmogaus buvo ir darbo įrankiai. Ši aplinkybė nepaneigia ir paties R. Š. parodymų, kad jeigu asmenys duobėje būtų dirbę, joje būtų surasti ir darbo įrankiai. Be to, M. Ž. logiškai parodė, kad nukentėjusysis negalėjo nuslysti nuo šlaito krašto, todėl kad ten buvo labai kietas molis, jį buvo net sunku kasti, šalia stovėjo ir traktorius. Atkreiptinas dėmesys ir į liudytojo M. Ž. nurodytą svarbią aplinkybę, kad žmogus duobėje stovėjo stačias (t. 1, b. l. 173), todėl logiška, kad tokioje pozicijoje buvusį žmogų galėjo užgriūti žemės tik jam būnant duobėje, o ne įgriuvus į ją, einant pro šalį. Pažymėtina, kad nukentėjusysis V. K. būtent taip ir parodė, kad įvykio dieną jiems dirbant tranšėjoje, nelaimės metu T. M. stovėjo, o jis buvo pasilenkęs.

78Atsižvelgdamas į nustatytų ir aptartų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti surinktų ir ištirtų įrodymų pakankamumu ir konstatuoja, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas ( - ), direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (Žin., 2003, Nr. 700-3170) 11 straipsnį turėjo pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. R. Š., turėdamas atsakomybę už darbų saugą statybos objekte, (duomenys neskelbtini), atliekant kiemo teritorijos betono trinkelių su pagrindais įrengimo statybos darbus, pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (Žin., 2003, Nr. 70-3170) 14 straipsnio 1 dalį bei Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymo „Dėl saugos ir sveikatos taisyklių statyboje patvirtinimo“, Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00 50 bei 56 punktus (Žin., 2000, Nr. 6-169), t. y. neužtikrinęs, kad darbo vietos aplinka atitiktų įstatymo ir kitų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus, ir būtų įrengta taip, kad dirbantys darbuotojai būtų apsaugoti nuo galimų traumų, jų darbo aplinkoje nebūtų sveikatai kenksmingų ir pavojingų rizikos veiksnių, atliekant iškasų su vertikaliomis sienomis (tranšėjos) kasimo darbus, nesiėmė reikiamų saugos priemonių, kurios užtikrintų aplinkos apsaugą bei tinkamas sąlygas statybvietėje, tai yra ekskavatoriumi kasęs tranšėją, kurios gylis siekė 2,10 m, nesilaikė Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00 50 punkto reikalavimo, kad natūralaus drėgnumo gruntuose (priemolio ar molio gruntuose), jei nėra gruntinio vandens ir požeminių statinių, kasti iškasas su vertikaliomis sienomis be sutvirtinimų leidžiama ne giliau kaip 1,5 m, ir dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, t. y. 2014 m. lapkričio 16 d., apie 20 val., T. M. ir V. K. būnant 2,10 m gylio tranšėjoje, kurios kraštai nebuvo sutvirtinti, įvyko savaiminis šios iškasos krašto skilimas ir ant jų užgriuvo žemės, dėl jų svorio nukentėjusiajam T. M. buvo padaryti odos nubrozdinimai veide bei pilvo ir juosmens kairėje, poodinės kraujosruvos veide, galvos plaukuotoje dalyje, abiejuose pečiuose ir rankose, krūtinėje, juosmens ir pilvo kairėje, kepenų dešinės skilties sutraiškymas, asfiksija, suspaudus pilvą ir krūtinę, tai nurodo taškinės kraujosruvos akių junginėse, po plaučių pleura, inkstų geldelių gleivinėje, kraujosruvos plaučių audinyje, kraujingos putotos gleivės kvėpavimo takuose, kepenų dešinės kapsulės sutraiškymas su pakraujavimu į pilvaplėvės ertmę, skystas tamsus kraujas ir vidaus organų pilnakraujiškumas (išskyrus kepenis dėl sužalojimo), ir tai sukėlė nukentėjusiojo T. M. mirtį, o nukentėjusysis V. K. patyrė fizinį skausmą. Taip R. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 176 straipsnio 1 dalyje.

79Pažymėtina, kad pagal Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies 16 straipsnį nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti, o nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai suprasti.

80Nenumatymas yra tada, kai asmuo nesuvokia, kad jis pažeidžia visuotinai priimtas atsargumo taisykles ar specialius darbų atlikimo reikalavimus, ir dėl to nenumato, kad jo veika (veikimas ar neveikimas) gali sukelti pavojingus padarinius. Galėjimas ir turėjimas pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti, kad padariniai atsiras, apibūdina valinį nusikalstamo nerūpestingumo elementą. Turėjimas numatyti padarinius yra objektyvusis nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato pareigos būti atsargiam, darant atitinkamą veiką, buvimą. Galėjimas numatyti pasekmes yra subjektyvusis nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato asmens, turinčio atitinkamą pareigą, galimybę konkrečioje situacijoje numatyti savo veiksmų pavojingus padarinius.

81Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis R. Š., būdamas įmonės vadovas ir atsakingas už darbų saugą, pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo suprasti, kad neužtikrindamas to, kad darbo vietos aplinka atitiktų įstatymo ir kitų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus, ir būtų įrengta taip, kad dirbantys darbuotojai būtų apsaugoti nuo galimų traumų, jų darbo aplinkoje nebūtų sveikatai kenksmingų ir pavojingų rizikos veiksnių, atliekant iškasų su vertikaliomis sienomis (tranšėjos) kasimo darbus, nesiimdamas reikiamų saugos priemonių, kurios užtikrintų aplinkos apsaugą bei tinkamas sąlygas statybvietėje, gali įvykti nelaimingas atsitikimas žmonėms, tačiau R. Š. elgėsi nerūpestingai – kadangi tranšėjos, kurioje dirbo žmonės, šlaitai buvo nesutvirtinti, įvyko savaiminis šios iškaso krašto skilimas ir ant T. M. bei V. K. užgriuvo žemės, dėl to T. M. žuvo, o V. K. patyrė fizinį skausmą.

82Skirdamas bausmę, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnio 2 dalis), į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo R. Š. asmenybę, atsakomybę lengvinančių (BK 59 straipsnis) bei sunkinčių (BK 60 straipsnio 1 dalis) aplinkybių nebuvimą.

83Skirdamas bausmę R. Š., teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

84Kaltinamasis R. Š. anksčiau neteistas (t. 3, b. l. 77), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 176 straipsnio 1 dalyje, dėl nusikalstamo nerūpestingumo, nukreiptą prieš asmens socialines teises, tačiau pažymėtina, kad padaryta veika sukėlė labai sunkias ir negrįžtamas pasekmes – dėl jos padarymo žuvo žmogus – T. M., o V. K. nebuvo sužalotas ar nežuvo, o patyrė tik fizinį skausmą dėl atsitiktinumo, daug kartų baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (t. 3, b. l. 73–76), o tai parodo, kad R. Š. linkęs pažeisti įstatymus. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu nubaustas 868 Eur dydžio bauda už tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ leido nelegaliai dirbti V. K., nutarimas įsiteisėjo 2015 m. spalio 14 d., byloje duomenų, kad R. Š. būtų sumokėjęs paskirtą baudą, nėra.

85Atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsakomybę lengvinančių (BK 59 straipsnis) bei sunkinčių (BK 60 straipsnio 1 dalis) aplinkybių nebuvimą, apeliacinės instancijos teismas turi pagrindo manyti, kad BK 41 straipsnyje deklaruojama bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bus pasiekta R. Š. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 176 straipsnio 1 dalyje, paskyrus šio straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nustatant laisvės atėmimo bausmės dydį mažesnį už šios bausmės vidurkį, jos vykdymą atidedant (BK 75 straipsnio 1 dalis) ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę (BK 75 straipsnio 2 dalis, 67 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 71 straipsnis).

86Apeliaciniu skundu nukentėjusieji J. M., S. M., A. M., D. M. ir V. S. prašė patenkinti byloje pareikštą civilinį ieškinį.

87Iš byloje esančio nukentėjusiųjų J. M., S. M., A. M., D. M. ir V. S. civilinio ieškinio (t. 1, b. l. 84–88) matyti, kad J. M. prašė priteisti 3347,64 Eur turtinei žalai atlyginti, t. y. išlaidas, susijusias su sūnaus T. M. laidotuvėmis, pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus ir 15000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusysis S. M. prašė priteisti 15000 Eur, nukentėjusieji A. M., D. M. ir V. S. – po 10000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

88Pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.249 straipsnyje apibrėžta turtinės žalos sąvoka bendrąja prasme, tačiau, atsižvelgiant į tai, kokiam objektui yra padaroma žala, skiriama žala turtui (asmens turto netekimas, sužalojimas, su tuo susijusios išlaidos) ir žala asmeniui (negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų), kitaip tariant, turtinė žala asmeniui. Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

89Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kita. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.

90Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Priteisiant neturtinę žalą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šias pažeistas vertybes. Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad veikiant tyčia, t. y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimą, stresą ir panašiai, yra padaroma kur kas didesnė žala nei neatsargios kaltės atveju. Konkrečios žalos padarymo aplinkybės turi būti vertinamos pagal nurodytus įstatyminius kriterijus, nė vienai faktinei aplinkybei įstatyme nesuteikiama išankstinės reikšmės.

91Šiuo atveju neturtinė žala buvo padaryta dėl nusikaltimo asmens socialinėms teisėms (BK 176 straipsnio 1 dalis) – T. M. mirė darbe dėl nelaimingo atsitikimo.

92Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo abejoti tuo, kad nukentėjusioji J. M. dėl sūnaus laidojimo patyrė 3347,64 Eur turtinę žalą, ją pagrindė rašytiniais įrodymais. Taip pat nėra pagrindo abejoti tuo, kad dėl sūnaus netekimo J. M. patyrė dvasinius išgyvenimus, todėl teisingai prašė priteisti jai neturtinę žalą.

93Lietuvos Respublikos CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Tačiau jeigu nukentėjusysis buvo apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe, tai CK 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas visiškas žalos atlyginimas šiuo atveju netaikomas ir darbdaviui neatsiranda pareiga atlyginti žalą. Akcentuotina ir tai, kad pagal teismų praktiką darbuotojo apdraudimas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymų nustatyta tvarka neatleidžia nuo socialinio draudimo išmokomis neatlygintos žalos atlyginimo. Jeigu socialinė draudimo išmoka nepadengia žalos atlyginimo, ją turi atlyginti už žalą atsakingi asmenys bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 3K-7-1115/2003 ir kt.).

94Lietuvos Respublikos CK 6.290 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį.

95Šiuo atveju pažymėtina, kad iš teismui pateiktos Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus informacijos matyti, kad T. M. mirus darbe dėl nelaimingo atsitikimo, Fondo valdybos ( - ) skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 27 straipsniu ir Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų 85 punktu, 2015 m. gegužės 18 d. priėmė sprendimą Nr. SNAD-730 „Dėl J. M. teisės į vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus“ ir J. M. išmokėjo 43095,46 Eur vienkartinę draudimo išmoką (t. 5, b. l. 20).

96Kaip matyti, Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos ( - ) skyrius J. M. išmokėjo 43095,46 Eur vienkartinę draudimo išmoką. Ši išmoka visiškai padengia prašyto priteisti žalos atlyginimo dydį, ji yra beveik tris kartus didesnė už J. M. prašytą teismo jai priteisti pinigų sumą turtinei ir neturtinei žaloms atlyginti. Todėl šiuo atveju nukentėjusiosios J. M. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iš atsakingo asmens dėl padarytu nusikaltimu kilusių turtinių pasekmių atmestinas.

97Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis S. M. parodė, kad po sūnaus mirties pasikeitė visas gyvenimas, buvo pas psichologą, vartoja vaistus, negali užmigti. Sūnui buvo įrengę atskirą kambarį, kad turėtų grįžęs kur gyventi. Sūnus jam labai padėdavo, šeštadieniais ir sekmadieniais dirbdavo visus darbus, kokius tik pasakydavo dirbti. T. M. sesuo nuo mažens serga cerebraliniu paralyžiumi, visos viltys buvo į sūnų, kad jis ją prižiūrės (t. 4, b. l. 51).

98Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji A. M. parodė, kad brolis dirbo, ji nuolat su juo kalbėdavo telefonu, jis atvažiuodavo padėti nudirbti darbus (t. 4, b. l. 51).

99Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji V. S. parodė, kad jokie pinigai nekompensuos jos brolio mirties. Ji turi savo šeimą, su broliu kalbėdavo telefonu. Paskutiniu metu brolis daug dirbo ir neatvažiuodavo. Broliui buvo suradusi darbą Norvegijoje, bet jis susirado draugę ir nebevažiavo. Nukentėjusiosios teigimu, jos santykiai su broliu buvo labai geri, dažnai eina ir į kapus. Kai mirė brolis, dėl emocinės būsenos buvo pasiėmusi savaitę atostogų (t. 4, b. l. 52).

100Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis D. M. parodė, kad su broliu gyveno atskirai, su juo susitikdavo per šventes, susiskambindavo, santykiai buvo geri. Po brolio netekties patyrė stresą, prisimena jį beveik kiekvieną dieną (t. 4, b. l. 50).

101Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tuo, kad S. M. dėl sūnaus, o A. M., V. S. ir D. M. dėl brolio T. M. mirties patyrė dvasinių išgyvenimų. Tačiau, pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo priteisimas iš kaltininko negali būti siejamas su kaltininko nubaudimu, kadangi neturtinė žala atlieka kitokią funkciją, t. y. kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiųjų patirtą fizinį ir dvasinį skausmą bei kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Be to, itin didelis neturtinės žalos priteisimas iš kaltininko neleidžia pasiekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.

102Atkreiptinas dėmesys į tai, kad suformuota teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra pakankamai įvairi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-572/2013,

1032K-326/2012 ir kt.), tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Nustatant nukentėjusiesiems S. M., A. M., V. S., D. M. neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, pasekmes – kaltinamasis R. Š. padarė ne tyčinį, bet neatsargų nusikaltimą dėl nerūpestingumo, susijusį su darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimais. Kita vertus, nors veika ir neatsargi, bet nusikalstamas nerūpestingumas sukėlė negrįžtamas pasekmes – žuvo žmogus. Šiuo atveju nukentėjusysis S. M. neteko sūnaus, o nukentėjusieji A. M., V. S., D. M. brolio. Iš aptartų nukentėjusiojo S. M. parodymų nustatyta, kad jo santykiai su sūnumi buvo labai artimi, sūnus, kai tik galėdavo, atvažiuodavo pas jį į svečius, padėdavo nudirbti buities darbus. T. M. buvo tėvo viltis dėl to, kad bus kam prižiūrėti neįgalią jo dukrą A. M., todėl nėra jokio pagrindo abejoti tuo, kad tėvo išgyvenimai dėl sūnaus mirties neigiamai paveikė visą jo tolimesnį gyvenimą, tai gali atsiliepti ir jo sveikatai, jis buvo pasipiktinęs dėl R. Š. veiksmų ir apeliaciniame teismo posėdyje, manė, kad R. Š., norėdamas išvengti atsakomybės, iš karto neiškvietė pagalbos, o gelbėjo savo „kailį“ (t. 5, b. l. 44). Nukentėjusioji A. M. taip pat patvirtino, kad ją su broliu siejo artimas ryšys, brolis padėdavo jai. Šiuo atveju akivaizdu, kad A. M., būnant neįgaliai, tikrai buvo pagrindas manyti, kad brolis ją globos ir ateityje, tačiau tokia viltis žlugo. Nukentėjusieji V. S. ir D. M. palaikė ryšį su broliu telefonu, dažnai nesusitikdavo, gyveno savo gyvenimus.

104Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgdamas į teismų praktiką baudžiamosiose bylose, esant tokiai pat nuteistojo kaltės rūšiai (neatsargumas), panašaus pavojingumo veikai (nusikaltimas, susijęs su darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimais), pasekmėms (nelaimingo atsitikimo darbe metu žuvo žmogus), apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog priklausomai nuo aptartų reikšmingų bylos aplinkybių, kiekvieno nukentėjusiojo asmeninio santykio su žuvusiu asmeniu, nukentėjusiajam S. M. nustatytinas neturtinės žalos dydis 10000 Eur, nukentėjusiajai A. M. – 4000 Eur, nukentėjusiesiems V. S. ir D. M. po 3000 Eur. Šiuo atveju dar kartą akcentuotina, kad kiekvienam nukentėjusiajam nustatyti neturtiniai žalos dydžiai turi būti proporcingi patirtiems dvasiniams išgyvenimams, lyginant juos su patirtais dėl tyčinių nusikaltimų žmogaus sveikatai ir gyvybei.

105Pažymėtina, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje sprendžiami nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimai. CK 6.263 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įstatymų numatytais atvejais asmuo privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą arba savo valdomų daiktų padarytą žalą. CK 6.264 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės.

106Kaltė dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo ir kilusių sunkių padarinių buvo pripažinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingo darbuotojo R. Š., kuris bendrovėje dirbo direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnį turėjo pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, todėl nustatytinas UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinės atsakomybės pagrindas ir neturtinės žalos nukentėjusiesiems S. M., A. M., V. S. ir D. M. priteistinos iš civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“.

107Apeliaciniame teismo posėdyje nukentėjusiųjų S. M., A. M., V. S., D. M. atstovas advokatas D. Žiedas pateikė mokėjimo nurodymą, kad nukentėjusieji jam sumokėjo už apeliacinio skundo surašymą ir atstovavimą teisme 1800 Eur (t. 5, b. l. 26), šias išlaidas prašė priteisti.

108Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-374/2012). Priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Kolegija pažymi, kad apeliacinio skundo surašymas ir pateikimas apeliacinės instancijos teismui yra viena iš nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo dalyvavimo bei savo teisių gynimo apeliaciniame procese formų.

109Iš mokėjimo nurodymo matyti, kad S. M. per banką advokatui D. Žiedui pervedė 1800 Eur pagal teisinių paslaugų teikimo sutartį Nr. 165 (t. 5, b. l. 26). Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas nukentėjusiųjų S. M., A. M., V. S., D. M. apeliacinį skundą tenkina iš dalies, tačiau iš esmės priima naują nuosprendį – R. Š. pripažįsta kaltu padarius nusikalstamą veiką, už kurią skundžiamu nuosprendžiu jis buvo išteisintas. Nustatydamas proceso išlaidų dydį, apeliacinės instancijos teismas įvertina tai, kad R. Š. baudžiamoji byla apeliaciniame teismo posėdyje pagal nukentėjusiųjų ir prokuratūros apeliacinius skundus buvo išnagrinėta ne vieno posėdžio metu, buvo atliekamas įrodymų tyrimas, į apeliacinius teismo posėdžius buvo kviečiami liudytojai ir nukentėjusysis V. K., atstovas advokatas D. Žiedas atstovavo ne vieną, bet 4 nukentėjusiuosius, apeliaciniame skunde buvo ginčijamos nusikalstamos veikos faktinės bylos aplinkybės. Atsižvelgiant į visas aptartas aplinkybes, bei proporcingai į nukentėjusiųjų apeliacinio skundo dalies patenkinimą, prašomos priteisti proceso išlaidos proporcingai mažintinos iki 1400 eurų.

110Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. nuosprendis naikintinas ir, neperžengiant apeliacinių skundų ribų – nepabloginant išteisintojo R. Š. padėties labiau negu to prašoma Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro A. Saunoriaus ir nukentėjusiųjų J. M., S. M., A. M., V. S., D. M. apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3, 4 dalys), priimtinas naujas nuosprendis.

111Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 329 straipsnio 2 punktu, kolegija

Nutarė

112Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. nuosprendį R. Š. panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

113R. Š. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal Lietuvos Respublikos BK 176 straipsnio 1 dalį dvejų (2) metų laisvės atėmimo bausme.

114Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems (2) metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL dydžio, t. y. 753,20 Eur įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant šešių mėnesių įmokos sumokėjimo terminą (BK 75 straipsnio 2 dalis, 67 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 71 straipsnis).

115R. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

116Priteisti iš civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiesiems S. M. 10000 Eur, A. M. 4000 Eur, D. M. 3000 Eur ir V. S. 3000 Eur neturtinėms žaloms atlyginti.

117Civilinio ieškinio dalį dėl nukentėjusiajai J. M. 3347,64 Eur turtinės ir 15000 Eur neturtinės žalos priteisimo atmesti.

118Iš nuteistojo R. Š. priteisti nukentėjusiajam S. M. 1400 Eur proceso išlaidų už suteiktas teisines paslaugas.

119Palikti apribotas civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teises į automobilį Volkswagen Caravelle“, valst. Nr. ( - ) VIN kodas ( - ) iki nuosprendžio, susijusio su civiliniu ieškiniu, įvykdymo.

120Voką su dviem CD nuosprendžiui įsiteisėjus palikti byloje.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Nukentėjusiųjų J. M. pareikštas civilinis ieškinys dėl 15000 eurų... 3. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 4. R. Š. buvo kaltinamas, tačiau išteisintas dėl to, kad, būdamas UAB... 5. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras A. Saunorius... 6. Prokuroras nurodo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas, išteisindamas R.... 7. Apelianto teigimu, iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad 2014-11-16... 8. Apeliantas nurodo, kad teisiamajame posėdyje liudytojas T. L. parodė, jog V.... 9. Teisiamajame posėdyje liudytojas M. J. parodė, kad jis vadovavo atliekant... 10. Prokuroro teigimu, išteisindamas R. Š. Klaipėdos miesto apylinkės teismas... 11. Apeliantas nurodo, kad, kaip pripažino pirmosios instancijos teismas, R. Š.,... 12. Apeliaciniu skundu nukentėjusieji J. M., S. M., A. M., D. M. ir V. S. prašo... 13. Apeliaciniame skunde apeliantai mano, kad baudžiamojoje byloje surinkti... 14. Apeliantai nurodo, kad teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas V.... 15. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas ne tik kad neįvertino V. K.... 16. Apeliantų tvirtinimu, išteisintojo R. Š. duoti parodymai laikytini... 17. Duodamas parodymus teisiamajame posėdyje, išteisintasis R. Š. parodė, kad... 18. Tai, kad būtent R. Š. kartu su bendrovės darbuotojais įrenginėjo vandens... 19. Apeliantų tvirtinimu, teismas nepagrįstai ir neargumentuotai priėmė... 20. Apeliantų įsitikinimu, byloje surinkti ir apeliaciniame skunde aptarti... 21. Atsikirtimuose į apeliacinius skundus išteisintasis R. Š. mano, kad jis... 22. Apeliaciniame teismo posėdyje prokuroras prašė prokuratūros apeliacinį... 23. Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.... 24. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalį... 25. Tiek Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras A. Saunorius, tiek ir... 26. Apeliaciniais skundais ginčijamas įrodymų vertinimas ir faktinių bylos... 27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas... 28. Įrodymų vertinimas ir jų pakankamumas yra pirmosios ir apeliacinės... 29. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas neginčytinai nustatė,... 30. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su... 31. Teisiamajame posėdyje išteisintasis R. Š. parodė, kad jis yra UAB... 32. Iš aptartų išteisintojo R. Š. parodymų nustatyta, kad jis neigė, jog... 33. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas R. Š. taip pat tvirtino,... 34. Papildomos apklausos metu į konkrečius tyrėjos klausimus išteisintasis R.... 35. Iš aptartų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nustatyta, kad... 36. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis R. Š. parodė, kad ( -... 37. Kaip matyti, išteisintasis apklaustas kaip įtariamasis taip pat teigė, kad... 38. Teisiamajame posėdyje liudytojas T. L. parodė, kad įvykio dieną jis buvo... 39. Tačiau tiek išteisintojo R. Š., tiek ir liudytojo T. L. parodymus dėl to,... 40. 2014 m. gruodžio 23 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas V.... 41. 2015 m. birželio 11 d. apklaustas kaip liudytojas pas Klaipėdos miesto... 42. Iš aptartų liudytojo V. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų... 43. Analogiškas įvykio aplinkybes V. K. nurodė ir 2014 m. gruodžio 12 d.... 44. Iš specialisto išvados Nr. G 1194/15(03) turinio nustatyta, kad 2014 m.... 45. Kaip matyti, V. K. tokias pat įvykio aplinkybes parodė ne tik ikiteisminio... 46. 2015 m. birželio 29 d. apklaustas kaip liudytojas R. Š. administracinio... 47. Tokie liudytojo V. K. parodymai vertintini kritiškai. Liudytojas V. K.... 48. Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis V. K. parodė, kad tuo metu jis... 49. Pakeisdamas parodymus nukentėjusysis tvirtino, kad jis UAB „(duomenys... 50. Tam, kad būtų patikrintas nukentėjusiojo V. K. parodymų teisingumas ir... 51. Apeliaciniame teismo posėdyje nukentėjusysis V. K. gailėjosi, kad pakeitė... 52. Kolegijos pirmininkei perskaičius nukentėjusiojo V. K. parodymus, duotus... 53. Kolegijos pirmininkei perskaičius nukentėjusiojo V. K. parodymus, duotus... 54. Kolegijos pirmininkei perskaičius nukentėjusiojo V. K. parodymus, duotus... 55. Kolegijos pirmininkei perskaičius nukentėjusiojo V. K. parodymus, duotus kaip... 56. Kolegijos pirmininkei perskaičius nukentėjusiojo V. K. parodymus, duotus... 57. Kolegijos pirmininkei perskaičius nukentėjusiojo V. K. prašymą Lietuvos... 58. Iš aptartų apeliaciniame teismo posėdyje duotų nukentėjusiojo V. K.... 59. Apeliaciniame teismo posėdyje išteisintojo R. Š. gynėjos advokatės K.... 60. Teisiamajame posėdyje liudytojas R. R. parodė, kad gegužės ar birželio... 61. Apeliaciniame teismo posėdyje liudytojas R. R. taip pat nuosekliai patvirtino... 62. Kolegijos pirmininkei perskaičius liudytojo R. R. parodymus, duotus... 63. Iš aptartų liudytojo R. R. parodymų visumos nustatyta, kad jis nuo pat... 64. Aptarti liudytojo R. R. parodymai visiškai paneigia išteisintojo R. Š.... 65. Teisiamajame posėdyje liudytojas L. V. parodė, kad jis namo, kuriame vyko... 66. Apeliaciniame teismo posėdyje liudytojas L. V. parodė, kad su R. Š. buvo... 67. Iš aptartų liudytojo L. V. parodymų nustatyta, kad liudytojas iš pat... 68. Pagal Lietuvos Respublikos BK 176 straipsnio 1 dalį atsako darbdavys ar jo... 69. Iš nelaimingo atsitikimo darbe akto nustatyta, kad 2014 m. lapkričio 17 d.... 70. Specialisto išvadoje Nr. M 718/14(03) konstatuota, kad T. M. mirties... 71. Iš nelaimingo atsitikimo darbe akte užfiksuotų duomenų aiškiai matyti, kad... 72. Teisiamajame posėdyje apklausta Darbo inspektorė M. G. patvirtino duomenų,... 73. Teisiamajame posėdyje liudytojas M. J. parodė, kad kai iš Bendrojo pagalbos... 74. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas kaip liudytojas ir Klaipėdos APGV... 75. Apeliaciniame teismo posėdyje liudytojas M. Ž. parodė, kad vakare buvo... 76. Kolegijos pirmininkei perskaičius liudytojo M. Ž. parodymus, duotus... 77. Aptarti liudytojų M. J., M. Ž. parodymai taip pat nepaneigia aplinkybės, kad... 78. Atsižvelgdamas į nustatytų ir aptartų aplinkybių visumą, apeliacinės... 79. Pažymėtina, kad pagal Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies 16 straipsnį... 80. Nenumatymas yra tada, kai asmuo nesuvokia, kad jis pažeidžia visuotinai... 81. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis R. Š., būdamas įmonės vadovas... 82. Skirdamas bausmę, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į bendruosius... 83. Skirdamas bausmę R. Š., teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės... 84. Kaltinamasis R. Š. anksčiau neteistas (t. 3, b. l. 77), dirba UAB... 85. Atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo... 86. Apeliaciniu skundu nukentėjusieji J. M., S. M., A. M., D. M. ir V. S. prašė... 87. Iš byloje esančio nukentėjusiųjų J. M., S. M., A. M., D. M. ir V. S.... 88. Pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo,... 89. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra... 90. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į... 91. Šiuo atveju neturtinė žala buvo padaryta dėl nusikaltimo asmens... 92. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo abejoti tuo, kad... 93. Lietuvos Respublikos CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą,... 94. Lietuvos Respublikos CK 6.290 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad socialinio... 95. Šiuo atveju pažymėtina, kad iš teismui pateiktos Valstybinio Socialinio... 96. Kaip matyti, Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos ( - ) skyrius J. M.... 97. Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis S. M. parodė, kad po sūnaus mirties... 98. Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji A. M. parodė, kad brolis dirbo, ji... 99. Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji V. S. parodė, kad jokie pinigai... 100. Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis D. M. parodė, kad su broliu gyveno... 101. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tuo, kad S. M.... 102. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad suformuota teismų praktika neturtinės... 103. 2K-326/2012 ir kt.), tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės... 104. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, vadovaudamasis sąžiningumo,... 105. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje sprendžiami... 106. Kaltė dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo ir kilusių sunkių padarinių buvo... 107. Apeliaciniame teismo posėdyje nukentėjusiųjų S. M., A. M., V. S., D. M.... 108. Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę... 109. Iš mokėjimo nurodymo matyti, kad S. M. per banką advokatui D. Žiedui... 110. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, Klaipėdos miesto apylinkės... 111. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 329 straipsnio 2 punktu, kolegija... 112. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. nuosprendį R. Š.... 113. R. Š. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal Lietuvos Respublikos BK 176... 114. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos... 115. R. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą... 116. Priteisti iš civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“... 117. Civilinio ieškinio dalį dėl nukentėjusiajai J. M. 3347,64 Eur turtinės ir... 118. Iš nuteistojo R. Š. priteisti nukentėjusiajam S. M. 1400 Eur proceso... 119. Palikti apribotas civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“... 120. Voką su dviem CD nuosprendžiui įsiteisėjus palikti byloje....