Byla 2K-572/2013
Dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nuosprendžio, kuriuo J. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 176 straipsnio 1 dalį 40 MGL (5200 Lt) dydžio bauda

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Rimanto Baumilo, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Alvydo Pikelio, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. K. kasacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nuosprendžio, kuriuo J. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 176 straipsnio 1 dalį 40 MGL (5200 Lt) dydžio bauda.

2Iš dalies patenkinus civilinį ieškinį priteista iš UAB „D“ D. M. 20 000 Lt, G. Č. ir E. M. po 10 000 Lt kiekvienam neturtinei žalai atlyginti; likusi civilinio ieškinio dalis atmesta.

3Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 15 d. nutartimi nuteistojo J. K. apeliacinis skundas atmestas.

4Teisėjų kolegija,

Nustatė

5J. K. nuteistas už tai, kad, eidamas UAB „D“, įmonės kodas ( - ), registracijos adresas: Kupiškio r., ( - ), generalinio direktoriaus pareigas, t. y. būdamas darbdaviui UAB „D.“ atstovaujančiu asmeniu ir pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (2003 m. liepos 1 d. įstatymo redakcija) 11 straipsnio reikalavimus privalėdamas užtikrinti darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, neįvykdė savo pareigų, dėl to 2009 m. kovo 25 d. 14.45 val. UAB „D.“ durpių perdirbimo ceche įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu UAB „D.“ durpyno darbininkas A. M. buvo sunkiai sužalotas ir dėl patirtų sužalojimų 2009 m. balandžio 24 d. mirė.

6J. K., pažeisdamas Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (2003 m. liepos 1 d. įstatymo redakcija) 30 straipsnio reikalavimus, UAB „D.“ durpių perdirbimo ceche Vokietijos firmai „W.“ „S.“ atliekant durpių perdirbimo ceche durpių gamybos įrengimų, durpių sijojimo linijų elektrinės dalies paleidimo derinimo darbus, šių darbų atlikimo laikotarpiu neorganizavo darbų taip, kad būtų garantuota visų darbuotojų darbų sauga ir sveikata, t. y. nepaskyrė darbdaviui atstovaujančio asmens (koordinatoriaus), kuris praneštų Vokietijos firmos „W“ „S.“ atstovui apie galimus pavojus, riziką atliekant gamybos įrenginių derinimo darbus durpių perdirbimo ceche, dėl to Vokietijos firmos atstovui 2009 m. kovo 25 d. 14.30 val. sustabdžius durpių gamybos įrengimų ir durpių sijojimo liniją, jis nebuvo informuotas apie tai, kad įmonės darbininkai, sustabdžius durpių sijojimo liniją, atliks transporterio sandarinimo darbus, dėl to 2009 m. kovo 25 d. 14.45 val. Kupiškio r., UAB „D.“, esančios ( - ), durpių perdirbimo ceche durpyno darbininkui A. M. atliekant transporterio juostos sandarinimo detalės prijungimą, jos montavimo metu detalei išslydus iš jo rankų bei jam nugara atsigulus ir galva atsirėmus į durpių numetimo aulą ant išilginio transporterio ir bandant ranka pasiekti detalę, tuo metu Vokietijos firmos atstovui atlikus linijos derinimo darbus, įsijungė išilginis transporteris, kuris prirėmė A. M. galvą prie aulo, dėl to A. M. buvo sunkiai sužalotas ir paguldytas į VšĮ Panevėžio apskrities ligoninę, kur 2009 m. balandžio 24 d. mirė dėl stipraus nugaros sumušimo ir suspaudimo, pasireiškusio stuburo IV, V, VI krūtininių slankstelių lūžiais su nugaros smegenų kanalo susiaurėjimu, širdies sumušimu, tai komplikavosi trauminiu nugaros smegenų mielitu, kvėpavimo funkcijos ir širdies veiklos nepakankamumu, kraujo susikaupimu krūtinplėvės ertmėje.

7Kasaciniu skundu nuteistasis J. K. prašo panaikinti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nuosprendį bei Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gegužės 15 d. nutartį panaikinti ir bylą jam nutraukti.

8Kasatorius nurodo, jog teismas išnagrinėjo bylą neišsamiai ir šališkai, neteisingai atskleidė nelaimingo atsitikimo objektyviuosius požymius, nepagrįstai nustatė, kad jo veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 176 straipsnio 1 dalyje, sudėtis (BK 2 straipsnio 4 dalis, BPK 20 straipsnio 5 dalis).

9Kasatorius nesutinka su teismo išvada, kad jis pažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 30 straipsnį, nes nepaskyrė koordinatoriaus ir dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas: „... koordinatorius būtų turėjęs užtikrinti UAB „D.“ remonto baro darbuotojams tinkamą darbo vietos parengimą – elektros išjungimą bei įspėjamųjų ženklų iškabinimą, duoti leidimą remonto baro darbuotojams pradėti atlikti remonto darbus bei apie jų atliekamus darbus informuoti Vokietijos firmos atstovą, jei Vokietijos firmos atstovui būtų pranešta, kad jam stabdžius liniją derinimo darbams, sustabdytoje linijoje atlieka remonto darbus ir įmonės darbininkai, transporteris nebūtų atsitiktinai įjungtas“. Kasatorius pažymi, jog tokią teismo motyvaciją paneigia bylos aplinkybės, patvirtinančios, kad jis, kaip įmonės vadovas, savo įsakymais buvo tinkamai nustatęs remonto darbų atlikimo tvarką, kas ir kaip privalo atlikti tuos darbus, juos kontroliuoti, t. y.: įrenginių remonto darbus organizuoja, teikia darbuotojams užduotis, rūpinasi, kad būtų pakabinti įspėjamieji draudžiamieji ženklai, kontroliuoja, kaip vykdomi remonto darbai, kaip laikomasi darbo saugos reikalavimų – remonto baro vedėjas (UAB „D.“ remonto baro vedėjo pareiginių nuostatų 2.5, 2.7,4.2 punktai); durpių perdirbimo ceche veiklą kontroliuoja, atsako už darbo drausmę, darbininkų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymąsi, įrangos gedimų atveju stabdo jų darbą – durpių perdirbimo cecho viršininkas (Durpių perdirbimo cecho viršininko pareiginių nuostatų 1.2, 2.6 punktai); įrengimų atjungimą ir įjungimą jų remonto laikotarpiu turi teisę atlikti tik elektrikas (UAB „D.“ šaltkalvio remontininko saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 73 (toliau – Instrukcija Nr. 73) 4.14 punktas); remonto darbus turi teisę atlikti atestuoti remonto baro šaltkalviai, remontininkai laikantis darbų saugos reikalavimų: prieš atliekant ir atliekant transporterio remonto darbus turi būti visa durpių sijojimo linija atjungta nuo elektros grandinės, o išjungimą ir įjungimą turi daryti tik elektrikas (UAB „D.“ Aptarnaujančio juostinius, griebtuvinius, sraigtinius transporterius bei separatorius ir vibrosietus saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 67 (toliau –Instrukcija Nr. 67) 4.1.6 punktas, Instrukcijos Nr. 73 4.14 punktas); prieš atliekant ir atliekant transporterio remonto darbus būtina įsitikinti, ar įrengimas yra tikrai atjungtas nuo elektros energijos įtampos ir ar yra pakabinti įspėjantys draudžiamieji užrašai: „Nejungti – dirba žmonės“ (Instrukcijos Nr. 67 4.1.7 punktas); pradėti remonto darbus galima tik įsitikinus, kad įrengimas visiškai išjungtas (Instrukcijos Nr. 73 5.15 punktas); pastebėjus bet kokius nesklandumus, trūkumus bei gedimus darbą pradėti griežtai draudžiama, o apie tai reikia nedelsiant pranešti vadovams (Instrukcijos Nr. 67 3.2 punktas); draudžiama vaikščioti transporterio juosta, atlikti remontą pavojingoje zonoje, nežiūrint į tai, ar transporteris veikia ar yra išjungtas (Instrukcijos Nr. 67 4.1.5 punktas, Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1999 m gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102, 4.1.19, 2.12 punktai); durpių perdirbimo cecho viršininku buvo paskirtas V. B., remonto baro vedėju – S. Č., elektriku – M. S., remonto baro darbininkais – nukentėjusysis A. M. ir kt.

10Kasatorius pažymi, kad transporterio juostos sandarinimas, kurį atliekant įvyko nelaimingas atsitikimas, buvo eilinis, nesudėtingas darbas, kuriam atlikti nereikėjo nei jo, kaip įmonės vadovo, sutikimo, nei leidimo, nei nurodymo darbams atlikti – tai buvo, kaip nurodyta atitinkamų darbuotojų pareiginiuose nuostatuose, durpių perdirbimo cecho viršininko, remonto baro vedėjo pareiga, teisė, kompetencija. Byloje nustatyta, kad įmonės darbuotojai pažeidė nustatytą remonto darbų atlikimo tvarką, darbų saugos reikalavimus: prieš darbų pradžią linija nebuvo atjungta nuo elektros grandinės, darbuotojai neįsitikino, ar linija atjungta nuo elektros grandinės, ar yra pakabinti įspėjamieji užrašai, ir pradėjo vykdyti darbus, kurių metu įkritus detalei į remontuojamą transporterį nukentėjusysis A. M. darbų nesustabdė, nepranešė apie tai savo viršininkui, tačiau užlipo ir atsigulė ant transporterio juostos, dirbo pavojingoje zonoje, dėl to ir buvo sužalotas.

11Kasatorius nesutinka su teismo išvada, kad tarp koordinatoriaus nepaskyrimo ir nelaimingo atsitikimo kilimo buvo ryšys. Teismas nepateikė motyvų, kodėl transporteris nebūtų įsijungęs, jei Vokietijos firmos atstovui būtų pranešta, kad sustabdytoje linijoje įmonės darbininkai atlieka remonto darbus. Nustatyta, kad linija buvo atjungta dėl Vokietijos firmos atstovo atliekamų įrengimų derinimo darbų, o ne dėl remonto baro darbuotojų darbų. Byloje nėra duomenų, kad Vokietijos firmos atstovas būtų turėjęs teisę, pareigą ar kompetenciją kuriuo nors būdu dalyvauti įrenginio remonto darbuose. Įmonės darbuotojai (remonto baro vedėjas, durpių perdirbimo cecho viršininkas, elektrikas) žinojo apie remonto baro darbuotojų darbą remontuoti transporterį, remonto baro vedėjas davė užduotis transporterio remonto darbams, durpių perdirbimo cecho viršininkas nurodė laiką darbams atlikti, taigi jie privalėjo atlikti kitus veiksmus, tarp kurių ir pasirūpinti, kad linija būtų atjungta nuo elektros grandinės, pakabinti įspėjamieji užrašai, kontroliuoti darbų saugos reikalavimų laikymąsi. Jiems nereikėjo jokio papildomo nurodymo tokius darbus atlikti, nes tai buvo jų tiesioginės pareigos, nurodytos darbų atlikimo instrukcijose, jų pareiginiuose nuostatuose.

12Kasatorius, remdamasis kasacine nutartimi baudžiamoje byloje Nr. 2K-597/2011, nurodo, kad teismas neįvertino byloje nustatytų darbų saugos reikalavimų pažeidimų dalies, kitus vertino neteisingai. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis pažeidė darbų saugos reikalavimus: pradėjo ir vykdė darbus neįsitikinęs, ar linija atjungta nuo elektros grandinės, nesant įspėjamųjų užrašų, atsiradus nesklandumams (nebuvo įspėjamųjų užrašų, remonto metu detalė įkrito į transporterį) nenutraukė darbų, nepranešė vadovams, esant kategoriškam draudimui užlipo ir atsigulė ant transporterio juostos, dirbo pavojingoje zonoje. Kasatorius nesutinka su teismo išvada, kad nukentėjusiojo A. M. neatsargumas ir darbo saugos reikalavimų nesilaikymas nebuvo susijęs tiesioginiu priežastiniu ryšiu su nelaimingu atsitikimu ir jo padariniais. Teismas neįvertino A. M. pažeidimų pobūdžio, jų santykio su reikalavimo atjungti transporterį nuo elektros grandinės pažeidimu. Nukentėjusysis buvo atestuotas IV kategorijos šaltkalvis, žinojo nurodytus reikalavimus ir privalėjo jų laikytis.

13Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas išvadas dėl priežastinio ryšio nustatymo motyvavo teismo techninės darbų saugos ekspertizės išvada: „Ekspertizės akte yra pateikta išvada, kad A. M. pažeidė teisės aktų reikalavimus, tačiau nurodyta, jog tai įtakos nelaimingo atsitikimo kilimui turėjo organizaciniu požiūriu – jeigu transporteris būtų tinkamai atjungtas, jis negalėtų būti įjungtas atsitiktinai, programiniu būdu paleidžiant durpių sijojimo rangą“, dėl to, teismo nuomone, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 30 straipsnio nesilaikymas buvo susijęs priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais. Kasatorius pažymi, kad tokia teismo argumentacija nepagrįsta. Teismo ekspertizės akte yra nurodyta visiškai kitaip, nei rašoma teismo nutartyje: „A. M. veiksmai atliekant 2009 m. kovo 25 d. UAB „D.“ durpių gamybos ceche remonto darbus neatitiko norminių teisės aktų reikalavimų – prieš darbo pradžią jis neįsitikino, ar įrenginys yra atjungtas nuo elektros grandinės, ar imtasi priemonių nuo atsitiktinio įjungimo, ar yra iškabinti draudžiamieji įspėjamieji ženklai. Organizaciniu požiūriu tai turėjo įtakos nelaimingo atsitikimo kilimui, jeigu transporteris būtų tinkamai atjungtas, tai jis negalėtų būti įjungtas atsitiktinai, programiniu būdu paleidžiant visą durpių sijojimo liniją“. Be to, teismas nevertino kitos šios ekspertizės išvados dalies, patvirtinančios, kad nelaimingam atsitikimui kilti įtakos turėjo ne tik tai, jog nebuvo paskirtas koordinatorius, bet ir kiti nustatyti darbų saugos reikalavimų pažeidimai: „Organizaciniu požiūriu įtakos nelaimingam atsitikimui turėjo tai, kad nebuvo paskirtas darbdaviui atstovaujantis asmuo (koordinatorius) ir darbuotojai nebuvo informuoti apie pavojų atliekant darbus toje pačioje darbo vietoje tuo pačiu metu; tai, kad prieš pradedant įrenginio remonto darbus, šaltkalvis neįsitikino, ar įrenginys tinkamai atjungtas nuo elektros įtampos šaltinio; tai, kad nebuvo pasirinktas saugus sandarinimo juostos montavimo būdas“. Be to, neatsižvelgta į tai, kad pagal įmonėje nustatytą tvarką darbus privalėjo organizuoti, kontroliuoti, kaip laikomasi darbų saugos reikalavimų, paskirti įmonės darbuotojai ir jie žinojo tiek apie Vokietijos firmos atstovo darbus, tiek ir apie remonto baro darbuotojų darbus, o Vokietijos firmos atstovas neturėjo nei teisės, nei pareigos, nei kompetencijos šiuose darbuose, todėl pranešimas jam apie remonto baro darbuotojų atliekamus darbus negalėjo turėti kokios nors reikšmės. Akivaizdu, kad bet kuris byloje nustatytas darbų organizavimo tvarkos, darbų saugos reikalavimų pažeidimas buvo susijęs priežastiniu ryšiu su nelaimingo atsitikimo kilimu.

14Be to, kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad 2010 m. gruodžio 2 d. buvo pakeistas Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 30 straipsnis ir panaikintas reikalavimas skirti koordinatorių. Tai įrodo, kad, įstatymo leidėjo nuomone, reikalavimas skirti koordinatorių buvo perteklinis. Visais atvejais įmonėje turi būti nustatyta darbų organizavimo, vykdymo tvarka, turi būti paskirti darbuotojai, kurie užtikrintų jų atlikimą, ir nėra jokio poreikio dar papildomai skirti koordinatorių. Ši aplinkybė patvirtina, kad koordinatoriaus nepaskyrimas buvo tik formalus pažeidimas, neturintis ir negalėjęs turėti priežastinio ryšio su nelaimingo atsitikimo kilimu.

15Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Alinskas atsiliepimu į nuteistojo J. K. kasacinį skundą prašo jį atmesti.

16Prokuroras nurodo, kad kasatorius pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 176 straipsnio l dalį. Kasaciniame skunde, be formaliai nurodyto apskundimo pagrindo (BPK 369 straipsnio 3 dalis), gausu teiginių apie tai, kad teismai neteisingai nustatė bylos aplinkybes, neįrodė kasatoriaus kaltės, netinkamai vertino atskirus bylos duomenis ir pan. Skunde išdėstyti subjektyviu aplinkybių vertinimu paremti teiginiai, kuriais siekiama pagrįsti versiją, kad nelaimingo atsitikimo priežastimi buvo neteisėti paties nukentėjusiojo veiksmai, nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas, nes bylos duomenų tyrimo ir vertinimo, aplinkybių nustatymo klausimai yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų proceso nagrinėjimo dalykas.

17Prokuroro manymu, skundo teiginiai dėl esminių proceso pažeidimų yra deklaratyvūs. Baudžiamosios bylos medžiaga nesudaro pagrindo teigti, kad nagrinėjant bylą buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. Pirmosios instancijos teismas visas kasatoriaus nurodytas aplinkybes tyrė ir vertino, padarydamas dėl jų išvadas, atitinkančias faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas pateikė motyvuotas išvadas dėl apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, kurie pakartoti ir kasaciniame skunde. Teismai, vertindami bylos įrodymus, tinkamai vadovavosi BPK 20 straipsnio nuostatomis, J. K. kaltę pagrindė teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, išsamiai aptarę ir įvertinę tiek kaltinančius, tiek teisinančius įrodymus, motyvavo, kodėl rėmėsi vienais įrodymais ir atmetė kitus. Teismas, įvertinęs liudytojų parodymus, ekspertizės aktą, nelaimingo atsitikimo darbe akto duomenis, kitą bylos medžiagą, pagrįstai konstatavo, kad jie sudaro pagrindą išvadai, jog būtent darbų saugos įstatymo reikalavimų, numatytų Darbų saugos ir sveikatos įstatymo 30 straipsnyje, nesilaikymas buvo susijęs priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais, t. y. dirbant dviejų darbdavių darbuotojams vienoje vietoje darbai nebuvo organizuojami taip, kad būtų užtikrinta visų darbuotojų darbų sauga ir sveikata, nepaskyrus darbdaviui atstovaujančio asmens remonto baro darbuotojams, Vokietijos įmonės darbuotojui, ir nebuvo pranešta apie galimus pavojus bei riziką atliekant darbus, dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas.

18Atsiliepime nurodoma, kad esminis kasatoriaus skundo argumentas yra tas, jog nepaskyrimas darbdaviui atstovaujančio asmens nėra susijęs tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais, o būtent darbuotojo A. M. Šaltkalvio remontininko saugos ir sveikatos instrukcijoje numatytų reikalavimų nesilaikymas lėmė nelaimingo įvykio kilimą, taip pat netinkamas padalinių vadovų S. Č. ir V. B., kurie atsakingi už padalinių darbuotojų darbo saugą, pareigų atlikimas. Prokuroras pažymi, kad ši versija nuosprendyje išanalizuota ir motyvuotai paneigta. Teismai padarė pagrįstą išvadą, kad J. K., būdamas darbdaviui UAB „D.“ atstovaujančiu asmeniu, privalėdamas užtikrinti darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimus, nevykdė savo pareigų – pažeisdamas Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 30 straipsnio reikalavimus neorganizavo darbų taip, kad būtų užtikrinta visų darbuotojų sauga ir sveikata – nepaskyrė darbdaviui atstovaujančio asmens, dėl to 2009 m. kovo 25 d. įvyko nelaimingas atsitikimas – buvo sunkiai sužalotas bendrovės darbuotojas A. M., kuris 2009 m. balandžio 24 d. dėl patirtų sužalojimų mirė. Kartu motyvuotai pažymėta, kad esant situacijai, kai toje pačioje vietoje dirbo kelių darbdavių darbuotojai, J. K. turėjo tiesioginę pareigą skirti darbdaviui atstovaujantį asmenį siekiant sudaryti saugias darbo sąlygas darbuotojams. Saugias darbui ir sveikatai sąlygas turėjo sudaryti paskirtas UAB „D.“ atstovas. Bylą nagrinėję teismai tinkamai ištyrė ir patikrino visas esmines bylos aplinkybes, įrodymus įvertino, laikydamiesi BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Tai, kad kasatorius ir teismas skirtingai įvertino įrodymus, nėra pagrindas laikyti, jog buvo padaryta esminių BPK pažeidimų.

19Nukentėjusioji G. Č. atsiliepimu į nuteistojo J. K. kasacinį skundą prašo jį atmesti.

20Nukentėjusioji nurodo, kad abiejų instancijų teismai padarė teisingą išvadą, jog J. K., būdamas darbdaviui UAB „D.“ atstovaujančiu asmeniu, pažeisdamas Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 30 straipsnio reikalavimus, neorganizavo darbų taip, kad būtų užtikrinta visų darbuotojų sauga ir sveikata: nepaskyrė darbdaviui atstovaujančio asmens, dėl to įvykus nelaimingam atsitikimui buvo sunkiai sužalotas darbuotojas A. M., kuris dėl patirtų sužalojimų mirė. Teismai tinkamai įvertino ištirtus įrodymus ir pagrįstai konstatavo priežastinį ryšį tarp koordinatoriaus nepaskyrimo įmonėje dirbant dviem darbdaviams ir kilusio nelaimingo atsitikimo. Įrodymais neginčijamai patvirtinta, kad būtent O. D. (O. D.) žinojo, jog durpių gamybos įrenginiai buvo tik sustabdyti, tačiau elektra nebuvo atjungta ir pašalinus programos klaidas linija įsijungė, o O. D. nebuvo informuotas, jog šiame ceche darbininkai vykdys remonto darbus.

212011 m. balandžio 15 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto Nr. 11-195 (11) išvadose nurodyta, kad nelaimingo atsitikimo UAB „D.“ durpių perdirbimo ceche technine priežastimi buvo tai, jog prieš atliekant įrenginio remontą (juostinio transporterio sandarinimo darbus) įrenginys nebuvo tinkamai išjungtas iš elektros tinklo, todėl Panevėžio apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog nesant paskirto darbdaviui atstovaujančio asmens nebuvo užtikrintas tinkamas elektros išjungimas. Teismai pagrįstai konstatavo, kad klausydami M. S. nurodymų remonto baro darbuotojai patys siekė užsitikrinti remonto darbų saugumą, tačiau būtent dėl darbdaviui atstovaujančio asmens nebuvimo remonto baro darbuotojai negalėjo tinkamai įsitikinti, ar remontuojami įrenginiai yra tinkamai išjungti ir nebus įjungti atliekant darbus. Vertindami šias aplinkybes teismai konstatavo, kad A. M. padaryti jo darbo instrukcijų pažeidimai nebuvo susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su nelaimingo atsitikimo kilimu. Tokios teismų išvados yra pagrįstos, nes bylos duomenys (M. S., N. Č., R. P. parodymai) leidžia kategoriškai teigti, kad A. M. turėjo pagrindą tikėti, jog remontuojamas įrenginys yra tinkamai atjungtas nuo elektros grandinės. Juo labiau kad su A. M. dirbę N. Č., R. P. taip pat buvo įsitikinę, kad įrenginys – durpių sijojimo linija – yra atjungta nuo elektros grandinės ir dirbti yra saugu. Byloje nenustatyta, kad dėl įrenginio atjungimo jiems būtų kilę kokių abejonių: Instrukcijos Nr. 73 4.14 punkte numatyta, jog įrenginio išjungimą ir įjungimą daro tik elektrikas; bendrovės elektrošaltkalvis M. S. rankomis jiems parodė, kad įrenginys yra atjungtas nuo elektros. Be to, teismai išvadą dėl J. K. kaltės padarius kaltinime nurodytą veiką pagrindė ir liudytojų parodymais, nelaimingo atsitikimo darbe akto duomenis, kita bylos medžiaga.

22Nukentėjusioji nurodo, kad, priešingai nei teigia kasatorius, teismai visas bylos aplinkybes ištyrė išsamiai ir nešališkai, bylos įrodymai gauti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, jų patikimumas, leistinumas, pakankamumas teisminio proceso metu patikrintas BPK nustatytomis priemonėmis. Nukentėjusioji pažymi, kad kasatoriaus argumentai, jog Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 30 straipsnis 2010 m. gruodžio 2 d. buvo pakeistas ir reikalavimas skirti koordinatorių panaikintas, neturi įtakos J. K. padarytiems šio įstatymo pažeidimams, nes ir pakeitus įstatymą jame nurodyta, kad: „Du ir daugiau darbdavių, atlikdami darbus toje pačioje darbo vietoje ar darbo vietose, organizuoja darbą taip, kad būtų garantuota visų darbuotojų sauga ir sveikata, neatsižvelgiant į tai, kuriam darbdaviui darbuotojas dirba. Siekdami apsaugoti darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, darbdaviai bendradarbiauja ir koordinuoja veiksmus, įgyvendindami darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nuostatas, ir informuoja vienas kitą, darbuotojų atstovus, darbuotojų atstovus saugai ir sveikatai bei darbuotojus apie galimus pavojus ir rizikos veiksnius, prireikus parengia bendradarbiavimo ir veiksmų koordinavimo tvarkos aprašą“, t. y. jog būtent darbdavys (ar jo atstovas) yra atsakingas už tinkamą darbų organizavimą.

23Be to, nukentėjusioji atkreipia dėmesį į tai, kad kasatorius, teigdamas, jog teismų išvados padarytos neatsižvelgiant į svarbias aplinkybes, netinkamai vertinant įrodymus, netinkamai nustatytas priežastinis ryšys tarp padarytų pažeidimų ir padarinių, nesukonkretina, kokias BPK nuostatas teismai iš esmės pažeidė. Dėl to kasacinis skundas, kuriuo prašoma kitaip įvertinti įrodymus ir padaryti kitokias išvadas, negali būti tenkinamas, nesant pagrindo konstatuoti, kad proceso metu buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, turėję įtakos teisingo sprendimo priėmimui.

24Civilinio atsakovo UAB „D.“ atstovė N. L. atsiliepimu į nuteistojo J. K. kasacinį skundą prašo jį patenkinti.

25Atsiliepime nurodoma, kad teismai neišsamiai ir šališkai išnagrinėjo bylą, klaidingai vertino nelaimingo atsitikimo objektyviąją pusę, padarė nepagrįstą išvadą, jog nelaimingas atsitikimas kilo dėl to, kad buvo pažeistas Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 30 straipsnis (2003 m. liepos 1 d. įstatymo redakcija), o ne dėl kitų byloje nustatytų darbų saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimų pažeidimų, kuriuos padarė kiti asmenys. Teismas nurodė, kad J. K. padarytas minėtos normos pažeidimas reiškėsi tuo, kad jis nepaskyrė darbdaviui atstovaujančio asmens (koordinatoriaus), kuris praneštų Vokietijos firmos, kuri vykdė UAB „D.“ durpių perdirbimo ceche durpių gamybos įrengimų, durpių sijojimo linijų elektrinės dalies paleidimo derinimo darbus, atstovui apie galimus pavojus, riziką, atliekant gamybos įrenginių derinimo darbus durpių perdirbimo ceche. Civilinio atsakovo atstovė nesutinka su išvada, kad tarp koordinatoriaus nepaskyrimo ir dėl nelaimingo atsitikimo atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Teismas neįvertino, kad bendrovės generalinis direktorius J. K. buvo paskyręs durpių perdirbimo cecho viršininką V. B. ir remonto baro vedėją S. Č. atlikti tas funkcijas, kurias būtų turėjęs atlikti Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 30 straipsnio tvarka paskirtas koordinatorius, ir šiems asmenims buvo žinoma apie Vokietijos firmos atstovo darbą, bendrovės darbuotojų (tarp jų ir nukentėjusiojo A. M.) darbą atliekant transporterio remonto darbus. Byloje nustatyta, kad transporterio remonto darbai bendrovėje buvo detaliai reglamentuoti: jie galėjo būti atliekami tik remonto baro vedėjo pavedimu, suderinus su durpių perdirbimo cecho viršininku ir pagal nustatytas darbų saugos taisykles (būtinai atjungus įrenginį nuo elektros grandinės), kad tai turėjo teisę atlikti tik elektrikas, o remonto baro darbininkai privalėjo įsitikinti, ar įrenginys atjungtas nuo elektros grandinės, ar pakabintos perspėjančios lentelės. Vokietijos firmos atstovas neturėjo nei teisės, nei pareigos, nei kompetencijos atjungti įrengimą nuo elektros grandinės transporterio remonto darbams. Nepranešimas Vokietijos firmos atstovui apie transporterio remonto darbus nebūtų turėjęs ir neturėjo jokios reikšmės nelaimingam atsitikimui kilti. Faktiškai koordinatoriaus funkcijos ir užduotis buvo atlikta, o jo nepaskyrimas vertintinas tik kaip formalus pažeidimas, neturėjęs ir negalėjęs turėti jokio priežastinio ryšio su nelaimingo atsitikimo kilimu, jo padariniais. Koordinatoriaus paskyrimas tokiais atvejais aiškiai perteklinis, tai pripažino ir įstatymų leidėjas, 2010 m. gruodžio 2 d. pakeisdamas Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2003 m. liepos 1 d. 30 straipsnio redakciją. Dėl to pagal galiojančią 30 straipsnio redakciją nebūtų jokio pagrindo apkaltinti J. K. šio straipsnio pažeidimu, o kartu nuteisti jį pagal BK 176 straipsnio 1 dalį.

26Nustatyta, kad vykdant transporterio remonto darbus nebuvo laikomasi UAB „D.“ nustatytos darbų organizavimo, atlikimo tvarkos, darbų saugos reikalavimų. Nukentėjusysis A. M. buvo patyręs, atestuotas šaltkalvis–remontininkas, supažindintas su visais darbų saugos reikalavimais, tačiau jų nesilaikė: atvykęs į darbo vietą nepatikrino ir neįsitikino, ar transporteris, kurį atvyko remontuoti, yra atjungtas nuo elektros grandinės, matė, kad nėra pakabintų draudžiančių dirbti lentelių, tačiau neatsisakė pradėti darbų, nepranešė apie tai savo vadovams ir pradėjo dirbti. Be to, atlikdamas darbus pažeidė kategorišką draudimą nelipti ant remontuojamo transporterio: ne tik užlipo ant jo, bet ir atsigulė, ir tai buvo tiesioginė nelaimingo atsitikimo kilimo priežastimi.

27Atsiliepime atkreipiamas dėmesys, kad bendrovės generalinio direktoriaus J. K. įsakymais labai detaliai reglamentuotas darbų organizavimas, darbų sauga (tarp jų ir tų, kurių metų įvyko nelaimingas atsitikimas), paskirtas asmuo, atsakingas už darbuotojų saugaus darbo instruktavimą, įsteigta UAB „D.“ Darbuotojų saugos ir sveikatos tarnyba, sudaryta sutartis su konsultacine darbų saugos IĮ „Z.“ dėl bendrovės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijų jai perdavimo. Akivaizdu, kad bendrovės generalinis direktorius J. K. tinkamai vykdė savo pareigas, nėra jokių įrodymų, kad jis pažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnį.

28Kasacinis skundas atmestinas.

29Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 176 straipsnio 1 dalį

30BK 176 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra blanketinė, todėl, taikant šią normą, būtina nustatyti, kokie darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe įstatymų reikalavimai buvo pažeisti. Pagal šį BK straipsnį atsako tik specialūs subjektai – darbdaviai ir kiti jo įgalioti asmenys, kurie dėl savo tarnybinės padėties ar specialių įgaliojimų yra atsakingi už saugą darbe, saugos darbe norminių aktų laikymąsi. Todėl nagrinėjant bylą kiekvienu konkrečiu atveju turi būti analizuojami tie įstatymai ir poįstatyminiai bei lokalinio pobūdžio teisės aktai, kuriuose įtvirtintos konkrečios darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui nustatytos pareigos, sprendžiama, ar tų pareigų buvo laikomasi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-154/2012).

31Pateiktame kasaciniame skunde vienpusiškai nagrinėjamos nelaimingo atsitikimo darbe priežastys, teisiniai argumentai pateikiami selektyviai akcentuojant A. M. neatsargius veiksmus, šių veiksmų priežastingumą dėl nelaimingo atsitikimo darbe ir kilusių padarinių. Taip pat skunde kritikuojamas nuteisimo pagrindas. Teigiama, jog UAB „D.“ vietinio (lokalinio) pobūdžio teisės aktuose – remonto baro vedėjo pareiginiuose nuostatuose, durpių perdirbimo cecho viršininko pareiginiuose nuostatuose, šaltkalvio remontininko saugos ir sveikatos instrukcijoje buvo numatytos visos reikalingos saugos priemonės ir už jų laikymąsi buvo atsakingi cecho viršininkas V. B., remonto baro vedėjas S. Č., elektrikas M. S., taip pat ir pats nukentėjusysis A. M..

32Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 28 straipsnis nustato, kad kolektyvinių darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių įrengimas darbo vietose ir (ar) darbo patalpose turi būti numatomas darbo ar gamybos technologinių procesų projektavimo metu, įvertinant darbo ar gamybos procesuose naudojamas medžiagas, darbo priemones ir galimus rizikos veiksnius. Pasikeitus darbo, technologiniams procesams ar pradėjus naudoti medžiagas, darbo priemones, darbdavys, įvertinęs profesinę riziką, prireikus tobulina esamas ir (ar) įrengia naujas kolektyvines apsaugos priemones. Ši įstatymo nuostata įtvirtina darbdavio ar jam atstovaujančio asmens pareigą įdiegti būtinas technines darbo apsaugos priemones.

33Remiantis teismo proceso metu išnagrinėtais darbų saugos aktais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimuose teisingai pažymėta, jog prieš įjungiant elektros sistemą įmonėje ir paleidžiant gamybinius agregatus prie jų esantys asmenys turėjo būti įspėjami garsiniu ar šviesos signalu. Tą dieną, kai įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, įmonėje buvo diegiama nauja gamybinė linija. Iš Vokietijos įmonės „W.“ buvo atvykęs darbuotojas ir dirbo derinant naują liniją. Teismai teisingai šią aplinkybę įvertino kaip neįprastinę, kad įmonėje buvo vykdoma dviejų atskirų darbdavių veikla. Tokiam atvejui sureguliuoti Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme tuo metu galiojusios redakcijos 30 straipsnyje nustatytos dviejų ir daugiau darbdavių pareigos organizuojant darbus toje pačioje įmonėje, darbo vietoje:

341. Du ir daugiau darbdavių, atlikdami darbus toje pačioje įmonėje, įmonės padalinyje ar darbo vietoje, organizuoja darbą taip, kad būtų garantuota visų darbuotojų sauga ir sveikata, neatsižvelgiant į tai, kurio darbdavio žinioje darbuotojas dirba.

352. Darbdaviams atstovaujantys asmenys, organizuodami darbus toje pačioje įmonėje ar darbo vietoje ir siekdami apsaugoti darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, paskiria darbdaviui atstovaujantį asmenį, kurio vadovaujamoje įmonėje atliekami darbai kitai darbdavių veiklai sudarant darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas koordinuoti. Darbdaviams atstovaujantys asmenys praneša vienas kitam bei darbuotojams apie galimus pavojus, riziką atliekant darbus toje pačioje įmonėje, įmonės padalinyje ar darbo vietoje.

363. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyto darbdaviui atstovaujančio asmens paskyrimas įforminamas raštišku darbdaviams atstovaujančių asmenų susitarimu.

37Taigi įmonėje nebuvo įdiegtos reikiamos techninės apsaugos priemonės, kurios tinkamai informuotų prie įrengimų esančius asmenis apie agregatų įjungimą ir darbo pradžią. Kadangi UAB „D.“ laikinai buvo vykdoma dviejų įmonių veikla, kurių darbuotojai vykdė skirtingas užduotis su darbo įrengimais ir neturėjo tikslios informacijos apie kitos pusės atliekamus veiksmus, tai šių darbuotojų veikla privalėjo būti tarpusavyje koordinuojama saugumo reikalavimų tikslais. Atmestinas kasacinio skundo teiginys, jog nebuvo reikalo koordinuoti dviejų darbuotojų veiklos. Iš bylos proceso metu nustatytų aplinkybių matyti, kad UAB „D.“ teritorija didelė, joje dirbęs Vokietijos įmonės „W.“ darbuotojas O. D. nieko nežinojo apie N. Č., A. M. ir R. P., dirbusius prie durpių transporterio. Be to, kaip patvirtina teismų ištirti įrodymai, N. Č., A. M. ir R. P. buvo informuoti, kad UAB „D.“ įrengimai 14.30 val. sustabdomi pusei valandos derinimo darbams, todėl jie tikriausiai tikėjosi per tą laiką atlikti transporterio sandarinimo darbus, tačiau gamybinė linija buvo paleista anksčiau, neįspėjus, gamybinėje teritorijoje dirbusių asmenų, todėl 14.45 val. prie durpių transporterio įvyko nelaimingas atsitikimas.

38Kasaciniame skunde nepagrįstai susiaurinamos nuteistojo įgaliojimų apimtis teigiant, kad transporterio juostos sandarinimui, kurį atliko nukentėjusysis A. M., nebuvo reikalingas įmonės vadovo J. K. leidimas, sutikimas ar nurodymas. Iš tiesų tik šio konkretaus remonto darbo atlikimui nebuvo reikalingi įmonės vadovo atskiri nurodymai, tačiau, kaip jau buvo minėta, įmonė dirbo ne įprastiniu darbo režimu, o buvo diegiama nauja linija, kurios derinimą vykdė Vokietijos įmonės „W.“ darbuotojas O. D.. UAB „D.“ remonto baro vedėjo pareiginiuose nuostatuose, durpių perdirbimo cecho viršininko pareiginiuose nuostatuose, šaltkalvio remontininko saugos ir sveikatos instrukcijoje nėra numatyta, kas tokiu atveju yra atsakingas už dviejų atskirų įmonių darbuotojų veiklos saugumą. Kaip jau buvo minėta, Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo tuo metu galiojusios redakcijos 30 straipsnyje numatyta įmonės vadovo pareiga organizuoti dviejų įmonės atliekamų darbų koordinavimą. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai rėmėsi Konsultacinės darbų saugos IĮ „Z.“ nuostatų, 2005 m. gruodžio 1 d. sutarties Nr. 04-05, UAB „D.“ generalinio direktoriaus 2005 m. gruodžio 22 d. įsakymo „Dėl darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos steigimo bendrovėje“, Generalinio direktoriaus pareiginių nuostatų, liudytojų Z. F., A. A. parodymų duomenimis. J. K. perdavė IĮ „Z.“ dalį darbdavio teisių ir pareigų saugos darbe klausimais, tačiau šiai įmonei nepranešė, kad UAB „D.“ įmonėje darbus atlieka ne tik šios įmonės darbuotojai, bet ir kitų įmonių darbuotojai. Tai rodo, kad J. K. įmonei „Z.“ neperdavė pareigos paskirti ir pats nepaskyrė darbų koordinatorių ar atstovą Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 30 straipsnyje nustatyta tvarka. Kadangi J. K. šios pareigos neatliko, nustatyta tvarka niekam neperdavė, todėl teismai pagrįstai pripažino, jog už šį įstatymo reikalavimo nevykdymą ir kilusius padarinius yra atsakingas pats įmonės vadovas J. K.

39Kasaciniame skunde taip pat išdėstyti teiginiai, kad dėl nelaimingo atsitikimo kaltas pats nukentėjusysis, nes jis pažeidė saugumo reikalavimus – dirbo užsilipęs ant transporterio juostos. Teismai, nustatydami nelaimingo atsitikimo priežastis, išnagrinėjo ne tik teisinių normų, reguliuojančių darbų saugą, reikalavimus, liudytojų parodymus, bet ir kitus rašytinius įrodymų šaltinius. Teismų baigiamuosiuose aktuose išnagrinėtos ekspertizės akto išvados, kuriose nurodyta, kad techninė nelaimingo atsitikimo priežastis – įrenginys nebuvo tinkamai išjungtas iš elektros tinklo ir keli pažeidimai, įvardyti kaip organizacinės priežastys: tai, kad nebuvo paskirtas darbdaviui atstovaujantis asmuo (koordinatorius) ir nukentėjusiojo A. M., kuris buvo supažindintas su Instrukcijų Nr. 67 ir Nr. 73 reikalavimais, tačiau neįsitikinęs, ar tinkamai paruošta vieta, ar įrenginys yra atjungtas nuo elektros grandinės, ar yra iškabinti draudžiamieji ženklai, nepasirinkęs saugaus sandarinimo juostos būdo, pradėjo vykdyti darbus neparuoštoje darbo vietoje, padaryti pažeidimai. Taip pat šiame akte nurodyta, kad jeigu transporteris būtų tinkamai atjungtas, tai jis negalėtų būti įjungtas atsitiktinai, programiniu būdu paleidžiant visą durpių sijojimo liniją. Išnagrinėję šių aplinkybių visumą, teismai padarė pagrįstą išvadą, kad ištirtų įrodymų visuma nustatyta, jog nelaimingo atsitikimo pagrindinė kilimo ir jo padarinių atsiradimo priežastis yra Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 30 straipsnio reikalavimų pažeidimas. Tai, kad A. M. transporterio sandarinimo darbus atliko užlipęs ant transporterio juostos, kaip teisingai pažymėjo teismai, nors ir neatitinka saugaus darbo reikalavimų, tačiau nėra pagrindinė nelaimingo atsitikimo darbe priežastis, nes transporteris, pradedant sandarinimo remonto darbus, nebuvo įjungtas, šio darbo kitu būdu, kaip užsilipus ant jo, nebuvo galimybės atlikti. Bylos baudžiamojo proceso metu padaryta pagrįsta išvada, kad svarbiausia priežastinių veiksmų grandinėje yra tai, jog transporteris buvo įjungtas netikėtai, anksčiau laiko rezervo, kurį tikėjosi turį sandarinimo darbus atliekantys įmonės darbuotojai, transporteris buvo įjungtas, nepranešus apie tai ten dirbusiems asmenims ir nepadavus išankstinio signalo techninėmis priemonėmis. Todėl, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad J. K. pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 176 straipsnio 1 dalį.

40Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

41Nuteistojo J. K. kasacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Iš dalies patenkinus civilinį ieškinį priteista iš UAB „D“ D. M. 20... 3. Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 4. Teisėjų kolegija,... 5. J. K. nuteistas už tai, kad, eidamas UAB „D“, įmonės kodas ( - ),... 6. J. K., pažeisdamas Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos... 7. Kasaciniu skundu nuteistasis J. K. prašo panaikinti Kupiškio rajono... 8. Kasatorius nurodo, jog teismas išnagrinėjo bylą neišsamiai ir šališkai,... 9. Kasatorius nesutinka su teismo išvada, kad jis pažeidė Darbuotojų saugos ir... 10. Kasatorius pažymi, kad transporterio juostos sandarinimas, kurį atliekant... 11. Kasatorius nesutinka su teismo išvada, kad tarp koordinatoriaus nepaskyrimo ir... 12. Kasatorius, remdamasis kasacine nutartimi baudžiamoje byloje Nr. 2K-597/2011,... 13. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas išvadas dėl... 14. Be to, kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad 2010 m. gruodžio 2 d. buvo... 15. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo... 16. Prokuroras nurodo, kad kasatorius pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 176... 17. Prokuroro manymu, skundo teiginiai dėl esminių proceso pažeidimų yra... 18. Atsiliepime nurodoma, kad esminis kasatoriaus skundo argumentas yra tas, jog... 19. Nukentėjusioji G. Č. atsiliepimu į nuteistojo J. K. kasacinį skundą prašo... 20. Nukentėjusioji nurodo, kad abiejų instancijų teismai padarė teisingą... 21. 2011 m. balandžio 15 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto... 22. Nukentėjusioji nurodo, kad, priešingai nei teigia kasatorius, teismai visas... 23. Be to, nukentėjusioji atkreipia dėmesį į tai, kad kasatorius, teigdamas,... 24. Civilinio atsakovo UAB „D.“ atstovė N. L. atsiliepimu į nuteistojo J. K.... 25. Atsiliepime nurodoma, kad teismai neišsamiai ir šališkai išnagrinėjo... 26. Nustatyta, kad vykdant transporterio remonto darbus nebuvo laikomasi UAB... 27. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys, kad bendrovės generalinio direktoriaus J.... 28. Kasacinis skundas atmestinas.... 29. Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 176 straipsnio 1 dalį... 30. BK 176 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra blanketinė,... 31. Pateiktame kasaciniame skunde vienpusiškai nagrinėjamos nelaimingo atsitikimo... 32. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 28 straipsnis... 33. Remiantis teismo proceso metu išnagrinėtais darbų saugos aktais, pirmosios... 34. 1. Du ir daugiau darbdavių, atlikdami darbus toje pačioje įmonėje, įmonės... 35. 2. Darbdaviams atstovaujantys asmenys, organizuodami darbus toje pačioje... 36. 3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyto darbdaviui atstovaujančio asmens... 37. Taigi įmonėje nebuvo įdiegtos reikiamos techninės apsaugos priemonės,... 38. Kasaciniame skunde nepagrįstai susiaurinamos nuteistojo įgaliojimų apimtis... 39. Kasaciniame skunde taip pat išdėstyti teiginiai, kad dėl nelaimingo... 40. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 41. Nuteistojo J. K. kasacinį skundą atmesti....