Byla e2S-719-372/2017
Dėl pažeistų teisių per teisėjų tyčinį nekompetentingumą priėmimo klausimą

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. F. atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų V. F. ir N. E. F. ieškinį atsakovams Kauno apylinkės teismo teisėjai V. J., Kauno apygardos teismo teisėjams R. B., A. R. ir E. T. dėl pažeistų teisių per teisėjų tyčinį nekompetentingumą priėmimo klausimą.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51. I. V. F. ir N. E. F. kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą su ieškiniu atsakovams Kauno apylinkės teismo teisėjai V. J., Kauno apygardos teismo teisėjams R. B., A. R. ir E. T. dėl pažeistų teisių per teisėjų tyčinį nekompetentingumą, kuriuo prašė: 1) perduoti bylą nagrinėti prokuratūrai, 2) panaikinti Kauno apylinkės teismo teisėjos V. J. 2016 m. vasario 5 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-172-429/2016, 3) panaikinti vykdomąjį raštą, išduotą minėto sprendimo pagrindu.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

72. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 10 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovų V. F. ir N. E. F. ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Teismas nurodė, kad ieškovai netinkamai įgyvendina savo procesinę teisę kreiptis į teismą, pareikšdami ieškinį subjektams, kurie negali būti ginčo šalimis nagrinėjamu atveju, todėl yra pagrindas tokį pareikštą ieškinį atsisakyti priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.

8III. Atskirojo skundo argumentai

93. Skųsdama Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartį, apeliantė (ieškovė) V. F. prašo apeliacinės instancijos teismo skundžiamą nutartį panaikinti. Apeliantė (ieškovė) nurodė, kad nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.

10Teismas

11k o n s t a t u o ja :

12IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

134. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

145. Byloje nagrinėjamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovų ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti ieškovų V. F. ir N. E. F. ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, kadangi yra pareikštas subjektams, kurie nagrinėjamu atveju negali būti ginčo šalimis.

156. Nagrinėjamu atveju ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl pažeistų teisių per teisėjų nekompetentingumą, pareikštu atsakovams Kauno apylinkės teismo teisėjai V. J., Kauno apygardos teismo teisėjams R. B., A. R. ir E. T.. Pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad bylose dėl žalos, padarytos neteisėtais teisėjų ar teismo veiksmais, atlyginimo atsakovu gali būti tik valstybė. Žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 2 dalis). Be turtinės žalos, atlyginama ir neturtinė žala (CK 6.272 straipsnio 3 dalis). CK 6.272 straipsnio nuostatos įtvirtina teisėjo imunitetą nuo civilinės atsakomybės, jam einant teisėjo pareigas. Tuo atveju, kai vykdydamas teisėjo pareigas žalą teisėjas padaro tyčiniais veiksmais, valstybė, atlyginusi padarytą žalą, įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę iš teisėjo įstatymų nustatyta tvarka išieškoti įstatymų nustatyto dydžio sumas (CK 6.272 straipsnio 4 dalis). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad visais atvejais dėl teisėjo ar teismo veiksmais civilinio proceso srityje padarytos žalos atlyginimo yra atsakinga valstybė, o ne teisėjas ar teismas, kurie tik veikia valstybės vardu. Todėl valstybė, o ne teisėjas ar teismas turi būti traukiamas atsakovu pagal ieškinį dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Dėl šios priežasties teismas, gavęs minėtu pagrindu grindžiamą ieškinį, turi imtis procesinių veiksmų, kad užtikrintų, jog imunitetą nuo civilinės atsakomybės turintys teisėjai ar teismai, kurie šiuo atveju negali būti atsakovais ar trečiaisiais asmenimis, procese neužimtų atsakovų ar trečiųjų asmenų procesinės padėties (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-612/2012, 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-796/2012, 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-119/2012).

167. Vadovaujantis CPK 5 straipsnyje įtvirtintu teisminės gynybos prieinamumo principu, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tik įstatymų nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnis). Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, patikrina ar pateiktas ieškinys atitinka bendruosius procesinių dokumentų ir jų priedų formai ir turiniui keliamus reikalavimus, išvardytus CPK 111-114 straipsniuose, taip pat CPK 135 straipsnyje numatytus specialiuosius ieškinio reikalavimus. Nustatęs, kad ieškinys neatitinka formalių reikalavimų, susijusių su tinkamu teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu, vadovaudamasis CPK 115 straipsniu, teismas priima nutartį skirti ieškovui terminą trūkumams pašalinti (CPK 138 straipsnis). Ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymas neleidžia iškelti civilinės bylos pagal procesinių reikalavimų neatitinkantį ieškinį. Teismas, nustatęs, kad ieškovai netinkamai įgyvendina savo procesinę teisę kreiptis į teismą, pareikšdami ieškinį subjektams, kurie negali būti ginčo šalimis nagrinėjamu atveju, turėtų taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, kuriuo sudaryta galimybė besikreipiantiems asmenims ištaisyti ieškinio trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio.

178. CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatyti pagrindai, kuriems esant teismas atsisako priimti ieškinį: 1) ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka; 2) ieškinys neteismingas tam teismui; 3) suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos; 4) yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį; 5) teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu; 6) šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui; 7) pareiškimą padavė neveiksnus tam tikroje srityje fizinis asmuo; 8) pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo.

189. Nagrinėjamu atveju ieškovai pateikė ieškinį Mažeikių rajono apylinkės teismui. Ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Juridiniam asmeniui ieškinys pareiškiamas pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre. Tais atvejais, kai atsakovas yra valstybė ar savivaldybė, ieškinys pareiškiamas pagal valstybei ar savivaldybei atstovaujančios institucijos buveinę (CPK 29 straipsnis). Ieškinys dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėtos administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, taip pat dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą (CPK 30 straipsnio 7 punktas). Vadovaudamasis nurodytomis įstatymo nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovų V. F. ir N. E. F. ieškinys atsakovams Kauno apylinkės teismo teisėjai V. J., Kauno apygardos teismo teisėjams R. B., A. R. ir E. T. pareikštas nesilaikant CPK nustatyto teritorinio teismingumo taisyklių, kuriomis remiantis nustatomas konkretus pirmosios instancijos teismas, kuriam byla yra teisminga. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo įsitikinti, ar ši byla yra jam teisminga. Bylos teismingumas teismui, į kurį ieškovas kreipiasi su ieškiniu, yra teigiama teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga, t. y . kad teismas ieškinį priimtų, turi būti ši sąlyga – byla turi būti teisminga tam teismui. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti ieškovų V. F. ir N. E. F. ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu – kaip neteismingą Mažeikių rajono apylinkės teismui. Nagrinėjamu atveju byla yra teisminga nagrinėti civilinio proceso tvarka ieškovų/atsakovų gyvenamosios vietos, valstybei atstovaujančios institucijos buveinės vietos teismams.

1910. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar ją įgyvendina, laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovai netinkamai įgyvendina procesinę teisę kreiptis į teismą, turėjo pagrindo atsisakyti priimti ieškinį kaip neteismingą Mažeikių rajono apylinkės teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

20Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

21Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ryšiai