Byla e2A-466-196/2017
Dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, teisinės registracijos panaikinimo ir restitucijos taikymo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Martinavičienės ir Alvydo Poškaus,

2viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų B. P. ir A. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-861-357/2016 pagal ieškovų B. P. ir A. P. ieškinį atsakovams antstoliui R. K., D. D., trečiasis asmuo Akademinė kredito unija, dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, teisinės registracijos panaikinimo ir restitucijos taikymo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovai B. P. ir A. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami pripažinti negaliojančiu antstolio R. K. 2016 m. vasario 5 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-2308-16, panaikinti teisinę registraciją ir taikyti restituciją – gražinti ieškovams žemės sklypą, gyvenamąjį namą, kiemo statinius, esančius adresu ( - ).
  2. Ieškovai nurodė, kad antstolis R. K. 2014 m. vasario 17 d. turto arešto aktu areštavo ieškovams nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, gyvenamąjį namą, kiemo statinius, esančius adresu ( - ). Ieškovai iš www.evarzytynes.lt sužinojo, kad antstolis R. K. nuo 2015 m. rugpjūčio 21 d. iki 2015 m. spalio 1 d. paskelbė ieškovės turto antrąsias varžytynes. Nesutikdama su turto pardavimu iš varžytynių, ieškovė 2015 m. rugpjūčio 27 d. antstoliui R. K. pateikė skundą, kurį antstolis atsisakė nagrinėti motyvuodamas, kad turto pardavimas iš varžytynių baigtas. Ieškovai iš viešai skelbiamos informacijos žino, kad antstolis R. K. nuo 2015 m. rugpjūčio 21 d. iki 2015 m. spalio 1 d. paskelbtose ieškovų turto antrose varžytynėse nustatė pradinę pardavimo kainą 31 098 Eur. Turtas iš varžytynių parduotas už 45 770 Eur. Ieškovai kreipėsi į nepriklausomus turto vertintojus, kad šie įvertintų antstolio parduoto iš varžytynių turto vertę. Turto vertintojai konstatavo, kad parduoto iš varžytynių ieškovų turto retrospektyvinė vertė 2016 m. vasario 5 d. yra 90 000 Eur. Antstolis R. K. turtą iš varžytynių pardavė už žymiai mažesnę kainą, nei nustatyta vidutinė rinkos vertė, todėl pažeidė įstatymo normas, reglamentuojančias parduodamo turto iš varžytynių turto įkainojimą.
  3. Antstolis R. K. antrose varžytynėse nustatė, kad turto pradinė pardavimo kaina yra 31 098 Eur, nors nuo pradinės 90 000 Eur kainos privalėjo būti 54 000 Eur, t. y. 22 902 Eur didesnė. Turto pardavimo iš varžytynių aktu parduoto turto kaina yra beveik 10 000 Eur mažesnė, nei privalėjo būti nustatyta pradinė (minimali) kaina. Pats antstolis R. K. 2015 m. sausio 3 d. pranešimu nurodydamas, kad parduodant turtą pirmosiose varžytynėse pradinė pardavimo kaina yra 72 289,16 Eur, pripažino, kad turto vidutinė rinkos vertė yra daugiau kaip 90 000 Eur. Todėl antstolio R. K. 2016 m. vasario 5 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-2308-16 yra pagrindas pripažinti negaliojančiu ir panaikinti turto teisinę registraciją.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Šiaulių apygardos teismas 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovų B. P. ir A. P. valstybės naudai 451,50 Eur žyminio mokesčio dalį ir 7,21 Eur išlaidų valstybei, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

8Teismo byloje nustatytos faktinės aplinkybės

  1. Teismas nustatė, kad atsakovo antstolio R. K. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 98-5/2014 išieškotojos Akademinės kredito unijos naudai dėl skolos išieškojimo iš skolininkės B. P., kuri sutartine hipoteka kartu su A. P. išieškotojai hipotekos kreditorei Akademinei kredito unijai užtikrino 2011 m. birželio 15 d. paskolos sutarties Nr. 05482/PS/01 su visais vėlesniais jos sąlygų pakeitimais bei papildymais įvykdymą. Antstolis 2014 m. sausio 8 d. raginimu, kuris įteiktas 2014 m. sausio 17 d., įkaito davėją B. P. ir A. P. paragino įvykdyti sprendimą per vieną mėnesį nuo raginimo gavimo dienos. 2014 m. vasario 17 d. buvo surašytas skolininkės turto arešto aktas, kuriuo areštuoti sutartine hipoteka kreditorei Akademinei kredito unijai įkeistas turtas: žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ) – 10 136,70 Eur vertės, gyvenamas namas, unikalus Nr. ( - ) – 79 935,13 Eur vertės ir kiti inžineriniai statiniai, unikalus Nr. ( - ) – 289,62 Eur vertės (toliau – bendrai Turtas), viso 90 361,45 Eur. Turto arešto aktas išsiųstas registruota pašto siunta ir 2014 m. vasario 25 d. įteiktas asmeniškai skolininkei B. P.
  2. Antstolis R. K. 2014 m. kovo 7 d. patvarkymu paskelbė pirmąsias skolininkei priklausančio turto varžytynes, pradinė turto pardavimo kaina - 72 289,16 Eur, t. y. 20 procentų mažesnė nuo 90 361,45 Eur sumos. Varžytynės 2014 m. balandžio 7 d. buvo atšauktos išieškotojos Akademinės kredito unijos prašymu, kadangi skolininkė B. P. 2014 m. balandžio 2 d. raštu įsipareigojo skolą sumokėti dalimis iki 2014 m. spalio 7 d. Skolininkės vardu 2014 m. balandžio 7 d. ir 2014 m. balandžio 8 d. iš užsienio valstybės buvo pervesti 5 000,00 Eur, ši suma buvo paskirstyta 2014 m. balandžio 9 d. patvarkymu. Ieškovė B. P. nevykdė savo 2014 m. balandžio 2 d. raštu pateikto įsipareigojo skolą sumokėti dalimis, todėl išieškotoja Akademinė kredito unija 2014 m. birželio 3 d. pareikalavo tęsti išieškojimą iš įkeisto turto ir skelbti varžytynes. 2014 m. birželio 5 d. patvarkymu antstolis paskelbė pirmąsias pakartotines skolininkės turto varžytynes, turto vertė nustatyta 90 361,45 Eur, pradinė turto pardavimo kaina nustatyta 72 289,16 Eur sumai, kas sudarė 80 procentų visos turto vertės, varžytynių laikas nuo 2014 m. liepos 7 d. 10 val. iki 2014 m. liepos 14 d. 15 val. Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. liepos 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-6117-883/2014 pagal ieškovės B. P. ieškinį atsakovei Akademinei kredito unijai dėl paskolos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu dėl paskolos punkto pakeitimo ir nesąžiningų delspinigių sumažinimo, taikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė vykdymo veiksmus iš B. P. turto. Antstolis 2014 m. liepos 4 d. patvarkymu atšaukė pirmąsias pakartotines varžytynes. Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 28 d. nutartimi ieškovės B. P. ieškinys civilinėje byloje Nr. 2-6117-883/2014 paliktas nenagrinėtu ir panaikintos taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
  3. Teismas nustatė, kad 2014 m. gruodžio 18 d. antstolis raštu pareikalavo ieškovus sudaryti sąlygas patekti į areštuotas ieškovės patalpas 2014 m. gruodžio 29 d. 11.00 val., kad galėtų apžiūrėti ir padaryti nuotraukas. Nurodytu metu antstolis į namo vidų nepateko, areštuotas turtas buvo nufotografuotas iš išorės. Antstolis 2015 m. sausio 30 d. pranešimu ieškovams B. P. ir A. P. pranešė, kad 2015 m. vasario 17 d. bus skelbiamos pirmosios pakartotinės skolininkams priklausančio ir jų kreditoriui įkeisto turto varžytynės, pradinė turto pardavimo kaina yra 72 289,16 Eur, skolininkams pasiūlyta iki varžytynių pasinaudoti CPK 704 straipsniu ir pasiūlyti areštuoto turto pirkėją. Antstolio 2015 m. vasario 17 d. patvarkymu varžytynės vyko nuo 2015 m. vasario 17 d. 9:08 val. iki 2015 m. kovo 19 d. 9:08 val., parduodamo iš varžytynių turto vertė 90 361,45 Eur, pradinė varžytynėse parduodamo turto kaina 72 289,00 Eur, t. y. 80 procentų nuo visos turto kainos. 2015 m. kovo 19 d. varžytynės baigėsi, varžytynės paskelbtos neįvykusiomis, nes nedalyvavo nei vienas varžytynių dalyvis. Kreditorė Akademinė kredito unija atsisakė perimti varžytynėse neparduotą turtą.
  4. Teismas nustatė, kad antstolio 2015 m. kovo 26 d. pranešimu ieškovams pranešta, jog 2015 m. balandžio 13 d. bus skelbiamos antrosios skolininkams priklausančio turto varžytynės, pradinė turto pardavimo kaina 54 217,00 Eur. Skolininkams pasiūlyta iki varžytynių pasinaudoti CPK 704 straipsniu ir pasiūlyti areštuoto turto pirkėją. 2015 m. balandžio 13 d. patvarkymu varžytynės vyko nuo 2015 m. balandžio 13 d. 9:00 val. iki 2015 m. gegužės 13 d. 9:00 val., parduodamo iš varžytynių turto vertė nurodyta 90 361,45 Eur, pradinė varžytynėse parduodamo turto kaina nurodyta 54 217,00 Eur, t. y. 60 procentų nuo visos turto vertės. Varžytynės neįvyko, nes nedalyvavo nei vienas varžytynių dalyvis, kreditorė Akademinei kredito unija atsisakė perimti varžytynėse neparduotą turtą.
  5. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad, nepardavus turto, vidutinė turto rinkos vertė patikslinta. Teismas sutiko su antstolio argumentu, kad parduodant hipoteka įkeistą turtą galima buvo tęsti pardavimą nelaukiant vienų metų, todėl buvo surašytas patikslintas turto arešto aktas ir remiantis viešai skelbiamais VĮ Registrų centro duomenimis, turtas kaip vientisas objektas įkainotas 51 830,00 Eur. 2015 m. gegužės 21 d. pranešimu ieškovams pranešta, kad 2015 m. birželio 22 d. bus skelbiamos pirmosios skolininkams priklausančio turto varžytynės, pradinė turto pardavimo kaina nurodyta 41 464,00 Eur. Skolininkams pasiūlyta iki varžytynių pasinaudoti CPK 704 straipsniu ir pasiūlyti areštuoto turto pirkėją. 2015 m. birželio 22 d. patvarkymu varžytynės paskelbtos, jos vyko nuo 2015 m. birželio 22 d. 9:10 val. iki 2015 m. liepos 22 d. 9:10 val., parduodamo iš varžytynių turto vertė buvo nurodyta 51 830,00 Eur, pradinė varžytynėse parduodamo turto kaina nurodyta 41 464,00 Eur, t. y. 80 procentų nuo nurodytos 51 830,00 Eur turto vertės. 2015 m. liepos 22 d. varžytynės baigėsi, jos paskelbtos neįvykusiomis, nes nedalyvavo nei vienas varžytynių dalyvis, kreditorė Akademinei kredito unija atsisakė perimti varžytynėse neparduotą turtą.
  6. Teismas nustatė, kad 2015 m. rugpjūčio 5 d. pranešimu ieškovams pranešta, kad 2015 m. rugpjūčio 21 d. bus skelbiamos antrosios skolininkams priklausančio turto varžytynės, pradinė turto pardavimo kaina 31 098,00 Eur. Skolininkams pasiūlyta iki varžytynių pasinaudoti CPK 704 straipsniu ir pasiūlyti areštuoto turto pirkėją. 2015 m. rugpjūčio 21 d. patvarkymu paskelbtos varžytynės vyko nuo 2015 m. rugpjūčio 21 d. 9:03 val., parduodamo iš varžytynių turto vertė nurodyta 51 830,00 Eur, pradinė varžytynėse parduodamo turto kaina nurodyta 31 098,00 Eur, t. y. 60 procentų nuo nurodytos 51 830,00 Eur turto vertės. Varžytynės įvyko ir baigėsi 2015 m. spalio 1 d. 10:20 val.
  7. Teismas nustatė, kad ieškovė B. P. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė atšaukti 2015 m. rugpjūčio 21 d. paskelbtas turto varžytynes dėl CPK 723 straipsnio 3 dalies pažeidimo. Antstolis R. K. 2015 m. rugpjūčio 28 d. patvarkymu skolininkės skundo netenkino, Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-8228-1004/2015 skolininkės skundą atmetė. Ieškovė B. P. taip pat pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, prašydama atšaukti 2015 m. rugpjūčio 21 d. paskelbtas turto varžytynes, skirti rinkos vertės nustatymo ekspertizę. Antstolis skundo netenkino, Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. spalio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-9219-772/2015 pareiškėjos prašymą išnagrinėjo 2015 m. spalio 1 d.
  8. Teismas nustatė, kad 2015 m. rugsėjo 29 d. skolininkės skundas antstolio išnagrinėtas 2015 m. spalio 6 d. ir atsisakyta jį priimti, nes varžytynės jau buvo pasibaigusios ir VĮ Registrų centras antstolį informavo, kad jos įvyko, paskelbtas laimėtojas ir maksimali už parduotą turtą pasiūlyta kaina yra 45 770 Eur. Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. sausio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-227-772/2016 atmetė skolininkės skundą dėl 2015 m. spalio 6 d. patvarkymo, kuriuo atsisakyta priimti skundą po įvykusių varžytynių, panaikinimo.
  9. Teismas taip pat nustatė, kad skolininkė B. P. padavė ieškinį dėl paskolos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu dėl paskolos punkto pakeitimo ir nesąžiningų delspinigių sumažinimo, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti antstolio R. K. vykdomąją bylą ir joje atliekamus vykdymo veiksmus. Kauno apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-25071-945/2015 atmetė ieškovės B. P. ieškinį atsakovei Akademinei kredito unijai dėl paskolos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu dėl paskolos punkto pakeitimo ir nesąžiningų delspinigių sumažinimo, panaikino taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Šiaulių apygardos teismas 2016 m. gegužės 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-346-368/2016 apeliacinį procesą pagal skolininkės B. P. skundą dėl antstolio veiksmų dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 26 d. nutarties nutraukė.

9Dėl iš varžytynių parduoto turto įkainojimo

  1. Teismas konstatavo, kad UAB „Ober-Haus“ 2016 m. liepos 26 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje nurodyta turto retrospektyvinė vertė 2016 m. vasario 5 d. negali būti laikoma pagrindu pripažinti negaliojančiu antstolio R. K. 2016 m. vasario 5 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-2308-16. Teismas pažymėjo, kad antstolis R. K. to paties vertintojo UAB „Ober-Haus“ duomenimis rėmėsi ir 2014 m. vasario 17 d. įkainodamas skolininkų turtą ir jį įvertino per aukšta 90 361,45 Eur kaina, už kurią rinkoje buvo neįmanoma parduoti turto. Teismas atsižvelgė į aptartų skelbtų varžytynių skaičių, į tai, kad jos buvo laikomos neįvykusiomis dėl to, kad nedalyvavo nei vienas varžytynių dalyvis, kad kreditorė Akademinei kredito unija visus kartus atsisakė perimti varžytynėse neparduotą turtą, neskundė turto įvertinimo, nors jos tikslas yra kuo brangiau parduoti ieškovų turtą, kad būtų padengta skola. Teismas sprendė, kad ieškovai, būdami informuoti apie vykdymo veiksmus, taip pat nepasinaudojo CPK 704 straipsnyje nustatyta teise teikti savo įrodymus paneigiant turto arešto akte nustatytą kainą ir nesiėmė realių veiksmų. Dėl to teismas sutiko su antstolio teiginiu, kad vertinamo skolininkų turto vertė pagrįstai nustatyta lyginamuoju metodu, vadovaujantis kriterijų visuma, atsietai nuo faktinių aplinkybių.
  2. Teismas pažymėjo, kad parduodant turtą iš varžytynių, jo pradinė vertė paprastai keičiasi, įstatymas numato kainos mažinimą CPK 718, 722 straipsniuose numatytu procentu. Taip pat pažymėjo, kad realiai turto vertei nustatyti yra reikšmingos ir vykusios varžytynės, t. y. jei keletą kartų skelbtos varžytynės laikomos neįvykusiomis, teismo vertinimu, akivaizdu, kad nustatyta turto vertė neatitinka realios rinkos paklausos. Teismas nustatė, kad ieškovų į bylą pateiktame turto vertinime nėra nurodyta turto rinkos vertė, o nustatyta retrospektyvinė vertė, kuri gali iš esmės skirtis. Be to, teismas atkreipė dėmesį, jog parduodant iš varžytynių turtą, dėl turto suvaržymo jis būna mažiau paklausus pirkėjams, jo rinkos vertė būna kitokia, nei turto esančio laisvoje rinkoje. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad antrame etape vykdomose varžytynėse parduodamo turto vertė buvo paskelbta 31 098 Eur, tačiau turtas, dalyvaujant daugiau nei vienam varžytynių dalyviui, nupirktas už 45 770 Eur, sutiko su atsakovo D. D. argumentu, kad turtas buvo parduotas didžiausia galima kaina.
  3. Teismo vertinimu, kad byloje neįrodyta, jog antstoliui galėjo kilti abejonių dėl turto vertės nustatant kainą ar dėl to, kad nustatyta varžytynių kaina galbūt neatitiko rinkos kainų. Teismas pripažino, kad surašant patikslintą turto arešto aktą, kuriame perkainuotas parduodamas iš varžytynių turtas, CPK 681 straipsnio reikalavimų antstolis nepažeidė.
  4. Teismas, įvertinęs išdėstytus argumentus, atmetė ieškovų B. P. ir A. P. ieškinį kaip nepagrįstą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškinys atmestas, nusprendė, sprendimui įsiteisėjus panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
  5. Kadangi atsakovai ir trečiasis asmuo nepateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų, tai teismas šių išlaidų iš atsakovų nepriteisė. Šiaulių apygardos teismui 2016 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi atidėjus 451,50 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo dienos, šią sumą teismas priteisė iš ieškovų. Iš ieškovų valstybės naudai teismas priteisė 7,21 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

11

  1. Apeliaciniu skundu ieškovai B. P. ir A. P. prašo Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad apeliantų pateikta UAB „Ober-Haus“ 2016 m. liepos 26 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje nurodyta turto retrospektyvinė vertė 2016 m. vasario 5 d. negali būti laikoma pagrindu pripažinti negaliojančiu antstolio R. K. 2016 m. vasario 5 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-2308-16, nes antstolis R. K. to paties vertintojo UAB „Ober-Haus“ duomenimis rėmėsi ir 2014 m. vasario 17 d. įkainodamas skolininko turtą ir jį vertino per aukšta 90 361,45 Eur kaina, už kurią rinkoje buvo neįmanoma parduoti turto. Nors byloje iš esmės nėra ginčo, jog nepriklausomų turto vertintojų įvertinta vidutinė Turto rinkos kaina yra apie 90 000 Eur, tačiau tiek antstolis, tiek pirmosios instancijos teismas teigia, kad Turto iš varžytynių nepardavus pirmose ir antrose varžytynėse, antstolis turėjo teisė turtą pervertinti savo nuožiūra. Byloje nėra jokių objektyvumo ir leistinumo kriterijais pagrįstų įrodymų, kad vidutinę Turto rinkos kainą nuo 90 361,45 Eur būtų galima sumažinti iki 51 830,00 Eur, t. y. nustatyti apie 43 procentais mažesnę kainą, nei buvo nustatyta nepriklausomų turto vertintojų. Taip pat nėra jokių argumentų, kad tokį kainos sumažinimą galėjo sąlygoti nekilnojamojo turto rinkos pokyčiai.
    2. Vykdant išieškojimą hipotekos kreditorės Akademinės kredito unijos naudai antstolis R. K. visais atvejais privalėjo ieškovų parduodamą Turtą įvertinti CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau jis šių nuostatų nesilaikė. Antstolis R. K. antrose varžytynėse nustatė, kad pradinė apeliantų Turto pardavimo kaina yra 31 098 Eur, nors nuo pradinės 90 000 Eur kainos privalėjo būti 54 000 Eur, t. y. 22 902 Eur didesnė. Be to, ir turto pardavimo iš varžytynių aktu parduoto Turto kaina yra beveik 10 000 Eur mažesnė, nei privalėjo būti nustatyta pradinė (minimali) kaina. Pirmosios instancijos teismas nurodo, kad Turtas nupirktas už 45 770 Eur, t. y. turtas parduotas didžiausia galima kaina. Šie teismo teiginiai ir antrose varžytynėse padidinta turto kaina apie 15 000 Eur patvirtinta ir tai, jog Turtas buvo likvidus ir nepriklausomų turto vertintojų kaina atitiko realią rinkos kainą, kuri ir buvo pagrindas bei atskaitos taškas pagal CPK nuostatas nustatant Turto pardavimo iš varžytynių kainą.
    3. Teismo sprendime nurodoma, jog antstolis surašė patikslintą turto arešto aktą vadovaudamasis viešai skelbiamais VĮ Registrų centro duomenimis ir turtas kaip vientisas objektas įkainotas 51 830,00 Eur. CPK 681 straipsnio 2 dalis numato, jog vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainuojamas laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos. Taigi minėtos CPK nuostatos numato, jog turtas turi būti perkainuotas patvarkymu ir laikantis tos pačios CPK numatytos turto vertinimo tvarkos. Taip pat antstolio nenurodyta, kokios aplinkybės ir kriterijai lėmė, kad visas Turtas įvertintas kaip vientisas objektas, nors nepriklausomų turto vertintojų vertinti atskiri nekilnojamojo turto objektai. Kyla pagrįstų abejonių, jog vertinant Turtą kaip vientisą objektą, antstolio nebuvo įvertinta ir nustatyta Turto vidutinė rinkos vertė, kuri buvo nustatyta turto vertintojams vertinant atskirus nekilnojamojo turto objektus.
    4. Skundžiamame sprendime nurodoma, kad ieškovė B. P. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė atšaukti 2015 m. rugpjūčio 21 d. paskelbtas turto varžytynes dėl CPK 723 straipsnio 3 dalies pažeidimo. Antstolis R. K. 2015 m. rugpjūčio 28 d. patvarkymu skolininkės skundo netenkino, Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-8228-1004/2015 skolininkės skundą atmetė. Ieškovė B. P. taip pat pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, prašydama atšaukti 2015 m. rugpjūčio 21 d. paskelbtas turto varžytynes, skirti rinkos vertės nustatymo ekspertizę. Antstolis skundo netenkino, Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. spalio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-9219-772/2015 pareiškėjos prašymą išnagrinėjo 2015 m. spalio 1 d. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė B. P., iš www.evarzytynes.lt sužinojusi, kad antstolis atsisakė nagrinėti jos skundą motyvuodamas, kad Turto pardavimas iš varžytynių baigtas. Tai patvirtina, kad ieškovai, sužinoję apie parduodamo iš varžytynių Turto vertę, su ja nesutiko ir pateikė antstoliui skundą.
    5. Vykdomojoje byloje Nr. 98-5/2014 nėra pateikta įrodymų, kad patikslintas turto arešto aktas ir 2015 m. gegužės 21 d. pranešimas bei 2015 m. rugpjūčio 5 d. pranešimas apie skelbiamas varžytynes įteikti atsakovams.
    6. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias turto pardavimo iš varžytynių vertės nustatymą, todėl priėmė neteisėtą sprendimą, kuris naikintinas, ir byla nagrinėtina iš esmės visiškai tenkinant ieškinį.
  2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas antstolis R. K. prašo Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės sutinkama su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, argumentais ir išvadomis. Papildomai nurodoma, kad ieškovai apeliacinį skundą grindžia subjektyvia nuomone apie jiems priklausiusio turto įsivaizduojamą kainą, nors patys dėl turto įkainojimo prieštaravimų nereiškė ir antstolio nevienkartiniu siūlymu pasinaudoti CPK 704 straipsnyje numatyta galimybe pasiūlyti savo iš varžytynių parduodamo turto pirkėją ne tik nepasinaudojo, bet ir tokius antstolio siūlymus ignoravo.
  3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas D. D. prašo Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės sutinkama su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, argumentais ir išvadomis. Papildomai pažymima, kad aplinkybė, jog ieškovai nesutinka su parduoto iš varžytynių turto įkainojimu, savaime nėra pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu.
  4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Akademinė kredito unija prašo Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamais šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Negalima sutikti su ieškovų apeliacinio skundo argumentais, jog Turtas parduotas už esmingai mažesnę kainą nei rinkos kaina. Tokių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenustatė. Priešingai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad turtas šioje byloje buvo parduotas už didžiausią galimą kainą, nepažeidžiant imperatyvių CPK normų. Byloje nustatyta, jog 2014 m. vasario 17 d. buvo surašytas skolininkės turto arešto aktas ir jame nurodyta areštuoto turto vertė 90 361,45 Eur. Vėliau nepardavus turto iš varžytynių, jo vidutinė rinkos vertė buvo patikslinta, apie naują turto vertę informuotas skolininkas, kuris nepasinaudojo CPK 704 straipsnyje numatyta teise teikti savo įrodymus paneigiant turto arešto akte nustatytą kainą ir nesiėmė realių veiksmų.
    2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog UAB „Ober-Haus“ 2016 m. liepos 26 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje nurodyta turto retrospektyvinė vertė 2016 m. vasario 5 d. negali būti laikoma rinkos verte ir pagrindu pripažinti negaliojančiu antstolio R. K. 2016 m. vasario 5 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-2308-16. Teismas šią išvadą padarė, atsižvelgdamas į byloje esančių aplinkybių visumą, skelbtų varžytynių skaičių, kurios neįvykdavo, nes nebūdavo nei vieno pirkėjo bei į tai, jog parduodamas turtas iš varžytynių būna mažiau paklausus pirkėjams ir jo rinkos vertė būna kitokia, nei turto esančio laisvoje rinkoje.
    3. Ieškovai neįrodinėjo fakto, jog ginčo turtą iš varžytynių buvo galima parduoti brangiau, nei turtas buvo nupirktas. Priešingai, bylos duomenys patvirtina faktą, kad parduodamu turto niekas nesidomėjo ir varžytynės neįvykdavo.

12Teisėjų kolegija

konstatuoja:

13IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Dėl bylos nagrinėjimo ribų

  1. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
  2. Taigi teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde išdėstytus faktinius bei teisinius aspektus.

15Dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu

  1. CPK 602 straipsnyje nurodyti atvejai, kada turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, nekilnojamojo turto pardavimo be varžytynių aktas pripažintinas negaliojančiu ir vienas iš tokių pagrindų – jeigu turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta šio Kodekso 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.
  2. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nepaisant to, kad šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai. Pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, kaina, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto kainai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad antstolis vykdymo procese veikia tam, kad naudodamasis įstatymo suteiktomis teisėmis užtikrintų teisėtą teismo sprendimo vykdymą. Antstolio, kaip valstybės suteiktas funkcijas vykdančio subjekto, diskrecija nėra absoliuti – ji ribojama įstatymo; naudotis ar ne įstatymo suteiktomis teisėmis antstolis privalo pagal tai, kiek tai atitinka jo veiklos tikslus ir įstatymo nustatytas pareigas. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus. Turto pardavimo iš varžytynių aktas pripažįstamas negaliojančiu, jeigu teismas nustato, kad turtas parduotas už kainą, neatitinkančią to meto rinkos kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009, 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-611/2015).
  3. Areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklės įtvirtintos CPK 681 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad skolininko turtas turi būti įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. CPK 681 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas turto perkainojimo institutas, kurio tikslas – užtikrinti areštuoto turto tinkamą įkainojimą pasikeitus jo vertei, taip garantuojant vykdymo proceso šalių teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Turto perkainojimas atliekamas tada, kai antstolis ir vykdymo proceso šalys gauna informacijos, kad dėl objektyvių aplinkybių padidėjo ar sumažėjo įkainoto ir areštuoto turto vertė. Turtas turi būti perkainojamas pagal CPK 681 straipsnio taisykles. Taigi teisinis reglamentavimas yra nustatytas taip, kad, taikant prievartinį skolininko nuosavybės teisių ribojimą ją priverstinai parduodant, būtų išvengta sumų, neatitinkančių paimamo turto vertės sumokėjimo, kas reikštų neproporcingą nuosavybės teisių apribojimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-292/2009). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismo pareiga patikrinti, ar turtas įvertintas ir varžytynėse parduotas už tinkamą kainą, nepriklauso nuo to, ar buvo reiškiama prieštaravimų dėl turto įkainojimo, taip pat ar buvo apskųsti antstolio veiksmai parduodant turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2005; 2007 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2007; kt.).
  4. Tikrindamas, ar nebuvo pažeisti teisės normų, reglamentuojančių turto įkainojimą, reikalavimai, teismas įvertina, ar tinkamai įvykdyta areštuojamo turto vertės nustatymo procedūra, ar tinkamai nustatyta varžytynėse parduodamo daikto kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2011). Pažymėtina, kad sprendžiant apie CPK 602 straipsnio 6 punkte nurodyto pagrindo egzistavimą, turi būti nustatyta, jog varžytynių kaina yra esmingai mažesnė už kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, gauta už turtą suma neproporcinga to turto rinkos vertei ir taip yra neproporcingai apribotos skolininko teisės, o ar kaina žymiai mažesnė, turi būti nustatoma įvertinus konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2010).
  5. Areštuodamas turtą antstolis pirmiausia, t. y. prieš išklausydamas skolininko ir išieškotojo nuomones dėl turto vertės, turi nustatyti turto rinkos vertę, jam įstatymo suteiktomis priemonėmis išsiaiškinti, ar viešajame registre užfiksuota rinkos vertė atitinka šio turto rinkos vertę turto arešto akto surašymo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2011). Taigi kiekvienoje konkrečioje byloje teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, be kita ko, turto vertės nustatymo ekspertizių išvadas dėl turto tikrosios rinkos vertės, sprendžia, ar antstolio nustatyta turto vertė ir jos pagrindu paskelbta turto pardavimo iš varžytynių pradinė kaina yra nustatyta tinkamai ir nepažeidžia suinteresuotų asmenų, tarp jų ir skolininko, teisėtų interesų.
  6. Apibendrinant pirmiau nurodytas teisės normas ir kasacinio teismo praktiką, konstatuotina, kad teisinis reglamentavimas yra nustatytas taip, jog, taikant prievartinį skolininko nuosavybės teisių ribojimą turtą priverstinai parduodant, būtų išvengta sumų, neatitinkančių paimamo turto vertės sumokėjimo, kas reikštų neproporcingą nuosavybės teisių apribojimą.
  7. Nagrinėjamu atveju ieškovai ieškinyje būtent ir teigė, kad, pardavus priverstine tvarka jų turtą, iš jų paimtas turtas parduotas už žymiai mažesnę kainą. Dėl to teisėjų kolegija, nagrinėdama ginčą apeliacinio skundo ribose, vertina, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovų paimtas turtas – žemės sklypas, gyvenamasis namas, kiemo statiniai, esantys adresu ( - ), pagrįstai antstolio buvo įvertinti 51 830 Eur.
  8. Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir šių aplinkybių ieškovai neginčijo, kad vykdant išieškojimą iš hipoteka įkeisto Turto 2015 m. vasario 17 d. – 2015 m. kovo 19 d. vykusiose varžytynėse už 72 289 Eur kainą ir 2015 m. balandžio 13 d. – 2015 m. gegužės 13 d. vykusiose varžytynėse už 54 217 Eur kainą ginčo Turto nepavyko parduoti. Išieškotojai atsisakius perimti iš antrųjų varžytynių neparduotą turtą, antstolis, remdamasis viešais VĮ Registrų centro duomenimis, kuriais turtas kaip vientisas objektas įkainotas 51 830 Eur, 2015 m. gegužės 21 d. areštuodamas ginčo turtą nustatė, kad turto vertė 51 830 Eur. Antstolis, nustatydamas turto vertę, įvertino, kad 2015 m. vasario 17 d. – 2015 m. kovo 19 d. varžytynėse už 72 289 Eur kainą ir 2015 m. balandžio 13 d. – 2015 m. gegužės 13 d. varžytynėse už 54 217 Eur kainą ginčo Turto nepavyko parduoti. 2015 m. birželio 22 d. – 2015 m. liepos 22 d. vykusiose varžytynėse už 41 464 Eur kainą (80 proc. vertės) ginčo Turto nepavyko parduoti. 2015 m. rugpjūčio 21 d. paskelbus varžytynes ir pradinę kainą nurodžius 31 098 Eur (60 pro. vertės), 2015 m. spalio 1 d. turtas buvo parduotas už 45 770 Eur.
  9. Kai po neįvykusių antrųjų varžytynių išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto tęsiamas, tokiam išieškojimui netaikomas CPK 723 straipsnio 3 dalyje nustatytas vienerių metų ribojimas; antstolis turi iš naujo įvertinti parduodamą turtą CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka ir iš naujo vykdyti varžytynes pagal CPK 718–722 straipsniuose nustatytas taisykles (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2011; kt.). CPK 681 straipsnyje įtvirtinta, kad areštuodamas skolininko turtą antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą ir į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo bei skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (1 dalis); vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos (2 dalis). Pagal CPK 718 straipsnį pirmosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro aštuoniasdešimt procentų CPK 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos.
  10. Varžytynių akto neteisėtumą apeliantai (ieškovai) grindžia tuo, kad ginčo varžytynėse Turtas buvo parduotas už kainą, mažesnę nei šio Turto rinkos kaina, be to, be pagrindo antstolio vertintas kaip vientisas turto kompleksas, nepriėmus atitinkamo patvarkymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškovai turėjo pareigą įrodyti, kad antstolis, areštuodamas ginčo Turtą 51 830 Eur suma, pažeidė pareigą įkainoti ginčo turtą objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto kainai ir dėl to turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta CPK 718 straipsnyje ir CPK 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (CPK 178 straipsnis). Šią aplinkybę apeliantai įrodinėjo UAB „Ober-Haus“ 2016 m. liepos 26 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, kad 2016 m. vasario 5 d. turto vertė buvo 90 361,45 Eur. Pirmosios instancijos teismas vertino apeliantų nurodytą įrodymą, tačiau sprendė, kad jis nepatvirtina, jog antstolis, areštuodamas ginčo Turtą, netinkamai nustatė ginčo turto rinkos vertę ir dėl to turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta CPK 718 straipsnyje ir CPK 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.
  11. Pirmosios instancijos teismas, nesutikdamas su UAB „Ober-Haus“ 2016 m. liepos 26 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, kad 2016 m. vasario 5 d. turto vertė buvo 90 361,45 Eur, nurodė išsamius motyvus, kodėl atmeta retrospektyvinės vertinimo ataskaitos išvadas.
  12. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas glausta forma turi išdėstyti nustatytas faktines bylos aplinkybes, argumentus, nurodyti, kodėl vienais įrodymais remtasi, o kiti atmesti, pateikti įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimą ir teisinį sprendimo pagrindimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2012; 2015 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2015; kt.).
  13. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nenukrypo nuo nurodytos kasacinio teismo praktikos dėl įrodymų vertinimo, spręsdamas, kad ieškovai neįrodė, jog antstolis netinkamai nustatė turto vertę areštuodamas ginčo Turtą 2015 m. gegužės 21 d. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, pažymi, kad ieškovų nurodyti argumentai, kad antstolis taip pat buvo nustatęs 90 361,45 Eur Turto vertę, kuri nustatyta remiantis UAB „Ober-Haus“ duomenimis, vienareikšmiškai nepatvirtina, kokia buvo ginčo turto rinkos vertė jį areštuojant ar parduodant varžytynėse. Pažymėtina, kad trejos varžytynės neįvyko, nedalyvavo nei vienas pirkėjas, 2015 m. spalio 1 d. varžytynės įvyko ir aukščiausia pasiūlyta kaina už ginčo Turtą buvo 45 770 Eur. Nagrinėjamu aspektu pažymėtina, kad Turtas nuo pat pirmųjų varžytynių pradžios, t. y. nuo 2015 m. vasario 17 d., buvo pardavinėjamas kaip turto kompleksas, kurio nei už 90 000 Eur, nei už didesnę nei 45 770 Eur kainą nepavyko parduoti.
  14. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). CPK 226 straipsnyje nustatyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdančias tai padaryti, bei galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2013; kt.) Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje ieškovai turėjo pareigą įrodyti, kad antstolis pažeidė pareigą įkainoti ginčo turtą objektyviai, kaina, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto kainai ir dėl to turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta CPK 718 straipsnyje ir CPK 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad ieškovai šios savo pareigos neįvykdė.
  15. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovų apeliacinio skundo argumentas, jog nebuvo priimtas patvarkymas, kuriuo nustatyta ginčo turto vertė - 51 830,00 Eur ir dėl to turto pardavimo iš varžytynių aktas pripažintinas negaliojančiu, nepagrįstas. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad 2015 m. gegužės 21 d. turto arešto akte (vykdomosios bylos Nr. 98-5/2014 t. 1, b. l. 122-125) nurodyta, jog Turto vertė - 51 830 Eur, 2015 m. gegužės 21 d. skolininkei ir trečiajam asmeniui išsiųstas pranešimas apie skelbiamas varžytynes (vykdomosios bylos Nr. 98-5/2014 t. 1, b. l. 126) 2015 m. birželio 22 d. patvarkymu varžytynės paskelbtos, jos vyko nuo 2015 m. birželio 22 d. 9:10 val. iki 2015 m. liepos 22 d. 9:10 val., parduodamo iš varžytynių turto vertė buvo nurodyta 51 830,00 Eur (vykdomosios bylos Nr. 98-5/2014 t. 1, b. l. 128), skolininkei B. P. buvo 2015 m. rugpjūčio 5 d. išsiųstas pranešimas, kuriame nurodyta, kad areštuoto turto vertė 51 830 Eur (vykdomosios bylos Nr. 98-5/2014 t. 1, b. l. 144, 146 ), 2015 m. rugpjūčio 21 d. patvarkyme dėl varžytynių skelbimo taip pat nurodyta, kad parduodamo iš varžytynių turto vertė 51 830 Eur (vykdomosios bylos Nr. 98-5/2014 t. 1, b. l. 148).
  16. Pažymėtina, kad CPK normos nenumato, kad antstolis, nustatydamas turto vertę, privalo priimti patvarkymą. Nagrinėjamu atveju turto vertė nustatyta turto arešto aktu ir tai atitinka CPK nuostatas, reglamentuojančias vykdymo procesą (CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 681 straipsnis). Iš bylos duomenų matyti, kad skolininkei B. P. buvo siųstas pranešimas apie nustatytą turto vertę, tačiau jis, skolininkei neįteiktas, grįžo į R. K. antstolio kontorą (pašto žyma: „neatsiliepė į pranešimą“) (vykdomosios bylos Nr. 98-5/2014 t. 1, b. l. 146). Tačiau iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad skolininkė buvo informuota apie vykdomą išieškojimą iš Turto, kad antstolis siuntė jai pranešimus apie nustatytą Turto vertę, kad skolininkė žinojo apie vykdomas elektronines varžytynes iš Turto, taigi ir apie nustatytą turto vertę (vykdomosios bylos Nr. 98-5/2014 t. 1, b. l. 153), tačiau skundą dėl nustatytos turto vertės pateikė tik pardavus turtą iš varžytynių. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentas, kad vykdomojoje byloje nėra duomenų, jog skolininkei buvo įteiktas 2015 m. gegužės 21 d. turto arešto aktas (vykdomosios bylos Nr. 98-5/2014 t. 1, b. l. 122-125), kuriame nurodyta, jog Turto vertė - 51 830 Eur (CPK 679 straipsnis), kai byloje nustatyta, kad skolininkė buvo informuota apie vykdomas varžytynes, nustatytą turto vertę, nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu, nes jis negali būti pripažįstamas negaliojančiu tik dėl formalių trūkumų, kurie negalėjo turėti įtakos šių veiksmų teisėtumui (CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punktas).
  17. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija pripažįsta, kad bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai atmetė ieškovų reikalavimus dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu.
  18. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškovų ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

16Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, patirtų apeliacinės instancijos teisme

  1. Atmetus ieškovų apeliacinį skundą, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
  2. Apie patirtas atsakovų ir trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme duomenų nėra, todėl jos nepriteistinos (CPK 78, 98 straipsniai).
  3. Apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 2,82 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Kadangi šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. patvirtiname įsakyme Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1r-261/1k-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ nustatyto dydžio (3 Eur), tai šios išlaidos nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

17Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

18Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai