Byla 2A-112-425/2019
Dėl bendrijos narių visuotinio susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Eigirdo Činkos ir Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. L. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-11-488/2018 pagal ieškovės J. L. ieškinį atsakovei sodininkų bendrijai „( - )” (toliau ir – SB „( - )“) dėl bendrijos narių visuotinio susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovė pirmosios instancijos teismui pateiktu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu 2015-05-09 SB „( - )“ susirinkimo nutarimą nederinti jai nuosavybės teisėmis priklausančio sklypo Nr. ( - ) (unikalus Nr. ( - )), esančio ( - ), matininko T. M. paruoštų kadastrinių matavimų, bei priteisti jai bylinėjimosi išlaidas.

72.

8Nurodė, kad jai nuosavybės teisėmis priklauso 0,1102 žemės sklypas Nr. ( - ), esantis ( - ). Atlikus sklypo kadastrinius matavimus, paaiškėjo, kad sklypo plotas yra 0,1095 ha. Sodininkų bendrijos nariai matininko prašė tarp sklypų Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) palikti praėjimą. Matininkas tai atsisakė padaryti, motyvuodamas tuo, kad 1992-07-31 sodininkų bendrijos generaliniame plane toks praėjimas nebuvo numatytas. Kadastrinius matavimus atlikęs matininkas pateikė sodininkų bendrijos valdybai suderinti kadastrinių matavimų bylą. 2015-05-09 sodininkų bendrijos susirinkimas atsisakė derinti ieškovės pateiktus sklypo Nr. ( - ) kadastrinius matavimus ir nutarė nekeisti bendrijos patvirtinto plano, paliekant praėjimą tarp sklypų Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) ir ieškovei trūkstamą žemės sklypo plotą kompensuoti panaudojant laisvą paupio žemę.

93.

10Ieškovės vertinimu, toks susirinkimo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes 1)1992-07-31 generaliniame plane toks praėjimo takas nėra nurodytas, jis nėra pažymėtas kaip ieškovei priklausančios sklypo Nr. ( - ) gretimybė, o ieškovės sklype praėjimo servituto nenustatyta; 2) 2015-05-09 sodininkų bendrijos susirinkime dalyvavo 42 nariai, nors iš viso bendrijoje yra 77 nariai.

11II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

124.

13Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimu ieškinį atmetė bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

145.

15Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, kad SB „( - )“ susirinkimas pagrįstai atsisakė tvirtinti matininko T. M. parengto J. L. nuosavybės teise valdomo žemė sklypo planą, kadangi:

161.

17įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais konstatuota, jog matininkui T. M. atliekant ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus, buvo nesilaikoma Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ŽRĮ) 21 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų taisyklių, Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų (toliau – SBĮ) įstatymo 6 straipsnio 3 dalies ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turo kadastro nuostatų (toliau – Kadastro nuostatų) 32.1.1 punkto nuostatų;

182.

19ieškovei įgijus nuosavybę, jai perėjo buvusio savininko teisės ir pareigos, įskaitant ir žemės sklypo naudojimo ypatumus, nustatytus pirminiam savininkui šį žemės sklypą įsigyjant iš valstybės;

203.

21praėjimo tako egzistavimo faktą nuo sodų bendrijos įsikūrimo patvirtina liudytojų parodymai, o be to, vieno asmens interesai negali būti iškeliami prieš visos bendrijos interesus, negali pakeista jau eilę metų susiklosčiusios ir kitiems sodo bendrijos nariams priimtinos bendros sodo žemės naudojimo tvarkos, jeigu tam prieštarauja dauguma sodo bendrijos narių.

226.

23Pirmosios instancijos teismas taip pat atmetė ekspertizės išvadą, vertindamas ją kaip šališką ir nesavalaikiai pateiktą įrodymą, pažeidžiantį šalių rungtyniškumo principą. Be to, ekspertizės išvada negali būti paneigiamos ir kvestionuojamos jau įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės. Teismas mano, kad analizuojant šiame įrodyme nustatytas aplinkybes sprendime iškiltų jau įsiteisėjusio 2016-03-14 Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimo nustatytų prejudicinių faktų revizavimo grėsmė.

247.

25Vertindamas SB „( - )“ susirinkimo procedūros teisėtumą, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad bendrijos narių visuotinis susirinkimas laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja daugiau nei pusė bendrijos narių, o nagrinėjamu atveju susirinkime dalyvavo 55 proc. visų sodo bendrijos narių. Be to, visuotinis susirinkimas sprendė jo kompetencijai priskirtus klausimus, todėl ieškovė nepagrįstai tvirtina buvus pažeistą susirinkimo procedūrą.

26III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

278.

28Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas bei prie bylos prijungti Panevėžio apygardos administracinio teismo posėdžių garso įrašus bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį.

299.

30Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai administracinėje byloje nustatytas aplinkybes laikė prejudiciniais faktais, kadangi administracinės bylos nagrinėjimo dalykas yra priešingas nagrinėjamos bylos dalykui, o administracinėje byloje nebuvo sprendžiamas ginčijamo sodininkų bendrijos nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas. Be to, į nagrinėjamą bylą ieškovė pateikė pakankamai įrodymų, leidžiančių konstatuoti, kad jai nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas ribojasi su kitu žemės sklypu ir tarp jų nėra nustatyta jokio tako, ką patvirtina Nekilnojamojo turto registrų išrašai, eksperto išvada, eksperto paaiškinimai, savivaldybės išvada bei 1992 m. SB „( - )“ generalinis planas.

3110.

32Apeliantės vertinimu, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, liudytojų parodymai, nesant jokių kitų įrodymų, nėra pakankamas pagrindas ieškovės nuosavybės teisės ribojimui, juo labiau kad eksperto išvada, jo paaiškinai bei savivaldybės išvada, kurių pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino, vienareikšmiškai patvirtina, jog tarp ieškovės ir kaimyninio sodo sklypo takas nebuvo numatytas bei suprojektuotas teritorijų planavimo dokumentuose. Taigi ir žemės sklypo dalies kompensavimas kitoje vietoje esančia žemės dalimi, yra nepagrįstas.

3311.

34Apeliaciniame skunde taip pat pabrėžiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino bei nesirėmė eksperto išvada, savivaldybės išvada bei eksperto paaiškinimais, o taip pat nepagrįstai konstatavo, kad dalis šių įrodymų buvo pateikti pažeidžiant rungtyniškumo principą ar yra nepakankamai aiškaus turinio, kadangi pats teismas sutiko priimti į bylą tokius įrodymus bei turėjo galimybę užduoti klausimus ekspertui, į ką pastarasis atsakė itin motyvuotai ir išsamiai. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė procesinės teisės pažeidimų, dėl kurių byla galėjo būti išnagrinėta neteisingai. Papildomai apeliantė nurodo, kad administracinėje byloje konstatuoti matininko padaryti pažeidimai yra formalūs, juo labiau, kad atliekant matavimus dalyvavo ir atsakovės atstovas.

3512.

36Atsiliepimu į pateiktą apeliacinį skundą atsakovė SB „( - )“ prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti, o taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3713.

38Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė prejudicinius faktus bei faktines bylos aplinkybes, o taip pat tinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus bei konstatavo, jog pareikštas ieškinys yra nepagrįstas. Kartu pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi byloje esančių liudytojų parodymais, o savivaldybės specialisto – architekto nurodomas aplinkybes vertino, kaip nurodomas abstrakčiai. Be to, eksperto išvada teismui nėra privaloma ir vertinama byloje kitų įrodymų kontekste, dėl ko pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos teismo sprendimo grįsti išimtinai į bylą pateiktos eksperto išvadoje nurodytomis aplinkybėmis.

3914.

40Atsiliepimu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyrius prašo apeliacinio skundo netenkinti ir jį atmesti, kaip nepagrįstą.

4115.

42Nurodo, kad jų išdėstyta pozicija dėl ginčo nesikeičia, jie sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis bei mano, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas.

43Teisėjų kolegija

konstatuoja:

44Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo dėl neatskleistos bylos esmės (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

45IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4616.

47Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų ir civilinę bylą nagrinėja tik apeliacinio skundo ribose.

4817.

49Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad vykdydamas J. L. užsakymą, matininkas T. M. atliko ieškovei priklausančio žemės sklypo, esančio ( - ), kadastrinius matavimus, parengė kadastrinių matavimų bylą ir pateikė ją tikrinti NŽT Panevėžio skyriui, kuris atsisakė atlikti prašomus veiksmus. Kilus ginčui Panevėžio apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama administracinė byla, kurioje buvo konstatuota, jog matininkui T. M. atliekant ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus buvo nesilaikoma ŽRĮ 21 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų taisyklių, draudžiančių atliekant kadastrinius matavimus keisti nustatytas sklypų ribas ir leidžiančių tikslinti tik žemės sklypo ploto, bet ne jo ribų, duomenis. Kartu buvo nuspręsta, jog matininko T. M. parengtas sodo sklypo Nr. ( - ) ribų planas buvo parengtas, pažeidžiant SBĮ 6 straipsnio 3 dalies ir Kadastro nuostatų 32.1.1 punkto nuostatas. Šis Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimas įsiteisėjo 2017 m. gruodžio 20 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui atmetus pareiškėjos J. L. apeliacinį skundą.

5018.

51Nagrinėjamoje apeliacine tvarka civilinėje byloje ieškovė J. L., reikalaudama pripažinti negaliojančiu SB „( - )“ visuotinio narių susirinkimo nutarimą, nederinti jai nuosavybės teisėmis priklausančio žemės sklypo matininko paruoštų kadastrinių matavimų, iš esmės kelia klausimą dėl praėjimo tako egzistavimo jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype bei sodų bendrijos teritorijos planavimo sprendinių, nustatančių tokį taką jos žemės sklype, pagrįstumą ir atitikimą teisės aktams ir teritorijų planavimo dokumentams.

5219.

53Priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas iš esmės rėmėsi bei vadovavosi aptariamoje administracinėje byloje nustatytomis aplinkybėmis bei padarytomis išvadomis, konstatuodamas, jog šiuo atveju egzistuoja prejudiciniai faktai, kurie patvirtina, jog tarp ieškovės ir gretimo žemės sklypo dar 1992 metais teritorijų planavimo dokumentuose buvo suformuotas praėjimo takas.

5420.

55Administracinėje byloje priimtuose bei įsiteisėjusiuose procesiniuose sprendimuose, ką visiškai pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, yra konstatuota, jog E. G. (pradinis sodo sklypo savininkas), įgyvendinusiai teisės aktų suteiktą teisę asmeninėn nuosavybėn įsigyti sodininkų bendrijoje naudojamą sodo sklypą Nr. ( - ), valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sandoriui sudaryti 1992 m. liepos 31 d. buvo parengtas sodo sklypo Nr. ( - ) planas, kurį patvirtino SB „( - )“ pirmininkas, o šiame plane buvo nubraižytos sodo sklypo ribos, nurodyti jų ilgiai, pažymėta sodo namelio vieta, nurodyta jo padėtis pravažiavimo, sklypo vakarinės ir šiaurinės ribų atžvilgiu. Nurodyto plano duomenimis, sodo sklypo Nr. ( - ) ribos pažymėtos vientisomis linijomis, o 52,50 m ilgio vakarinė riba įbraižyta tarp dviejų punktyrinių linijų, kurių viena nubrėžta E. G. sodo sklypo teritorijoje, o kita – M. L. priklausančio sodo sklypo Nr. ( - ) teritorijoje. Iš SB „( - )“ plano ir jo ištraukų matyti, kad plano dalyje „Pastabos“ yra aptarti namelių ir kitų statinių statybos, medžių ir vaiskrūmių sodinimo klausimai bei nurodyta, kad tarp sodo sklypų esančių praėjimo takų plotis yra 0,50 m, o sugretinus E. G. parengtą sodo sklypo Nr. ( - ) planą ir SB „( - )“ planą, sodo sklypo Nr. ( - ) plano grafiniai žymėjimai atitinka SB „( - )“ plano žymėjimus, tarp jų – ir sodo sklypo Nr. ( - ) vakarinės ribos žymėjimą. Be to konstatuota ir tai, kad matininkui T. M. atliekant ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus, buvo nesilaikoma ŽRĮ 21 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų taisyklių, draudžiančių atliekant kadastrinius matavimus keisti nustatytas sklypų ribas ir leidžiančių tikslinti tik žemės sklypo ploto, bet ne jo ribų, duomenis. Be to, sodo sklypo Nr. ( - ) ribų planas buvo parengtas, pažeidžiant SBĮ 6 straipsnio 3 dalies ir Kadastro nuostatų 32.1.1 punkto nuostatas.

5621.

57Tačiau, kaip pagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde, aiškindamas CPK normas dėl prejudicinių faktų taikymo, kasacinis teismas laikosi šių pagrindinių nuostatų: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-203/2007; Nr. 3K-3-37/2008; Nr. 3K-3-306/2010; Nr. 3K-3-282/2012; kt.). Taigi prejudicinių faktų taisyklės taikymui reikšminga ne tik tai, kad sprendimas įsiteisėjęs, priimtas byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, bet ir tai, jog pirmesnėje byloje nustatyti faktai buvo tos bylos įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis.

5822.

59Nagrinėjamu atveju, įvertinusi apeliacinės instancijos teismui pateiktus bei paties teismo išreikalautus duomenis, įskaitant ir Panevėžio apygardos administraciniame teisme išnagrinėtą administracinę bylą, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo vertinti, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja prejudiciniai faktai, dėl kurių iš esmės nėra galimas ieškovės pareikšto reikalavimo, kuriuo keliamas klausimas dėl šiuo metu egzistuojančių teritorijų planavimo sprendinių teisėtumo ir pagrįstumo, nagrinėjimas.

6023.

61Pastebėtina, kad Panevėžio apygardos administraciniame teisme nagrinėtoje administracinėje byloje buvo sprendžiamas institucijos veiksmų, o būtent Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atsisakymo atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, t.y. buvo sprendžiama, ar institucija pagrįstai atsisakė atlikti ieškovės prašomus veiksmus – pritarti matininko atliktiems matavimams. Taigi aptariamoje administracinėje byloje buvo analizuojama, ar tuo metu egzistuojantys teritorijų planavimo dokumentai leidžia tvirtinti matininko parengtus kadastrinius matavimus. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje, priimtoje 2017-12-20, yra konstatuota, jog tik teritorijų planavimo procedūrų pagrindu pakeitus teritorijų planavimo dokumento sprendinius atsirastų teisinis pagrindas pritarti matininko T. M. atliktiems J. L. žemės sklypo kadastriniams matavimams ir suderinti šio žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Tokios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išvados leidžia spręsti, kad administracinę bylą nagrinėję teismai vertino, jog pagal tuo metu egzistuojančius teritorijų planavimo sprendinius nėra galimybės tvirtinti matininko atliktus matavimus, tačiau ieškovė iš esmės turi subjektinę teisę ginčyti tokių sprendinių teisėtumą ir pagrįstumą, ką ieškovė realizavo pareikšdama ieškinį nagrinėjamoje byloje.

6224.

63Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovė pareiškė būtent tokį reikalavimą, t. y. siekia pakeisti egzistuojančius teritorijų planavimo sprendinius, kurie, ieškovės vertinimu, prieštarauja teisės aktams, reglamentuojantiems nuosavybės įgijimą bei disponavimą ja, generaliniam sodų bendrijos planui, o taip pat ir ekspertinėms išvadoms. Taigi, kaip pagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde, nagrinėjamos civilinės ir aptariamos administracinės bylos nagrinėjimo dalykas skiriasi ir nagrinėjamos civilinės bylos įrodinėjimo dalyku nebuvo aplinkybės, susijusios su kadastrinių matavimų tvirtinimu atsižvelgiant į egzistuojančius teritorijų planavimo sprendinius. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio pagrįstumo klausimą, nepagrįstai vadovavosi vien administracinėje byloje priimtuose procesiniuose sprendimuose išdėstytomis išvadomis bei pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotas taisykles, kuriomis vadovaujantis bylos aplinkybės gali būti pripažįstamos prejudiciniais faktais.

6425.

65Kartu išdėstytos aplinkybės bei skundžiamo sprendimo turinys rodo, kad ieškovės reikalavimas dėl lokalinių teritorijų planavimo sprendinių neteisėtumo, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme tirtas ir iš esmės nagrinėtas nebuvo, taip pat faktiškai nebuvo vertinti ieškovės pateikti įrodymai, dėl ko yra pagrindas išvadai, kad priimant skundžiamą sprendimą nebuvo atskleista bylos esmė (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

6626.

67Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2012).

6827.

69Aptartų aplinkybių pagrindu, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Nusprendus, kad yra pagrindas panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo, dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepime į jį argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų, teisėjų kolegija nepasisako, taip pat nepasisako dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir naujų dokumentų priėmimo, nes šis klausimas turės būti išspręstas nagrinėjant bylą iš naujo.

70Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

71Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė pirmosios instancijos teismui pateiktu ieškiniu prašė pripažinti... 7. 2.... 8. Nurodė, kad jai nuosavybės teisėmis priklauso 0,1102 žemės sklypas Nr. ( -... 9. 3.... 10. Ieškovės vertinimu, toks susirinkimo nutarimas yra neteisėtas ir... 11. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 12. 4.... 13. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2018 m. rugsėjo 7 d.... 14. 5.... 15. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, kad SB... 16. 1.... 17. įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais konstatuota, jog matininkui... 18. 2.... 19. ieškovei įgijus nuosavybę, jai perėjo buvusio savininko teisės ir... 20. 3.... 21. praėjimo tako egzistavimo faktą nuo sodų bendrijos įsikūrimo patvirtina... 22. 6.... 23. Pirmosios instancijos teismas taip pat atmetė ekspertizės išvadą,... 24. 7.... 25. Vertindamas SB „( - )“ susirinkimo procedūros teisėtumą, pirmosios... 26. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai... 27. 8.... 28. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti skundžiamą pirmosios... 29. 9.... 30. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai administracinėje byloje... 31. 10.... 32. Apeliantės vertinimu, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas,... 33. 11.... 34. Apeliaciniame skunde taip pat pabrėžiama, kad pirmosios instancijos teismas... 35. 12.... 36. Atsiliepimu į pateiktą apeliacinį skundą atsakovė SB „( - )“ prašo... 37. 13.... 38. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė prejudicinius... 39. 14.... 40. Atsiliepimu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 41. 15.... 42. Nurodo, kad jų išdėstyta pozicija dėl ginčo nesikeičia, jie sutinka su... 43. Teisėjų kolegija... 44. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos... 45. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 46. 16.... 47. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 48. 17.... 49. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad vykdydamas J. L.... 50. 18.... 51. Nagrinėjamoje apeliacine tvarka civilinėje byloje ieškovė J. L.,... 52. 19.... 53. Priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas iš esmės... 54. 20.... 55. Administracinėje byloje priimtuose bei įsiteisėjusiuose procesiniuose... 56. 21.... 57. Tačiau, kaip pagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde, aiškindamas CPK normas... 58. 22.... 59. Nagrinėjamu atveju, įvertinusi apeliacinės instancijos teismui pateiktus bei... 60. 23.... 61. Pastebėtina, kad Panevėžio apygardos administraciniame teisme nagrinėtoje... 62. 24.... 63. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje civilinėje byloje... 64. 25.... 65. Kartu išdėstytos aplinkybės bei skundžiamo sprendimo turinys rodo, kad... 66. 26.... 67. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas... 68. 27.... 69. Aptartų aplinkybių pagrindu, pirmosios instancijos teismo sprendimas... 70. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 71. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugsėjo 7 d....