Byla e2A-1524-560/2019
Dėl jungtinės veiklos sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia bei restitucijos taikymo, tretieji asmenys byloje J. R., G. Ž., M. F., UAB „Progresus group“

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Neringos Švedienės,

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų V. P., R. S. ir J. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. P., R. S., J. G. ieškinį atsakovei BUAB „Apis Baltija“ dėl jungtinės veiklos sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia bei restitucijos taikymo, tretieji asmenys byloje J. R., G. Ž., M. F., UAB „Progresus group“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovai kreipėsi į teismą ieškiniu, kurio reikalavimus tikslino, prašydami pripažinti negaliojančia ieškovų su atsakove sudarytą jungtinės veiklos sutartį ir taikyti restituciją, įpareigojant atsakovę grąžinti ieškovams lėšas: R. S. – 10 709,03 Eur, J. G. – 11 584,80 Eur ir V. P. 11 584,80 Eur. Nurodo, kad 2011 metais ieškovai su kitais fiziniais asmenimis susitarė dėl bendros jungtinės elektros tiekimo veiklos vystymo. Rašytinio susitarimo ar sutarties nepasirašė. Į veiklą įtraukta atsakovė, nes elektros tiekimas turi būti licencijuotas. Tuo metu atsakovės vadovu buvo J. R.. 2011 metais ieškovų J. G. ir V. P. susitikimo su J. R. metu, ieškovai buvo informuoti, kad atsakovei reikalingos papildomos lėšos, kurias būtina pervesti į AB „Litgrid“ depozitinę sąskaitą, kad būtų galima įsitikinti atsakovės finansiniu pajėgumu. 2011-11-10 sudaryta paskolos sutartimi R. S. paskolino J. G., V. P., M. F. ir J. R. kiekvienam po 1 158,48 Eur, nurodydamas šią sumą pervesti į atsakovės sąskaitą. R. S. prisidėjo 10 709,03 Eur suma, kuri buvo pervesta į atsakovės sąskaitą. Nepavykus vykdyti veiklą AB „Litgrid“ depozito sumą grąžino atsakovei, tačiau ji ieškovams pinigų negrąžino. Jungtinės veiklos sutarties sudarymas žodine forma, daro sutartį negaliojančia, todėl tai negalėjo sukelti teisinių pasekmių, t. y. ieškovams priklausančių lėšų atitekimo atsakovei, todėl taikytina restitucija. Šiuo metu atsakovei vykdoma bankroto procedūra.

82.

9Atsakovė su ieškiniu nesutiko, nurodydama, kad nėra jokių dokumentų iki 2013 metų lapkričio 7 d., bendrovė veiklos nevykdo.

103.

11Trečiasis asmuo J. R., atsiliepime nesutiko su ieškinio reikalavimais ir nurodė, kad ieškovų J. G. ir V. P. pasiūlymas prekiauti elektra iš Ukrainos, pasinaudojant M. F. ryšiais, jam pasirodė pelningas. Susitikus su ieškovais ir M. F. buvo aptartos tokios veiklos perspektyvos ir susitarta sudaryti jungtinės veiklos sutartį lygiomis dalimis, į veiklą įtraukiant atsakovę, o pinigus pasiskolinant iš R. S. ir pervedant juos į atsakovės sąskaitą. M. F. ir J. G. nepageidavo rašytinės sutarties dėl galimo intereso konflikto (ėjo pareigas valstybės tarnyboje), todėl buvo susitarta, kad galios faktinis bendras šalių lygiomis dalimis sudarytas susitarimas vykdyti veiklą. Pinigų nereikėjo pervesti į UAB „Litgrid“ depozitinę sąskaitą, nes ši bendrovė neturėjo tikslo vertinti atsakovės finansinio pajėgumo. Atsakovė turėjo pateikti finansinius dokumentus, neatšaukiamą banko garantiją arba piniginį užstatą, nes tai buvo ne tikslinis depozitas finansiniam įmonės pajėgumui nustatyti, o finansinė priemonė, reikalinga mokėjimo pajėgumams užtikrinti. Jungtinė veikla realiai buvo vykdoma - buvo mokami atlyginimai darbuotojams, atliekami einamieji sąnaudų mokėjimai, pasirašomos verslui būtinos vykdyti sutartys, bendrauta su verslo partneriais užsienyje, pasirašyti memorandumai ir kiti susitarimai su Ukrainos verslo partneriais.

124.

13Trečiasis asmuo M. F. atsiliepime nesutiko su ieškinio reikalavimais ir nurodė, kad jis nepagrįstai įtrauktas į procesą, kadangi visos kilusios teisės ir pareigos 2011-09-15 skolos perkėlimo sutartimi perėjo G. Ž..

145.

15Trečiasis asmuo UAB „Progresus group“ atsiliepime nesutikimą su ieškinio reikalavimais argumentavo tuo, kad ieškovų nurodomo pinigų pervedimo metu jis nebuvo atsakovo akcininku, kadangi juo tapo 2013-10-25. Teismui pateikta negaliojanti atsakovo įstatų redakcija ir nurodytas neteisingas akcinio kapitalo dydis. Atsakovo akcijos buvo įsigytos 2013-11-07 akcijų pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu.

16II.

17Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

186.

19Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pripažino negaliojančia tarp ieškovų V. P., R. S., J. G. ir atsakovės BUAB „Apis Baltija“ sudarytą jungtinės veiklos sutartį, o likusią ieškinio dalį atmetė ir priteisė iš ieškovų ir atsakovo 39,03 Eur lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno po 10 Eur (suapvalinus), procesinių dokumentų siuntimo išlaidų į valstybės biudžetą.

207.

21Teismas nurodė, kad 2011-09-10 V. P., J. R., M. F., ir J. G. su R. S. sudarė paskolos sutartį 46 339,20 Eur (atitinkamai 160 000 Lt) sumai. 2011-09-21 J. R. pervedė į atsakovo sąskaitą 50 420 svarų sterlingų. 2011-09-15 tarp M. F., R. S. ir G. Ž. buvo sudaryta skolos perkėlimo sutartis. Bendrovei „Apis Baltija“ (turėjusiai UAB „Litgrid“ suteiktą licenciją prekiauti elektros energija) yra iškelta bankroto byla neteismine tvarka. 2013-11-07 R. M. įsigijo UAB „Apis Baltija“ akcijas. Bendrovė deklaruoto turto neturi, mokestinių prievolių tinkamai nevykdo, piniginių lėšų savo sąskaitose neturi.

228.

23Vertindamas nagrinėjamoje byloje esančius duomenis, šalių ir jų atstovų paaiškinimus, teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog šalys buvo susitarusios sudaryti būtent jungtinės veiklos sutartį ir tokią sutartį sudarė. Juolab, kad nėra nei rašytinio, nei notariškai patvirtinto susitarimo ar sutarties dėl veiklos vykdymo, kaip to reikalauja įstatymas. Į bylą nepateikti įrodymai, pagrindžiantys jungtinės veiklos vykdymą. Tai, kad šalis siejo bendra veikla, nustatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. sprendime civilinėje byloje Nr.e2-10597-854/2017, tačiau tai nėra pagrindas konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju šalių nurodytas svarstymas apie galimybę užsiimti verslu yra būtent dėl jungtinės veiklos, ji sudaryta pažeidžiant imperatyvius įstatymo reikalavimus. Byloje proceso dalyviai pripažino, kad juos siejo paskolos santykiai, tačiau to nepakanka konstatuoti, kad paskolos lėšos buvo naudojamos išimtinai jungtinei veiklai vykdyti, todėl nagrinėjamos bylos kontekste iš esmės nesant ginčo, kad šalys su trečiaisiais asmenimis svarstė galimybę siekti bendrų tikslų, veikti kartu ir ateityje gauti iš veiklos pelno, kita vertus byloje dalyvaujančiu asmenų – turinčių ilgalaikę verslo praktiką, galinčių tinkamai įvertinti sudaromų susitarimų sąlygas, pasveriant ir apskaičiuojant verslo riziką, aiškinimai, kad rašytinė sutartis nebuvo sudaryta siekiant išvengti interesų konflikto, nerodo jų siekio, panaudojant nurodomas lėšas, vykdyti jungtinę veiklą. Apibendrindamas išdėstytą, teismas sprendė, kad šalių sandoris, neatitinkantis imperatyvių įstatymo reikalavimų, tokiems sandoriams įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymo, yra negaliojantis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamos bylos kontekste nėra galimybės šalių grąžinti į padėtį, buvusią iki sandorio sudarymo, todėl restitucijos netaikė.

24III.

25Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

269.

27Ieškovai V. P., R. S. ir J. G. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti. Nurodo, kad ieškovai nesutinka su ginčijamu sprendimu dalyje dėl restitucijos netaikymo. Restitucija yra sandorio negaliojimo padarinys, kurios pagrindinis tikslas - šalių grąžinimas į pirminę padėtį. Nagrinėjamu atveju ginčo sandorio pripažinimas negaliojančiu pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį suponuoja restitucijos taikymą. Ieškovų vertinimu, pirmosios instancijos teismas nenustatė išimtinių aplinkybių, kurios sąlygotų negalimumą taikyti restituciją, sprendimo netaikyti restitucijos visiškai nemotyvavo, tokiu būdu ne grąžindamas šalis į pirminę padėtį, bet priešingai - suteikdamas nepagrįstą pranašumą atsakovei ir tretiesiems asmenims. Apeliantų vertinimu, ginčijamo teismo sprendimo dalis dėl atsisakymo taikyti restituciją yra visiškai nemotyvuota, kas sudaro pagrindą sprendimą šioje dalyje panaikinti.

2810.

292011-09-10 paskolos sutartis sudaryta tarp ieškovų ir trečiųjų asmenų (160 000 Lt paskolos davėjas - R. S., paskolos gavėjai - M. F., V. P., J. R., J. G. - kiekvienas po 40 000 Lt). Tuo metu J. R. vadovaujama atsakovė nebuvo paskolos gavėja, tačiau šalims turint ketinimus kartu vykdyti jungtinę veiklą licencijuojamoje elektros energijos tiekimo srityje, paskolos sutarties 1.3. p. nustatyta tvarka į atsakovės sąskaitą buvo pervestos paskolos lėšos - 50 420 svarų sterlingų (paskolos sudarymo dieną atitiko 57 748,25 Eur). Iš perdavimo sistemos operatoriaus AB „Litgrid” atsakovei 2013-08-13 buvo grąžinta 50 000 Lt (atitinka 14 481 Eur) garanto suma, kuri buvo naudojama įprastinėje atsakovės veikloje, o 2013-11-07 buvo likusi 36 448,39 Eur suma, kuri buvo perduota naujiesiems bendrovės akcininkams.

3011.

31Ieškovų lėšos nebuvo paskolintos atsakovei, o numatytos bendram - jungtinės veiklos – tikslui, todėl pagrindinė atsakovės pareiga buvo užtikrinti perduotų lėšų tinkamą panaudojimą arba nepanaudotų lėšų išsaugojimą ir jų grąžinimą ieškovams. Net jeigu pirmosios instancijos teismas laiko, kad restitucija negali būti taikoma dėl to, kad atsakovė yra bankrutuojanti bendrovė, iš faktinių bylos aplinkybių matyti, jog negalėjimas grąžinti ieškovų perduotų lėšų kilo iš J. R., kaip tuometinio atsakovės vadovo, veiksmų. Pirmosios instancijos teismui atsisakius taikyti restituciją, iš ieškovų atimama ne tik formali galimybė atgauti iš atsakovės nepagrįstai gautas lėšas, bet ir įrodyti į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą, atitinkamai reikalauti šių lėšų grąžinimo iš atsakingų asmenų - trečiųjų asmenų.

3212.

33Trečiasis asmuo J. R. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliantai savo laisva valia sutarė vykdyti bendrą verslo veiklą su V. P., M. F., J. R.. Kadangi elektros tiekimo verslas iš Ukrainos į Lietuvos Respubliką buvo licencijuojama veikla, į bendrą verslo projektą buvo įtrauktas juridinis asmuo UAB „Apis Baltija“. Visi bendros veiklos dalyviai lygiomis dalimis finansavo verslo vykdymo išlaidas ir tikėjosi gauti pelną, kurį buvo sutarę pasiskirstyti taip pat lygiomis dalimis. Visi projekte dalyvavusieji turėjo didelę verslo vykdymo patirtį, aktyviai dalyvavo susitikimuose su užsienio partneriais, kartu vyko į komandiruotes, priimdavo bendrus sprendimus dėl sutarčių pasirašymo, aptardavo išlaidas, pastoviai keitėsi informacija apie padėtį rinkose. UAB „Apis Baltija“ sudarė sutartis su kitais rinkos dalyviais Lietuvoje ir partneriais Ukrainoje bei tranzitinėje šio verslo požiūriu Baltarusijoje, teikė privalomas ataskaitas rinkos reguliatoriui Valstybinei Energetikos ir kainų komisijai, mokėjo ofiso išlaikymo kaštus, darbuotojų atlyginimus ir kitus bendrovės veiklą pagrindžiančius mokėjimus.

3413.

35Ginčas, daugiau nei po ketverių metų baigus vykdyti bendrą veiklą, tarp verslo projektą vykdžiusių šalių kilo dėl verslo nesėkmės ir neįgyvendintų lūkesčių. Visi bendros veiklos dalyviai, pradėdami verslo projektą, suprato šio verslo riziką, kaštų apimtis, tačiau vykdytas verslo projektas galutinai žlugo, kai Ukrainoje radikaliai pasikeitė verslo sąlygos, prasidėjo neramumai ir karinis konfliktas, o Ukraina, iš elektros energiją eksportuojančios šalies, staiga tapo elektros energiją importuojančia šalimi. Patenkinus apeliantų prašymą susidarytų padėtis, kai vienų bendroje veikloje dalyvavusių asmenų realiai patirtos išlaidos būtų priskirtos verslo veiklos sąnaudoms, o apeliantai atgautų visas lėšas, nors būtent jie patys aktyviai dalyvavo ir skatino bendros veiklos tęsimą. Tai neatitinka lygiateisiškumo principo, nes visų veiklą vykdžiusių šalių finansiniai įnašai buvo vienodi. Apeliantai sąmoningai siekia pagerinti savo padėtį, o tuo pačiu pabloginti kitų bendroje veikloje dalyvavusių šalių padėtį ir tai yra nepagrįsta.

36IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

37Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

38Dėl atsisakymo nuo apeliacinio skundo

3914.

402019-01-28 Vilniaus apygardos teisme gautas apelianto V. P. atsisakymas nuo apeliacinio skundo. Apeliantas nurodo, jog atsisakymo nuo apeliacinio skundo teisinės pasekmės jai yra žinomos. CPK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta ieškovo teisė bet kurioje proceso stadijoje atsisakyti nuo ieškinio. CPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatyta apelianto teisė atsisakyti paduoto apeliacinio skundo. Ši teisė rašytinio proceso metu gali būti įgyvendinama iki apeliacinio skundo nagrinėjimo iš esmės pradžios. Atsisakymas nuo ieškinio ir apeliacinio skundo yra viena iš procesą inicijavusio asmens procesinių teisių (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 1 dalis, 308 straipsnio 1 dalis). Šios teisės įgyvendinimas yra dispozityvumo principo (CPK 13 straipsnis) išraiška, nes apeliacinis procesas ne tik prasideda, bet ir gali baigtis byloje dalyvaujančio asmens (apelianto) iniciatyva. Pagal CPK 42 straipsnio 2 dalį teismas nepriima atsisakymo nuo ieškinio ir apeliacinio skundo, jeigu tai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Nagrinėjamu atveju apelianto V. P. pareiškimas dėl atsisakymo nuo apeliacinio skundo buvo pateiktas iki apeliacinio skundo nagrinėjimo iš esmės pradžios, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad apelianto pareiškimas dėl atsisakymo nuo ieškinio ir apeliacinio skundo paduotas proceso įstatyme nustatyta tvarka (CPK 308 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra duomenų, kad atsisakymu būtų pažeistos dalyvaujančių byloje asmenų teisės ar viešasis interesas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsisakymas nuo ieškinio ir apeliacinio skundo priimamas ir civilinė byla ir apeliacinis procesas pagal ieškovo V. P. apeliacinį skundą nutraukiama (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 308 straipsnio 2 dalis).

41Dėl byloje nustatytų aplinkybių

4215.

43Byloje nustatyta, kad 2011-09-11 V. P., J. R., M. F., ir J. G. su R. S. sudarė paskolos sutartį 46 339,20 Eur (atitinkamai 160 000 Lt) sumai. 2011-09-21 J. R. pervedė į atsakovo UAB „Apis Baltija“ sąskaitą 50 420 svarų sterlingų, mokėjimo paskirtis - „sutartis lesu Papildymas J. R.“. 2011-09-15 tarp M. F., R. S. ir G. Ž. buvo sudaryta skolos perkėlimo sutartis. Bendrovei „Apis Baltija“ (turėjusiai UAB „Litgrid“ suteiktą licenciją prekiauti elektros energija) yra iškelta bankroto byla neteismine tvarka. 2013-11-07 R. M. įsigijo UAB „Apis Baltija“ akcijas. Bendrovė deklaruoto turto neturi, mokestinių prievolių tinkamai nevykdo, piniginių lėšų savo sąskaitose neturi.

44Dėl apeliacinio skundo argumentų

4516.

46Apeliantai apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos sprendimą ir ieškinį tenkinti. Nurodo, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl restitucijos netaikymo. Apeliantai teigia, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nemotyvavo sprendimo netaikyti restitucijos, ši sprendimo dalis yra nemotyvuota ir sudaro pagrindą teismo sprendimą šioje dalyje panaikinti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad nėra galimybės šalių grąžinti į padėtį, buvusią iki sandorio sudarymo, todėl restitucijos netaikė.

4717.

48CK 1.80 straipsnio 2 dalyje nurodytos tokių sandorių pripažinimo negaliojančiais pasekmės: kiekviena sandorio šalis privalo grąžinti kitai šaliai visa, ką pagal jį yra gavusi, t. y. šalys grąžinamos į padėtį, buvusią iki sudarant sandorį (restitucija) (CK 1.138 straipsnio 2 punktas, 6.145 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad, pripažinus sandorį negaliojančiu, kiekviena sandorio šalis privalo grąžinti antrajai šaliai viską, ką yra gavusi pagal sandorį. Restitucijos taikymo ir jos būdo klausimai reglamentuojami CK 6.145, 6.146 straipsniuose. CK 6.145 straipsnio 2 dalyje nustatyta galimybė teismui išimtiniais atvejais netaikyti restitucijos, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. CK 6.146 straipsnyje nustatyta bendroji taisyklė, kad restitucija taikoma natūra, t. y. šalis gautą iš kitos šalies konkretų individualiais požymiais apibūdinamą daiktą taikant restituciją turi grąžinti. Restituciją natūra, kai ši neįmanoma (daiktas žuvo, perleistas kitiems asmenims, arba jos taikymas prieštarautų sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principams), galima pakeisti pinigine kompensacija. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. balandžio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2008, akcentavo, kad faktinė padėtis, kuriai esant įstatyme teismui suteikiama galimybė netaikyti restitucijos, turi būti išimtinė ir teismo tinkamai argumentuota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2009). Taigi šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog skundžiamas teismo sprendimas dalyje dėl restitucijos netaikymo nėra motyvuotas. Remiantis esamu teisiniu reguliavimu ir teismų praktika, bendra taisyklė yra ta, kad pripažinus sandorį negaliojančiu yra taikoma restitucija, o sprendimas restitucijos netaikyti gali būti išimtinis ir privalo būti motyvuotas.

4918.

50Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Su teismo pareiga tinkamai atlikti įrodymų tyrimą ir vertinimą betarpiškai susijusi jo pareiga motyvuoti procesinį sprendimą. CPK 270 straipsnio, reglamentuojančio reikalavimus sprendimo turiniui, 4 dalyje nustatyta, jog motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodoma: teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 2001-09-27). Teismas privalo pateikti sprendimo motyvus, kad sudarytų galimybę bylos šalims efektyviai pasinaudoti teise į apeliaciją, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands, judgment of 1994-04-19, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Nacionalinių teismų sprendimų motyvai turi būti pakankami, kad atsakytų į esminius šalies pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2014, ir kt.).

5119.

52Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nors skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas, pirmosios instancijos teismas nurodo, jog restitucijos netaiko, kadangi, jo vertinimu, šalių negalima grąžinti į pradinę padėtį, tačiau įvertinus jį ir bylos medžiagą, yra pagrindas spręsti, kad skundžiamo sprendimo motyvai, susiję su restitucijos taikymu, nėra pakankami. Teisėjų kolegija pritaria apeliantų argumentui, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė išimtinių aplinkybių, kurios sąlygotų negalimumą taikyti restituciją, tai yra tokių aplinkybių teismas iš viso nenustatinėjo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks motyvų nepakankamumas negali būti traktuojamas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme, kadangi pagal kasacinio teismo praktiką absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas) laikomas tik visiškas motyvų nebuvimas. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2011-08-23 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011; kt.). Taigi, tik nustatęs, kad padarytas esminis proceso teisės normų pažeidimas, konkrečiai – neišsami teismo sprendimo motyvacija, dėl kurios galėjo būti neteisinga išspręsta byla, ir kai pats negali ištaisyti šio pažeidimo (jo padarinių), apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą (nutartį) turi naikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014).

5320.

54Pažymėtina, jog apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 301 straipsnio 1 dalis). Šio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, taip pat patikrinant absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes ir išspręsti ginčą iš esmės, o CPK normos riboja apeliacinės instancijos teismo teisę grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tačiau dėl objektyvių priežasčių ir esminių procesinės teisės normų pažeidimų, grąžinti tokią bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo apeliacinės instancijos teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai, 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Šioje nutartyje nurodytų aplinkybių nustatinėjimas apeliacinės instancijos teisme reikštų bylos išnagrinėjimą visa apimtimi, o tai neatitiktų apeliacijos tikslų, apribotų šalių teisę į apeliaciją. Teisėjų kolegijos vertinimu, detalių duomenų apie (ne)galimumą taikyti restituciją ir galimybę grąžinti šalis į pradinę padėtį, buvusią iki sandorio sudarymo, byloje nėra, dėl ko apeliacinės instancijos teismas negali šio klausimo išspręsti iš esmės, nes turi būti pateikti papildomi įrodymai ir nustatytos šiam klausimui išspręsti reikšmingos aplinkybės. Todėl, klausimas dėl restitucijos taikymo perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui

5521.

56Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir motyvus, apeliacinis teismas sprendžia, kad yra pagrindas apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, skundžiamą sprendimą panaikinti dalyje dėl atsisakymo taikyti restituciją ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo dalyje dėl restitucijos taikymo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

57Dėl bylinėjimosi išlaidų

5822.

59Kadangi skundžiamas sprendimas dalyje yra naikinamas ir byla nurodytoje dalyje grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui bylą išnagrinėjus iš esmės.

60Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

61Ieškovų R. S. ir J. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

62Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimą dalyje dėl reikalavimo taikyti restituciją panaikinti ir šioje dalyje bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

63Kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų V. P., R. S. ir J.... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovai kreipėsi į teismą ieškiniu, kurio reikalavimus tikslino,... 8. 2.... 9. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, nurodydama, kad nėra jokių dokumentų iki... 10. 3.... 11. Trečiasis asmuo J. R., atsiliepime nesutiko su ieškinio reikalavimais ir... 12. 4.... 13. Trečiasis asmuo M. F. atsiliepime nesutiko su ieškinio reikalavimais ir... 14. 5.... 15. Trečiasis asmuo UAB „Progresus group“ atsiliepime nesutikimą su ieškinio... 16. II.... 17. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 18. 6.... 19. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškinį... 20. 7.... 21. Teismas nurodė, kad 2011-09-10 V. P., J. R., M. F., ir J. G. su R. S. sudarė... 22. 8.... 23. Vertindamas nagrinėjamoje byloje esančius duomenis, šalių ir jų atstovų... 24. III.... 25. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 26. 9.... 27. Ieškovai V. P., R. S. ir J. G. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo... 28. 10.... 29. 2011-09-10 paskolos sutartis sudaryta tarp ieškovų ir trečiųjų asmenų... 30. 11.... 31. Ieškovų lėšos nebuvo paskolintos atsakovei, o numatytos bendram -... 32. 12.... 33. Trečiasis asmuo J. R. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo... 34. 13.... 35. Ginčas, daugiau nei po ketverių metų baigus vykdyti bendrą veiklą, tarp... 36. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 37. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.... 38. Dėl atsisakymo nuo apeliacinio skundo... 39. 14.... 40. 2019-01-28 Vilniaus apygardos teisme gautas apelianto V. P. atsisakymas nuo... 41. Dėl byloje nustatytų aplinkybių... 42. 15.... 43. Byloje nustatyta, kad 2011-09-11 V. P., J. R., M. F., ir J. G. su R. S. sudarė... 44. Dėl apeliacinio skundo argumentų... 45. 16.... 46. Apeliantai apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos... 47. 17.... 48. CK 1.80 straipsnio 2 dalyje nurodytos tokių sandorių pripažinimo... 49. 18.... 50. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą,... 51. 19.... 52. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nors... 53. 20.... 54. Pažymėtina, jog apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios... 55. 21.... 56. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir motyvus, apeliacinis... 57. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 58. 22.... 59. Kadangi skundžiamas sprendimas dalyje yra naikinamas ir byla nurodytoje dalyje... 60. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu,... 61. Ieškovų R. S. ir J. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.... 62. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimą dalyje... 63. Kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d....