Byla e2-1577-259/2018
Dėl avanso priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas,

2sekretoriaujant Žydrūnei Mitkevičienei, Reginai Mockevičienei,

3dalyvaujant ieškovui S. S., jo atstovei advokatei Karinai Račkauskienei,

4atsakovės R. M. atstovams advokatui Daliui Mecelicai, globėjui R. M.,

5viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo S. S. ieškinį atsakovei R. M., trečiajam asmeniui R. P. dėl avanso priteisimo,

Nustatė

6ieškovas S. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašoma priteisti ieškovui iš atsakovės R. M. 43 443 Eur avansą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad atsakovei R. M. nuosavybės teisėmis priklausė 10,0070 ha žemės ūkio paskirties sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ).

7Ieškinyje nurodoma, jog 2005 m. gruodžio 12 d. preliminariu susitarimu atsakovė įsipareigojo parduoti ieškovui dalį (1 ha) žemės sklypo, esančio ( - ), bei patvirtino, kad gavo 60 000 Lt (17 377, 20 Eur) avansą. Pagal 2006 m. birželio 23 d. sutartį atsakovė dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą parduoti 1 ha žemės už 350 000 Lt bei jai papildomai buvo perduota 90 000 Lt (26 065,80 Eur). Iš viso atsakovė gavo 43 443 Eur avansą. Sutartyje nebuvo nustatytas terminas, per kurį šalys turi įforminti pagrindinę sutartį, todėl, sutinkamai su LR CK 6.165 straipsnio 3 dalimi, pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta per metus laiko nuo preliminarios sutarties sudarymo. Nuo preliminarios sutarties sudarymo tarp R. M. ir S. S. nuolatos vyko bendradarbiavimas. Abi šalys visą laiką kontaktavo, numatydamos tolimesnių veiksmų planus. R. M. visą laiką tikindavo ieškovą, kad dokumentų tvarkymas trunka ilgai, kad viskas yra eigoje. Kaip įrodymą apie tai, kad R. M. vykdo savo įsipareigojimą padalinti žemės sklypus į atskirus sklypus, bei keisti žemės sklypo naudojimo paskirtį, ji pateikė ieškovui 2007 m. gegužės 3 d. Nr. TS-82 sprendimą „Dėl specialiųjų planų rengimo, tvirtinimo ir Kauno rajono savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 22 d. sprendimo nr. TS-82 1.8 punkto papildymo“ kuriuose buvo nuspręsta leisti rengti gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų ir statinių teritorijų išdėstymo specialiuosius planus. Taip pat rodė pradėtus rengti žemės sklypų padalinimo dokumentus, kuriuos rengė UAB “Geometra“.

8R. M. su S. S. paskutinį kartą kontaktavo prieš trejus metus ir tikino, kad netrukus bus parengti galutiniai žemės sklypų formavimo dokumentai. Vėliau S. S. sužinojo, kad R. M. ištiko insultas, todėl laukė, kada R. M. su juo susisieks, kadangi jie abu nuolatos bendradarbiaudavo dėl žemės sklypo pirkimo - nekilo jokių įtarimų dėl jos aplaidumo ar netinkamo sutarties vykdymo.

9Ieškovui kreipusis į advokatę ir patikrinus VĮ Registrų centras duomenis, paaiškėjo, kad turtas, už kurį ieškovas jau sumokėjo dalį pinigų, priklauso kitiems asmenims - V. Š. ir D. Š. pagal 2013 m. birželio 4 d. pirkimo pardavimo sutartį Nr. 2-5523, 2014 m. birželio 2 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2-6345 ir 2016 m. sausio 28 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. IR-620, bei I. R. pagal 2015 m. rugsėjo 22 d. turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. 00851201430. Ieškovo teigimu, jam tik 2018 metų sausio mėnesį tapo akivaizdu, kad pagrindinė sutartis negali būti sudaryta bei, kad atsakovė nebegali vykdyti savo įsipareigojimo parduoti žemės sklypo dalį, dėl ko ieškovas kreipiasi į teismą dėl jo sumokėto avanso už žemės sklypą priteisimo.

10Ieškovas nurodo, kad atsakovė privalo grąžinti avansą, kadangi šalys nesitarė dėl jokių netesybų, dėl atsakovės veiksmų nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis, atsakovė buvo įsipareigojusi atlikti eilę teisinių veiksmų, susijusių su sklypų atidalinimu, kol paaiškėjo kad sklypas jai jau nebepriklauso nuosavybės teise. Kai ieškovas prieš trejus metus paskutinį kartą kalbėjo su atsakove, atsakovė net neužsiminė, kad sklypas jai nepriklauso, nors pagal nekilnojamojo turto registro duomenis, ji jau tuo metu nebuvo sklypo savininkė. Priteisus nurodomą avanso sumą, atsakovė privalo sumokėti 5 procentų metines procesines palūkanas.

11Atsakovė R. M. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį (b. l. 48-53), kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, jis atmestinas dviem pagrindais – ieškovės naudai nebuvo perduota 90 000 Lt suma, pinigai buvo skirti projektuotojui. Teigia, jog 2005 metų gruodžio 12 d. sutartyje nėra nurodomas terminas iki kada bus sudaryta pagrindinė sutartis. Vėliau, tarp ieškovo ir atsakovės buvo surašyta 2006 m. birželio 23 d. sutartis, kurioje aiškiai nurodyta, kad 2006 m. birželio 23 d. buvo sumokėtas pradinis įnašas 90000 Lt. Visiškai nesuprantama, kodėl ieškovas prie pradinio įnašo, t. y. 90000 Lt sumai, priskaičiuoja ankščiau gautą mažesnę sumą, jeigu aiškiai yra apibrėžta, kad 2006 m. birželio 23 d. buvo sumokėta 90 000 Lt, o ne 150 000 Lt suma. Atsakovė nesutinka su aplinkybe, kad gavo 90000 Lt savo naudai. Atsakovė buvo gavusi iš ieškovo ir R. P. pinigų tik tiek ir tam, kiek reikėjo atlikti žemės kadastriniams matavimams ir suformuoti turimą žemės sklypą į atskirus žemės sklypus, kuriuose ieškovas turėjo pastatyti individualius gyvenamuosius namus.

12Atsakovė mano, kad šiame ginče turėtų būti ne tik nustatomas prievolės pobūdis, terminai, per kurį turėjo būti įvykdyta prievolė, bei kas atsakingas už tai, kad sutartis liko neįvykdyta. Atkreipiamas dėmesys, jog pateiktuose ieškovo rašytiniuose įrodymuose nėra įvardintas terminas, per kurį turėjo būti sudaryta notarinės formos pirkimo-pardavimo sutartis. Preliminariose sutartyse pareigą nurodyti terminą pagrindei sutarčiai sudaryti reglamentuoja CK 6.165 straipsnio 3 dalis, kuri nustato, kad preliminarioje sutartyje toks terminas turi būti nurodomas. Kita nuostata nustato, kad jeigu šis terminas nenurodytas, pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per metus laiko nuo preliminarios sutarties sudarymo. Teigiama, kad ieškovui nepareikalavus sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį iki 2007 m. birželio 23 d., tokia sutartis nebuvo sudaryta išimtinai dėl ieškovo kaltės. Atsakovei nebuvo jokių teisinių kliūčių sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį ir ji galėjo parduoti dalį žemės sklypo. Ieškovas pateikė ir Kauno rajono savivaldybės tarybos 2007 m. gegužės 3 d. sprendimą Nr. TS-42. Ieškovo pageidavimu, visa suma buvo perduota architektui A. P. Šis asmuo turėjo paruošti detaliuosius planus pagal ieškovo pageidavimus, tačiau vykdomos procedūros netrukdė parduoti ieškovui 1/10 dalį žemės sklypo. Ieškovė teigia, kad pasibaigus preliminarios sutarties terminui, prasidėjo 2008 metų krizė, ieškovas prarado norą ir interesą pirkti žemės sklypą.

13Atsakovė nurodė, kad aukščiau išdėstytos aplinkybės ir motyvai patvirtina, kad sutarčių galiojimas pasibaigė dar 2007 m. birželio 23 d., atsakovė nevengė sudaryti pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties, o ieškovas nesikreipė į atsakovę dėl tokios sutarties sudarymo. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovė mano, kad nėra teisinio pagrindo ieškovui reikalauti atsakovei grąžinti 90000 Lt sumą, kadangi ši suma buvo panaudota ieškovo interesams, todėl ji negali būti priteista iš atsakovės.

14Dėl ieškinio senaties taikymo. Ieškinio reikalavimai kildinami iš 2005 m. gruodžio 12 d. ir 2006 m. birželio 23 d. sutarties. LR Civilinio kodekso 6.165 straipsnio 3 dalis nustato, kad preliminariojoje sutartyje šalys turi nurodyti terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti. Jeigu šis terminas nenurodytas, pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo. Ieškovas turėjo teisę reikalauti įvykdyti sutartis ne vėliau kaip iki 2007 metų birželio 23 d. Ieškovė teigia, kad ieškinio senaties terminas prasidėjo ne vėliau nei 2007 m. birželio 23 d., t. y., nuo šios datos turėtų būti skaičiuojamas ieškinio senaties. LR Civilinio kodekso 1.124 straipsnis nustato, kad ieškinio senatis - tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Šiuo atveju, skaičiuotinas bendrasis ieškinio senaties terminas 10 metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Atsakovė mano, kad ieškovas, būdamas verslininku, negalėjo nesuvokti, kad pasibaigus prievolės terminui, kuris nustatytas įstatymu, atsiranda jam teisė į ieškinį. Taigi, ieškinio senaties terminas prasidėjęs 2007 m. birželio 23 d, baigėsi 2017 m. birželio 23 d., todėl yra pagrindas teigti, jog pasibaigė 10 metų terminas, per kurį Ieškovas galėjo kreiptis į teismą su ieškiniu. Kadangi ieškinys paduotas pasibaigus ieškinio senaties terminui, todėl atsakovė, gindamasi nuo pareikštų ieškovo reikalavimų, prašo taikyti ieškinio senatį ( CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

15Apklaustas 2018 m. rugsėjo 7 d. teismo posėdžio metu trečiasis asmuo R. P. paaiškino, jog ieškojo žemės sklypo su S. S. pirkti Lietuvoje. Žino, kad ieškovas 2005 metų gruodžio mėnesį sumokėjo atsakovei 60 000 Lt sumą žemės pirkimui. 2006 m. birželį pasirašė su atsakove antrą sutartį, jai buvo sumokėta 90 000 Lt suma. Šie pinigai buvo S. Šią sutartį pasirašė ne tik ieškovas ir atsakovė, bet ir jis pats. Jis pats turėjo pareigą vėliau atsakovei sumokėti likusią sutartą pinigų sumą iki 350 000 Lt sumos už perkamą žemės sklypą. Žino, kad pagrindinė pirkimo pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, nurodė, kad ieškovas su atsakove 2008 metais ir 2012 metais aptarinėjo būsimą žemės sklypo pirkimą, ji žadėjo pakeisti žemės sklypo paskirtį, perleisti žemę.

16Apklaustas 2018 m. rugsėjo 7 d. teismo posėdžio metu liudytojas Ž. P. paaiškino, jog jis yra atsakovės sūnus, žino, kad atsakovė su ieškovu tarėsi dėl 1 ha žemės sklypo pirkimo pardavimo, jis pats dalyvavo tariantis dėl sklypo pardavimo, ruošė vienos sutarties tekstą. Žino, kad mama gavo iš ieškovo 150 000 Lt sumą už perkamą žemės sklypą per du kartus. Ji gavo pinigus už žemės sklypo paskirties keitimą, kai pakeis – S. S. įsipareigojo sumokėti likusią sumą. Buvo keičiama ne tik 1 ha žemės sklypo naudojimo paskirtis, o viso turimo atsakovės 10 ha žemės sklypo naudojimo paskirtis. Nurodė, kad S. S. maždaug prieš penkis metus bendravo su mama dėl žemės pirkimo pardavimo sutarties sudarymo. Prieš susergant mamai, ji nurodė liudytojui pasakyti ieškovui, kad iki žemės paskirties pakeitimo trūksta 1-2 parašų. Pats liudytojas pinigų perdavimo fakto nematė.

17Apklaustas 2018 m. rugsėjo 7 d. teismo posėdžio metu liudytojas A. K. paaiškino, jog pažįsta M., jis važiavo su ieškovu 2012-2013 metais pas M., kad išsiaiškinti žemės sklypo pirkimo reikalų. Liudytojas žino, kad buvo duotas avansas atsakovei už parduodamą žemės sklypą.

18Ieškinys tenkinamas visiškai.

19Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl sudarytos preliminariosios sutarties sąlygų aiškinimo, atlikto mokėjimo pagal preliminariąją sutartį tikslo nustatymo, teisinių pasekmių, šalims nesudarius pagrindinės pirkimo pardavimo sutarties, ieškinio senaties termino eigos pradžios.

20Išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje, teismas nustatė, jog atsakovė asmeninės nuosavybės teise turėjo 10,0070 ha žemės ūkio paskirties sklypą, unikalus Nr. ( - ) (b. l. 11). 2005 m. gruodžio 12 d. ieškovas ir atsakovė sudarė rašytinę sutartį (b. l. 9), kuria atsakovė patvirtino, jog gavo iš ieškovo 60 000 Lt (17 377,20 Eur) pinigų sumą už 1 ha žemės sklypą ( - ). 2006 m. birželio 23 d. ieškovas ir atsakovė sudarė rašytinę sutartį, kurioje šalys susitarė, kad atsakovė parduos 1 ha žemės sklypą ( - ) už 350 000 Lt kainą, šioje sutartyje yra įrašas, kad pradinis įnašas sumokėtas 2006 m. birželio 23 d. 90 000 Lt (26 065,80 Eur), (b. l. 12). Pagrindinė žemės pirkimo pardavimo sutartis nebuvo tarp šalių sudaryta. Ieškovas ir atsakovė vienodai kvalifikavo šalių veiksmus, susiklosčiusius teisinius santykius po sutarčių pasirašymo, byloje neginčijo, kad jie buvo sudarę preliminariąsias sutartis, kuriomis buvo tariamasi dėl būsimos pagrindinės 1 ha žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties sudarymo. Byloje ginčas kilo dėl ieškovo perduotos atsakovei pinigų sumos dydžio ir mokėjimo paskirties – ieškovas įrodinėjo, kad pagal preliminarią sutartį yra sumokėjęs 43 443 Eur (per du kartus 150 000 Lt) avansą iš sutartos 350 000 Lt žemės sklypo pirkimo kainos, o atsakovė teigė, kad jai buvo perduota tik 26 065,80 Eur (90 000 Lt) suma, šie pinigai buvo skirti ir sumokėti žemės matininkui už parduodamo žemės sklypo naudojimo paskirties pakeitimą, tai nebuvo dalies kainos už žemės sklypą avansinis mokėjimas. Ieškovė teigė, jog matininkas A. P. nepakeitė žemės naudojimo paskirties, todėl perduoti ieškovo pinigai atsakovei laikytini ieškovo nuostoliais, dėl ko ieškovei prievolė atsakovui grąžinti gautus pinigus pagal preliminariąsias sutartis nekilo.

21Dėl sudarytų sutarčių kvalifikavimo

22Pagal CK 6.165 straipsnį preliminariąja sutartimi laikomas toks šalių susitarimas, kuriuo jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje preliminarioji sutartis apibrėžiama kaip organizacinė sutartis, kuria šalys įsipareigoja joje aptartomis sąlygomis ateityje sudaryti pagrindinę sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje V. Š. v. A. N., A. N., bylos Nr. 3K-P-382/2006. Teismas, įvertinęs byloje pateiktų ieškovo ir atsakovės sudarytas rašytines sutartis, vertina, kad šalys buvo sudariusios dvi preliminariąsias sutartis dėl būsimos 1 ha ploto žemės sklypo, esančio ( - ), pirkimo pardavimo sutarties sudarymo ( - ). Be susitarimo sudaryti pirkimo pardavimo sutartį, šalys sutarties sąlygose įrašė parduodamo žemės sklypo kainą – 350 000 Lt už 1 ha ploto žemės sklypą ir padarė sutarties sąlygose įrašus dėl piniginių sumų perdavimo – gavimo sudarant preliminariąsias sutartis.

23Dėl preliminariųjų sutarčių sąlygų aiškinimo, atliktų mokėjimų paskirties nustatymo

24Teismas nustatė, jog susitariančios šalys skirtingai vertina sudarytų dviejų preliminariųjų sutarčių sąlygas ir jose esančių įrašų turinį, ieškovas teigia, kad jis yra perdavęs atsakovei per du kartus 43 443 Eur (2005 m. gruodžio 12 d. 60 000 Lt, o 2006 m. birželio 23 d. 90 000 Lt, viso 150 000 Lt) sumą, o atsakovės atstovai nurodo, kad įrašai sutartyse liudija, jog atsakovė gavo 26 065,80 Eur (90 000 Lt) sumą; ieškovas teigia, kad ieškovo perduoti pinigai yra avansinis mokėjimas už perkamą žemės sklypą, atsakovė teigia, kad gavo ieškovo iš viso 90 000 Lt sumą ir tai buvo mokėjimas už žemės sklypo naudojimo paskirties pakeitimo procedūras ir darbus.

25Teismas pažymi, jog sutartis dėl avanso ir preliminarioji sutartis yra atskiros sutartys, kiekviena jų turi savo dalyką, t. y. sukuria kitokias šalių teises ir pareigas. Iš avanso sutarties kyla pareiga tam tikru laiku ir nustatytomis sąlygomis sumokėti konkrečią pinigų sumą, kuri yra laikoma būsimuoju mokėjimu. Preliminariąja sutartimi paprastai šalys įsipareigoja sudaryti pagrindinę sutartį. Ta aplinkybė, kad avanso sutartis raštu išdėstoma viename dokumente (viename tekste) su preliminariąja sutartimi, nekeičia šių sutarčių autonomiškumo.

26Sprendžiant šalių ginčą dėl preliminariųjų sutarčių sąlygų dėl ieškovo atliktų mokėjimų, sumų, mokėjimų paskirties, būtina nustatyti šalių veiksmus ir valią tiek sudarant sutartis, tiek šalių elgesį po sutarčių sudarymo. Įstatymų leidėjas sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisykles yra reglamentavęs CK 6.193–6.195 straipsniuose, šis aiškinimas plėtojamas suformuotoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, tad būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2010; 2011 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2011; kt.).

27Pirmiausiai pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog preliminariąja sutartimi nesukuriama piniginė prievolė, t. y. prievolė, kurioje pinigai atlieka mokėjimo – atsiskaitymo funkciją, o perduodami pinigai gali turėti kitas reikšmes ir atlikti kitas, ne mokėjimo ir atsiskaitymo, funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006). Kai iki sutarties patvirtinimo pirkėjas yra perdavęs pardavėjui tam tikrą pinigų sumą, sprendžiant dėl ikisutartinės civilinės atsakomybės, toks lėšų perdavimas turi būti kvalifikuojamas teisiškai, t. y. turi būti nustatoma, kokiu tikslu lėšos perduotos ir kokių teisinių padarinių tai sukelia. Įstatyme įtvirtinta, kad pinigų sumokėjimas asmeniui, įsipareigojusiam parduoti daiktą pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu), jei šalys nėra sutarusios kitaip (CK 6.309 straipsnio 2 dalis).

28Aiškinant ir taikant pirmiau minėtą įstatymo nuostatą, suinteresuotai ginčo šaliai tenka pareiga šią prezumpciją paneigti ir leistinomis priemonėmis įrodyti, kad lėšos yra perduotos būsimai prievolei užtikrinti, sumokėtos kaip netesybos ar kitam tikslui, bet ne kaip avansas pagal būsimą pirkimo pardavimo sandorį. Nagrinėjamoje byloje pateiktose 2005 metų ir 2006 metų preliminariųjų sutarčių nuostatose nėra įrašų, kad ieškovo perduotos, o atsakovės gautos pinigų sumos yra skirtos būsimai užtikrinti prievolei sudaryti pagrindinę pirkimo pardavimo sutartį, šalys sutartyse neįrašė sąlygų dėl sumokėtų lėšų įskaitymo į baudines netesybas ieškovui atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį, sutartyse nėra jokių nuorodų į tai, kad atsakovei pinigai buvo perduoti tam, kad būtų pakeista atsakovės turimo 10 ha žemės sklypo naudojimo paskirtis, atsakovė nepateikė leistinų įrodymų, kad visa gauta iš ieškovo pinigų suma buvo perduota matininkui P. Įvertinęs pirmiau nurodomas aplinkybes, teismas atmeta atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją ir teismo posėdžio metu pateiktus jos atstovų paaiškinimus, kad ieškovo perduoti atsakovei pinigai buvo skirti išimtinai tik žemės sklypo naudojimo paskirčiai pakeisti, nes atsakovės nurodomų aplinkybių nepatvirtina byloje surinktų įrodymų visuma. Atsakovė nepaneigė įstatymo leidėjo įtvirtintos prezumpcijos, kad jos gauti pinigai buvo pagal preliminariąsias sutartis buvo avansinis dalies kainos sumokėjimas už būsimą žemės sklypo pirkimą (CK 6.309 straipsnio 2 dalis).

29Teismas vertina, kad avansinio mokėjimo už žemės sklypą faktą patvirtino ir 2018 m. rugsėjo 7 d. teismo posėdžio metu apklaustas trečiasis asmuo byloje R. P., kuris nuosekliai paaiškino apie ketinimą su ieškovu pirkti 1 ha žemės sklypą iš atsakovės, apie susitarimą dėl perkamo žemės sklypo kainos ir mokėjimo paskirties. Trečiasis asmuo nurodė, kad atsakovė paprašė sumokėti už parduotiną žemės sklypą apie pusę sutartos kainos (iš sutartos 350 000 Lt sumos) už 1 ha, paaiškino, kad šiuos pinigus sumokėjo ieškovas, o trečiasis asmuo pagal žodinį susitarimą su ieškovu turėjo sumokėti likusią pinigų sumą (iki 350 000 Lt sumos) jau sudarant pagrindinę žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį. Šių faktinių aplinkybių byloje atsakovo pusė nepaneigė leistinais rašytiniais įrodymais, o teismas neturi jokio pagrindo netikėti trečiojo asmens paaiškinimais teismo posėdžio metu. Teismas įvertina ir tą aplinkybę, kad trečias asmuo buvo kartu su ieškovu ir atsakove sudarant 2006 m. birželio 23 d. preliminariąją sutartį, joje pasirašė (b. l. 12).

30Teismas įvertina ir 2018 m. rugsėjo 7 d. teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų Ž. P., bei A. K. pateiktus paaiškinimus, kad liudytojams buvo žinoma apie derybas sudaryti pagrindinę žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį, liudytojai nurodė, kad jiems yra žinoma tas faktas, jog atsakovė (o liudytojo Ž. P. mama) gavo iš ieškovo 150 000 Lt sumą už perkamą parduodamą 1 ha ploto žemės sklypą.

31Teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju preliminariosiose sutartyse nurodomas sumokėtas avansas atliko keletą funkcijų: išankstinės įmokos už įgyjamą turtą ir turėjo būti įskaičiuotas į parduodamo turto mokėtiną kainą pardavėjai įvykdžius preliminarias sutartis, t. y. sudarant pagrindinį 1 ha žemės sklypo pirkimo pardavimo sandorį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pinigai pagal preliminariąją sutartį perduodami tam tikram tikslui, o jeigu jis nepasiekiamas, t. y. nesudaroma pagrindinė sutartis, laikytina jog jie perduoti (gauti) be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo, taigi juos gali būti reikalaujama grąžinti CK 6.237 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2007; 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2009; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2009; 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2011, 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2011; kt.). Taigi lėšas, ieškovo sumokėtas pagal preliminariąsias sutartis kvalifikavus kaip avansą ir šalims nesudarius pagrindinės sutarties, pardavėja R. M. neteko teisinio pagrindo turėti ir turi jas grąžinti pirkėjui (ieškovui) kaip be teisinio pagrindo įgytą turtą (CK 6.237 straipsnio 2 dalis). Atsakovei atsisakius grąžinti ieškovo sumokėtą avansą, šie pinigai teismo sprendimu priteisiami ieškovui iš atsakovės (CPK 178 straipsnis).

32Dėl sumokėto avanso sumų.

33Iš 2005 m. gruodžio 12 d. preliminariosios sutarties turinio matyti, kad ieškovas perdavė atsakovei 60 000 Lt sumą, o ji šią sumą už 1 ha sklypą priėmė (b. l. 9). Atsižvelgiant į 2005 m. gruodžio 12 sutarties ir 2006 m. birželio 23 d. preliminariosios sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarčių esmę, jų tikslą, į šalių bendravimą ir ikisutartines derybas dėl pagrindinės sutarties sudarymo, darytina išvada, kad 2006 m. birželio 23 d. ieškovas sumokėjo atsakovei 90 000 Lt avansinę sumą. Gramatine ir lingvistine prasme aiškinant 2006 m. birželio 23 d. preliminariosios sutarties turinį, aiškiai matyti, kad sutartį sudarantys asmenys įrašo tekstą, kad pradinis įnašas sumokėtas atsakovei, jis yra įvardijamas 90 000 Lt suma, sutartyje nėra nuorodos, kad anksčiau, pagal 2005 m. gruodžio 12 d. preliminarią sutartį atsakovei yra sumokėta 60 000 Lt avanso suma, nėra nuorodos, kad 2006 m. birželio 23 d. papildomai mokama atsakovei tik 30 000 Lt suma.

34Teismas apklausė 2018 m. rugsėjo 7 d. teismo posėdyje liudytoju Ž. P., kuris yra atsakovės sūnus. Jis paaiškino, kad žino, jog per du kartus ieškovas sumokėjo avansą atsakovei už parduodamą žemės sklypą, viso sumokėjo 150 000 Lt sumą. Apklaustas 2018 m. rugsėjo 7 d. teismo posėdžio metu trečiasis asmuo R. P. patvirtino, kad jis dalyvavo sudarant 2006 m. birželio 23 d. sutartį, ją kartu su ieškovu ir atsakove pasirašė po sutarties tekstu, matė ir žino, kad ieškovas 2006 m. birželio 23 d. perdavė atsakovei 90 000 Lt avanso sumą, o kitą likusią sumą iki 350 000 Lt sutartos kainos atsakovei turėjo sumokėti trečiasis asmuo, jau sudarant pagrindinę pirkimo pardavimo sutartį. Atsakovės pusė nepaneigė leistinais įrodymais liudytojo Ž. P., trečiojo asmens R. P. ir paties ieškovo S. S. duotų paaiškinimų byla nagrinėjant teisme. Byloje surinktų įrodymų visuma teismo vertinimu, pagrindžia faktą, jog atsakovei sumokėto avanso suma pagal preliminariąsias sutartis buvo 150 000 Lt. Todėl teismas priteisia ieškovui iš atsakovės 43 443 Eur sumą (CPK 178 straipsnis, CK 6.237 straipsnio 2 dalis, 6.309 straipsnio 2 dalis).

35Teismas nagrinėjamoje byloje nustatė, kad pagrindinė sutartis šalių nustatytu terminu (per vienerius metus) nebuvo sudaryta. Nors atsakovo pusė byloje siūlė nustatyti asmenį, dėl kurio kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartis, svarstyti atsakomybės dėl sutarties nesudarymo klausimą, teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako. Iš preliminariųjų sutarčių turinio matyti, kad sutartis sudarę asmenys nebuvo numatę civilinės teisinės atsakomybės dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, todėl šis klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo faktinis pagrindas ir dalykas.

36Dėl ieškinio senaties termino

37Atsakovė prašė teismą taikyti ieškinio senaties terminą ir tuo teisiniu pagrindu atmesti ieškinį. Atsakovės pusė teigia, kad ieškinio senaties terminas prasidėjo ne vėliau nei 2007 m. birželio 23 d., kai paaiškėjo, jog pagrindinė pirkimo pardavimo sutartis nebuvo sudaryta per šalių nustatytą vienerių metų terminą ir baigėsi 2017 m. birželio 23 d. (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškinys teisme buvo pateiktas 2018 m. vasario 12d., tai sudaro pagrindą ieškinį atmesti. Teismas pažymi, jog CK 1.127 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008; 2011 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011; kt.).

38Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį sprendžiant dėl teisės į ieškinį ir vertinant, kad ji atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, konkrečiu atveju vertinama, kokia tai teisė, kokie veiksmai ją pažeidė, ar tuo metu šie veiksmai galėjo būti suvokiami kaip pažeidžiantys teisę.

39Išnagrinėjęs bylą, teismas nustatė, kad 2006 m. birželio 23 d. preliminariojoje sutartyje nebuvo nustatytas terminas, per kurį šalys turi įforminti pagrindinę sutartį, todėl, sutinkamai su LR CK 6.165 straipsnio 3 dalimi, pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta per metus laiko nuo preliminarios sutarties sudarymo. Nesudarius per įstatymo nustatytą terminą pagrindinės pirkimo pardavimo sutarties, ieškovas formaliai įgijo teisę ir galimybę reikalauti atsakovę grąžinti avansu sumokėtus pinigus, tačiau daryti išvadą, kad 2007 m. birželio 23 d. ieškovui prasidėjo ieškinio senaties termino eiga, pagrindo nėra. Iš byloje surinktų įrodymų visumos ir to pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad ieškovas ir atsakovė ir po 2007 metų birželio mėnesio bendradarbiavo dėl žemės pirkimo pardavimo sutarties sudarymo, ieškovas lankėsi pas atsakovę, ji žadėjo, kad pagrindinė sutartis bus sudaryta, informavo ieškovą kad tetrūksta 1-2 parašų, kad būtų pakeista žemės naudojimo paskirtis. Šias aplinkybes patvirtino liudytojas Ž. P. apklaustas 2018 m. rugsėjo 7 d. teismo posėdyje. Šiame teismo posėdyje apklaustas liudytoju A. K. paaiškino, jog kartu su ieškovu dar 2012-2013 metais važiavo pas atsakovę tartis dėl tolesnio žemės pirkimo pardavimo. Apie tas pačias aplinkybes, kad 2008-2012 metais ieškovas ir atsakovė tarėsi dėl žemės sklypo pirkimo, 2018 m. rugsėjo 7 d. posėdyje paaiškino ir trečiasis asmuo byloje R. P. Visos šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovas iki 2013 metų nesuvokė ir nežinojo, kad jo teisė atgauti avansu sumokėtus pinigus yra pažeista. Iš bylos medžiagos matyti (Nekilnojamojo turto išrašas, b. l. 13-16), kad ginčo žemės sklypas tretiesiems asmenims buvo parduotas 2014-2015 metais. Teismas vertina, kad anksčiausiai apie savo teisės atgauti pinigus iš atsakovės pažeidimą ieškovas galėjo sužinoti po nurodytų pirkimo pardavimo sandorių sudarymo, kad atsakovė pardavė žemės sklypą, kurį žadėjo parduoti ieškovui, t. y. apie 2014-2015 metus.

40Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovas praleido įstatymo nustatytą 10 metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl avanso grąžinimo pareikšti. Nurodomais motyvais atsakovės prašymas atmesti ieškinį CK 1.131 straipsnio 1 dalies pagrindu netenkinamas.

41Dėl įstatyminių palūkanų priteisimo

42Teismas pažymi, kad pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. LR CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog šių įstatyminių palūkanų dydis nagrinėjamu atveju yra 5 procentai. Pareiga mokėti šias procesinėmis vadinamas palūkanas atsiranda iš įstatymo, nurodytų palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis. Nagrinėjamu atveju įstatyminės 5 procentų palūkanos priteisiamos ieškovui iš atsakovės nuo priteistos 43 443 Eur sumos, nuo 2018 m. vasario 27 d. iki šio teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CPK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis).

43Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

44Nustatyta, kad ieškovas yra sumokėjęs 915 Eur žyminio mokesčio už ieškinį (b. l. 25). Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovui iš atsakovės priteisiama 915 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šalys prašymų priteisti turėtas atstovavimo išlaidas teismui nepateikė. Nustatyta, kad valstybė byloje turėjo 9,45 Eur išlaidų procesiniams dokumentams įteikti. Ieškinį byloje patenkinus, šios išlaidos valstybei priteisiamos iš atsakovės (CPK 92 straipsnis).

45Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 265, 270 straipsniais,

Nutarė

46ieškinį patenkinti visiškai.

47Priteisti S. S. (asmens kodas ( - ) iš R. M. (asmens kodas ( - ) 43 443 Eur sumokėto avanso sumą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 43 443 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2018 m. vasario 27 d. iki šio teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 915 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų.

48Priteisti valstybei iš R. M. (asmens kodas ( - ) 9,45 Eur turėtų išlaidų byloje procesiniams dokumentams įteikti (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

49Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Kauno apygardos teismui.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas,... 2. sekretoriaujant Žydrūnei Mitkevičienei, Reginai Mockevičienei,... 3. dalyvaujant ieškovui S. S., jo atstovei advokatei Karinai Račkauskienei,... 4. atsakovės R. M. atstovams advokatui Daliui Mecelicai, globėjui R. M.,... 5. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę... 6. ieškovas S. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašoma priteisti... 7. Ieškinyje nurodoma, jog 2005 m. gruodžio 12 d. preliminariu susitarimu... 8. R. M. su S. S. paskutinį kartą kontaktavo prieš trejus metus ir tikino, kad... 9. Ieškovui kreipusis į advokatę ir patikrinus VĮ Registrų centras duomenis,... 10. Ieškovas nurodo, kad atsakovė privalo grąžinti avansą, kadangi šalys... 11. Atsakovė R. M. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį (b. l. 48-53),... 12. Atsakovė mano, kad šiame ginče turėtų būti ne tik nustatomas prievolės... 13. Atsakovė nurodė, kad aukščiau išdėstytos aplinkybės ir motyvai... 14. Dėl ieškinio senaties taikymo. Ieškinio reikalavimai kildinami iš 2005 m.... 15. Apklaustas 2018 m. rugsėjo 7 d. teismo posėdžio metu trečiasis asmuo R. P.... 16. Apklaustas 2018 m. rugsėjo 7 d. teismo posėdžio metu liudytojas Ž. P.... 17. Apklaustas 2018 m. rugsėjo 7 d. teismo posėdžio metu liudytojas A. K.... 18. Ieškinys tenkinamas visiškai.... 19. Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl sudarytos preliminariosios sutarties... 20. Išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje, teismas nustatė, jog atsakovė... 21. Dėl sudarytų sutarčių kvalifikavimo... 22. Pagal CK 6.165 straipsnį preliminariąja sutartimi laikomas toks šalių... 23. Dėl preliminariųjų sutarčių sąlygų aiškinimo, atliktų mokėjimų... 24. Teismas nustatė, jog susitariančios šalys skirtingai vertina sudarytų... 25. Teismas pažymi, jog sutartis dėl avanso ir preliminarioji sutartis yra... 26. Sprendžiant šalių ginčą dėl preliminariųjų sutarčių sąlygų dėl... 27. Pirmiausiai pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra... 28. Aiškinant ir taikant pirmiau minėtą įstatymo nuostatą, suinteresuotai... 29. Teismas vertina, kad avansinio mokėjimo už žemės sklypą faktą patvirtino... 30. Teismas įvertina ir 2018 m. rugsėjo 7 d. teismo posėdžio metu apklaustų... 31. Teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju preliminariosiose sutartyse nurodomas... 32. Dėl sumokėto avanso sumų.... 33. Iš 2005 m. gruodžio 12 d. preliminariosios sutarties turinio matyti, kad... 34. Teismas apklausė 2018 m. rugsėjo 7 d. teismo posėdyje liudytoju Ž. P.,... 35. Teismas nagrinėjamoje byloje nustatė, kad pagrindinė sutartis šalių... 36. Dėl ieškinio senaties termino... 37. Atsakovė prašė teismą taikyti ieškinio senaties terminą ir tuo teisiniu... 38. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį sprendžiant dėl teisės į ieškinį ir... 39. Išnagrinėjęs bylą, teismas nustatė, kad 2006 m. birželio 23 d.... 40. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovas... 41. Dėl įstatyminių palūkanų priteisimo ... 42. Teismas pažymi, kad pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo... 43. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 44. Nustatyta, kad ieškovas yra sumokėjęs 915 Eur žyminio mokesčio už... 45. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260,... 46. ieškinį patenkinti visiškai.... 47. Priteisti S. S. (asmens kodas ( - ) iš R. M. (asmens kodas ( - ) 43 443 Eur... 48. Priteisti valstybei iš R. M. (asmens kodas ( - ) 9,45 Eur turėtų išlaidų... 49. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali skundžiamas apeliaciniu...