Byla e2-1125-730/2016
Dėl žalos atlyginimo priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė,

2sekretoriaujant Rasai Laurinėnienei, Ievai Mockutei,

3dalyvaujant ieškovės BUAB „Techoma“ bankroto administratorės UAB „Bankroto valdymas“ atstovei E. B.,

4atsakovui L. K., jo atstovui advokatui Deividui Ivanauskui,

5viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Techoma“, atstovaujamos bankroto administratorės UAB „Bankroto valdymas“, ieškinį atsakovui L. K. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

6Teismas

Nustatė

7

  1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo L. K. 146 783,50 EUR žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad Klaipėdos apygardos teismo 2014-11-12 nutartimi ieškovei UAB „Techoma“ iškelta bankroto byla. Atsakovas buvęs ieškovės vadovas ir akcininkas L. K. į Klaipėdos apygardos teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo nesikreipė. Pagrindas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei egzistavo jau ilgą laiką, tačiau atsakovas, žinodamas realią ieškovės finansinę būklę, neįgyvendino jam įstatyme nustatytos pareigos ir tokiu savo elgesiu padarė žalą ieškovei ir jos kreditoriams, kuri lygi 146 783,50 EUR sumai ir kurią privalo atlyginti. Nuo 2009 m. įmonė jau buvo nemoki ir buvo atsiradusi vadovo ir akcininko pareiga kreiptis i teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos BUAB „Techoma“ iškėlimo, atsakovas nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų atkurtas įmonės mokumas, būtų gerinama ieškovės finansinė padėtis ir būtų dengiami susidarę įsiskolinimai, todėl atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė neteisėtu neveikimu, t. y. neįvykdžius Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) nustatytos pareigos bei pažeidus bendras fiduciarines vadovo pareigas. Žalos dydis atitinka išaugusių kreditorių finansinių reikalavimų dydį ir nepadengtų administravimo išlaidų sąmatos sumą. Šiuo atveju yra akivaizdus priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir ieškovei kilusios žalos, nes atsakovas, kaip įmonės vadovas ir akcininkas, turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos BUAB „Techoma“ iškėlimo, nes įmonė buvo nemoki ir nevykdė veiklos; šią pareigą atsakovas pažeidė, nes bankroto byla BUAB „Techoma“ buvo iškelta įmonės kreditoriaus prašymu. Įmonės administracijos vadovo ir akcininko kaltė preziumuojama, todėl ieškinį pareiškęs asmuo neprivalo jos įrodinėti. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinį, prašė tenkinti, iš esmės paaiškino ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, jog įrodinėdama, kad 2009 m. pradžioje UAB „Techoma“ pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės, remiasi UAB „Techoma“ bandomuoju balansu, atsiradusios žalos dėl atsakovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymo dydį sudaro po šios pareigos pažeidimo atsiradę kreditorių finansiniai reikalavimai.
  2. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pateikė pareiškimą, jog atsisako dalies ieškinio reikalavimų, tai yra dėl 70 943,61 EUR dalies žalos atlyginimo priteisimo, ir prašo priteisti 75 839,89 EUR, nurodydama, jog ieškovei yra žinomos dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo ir bylos nutraukimo teisinės pasekmės, numatytos CPK 294 straipsnio 2 dalyje. Bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio (CPK 140 straipsnio 1 dalis). Nenustatytos aplinkybės, kad ieškovės atsisakymas nuo dalies ieškinio reikalavimų prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, ieškovei žinoma, kad nutraukus bylą vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, todėl pripažįstama, kad yra pagrindas ieškovės atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų, t. y. dėl 70 943,61 EUR sumos, priimti ir šią bylos dalį nutraukti (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 294 straipsnio 2 dalis).
  3. Atsiliepime į ieškinį atsakovas prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė neįrodė jai padarytos žalos kaip civilinės atsakomybės sąlygos. Nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kada atsakovas turėjo sužinoti ar sužinojo, jog įmonė yra nemoki. Sužinojimo apie pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo momentas lemia kitų įmonės vadovo ar dalyvio civilinės atsakomybės sąlygų – kaltės, žalos, priežastinio ryšio, nustatymą. Administravimo išlaidos nelaikytinos atsakovo padaryta žala. Atsakovo veiksmuose nebuvo įprastos verslo rizikos ribas peržengusių sprendimų. Atsakovas prašė taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą. Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti.

8Ieškinys tenkintinas iš dalies.

9

  1. Ieškovė pareiškė reikalavimą dėl žalos atlyginimo, įrodinėdama, jog atsakovui kaip vadovui laiku nevykdant Įmonių bankroto įstatymu nustatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, ieškovei, jos kreditoriams buvo padaryta žala, kurią atsakovas turi Įmonių bankroto įstatymu nustatytą pareigą atlyginti. Teismas sprendžia, jog yra pagrindas patenkinti ieškinį, kadangi, teismo vertinimu, ieškovė įrodė atsakovo kaip vadovo būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas, tai yra neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį, o atsakovas nepaneigė šiuo atveju taikomos jo kaltės prezumpcijos. Be to, teismo vertinimu, nėra pagrindo atsakovo prašymu šiuo atveju taikyti ieškinio senatį.
  2. Ginčo sprendimo metu galiojusio Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalis nustatė, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Šio straipsnio 4 dalis nustatė, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.
  3. Vadovas gali įvertinti, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, ir anksčiau, nei atsiranda pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus, tačiau vertinant pareigos atsiradimo momentą taikytinas būtent šioje normoje įtvirtintas apibrėžimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014). Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 punktas).
  4. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bendrovės vadovas, esant įmonės nemokumo faktui, privalo nedelsdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014).
  5. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek esamų įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Laiku nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovas prisiima riziką dėl pareigos padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsiradimo (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis). Įmonės vadovas yra atsakingas už įmonės kasdieninės veiklos organizavimą (Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 12 dalies 1 punktas), laikantis įstatymų ir bendrovės įstatų (ABĮ 19 straipsnio 8 dalis), kad veikla atitiktų ne tik bendrovės ir jos akcininkų interesus, tačiau, įmonei susidūrus su finansiniais sunkumais, nebūtų neteisėtais veiksmais pažeidžiami ir kreditorių interesai. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bendrovė privalo veikti atsižvelgdama į visų suinteresuotų asmenų, taip pat ir kreditorių interesus. Bendrovės vadovas privalo šiuos interesus derinti ir siekti jų pusiausvyros. Dėl šios priežasties pripažįstama vadovo fiduciarinė pareiga ne tik akcininkams, bet ir bendrovės kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).
  6. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, formuojamai teismų praktikai, sprendžiant ginčą byloje turi būti nustatytos faktinės aplinkybės, kada atsakovui kaip UAB „Techoma“ vadovui atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tai yra nuo kada UAB „Techoma“ nevykdė įsipareigojimų ir kartu pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Ieškovė įrodinėjo, kad pareiga kreiptis atsakovui į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsirado 2009 metų pradžioje.
  7. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad UAB „Techoma“ pradėjo iš esmės nevykdyti įsipareigojimų 2009 m. vasario–balandžio mėnesiais. 2009 m. vasario–balandžio mėnesiais susidarė įsiskolinimas valstybės biudžetui, nesumokant pridėtinės vertės mokesčio (pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos, sprendimai išieškoti mokestines nepriemokas už 2009 m. vasario–balandžio mėnesio laikotarpį), kitiems ūkio subjektams. Paskutinės ūkinės operacijos UAB „Techoma“ kasoje atliktos 2009 m. gegužės mėnesį (UAB „Techoma“ kasos dokumentai), paskutinės operacijos banko sąskaitoje atliktos 2009 m. balandžio mėnesį ir taikytas piniginių lėšų areštas (2009-03-01–2009-06-30 laikotarpio UAB „Techoma“ sąskaitų išrašai). Atsakovas 2011-01-17 paaiškinime Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai nurodė, kad UAB „Techoma“ veiklos nevykdo nuo 2009 m. gegužės mėn., 2009-07-23 paaiškinime nurodė, kad UAB „Techoma“ veiklos nevykdo nuo 2009 m. liepos mėnesio. Visi darbuotojai UAB „Techoma“ atleisti 2009 m. gegužės–liepos mėnesiais, paskutiniai darbuotojai atleisti 2009-07-01 (laikotarpio nuo 2009-01-01 iki 2009-03-24 apdraustųjų asmenų sąrašas). UAB „Techoma“ pagrindinė veikla buvo krovinių pervežimas, šiai veiklai vykdyti UAB „Techoma“ pagal 2008 metais su UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ (dabar UAB „Citadelė faktoringas ir lizingas“) sudarytas lizingo sutartis įsigijo sunkvežimius, sutartys buvo UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ vienašališkai nutrauktos 2009-04-07, UAB „Techoma“ nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų, tai yra nemokant lizingo įmokų (Vilniaus apygardos teismo 2012-05-30 sprendimas).
  8. Ieškovė įrodinėdama, jog atsakovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsirado 2009 m. pradžioje, rėmėsi jos pateiktu UAB „Techoma“ bandomuoju 2009-01-01–2009-03-01 laikotarpio balansu, pateiktas bandomasis balansas nepasirašytas jį sudariusių asmenų.
  9. Kasacinio teismo pasisakyta, kad kaip įrodinėjimo priemonė balansas priskiriamas prie rašytinių įrodymų, todėl turi atitikti jam keliamus reikalavimus. Balansui, kaip finansinės apskaitos dokumentui, taip pat keliami specifiniai reikalavimai, vienas jų – balansas turi būti pasirašytas jį sudariusių asmenų. Šie asmenys atsako už balanse nurodytų duomenų tikrumą bei teisingumą. Jeigu balansas nepasirašytas, tai nėra pagrindo juo vadovautis kaip finansinės atskaitomybės dokumentu. Nepasirašytas balansas gali turėti tam tikrą įrodomąją reikšmę (pvz., jis patvirtina, kad finansinės apskaitos dokumentas nepasirašytas), t. y. ir balansas, ir jo projektas gali būti tinkama įrodinėjimo priemonė tam tikroms aplinkybėms (CPK 177 straipsnio 2 dalis), tačiau nepasirašytas įmonės balansas (balanso projektas) neatitinka finansiniam dokumentui keliamų reikalavimų (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Nepasirašyto balanso finansiniai rodikliai dėl įmonės turto, įsipareigojimų sumų ir kiti duomenys dėl tos priežasties, kad jų tikrumas nėra patvirtintas atsakingų asmenų parašais, yra negalutiniai. Dėl jų įrodomosios vertės ir reikšmės sprendžia teismas pagal visų byloje esančių įrodymų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014).
  10. Atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką (12 punktas), vertinant, jog UAB „Techoma“ bandomasis balansas neatitinka finansinės atskaitomybės dokumentams keliamų reikalavimų, kadangi yra nepasirašytas, todėl negali patvirtinti jame esančių finansinių duomenų tikrumo, pripažįstama, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas jau 2009 m. pradžioje turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kadangi buvo viena iš sąlygų, tai yra pradelsti įmonės įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Be to, šiame bandomajame balanse esančių finansinių duomenų 2009 m. pradžioje tikrumu, atsižvelgiant į jo sudarymo laikotarpį (2009-01-01–2009-03-31), sudaro pagrindą abejoti ir Juridinių asmenų registrui pateiktas UAB „Techoma“ 2008 metų balansas, kuriame yra duomenys, kad 2008-12-31 UAB „Techoma“ turtas sudaro 1 084 516 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai yra 220 289 Lt, tai yra į balansą įrašyto turto vertė gerokai viršija turimų įsipareigojimų sumą. Kitų įrodymų, objektyviai patvirtinančių bandomajame balanse nurodytus UAB „Techoma“ finansinius duomenis 2009 m. pradžioje, byloje nėra.
  11. Teismas, spręsdamas dėl aplinkybės, nuo kada pradelsti UAB „Techoma“ įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, vadovaujasi taip pat ieškovės pateiktu

    10(2016-11-09) asmeniškai atsakovo pasirašytu UAB „Techoma“ 2009-01-01–2009-06-30 laikotarpio balansu, kuriame esančių finansinių duomenų objektyvumu neturi pagrindo abejoti, nes jis yra pasirašytas asmeniškai atsakovo. Iš ieškovės pateikto atsakovo asmeniškai pasirašyto laikotarpio nuo 2009-01-01 iki 2009-06-30 balanso matyti, kad 2009-06-30, tai yra ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, įrašyto į balansą UAB „Techoma“ turto vertė buvo 24 808 Lt, jį sudarė tik trumpalaikis turtas, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 400 510 Lt, byloje nėra įrodymų, paneigiančių, jog ši suma nebuvo UAB „Techoma“ pradelstų įsipareigojimų suma, atsakovas neginčija pradelstų įsipareigojimų sumos. UAB „Techoma“ Juridinių asmenų registrui 2009 metų balanso nėra pateikusi.

  12. Tačiau, teismo vertinimu, sprendžiant dėl atsakovo pareigos kreiptis į teismą atsiradimo momento, yra reikšminga byloje nustatyta aplinkybė (10 punktas), jog 2009-04-07 su UAB „Techoma“ vienašališkai buvo nutrauktos lizingo sutartys, pagal kurias UAB „Techoma“ buvo įgijusi sunkvežimius kaip pagrindines priemones savo veiklai vykdyti. Būtent nuo to momento atsakovas turėjo suprasti, kad įmonė, neturėdama šių transporto priemonių, negalės tęsti įprastinės savo ūkinės komercinės veiklos, tai yra krovinių pervežimo, ir teikti su tuo susijusių paslaugų, o įmonės mokumo nebepavyks atkurti. Atsakovas 2016-09-27 teismo posėdžio metu paaiškino, kad kai lizingo bendrovė surinko visas mašinas, suprato, kad jau gresia bankrotas (2016-09-27 posėdžio garso įrašas). Aplinkybė, jog 2009-04-07 vienašališkai buvo nutrauktos lizingo sutartys, sudarytos su UAB „Techoma“, ir ji neteko transporto priemonių, kurios iš esmės sudarė visą UAB „Techoma“ ilgalaikį turtą, patvirtina, kad faktiškai 2009-04-07 UAB „Techoma“ pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į UAB „Techoma“ balansą įrašyto turto vertės. Todėl teismas, remdamasis šiame punkte nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir 11 punkte nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, sprendžia, jog UAB „Techoma“ įgijo nemokios įmonės būseną 2009-04-07, tai yra nuo tada įmonė nevykdė įsipareigojimų ir kartu pradelsti įmonės įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, todėl nuo tada atsakovui atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kurią jis, vertinant kasacinio teismo formuojamą praktiką (7 punktas), turėjo įvykdyti nedelsiant.
  13. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, tai yra neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje

    11Nr. 3K-3-130/2011).

  14. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Vertinant, jog atsakovui kaip įmonės vadovui įstatymu buvo nustatyta pareiga (5 punktas), kaip nustatyta, tokia pareiga jam atsirado 2009 m. balandžio mėnesį, jos jis iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Techoma“ nevykdė, yra pagrindas išvadai padaryti, jog tokiu būdu atsakovas neįvykdė jam įstatymu nustatytos pareigos ir atliko neteisėtus veiksmus.
  15. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Formuojama teismų praktika, kad įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, kad skola konkrečiam kreditoriui gali būti ir padidėjusi, ir sumažėjusi ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).
  16. Bankroto administratorius įrodinėjo, kad po atsakovo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pareigos atsiradimo UAB „Techoma“ įsipareigojimai išaugo 75 839,89 EUR, kuriuos sudarė UAB „Techoma“ bankroto byloje patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai: VSDFV Klaipėdos skyrius 681,02 EUR, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (teisių perėmėja VĮ Turto bankas) 34 440,08 EUR, UAB „Officeday“ 364,89 EUR, UAB „Pandremas“ 745,53 EUR, UAB „AKTKC“ 567,29 EUR, UAB „Gindana“ 1300,06 EUR, R. R. firma „Autokamera“ 102,52 EUR, UAB „Citadelė faktoringas ir lizingas“ 34 178,07 EUR, antstolė A. Rimaitė Žičkuvienė 233,72 EUR, antstolis Jonas Petrikas 226,71 EUR, administravimo išlaidos 3000,00 EUR.
  17. Bankroto byloje 2015-07-10 nutartimi patvirtintų kreditorių reikalavimų suma yra 146 537,20 EUR. Bankroto administratorius prašo priteisti 75 839,89 EUR patvirtintų finansinių reikalavimų sumą bankroto byloje, nurodydamas, jog ši finansinių reikalavimų suma susidarė po atsakovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiradimo. Byloje esantys įrodymai pagrindžia, kad po atsakovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiradimo, tai yra 2009-04-07, UAB „Techoma“ skolų apimtis padidėjo, nes atsirado nauji įsiskolinimai ir padidėjo esami įsiskolinimai: atsirado įsiskolinimas UAB „Gindana“ – 1300,06 EUR (2009-08-31 išduotas vekselis), padidėjo įsiskolinimas 323,28 EUR UAB „AKTKC“ (280,84 Lt skola pagal 2009-06-02 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą ir 835,35 Lt skola pagal 2009-05-06 išrašytą sąskaitą faktūrą), padidėjo įsiskolinimas 40,55 EUR R. R. firmai „Autokamera“ (140 Lt skola pagal 2009-04-29 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą), atsirado įsiskolinimas antstolei A. Rimaitei Žičkuvienei – 233,72 EUR (susidarė vykdymo išlaidos, kai išieškojimas buvo vykdomas pagal 2013-11-19 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-1741-567/2012 ir 2009-09-18 išduotą vykdomąjį raštą), antstoliui Jonui Petrikui – 226,71 EUR (susidarė vykdymo išlaidos, kai išieškojimas buvo vykdomas pagal 2009-04-09 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-649-477/09 ir 2012-07-20 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-518-578/2010), atsirado 745,53 EUR įsiskolinimas UAB „Padremas“ (nesumokėta skola pagal 2009-05-30 išrašytą sąskaitą faktūrą), atsirado 364,89 EUR įsiskolinimas UAB „Officeday“ (už pateiktas prekes pagal 2009-05-13, 2009-05-18, 2009-05-27 išrašytas PVM sąskaitas faktūras). Atsakovė žalos dydį dėl PVM nesumokėjimo įrodinėjo pridėtinės vertės mokesčio deklaracijomis už 2009 sausio–balandžio mėnesius, pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje už 2009-04-01–2009-04-30 laikotarpį nurodyta mokėtina mokesčio suma 80 205 Lt (23 229 EUR), teismo vertinimu, ši suma mažintina 1/3 dalimi, atsižvelgiant, jog atsakovo pareiga atsirado 2009-04-07, ir sudaro 15 486 EUR. VSDFV Klaipėdos skyriaus patvirtinta finansinio reikalavimo suma sudaro 681,02 EUR. Nei bankroto administratoriaus pateikti 2009 m. sausio–vasario mėnesių darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, nei finansinės ataskaitos F4, pridėtos iš bankroto bylos, neįrodo, jog šis įsiskolinimas susidarė po 2009-04-07. Iš viso padidėjusi įsiskolinimų suma sudaro 18 721 EUR (1300,06 EUR, 323,28 EUR, 40,55 EUR, 233,72 EUR, 226,71 EUR, 745,53 EUR, 364,89 EUR, 15 486 EUR).
  18. Bankroto administratorius prašo priteisti 34 178,07 EUR žalos, kurią sudaro dalis UAB „Citadelė faktoringas ir lizingas“ patvirtinto finansinio reikalavimo, kaip atsiradusios dėl atsakovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimo. Bankroto administratorius, pagrįsdamas žalos dydį, remiasi Vilniaus apygardos teismo 2012-05-30 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1741-567/2012 (priteista 117 174,29 Lt nuostolių ir 835,75 Lt žyminio mokesčio). Tačiau, kaip matyti iš šio sprendimo, UAB „Techoma“ iš atsakovo kartu su L. K., S. S. ši suma solidariai jau yra priteista, todėl priteisti dar kartą tos pačios žalos atlyginimą iš atsakovo nėra pagrindo. Be to, formuojama teismų praktika, kad įmonės vadovas turėtų atsakyti už iš lizingo sutarčių nevykdymo kilusią žalą, tik jei pats sutarčių nevykdymas būtų vėlavimo iškelti bankroto bylą padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014). Likusi dalis bankroto administratoriaus prašomų priteisti patvirtintų finansinių reikalavimų, teismo vertinimu, atsirado iki atsakovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiradimo.
  19. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal teisės doktriną ir formuojamą teismų praktiką priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape, taikant conditio sine qua non testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingų padarinių būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2005; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2008). Teismų praktikoje nustatyta, kad priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsiranda tiesiogiai. Jis gali būti netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti. Netiesioginis priežastinis ryšys reiškia, kad neteisėti veiksmai (neveikimas) nelėmė, bet pakankamu laipsniu turėjo įtakos žalai atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-764/2003; 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2008).
  20. Pripažįstama, kad jei atsakovas būtų tinkamai vykdęs savo kaip vadovo įstatymu nustatytas pareigas, tai yra esant ieškovei nemokiai, būtų nedelsiant kreipęsis įstatymų nustatyta tvarka į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei, ieškovei, kreditoriams nurodoma 18 721 EUR žala nebūtų atsiradusi, ši žala teisiškai nėra pernelyg nutolusi nuo atsakovo neteisėtų veiksmų, todėl nurodoma 18 721 EUR žala ieškovei, kreditoriams yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su neteisėtais atsakovo veiksmais. Būtent esant įmonei nemokiai kreditorių reikalavimų pareiškimo, jų tvirtinimo, eiliškumo, tenkinimo tvarką ir terminus reglamentuoja ĮBĮ 26 straipsnis, 35 straipsnis. Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas. Nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, tarp jų už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas. Negali būti nustatoma priverstinė hipoteka.
  21. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies nuostatas nėra pagrindo priteisti iš atsakovo 3000 EUR administravimo išlaidų, nes neįrodyta, jog tai atsakovo neteisėtais veiksmais (pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymu) padaryta žala, žala neatsirado ne dėl to, kad atsakovas laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tai yra ši žala nėra priežastiniu ryšiu susijusi su atsakovo neteisėtais veiksmais.
  22. Nustačius atsakovo kaip vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė šiuo atveju preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Teismo nuomone, atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių šią prezumpciją. Kaip nustatyta (10 punktas), UAB „Techoma“ įsiskolinimai nuo 2009 m. vasario mėnesio didėjo, nuo 2009 m. gegužės mėnesio UAB „Techoma“ pradėjo nevykdyti veiklos, tokie veiksmai, kaip nurodo kasacinis teismas (8 punktas), neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams, todėl teismas laiko nepagrįstais atsakovo argumentus, kad atsakovo veiksmuose nebuvo įprastos verslo rizikos ribas peržengusių sprendimų, nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir toliau vykdant ūkinę komercinę veiklą.
  23. Kadangi, teismo nuomone, yra įrodytos visos atsakovo kaip vadovo būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, yra pagrindas atsakovui taikyti civilinę deliktinę atsakomybę ir priteisti iš atsakovo 18 721 EUR žalos atlyginimo (CK 6.245 straipsnio 1, 4 dalys).
  24. Įmonės bankroto atveju yra nustatytas specialus bankrutuojančios įmonės reikalavimų pareiškimo teisme teisinis reglamentavimas. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punktą, bankrutuojančios įmonės administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos turi patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir pareikšti ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Taigi įstatymų leidėjo valia administratorius sužinojimas apie sandorius siejamas būtent su dokumentų apie juos gavimu, o ne su kitomis aplinkybėmis. Kadangi ieškinio senaties terminas prasideda nuo tos dienos, kurią asmuo sužino apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), o administratoriaus pareiga perimti įmonės turtą ir dokumentus atsiranda nuo bankroto bylos įmonei iškėlimo ir nutarties dėl jo paskyrimo administruoti ieškovo įmonę įsiteisėjimo, minėta Įmonių bankroto įstatymo norma imperatyviai nustato ieškinio senaties termino pradžią nuo įstatyme numatyto juridinio asmens vadovo pakeitimo, nepriklausomai nuo to, kokios yra kitos konkretaus ginčo aplinkybės. Taigi analogiškai ieškinio senaties termino eigos pradžia nustatytina ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą. Administratoriui apie įmonei padarytą žalą tapo žinoma tik iškėlus bankroto bylą ir įsiteisėjus teismo nutarčiai. Tai visiškai atitinka įstatymų leidėjo poziciją, nes ieškinio senaties termino pradžia siejama ne su objektyviu (teisės pažeidimo), o su subjektyviu momentu (kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą). Bankrutuojančios įmonės administratoriui sužinojus apie įmonės teisių pažeidimą, jam atsiranda teisė ir pareiga ginti juridinio asmens interesus, taip pat pareikšti ieškinį teisme. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis dėl bankroto bylos UAB „Techoma“ iškėlimo ir bankroto administratoriaus paskyrimo įsiteisėjo 2014 m. lapkričio 23 d., tuomet ir kilo administratoriui pareiga atlikti faktiškai (ne)perduoto jam turto ir dokumentų patikrą bei pareikšti teismui reikalavimus dėl įmonei ir jos kreditoriams padarytos žalos atlyginimo. Taigi faktinių šios konkrečios bylos aplinkybių kontekste apie UAB „Techoma“ bei jos kreditoriams padarytą žalą tapo žinoma tik po nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo. Ieškinys dėl žalos atlyginimo teisme pareikštas 2016 m. kovo 31 d., todėl CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs.
  25. Kadangi atsakovas praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37, 6.210 straipsniai).

12Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

13

  1. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
  2. Ieškovė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Atsakovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 1200 EUR atstovavimo išlaidos.
  3. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, rūšių (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teismas, taikydamas CPK 98 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, sprendžia, ar visos advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008).
  4. Vertinant atsakovo suteiktų atstovavimo išlaidų pagrįstumą pagal prašymus, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintais Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytais advokatų paslaugų įkainiais, kadangi teisinės paslaugos suteiktos po šio įsakymo įsigaliojimo. Vadovaujantis minėtų Rekomendacijų 7., 8.2., 8.17. punktuose numatytais atstovavimo išlaidų dydžiais, darytina išvada, kad atsakovės atstovavimo išlaidos neviršija rekomenduojamų advokatų atlyginimo dydžių, kadangi vien už atsiliepimo į ieškinį parengimą maksimalų atlyginimo dydį galėtų sudaryti 1892,25 EUR, todėl laikytinos pagrįstomis. Kadangi ieškinys patenkintas 25 procentais, proporcingai atmestai ieškinio daliai, iš ieškovės priteistina 900 EUR atsakovo patirtų atstovavimo išlaidų.
  5. Kadangi ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už ieškinį, proporcingai patenkintai ieškinio daliai (25 procentai), iš atsakovo priteistina 421 EUR žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 2 dalis). Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dydis nesiekia minimalaus priteistino dydžio (0,58 EUR), todėl nepriteistinos.

14Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259–260 straipsniais, teismas

Nutarė

15priimti ieškovės BUAB „Techoma“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Bankroto valdymas“, atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų dėl 70 943,61 EUR sumos ir šią bylos dalį nutraukti.

16Kitą ieškinio dalį patenkinti iš dalies.

17Priteisti iš atsakovo L. K. ieškovei BUAB „Techoma“ 18 721 EUR žalos atlyginimo, nuo šios sumos 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra 2016-04-04, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

18Priteisti atsakovui L. K. iš ieškovės BUAB „Techoma“ administravimui skirtų lėšų 900 EUR bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

19Priteisti iš atsakovo L. K. 421 EUR žyminio mokesčio valstybei.

20Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai