Byla 2A-1009-372/2015
Dėl sutuoktinio kaltės

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo T. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-687-907/2015, pagal ieškovės K. A. ieškinį atsakovui T. A., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, E. P., institucijai, duodančiai byloje išvadą, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5I. K. A. kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti jos santuoką su atsakovu T. A. dėl atsakovo kaltės; palikti ieškovei santuokinę A. pavardę; nustatyti nepilnamečio vaiko G. L. A. gyvenamąją vietą su motina K. A., priteisti iš atsakovo T. A. nepilnamečiam vaikui G. L. A. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 1000 Lt (290 Eur) kas mėnesį nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, ieškovę paskiriant sūnaus lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; priteisti iš atsakovo T. A. nepilnamečiui vaikui G. L. A. 36000 Lt (10426 Eur) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2011-10-23 iki 2014-10-23; taikyti santuokos nutraukimo teisines pasekmes nuo 2009-08-31 ir pripažinti ieškovės K. A. asmeninės nuosavybės teisę į 4,8162 ha ploto žemės sklypą, esantį ( - ), bei į automobilį ( - ), valstybinis Nr. ( - ) 2010 m. gamybos; 7200 Lt (2085,26 Eur) skolą E. P. pagal 2013-10-01 skolos raštelį pripažinti asmenine ieškovės K. A. prievole; priteisti bylinėjimosi išlaidas (1 t., 20-29 b. l.).

6A. T. A. sutiko su santuokos nutraukimu, tačiau nesutiko, kad santuoka iširo tik dėl atsakovo kaltės. Teigia, kad santuoka faktiškai iširo nuo 2014 m. birželio mėnesio ieškovės iniciatyva po to, kai telefonu ji pasakė, kad nebenori su atsakovu gyventi. Prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Sutiko, kad po santuokos nutraukimo ieškovei asmeninės nuosavybės teise būtų priteistas automobilis ( - ), valst. Nr. ( - ) laimėtas žaidime „Teleloto“. Nesutiko, kad ieškovės nurodoma žemės sklypo verte - 3000 litų. Kadangi santuoka iširo 2014 m. birželio mėnesį, kai ieškovė atsakovą paliko, todėl nėra faktinio ir teisinio pagrindo santuokos nutraukimo teisines pasekmes taikyti nuo 2009 m. rugpjūčio mėn. Nesutiko, kad po santuokos nutraukimo žemės sklypas būtų pripažintas asmenine ieškovės nuosavybe. Žemės sklypas buvo įgytas santuokoje, ieškovė jį pirko iš bendrų lėšų, todėl šis turtas yra dalintinas nutraukiant santuoką lygiomis dalimis, prašė, kad žemės sklypas po santuokos nutraukimo būtų priteistas ieškovei, o jam priteista 4994,00 litų (1446,00 eurų) piniginė kompensacija. Sutiko, kad namų apyvokos daiktai, baldai atitektų ieškovei, nes su ja lieka gyventi nepilnametis sūnus. Sutiko, kad nepilnamečio sūnaus G. L. A. nuolatinė gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su ieškove, tačiau prašė nustatyti sekančią atsakovo bendravimo su vaiku tvarką: 1. tėvas turi teisę bendrauti su vaiku du savaitgalius per mėnesį, pasiimant sūnų iš gyvenamosios vietos šeštadienį 10 val. ir pristatant sūnų į gyvenamąją vietą sekmadienį 18 val.; 2. tėvas turi teisę pasiimti sūnų per kiekvienas moksleivių atostogas pusei atostogų laiko, pasiimant sūnų 10 val. ir pristatant praėjus pusei atostogų laiko iki 17 val.; 3. tėvas taip pat turi teisę pasiimti sūnų keturioms valandoms per savo ir sūnaus gimtadienius bei Lietuvos valstybės švenčių dienomis. Kai šventė tęsiasi 2 dienas, tėvas turi pasiimti sūnų vienai dienai nuo 10 val. iki tos pačios dienos 19 val.; 4. bendravimas su vaiku nuotolinio ryšio priemonėmis (SKYPE, telefonu ir kt.) neribojamas; 5. jei motina išveža vaiką j užsienio valstybę, motina įsipareigoja raštu informuoti tėvą, į kurią valstybę, kokiu tikslu ir kuriam laikui išvyksta vaikas; 6. atsižvelgiant į tai, kad tėvas gyvena ir dirba užsienyje, tėvas įsipareigoja informuoti vaiko motiną K. A. likus ne mažiau kaip 3 dienoms iki numatyto bendravimo su vaiku dienos ir patvirtinti, kad pagal nustatytą bendravimo tvarką atvyks pasiimti sūnaus. Vaiko motinos išankstinis informavimas yra būtina sąlyga bendravimo su vaiku tvarkos įgyvendinimui. Atsakovas atsiliepime sutiko, kad turi teikti materialinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui G. L., tačiau nesutiko su ieškovės reikalaujamu priteisti išlaikymo dydžiu ir nurodo galintis mokėti 173,77 Eur per mėnesį. Nesutiko su ieškovės reikalavimu priteisti sūnui išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus, nes su atsakove gyveno santuokoje, santuoka faktiškai iširo 2014 m. birželio mėnesį, vaikui išlaikymą teikė nuolat. Vaikui yra nupirkęs kompiuterį, saksofoną. 2014 m. vaikui atsiuntė kuprinę, mokymosi reikmenis. Prašė iš ieškovės priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas (1 t., 98-101 b. l.).

7Trečiasis asmuo E. P. su ieškiniu sutiko. Nurodė, jog paskolino ieškovei K. A. 2013m. spalio 1 d. 7200 Lt žemės sklypui, esančiam ( - ). 4,8162 ha ploto įsigyti. Buvo sutarta, kad skolą ieškovė atiduos 2018 m. spalio l d., todėl prašė jo netraukti į bylą trečiuoju asmeniu. (1 t., 144-145 b. l.).

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. birželio 19 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. N. T. A. ir K. A. santuoką. Po santuokos nutraukimo ieškovei paliko santuokinę pavardę – A., atsakovui – A.. Priteisė iš atsakovo T. A. išlaikymą nepilnamečiam vaikui G. L. A. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 232 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos – 2014-10-24, iki vaiko pilnametystės. Priteisė iš atsakovo T. A. nepilnamečiam vaikui G. L. A. 7549 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2011-10-23 iki 2014-10-23. Nepilnamečiam vaikui G. L. A. skirto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė jo motiną K. A.. Nustatė, kad nepilnamečio vaiko G. L. A. nuolatinė gyvenamoji vieta yra jo motinos K. A. gyvenamoji vieta. Taikė santuokos nutraukimo teisines pasekmes nuo 2009-08-31. Pripažino ieškovės K. A. asmeninės nuosavybės teisę į 4,8162 ha ploto žemės sklypą, esantį ( - ) (unikalus Nr. ( - )), bei į automobilį ( - ), valstybinis Nr. ( - ) VIN kodas ( - ), 2010 m. gamybos. Pripažino 7200 Lt (2085,26 Eur) skolą E. P. pagal 2013-10-01 skolos raštelį asmenine ieškovės K. A. prievole. Nustatyti tokią atsakovo T. A. ir sūnaus G. L. A. bendravimo tvarką: tėvas turi teisę bendrauti su vaiku du savaitgalius per mėnesį, pasiimant sūnų iš gyvenamosios vietos šeštadienį 10 val. ir pristatant sūnų į gyvenamąją vietą sekmadienį 18 val.; tėvas turi teisę pasiimti sūnų per kiekvienas moksleivių atostogas pusei atostogų laiko, pasiimant sūnų 10 val. ir pristatant praėjus pusei atostogų laiko iki 17 val.; tėvas taip pat turi teisę pasiimti sūnų keturioms valandoms per savo ir sūnaus gimtadienius bei Lietuvos valstybės švenčių dienomis. Kai šventė tęsiasi 2 dienas, tėvas turi pasiimti sūnų vienai dienai nuo 10 val. iki tos pačios dienos 19 val.; bendravimas su vaiku nuotolinio ryšio priemonėmis (SKYPE, telefonu ir kt.) neribojamas; jei motina išveža vaiką į užsienio valstybę, motina įsipareigoja raštu informuoti tėvą, į kurią valstybę, kokiu tikslu ir kuriam laikui išvyksta vaikas; atsižvelgiant į tai, kad tėvas gyvena ir dirba užsienyje, tėvas įsipareigoja informuoti vaiko motiną K. A. likus ne mažiau kaip 3 dienoms iki numatyto bendravimo su vaiku dienos ir patvirtinti, kad pagal nustatytą bendravimo tvarką atvyks pasiimti sūnaus. Vaiko motinos išankstinis informavimas yra būtina sąlyga bendravimo su vaiku tvarkos įgyvendinimui.

10Kitoje dalyje ieškinį atmetė.

11Priteisė iš atsakovo T. A. ieškovei K. A. 824 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovo T. A. valstybei 207,64 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nuo 2015-06-19 nutraukė Šiaulių apylinkės teismo 2014-12-02 nutartimi priteistą laikinąjį išlaikymą nepilnamečiui vaikui G. L. A.. Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo nusprendė vykdyti skubiai.

12Teismo nuomone, sutuoktiniai nuo 2009 m. rugpjūčio mėnesio nustoję gyventi kartu abu pažeidė sutuoktinių pareigas. Sprendė, kad santuokos iširimą lėmė netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai, todėl teismas santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

13Teismas pažymėjo, kad iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad ieškovė su atsakovu nustojo vesti bendrą ūkį ir gyventi santuokinį gyvenimą nuo 2009 m. rugpjūčio mėnesio, kai po konflikto ir smurto panaudojimo ji grįžo į Lietuvą. Nurodė, kad pats T. A. yra pripažinęs, jog kai jis atvykdavo iš Anglijos į Lietuvą, jis su sutuoktine kartu nemiegojo. Atsakovo pateiktos byloje nuotraukos (1 t., 129-135 b. l.) taip pat neįrodo šalių bendro gyvenimo po 2009 m. rugpjūčio mėnesio, nes jose daugiausiai yra užfiksuotas vaikas, seneliai, bet ne ieškovė su atsakovu. Kitų įrodymų, patvirtinančių, jog šalys vedė bendrą gyvenimą po minėtos datos, byloje nėra, todėl teismas konstatavo, kad šalys 2009 m. rugpjūčio mėnesį liovėsi gyventi kartu ir nuo to laiko bendro ūkio netvarkė. Todėl ieškovės prašymą teismas šioje dalyje tenkino, santuokos nutraukimo teisinės pasekmės sutuoktinių turtinėms teisėms taikė nuo 2009-08-31, t. y. nuo sutuoktinių faktinio gyvenimo skyrium.

14Teismas nurodė, kad ieškovės K. A. 4,8162 ha ploto žemės sklypas, esantis ( - ), įgytas 2013-10-02 pirkimo – pardavimo sutartimi, o transporto priemonė - automobilis ( - ), valstybinis Nr. ( - ) įgytas 2010-01-22, laimėjus loterijoje „Perlas“. Pažymėjo, kad dėl automobilio pripažinimo asmenine ieškovės nuosavybe ginčo byloje nėra, atsakovas su minėtu reikalavimu sutinka, todėl ieškovės prašymą šioje dalyje patenkino. Teismas pažymėjo, kad anksčiau nurodytas 4,8162 ha ploto žemės sklypas įgytas ieškovės 2013-10-02 pirkimo – pardavimo sutartimi, jai paėmus 7200 Lt (2085,26 Eur) paskolą iš E. P. pagal 2013-10-01 skolos raštelį sutuoktiniams kartu nebegyvenant. Atsakovas patvirtino, jog jis nežinojo apie minėto žemės sklypo pirkimą, tačiau manė, kad jis įgytas santuokoje, yra bendroji jungtinė nuosavybė, todėl ½ žemės sklypo turėtų atitekti jam arba jam turėtų būti priteista kompensacija už jam tenkančią turto dalį, nors prievolę kreditoriui turėtų vykdyti viena ieškovė. Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų galėjęs daryti įtaką ieškovės prisiimtai prievolei E. P. arba gavęs naudos iš jos. Minėta prievolė atsirado praėjus reikšmingam laikui nuo sutuoktinių bendro gyvenimo pabaigos, be to, kreditorius neįrodinėjo, kad ši prievolė atsirado sutuoktiniams gyvenant kartu. Pažymėjo, jog atsakovas sutinka, jog skola E. P. būtų pripažinta asmenine ieškovės skola, tačiau už minėtus pinigus įgytą turtą – žemės sklypą prašo pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe ir jį padalinti lygiomis dalimis abiems sutuoktiniams. Nustačius, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2009 m. rugpjūčio 31 d., vėliau atsiradusi prievolė kreditoriui E. P., kuri nėra skirta šeimos poreikiams tenkinti, ją ieškovė įsigijo tik senelio turimam žemės sklypo plotui praplėsti, teismas pripažino asmenine ieškovės prievole, o šios prievolės pagrindu 2013 m. įgytą nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, pripažintino ieškovės asmenine nuosavybe.

15Teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, jog būtiniausios išlaidos sūnaus poreikių tenkinimui kas mėnesį sudaro ne mažiau kaip 1600-1800 Lt, ji ketina vaiko išlaikymui skirti 800 Lt, o atsižvelgiant į atsakovo gerą turtinę padėtį, mano, kad jo dalis prievolėje mokėti vaikui išlaikymą turėtų būti didesnė, todėl prašė teismo priteisti iš atsakovo nepilnamečiam sūnui G. L. A. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 1000 Lt (290 Eur) kas mėnesį nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės. Vertindamas atsakovo galimybes teikti išlaikymą, teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, dirbantis, pakankamai uždirbantis asmuo. Pažymėjo, kad dėl, neva, turimų nusiskundimų dėl sveikatos, atsakovas tai patvirtinančių dokumentų į bylą nepateikė, byloje nėra jokių duomenų apie jo neįgalumą. Ištyręs byloje pateiktus įrodymus, teismas nesutiko su ieškovės argumentais, kad jos auginamo mokyklinio amžiaus vaiko būtiniausi poreikiai šiuo metu siekia iki 1600-1800 Lt ir daugiau per mėnesį. Tačiau konstatavo, kad byloje nesurinkta įrodymų, kurie pagrįstų ieškovės teiginius, kad atsakovo turtinė padėtis šiuo metu yra geresnė nei ieškovės, kas įgalintų atsakovui prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo didesne dalimi. Teismas nustatė, kad nepilnametis vaikas G. L. A. gydomas dėl atopinio dermatito, stebimas kardiologo, nes nuo gimimo jam yra diagnozuotas švelnus sistolinis I-mo laipsnio širdies ūžesys, atviras širdies latakas, alergologo diagnozuota bronchų astma, alerginis rinitas, dažnai serga kvėpavimo takų, virškinimo sistemos ligomis, dėl ko nuolat yra stebimas ir gydomas, todėl konstatavo, kad jam reikalingas ir atitinkamai geresnis, atitinkantis jo sveikatos būklę, maistas, maisto papildai, išleidžiama daugiau piniginių lėšų vaistams, t. y. vaikas turi specialiųjų poreikių, todėl maitinimas sausainiais, sūreliais ir pan. neatitinka sveikos mitybos standartų. Teismas, remdamasis teisingumo ir protingumo kriterijais bei nustatytų aplinkybių pagrindu, padarė išvadą, kad ieškovės vaiko tinkamam vystymuisi ir ugdymui šiuo metu yra reikalinga santykinai mažesnė – 1400 - 1600 Lt per mėnesį suma, tačiau ieškovė savo nepilnamečio vaiko lavinimui ir gydymui nori skirti didesnę sumą, tenkinti ne tik būtinuosius vaiko poreikius, todėl sprendė, kad tai leidžia tėvų turtinė padėtis, kad atsakovo dalis vaiko išlaikymo prievolėje turėtų būti didesnė, nes jo gaunamos pajamos yra didesnės nei ieškovės šiuo metu. CK 6.461 str. 2 d. nustato, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (MMA). Teismas iš atsakovo T. A. priteisė išlaikymas nepilnamečiam vaikui G. L. A. periodinėmis išmokomis po 800 Lt (232 Eur) kas mėnesį nuo 2014-10-24 iki vaiko pilnametystės.

16Atsižvelgdamas į šalių paaiškinimus, kad atsakovas prie vaiko išlaikymo prisidėjo tik epizodiškai, t. y. sūnų remdavo epizodiškai, teismas pripažino, kad susidarė ieškovės nurodytas įsiskolinimas už vaiko išlaikymą. Taip pat pažymėjo, kad ieškovės indėlis vaiko išlaikymo teikime ir taip yra didesnis ir didėjant vaiko poreikiams dar labiau didės. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovės prašomą priteisti sumą (išlaikymo įsiskolinimą skaičiuoja po 1000 Lt kas mėnesį), taip pat atsižvelgdamas į atsakovo turtinę padėtį, t. y. į tai, kad jis neturi turto, neturi kitų išlaikytinių, į gaunamas pajamas, į tai, kad yra darbingas, neturintis neįgalumo, į teismų praktiką tokiais atvejais, tenkino ieškovės reikalavimą priteisti įsiskolinimą, tačiau atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, mažino jo dydį, t. y. priteisė išlaikymo įsiskolinimą nuo 2011-10-23 iki 2014-10-23, skaičiuojant išlaikymą po 800 Lt (232 Eur) kas mėnesį ir sumažinus įsiskolinimo dydį ieškovo mokėta suma, viso 7549 Eur (8352 – 803 Eur).

17Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas prašo, o ieškovė tam neprieštarauja, atsižvelgiant išimtinai į vaiko interesus, į tai, kad jis turi teisę bendrauti su savo abiem tėvais, teismas sprendė, kad atsakovo siūloma bendravimo su tėvu tvarka vaikui yra priimtina ir nustatytina atsižvelgiant į atsakovo pageidavimus.

18III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

19Apeliaciniu skundu atsakovas T. A. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. sprendimą dalyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių taikymo pradžios bei žemės sklypo pripažinimo asmenine ieškovės K. A. nuosavybe, išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui priteisimo, ir priimti naują sprendimą. Priteisti iš K. A. 320,00 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese.

20Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

211. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškovės reikalavimus santuokos nutraukimo teisines pasekmes taikyti nuo 2009-08-31, žemės sklypą pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe, nesant įrodymų, patvirtinančių ieškovės reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas su ieškove faktiškai negyvena kartu nuo 2009-08-31, tačiau šią aplinkybę teismas nustatė remdamasis išimtinai tik ieškovės subjektyviais paaiškinimais, kurie dėl jos suinteresuotumo negali būti objektyvūs. Kitų įrodymų, patvirtinančių ieškovės teiginius, į bylą nėra pateikta. Proceso metu atsakovas ieškovės paaiškinimams prieštaravo ir nurodė, kad jo ir ieškovės santykiai faktiškai nutrūko 2014 m. birželio mėnesį, kai ji atsakovui paskambino į Londoną ir pareiškė, kad nebenorinti gyventi kartu. Tai būtent ir buvo bendro gyvenimo pabaiga. Priešingai, nei ieškovės paaiškinimai, atsakovo teiginius patvirtina byloje esančios 13 fotonuotraukų, kuriose yra užfiksuota šeima, t. y. atsakovas, ieškovė ir sūnus G. kartu.

222. Didžiąją dalį laiko atsakovas praleido Anglijoje, bet tik todėl, kad ten dirba, gautas pajamas skirdavo šeimai, grįždavo pas ieškovės tėvus į namus ( - ), kur su ieškove gyveno, dažnai kartu lankydavosi pas atsakovo tėvą R. A., kuris teismo posėdžio metu paliudijo, kad atsakovas su ieškove ir vaiku lankydavosi jo namuose ir nebuvo jokių požymių, kad atsakovo ir ieškovės santykiai pašliję. Liudytojas ieškovės tėvas V. J. teismo posėdžio metu paliudijo, kad atsakovas jų namuose dėjo laminato grindis, nepaisant to, kad jis nurodė, jog tik pusdienį atsakovas dirbo, mažai tikėtina, kad pas svetimus žmones net ir pusdienį būtų dirbama be užmokesčio. Pažymi, kad atsakovas dirbo ne pusdienį, o keletą dienų, ir negana to, dirbo ir daugiau darbų, užmokesčio jam nereikėjo, jis nereikalavo, ne gyveno su ieškove jos tėvų namuose, ten buvo atsakovo namai ir jis tvarkėsi ir rūpinosi kaip savo namais.

233. Gyvenant santuokoje buvo įsigytas 4,8162 ha ploto žemės sklypas, esantis ( - ), 2893,00 Eur vertės. Teismui nepagrįstai nustačius, kad atsakovas kartu su ieškove negyvena nuo 2009-08-31, žemės sklypas, kurį įsigijo 2013-10-02 gyvenant kartu su ieškove, nepagrįstai buvo pripažintas ieškovės asmenine nuosavybe. Nepaisant to, kad sklypą ieškovė įsigijo savo nuožiūra, atsakovo apie tai neinformuodama, tačiau buvo įgytas šalims gyvenant santuokoje, vedant bendrą ūkį, gyvenant santuokinį gyvenimą, bendromis lėšomis, kurias atsakovas siuntė šeimai. O tai, kad ieškovė elgėsi valdingai ir kai kuriuos sprendimus priimdavo su atsakovu nepasitarusi, nesudaro pagrindo turtą pripažinti jos asmenine nuosavybe. Tai tik parodo ieškovės nelojalumą atsakovui.

244. CK 3.89 str. 2 d. nustato, kad faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. balandžio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012 pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn.

255. Atsakovas prašo, kad žemės sklypas po santuokos nutraukimo būtų priteistas ieškovei, o jam priteista 1446,00 Eur piniginė kompensacija, atitinkanti jam priklausančios 1/2 dalies žemės sklypo vertės. Žemės sklypo padalinimas natūra yra neįmanomas, nes atsakovas gyvena ir dirba Anglijoje, jam būtų sudėtinga sklypą Lietuvoje valdyti ir prižiūrėti, be to, patirtų papildomų bereikalingų išlaidų dėl sklypo atidalinimo, o sklypo atidalinimas neatitiktų ieškovės interesų, nes kaip ji pati paaiškino teismo posėdyje, žemės sklypas įsiterpęs jos senelių žemėje ir ji siekia praplėsti senelių žemes. Atsakovo siūlomas žemes sklypo padalinimo variantas atitiktų tiek ieškovės, tiek atsakovo interesus.

266. Pagrįstas abejones kelia ieškovės paaiškinimai, kad žemės sklypą ji pirko iš 7200 litų skolintų pinigų, kuriuos, neva tai, žemės sklypo pirkimui pasiskolino iš savo giminaičio E. P. žemės sklypo pirkimui. Pirmosios instancijos teismas neišsamiai ištyrė pinigų skolinimosi aplinkybių ir tikslų. Pinigų skolinimosi faktas apskritai kelia pagrįstų abejonių, nes ieškovė ieškinyje net neužsiminė, kad ji turi kreditorių, priešingai, nurodė, kad bendrų kreditorių neturi, o skolos raštelis į bylą buvo pateiktas 2015-03-10 teismo posėdyje, t. y. praėjus beveik 4 mėnesiams laiko nuo ieškinio pareiškimo dienos ir tik po to, kai atsakovas savo atsiliepime į ieškinį pareiškė reikalavimą padalinti santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą, t. y. žemės sklypą. Net ir tuo atveju, jei ieškovė laikė, kad tai jos asmeninis kreditorius, ji privalėjo tai nurodyti ieškinyje ir apie iškeltą bylą jį informuoti nusiųsdama jam ieškinio kopiją, kaip tai numato CK 3.126 str. 2 d., CPK 382 str. 5 p. Pažymėtina ir tai, kad nuo pat santuokos nutraukimo pradžios ieškovė buvo atstovaujama advokatės, todėl galėjo ir turėjo žinoti įstatymų nuostatas. Byloje teismas nebuvo aktyvus ir išsamiai neištyrė skolos raštelio sudarymo aplinkybių ir tikslų. Kadangi kelia abejonių pinigų skolinimosi faktas ir aplinkybės, be to, ieškovė prašė teismo pripažinti skolą jos asmenine, o kreditorius E. P. išreiškė reikalavimą skolą pripažinti asmenine ieškovės skola, atsakovas tam neprieštaravo ir apeliaciniame skunde neginčija teismo sprendimo dalies dėl kreditorinių įsipareigojimų ir jų padalinimo.

277. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 7549,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą šalių nepilnamečiui sūnui G. L. A.. Nuo pat ieškinio pareiškimo dienos ieškovė buvo nenuosekli. Ieškinyje nurodo, kad išlaikymo vaikui atsakovas neteikė nuo 2011 m. sausio mėn., toliau ieškinyje nurodo, kad nuo 2009-08-31. Teismas ieškovės paaiškinimų neįvertino patikimumo aspektu, juolab, kad daugiau įrodymų apie išlaikymo įsiskolinimą, byloje nėra.

288. Pirmosios instancijos teismas priteisė 7549,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2011-10-23 ik 2014-10-23. Atsakovas su tuo nesutinku, nes vaikui išlaikymą teikė nuolat įvairiomis formomis, ne tik pinigais, bet ir daiktais, rūbais ir kt. vaikui reikalingais daiktais gyvendamas šeimoje su ieškove ir vykdydamas savo kaip sutuoktinio ir tėvo pareigas. Atsakovui ir ieškovei gyvenant šeimoje, abu kartu išlaikė savo nepilnametį vaiką. Nuo 2014 m. birželio mėnesio dalį lėšų vaiko išlaikymui atsakovas pervesdavo į ieškovės sąskaitą, taip pat vaikui nupirko kompiuterį, saksofoną, pirko žaislus, rūbus. Ieškovė šių aplinkybių teismo posėdyje neginčijo, tik išreiškė savo nuomonę dėl atsakovo atsiųstų rūbų kokybės. Pirmosios instancijos teismas to neįvertino, o iš išlaikymo įsiskolinimo sumos atėmė tik tas pinigų sumas, kurios buvo pervestos į ieškovės sąskaitą. Be to, svarbu ir tai, kad ieškovė apskritai buvo pamiršusi, kad dalį vaiko išlaikymui skirtų lėšų atsakovas pervesdavo į ieškovės sąskaitą. Tai rodo, kad ieškovės paaiškinimai yra nepatikimi, todėl išlaikymo priteisimas remiantis ieškovės paaiškinimais yra visiškai nepagrįstas, kadangi tai nėra patikimas ir pakankamas įrodymas, nesant byloje kitų, ieškovės paaiškinimus pagrindžiančių įrodymų. Prašo atsižvelgti į apeliaciniame skunde nurodytą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose.

299. Santuoka faktiškai iširo 2014 m. birželio mėnesį, vaikui išlaikymą atsakovas teikė nuolat, kas mėnesį siuntė siuntinius iš Anglijos, kuriuose būdavo rūbai vaikui, skalbimo priemonės, higienos reikmenys, arbata, kava, žaislai vaikui, vitaminai „Centrum“ vaikui, grįžęs iš Anglijos didžiąją dalį pinigų skirdavo šeimai, juos tiesiogiai perduodavo ieškovei, gyveno kaip šeima. Vaikui yra nupirkęs kompiuterį ASUS, už kurį sumokėjau 1000 litų, pirko vaikui saksofoną, už kurį sumokėjo 1750 litų.

30Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė K. A. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti ieškovei iš apelianto 450 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

31Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

321. Teismas teisingai sprendė, kad atsakovo pateiktų fotonuotraukų, kaip įrodymų šaltinio, nepakanka išvadai, kad šalys iki 2014 m. birželio mėnesio gyveno kaip šeima ir vedė bendrą ūkį. Atsakovas teismui nepateikė jokių kvitų, čekių, banko sąskaitos išrašų, iš kurių matytųsi, kad jis nuolat (reguliariai) aktyviai teikė materialinę paramą šeimai, rūpinosi materialiniu nepilnamečio sūnaus išlaikymu, pirko buities prekes, siuntė siuntinius šeimai, rūpinosi būsto remontu, el. paštu siuntė laiškus šeimos nariams, dovanas sutuoktinei įvairių švenčių proga, nuolat bendravo su sūnumi ir žmona per „skype“, telefonu ar kitomis komunikacijos priemonėmis dalyvavo ikimokyklinės vaiko ugdymo ištaigos renginiuose ir pan. Iš pateiktų rašytinių įrodymų - K. A. sąskaitos Nr. ( - ) ( - ) matyti, kad 2012 m. sausio 30 d. T. A. pervedė 404 Lt; 2013 m. kovo 12 d. - 584 Lt; 2014 m. vasario 24 d. - 413 Lt; 2014 m. gegužės 27 d. - 419 Lt; 2014 m. birželio 16 d. - 327 Lt.; 2014 m. liepos 14 d. - 427 Lt.; 2014 m. liepos 28 d. - 426 Lt; 2014 m. spalio 6 d. - 433 Lt.; 2014 m. spalio 28 d. - 30 Lt. Per laikotarpį nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. birželio 1 d. (per 57 mėnesius) atsakovas pervedė į ieškovės K. A. sąskaitą 1820 Lt. Jokių kitų rašytinių įrodymų, patvirtinančių atsakovo teiginį apie tai, kad iki 2014 m. birželio mėnesio šalys vedė bendrą ūkį, kad T. A. materialiai nuolat rėmė savo nepilnametį sūnų ir šeimą, byloje nėra.

332. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kokias pajamas jis gauna ir kokio dydžio išlaidas kas mėnesį patiria. Įvertinus jo paties sudarytą pajamų ir išlaidų balansą, matyti, kad atsakovo pajamas sudarė 1800 svarų per mėnesį, o būtinosioms pragyvenimo išlaidoms (maistui, būsto nuomai, higienos reikmėms, darbo įrankiams, rūbams) jis išleido 1730 svarų. Taigi, pats atsakovas teigė, kad jam kitoms išlaidoms lieka tik 70 svarų per mėnesį. Šis atsakovo teiginys prieštarauja jo teiginiams apie tai, kad jis turėjo finansines galimybes reguliariai, kiekvieną mėnesį siųsti šeimai siuntinius, dažnai (kas keletą mėnesių) skraidyti iš Londono į Lietuvą, teikti nuolatinę materialinę paramą šeimai ir t.t. Be to, atsakovas nurodė, jog jam nebuvo žinoma tai, kad sutuoktinė įsigijo nuosavybės teise žemės sklypą, jis tuo nesidomėjo. Šios faktinės aplinkybės leidžia manyti, kad sutuoktinių santykiai buvo susvetimėję, jie nebevedė bendro ūkio, nebepalaikė šeimyninių santykių nuo to memento, kai ieškovė, kardinaliai pakeitusi planus, nesulaukusi atostogų vaikui prižiūrėti pabaigos, kol vaikui sueis treji metai (buvo išleista į atostogas ( - ) direktorės 2007-12-21 sakymu Nr. 23), nuo 2009 m. rugsėjo 8 d. grįžo į darbą. Taigi, Šiaulių apylinkės teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą apie tai, kad sutuoktiniai K. A. ir T. A. faktiškai nustojo kartu gyventi nuo 2009 m. rugpjūčio 31d.

343. Atsakovas T. A. nepateikė priešieškinio ir neprašė santuokoje įgytą žemės sklypą padalinti natūra, nustatyti naudojimosi jo tvarką, neįrodinėjo santuokoje įgyto nekilnojamojo daikto - žemės sklypo nedalumo (teismų praktikoje prioritetas taikomas turto padalinimui natūra), taip pat neįrodinėjo teisėtos galimybės jam prisiteisti iš ieškovės piniginę kompensaciją, nepažeidžiant nepilnamečio vaiko teisių. Atsakovo teisių apsauga ir gynimas nereiškia kartu ir viešojo intereso gynimo, nes nepilnametis vaikas liko nuolat gyventi su motina.

354. Teismui nustačius, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2009 m. rugpjūčio 31 d., vėliau atsiradusią prievolę kreditoriui E. P. pripažinus asmenine K. A. prievole (šioje dalyje ginčo nėra), už šios prievolės pagrindu įgytas pinigines lėšas nupirktas žemės sklypas pagrįstai pripažintas asmenine K. A. nuosavybe, todėl negali būti dalinamas.

365. Apeliantas T. A. per laikotarpį nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. birželio 1 d. (per 57 mėnesius) vaiko išlaikymui pervedė į ieškovės K. A. sąskaitą tik 1820 Lt. Byloje esantys banko sąskaitų išrašai paneigia apelianto teiginį apie tai, kad jis reguliariai išlaikė savo nepilnametį sūnų ir dėl to nesusidarė įsiskolinimas. Rašytinių įrodymų, patvirtinančių apelianto teiginį apie tai, kad iki 2014 m. birželio mėnesio šalys vedė bendrą ūkį, byloje nėra. Priešingai, apeliantas neneigia, kad visą šį laikotarpį nuolat gyveno ir dirbo (kaip ir iki šiol) Anglijoje. CPK 178 str. numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. T. A. šių aplinkybių neįrodė.

376. Išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į šalių paaiškinimus, pagrįstai sprendė, jog atsakovas savo nepilnametį sūnų remdavo epizodiškai, todėl pripažino, kad susidarė išlaikymo skola, kuri priteistina iš T. A..

38Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą trečiasis asmuo E. P. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

39Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

401. Nurodo, kad paskolino ieškovei K. A. 2013m. spalio 1 d. 7200 Lt žemės sklypui, esančiam ( - )., įsigyti. Ieškovė jam minėjo, kad jos senelis A. J. palikimu jai žada palikti savo žemę, kurią dirbo ir naudojo dar ir jo tėvai (kelios J. giminės kartos), to pasėkoje ieškovė K. A. ketino įsigyti žemės sklypą 4,8162 ha, esantį šalia jo (senelio A. J.) turimos žemės esantį ( - ) Taip norėjo praplėsti sklypo ribas. Buvo sutarta, kad skolą ieškovė atiduos 2018 m. spalio 1 d., tai yra asmeniškai jos skola, kurią grąžins ieškovė K. A. sutartu laiku.

412. Trečiajam asmeniui žinoma, kad T. A. eilę metų turėjo ir turi daug problemų dėl alkoholio vartojimo, gydėsi ne tik Lietuvoje, bet ir Londone nuo alkoholizmo, lankė anoniminių alkoholikų kursus savaitgaliais eilę metų (žino todėl, kad kartu su juo tuos kursus lankė bendradarbis, dirbęs su trečiuoju asmeniu E. P. ir atsakovu T. A.), bet nesėkmingai. Su juo teko kartu ir dirbti darbe, dėl pernelyg didelio atsakovo T. A. alkoholio vartojimo jis neidavo ir į darbą po keletą dienų. Darbe po daugiadienių dažnai būdavo piktas, isteriškas, mėtydavo telefoną į žemę ar kitus daiktus, pasipainiojusius šalia, keikdavosi, be visa to labai daug rūkydavo.

423. Kiek trečiajam asmeniui žinoma, T. A. su K. A. tikrai negyveno kartu nuo 2009 m. rudens, kai ji iš Londono netikėtai grįžo į Lietuvą su vaiku.

434. Dėl vaiko išlaikymo žinoma, kad atsakovas T. A. šeima nesirūpino, neteikė pastovios materialinės paramos, nes negalėjo to vykdyti pastoviai, kadangi atsakovas T. A. vartodavo dažnai alkoholį, daug rūkydavo, skolindavosi pinigų iš bendradarbių, pažįstamų, tai vykdavo gana dažnai, turėjo eilę metų ir kreditorinių įsiskolinimų bankuose, kokia sumą jis dar skolingas bankams dabar nėra žinoma, nes trečiasis asmuo dabar gyvena Lietuvoje (su atsakovu kartu dirbo darbe Anglijoje, turėjo bendrų pažįstamų bei bendrų draugų, kurie atsakovui nuomojo būstą, atsakovui išsikrausčius į naują vietą gaudavo atsakovui skirtus laiškus iš bankų apie kreditorinius įsiskolinimus, gyvenamąją vietą atsakovas dažnai keisdavo). Su atsakovu teko kartu ir dirbti darbe, dėl pernelyg didelio T. A. alkoholio vartojimo jis neidavo ir į darbą po keletą dienų. žemę ar kitus daiktus pasipainiojusius šalia, keikdavosi, be visa to labai daug rūkydavo.

44IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

45Apeliacinis skundas netenkintinas.

46Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).

47Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

48Dėl momento, nuo kurio atsirado padariniai sutuoktinių turtinėms teisėms nutraukiant santuoką

49Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 178, 185 straipsnius), dėl to netinkamai taikė materialiosios teisės normas, nustatančias momentą, iki kurio įgytas turtas turi būti dalijamas tarp sutuoktinių. Teisėjų kolegija laiko šį apeliacinio skundo argumentą teisiškai nepagrįstu.

50Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, įrodymų vertinimas (CPK 185 straipsnis) reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.).

51CK 3.67 straipsnyje reglamentuojama santuokos nutraukimo įtaka sutuoktinių turtinėms teisėms. Pagal bendrąją CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę, santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Tačiau sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 str. 2 d.). Toks teisinis reglamentavimas siejamas su galimybe išvengti turtinių pasekmių, atsirandančių dėl įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo taikymo (CK 3.87 str. 1 d.) ir sutuoktinių prievolių bendrumo (CK 3.109 str. 1 d.). Kadangi sutuoktiniams kartu nebegyvenant tampa sudėtingiau priimti bendrus sprendimus dėl disponavimo bendrąja jungtine nuosavybe esančiu turtu ir bendrų prievolių prisiėmimo, daryti įtaką kito sutuoktinio priimamiems sprendimams, teismas, įvertinęs visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, gali paankstinti santuokos nutraukimo turtinių pasekmių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentą. Taikant CK 3.67 str. 2 d., santuokos nenutraukę, tačiau kartu gyventi nustoję sutuoktiniai, gali išvengti turto įgijimo bendrojon jungtinėn nuosavybėn ir bendrų prievolių atsiradimo. Prašymą taikyti CK 3.67 str. 2 d. pareiškiantis sutuoktinis paprastai siekia turtinės naudos (išvengti jo įgyto turto dalijimo ir (arba) kito sutuoktinio prisiimtų prievolių bendrumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013, 2015 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-916/2015).

52Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė ir atsakovas nuo 2008 m. rugpjūčio 31 d. nebeveda bendro ūkio, faktiškai gyvena atskirai, todėl tenkino ieškovės prašymą nuo šio momento taikyti santuokos nutraukimo teisinius padarinius sutuoktinių turtinėms teisėms.

53Su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegija sutinka.

54Byloje nustatyta ir šių aplinkybių niekas neginčija, kad dar iki santuokos sudarymo 2006-07-15 atsakovas T. A. dirbo užsienyje - ( - ), po santuokos sudarymo sutuoktinai apsigyveno ieškovės tėvų namuose, ( - ). ( - ) jiems gimė sūnus G. L. A. (t. 1, b. l. 34), šeima buvo išvykusi gyventi kartu į J. K.. Tai, kad atsakovas turėjo žalingų įpročių, patvirtino byloje pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytoju A. J. (ieškovės tėvo brolis), kuris nuo 2005 m. gyvena J. K., ilgą laiką dirbo kartu su atsakovu T. A.. Tiek jis, tiek liudytojas V. J. (ieškovės tėvas), tiek liudytojas R. A. (atsakovo tėvas) apklausti pirmosios instancijos teisme nurodė, kad 2009 m. vasaros gale ieškovė išvyko iš Londono J. K. ir apsigyveno pas tėvus, o atsakovas toliau liko gyventi ir dirbti Londone. Ieškovė teigia, kad nuo 2009 m. rugpjūčio 31 d. jai su vaiku išvykus gyventi į Lietuvą sutuoktiniai nebedė bendro ūkio, faktiškai gyveno atskirai, o atsakovas nurodo, kad tik nuo 20014 m. birželio mėnesio jie nebegyveno kaip sutuoktinai, kai ieškovė jam telefonu pranešė, jog prašys skyrybų. Šių aplinkybių kontekste labiau tikėtina ieškovės bei jos dėdės A. J. bei tėvo V. J., nei atsakovo ir jo tėvo R. A. parodymais. Patvirtindamas, kad po 2009 metų vasaros ieškovė su sūnumi buvo atvykusi į Londoną, liudytojas A. J. 2015-04-20 teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme nurodė, kad tuomet ieškovė apsigyveno pas jį, o ne pas atsakovą, o su atsakovu susitikdavo dėl to, kad sūnus matytųsi su tėvu. Šie liudytojo parodymai paaiškina aplinkybes dėl 2012 m vasarą ir 2013 m. vasarą darytų nuotraukų, kuriose Londone nufotografuoti ieškovė su sūnumi ir atsakovas su sūnumi (t. 1, b. l. 129-130), tačiau tai jokiu būdu nėra pagrindas išvadai, kad po 2009 m. rugpjūčio 31 d., kai ieškovė išvyko į Lietuvą, sutuoktiniai ir toliau vedė bendrą ūkį. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovo pateiktos byloje nuotraukos (t. 1, b. l. 130-135) neįrodo šalių bendro gyvenimo, nuotraukose paprastai yra užfiksuotas kažkuris vienas iš tėvų su vaiku, dalyvavimas 2011 m. pusseserės vestuvėse ir 2013 m. vaiko gimtadienio šventimas, taip pat neįrodo šalių bendro gyvenimo, nes byloje nustatyta, kad ne tik atsakovas, bet ir kiti artimieji giminaičiai atvykdavo vieni pas kitus pasveikinti su šventėmis ar gimtadieniais, tačiau šeimoje bendrai šventės nebuvo švenčiamos, atsakovas kartais likdavo nakvoti, bet miegojo atskirose lovose. Be to, apeliaciniame skunde atsakovas pripažįsta, jog ir žemės sklypą, esantį ( - ), ieškovė 2013-10-02 įsigijo savo nuožiūra, atsakovo apie tai neinformuodama, kas tik patvirtina ieškovės argumentus, kad 2009 m. rugpjūčio 31 d. jai su vaiku išvykus gyventi į Lietuvą sutuoktiniai nebevedė bendro ūkio, faktiškai gyveno atskirai. Teisėjų kolegija nurodo, jog aplinkybė, kad atsakovas jau po 2009 m. rugpjūčio 31 d. ieškovės tėvų namuose padėjo dėti grindis, neįrodo bylos šalių, kaip sutuoktinių, bendro gyvenimo (CPK 185 str.). Taigi, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimo įtaką sutuoktinių turtinėms teisėms ir sprendė, kad santuokos nutraukimas ieškovės ir atsakovo turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo 2008 m. rugpjūčio 31 d.

55Konstatavus, kad santuokos nutraukimas ieškovės ir atsakovo turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo 2008 m. rugpjūčio 31 d., pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino, jog ieškovei K. A. asmeninės nuosavybės teise priklauso 4,8162 ha ploto žemės sklypas, esantis ( - ) (unikalus Nr. ( - )), įgytas 2013-10-02 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino 7200 Lt (2085,26 Eur) skolą E. P. pagal 2013-10-01 skolos raštelį asmenine ieškovės K. A. prievole, juolab, kad šioje dalyje ginčo tarp šalių nebuvo.

56Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

57Byloje nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo sūnus G. L. A. gimė ( - ) (t. 1, b. l. 6), nuo šios dienos atsirado jo teisė į išlaikymą ir kilo tėvų pareiga šį išlaikymą teikti. 2014 m. spalio 24 d. ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymui 289,62 Eur (1000 Lt) per mėnesį, taip pat išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus (t. 1, b. l. 1-2, 20-29).

58CK 3.200 str. nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tinkamas išlaikymo dydis, kurį turi teikti atsakovas savo sūnui, yra 232 Eur (800 Lt) per mėnesį. Šios sprendimo dalies atsakovas apeliaciniu skundu neskundžia, todėl laikytina, kad nustatyta išlaikymo suma atitinka tiek atsakovo turtinę padėtį, tiek vaiko poreikius bei yra pagrįsta. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovas per laikotarpį nuo 2011-10-23 iki 2014-10-25 yra sūnaus išlaikymui sumokėjęs 803 Eur ( t. 1, b. l. 128).

59Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 str. taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Jeigu tėvas (motina) teikia dalį išlaikymo iki ieškinio teisme dėl išlaikymo skolos priteisimo pareiškimo, tai teikto išlaikymo suma turėtų būti įskaičiuojama į bendrą išlaikymo skolos sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

60Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta, teismas nustatė, kad atsakovo sūnui mokėtina suma yra 232 Eur per mėnesį, atsakovas šio teismo nustatyto dydžio neginčija. Be to, jis bylos nagrinėjimo metu neįrodė, kad aplinkybės, kurios yra svarbios nustatant išlaikymo dydį (tėvų gaunamos pajamos, turimas turtas, vaikui išlaikyti būtinos išlaidos, vaiko poreikiai) iki ieškinio padavimo ir ieškinio padavimo dieną buvo skirtingos, t. y. byloje nebuvo nustatyta, kad iki ieškinio padavimo vaiko poreikius tenkino mažesnė suma arba atsakovo finansinės galimybės teikti 232 Eur per mėnesį išlaikymą atsirado tik ieškinio padavimo dieną. Dėl šių priežasčių, taip pat vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, konstatuotina, kad ieškovės ir atsakovo sūnaus poreikius ir atsakovo turtinę padėtį iki ieškinio padavimo, kaip ir jo padavimo dieną, atitiko 232 Eur per mėnesį išlaikymas, o atsakovas išlaikymą teikė tik iš dalies.

61Sprendžiant klausimą dėl laikotarpio, kuriuo atsakovas neteikė išlaikymo savo sūnui, t. y. dėl momento, nuo kada atsakovas nebevykdė savo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, turi būti vadovaujamasi visais byloje esančiais įrodymais. Ieškovė, prašydama priteisti išlaikymo įsiskolinimą, turėjo nurodyti, nuo kada atsakovas nebeprisidėjo prie sūnaus išlaikymo, o atsakovas – įrodinėti, iki kada teikė išlaikymą sūnui. Ieškovė, kreipdamasi į teismą 2014 m. spalio 23 d. pareiškimu dėl išlaikymo priteisimo (dėl teismo įsakymo išdavimo), prašė priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam vaikui už tris metus už laikotarpį nuo 2011 m. spalio 23 d. iki 2014 m. spalio 23 d. (t. 1, b. l. 1-2), o 2014 m. lapkričio 27 d. ieškinyje konkretizavo, kad atsakovas nuo 2009 m. rugpjūčio 31 d., t. y. sutuoktiniams nustojus vesti bendrą ūkį ir pradėjus gyventi atskirai, neberėmė sūnaus (t. 1, b. l. 20-29), todėl, atsižvelgiant į tai, kad išlaikymo įsiskolinimas negali būti priteistas daugiau nei už tris metus (CK 3.200 str.), ieškovė išlaikymo įsiskolinimą prašė priteisti už maksimalų įstatymą nustatytą trejų metų laikotarpį, todėl šiame kontekste nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad ieškovės paaiškinimai yra nepatikimi dėl išlaikymo įsiskolinimo termino. Atsakovas gi nuosekliai įrodinėjo ir teigė, kad iki 2014 m. birželio mėn. su ieškove gyveno kaip šeima, o gyvenant šeimoje – prisidėjo prie bendrų poreikių tenkinimo, vaiko išlaikymo.

62Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo paaiškinimai yra įrodinėjimo priemonė, o juose išdėstyti faktiniai duomenys, ypač kai jie yra pagrindinis įrodymų šaltinis įrodinėjamai aplinkybei – momentui, nuo kurio atsakovas nebeteikė išlaikymo vaikui – nustatyti, teismo turi būti kruopščiai pasverti – ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi. Detalūs paaiškinimai turi būti tikslūs ir išsamūs apie bylos aplinkybes, padedantys atskleisti praeities įvykių loginę seką. Nuosekliais parodymais pripažįstami, jeigu jie kiekvieną kartą yra nuolatos neprieštaraujantys vieni kitiems ir jų nepaneigiantys, t. y. paaiškinimai nuolatos tokio paties turinio, nesvarbu, kokiomis aplinkybėmis esant ir kuriems asmenims jie teikiami. Patikimais gali būti pripažinti detaliai atskleisti ir nuoseklūs, pagrįsti objektyviai egzistuojančiais ar egzistavusiais faktais paaiškinimai. Jų patikimumo kriterijus yra ir tai, ar tokio įrodymo duomenis gali patvirtinti kiti byloje surinkti leistini įrodymai, kurių duomenys turi būti palyginti ir įvertinti kartu su paaiškinimais. Jeigu paaiškinimus teikiantis asmuo tas pačias aplinkybes vienu atveju aiškina vienaip, o kitu – jau kitaip, tai yra pagrindas jo paaiškinimus laikyti nenuosekliais ir nepatikimais. Vertinimui gali turėti įtakos asmens aiškinimai ar veiksmai, atlikti praėjus tam tikram laikotarpiui, nes jie gali rodyti asmens elgesio nuoseklumą ar prieštaringumą. Iš to teismas daro išvadas dėl asmens teikiamų įrodymų patikimumo, nes teismas gali patikėti aiškinimais, kurie kartu su vėlesniais veiksmais yra logiški ir nuoseklūs, bet gali atmesti kaip nepatikimus ir neįrodytus aiškinimus dėl jų nenuoseklumo – kaip prieštaraujančius vėlesniems aiškinimams ar veiksmams. Vadovaudamasis išdėstytomis taisyklėmis teismas turėtų vertinti ginčo šalių paaiškinimų įrodomąją vertę ir juos įvertinti visapusiškai kartu su kitais bylos įrodymais (CPK 185 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013).

63Byloje konstatuota, kad sutuoktiniai negyveno šeimoje ir nevedė bendro ūkio nuo 2009 m. rugpjūčio 31 d., byloje pateikti rašytiniai įrodymai, kad šalims pradėjus gyventi skyrium, atsakovas nepilnamečio vaiko išlaikymui per daugiau nei šešis metus laiko yra pervedęs į ieškovės sąskaitą tik 803 Eur (t. 1, b. l. 127, 128), ir tai tikrai nėra pakankama suma vaikui per tokį laikotarpį išlaikyti. Tai, kad atsakovas pirko sūnui kompiuterį, saksofoną, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindas daryti išvadai, kad tokiu būdu atsakovas teikė išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Taigi, įvertinusi pateikiamų duomenų apie laikotarpį, kuriuo atsakovas nevykdė savo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką nuoseklumą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimą už maksimalų trejų metų laikotarpį (nuo 2011-10-23 iki 2014-10-23, t. y. iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos), išskaičiuodamas 803 Eur sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013).

64Dėl išdėstyto, Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. sprendimas paliktinas nepakeistu.

65Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

66I. K. A. turėjo 450 Eur teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme (t. 2, b. l. 71-72). Kolegija sprendžia, kad ši suma yra protinga ir sąžininga, ji neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2015-03-16 nutarimu ir Teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų dydžių, todėl apeliacinį skundą atmetus, jos priteistinos iš apelianto ieškovei (CPK 93 str. 1 d., 3 d., 98 str. ).

67Apeliantui Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. liepos 22 d. nutartimi buvo atidėtas 263 Eur žyminio mokesčio dalies už apeliacinį skundą sumokėjimas iki teismo procesinio sprendimo byloje priėmimo (t. 2, b. l. 50-51), todėl apeliacinį skundą atmetus iš atsakovo T. A. priteistina valstybei 263 Eur žyminio mokesčio (CPK 84 str., 96 str. 2 d.).

68Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

69Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

70Priteisti ieškovei K. A. (a. k. ( - ) iš atsakovo T. A. (a. k. ( - ) 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

71Priteisti iš atsakovo T. A. (a. k. ( - ) į valstybės biudžetą 263 Eur (du šimtus šešiasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, jį sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. ( - ) (gavėjo įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 4. I. Ginčo esmė... 5. I. K. A. kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti jos santuoką su atsakovu... 6. A. T. A. sutiko su santuokos nutraukimu, tačiau nesutiko, kad santuoka iširo... 7. Trečiasis asmuo E. P. su ieškiniu sutiko. Nurodė, jog paskolino ieškovei K.... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. birželio 19 d. sprendimu ieškinį... 10. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.... 11. Priteisė iš atsakovo T. A. ieškovei K. A. 824 Eur bylinėjimosi išlaidų.... 12. Teismo nuomone, sutuoktiniai nuo 2009 m. rugpjūčio mėnesio nustoję gyventi... 13. Teismas pažymėjo, kad iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad ieškovė su... 14. Teismas nurodė, kad ieškovės K. A. 4,8162 ha ploto žemės sklypas, esantis... 15. Teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, jog... 16. Atsižvelgdamas į šalių paaiškinimus, kad atsakovas prie vaiko išlaikymo... 17. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas prašo, o ieškovė tam neprieštarauja,... 18. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė... 19. Apeliaciniu skundu atsakovas T. A. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės... 20. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 21. 1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškovės reikalavimus... 22. 2. Didžiąją dalį laiko atsakovas praleido Anglijoje, bet tik todėl, kad... 23. 3. Gyvenant santuokoje buvo įsigytas 4,8162 ha ploto žemės sklypas, esantis... 24. 4. CK 3.89 str. 2 d. nustato, kad faktas, kad tam tikras turtas priklauso... 25. 5. Atsakovas prašo, kad žemės sklypas po santuokos nutraukimo būtų... 26. 6. Pagrįstas abejones kelia ieškovės paaiškinimai, kad žemės sklypą ji... 27. 7. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 7549,00 Eur išlaikymo... 28. 8. Pirmosios instancijos teismas priteisė 7549,00 Eur išlaikymo... 29. 9. Santuoka faktiškai iširo 2014 m. birželio mėnesį, vaikui išlaikymą... 30. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė K. A. prašo Šiaulių... 31. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:... 32. 1. Teismas teisingai sprendė, kad atsakovo pateiktų fotonuotraukų, kaip... 33. 2. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kokias pajamas jis gauna ir... 34. 3. Atsakovas T. A. nepateikė priešieškinio ir neprašė santuokoje įgytą... 35. 4. Teismui nustačius, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms... 36. 5. Apeliantas T. A. per laikotarpį nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m.... 37. 6. Išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas... 38. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą trečiasis asmuo E. P. prašo... 39. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:... 40. 1. Nurodo, kad paskolino ieškovei K. A. 2013m. spalio 1 d. 7200 Lt žemės... 41. 2. Trečiajam asmeniui žinoma, kad T. A. eilę metų turėjo ir turi daug... 42. 3. Kiek trečiajam asmeniui žinoma, T. A. su K. A. tikrai negyveno kartu nuo... 43. 4. Dėl vaiko išlaikymo žinoma, kad atsakovas T. A. šeima nesirūpino,... 44. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir... 45. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 46. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 47. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas... 48. Dėl momento, nuo kurio atsirado padariniai sutuoktinių turtinėms teisėms... 49. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų... 50. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, įrodymų vertinimas (CPK 185... 51. CK 3.67 straipsnyje reglamentuojama santuokos nutraukimo įtaka sutuoktinių... 52. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė ir atsakovas nuo 2008... 53. Su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegija sutinka.... 54. Byloje nustatyta ir šių aplinkybių niekas neginčija, kad dar iki santuokos... 55. Konstatavus, kad santuokos nutraukimas ieškovės ir atsakovo turtinėms... 56. Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo... 57. Byloje nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo sūnus G. L. A. gimė ( - ) (t. 1,... 58. CK 3.200 str. nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į... 59. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo... 60. Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta, teismas nustatė, kad atsakovo... 61. Sprendžiant klausimą dėl laikotarpio, kuriuo atsakovas neteikė išlaikymo... 62. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo paaiškinimai... 63. Byloje konstatuota, kad sutuoktiniai negyveno šeimoje ir nevedė bendro ūkio... 64. Dėl išdėstyto, Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d.... 65. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 66. I. K. A. turėjo 450 Eur teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos... 67. Apeliantui Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. liepos 22 d. nutartimi buvo... 68. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 69. Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. sprendimą palikti... 70. Priteisti ieškovei K. A. (a. k. ( - ) iš atsakovo T. A. (a. k. ( - ) 450 Eur... 71. Priteisti iš atsakovo T. A. (a. k. ( - ) į valstybės biudžetą 263 Eur (du...