Byla 2A-1107-619/2014
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ritos Kisielienės ir Alvydo Barkausko,

2teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo apelianto AAS „Gjensidige Baltic“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus ieškinį atsakovui AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančiam per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, T. M., T. D. dėl žalos atlyginimo

3Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, n u s t a t ė :

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, 11 047,39 Lt žalos atlyginimo. Nurodė, jog Marijampolės rajono apylinkės teismas 2011-03-08 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-87-416/2011 pripažino T. M. kaltu pagal LR BK 281 straipsnio 4 dalį, nustatęs jog 2010-06-02 T. M., neatsargiai vairuodamas, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 14 p., 133 p. reikalavimus, dėl to padarė eismo įvykį. Šio eismo įvykio metu buvo sužalotas automobilio keleivis T. D., kuriam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos T. D. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nustatė 20 proc. darbingumo lygį laikotarpiu nuo 2010-10-04 iki 2013-10-03. T. D. už laikotarpį nuo 2010-10-04 iki 2013-02-28 buvo išmokėta 11 047,39 Lt netekto darbingumo pensija. Kadangi 2010-06-02 įvykusio eismo įvykio kaltininku buvo pripažintas T. M. bei jis eismo įvykio metu vairavo automobilį VW Golf, valstybinis numeris ( - ), kuris transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo draustas pas atsakovą, tokiu atveju T. D. neteko darbingumo dėl neteisėtų T. M. veiksmų. Todėl daro išvadą, kad civilinę atsakomybę apdraudusi draudimo bendrovė privalo atlyginti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytą žalą, kurią sudaro T. D. išmokėta netekto darbingumo pensija. Ieškovas į atsakovą kreipėsi su pretenzijomis, tačiau atsakovas padarytos žalos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui neatlygino.

5Atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiantis per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė, jog socialinio draudimo įstaigos išmokėjusios išmokas įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis dėl tokio dydžio sumos, kokią nukentėjusiam asmeniui turėjo atlyginti žalą padaręs asmuo, taigi šios įstaigos negali reikalauti priteisti daugiau, nei nukentėjusiajam eismo įvykio metu buvo padaryta turtinės žalos. Kadangi byloje nėra jokių duomenų apie T. D. gautas pajamas iki eismo įvykio, todėl ieškinys turėtų būti atmestas kaip neįrodytas. Teigia, jog vertinant priteistinos sumos dydį, teismas turėtų atsižvelgti į nukentėjusio asmens didelį neatsargumą ir šiuo pagrindu mažinti priteisiamą sumą.

6Tretieji asmenys T. M. ir T. D. atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė.

7II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

8Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, 11 047,39 Lt žalos atlyginimo ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui, priteisė iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, 357,51 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų ir žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad T. D. iki 2010-06-02 eismo įvykio, dėl kurio buvo sužalotas, laikotarpiu nuo 2010 m. kovo mėn. iki gegužės mėn. nedirbo, negavo jokių pajamų (52, 54, 58, 61 b.l.), turėjo 9.6025 m. trukmės stažą ir draudžiamąsias pajamas 1984, 1985, 1986, 1987, 1988, 2003, 2004, 2007 m. (10, 11 b.l.). Padarė išvadą, kad nukentėjusiam trečiajam asmeniui dėl eismo įvykio metu patirtų sveikatos sužalojimų turtinė žala dėl pajamų sumažėjimo, kaip jo skirtumo, padaryta nebuvo. Konstatavo, kad nors ir nenustatyta, kad netekto darbingumo pensijos mokėjimo laikotarpiu T. D. pajamos dėl darbingumo sumažėjimo pakito, nes jis jų negavo, tačiau pažymėjo, kad po eismo įvykio T. D. neteko 80 proc. darbingumo, dėl ko tapo nedarbingas (LR neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 str. 7 d. 1 p.), o jam, buvus darbingo amžiaus asmeniui, gimusiam 1961 m., buvo faktiškai apribota galimybė dalyvauti darbo rinkoje, įsidarbinti ir gauti atitinkamas pajamas. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei T. D. skirtos netekto darbingumo pensijos dydį (382,22 Lt), šios pensijos išmokėjimo laikotarpiu šalyje galiojusį vidutinį ar net minimalų darbo užmokestį, net ir įvertinus aplinkybę, kad, kaip nustatyta įsiteisėjusiu Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-03-08 nuosprendžiu (4-6 b.l.), sunkus sveikatos sutrikdymas T. D. atsirado dėl itin didelio jo paties neatsargumo, ieškovas CK 6.290 str. 3 d. pagrindu įgijo reikalavimo teisę į išmokėtą socialinio draudimo išmoką.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10Apeliaciniu skundu apeliantas (atsakovas) AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiantis per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-07 sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovo ieškinį. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

111. Nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog 2010-06-02 įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas T. D.. Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl padarytos žalos nukentėjusiam dydžio, t.y. dėl sveikatos sužalojimo negautų pajamų. Šiuo atveju klausimas nagrinėjamas dėl žalos sveikatai. Atkreipė dėmesį, kad T. D. iki 2010-06-02 eismo įvykio, kurio metu buvo sužalotas, laikotarpiu nuo 2007 metų nedirbo, draudžiamųjų pajamų negavo. O eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėmis, netektos pajamos apskaičiuojamos tik pagal gautą darbo užmokestį ar pajamas, gautas vykdant individualią veiklą, nors pagal Gyventojų pajamų mokesčių įstatymą pajamomis laikoma bet kokia nauda pinigais arba natūra.

122. Nurodė, jog pagal CK 6.283 str. 2 d. fiziniam asmeniui sveikatos sužalojimo atveju turi būti atlyginamos negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota. Negautos pajamos apskaičiuojamos kaip pajamų, kurias nukentėjusysis realiai gavo arba realiai galėjo gauti iki ir po sveikatos sužalojimo, skirtumas. Negautų pajamų dydis, esant ginčui, turi būti įrodytas, o įrodinėjimo pareiga byloje tenka ieškovui. Nurodė, jog T. D. sutuoktinė A. D. 2010 metų kovo – 2010 metų gegužės mėnesiais gavo 945 Lt dydžio mėnesines pajamas, kurios vadovaujantis CK 3.88 str. 1 d. 5 p. pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Kadangi socialinę pašalpą iki eismo įvykio gavo tik T. D. sutuoktinė, o pats T. D. asmeniškai jokių pajamų negavo, todėl mano, kad sveikatos sužalojimas visiškai nesumažino T. D. pajamų. Priešingai – jas padidino, kadangi iki eismo įvykio šeima gaudavo 945 Lt /mėn pajamų, o po eismo įvykio – 1327,22 Lt. Kadangi draudimo išmoka mokama tik esant visoms trims sąlygoms (eismo įvykis, žalos faktas ir dydis), todėl draudimo išmokos priteisimas nenustačius žalos fakto ir dydžio prieštarautų transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykius reglamentuojantiems teisės aktams.

133. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad T. D. neteko 80 proc. darbingumo, dėl ko jam buvo apribota galimybė dalyvauti darbo rinkoje, įsidarbinti ir gauti atitinkamas pajamas. Teismas nesiaiškino, ar T. D. siekė dalyvauti darbo rinkoje (ieškojo darbo savarankiškai, buvo registruotas Darbo biržoje ir pan.), koks jo išsilavinimas ir kvalifikacija, ar turėjo darbo pasiūlymų ir pan. Nenustačius šių duomenų, negalima tenkinti ieškinio, nes negautos pajamos turi būti realios, pagrįstos realiais duomenimis. Atkreipė dėmesį, kad T. D. per savo 50 metų trukmės gyvenimą tedirbo mažiau nei 10 metų. Neišsiaiškinęs minėtų aplinkybių ir tenkindamas ieškinį, teismas paneigė vieną svarbiausių visiško žalos atlyginimo principą.

144. Pagal CK 6.282 str. 1 d. priteistinos žalos dydis gali būti sumažintas ar visiškai atmestas, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį. Mano, kad didele dalimi dėl sveikatos sužalojimo atsakingas yra ir pats T. D.. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-87-416/2011 Marijampolės apylinkės teismas konstatavo, jog T. D. prieš eismo įvykį su T. M. vartojo alkoholinius gėrimus, žinodamas, kad vairuotojas vartojęs alkoholinius gėrimus, to nepaisė, sėdo kartu su juo į transporto priemonę ir sutiko būti vežamas transporto priemonėje, be to važiavo neprisisegęs saugos diržų. Todėl mano kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nemažino priteistinos žalos dydžio dėl didelio nukentėjusio neatsargumo, o nemažindamas priteistinos žalos – to atitinkamai nemotyvavo.

15Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius nesutiko su apelianto apeliaciniu skundu, prašė jo netenkinti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

161. Nesutiko su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovui 11 047,39 Lt žalos atlyginimo iš atsakovo, pažeidė materialines teisės normas, t.y. LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 15 str. 4 d., Civilinio kodekso 6.283 str. 2 d., Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 8,9,10 punktus. Nurodė, kad ieškovas išmokėjo eismo įvykio metu nukentėjusiam T. D. valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją, kurios paskirtis yra kompensuoti T. D. negautas pajamas. Tais atvejais, kai žala padaroma asmens sveikatai ir asmuo yra tam tikrą laikotarpį nedarbingas, draudimo išmokas nukentėjusiam išmoka atsakinga socialinio draudimo įstaiga. Teigia, kad toks teisinis reguliavimas nereiškia, kad tokiu būdu yra apribojama žalą padariusio asmens ar jo draudiko civilinė atsakomybė. Nurodė, jog CK 6.290 str. 3 d. nuostata dėl draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgytos regreso teisės į žalą padariusį asmenį, tikslinama TPVCAPD įstatymo 19 str. 10 d.: asmenys, kurie teisės aktų nustatyta tvarka turi regreso ar subrogacijos teisę į žalą padariusį asmenį, pretenziją dėl išmokos gali pateikti tiesiogiai kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui arba jei tokio nėra, žalą padariusiam asmeniui. Todėl ieškovas, išmokėjęs nukentėjusiam T. D. netekto darbingumo pensiją, įgijo regreso teisę į trečiojo asmens, dėl kurio veiksmų ieškovas patyrė žalą, civilinės atsakomybės draudiką, t.y. atsakovą.

172. Nurodė, kad kai nukentėjusysis neturi jokios specialybės ar kvalifikacijos, negautas pajamas sudaro minimali mėnesio alga. Nukentėjusysis T. D. iki eismo įvykio (2010-06-02) nedirbo ir negavo pajamų. Todėl teigia, jog ieškovas, išmokėdamas T. D. netekto darbingumo pensiją (382,22 Lt/mėn), atlygino tik dalį jo negautų pajamų. Atsižvelgiant į T. D. skirtos netekto darbingumo pensijos dydį, šios pensijos išmokėjimo laikotarpiu galiojusį vidutinį ar net minimalų darbo užmokestį, ieškovas pagrįstai įgijo reikalavimo teisę į išmokėtą socialinio draudimo išmoką. Atsakovo nurodytas Taisyklių 9 punktas numato negautų pajamų skaičiavimą asmenims, dirbusiems pagal darbo sutartis, valstybės tarnautojams ir t.t., todėl mano, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovui 11 047,39 Lt, tinkamai taikė materialinės teisės normas.

183. Teigia, kad T. D. nustatytas 20 procentų darbingumo lygis, todėl jis pagal Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 str. 7 d. 1 p. asmuo laikomas nedarbingu. Tokiu atveju nedarbingas asmuo negalėjo dalyvauti darbo rinkoje. Todėl mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog T. D. buvo faktiškai apribota galimybė dalyvauti darbo rinkoje, įsidarbinti ir gauti pajamas. Mano, kad teismas pagrįstai nemažino priteistinos žalos dydžio.

19Tretysis asmuo T. M. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nurodė, jog sutinka su apelianto apeliaciniu skundu, prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, atmesti ieškinį. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

201. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas per mažai dėmesio skyrė aplinkybei, jog eismo įvykio metu nukentėjęs asmuo prieš eismo įvykį vartojo alkoholinius gėrimus kartu su T. M., žinojo, kad T. M. vairuos neblaivus, galėjo numatyti pasekmes. Be to, T. D. važiavo neprisisegęs saugos diržų. Todėl byloje būtina dar kartą svarstyti nukentėjusiojo kaltės laipsnį ir jo gautų išmokų teisėtumo ir pagrįstumo klausimą.

212. Pirmosios instancijos teismo motyvas, jog T. D. neteko 80 proc. darbingumo ir praktiškai neteko galimybės dalyvauti darbo rinkoje, negali būti esmine aplinkybe, kurios pagrindu tenkinamas ieškinys. Teigia, kad iki įvykio T. D. taip pat nedalyvavo darbo rinkoje ir nesistengė surasti darbą. Netektas darbingumas T. D. nepablogino, o pagerino jo finansinę padėtį.

223. Pirmosios instancijos teismas pažeidė visapusiškumo ir objektyvumo principus, įtvirtintus LR CPK 185 str., netaikė ir neišaiškino LR CK 6.282 str.

23IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

25Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama atsakovo pateikto apeliacinio skundo ribose.

26Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl įvykusio eismo įvykio, dėl to, jog vairuotojo eismo įvykio metu vairuotas automobilis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draustas atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“, nėra ginčo dėl T. D. netekto darbingumo lygio. Byloje ginčas kilęs dėl ieškovo nukentėjusiajam T. D. išmokėtos išmokos dydžio, jo paskaičiavimo pagrįstumo. Ieškovo ieškinys grindžiamas CK 6.290 str. 3 d., 6.263 str., Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 str. 1 d., Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 str. 10 d.

27Byloje nustatyta, jog 2010-06-02 tretysis asmuo T. M., neatsargiai vairuodamas, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 14 p., 133 p. reikalavimus, dėl to padarė eismo įvykį, kurio metu buvo sužalotas automobilio keleivis T. D., kuriam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata (4-6 b.l.). Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos T. D. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nustatė 20 proc. darbingumo lygį laikotarpiu nuo 2010-10-04 iki 2011-10-03 (7 b.l.), o laikotarpiu nuo 2011-10-03 iki 2013-10-02 pakartotinai nustatytas 20 proc. darbingumo lygis (8 b.l.). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus 2011-01-20 sprendimu Nr. 53-183 T. D. nusprendė skirti 382,22 Lt dydžio valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją nuo 2010-10-04 iki 2011-10-31 (10 b.l.), o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus 2011-10-10 sprendimu Nr. 55-3431 – 382,22 Lt dydžio valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją nuo 2011-11-01 iki 2013-10-31 (11 b.l.). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus 2013-02-20 pažyma apie asmeniui priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2010-10-04 iki 2013-02-28 T. D. buvo priskaičiuota ir sumokėta, su atitinkamomis išskaitomis, 11 047,39 Lt netekto darbingumo pensija (12-15 b.l.). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius 2012-05-15, 2012-08-29 raštais kreipėsi į atsakovą dėl žalos atlyginimo (17, 189 b.l.), tačiau žala nebuvo atlyginta.

28Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, jog byloje T. D. realios pajamos po eismo įvykio nesumažėjo, o padidėjo (sutuoktinės gaunama pašalpa, skirta nedarbingumo pensija), o taip pat nesant duomenų, jog nesant sveikatos sužalojimo T. D. būtų gavęs realių pajamų – pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį paneigė vieną svarbiausių, visiško žalos atlyginimo principą.

29Su šiais apelianto argumentais kolegija nesutinka. Pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, jeigu draudimo išmoka yra lygi nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydžiui arba mažesnė už jį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl visos draudimo išmokos (Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarimas). Kai žalą padariusio asmens civilinė atsakomybė yra apdrausta, tokia socialinio draudimo įstaigos reikalavimo teisė nukreipiama žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80/2014), kaip ir yra nagrinėjamos bylos atveju.

30Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl ieškovui priteistos žalos dydžio, nurodo, kad byloje nėra duomenų apie nukentėjusio asmens darbo užmokestį prieš eismo įvykį, jis nedirbo iki eismo įvykio, dėl ko neįmanoma apskaičiuoti skirtumo tarp iki eismo įvykio ir po jo negautų pajamų – kas ir sudaro negautas pajamas. Pažymėtina, jog kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad asmuo, teigiantis, jog išmokėtos socialinio draudimo išmokos viršija nukentėjusiojo realiai patirtą žalą, turi tai įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008; teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2014). Nagrinėjamoje byloje nepateikta įrodymų, kad ieškovo – socialinio draudimo įstaigos išmokėta nukentėjusiam asmeniui netekto darbingumo pensija viršija nukentėjusio asmens patirtą žalą. Todėl, kolegijos vertinimu, yra pagrindas vadovautis ieškovo pateiktais duomenimis apie nukentėjusiam asmeniui išmokėtas draudimo išmokas ir juos pripažinti pagrindžiančiais bei įrodančiais ieškovo patirtą ir jam atsakovo atlygintiną žalą.

31Apeliantas nurodo, jog iki eismo įvykio T. D. asmeniškai negavo jokių pajamų, tačiau jo sutuoktinė gavo 945 Lt dydžio mėnesines pajamas, kurios laikytinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Tokiu atveju nukentėjusiojo sveikatos sužalojimas visiškai nesumažino jo pajamų, o priešingai – jas padidino.

32Kolegija nesutinka su šiais apelianto argumentais. Nagrinėjamu atveju paskirta ir mokama T. D. netekto darbingumo pensija atlieka socialinės paramos funkciją. Tai yra tam tikra materialinė kompensacija asmeniui, kuomet jis neteko galimybės dėl savo nedarbingumo uždirbti tokių pajamų, kurias galėtų užsidirbti, jeigu nebūtų sužalotas. Tokiu atveju iš įstatymo kildinama kompensacinė sistema, sieja išmokų mokėjimą su asmens socialiniu statusu ir jo nedarbingumu. Todėl tai suponuoja aiškinimą, kad nedarbingam dėl ligos asmeniui (nes tik tokios socialinės padėties asmuo ir gali pretenduoti ją gauti) mokamos netekto darbingumo pensijos paskirtis yra iš dalies kompensuoti valstybės iš anksto preziumuojamus materialiuosius praradimus. Todėl tokioje situacijoje sieti T. D. turtinės padėties pasikeitimą (kad padidėjo jo pajamos) vien dėl to, jog jis autoįvykio metu nedirbo, nebūtų neteisinga (CK 1.5 str.).

33Ginčydamas pirmos instancijos teismo sprendimą, apeliantas nurodo, jog draudimo išmoka šiuo atveju apskaičiuotina pagal Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 9 p., kuris numato, jog asmenims, dirbusiems pagal darbo sutartis, valstybės tarnautojams, valstybės politikams, teisėjams ir valstybės pareigūnams negautos pajamos apskaičiuojamos pagal vidutinį darbo užmokestį, kuris apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šiuo atveju nukentėjusiam asmeniui eismo įvykio metu patirtą žalą atlygino ne darbdavys, o socialinio draudimo įstaiga, kuri nukentėjusiam asmeniui išmokėtą nedarbingumo pensiją apskaičiavo pagal specialią, teisės aktuose nustatytą tvarką. Ieškovas prašomos priteisti žalos dydį pagrindė į bylą pateikdamas pažymą apie išmokėtą nedarbingumo pensiją nukentėjusiam už laikotarpį nuo 2010-10-04 iki 2013-02-28 (12-15 b.l.). Tačiau, kaip minėta, apeliantas neįrodė, kad ieškovas būtų kompensavęs nukentėjusiajam daugiau žalos, nei jis realiai patyrė.

34Apeliantas teigia, jog didele dalimi dėl sveikatos sužalojimo yra atsakingas ir pats T. D.. Nurodė, jog įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-87-416/2011 Marijampolės rajono apylinkės teismas konstatavo, jog T. D. prieš eismo įvykį su T. M. vartojo alkoholinius gėrimus. Žinodamas, kad vairuotojas vartojęs alkoholinius gėrimus, to nepaisė, sėdo kartu su juo į transporto priemonę ir sutiko būti jo vežamas transporto priemonėje, be to važiavo neprisisegęs saugos diržų. Mano, kad dėl minėtų priežasčių pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nemažino priteistinos žalos dydžio dėl didelio nukentėjusio neatsargumo, o nemažindamas priteistinos žalos – to atitinkamai nemotyvavo.

35Kolegija sutinka su šiais apelianto argumentais, jie laikytini teisiškai pagrįstais. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad socialinio draudimo įstaiga, išmokėjusi socialines išmokas nukentėjusiajam, CK 6.290 straipsnio 3 dalies pagrindu įgyja subrogacinį reikalavimą žalą padariusiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-83/2010; 2012 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012; kt.). Vienas iš esminių subrogacijos principų yra tas, kad niekas negali perleisti kitam daugiau teisių, negu pats jų turi. Šis principas įtvirtintas ir CK 6.113 straipsnyje, pagal kurį trečiasis asmuo, kuriam pereina reikalavimo teisė, negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius. Taigi, socialinio draudimo įstaigų atgręžtinio reikalavimo teisė nėra absoliuti; jos apimtį lemia deliktu padarytos turtinės žalos dydis. Vadovaujantis CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostata, numatančia, kad, kai paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, - ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Šioje byloje nustatyta, jog įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-87-416/2011 Marijampolės rajono apylinkės teismas konstatavo itin didelį paties nukentėjusiojo neatsargumą, kuriam buvo nustatytas 2,38 promilės girtumas. Teismas taip pat konstatavo, jog nukentėjusysis žinojo, kad automobilio vairuotojas buvo vartojęs alkoholį, to nepaisė, sėdo su juo kartu į transporto priemonę ir sutiko būti vežamas neblaivaus vairuotojo. Teismas nustatė, jog automobilyje nukentėjusysis nebuvo prisisegęs saugos diržo. Kolegijos vertinimu, šios aplinkybės lėmė priežastinį ryšį su kilusiomis pasekmėmis. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, jog dėl žalos atsiradimo yra nukentėjusiojo T. D. kaltės. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime įvertino aplinkybę, kad sunkus sveikatos sutrikdymas T. D. atsirado dėl itin didelio jo paties neatsargumo. Tačiau nurodė, jog ieškovas CK 6.290 str. 3 d. pagrindu įgijo reikalavimo teisę į išmokėtą socialinio draudimo išmoką ir nemotyvavo, dėl kokių priežasčių nemažino priteistinos žalos dydžio. Todėl sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nemažino priteistinos žalos dydžio dėl didelio nukentėjusio neatsargumo, o nemažindamas priteistinos žalos – to atitinkamai nemotyvavo. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, į tai, kad nukentėjusiajam po eismo įvykio buvo nustatytas 2,38 promilės girtumas, kad jis sutiko būti vežamas neblaivaus vairuotojo, o važiuodamas automobiliu nebuvo prisisegęs saugos diržo, kolegijos vertinimu, yra pagrindas patirtą žalą sumažinti 30 proc. ir atitinkamai sumažinti priteistinos žalos dydį. Atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismas priteisė 11 047,39 Lt žalos atlyginimo ieškovui, tokiu atveju sumažinus 30 procentų, t.y. 3 314,22 Lt (11 047,39 Lt x 30 proc./100 proc.), priteistina suma sudaro 7 733,17 Lt (11 047,39 Lt-3314,22 Lt).

36Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas iš dalies netinkamai taikius materialinės teisės normas (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 330 str.).

37Dėl bylinėjimosi išlaidų

38Remiantis LR CPK 93 str. 5 d. nuostatomis, iš dalies pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, t.y. atmetus dalį ieškovo reikalavimų, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos. Kadangi ieškovo patenkinti reikalavimai sudaro 70 procentų visų pareikštų reikalavimų, todėl iš atsakovo priteistina 70 procentų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų ir žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. Pirmosios instancijos teismas priteisė 357,51 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų ir žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, todėl pakeitus teismo sprendimą, priteistina suma sudaro 250,26 Lt (357,51 Lt x 70 proc./100 proc.).

39Iš dalies patenkinus atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančiam per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą apeliacinį skundą, t.y. jį tenkinus 30 procentų, atsakovui iš ieškovo priteistina 99,30 Lt (331 Lt x 30 proc./100 proc.) už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio (CPK 93 str. 1 d.).

40Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326-331 straipsniais teisėjų kolegija

Nutarė

41Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 7 d. sprendimą pakeisti ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

42„Ieškinį tenkinti iš dalies.

43Priteisti iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, į. k. 300633222, 7 733,17 Lt (septynis tūkstančius septynis šimtus trisdešimt tris litus 17 ct) žalos atlyginimo ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui, į. k. 188677622.

44Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

45Priteisti iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, į. k. 300633222, 250,26 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų 26 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų ir žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią Swedbank, AB, banko kodas 73000, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

46Priteisti atsakovui AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, į. k. 300633222 iš ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus 99,30 Lt sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo apelianto... 3. Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, n u s t a t ė :
    4. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius... 5. Atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiantis per AAS... 6. Tretieji asmenys T. M. ir T. D. atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą... 7. II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė... 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 7 d. sprendimu ieškinį... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 10. Apeliaciniu skundu apeliantas (atsakovas) AAS „Gjensidige Baltic“,... 11. 1. Nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog 2010-06-02 įvyko eismo įvykis, kurio... 12. 2. Nurodė, jog pagal CK 6.283 str. 2 d. fiziniam asmeniui sveikatos... 13. 3. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad T. D. neteko 80... 14. 4. Pagal CK 6.282 str. 1 d. priteistinos žalos dydis gali būti sumažintas ar... 15. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas Valstybinio socialinio... 16. 1. Nesutiko su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos... 17. 2. Nurodė, kad kai nukentėjusysis neturi jokios specialybės ar... 18. 3. Teigia, kad T. D. nustatytas 20 procentų darbingumo lygis, todėl jis pagal... 19. Tretysis asmuo T. M. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nurodė, jog... 20. 1. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas per mažai dėmesio skyrė... 21. 2. Pirmosios instancijos teismo motyvas, jog T. D. neteko 80 proc. darbingumo... 22. 3. Pirmosios instancijos teismas pažeidė visapusiškumo ir objektyvumo... 23. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 24. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 25. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 26. Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl įvykusio eismo įvykio, dėl to, jog... 27. Byloje nustatyta, jog 2010-06-02 tretysis asmuo T. M., neatsargiai vairuodamas,... 28. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, jog byloje T. D. realios pajamos po... 29. Su šiais apelianto argumentais kolegija nesutinka. Pagal CK 6.290 straipsnio 3... 30. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl... 31. Apeliantas nurodo, jog iki eismo įvykio T. D. asmeniškai negavo jokių... 32. Kolegija nesutinka su šiais apelianto argumentais. Nagrinėjamu atveju... 33. Ginčydamas pirmos instancijos teismo sprendimą, apeliantas nurodo, jog... 34. Apeliantas teigia, jog didele dalimi dėl sveikatos sužalojimo yra atsakingas... 35. Kolegija sutinka su šiais apelianto argumentais, jie laikytini teisiškai... 36. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, skundžiamas pirmosios instancijos... 37. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 38. Remiantis LR CPK 93 str. 5 d. nuostatomis, iš dalies pakeitus pirmosios... 39. Iš dalies patenkinus atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje... 40. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326-331... 41. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 7 d. sprendimą pakeisti ir... 42. „Ieškinį tenkinti iš dalies.... 43. Priteisti iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančio per... 44. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.... 45. Priteisti iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančio per... 46. Priteisti atsakovui AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančio per AAS...