Byla 3K-3-80/2014
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vinco Versecko,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinį atsakovui AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančiam per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, dėl žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje sprendžiami ieškinio senaties termino, taikomo socialinio draudimo įstaigos reikalavimams, nukreiptiems į žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę apdraudusį draudiką, ir socialinio draudimo įstaigos, sumokėjusios žalą patyrusiam asmeniui draudimo išmokas, reikalavimo teisės apimties klausimai.

62011 m. rugpjūčio 30 d. ieškovas Valstybino socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Kauno skyrius kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, 24 985,57 Lt valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo.

72008 m. birželio 5 d. ( - ) automobilis „Audi A4“ (valst. Nr. ( - ) vairuojamas V. G. , susidūrė su motociklu „Honda CBR 1000“ (valst. Nr. ( - ), vairuojamu A. A. , kuris patyrė sužalojimų. V. G. buvo pareikštas įtarimas pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, pažeidus Kelių eismo taisyklių 53, 146 punktų reikalavimus; ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-00557-08 nutrauktas šalims susitaikius. Kauno apskrities PK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyrius 2009 m. spalio 12 d. informavo ieškovą, kad kaltu dėl eismo įvykio asmeniu pripažintas V. G. , vairavęs automobilį „Audi A4“ (valst. Nr. ( - ) V. G. vairuojamas automobilis buvo apdraustas transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu atsakovo draudimo kompanijos AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filiale.

8Dėl eismo įvykyje patirtų sužalojimų A. A. laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 17 d. iki 2010 m. birželio 16 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno III teritoriniame skyriuje nustatytas 60 proc. netektas darbingumas. A. A. 2009 m. birželio 17 d. darbingumo lygio pažymos DL-1 Nr. 0427027 pagrindu VSDFV Kauno skyriaus Santakos pensijų skyrius 2009 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. 10.33.S-18091 skyrė netekto darbingumo pensiją ir už laikotarpį nuo 2009 m. birželio 17 d. iki 2010 m. birželio 16 d. A. A. nuo 2009 m. birželio 17 d. iki 2009 m. spalio 31 d. buvo išmokėta 3813,95 Lt netekto darbingumo pensija. Ieškovas 2009 m. spalio 20 d. raštu kreipėsi į atsakovą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo. 2009 m. lapkričio 17 d. atsakovas informavo ieškovą, kad 3813,95 Lt draudimo išmoka išmokėta. 2010 m. birželio 10 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno III teritoriniame skyriuje A. A. pakartotinai buvo nustatytas 60 proc. netektas darbingumas nuo 2010 m. birželio 10 d. iki 2012 m. birželio 9 d. ir 2010 m. birželio 21 d. išduota Darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 0491327. 2010 m. lapkričio 23 d. ieškovas kreipėsi į atsakovą, pašydamas atlyginti 9627,94 Lt žalą dėl išmokėtos A. A. netekto darbingumo pensijos už laikotarpį nuo 2009 m. lapkričio 1 d. iki 2010 m. spalio 31 d., tačiau 2010 m. gruodžio 2 d. atsakovas informavo ieškovą, kad reikalavimas sumokėti draudimo išmoką nebus tenkinamas iki Konstitucinis Teismas neištirs, ar CK 6.290 straipsnis atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją. Konstitucinis Teismas 2012 m. balandžio 18 d. nutarimu išaiškino, kad pagal CK 6.290 straipsnio 1, 3 dalis draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį. Už laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio 1 d. iki 2011 m. liepos 31 d. A. A. ieškovas papildomai išmokėjo 7128,18 Lt netekto darbingumo pensijos.

9Nuo 1998 m. kovo 26 d. iki 2009 m. liepos 23 d. A. A. tarnavo Lietuvos kariuomenėje. 2009 m. birželio 17 d. nustačius A. A. 60 proc. netektą darbingumą, dėl sveikatos būklės (stuburo lūžimo padariniai), būtinos pareigūnams keliamiems uždaviniams įgyvendinti, jis negalėjo toliau eiti pareigų vidaus tarnyboje ir už tai gauti darbo užmokestį, taigi, dėl eismo įvykio jis patyrė turtinę žalą. Vadovaujantis Gyventojų registro duomenimis, A. A. nedirba iki šiol. Už laikotarpį nuo 2009 m. lapkričio 1 d. iki 2012 m. gegužės 31 d. ieškovas paskyrė ir išmokėjo A. A. 24 985,57 Lt netekto darbingumo pensiją, t. y. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padaryta 24 985,57 Lt žala, kurią turi atlyginti atsakovas (CK 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.290 straipsnio 1, 3 dalys).

10II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

11Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2012 m. spalio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė ieškovui iš atsakovo 24 985,57 Lt žalos atlyginimo.

12Teismas nurodė, kad A. A. buvo apdraustas socialiniu draudimu, todėl buvo susiklostę privalomojo draudimo teisiniai santykiai (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnis). Ši draudimo forma yra specifinė, todėl valstybinio socialinio draudimo santykiai reglamentuojami ne CK šeštosios knygos IV dalies LIII skyriaus, bet socialinio aprūpinimo teisės normų (CK 6.988 straipsnio 3 dalis). Valstybinio socialinio draudimo įstaigų ir draudėjų, kurie privalo mokėti socialinio draudimo įmokas, ir apdraustųjų santykių atsiradimo pagrindas yra įstatymas, o ne sutartis. Pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalį draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį.

13Nagrinėjamos bylos atveju ieškovo prašoma priteisti suma nukentėjusiajam buvo sumokėta kaip socialinio draudimo išmokos, todėl laikytina, kad ieškovo reikalavimas nagrinėjamoje byloje yra kilęs dėl žalos (už kurią atsakingas žalą padaręs asmuo) padarymo, o reikalavimui atlyginti žalą taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Bylos šalių nesieja draudimo teisiniai santykiai, tačiau ieškovui, kaip draudikui, pereina teisė reikalauti atlyginti žalą iš atsakingo už šią žalą asmens (subrogacija), tokia išvada atitinka kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius v. E. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-255/2006; 2007 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-7-73/2007). Teismas nustatė, kad ieškinys teismui pateiktas 2011 m. rugpjūčio 30 d., ieškovas prašė priteisti iš atsakovo žalą, kuri patirta per laikotarpį nuo 2009 m. lapkričio 1 d. iki 2012 m. gegužės 31 d. Taigi ieškovas nėra praleidęs ieškinio senaties termino.

14Atsakovas neginčijo, kad A. A. sužalojimas eismo įvykio metu yra draudžiamasis įvykis, kad eismo įvykio kaltininku pripažintas V. G. , o įvykyje dalyvavusi transporto priemonė atsakovo buvo apdrausta transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Teismas vadovavosi CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, 6.290 straipsnio 1 dalimi, 6.283 straipsnio 1, 2 dalimis ir pažymėjo, kad A. A. dėl eismo įvykyje patirtų sužalojimų tapo tik iš dalies darbingas, dėl to įstatymo nustatyta tvarka įgijo teisę į netekto darbingumo pensiją. Vadovaudamasis CK 6.290 straipsnio 3 dalimi, Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – ir TPVCAPDĮ) 19 straipsnio 10 punktu, kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius v. UAB „Klaipėdos autobusų parkas“, bylos Nr. 3K-7-166/2006), teismas sprendė, kad AAS „Gjensidige Baltic“, veikiantis per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, yra tinkamas atsakovas šioje byloje.

15Pasisakydamas dėl netekto darbingumo pensijos dydžio teismas vadovavosi CK 6.283 straipsniu ir nurodė, kad Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 9 punktas yra tik rekomendacinio pobūdžio, nes žalos dydį, tarp jų – ir negautas pajamas, visais atvejais nustato tik teismas. A. A. tarnyba Lietuvos kariuomenėje nutrūko dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų ir kito darbo jis nerado. Teismas atsižvelgė į Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarimo išaiškinimus ir nurodė, kad ieškovas – socialinio draudimo įstaiga – moka nukentėjusiam asmeniui – A. A. – mažesnę draudimo išmoką, nei jam buvo padaryta turtinė žala (šiuo metu gaunamų draudimo išmokų dydis mažesnis už iki eismo įvykio gaunamą darbo užmokestį), todėl ieškovas CK 6.290 straipsnio 3 dalies pagrindu įgijo reikalavimo teisę į visą išmokėtą draudimo išmoką, t. y. į visą A. A. laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 1 d. iki 2012 m. gegužės 31 d. išmokėtą netekto darbingumo pensiją – 24 985,57 Lt (CK 1.125 straipsnis, 6.283 straipsnio 1 dalis, 6.290 straipsnio 1, 3 dalys).

16Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. gegužės 29 d. nutartimi atmetė atsakovo apeliacinį skundą ir paliko nepakeistą Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. spalio 15 d. sprendimą.

17Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovas, išmokėjęs nukentėjusiajam A. A. socialinio draudimo išmokas (netekto darbingumo pensiją), įgijo subrogacinį reikalavimą į žalą padariusio asmens draudiką, o šio nesant – į žalą padariusį asmenį (CK 6.290 straipsnio 3 dalis, TPVCAPDĮ 19 straipsnio 10 dalis). Kadangi V. G. eismo įvykio metu buvo apdraudęs savo civilinę atsakomybę, tai ieškovas pagrįstai kreipėsi į atsakovą, reikalaudamas sumokėti išmokėtos netekto darbingumo pensijos dydžio sumą.

18Nagrinėjamoje byloje prašomos priteisti lėšos buvo sumokėtos nukentėjusiajam A. A., kaip socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo atveju. Taigi ieškovo reikalavimas nagrinėjamoje byloje yra kilęs dėl žalos, už kurią atsakingas žalą padaręs asmuo, padarymo fakto, todėl ieškovo pareikštam reikalavimui atlyginti žalą taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad bylos šalių nesieja draudimo teisiniai santykiai; draudiko pareiga atlyginti padarytą žalą kyla iš draudimo sutarties, sudarytos su V. G. . Dėl to ginčo atveju nėra pagrindo taikyti CK 1.125 straipsnio 7 dalį. Ieškovas į žalą padariusio asmens V. G. draudiką – atsakovą su pirmine pretenzija kreipėsi 2009 m. spalio 20 d. Tai, kad 2009 m. lapkričio 17 d. atsakovas išmokėjo 3813,95 Lt ieškovui, nutraukė trejų metų ieškinio senatį, nes tokiais veiksmais pripažino savo prievolę atlyginti žalą už kaltininku pripažintą V. G. (CK 1.130 straipsnio 2 dalis). Dėl to nuo 2009 m. lapkričio 17 d. ieškinio senatis skaičiuojama iš naujo (CK 1.130 straipsnio 3 dalis), taigi ieškovo kreipimosi į teismą metu ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas.

19Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, ar nukentėjusysis A. A. , be netekto darbingumo pensijos, gali gauti kitų pajamų, nes bylos nagrinėjimo dalykas nėra susijęs su nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dėl negautų pajamų atlyginimu; bylos nagrinėjimo dalykas – draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos teisė reikalauti, kad žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę apdraudęs draudikas jas apmokėtų. Teisėjų kolegija vadavosi CK 6.290 straipsnio 1, 3 dalimis, 6.987 straipsniu, nurodė, kad pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį civilinės atsakomybės draudimo atveju subrogacija netaikoma. Ši taisyklė, reiškianti, kad draudikas tiesiogiai atsako draudimo suma, taikytina ir regresinio reikalavimo atveju. Sistemiškai aiškinant pirmiau nurodytas įstatymo normas, pripažintina, kad ieškovas, išmokėjęs nukentėjusiajam socialinio draudimo išmokas, įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę, neviršijant draudimo sumos, išreikalauti išmokėtas socialinio draudimo išmokas tiesiogiai iš draudiko – atsakovo, kuris neginčijo, kad žalai atlyginti užtenka draudimo sumos.

20III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

21Kasaciniu skundu atsakovas (kasatorius) prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba bylą dėl žalos dydžio nustatymo perduoti nagrinėti iš naujo. Nurodomi šie argumentai:

221. Dėl socialinio draudimo įstaigos reikalavimo teisės apimties ir žalos dydžio. Konstitucinis Teismas 2012 m. balandžio 18 d. nutarime suformulavo taisykles, kuriomis privalo vadovautis teismai, sprendžiantys bylas pagal socialinio draudimo įstaigų atgręžtinius reikalavimus TPVCAPD draudikams: 1) socialinio draudimo įstaigų mokamos išmokos kompensuoja nukentėjusio asmens patirtą turtinę žalą; 2) socialinio draudimo įstaigos, reikšdamos atgręžtinį reikalavimą TPVCAPD draudikui, negali reikalauti daugiau, nei nukentėjusiam asmeniui buvo padaryta žalos. Tokia pozicija įtvirtinta ir kasacinio teismo praktikoje pasisakant dėl socialinio draudimo įstaigos reikalavimo teisės apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. ir kt. v. G. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-70/2012; 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos v. A. B. , bylos Nr. 3K-3-134/2013; 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. S. ir kt. v. A. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-388/2013). Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė priešingą nepagrįstą išvadą, kad byloje nebūtina nustatinėti pradinio kreditoriaus (nukentėjusio asmens) žalos dydžio, nes bylos dalykas nėra susijęs su jam padaryta žala (CK 6.113, 6.290 straipsniai).

23Teismai, nustatydami žalos dydį, turėjo vadovautis Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėmis, kaip atsakovo atsakomybės apimtį reglamentuojančiu teisės aktu, tokia išvada atitinka kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-144/2013). Byloje taikytinų teisės normų, t. y. Taisyklių 8, 9 punktų, Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 „Dėl darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos patvirtinimo“ 6.1 punkto, atitiktį Konstitucijai šiuo metu nagrinėja Konstitucinis Teismas (bylos Nr. 11/2013), todėl teismai taip pat turėjo teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Taisyklių galimo prieštaravimo Konstitucijai arba taikyti šį teisės aktą kaip galiojantį, o ne ignoruoti ar laikyti tik rekomendacinio pobūdžio teisės aktu. Kadangi žalos dydis yra fakto klausimas, tai nenagrinėjamas kasaciniame teisme (CPK 353 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos v. A. B. , bylos Nr. 3K-3-134/2013). Atsakovas tik pažymi, kad byloje nėra duomenų apie nukentėjusiojo A. A. darbo užmokestį prieš eismo įvykį (yra tik duomenys apie jo draudžiamąsias pajamas, kurias sudarė nebūtinai vien tik jo darbo užmokestis, bet galbūt ir kitos pajamos, kurių nukentėjusysis dėl eismo įvykio neprarado). Byloje nenustatytos nukentėjusiojo faktinės pajamos po eismo įvykio, todėl neįmanoma apskaičiuoti skirtumo tarp iki eismo įvykio ir po jo gautų pajamų (kas ir sudaro negautas pajamas). Nukentėjusio asmens 2009 m. rugsėjo 14 d. prašyme skirti socialinio draudimo pensiją nurodoma, kad Krašto apsaugos ministerijos Personalo ir socialinės saugos departamento Socialinės saugos ir pensijų skyrius jam jau buvo paskyręs pensiją. Bylą nagrinėję teismai žalos dydžio nenustatinėjo.

242. Dėl ieškinio senaties taikymo. Atsakovo atsakomybė kyla iš draudimo sutarties, o ne iš delikto, todėl jam turi būti taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 7 dalis). Kasacinio teismo formuojama teismų praktika šiuo klausimu yra prieštaringa (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos v. A. V. U. , bylos Nr. 3K-3-73/2012; 2013 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UADB „Industrijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-67/2013). Net ir nepaisant ieškinio senaties trukmės atsakovo prašymas taikyti ieškinio senatį turėjo būti tenkinamas, nes trečiasis asmuo, kuriam pereina reikalavimo teisė, negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius (CK 6.113 straipsnis), o subrogacijos atveju ieškinio senaties termino skaičiavimo tvarka nesikeičia (CK 1.128 straipsnis). Kadangi nukentėjusio asmens reikalavimo teisė eismo įvykio kaltininkui pasibaigė 2011 m. birželio 5 d. (treji metai nuo eismo įvykio), tai ir ieškinys, pareikštas 2011 m. rugpjūčio 30 d., esant atsakovo prašymui, turėjo būti atmestas kaip pateiktas praleidus ieškinio senaties terminą.

25Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo palikti nepakeistus bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus ir kasacinį skundą atmesti. Nurodomi šie argumentai:

261. Dėl nukentėjusio asmens patirtos žalos dydžio. Ieškovas remiasi Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, CK 6.290 straipsnio 1, 3 dalimis, TPVCAPDĮ (2001 m. birželio 14 d. redakcija) 19 straipsnio 10 punktu ir nurodo, kad ieškinį reiškė atsakovui dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos, patirtos išmokėjus A. A. netekto darbingumo pensiją, atlyginimo. Ieškovas remiasi Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarimu ir nurodo, kad moka nukentėjusiajam A. A. mažesnę draudimo išmoką, nei jam buvo padaryta turtinė žala (jo šiuo metu gaunamų draudimo išmokų dydis yra mažesnis už iki eismo įvykio gaunamą darbo užmokestį), todėl ieškovas CK 6.290 straipsnio 3 dalies pagrindu įgijo reikalavimo teisę į visą išmokėtą draudimo išmoką. Apskaičiuojant valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją atsižvelgiama ne į vidutinį darbo užmokestį, o į nukentėjusiojo turėtas draudžiamąsias (joms prilygintas) pajamas. Ieškovas, išmokėdamas A. A. netekto darbingumo pensiją, kompensavo dėl sveikatos sužalojimo patirtą žalą negautų pajamų forma (CK 6.283 straipsnio 1, 2 dalys). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išmokėtina draudimo išmoka (kompensacija) apskaičiuojama pagal tam tikrus standartizuotus kriterijus, t. y. galioja prezumpcija, jog išmokėtas draudimo atlyginimas (kompensacija) visiškai kompensuoja žalą (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Ši prezumpcija yra nuginčijama, tačiau pareigą ją paneigti turi tas asmuo, kuris teigia, kad išmokėta draudimo išmoka (kompensacija) viršija žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas ir kt. v. P. S. , bylos Nr. 3K-7-496/2008). Atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieškovo išmokėta suma viršija nukentėjusiojo patirtą žalą.

272. Dėl ieškinio senaties taikymo. Pagal TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalį būtina draudimo išmokos mokėjimo sąlyga yra pretenzijos pareiškimas draudikui per įstatyme nustatytą terminą. Ieškovas remiasi kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-144/2013; išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius v. UADB „Seesam Lietuva“, bylos Nr. 3K-7-368/2012; teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius v. UADB „ERGO Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-435/2012). Kasaciniame skunde teigiama, kad ieškinio senatis pasibaigė 2011 m. birželio 5 d., tačiau ieškovas pirmąją pretenziją dėl žalos atlyginimo atsakovui išsiuntė 2009 m. spalio 20 d., t. y. praėjus 25 dienoms po VSDFV Kauno skyriaus 2009 m. rugsėjo 25 d. sprendimo skirti A. A. netekto darbingumo pensiją. Aplinkybė, kad atsakovas 2009 m. lapkričio 17 d. atlygino ieškovui žalą, nutraukė ieškinio senaties terminą, nes atsakovas savo veiksmais pripažino prievolę atlyginti žalą už kaltininku pripažintą V. G. , kurio civilinę atsakomybę buvo apdraudęs (CK 1.130 straipsnio 2 dalis). Taigi, atsakovas pirmąją pretenziją patenkino geranoriškai ir tik šiam 2010 m. gruodžio 2 d. atsisakius atlyginti naujai susidariusią žalą ieškovui atsirado teisė į ieškinį, todėl šioje byloje ieškinio senaties terminas nepraleistas.

28Teisėjų kolegija

konstatuoja:

29IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

30Dėl ieškinio senaties termino, taikomo socialinio draudimo įstaigos reikalavimams, nukreiptiems į žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę apdraudusį draudiką

31Dėl socialinio draudimo įstaigos, sumokėjusios žalą patyrusiam asmeniui draudimo išmokas, teisės pareikšti reikalavimą žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui jas grąžinti įgyvendinimo termino kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką išplėstinės ir trijų teisėjų kolegijų lygmeniu, yra išaiškinęs, kad socialinio draudimo įstaigai, išmokėjusiai žalą patyrusiam asmeniui draudimo išmokas, atsiranda teisė vietoj jo reikalauti atlyginti žalą iš šią padariusio asmens draudiko, o jo nesant, – iš žalą padariusio asmens (CK 6.290 straipsnio 3 dalis, TPVCAPDĮ 19 straipsnio 10 dalis). CK 6.290 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad socialinio draudimo įstaiga, pareikšdama reikalavimą atlyginti žalą šią padariusiam asmeniui, įgyvendina regreso teisę, kuri, atsižvelgiant į draudimo teisinių santykių prigimtį ir esmę, aiškintina plačiąja prasme, t. y. kaip subrogacinio reikalavimo pateikimas, kai kreditorius įstatymo pagrindu perima pradinio kreditoriaus (nukentėjusio) teises ir pareigas tiek žalos atlyginimo prievolėje, tiek ir draudimo santykiuose. Taigi, kai socialinio draudimo įstaiga žalą patyrusiam asmeniui išmoka socialinio draudimo išmokas, draudimo sutarties pagrindu atsiradusi žalą padariusio asmens draudiko prievolė išmokėti draudimo išmokas, atlyginant žalą nukentėjusiam asmeniui, nepasibaigia, tik pasikeičia prievolės šalis: socialinio draudimo įstaiga, išmokėjusi draudimo išmoką, įgyja draudėjo teises ir pareigas toje pačioje draudimo sutarties pagrindu kilusioje prievolėje. Tai reiškia, kad socialinio draudimo įstaiga, perėmusi nukentėjusiojo teises ir pareigas (išmokėjusi socialinio draudimo išmokas) ir pareikšdama žalą padariusio asmens draudikui reikalavimą šias išmokas grąžinti, tampa draudimo teisinio santykio dalyviu. Taigi tais atvejais, kai socialinio draudimo įstaiga išmoka žalą patyrusiam asmeniui socialines draudimo išmokas ir pareiškia reikalavimą jas grąžinti žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, tarp socialinio draudimo įstaigos, draudiko ir žalą padariusio asmens susiklosto trišaliai draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytinos draudimo sutarties nuostatos ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VSDFV Vilniaus skyrius v. UADB „Seesam Lietuva“, bylos Nr. 3K-7-368/2012; teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. P. v. VĮ Anykščių miškų urėdija ir kt., bylos Nr. 3K-3-133/2013; 2013 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „If P&C Insurance“ v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-15/2013).

32Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste kasacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su kasatoriaus argumentais dėl vienerių metų senaties termino taikymo – CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių, kokie, minėta, susiklostė ir nagrinėjamoje byloje, atsirandantiems reikalavimams. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, kad draudžiamojo įvykio atsitikimas savaime nereiškia žalą padariusio asmens draudiko pareigos atlyginti padarytą žalą. Reikalavimo teisės į žalos atlyginimą įgyvendinimo procedūrą reglamentuoja teisės aktai, kurių nukentėjęs asmuo turi laikytis, siekdamas, kad jo reikalavimas būtų patenkintas. Teisė į draudimo išmokos sumokėjimą įgyvendinama per TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalyje nustatytus terminus pateikiant pretenziją draudikui, kurios tikslas – pareikalauti, kad draudikas įvykdytų jam iš draudimo sutarties kylančią prievolę. Draudikui atsisakius tenkinti pretenzijoje pareikštą reikalavimą, pretenziją pareiškusiam asmeniui atsiranda pagrindas spręsti, kad jo teisė į žalos atlyginimą yra pažeista. Nuo šio momento prasideda CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino eiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UADB „Industrijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-67/2013).

33Byloje nustatyta, kad, nors draudžiamasis eismo įvykis, kurio metu sužalotam asmeniui socialinio draudimo įstaiga moka netekto darbingumo pensiją, įvyko 2008 m. birželio 5 d., atsakovas, pripažinęs draudžiamojo įvykio faktą ir savo prievolę išmokėti draudimo išmoką, gavęs ieškovo pretenziją 2009 m. lapkričio 17 d. sumokėjo pastarojo išmokėtą draudimo išmoką. Ieškovui pateikus pretenziją dėl naujai susidariusios žalos atlyginimo, atsakovas 2010 m. gruodžio 2 d. atsisakė pretenziją patenkinti. Taigi būtent nuo šios datos, kada draudikas atsisakė tenkinti pretenzijoje pareikštą reikalavimą, skaičiuojamas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Ieškinį teisme ieškovas pareiškė 2011 m. rugpjūčio 30 d., t. y. nepraleidęs vienerių metų ieškinio senaties termino, todėl atsakovo atsikirtimai ieškinio senaties termino taikymo klausimu yra nepagrįsti.

34Dėl socialinio draudimo įstaigos, sumokėjusios žalą patyrusiam asmeniui draudimo išmokas, reikalavimo teisės apimties

35Pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, jeigu draudimo išmoka yra lygi nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydžiui arba mažesnė už jį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl visos draudimo išmokos (Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarimas). Minėta, kai žalą padariusio asmens civilinė atsakomybė yra apdrausta, tokia socialinio draudimo įstaigos reikalavimo teisė nukreipiama žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, kaip ir yra nagrinėjamos bylos atveju.

36Kasatorius, nesutikdamas su bylą nagrinėjusių teismų procesiniais sprendimais dėl ieškovui priteistos žalos dydžio, nurodo, kad byloje nėra duomenų apie nukentėjusio asmens darbo užmokestį prieš eismo įvykį, nenustatytos nukentėjusiojo faktinės pajamos po eismo įvykio, dėl ko neįmanoma apskaičiuoti skirtumo tarp iki eismo įvykio ir po jo negautų pajamų – kas ir sudaro negautas pajamas. Tačiau kolegija šiuos kasatoriaus argumentus atmeta.

37Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad asmuo, teigiantis, jog išmokėtos socialinio draudimo išmokos viršija nukentėjusiojo realiai patirtą žalą, turi tai įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto VPK ir kt. v. P. S. , bylos Nr. 3K-7-496/2008; teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius v. L. G. , bylos Nr. 3K-3-64/2014; kt.). Nagrinėjamoje byloje kasatorius nepateikė įrodymų, kad ieškovo – socialinio draudimo įstaigos išmokėta nukentėjusiam asmeniui netekto darbingumo pensija viršija nukentėjusio asmens patirtą žalą, todėl bylą nagrinėjusiems teismams buvo pagrindas vadovautis ieškovo pateiktais duomenimis apie nukentėjusiam asmeniui išmokėtas draudimo išmokas ir juos pripažinti pagrindžiančiais bei įrodančiais ieškovo patirtą ir jam atsakovo atlygintiną žalą. Kadangi žalos dydžio nustatymas yra fakto klausimas, o bylą nagrinėję teismai padarė savo išvadas dėl žalos dydžio įrodymo, t. y. atsakovas neįrodė, kad žala yra mažesnė, tai šiuo aspektu nėra aktualūs kasatoriaus argumentai dėl teisės aktų, reglamentuojančių žalos dydžio nustatymo mechanizmą, konstitucingumo patikrinimo poreikio.

38Nurodytais argumentais kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų panaikinimą ar pakeitimą lemiančių pagrindų nenustatyta (CPK 346 straipsnis).

39Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

40Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

41Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje sprendžiami ieškinio senaties termino, taikomo socialinio draudimo... 6. 2011 m. rugpjūčio 30 d. ieškovas Valstybino socialinio draudimo fondo... 7. 2008 m. birželio 5 d. ( - ) automobilis „Audi A4“ (valst. Nr. ( - )... 8. Dėl eismo įvykyje patirtų sužalojimų A. A. laikotarpiu nuo 2009 m.... 9. Nuo 1998 m. kovo 26 d. iki 2009 m. liepos 23 d. A. A. tarnavo Lietuvos... 10. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 11. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2012 m. spalio 15 d. sprendimu... 12. Teismas nurodė, kad A. A. buvo apdraustas socialiniu draudimu, todėl buvo... 13. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovo prašoma priteisti suma nukentėjusiajam... 14. Atsakovas neginčijo, kad A. A. sužalojimas eismo įvykio metu yra... 15. Pasisakydamas dėl netekto darbingumo pensijos dydžio teismas vadovavosi CK... 16. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m.... 17. Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovas, išmokėjęs nukentėjusiajam A. A.... 18. Nagrinėjamoje byloje prašomos priteisti lėšos buvo sumokėtos... 19. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju neturi teisinės... 20. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai... 21. Kasaciniu skundu atsakovas (kasatorius) prašo panaikinti bylą nagrinėjusių... 22. 1. Dėl socialinio draudimo įstaigos reikalavimo teisės apimties ir žalos... 23. Teismai, nustatydami žalos dydį, turėjo vadovautis Vyriausybės 2004 m.... 24. 2. Dėl ieškinio senaties taikymo. Atsakovo atsakomybė kyla iš draudimo... 25. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo palikti nepakeistus bylą... 26. 1. Dėl nukentėjusio asmens patirtos žalos dydžio. Ieškovas remiasi... 27. 2. Dėl ieškinio senaties taikymo. Pagal TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalį... 28. Teisėjų kolegija... 29. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 30. Dėl ieškinio senaties termino, taikomo socialinio draudimo įstaigos... 31. Dėl socialinio draudimo įstaigos, sumokėjusios žalą patyrusiam asmeniui... 32. Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste kasacinio teismo teisėjų kolegija... 33. Byloje nustatyta, kad, nors draudžiamasis eismo įvykis, kurio metu sužalotam... 34. Dėl socialinio draudimo įstaigos, sumokėjusios žalą patyrusiam asmeniui... 35. Pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, jeigu... 36. Kasatorius, nesutikdamas su bylą nagrinėjusių teismų procesiniais... 37. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad asmuo, teigiantis, jog išmokėtos... 38. Nurodytais argumentais kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjusių teismų... 39. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 40. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m.... 41. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...