Byla 2-75-907/2017
Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovo R. U. priešieškinį ieškovui A. U. dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo

1Šiaulių apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant Jolantai Stanelienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Mariui Ramanauskui, atsakovui R. U., jo atstovei advokatei Irinai Petkienei,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. U. ieškinį atsakovui R. U. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovo R. U. priešieškinį ieškovui A. U. dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo.

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4

  1. Ieškovas A. U. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su ieškiniu, kuriuo prašė atidalyti jo ½ dalį iš bendro su atsakovu R. U. turto – buto (unikalus Nr. ( - )), esančio ( - ), priteisiant iš atsakovo R. U. ieškovui A. U. 12500 Eur kompensaciją už visišką ieškovo turto dalies atidalinimą (išpirkimą) iš bendro turto, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (1-3 b. l.).
  1. Atsakovas R. U. pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškiniu nesutiko (25-26 b. l.), ir priešieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti ir nustatyti tarp bendraturčių tokią naudojimosi butu, (unikalus Nr. ( - )), esančiu ( - ), tvarką: jam paskirti naudotis kambarį, plane pažymėtą indeksu 14-4 (7,69 kv. m.), A. U. paskirti naudotis kambarį, plane pažymėtą indeksu 14-3 (9,52 kv. m.), bendram naudojimui paskirti: kambarį, plane pažymėtą indeksu 14-2 (17,22 kv. m.), virtuvę, plane pažymėtą indeksu 14-5 (6,04 kv. m.), koridorių, plane pažymėtą indeksu 14-1 (5,63 kv. m.), vonios ir tualeto kambarį, plane pažymėtą indeksu 14-6 (2,94 kv. m.), priteisti jam 7,83 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisti valstybei bylinėjimosi išlaidas (75-77 b. l.).
  1. Ieškovo atstovas advokatas Marius Ramanauskas palaikė ieškinį, jame ir atsiliepime į priešieškinį nurodytus argumentus, prašė ieškinį tenkinti, su priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Paaiškino, jog abu broliai A. U. ir R. U. po motinos A. U. mirties paveldėjo butą, esantį ( - ), lygiomis dalimis, t. y., po ½ dalį. Taip pat po motinos mirties liko piniginės lėšos, esančios bankų sąskaitose, po 12855,00 Eur kiekvienam, kurias jie paveldėjo. A. U. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto, esančio ( - ), kuriame jis negyvena ir juo nesinaudoja, nes kartu su sutuoktine (jie vaikų neturi) jau daugiau kaip 10 metų gyvena ir dirba Švedijoje, ten nuomoja būstą, nori savo dalį turto Lietuvoje parduoti ir įsigyti būstą Švedijoje. Bute, esančiame ( - ), gyvena jo brolis R. U., kuris vienintelis minėtu butu naudojasi. Ieškovui buto dalis nereikalinga, ji nuostolinga, nes kiekvieną mėnesį jam pateikiamos sąskaitos mokėti už jo turto daliai tenkantį šildymą, karštą vandenį, techninį aptarnavimą. Atsakovas butu naudojasi vienas, tačiau siekia, kad brolis dengtų dalį jo išlaidų. Ieškovui buto dalis yra nuostolinga, minėtų paslaugų jis negauna, bet turi apmokėti. Nors atsakovas prašo nustatyti naudojimosi butu tvarką, tačiau ieškovas naudotis butu negali, nes jis gyvena užsienyje, nuomoti savo dalies taip pat negali, nes bute yra kitas bendrasavininkis, ieškovo buto dalis nėra izoliuota, nuomininkui didžiąja dalimi buto reikėtų dalintis su kitu bendrasavininkiu, be to, rinkoje yra didelis pasirinkimas nuomojamų butų be savininkų, todėl išnuomoti su kitu asmeniu buto dalį kažin ar pavyktų. Atsakovas serga tam tikromis ligomis, jam pasireiškia nuotaikos svyravimai, intelekto sutrikimai, yra impulsyvus, negali valdyti savo emocijų, jam nuolat kartojasi priepuoliai, jis priverstas naudoti vaistus, turi priklausomybę nuo medikamentų, tai rodo įvykis, kai buto apžiūrą teko staigiai nutraukti, nes atsakovui skubiai reikėjo išgerti vaistus. Todėl buto dalį išnuomoti būtų nerealu vien dėl objektyvių priežasčių, susijusių su atsakovu. Nesutinka su priešieškinyje pasiūlyta naudojimosi butu tvarka, nes tai naudinga tik atsakovui, ieškovas realiai naudotis savo turto dalimi negali, o nuolat ir toliau prašyti ieškovo dengti dalį atsakovo išlaidų neatitiktų sąžiningumo principo. Buto vertė atitinka realią rinkos kainą, greta panašaus parduodamo buto kaina yra 28000 Eur, žinoma, perkant ją nuleistų. Butą reikėtų palikti atsakovui, o ieškovui atsakovas galėtų kompensuoti. Jis paveldėjo 12855,00 Eur, todėl gali išmokėti kompensaciją, nepateikė duomenų, kur minėtus pinigus galėjo būti išleidęs, jis juos turi. Taip pat sutiktų paimti butą ir kompensaciją išmokėti atsakovui. Taip pat galima parduoti butą ir pinigus pasidalinti pusiau. Ieškovas dirba, turi pajamų, todėl kompensaciją atsakovui už jo turto dalį galėtų sumokėti per 3-4 mėnesius, dėl ko kompensacijos mokėjimą minėtam laikotarpiui prašytų išdėstyti. Minėto buto į du atskirus vienetus padalinti negalima, nes būtų reikalingos didelės investicijos, patalpėlės mažutės, dviejų kambarių ploto butas, bet padaryti trys kambariai, suformuoti du sanitarinius mazgus, virtuves nerealu. Be to, butas senas, didžioji dalis jo neremontuota gal 20-30 metų. Nors atsakovas nurodo, jog bute atliko remontą, tačiau byloje nėra tokio reikalavimo priteisti išlaidas, patirtas dėl remonto, byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas tokias išlaidas patyrė, kad patirtos išlaidos pagal pateiktus kvitus būtų buvusios panaudotos būtent šiame bute ir minėtu laikotarpiu – po motinos mirties. Atsakovo paveldėtų 9000 Eur likimas neaiškus, mano, jog atsakovas šitaip vengia išmokėti kompensaciją, nori, kad jam liktų ir butas, ir pinigai.
  1. Ieškovas A. U. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai.
  1. Atsakovas R. U. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, palaikė atsiliepime ir priešieškinyje nurodytus argumentus, prašė priešieškinį tenkinti, priteisti jam ir valstybei bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad nesutinka, jog būtų atidalinta, gyvena bute gal 50 metų ir niekur neis, čia geri kaimynai, pakviečia greitąją pagalbą, kai pasidaro blogai, paskolina pinigėlių, kai pritrūksta. Greitoji pagalba žino, kur važiuoti, žino durų kodus. Po motinos mirties paveldėjo dalį buto ir pinigų, kiek, negali pasakyti. Už paveldėtus pinigus darė virtuvėje remontą, tinkavo, dažė sienas, luboms dėjo gipso kartoną ir lemputes, tą patį darė koridoriuje. Tas kambarėlis, kuriame jis gyvena, buvo išdažytas ir sudėti langai dar motinai esant gyvai jos iniciatyva. Jis tvarkė vonios ir tualeto kambarį, klojo grindis plytelėmis, lubas tvarkė, dušo kabiną, kriauklę, klozetą, skalbimo mašiną pirko, dėjo duris. Nusipirko minkštąją dalį, pastatė savo svetainės dalyje, kad galėtų ilsėtis. Remontui, baldams išleido apie 4000 Eur. Grąžino skolą privačiam asmeniui, kiek, nepamena. Apie 5000 Lt išleido akvariumui įsigyti. Kur kiti pinigai, nežino. Mažąjį kambarį tvarkė motina. Jis su draugais darė remontą virtuvėje, koridoriuje, pats irgi dažė. Baldus, buitinę techniką galima išvežti. Santaupų neturi. Gauna 170 Eur netekto darbingumo pensiją, turi antrą invalidumo grupę, dirbti dėl epilepsijos niekur nepriima, kompensacijos broliui sumokėti neturi iš ko. Sutinka su ieškovo nurodyta 25000 Eur buto verte, su 12500 Eur kompensacijos už dalį buto verte. Jis buto dalies iš ieškovo nesutinka atpirkti, gauti kompensaciją nesutinka, nes niekur nesikels. Apžiūrėti butai jam netiko, nes dauguma bendrabučio tipo, vonia ir tualetas atskirai, durys su dviem kodais, greitoji pagalba nepateks, kitur kainos didelės, pinigų neužteks. Jis gyvena mažiausiame kambaryje, į brolio kambarį nevaikšto, didįjį kambarį dalino kaimynai, nubrėžė per vidurį liniją, ten pastatyta minkšta dalis ir televizorius, kita kambario dalimi jis nesinaudoja, sutinka, jog tą dalį ieškovas išnuomotų. Brolis su šeima virš 20 metų gyvena Švedijoje. Priepuoliai jam būna dažnai, gal 3-4 kartus per mėnesį, tada suleidžia vaistų ir veža į ligoninę.
  1. Atsakovo atstovė advokatė Irina Petkienė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priešieškinį palaikė, prašė jį tenkinti.

5Ieškinys tenkintinas, priešieškinis atmestinas

  1. Byloje nustatyta, kad A. U. ir R. U. po motinos A. U., mirusios ( - ) (4 b. l.), mirties pagal Šiaulių miesto 6 – ojo notaro biuro notaro D. J. 2015-07-01 išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą liko turtas: po ½ dalį buto, esančio ( - ), ir po ½ dalį piniginių indėlių, esančių AB Swedbank, AB Šiaulių banke ir AB SEB banke (7-9 b. l.). Ieškovą su atsakovu sieja bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai, t. y., jie butą, esantį ( - ), valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį kiekvienas (21-22 b. l.). Ieškovas nurodo, kad jis minėtame bute negyvena, minėtu turtu nesinaudoja jau daug metų, nes su sutuoktine gyvena ir dirba Švedijoje, į Lietuvą neketina grįžti, ketina Švedijoje įsigyti gyvenamąjį būstą, minėtu turtu naudojasi ir ten gyvena atsakovas, o jis turi nuolat mokėti dalį jam tenkančių mokesčių, butas jam yra nenaudingas ir nuostolingas, todėl prašo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, turtą paliekant atsakovui, o jam išmokant kompensaciją už jam tenkančią dalį, arba turtą palikti jam, jis įsipareigoja atsakovui išmokėti kompensaciją per 3-4 mėnesius. Atsakovas nesutinka atsidalinti, prašo nustatyti naudojimosi butu tvarką, iš jo išsikelti neketina, nes ten gyveno kartu su motina, jam yra pažįstamos kaimynės, kurios jam padeda, kitur tokių kaimynių nebus, sutinka su kompensacijos dydžiu, tačiau gauti jos nesutinka, o jos sumokėti neturi iš ko, nes santaupų neturi, jo gaunama netekto darbingumo pensija maža, vos užtenka mokesčiams ir vaistams, iš ieškovo atstovo siūlomų parduodamų butų variantų jam nei vienas netiko.
  1. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ketvirtojoje knygoje įtvirtinti du skirtingus teisinius padarinius sukeliantys bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai: naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu turtu tvarkos nustatymas (CK 4.75 str. 1 d., 4.81 str.) ir atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 str.). Esminis jų skirtumas, kad nustačius naudojimosi bendrąja nuosavybe tvarką bendrosios nuosavybės dalyviai ir toliau lieka bendraturčiais, tik įgyja teisę savarankiškai naudotis jiems paskirtomis daikto dalimis, tam tikras nekilnojamojo daikto dalis paprastai paliekant bendraturčiams naudotis bendrai, t. y. atskirų nuosavybės teisės objektų nesuformuojama ir bendroji dalinė nuosavybė nepasibaigia, o atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės ši teisė pasibaigia, buvę bendraturčiai tampa jiems paskirtų dalių savininkais ir kiekvienas iš jų naudojasi jam tekusia dalimi savo nuožiūra (CK 4.37 str. 1 d.) arba vienas (ar keli) iš bendraturčių tampa viso turto savininku, o kitam (kitiems) priteisiama kompensacija pinigais (CK 4.80 str. 2 d.). CK 4.72 straipsnyje nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Bendraturčiu gali būti kiekvienas asmuo, galintis būti nuosavybės teisinių santykių subjektu (CK 4.72 straipsnio 2 dalis), o bendrosios nuosavybės objektu – kiekvienas daiktas ar kitas turtas, jeigu įstatymai nenustato ko kita (CK 4.74 straipsnis). Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).
  1. Sprendžiant bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, pirmenybė teiktina atidalijimui iš bendrosios dalinės nuosavybės, nes atidalijus bendroji dalinė nuosavybė pasibaigia, buvę bendraturčiai tampa savarankiškais turto savininkais ir gali laisvai, be apribojimų naudotis savo nuosavybe; taip užtikrinamas turto naudojimo racionalumas. Atsižvelgdamas į bendrosios dalinės nuosavybės valdymo, naudojimo ir disponavimo apribojimus, susijusius su kitų bendraturčių teisėmis, bei į iš to galinčias kilti problemas ir bendraturčių nesutarimus, kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad, sprendžiant bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimo klausimus, prioritetas turi būti suteikiamas visiškam daikto atidalijimui, kaip geriausiai užtikrinančiam maksimalų įstatymų nustatytą bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007; išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009; 2014 m. spalio 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2012; kt.). Taip pat teismų praktikoje ne kartą pabrėžta bendraturčių pareiga išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, bendradarbiauti, kooperuotis ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo bei optimaliausio atidalijimo varianto (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2005; 2012 m. spalio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2012; kt.).
  1. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdas – daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Taigi įstatymas prioritetą skiria atidalijimui natūra. Nesant galimybės suformuoti atskirą nekilnojamąjį daiktą, atidalijama paskiriant kompensaciją pinigais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės paskiriant kompensaciją pinigais yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteisiama kompensacija pinigais (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; kt.).
  1. Nagrinėjamos bylos atveju ginčo buto dalyti natūra šalys nepageidavo. Ieškovas prašė teismo atidalyti jo dalį buto iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant atsakovui visą butą, o jam – 12500 Eur kompensaciją, jis taip pat sutiko, kad būtų priteistas visas butas jam, o jis išmokėtų atsakovui 12500 Eur kompensaciją. Atsakovas pareiškė priešieškinį, prašydamas nustatyti naudojimosi butu tvarką, su atidalijimu jis nesutiko. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovo vienašališkai nustatyta naudojimosi tvarka ieškovui neprieštaraujant šalys naudojosi jau ir anksčiau, tačiau ieškovo tai netenkina, nes jis su šeima gyvena ir dirba užsienio valstybėje, joje ketina ir likti, į Lietuvą grįžti neketina, todėl ginčo butas jam nėra reikalingas. Be to, už savo dalį jis priverstas mokėti mokesčius už šildymą, techninį aptarnavimą ir pan., todėl savo buto dalimi jis nesinaudoja, ji jam nėra reikalinga, o tik nuostolinga. Išnuomoti savo dalies buto jis neturi galimybių, nes su gyventoju (kitu bendrasavininkiu), kai yra tokia nuomojamų gyvenamųjų būstų pasiūla, nėra galimybės, atsižvelgiant dar į tai, kad jo brolis turi sveikatos problemų, su kuriomis susidūrę nuomininkai galimai nepanorėtų tęsti nuomos sutarties. Kadangi atsakovo pasiūlyta naudojimosi butu tvarka faktiškai egzistuoja šiuo metu, tačiau ieškovo ji netenkina, todėl teismui patenkinus priešieškinį ir nustačius analogišką naudojimosi butu tvarką tokiu būdu iš esmės nebūtų išspręstas šalių ginčas dėl bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimo ir disponavimo juo, nes bylos nagrinėjimo metu dėl to jau yra nustatyti šalių nesutarimai, konfliktiški santykiai.
  1. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant bendraturčių ginčą, kai vienas (ar keli) iš jų reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis), nes taip palengvinamas ir supaprastinamas savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimas ir išvengiama ginčų, galinčių kilti tarp bendraturčių (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009; 2014 m. kovo 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2014; kt.). Be to, bylos nagrinėjimo metu atsakovas nurodė, kad iš esmės sutinka su ieškovo pasiūlytu atidalijimo būdu, sutinka su 25000 Eur buto verte, su kompensacijos dydžiu, tačiau niekur nesikels, nes nėra tokių gerų kaimynių, o kompensacijos broliui sumokėti negali, nes gauna tik 170,43 Eur netekto darbingumo pensiją (29-30 b. l.), kurios vos užtenka mokesčiams ir vaistams, įsidarbinti neturi galimybių, santaupų neturi, paveldėtą piniginę sumą (apie 13000 Eur) išleido buto daliniam remontui, baldams ir buitinei technikai įsigyti (apie 4000 Eur), akvariumui pirkti (apie 5000 Lt), paskolą grąžino (negalėjo nurodyti, nei kam, nei kokią sumą), kur likusią sumą išleido, taip pat teismui atsakyti negalėjo. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių dėl bendro turto kilo konfliktas, kad prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės, atsakovo priešieškinis dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo atmestinas ir svarstytinas klausimas dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės.
  1. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės yra vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų. Atidalijimas galimas bendraturčių tarpusavio sutarimu arba teismo sprendimu pagal bendraturčio ieškinį dėl atidalijimo (CK 4.80 str. 1 d.). Nagrinėjamos bylos atveju ginčo buto dalyti natūra šalys nepageidavo. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdas – daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą išdėstytos atidalijimo teisės įgyvendinimo sąlygos, konstatuojant, kad: 1) teismo tvarka atidalijama, jei bendraturčiams nepavyko susitarti dėl atidalijimo būdo; 2) prioritetas skiriamas atidalijimui natūra; 3) nesant atidalijimo natūra galimybės, atidalijama, paskiriant kompensaciją pinigais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2011; 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014; kt.).
  1. Iš nagrinėjamoje byloje esančių dokumentų ir šalių paaiškinimų matyti, kad buto, esančio ( - ), bendras plotas yra 49,04 kv. m., naudingas plotas – 49,04 kv. m., gyvenamasis plotas – 34,43 kv. m. (21-22, 77 b. l.). Bute yra trys kambariai (didžiausias pereinamas, plane pažymėtas indeksu 14-2 – 17,22 kv. m., plane pažymėtas indeksu 14-4 – 7,69 kv. m., plane pažymėtas indeksu 14-3 – 9,52 kv. m.), virtuvė, plane pažymėta indeksu 14-5 (6,04 kv. m.), tualeto ir vonios kambarys, plane pažymėtas indeksu 14-6 (2,94 kv. m.), koridorius, plane pažymėtas indeksu 14-1 (5,63 kv. m.), vienas įėjimas, vienas elektros įvadas, vieni inžineriniai tinklai, vienas sanitarinis mazgas. Ieškovui ir atsakovui nuosavybės teise priklauso po ½ dalį buto, esančio ( - )., t. y. tiek ieškovui, tiek atsakovui tektų vienodas patalpų plotas, t.y. 17,215 kv. m. (nors ir bendras viso buto plotas sumažėtų dėl pertvarų įrengimo). Kiekviena iš šalių savo daliai tenkančiame turte turėtų atlikti pertvarkymus, t. y. įsirengti papildomai vonią, tualetą ir pan. Pagal STR 2.02.01:2004 ,,Gyvenamieji pastatai“ 196 p. patalpos, kurioje yra tualetas ir vonia, plotis turi būti ne mažesnis kaip 1,7 m ir pagal 14.1 p. tokios patalpos plotas turi būti ne mažesnis kaip 4 kv. m. Pagal nurodyto STR 14.2 p. buto vieno kambario minimalus plotas turi būti 16 kv. m. Padalinus butą natūra kiekvienai iš šalių tektų po 17,215 kv. m. ploto, t. y. kiekvienai iš šalių tenkančio vieno kambario plotas pažeidžia minėtą reikalavimą. Pagal STR 2.02.01:2004 ,,Gyvenamieji pastatai“ 18 p. bute privalo būti gyvenamasis kambarys arba atskiriama patalpų dalis kasdieniam bendravimui, miegamasis arba atskiriama patalpos dalis miegoti ir ilsėtis, virtuvė arba atskiriama patalpos dalis (niša) maistui gaminti ir laikyti, valgomasis arba virtuvės dalis, skirta valgyti. Be to, šalims tektų įsirengti ne tik virtuvę ar tualetą, bet kartu įsirengti ir ventiliacijos, vėdinimo sistemas, vandentiekį, vienai iš šalių – papildomą įėjimą, bei tai, jog kiekvienos iš šalių gyvenamasis plotas sumažėtų, kadangi virtuvę ar tualetą papildomai reikėtų įrengti gyvenamųjų kambarių sąskaita, t. y. kiekviena iš šalių netektų dalies jos naudojamų gyvenamųjų kambarių ploto. Teismas, įvertinęs, kad, padalijus minėtą butą į du atskirus butus, kiekvienas iš bendrasavininkų turėtų išlaidų, be to, būtų paliečiami svarbūs interesai naudotis gyvenamuoju plotu, kad buto padalijimas pažeidžia įstatymų ir statybos techninių reglamentų reikalavimus, tai, kad bute yra du atskiri izoliuoti kambariai, nesuteikia galimybės atidalinti butą taip, kad neliktų bendro naudojimo patalpų, nes iškyla bendro naudojimo patalpų atidalijimo problema, o bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimas galimas tik po atidalijimo nelikus bendro naudojimo patalpų, o įrengti atskiras šios paskirties patalpas nėra galimybių, todėl konstatuotina, kad nėra galimybių atidalyti butą iš bendrosios dalinės nuosavybės be neproporcingos žalos daikto paskirčiai ir nepažeidžiant šalių teisėtų interesų. Kasacinis teismas šio pobūdžio bylose yra pabrėžęs, kad, sprendžiant bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimo klausimus, prioritetas turi būti suteikiamas visiškam daikto atidalijimui, kaip geriausiai užtikrinančiam maksimalų įstatymų nustatytą bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta Nr. 3K-3-459/2007; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009, kt.). Todėl atidalijimas yra vienas iš optimaliausių bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo ir jos pasibaigimo būdų. Nagrinėjamoje byloje buto atidalijimas natūra be neproporcingos žalos turto paskirčiai, kaip nustatyta, yra negalimas, todėl svarstytina galimybė priteisti kompensaciją už atidalijamą dalį.
  1. Kompensaciją pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį galima priteisti tiek atidalijimo siekiančiam bendraturčiui, tiek atidalijamam bendraturčiui. Sprendimą, kam konkrečiai priteistina kompensacija, lemia šios aplinkybės: bylos šalių valios, kiekvieno iš atidalijamų bendraturčių poreikio dalijamam daiktui, galimybės įsigyti kitą tokį daiktą, išmokėti kompensaciją atidalijamiems bendraturčiams, kitų reikšmingų aplinkybių visuma (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007; 2011 m. gegužės 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2011; kt.). Atidalijimo atveju priteisti kompensaciją, paprastai galima prašančiajam atsidalyti, nes tokiu atveju preziumuojama, kad jis, siekdamas nutraukti bendrą nuosavybės valdymą, sutinka gauti kompensaciją. Priteisti kompensaciją be savininko sutikimo vienam ar keliems atsidalijantiems bendraturčiams galima, kai išnaudotos visos galimybės, parenkant atidalijimo būdus, siekiant padalyti daiktą, nepadarius jam neproporcingos žalos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003, kt.).
  1. Byloje ieškovas pareiškė norą atsidalinti: butą palikti atsakovui, o jam priteisti kompensaciją, arba butą palikti jam, o jis atsakovui įsipareigoja išmokėti kompensaciją per 3-4 mėnesius. Nurodė, jog su jo advokato pagalba aktyviai buvo ieškomas abiem šalims naudingas sprendimas, atsakovui buvo siūlomi įvairūs atsidalinimo variantai, jam buvo ieškoma už jo daliai tenkančią kompensaciją nupirkti kitą gyvenamąjį būstą (butą ar namo dalį), tačiau atsakovas su tuo nesutiko, atsisakė su ieškovu ir jo atstovu bendradarbiauti. Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino nurodytas aplinkybes, nurodė, jog jis iš buto niekur nesikels, nes neras tokių gerų kaimynių, greitoji pagalba atvykusi laiptinės kodų nežinos ir pan., t. y., nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių negalėtų palikti minėto gyvenamojo būsto. Jis nurodė, kad jo su advokatu apžiūrėti gyvenamieji būstai (butai ir namų dalys) jam netiko, nes buvo be remonto arba be patogumų, t. y., bendrabučio tipo. Tačiau nurodytoms aplinkybėms prieštarauja ieškovo atstovo paaiškinimai, byloje pateikti rašytiniai įrodymai (92-103 b. l.), liudytojos J. M. G. parodymai, nes ji teismo posėdyje parodė, jog važiavo kartu su atsakovu ir ieškovo atstovu apžiūrėti butus, jų buvo visokių, vienas iš jų (( - )) kaip ir tiko, ji dar siūlė atsakovui jį pasirinkti, bet atsakovas griežtai atsisakė kitur keltis gyventi. Atsakovas nori likti ginčo bute, tačiau kompensacijos ieškovui už jo dalį neturi iš ko sumokėti: santaupų neturi, po motinos mirties jam tekusią palikimo - piniginių lėšų dalį (apie 13000 Eur) neturi, kur išleido, paaiškinti negali, tvirtina, jog apie 4000 Eur išleido einamajam buto (savo dalies ir bendrojo naudojimo patalpų) remontui, baldų, buitinės technikos įsigijimui, pirko akvariumą, grąžino paskolą fiziniam asmeniui, tačiau tai pagrindžiančių dokumentų nepateikė, sumų įvardinti negalėjo, kur likusi paveldėtų lėšų dalis – paaiškinti taip pat negalėjo. Atsakovas gauna 170,43 Eur netekto darbingumo pensiją (29-30 b. l.), jam nustatytas 35 procentų netektas darbingumas (28 b. l.), jo teigimu, įsidarbinti negali, nes niekas nepriima į darbą, taigi ir gauti papildomų lėšų kompensacijai sumokėti neturi galimybės. Akivaizdu, jog butas reikalingesnis atsakovui, tačiau jam jis yra per didelis ir jis vienas jo išlaikyti (nepadedant broliui ir jam nesumokant savo dalies mokesčių) negalės, todėl butas anksčiau ar vėliau už susidariusias skolas gali būti parduotas priverstinai antstolio iš varžytynių. Tokiu atveju atsakovas liktų be būsto ir be pinigų. Kadangi atsakovas neturi galimybės išmokėti ieškovui kompensaciją už jam tenkančią buto dalį, todėl spręstina, jog butas turi atitekti ieškovui, o šis įpareigojamas atsakovui per 4 mėnesius išmokėti kompensaciją už atsakovo buto dalį, už kurią atsakovas turi galimybę įsigyti mažesnio ploto gyvenamąjį būstą.
  1. Manytina, kad šioje situacijoje, kuri neišvengiamai susijusi su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, remiantis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais, ieškovo siekis atidalyti jam tenkančią dalį, išmokant kitam bendraturčiui kompensaciją, laikytinas priimtiniausiu bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdu ir, nutraukiant bendrą nuosavybės valdymą, labiau pagrįsta kompensaciją priteisti iš ieškovo atsakovui, nes ieškovas turi tam lėšų ir sutinka ją sumokėti per 3-4 mėnesius. Kad tokiu atidalijimo būdu nebūtų pažeistos bendraturčio, kuriam išmokama kompensacija, nuosavybės teisės, kompensacija pinigais turi būti teisinga, t. y. ji turi atitikti atidalijimo metu buvusią jo turto dalies bendrojoje nuosavybėje vertę rinkos kainomis. Dėl turto vertės (25000 Eur) ir kompensacijos dydžio (12500 Eur) byloje ginčo nėra. Teismas mano, kad iš nekilnojamojo turto registro duomenų ir ieškovo atstovo pateiktų skelbimų apie parduodamus toje vietovėje butus, akivaizdu, jog ieškovo nurodyta turto vertė atitinka realią buto rinkos kainą, todėl atsakovui mokėtina kompensacija 12500 Eur laikytina teisinga, beje, su kuo sutiko ir atsakovas. Nors atsakovas nurodė, jog jis darė einamąjį remontą bendro naudojimo patalpose (virtuvėje, koridoriuje ir vonioje bei tualete), pirko baldus (minkštąją dalį), buitinę techniką (skalbimo mašiną, orkaitę ir pan.), tačiau byloje minėtų aplinkybių neįrodinėjo, neįvardino, kokiems remonto darbams, kiek pinigų išleido, išlaidų nedetalizavo, įvertinti tai priteisiant kompensaciją teismo neprašė, o kilnojamuosius daiktus, kaip pats ir nurodė teismo posėdyje, jis gali pasiimti ir išsivežti be žalos minėtiems daiktams, nes jie yra atskiriami, todėl teismas minėto klausimo priteisdamas kompensaciją nesprendžia.
  1. Tai pat pažymėtina, jog ieškovo atstovas nurodė ir pateikė įrodymus, jog su atsakovu buvo bandoma ieškoti abiem šalims priimtino varianto: siūloma atsakovui nupirkti kitą butą (važiavo ir atsakovo advokatė bei kaimynė apžiūrėti butų ar namo dalių), parduoti butą ir pinigus pasidalinti, tačiau atsakovas nebendradarbiavo ir tik pasyviai neigė ieškovo poziciją dėl ginčo buto atidalijimo, prieštaravo ieškovo atstovo siūlomiems variantams – sumokėti ieškovui kompensaciją arba gauti kompensaciją, tačiau nepateikė jokių pasiūlymų arba konkrečių duomenų dėl buto atidalijimo, tik nuolat kartojo, jog niekur nesikels. Tai patvirtino atsakovo atstovė ir apklausta liudytoja J. M. G.. Nagrinėjamos bylos atveju atsakovas nesiūlė kito bendrosios nuosavybės atidalijimo būdo, pageidavo, kad išliktų bendroji nuosavybė, prašydamas nustatyti buto naudojimosi tvarką. Tačiau ieškovas, kaip ir kiekvienas bendraturtis, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis). Atidalyti patalpų natūra šalys nepageidavo, be to, buto kambarių dydis skirtingas, bet kuriuo atveju kiltų klausimas dėl kompensacijos mokėjimo; vienas kambarys pereinamas, liktų bendro naudojimo patalpų, šalių konfliktinė situacija iki galo nebūtų išspręsta. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006; 2011 m. balandžio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011; 2011 m. gegužės 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2011; kt.).
  1. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CK 4.80 straipsnio 2 dalies normos, kai nė vienas bendraturtis nesutinka gauti kompensacijos pinigais, aiškintinos kartu su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintu nuosavybės neliečiamumo principu ir CK 4.93 straipsnyje nustatytomis savininko teisių apsaugos garantijomis, todėl priteisti kompensaciją be kito bendraturčio sutikimo galima tik išimtiniais atvejais, kai yra išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra, tačiau to negalima padaryti be neproporcingos žalos daikto paskirčiai, ir kai faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies paėmimas iš bendraturčio neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2010; 2011 m. gegužės 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2011; kt.). Taigi, nustačius tam tikrą išimtinį atvejį apibūdinančias faktines aplinkybes, teismas gali atidalyti bendrąją dalinę nuosavybę, priteisdamas bendraturčiui kompensaciją pinigais, nors dėl to nėra bendraturčio sutikimo. Atidalijimo atveju priteisti kompensaciją paprastai galima prašančiajam atsidalyti, nes tokiu atveju preziumuojama, kad jis, siekdamas nutraukti bendrą nuosavybės valdymą, sutinka gauti kompensaciją. Priteisti kompensaciją be savininko sutikimo vienam ar keliems atsidalijantiems bendraturčiams galima, kai išnaudotos visos galimybės. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas neturi piniginių lėšų sumokėti kompensaciją ieškovui, jos gauti ir keltis į kitą butą, kurį įsigis už jam tenkančio turto dalį išmokėtą kompensaciją, nesutinka, butas jam yra aiškiai per didelis, jis gyvena vienas ir dalimi jo nesinaudoja, gauna nedidelę pensiją ir be ieškovo pagalbos neturėtų galimybės sumokėti visų mokesčių ir išlaikyti minėto turto, už jam tenkančią kompensaciją yra galimybė įsigyti vieno kambario butą su visais patogumais ir net atliktu remontu, tačiau jis minėtos galimybės net nesvarsto, nenurodydamas jokių objektyvių, tai pateisinančių priežasčių, ieškovas gyvena užsienyje ir grįžti neketina, jam minėtas turtas nėra reikalingas ir naudingas, jis dar ir nuostolingas, be to, užsienio valstybėje jis pagaliau ketina įsigyti savo nuosavybėn gyvenamąjį būstą ir jis turi tokią teisę, taip pat kaip ir teisę – atsidalinti. Todėl manytina, kad nagrinėjamoje byloje išnaudotos visos galimybės, kai reikia atidalyti bendrąją dalinę nuosavybę, todėl bendraturčiui (atsakovui) priteistina kompensacija pinigais, nors dėl to nėra bendraturčio sutikimo.
  1. Vertinant, ar priteisiant kompensaciją atsakovui, nėra esmingai pažeidžiamos, jo kaip savininko teisės, būtina atsižvelgti ir į tai, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu nepakankamai bendradarbiavo ir aktyviai neieškojo abiem bendraturčiams priimtino buto atidalijimo varianto. Teismų praktikoje ne kartą pabrėžta bendraturčių pareiga išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, bendradarbiauti, kooperuotis ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo bei optimaliausio atidalijimo varianto (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. gruodžio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2005; 2014 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2014; kt.). Tai taikytina ir sprendžiant klausimą, kuriam iš bendraturčių priteisti kompensaciją. Tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu atsakovas pareiškė, kad jis nesutinka dėl kompensacijos išmokėjimo, o išmokėti kompensaciją ieškovui neturi finansinių galimybių. Priešingai, ieškovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovui tiktų bet koks atsidalijimo variantas, t. y. ir toks, jei ieškovas išmokėtų atsakovui kompensaciją. Toks atsakovo procesinis elgesys rodo, kad jis su bendraturčiu nebendradarbiavo, nesikooperavo ir aktyviai neieškojo abiem bendraturčiams priimtino sprendimo būdo. Tai taip pat rodo, kad ši nuosavybės dalis atsakovui nėra itin aktuali, jis tiesiog iš principo nenori kitur keltis gyventi ir ieškoti kompromiso, todėl esant nurodytoms aplinkybėms manytina, kad kompensacijos priteisimas atsakovui šiuo atveju nereiškia esminio savininko teisių pažeidimo, nes jis turi galimybę už ją įsigyti mažesnio ploto gyvenamąjį būstą.
  1. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nesant galimybės atidalyti butą natūra, atsakovui nepateikus realių ir pagrįstų alternatyvių pasiūlymų, ieškovo ieškinys tenkintinas, atidalintina ieškovo A. U. ½ dalis buto iš bendro turto, jam paliekant butą, esantį ( - ), o atsakovui iš jo priteisiant 12500 Eur kompensaciją, įpareigojant ieškovą ją išmokėti per 4 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o atsakovo priešieškinis atmestinas.
  1. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinį patenkinus, o priešieškinį atmetus, iš atsakovo ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 375,00 Eur žyminis mokestis (12, 20 b. l.).
  1. Ieškovo interesams byloje atstovavo advokatas (11 b. l.), kuris nustatyta tvarka iki bylos nagrinėjimo pabaigos pateikė teismui prašymą dėl 800,00 Eur išlaidų, susijusių su konsultacijomis, dalyvavimu derybose dėl taikos sutarties sudarymo, ieškinio, atsiliepimo į ieškinį parengimu, dalyvavimu teismo posėdžiuose (104-106 b. l.), priteisimu. Pagal LR CPK 98 str., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, tačiau šios išlaidos priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijų 7 p. numatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), 2016 m. III ketvirtį tai sudarė 793,30 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis siekia 2,5 užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) (t.y. 1983,25 Eur). Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai – 0,4 užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) (t.y. 317,32 Eur). Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1 užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) (t.y. 79,33 Eur). Ieškovo atstovas ruošė ieškinį, atsiliepimą į priešieškinį, konsultavo, atstovavo atsakovą teisme (parengiamajame teismo posėdyje ir 4 teismo posėdžiuose), dalyvavo derybose dėl taikos sutarties sudarymo (ieškojo ir siūlė atsakovui parduodamų butų ir namo dalių variantus, kuriuos jis galėtų įgyti, važiavo su juo kartu juos apžiūrėti ir pan.). Atsakovas neginčija ieškovo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžio. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovo atstovas pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus, kad dėl kreipimosi į teismą ir ginčo su atsakovu, kuris nedėjo jokių pastangų išspręsti ginčą taikiai, ieškovas patyrė 800,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kiekviena šalis gali nuspręsti, kokio dydžio bylinėjimosi išlaidas ji gali sau leisti patirti, tačiau tai nereiškia, jog visas jas privalo apmokėti pralaimėjusi šalis. Vadovaujantis minėtų Rekomendacijų 2 punktu bei atsižvelgiant į šios bylos sudėtingumą, teisinių žinių, reikalingų ieškiniui ir atsiliepimui į priešieškinį surašyti bei ieškovą konsultuoti, tarpininkauti derybose dėl taikos sutarties ir atstovauti byloje, pobūdį, darytina išvada, kad ieškovo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma yra neproporcingai didelė, todėl ieškovo prašymas tenkintinas iš dalies, prašoma priteisti suma mažintina ir atsakovui iš ieškovo priteistina 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.).
  1. Atsakovui buvo suteikta 100 procentų valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (32-33 b. l.), todėl, ieškinį patenkinus visiškai, o priešieškinį atmetus, iš atsakovo valstybei bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, jos (antrinės teisinės pagalbos išlaidos ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu) apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 str.).

6Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-267 straipsniais, 268-270 straipsniais, 284 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

Nutarė

7Ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti.

8Atidalinti ieškovo A. U., a.k. ( - ) ½ dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės – buto (unikalus Nr. ( - )), esančio ( - ), ir pripažinti ieškovui A. U., a.k. ( - ) nuosavybės teisę į atsakovo R. U., a.k. ( - ) ½ dalį buto (unikalus Nr. ( - )), esančio ( - ).

9Priteisti atsakovui R. U., a.k. ( - ) iš ieškovo A. U., a.k. ( - ) už atsakovo R. U. ½ dalį buto, esančio ( - ), 12500,00 Eur (dvylikos tūkstančių penkių šimtų eurų, 00 euro centų) piniginę kompensaciją.

10Išdėstyti Šiaulių apylinkės teismo 2017-03-02 sprendimu priteistos 12500,00 Eur kompensacijos mokėjimo vykdymą ieškovui A. U. lygiomis dalimis po 3125,00 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą dvidešimt penkis eurus, 00 euro centų) mokant kas mėnesį 4 (keturiems) mėnesiams, skaičiuojant nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

11Priteisti ieškovui A. U., a.k. ( - ) iš atsakovo R. U., a.k. ( - ) bylinėjimosi išlaidas: 375,00 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt penkių eurų, 00 euro centų) žyminį mokestį ir 600,00 Eur (šešių šimtų eurų, 00 euro centų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

12Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Ryšiai