Byla 2A-1599-163/2012
Dėl be pagrindo gautų sumų grąžinimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Alonos Romanovienės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Audriaus Saulėno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės BUAB „Namo įrangos centras“ administratorės įgalioto asmens R. Jazbučio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB „Namo įrangos centras“ ieškinį atsakovei UAB „Makanada“ dėl be pagrindo gautų sumų grąžinimo,

Nustatė

2ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 80 662,50 Lt sumą, nepagrįstai sumokėtą už prekes, ir 1 961,77 Lt sumą, nepagrįstai sumokėtą už paslaugas, iš viso 82 624,27 Lt be pagrindo gautą sumą, bei ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 3-8). Nurodė, kad ieškovė yra dukterinė atsakovės įmonė, jos valdymą visą veiklos laiką kontroliavo atsakovė tiesiogiai kaip vienintelis akcininkas ir per savo darbuotojus. Paaiškino, kad atsakovė išrašė ir pateikė ieškovei PVM sąskaitas – faktūras už prekes, tačiau patikrinus ieškovės buhalterinius dokumentus – tarp šalių sudarytas prekių pirkimo – pardavimo, konsignacijos, komiso sutartis, kasos aparatų pajamų suvestines, nustatyta, jog ieškovės buhalterijoje nėra jokių dokumentų, patvirtinančių, kad atsakovė iš tiesų faktiškai tiekė prekes ieškovei. Be to, atsakovė nepagrįstai pateikė ieškovei PVM sąskaitas – faktūras už teiktas paslaugas. Nurodė, kad atsakovės pateikti įmonės vidiniai važtaraščiai neatitinka važtaraščiams keliamų formos ir turinio reikalavimų. Ieškovės nuomone, atsakovo buhalterija buvo tvarkoma apgaulingai.

3Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-05-15 sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės BUAB „Namo įrangos centras“ 3 025 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovei UAB „Makanada“. Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-11 nutartimi, teismo sprendimui įsiteisėjus, nutarė panaikinti. Nurodė, kad nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė iš tiesų faktiškai perdavė prekes ar teikė paslaugas ieškovei. Taip pat nurodė, kad duomenų, kad ieškovė būtų pareiškusi pretenzijas dėl pateiktų PVM sąskaitų – faktūrų, jų nesutikusi priimti ar apmokėti, byloje nėra. Teismas konstatavo, kad įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, pripažintina, kad ieškovė nepateikia jokių įrodymų dėl atsakovės išrašytų važtaraščių ar PVM sąskaitų – faktūrų neteisėtumo, savo nuomonę grindžia spėlionėmis, prielaidomis, abejonėmis, nurodydama atsakovės nesąžiningumo faktą remiasi tik tuo, kad šalys tarpusavyje susijusios, todėl teismas pripažįsta aplinkybes, kuriomis remiasi ieškovė pagrįsdama ieškinio reikalavimus, neįrodytomis. Teismas padarė išvadą, kad vien dėl tos aplinkybės, kad šalių veikla tarpusavyje susijusi, nėra pagrindo pripažinti, jog tarp šalių faktiškai nebuvo susiklostę komerciniai santykiai, taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovės ieškovei išrašytos PVM sąskaitos – faktūros buvo išrašytos pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus, kitų įrodymų, pagrindžiančių, jog atsakovė atliko tam tikrus neteisėtus ar nesąžiningus veiksmus ieškovės atžvilgiu, ieškovė nepateikė, taigi teismas pripažįsta, jog atsakovės iš ieškovės gautos piniginės lėšos įgytos esant teisiniam pagrindui, šis pagrindas nėra išnykęs ar nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka.

4Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-05-15 sprendimą panaikinti ir priteisti iš atsakovės 80 662,50 Lt sumą, nepagrįstai sumokėtą už prekes, ir 1 961,77 Lt sumą, nepagrįstai sumokėtą už paslaugas, iš viso 82 624,27 Lt be pagrindo gautą sumą, bei ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai yra nepakankami tam, kad būtų galima teigti, jog prekių realaus pateikimo faktas yra įrodytas, teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Pažymi, kad teismui buvo pateikti keisti važtaraščiai, kurie neatitiko formos reikalavimų, imperatyviai įtvirtintų teisės aktuose. Teigia, kad atsižvelgus į visas byloje nustatytas aplinkybes jokių važtaraščių nebuvo ir nėra tarp bankrutuojančios įmonės dokumentų. Mano, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo padaryti išvadą, kad tokie pavėluotai pateikti imperatyvių formos reikalavimų neatitinkantys vidiniai UAB „Makanada“ važtaraščiai, gali būti laikomi realiu prekių pateikimo įrodymu, priešingai, tokiomis aplinkybėmis, kokiomis jie buvo pateikti ir tokio turinio bei formos, važtaraščių negalima laikyti realių prekių pateikimo įrodymu. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kaip patikimus įvertino bylos baigtimi suinteresuotų asmenų - J. K., A. Š. ir V. J. duotus parodymus. Mano, kad teismas šių asmenų parodymus turėjo vertinti kritiškai, to nepadarė, todėl pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teigia, kad nepagrįstas teismo argumentas, kad ūkinių operacijų realumą partvirtina tas faktas, jog VMI tenkino UAB Namo įrangos centras prašymą ir grąžino įmonei pridėtinės vertės mokesčio permoką. Nurodo, kad neaiškus teismo argumentas dėl VSDFV, VMI, Lietuvos muitinės patikrinimų, mano, kad pirmosios instancijos teismas neobjektyviai ir nevisapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, sprendimą priėmė remdamasis nepatikimais įrodymais. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neargumentavo, kodėl laikytina, kad 1 961,77 Lt suma buvo sumokėta pagrįstai, todėl teismo sprendimas dėl šios dalis laikytinas nemotyvuotu. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, pasirėmęs kritiškai vertintinais argumentais, priėmė sprendimą atmesti bankroto administratoriaus teiktą ieškinį, tuo suformuodamas taisyklę, kad kontroliuojanti įmonė gali įsteigti kontroliuojamą įmonę, organizuoti jos veiklą per savo darbuotojus, išrašinėti PVM sąskaitas faktūras už prekes, kurių atvežimas nebuvo patvirtintas dokumentais, liekančiais kontroliuojamoje įmonėje ir kuriuos galima pateikti praėjus net keliems metams po ūkinių operacijų įvykimo. Apeliantė prašo pakartotinai patikrinti bylos faktines aplinkybes, taip pat patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo šį atvejį, ar nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių ir ar pirmosios instancijos teismo sprendimas dera su teisingumo ir protingumo principais.

5Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Makanada“ prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad laiko nepagrįstai apeliacinio skundo argumentus dėl įmonių sąsajumo, kaip neįrodančius ieškovo pareikštų reikalavimų, nes apeliantės teiginiai grindžiami prielaidomis. Nurodo, kad jeigu asmuo gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos.

6Apeliacinis skundas atmestinas.

7Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

8Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp šalių 2009-03-16 sudaryta prekių pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 09-22, pagal kurią atsakovė įsipareigojo parduoti ir perduoti prekes, o ieškovė įsipareigojo už gautas prekes sumokėti prekių kainą sutartyje nurodytais terminais ir tvarka (t. 1, b. l. 48-50). Tarp šalių 2009-03-16 sudaryta Konsignacijos sutartis Nr. 09-22, pagal kurią atsakovė įsipareigojo parduoti ir perduoti prekes, o ieškovė įsipareigojo už gautas prekes sumokėti prekių kainą sutartyje nurodytais terminais ir tvarka (b. l. 51-53). Tarp šalių 2009-08-20 sudaryta Komiso sutartis Nr. MNIC090820KI, pagal kurią ieškovė įsipareigojo sutarties galiojimo metu už atlyginimą prekiauti atsakovės pateiktomis prekėmis savo vardu, bet atsakovės sąskaita (b. l. 54-56). Tarp šalių 2009-03-31 sudaryta Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartis Nr. 09-B-1, pagal kurią ieškovė įsipareigojo vykdyti veiklą atsakovės patalpose, esančiose Klaipėdos g. 143a, Panevėžyje, ir perimti trišaliu susitarimu įsipareigojimų iš atsakovės pagal negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 2007-B2/NS-50 perkėlimo, kol nebus pilnai perimti visi įsipareigojimai tarp šalių atsakovė įsipareigojo apmokėti patalpų nuomotojui pagal pateiktas PVM sąskaitas – faktūras, o ieškovė įsipareigojo apmokėti atsakovei pagal pateiktas PVM sąskaitas – faktūras (t. 1, b. l. 107). Atsakovė išrašė ieškovei PVM sąskaitas – faktūras: 2009-04-30 serija MAK Nr. 09-0386 5694,00 Lt sumai, 2009-04-30 serija MAK Nr. 09-038 3030,00 Lt sumai, 2009-05-12 serija MAK Nr. 09-0427 675,00 Lt sumai, 2009-05-26 serija MAK Nr. 09-0472 1836,00 Lt sumai, 2009-05-29 serija MAK Nr. 09-0487 9010,00 Lt sumai, 2009-05-29 serija MAK Nr. 09-0488 8575,00 Lt sumai, 2009-06-08 serija MAK Nr. 09-0529 870,00 Lt sumai, 2009-06-23 serija MAK Nr. 09-0591 324,00 Lt sumai, 2009-06-30 serija MAK Nr. 09-0626 1408,00 Lt sumai, 2009-06-30 serija MAK Nr. 09-0627 22972,00 Lt sumai, 2009-06-30 serija MAK Nr. 09-0628 4116,00 Lt sumai, 2009-06-30 serija MAK Nr. 09-0629 7788,50 Lt sumai, 2009-07-31 serija MAK Nr. 09-0752 14364,00 Lt sumai, už prekes ir PVM sąskaitas – faktūras: 2009-04-30 serija MAK Nr. 09-0387 7000,00 Lt sumai, 2009-05-29 serija MAK Nr. 09-0489 6993,00 Lt sumai, 2009-06-30 serija MAK Nr. 09-0630 7067,00 Lt sumai, 2009-07-31 serija MAK Nr. 09-0751 6902,00 Lt sumai, už paslaugas (t. 1, b. l. 33-47, 66-69), laikotarpiu nuo 2009-03-16 iki 2009-07-30 išrašyti įmonės vidiniai važtaraščiai, krovinį priėmė ir patikrino direktorius Vytautas Jurgelis (t. 1, b. l. 108-161). Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento Klaipėdos skyrius pateikė ieškovės pirkimo sąskaitų registrų patvirtintas kopijas už laikotarpį nuo 2009-04-01 iki 2009-07-31, pagal kuriuos ieškovės gaunamų PVM sąskaitų – faktūrų registre įtrauktos atsakovės išrašytos sąskaitos (t. 1, b. l. 189-193).

9Ieškovė grindžia savo reikalavimą CK 6.237 straipsniu ir prašo priteisti pinigų sumą kaip be pagrindo įgytą turtą.

10Su apeliaciniu skundu ieškovė nepateikė jokių naujų įrodymų, patvirtinančių ieškinio pagrįstumą (CPK 178, 185 str.).

11Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 158 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Tik iš įrodymų visumos teismas gali daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012).

12Nagrinėjamojoje byloje pirmosios instancijos teismas įvertino byloje pateiktų įrodymų visetą, laikydamasis pirmiau išdėstytų taisyklių ir išvadas apie šalių komercinius santykius padarė ne tik įvertinęs atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus apie pristatytas prekes, bet ir šalių paaiškinimus bei liudytojų parodymus.

13Vertindama apeliacinio skundo argumentus, kad tokios formos, t. y. vidinių važtaraščių negalima laikyti realių prekių pateikimo įrodymu, teisėjų kolegija pažymi, kad buhalterinės apskaitos požiūriu šalių teisiniai santykiai galėjo būti įforminti ydingai. Tačiau byloje nepaneigta, kad ieškovę ir atsakovę siejo komerciniai teisiniai santykiai, ieškovei buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros, iš atsakovės pateiktų įmonės vidinių važtaraščių matyti, kad tam tikros prekės buvo perduodamos iš sandėlių, esančių Klaipėdoje, į sandėlius, esančius Panevėžyje prekybos centre „Babilonas2“, Kaune prekybos centre „Urmas“ ir Vilniuje, visuose važtaraščiuose yra direktoriaus Vytauto Jurgelio parašai, patvirtinantys, kad jis priėmė ir patikrino krovinius, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovė nepagrįstai sumokėjo atsakovei už prekes ir atsakovė 82 624,27 Lt sumą įgijo be pagrindo

14(CK 6.237 str.).

15Atmestinas apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neargumentavo, kodėl laikytina, kad 1 961,77 Lt suma buvo sumokėta pagrįstai, todėl teismo sprendimas dėl šios dalis laikytinas nemotyvuotu. Pirmosios instancijos teismas pasisakydamas dėl šio reikalavimo teisingai nurodė, kad patikrinus atsakovės išrašytas PVM sąskaitas – faktūras už paslaugas, nustatyta, kad šios sąskaitos buvo išrašytos laikotarpiu nuo 2009-04-30 iki 2009-07-31 (b. l. 66-69), o ieškovės pateikta sutartis su TEO LT, AB sudaryta tik 2009-07-17. Tai įrodo, kad ieškovė iki atskiros sutarties sudarymo naudojosi marketingo, vietinio ir mobilaus ryšio paslaugomis per atsakovę, nes nepateikė jokių kitų įrodymų kas mokėjo už jos naudojamas ryšio paslaugas nuo 2009-04-30 iki sutarties sudarymo.

16Apeliaciniame skunde ieškovė iš esmės neneigia, kad UAB „Namo įrangos centras“ vykdė prekybą ir pardavinėjo prekes, tačiau daro prielaidą, kad tai galėjo būti ne UAB „Makanada“ prekės, o nežinomų trečiųjų asmenų. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad pardavinėjo ne atsakovės pateiktas prekes, apeliacinis skundas yra grindžiamas tik prielaidomis.

17Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliantės apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

18Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

19Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai