Byla e2-246-180/2018
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 25 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovės valstybės įmonės „Kelių priežiūra“ (buvusi valstybės įmonė „Automagistralė“) prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2609-262/2018 pagal ieškovės valstybės įmonės „Kelių priežiūra“ ieškinį atsakovui V. M. dėl žalos atlyginimo, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3

  1. Ieškovė valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Kelių priežiūra“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovui V. M., prašydama priteisti jai iš atsakovo 218 479,42 Eur nuostolių atlyginimo, 5proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.
  2. VĮ „Kelių priežiūra“ prašė teismo taikyti atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto, esančio pas atsakovą ir/ar trečiuosius asmenis, areštą 218 479,42 Eur sumai. Nesant atsakovo nekilnojamojo turto ar esant jo nepakankamai, areštuoti atsakovo kilnojamąjį turtą, turtines teises ar pinigines lėšas, esančias atsakovo kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose ir/ar pas trečiuosius asmenis.
  3. Prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė nurodė, kad jai nėra žinoma reali atsakovo turtinė padėtis, tačiau atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, ieškovei kyla abejonių dėl galimo atsakovui nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo. Tokia 218 479,42 Eur reikalavimo suma tiek juridiniam asmeniui, tiek fiziniam asmeniui neabejotinai laikytina didele. Netaikius šių apribojimų, atsakovui būtų visos prielaidos arba, kitaip tariant, nebūtų teisinių kliūčių perleisti, paslėpti, iššvaistyti turtą, jeigu jis nuspręstų taip pasielgti.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5

  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 25 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino – areštavo atsakovui V. M. nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą neviršijant 218 479,42 Eur sumos, uždraudžiant jį parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti kitiems asmenims. Nesant turto ar esant jo nepakankamai, nurodė areštuoti trūkstamai sumai pinigines lėšas bei turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis disponuoti, tačiau leidžiant atsiskaityti su ieškove ir naudoti būtiniausiems poreikiams tenkinti.
  2. Teismas preliminariai įvertinęs ieškinio reikalavimų pagrįstumą, sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas ir dėl to negalėtų būti patenkintas.
  3. Teismas nurodė, kad ieškiniu pareikštų reikalavimų suma – 218 479,42 Eur atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, yra didelė. Atsakovas, siekdamas išvengti ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo, gali bandyti slėpti arba perleisti savo turtą kitiems asmenims, todėl yra reali grėsmė, jog priėmus ieškovei palankų teismo sprendimą, jo įvykdymas gali būti apsunkintas ar pasidaryti neįmanomas.
  4. Teismas, parinkdamas laikinąsias apsaugos priemones, atsižvelgė į tai, kad jos turi mažiausiai varžyti atsakovo padėtį, o tuo pačiu užtikrinti ir ieškovės interesus, todėl sprendė, kad nagrinėjamoje byloje yra tikslinga ieškinio sumai areštuoti atsakovo nekilnojamąjį bei kilnojamąjį turtą, o tik šio turto nesant – areštuoti jo pinigines lėšas, leidžiant atsakovui atsiskaityti su ieškove.

6III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7

  1. Atsakovas V. M. atskirajame skunde prašo panaikinti 2017 m. spalio 25 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, patenkinus atskirąjį skundą, nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo vykdyti skubiai.
  2. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
  1. Ieškinys yra absoliučiai nepagrįstas.
  2. Ieškovė nenurodė jokių aplinkybių, sudarančių pagrįstą prielaidą manyti, kad dėl turto arešto atsakovo atžvilgiu netaikymo, teismo sprendimo įvykdymo galimybė sumažėtų. Ieškovei neįrodžius atsakovo nesąžiningumo (nesant objektyvių duomenų, jog atsakovas ketina perleisti, apsunkinti turimą turtą ar pan.) ieškovės argumentas tik dėl reikalavimo sumos dydžio neturi lemiamos reikšmės sprendžiant, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
  3. Atsakovas pateikia duomenis apie jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, gyvenamąjį namą, du ūkinius pastatus, du garažus, kiemo statinius ir butą. Jokių aplinkybių sudarančių pagrįstą prielaidą manyti, kad atsakovas nurodomą turtą perleis, apsunkins ar kt. nėra. Atsakovas neketina šio turto perleisti, jį apsunkinti ar kt.
  1. Ieškovė VĮ „Kelių priežiūra“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašė jo netenkinti.
  2. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
  1. Ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimą, t. y. ji suformulavo ieškinio pagrindą, dalyką bei pateikė reikalavimus pagrindžiančius įrodymus. Nesant duomenų, pagrindžiančių atsakovo gerą finansinę padėtį, teismas pagrįstai sprendė, kad yra teisinis pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
  2. Nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą, vertintini ir atsakovo į bylą pateikti Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai. Atsakovui priklauso žemės sklypas, kurio vertė – 2 692 Eur, gyvenamasis namas, kurio vidutinė rinkos vertė – 16 204 Eur, ūkinis pastatas – 1 048 Eur vertės, garažas – 1 563 Eur vertės, garažas – 1 678 Eur vertės, ūkinis pastatas – 4 011 Eur vertės, kiemo statiniai – 180 Eur vertės. Taip pat, atsakovui priklauso butas Palangoje, kurio vertė – 24 763 Eur. Iš viso, pagal atsakovo pateiktus duomenis, jo nekilnojamojo turto vertė sudaro 52 139 Eur, tačiau ši suma yra apie keturis kartus mažesnė nei ieškiniu reikalaujama suma. Akivaizdu, kad net ir atsakovo turimo nekilnojamojo turto neužtektų, kad būtų padengti ieškinio reikalavimai, todėl teismas neabejotinai pagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Kita vertus, byloje nėra duomenų, kiek atsakovo nurodytas turtas yra likvidus, ar ieškinio patenkinimo atveju nurodytas turtas būtų parduotas už tokią sumą, kuri nurodyta Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašuose. Atsakovo pateikti duomenys apie jo turimą nekilnojamąjį turtą savaime nepaneigia teismo išvados dėl objektyvios grėsmės sprendimo įvykdymui.
  3. Byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės užtikrina proceso šalių interesų pusiausvyrą ir nesuteikia nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ir nesuvaržo vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina. Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, pagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovo turto atžvilgiu, o teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

8IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9Atskirasis skundas netenkintinas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
  2. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovo turtui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
  3. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui naujus įrodymus – 2017 m. lapkričio 4 d. išrašus iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko, kuriais grindžia savo gerą finansinę padėtį.
  4. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo klausimas, nenagrinėjant bylos iš esmės, sprendžia, kad apelianto V. M. pateikti rašytiniai įrodymai – 2017 m. lapkričio 4 d. išrašai iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko yra aktualūs sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo byloje.
  5. Remiantis CPK144 straipsnio 1 dalimi, teismas byloje dalyvaujančių asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, būsimo, galbūt ieškovui palankaus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
  6. Taigi spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas pirmiausia atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo vertinimą. Įsitikinęs, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, teismas turi nustatyti, ar nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
  7. Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių institutą reglamentuojančių teisės normų (CPK XI skyriaus penktasis skirsnis) taikymo bei aiškinimo praktikoje ne kartą pasakyta, kad, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014 ir kt.). Pagal ieškinio preliminaraus pagrįstumo doktriną ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013 ir kt.).
  8. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškinio argumentai bei pateikti įrodymai sudaro preliminarų pagrindą teigti, kad ieškinys tikėtinai pagrįstas: ieškinyje suformuluoti aiškūs reikalavimai, nurodyti jų teisinis ir faktinis pagrindai, argumentacija, pateikti ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai. Ieškinio forma ir turinys atitiko CPK nustatytus reikalavimus.
  9. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, iš esmės rėmėsi aplinkybe, kad ieškinio suma 218 479,42 Eur atsakovui yra didelė. Lietuvos apeliacinio teisimo praktikoje akcentuojama, kad didelė ieškinio suma nėra besąlygiškas pagrindas konstatuoti grėsmę ieškovui galbūt palankaus sprendimo įvykdymui. Ši grėsmė gali būti paneigta įrodžius atsakovo gerą turtinę padėti, t. y. kad konkrečiam atsakovui konkreti ieškovo reikalaujama suma nėra didelė. Atsakovui įrodžius, kad pinigų suma jam nėra didelė ir grėsmė, jog gali būti neįvykdytas ieškovei galimai palankus sprendimas, neegzistuoja, teismas neturėtų taikyti atsakovo turto arešto (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1646/2013, ir kt.).
  10. Apeliantas teigia, kad jos finansinė padėtis yra gera, kaip to įrodymą atsakovas pateikė išrašus iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko. Išrašų duomenimis atsakovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio vertė – 2 692 Eur, gyvenamasis namas, kurio vidutinė rinkos vertė – 16 204 Eur, ūkinis pastatas – 1 048 Eur vertės, garažas – 1 563 Eur vertės, garažas – 1 678 Eur vertės, ūkinis pastatas – 4 011 Eur vertės, kiemo statiniai (kanalizacijos šulinys) – 180 Eur vertės, butas – 24 763 Eur. Kaip teisingai nurodė ieškovė pagal atsakovo pateiktus duomenis, jo nekilnojamojo turto vertė sudaro 52 139 Eur, tačiau ši suma yra apie keturis kartus mažesnė nei ieškiniu reikalaujama suma. Taigi, V. M. turimo nekilnojamojo turto neužtektų, kad būtų padengti ieškinio reikalavimai.
  11. Be to, vien ta aplinkybė, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamas turtas nėra pakankama gerai jo finansinei padėčiai nustatyti. Pirma, nėra aišku, ar ieškinio patenkinimo atveju nurodytas turtas būtų parduotas už tokią sumą, kuri nurodyta Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašuose. Antra, atsakovas nepateikė jokių duomenų apie jo sąskaitas esančias kredito įstaigose ir jose esantį piniginių lėšų kiekį. Trečia, atsakovas nenurodė, ar šiuo metu jis yra dirbantis ir gaunantis lėšas asmuo. Todėl atsakovo pateikti duomenys apie jo turimą nekilnojamąjį turtą savaime nepaneigia teismo išvados dėl objektyvios grėsmės būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo.
  12. Iš to, kas pasakyta, sprendžiama, kad ieškinio suma atsakovui laikytina didele ir gali objektyviai padidinti ieškovei galimai palankaus sprendimo neįvykdymo riziką. Apeliantas nepateikė teismui pakankamai duomenų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą bei patvirtintų, kad ieškinio suma, atsižvelgiant į jo turimą turtą bei pajamas, nėra didelė. Paminėti įrodymai nepaneigė prezumpcijos dėl didelės ieškinio sumos ir būtinumo užtikrinti pareikštą ieškinio reikalavimą (CPK 178 str., 314 str.).
  13. Pirmosios instancijos teismas įvertino visas ginčui reikšmingas faktines aplinkybes ir nustatė visas būtinas sąlygas, leidžiančias taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
  14. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

10Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

11Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai