Byla 2S-1202-823/2011

1Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Godos Ambrasaitės-Balynienės, kolegijos teisėjų Antano Rudzinsko ir Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininko uždarosios akcinės bendrovės „Patria Domi“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. vasario 9 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Viltekta“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo išieškant skolą iš skolininko uždarosios akcinės bendrovės „Patria Domi”.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3I.

4Ginčo esmė

5Kreditorius UAB „Viltekta“ pateikė teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydamas priteisti iš skolininko UAB „Patria Domi“ 83 400,00 Lt skolos, 3 002,40 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Pareiškimo reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti skolininko turtą reikalavimo sumai. Byloje kilęs ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. vasario 9 d. nutartimi taikydamas laikinąsias apsaugos priemones areštavo skolininko UAB „Patria Domi“ turtą, tame tarpe ir pinigines lėšas, iš viso už 86 402,40 Lt. Nurodė, kad dėl pareikšto reikalavimo pobūdžio netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu įvykdyti. Todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnį yra pagrindas areštuoti skolininko turtą 86 402,40 Lt sumai.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

9Atskiruoju skundu skolininkas UAB „Patria Domi“ prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. vasario 9 d. nutartį ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręsti iš esmės – prašymą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

101) Vadovaujantis CPK 148 straipsnio 4 dalimi, nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių turi būti nurodomi nutarties priėmimo motyvai ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas. Pirmosios instancijos teismas formaliai, tik iš kreditoriaus pozicijos įvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę. Vien piniginis reikalavimo pobūdis dar nereiškia, jog kyla reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, todėl teismo išvada prieštarauja šalių interesų pusiausvyros, teisingumo bei protingumo principams. Laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors skolininko veiksmų arba neveikimo galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nagrinėjant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taip pat yra privalomos CPK 178 straipsnio nuostatos, įpareigojančios šalis, o šiuo konkrečiu atveju kreditorių, pateikti įrodymus, pagrindžiančius teismo sprendimo neįvykdymo galimybę. Kreditorius nepateikė jokių faktinių duomenų ir įrodymų, pagrindžiančių realią grėsmę galimo teismo sprendimo įvykdymui laikinųjų apsaugos priemonių nepritaikius, todėl teismas neturėjo pagrindo tenkinti prašymą.

112) CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Interesų pusiausvyros, lygiateisiškumo, ekonomiškumo principai suponuoja išvadą, jog teisminio proceso pradžioje taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti tokios, kad iš esmės nestabdytų ir netrikdytų įmonių komercinės-ūkinės veiklos, t. y. įmonės komercinė-ūkinė veikla negali nukentėti dėl pradėtų teisminių procesų (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. kovo 20 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-206/2008). Pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. skolininko turto areštas 86 402,40 Lt sumai, nenurodant, koks turtas ir kokia seka turėtų būti areštuotas, gali sudaryti prielaidas skolininko veiklos sutrikdymui. Taip leidžiama kreditoriui piktnaudžiauti susidariusia padėtimi ir antstolio prašyti, jog būtų areštuotos atsakovo piniginės lėšos. Pirmosios instancijos teismas, nusprendęs, jog yra pagrindas ir būtinybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėjo nurodyti, jog visų pirma areštuotinas skolininko nekilnojamasis ir/ar kilnojamasis turtas, o tik jo nesant ar nepakankant – piniginės lėšos. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažeidė CPK 148 straipsnio 4 dalies 6 punktą ir 145 straipsnio 6 dalį, kadangi nenurodė, kokias operacijas skolininkui leidžiama atlikti su areštuotomis piniginėmis lėšomis. Tai iš esmės pažeidžia skolininko teises ir teisėtus interesus bei civilinio proceso principus, sudaro esmines kliūtis skolininko ūkinės-komercinės veiklos vykdymui.

123) Kadangi nutartyje nenurodyti išsamūs duomenys apie areštuojamą skolininko turtą, nuo to momento, kai Turto arešto aktų registre yra laikinai įregistruojamas turto arešto aktas, iki tol, kol kreditoriaus prašymu antstolis nesukonkretins skolininkui priklausančio turto sudėties, buvimo vietos, yra nepagrįstai suvaržomos skolininko teisės į visą jam priklausantį turtą.

13Atsiliepimu kreditorius UAB „Viltekta“ prašo teismo atskirąjį skundą atmesti ir palikti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. vasario 9 d. nutartį nepakeistą. Nurodo, kad šalis, teikdama teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, privalo nurodyti argumentus ir pateikti teismui juos patvirtinančius įrodymus, leidžiančius teismui manyti, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsiras įstatymo numatytos pasekmės (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Jokių pretenzijų dėl atliktų darbų skolininkas nėra pareiškęs, tačiau taip pat nėra atsakęs raštu į daugkartinius raginimus dar nuo 2006 m. sumokėti ženklią skolą. Susitikimų metu skolininkas išreiškė norą skolą sumokėti dalimis, tačiau grafiko nepasirašė. Vien vertinant skolos nesumokėjimo terminą yra pagrindas manyti, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Skolininkas, teigdamas, kad piniginių lėšų areštas riboja įmonės veiklą, nenurodo jokio kito turto, kurį areštavus skolininko veikla nebūtų trukdoma. Kreditoriaus žiniomis, skolininkas jokio kito turto ir neturi, išskyrus transporto priemonę, kuri areštuota pagal kitų kreditorių prašymus. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad teismo nutarties nepakankamas motyvavimas nėra absoliutus šios nutarties negaliojimo pagrindas. Šis pagrindas taikomas tik kai nutartis yra visiškai nemotyvuota. Teismas turi diskrecijos teisę spręsti, ar pateiktų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Pagal teismų praktiką, aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. gegužės 3 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-127/2005, 2006 m. vasario 9 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-105/2006), nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-397/2005, 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-782/2007). Skolininkui nepateikus duomenų apie savo finansinę padėtį ir turimą turtą teismas neturi galimybės įsitikinti atsakovo mokumu ir galimybe realiai įvykdyti kreditoriui galimai palankų teismo sprendimą.

14IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

15Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

16Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kaip įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra grėsmė, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnis). Atsiliepime į atskirąjį skundą pagrįstai pažymima, jog teismų praktikoje aplinkybė, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas preziumuojama, jei ginčas byloje yra kilęs dėl didelės pinigų sumos priteisimo, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Žr. pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-307/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-271/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-782/2007 ir kt.).

17Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, jog ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis nėra pakankamai motyvuota. Tačiau teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nepakankamai išsamūs ginčijamos teismo nutarties motyvai, ypač laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu, nėra pagrindas šiai nutarčiai panaikinti jei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas teismo buvo išspręstas teisingai. Neišsamūs motyvai reiškia CPK normų pažeidimą, tačiau toks pažeidimas turi būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju teismo nutarties kontekste (Žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2010). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog byloje kilęs ginčas dėl 86 402,40 Lt priteisimo. Ši reikalavimo suma pripažintina pakankamai didele teismų praktikoje įtvirtintai prezumpcijai taikyti. Atskirajame skunde apeliantas nenurodė argumentų ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog jam ši suma nėra didelė, t.y. nurodytos prezumpcijos nepaneigė. Esant tokioms apllinkybėms konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirajame skunde dėstomi argumentai nesudaro prielaidų šiai išvadai paneigti.

18Apelianto argumentą, jog dėl to, kad ginčijamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nenurodyti išsamūs duomenys apie areštuojamą skolininko turtą, nuo to momento, kai Turto arešto aktų registre yra laikinai įregistruojamas turto arešto aktas, iki tol, kol kreditoriaus prašymu antstolis nesukonkretins skolininkui priklausančio turto sudėties, buvimo vietos, bus nepagrįstai suvaržomos skolininko teisės į visą jam priklausantį turtą, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą. CPK 148 straipsnio 4 dalis leidžia teismui nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nenurodyti išsamių areštuojamo turto duomenų jei teismui jie nėra žinomi. Tokiu atveju surasti ir aprašyti skolininko turtą pavedama antstoliui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo 11 straipsnio 3 dalimi, jeigu per 1 mėnesį nuo turto arešto akto laikino įregistravimo dienos hipotekos skyriui nepateikiamas turto arešto akto pakeitimas ar papildomas turto arešto aktas, kuriame nurodyti visi areštuotą turtą identifikuojantys duomenys, arba papildomai pateiktuose hipotekos skyriui dokumentuose nepakanka duomenų areštuotam turtui identifikuoti, hipotekos teisėjo nutartimi laikinai įregistruotas turto arešto aktas gali būti išregistruotas iš turto arešto aktų registro. Taigi, apelianto nurodytas argumentas nepatvirtina ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo. Kita vertus, kartu su atskiruoju skundu, kaip pagrįstai nurodoma atsiliepime į jį, apeliantas taip pat nepateikė jokių duomenų apie konkretų turimą turtą, kuris galėtų būti teismo areštuojamas.

19Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones. Tačiau, nors laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumus proceso šaliai, svarbu, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų skolininko teisių daugiau nei būtina ieškiniui užtikrinti, jas taikant turi būti atsižvelgiama į proporcingumo principo reikalavimus, užtikrinama šalių teisėtų interesų pusiausvyra. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, jog pagal nusistovėjusią teismų praktiką, atsižvelgiant į siekį kuo mažiau trikdyti skolininko įmonės ūkinę komercinę veiklą, taikant laikinąsias apsaugos priemones pirmiausiai turi būti areštuojamas skolininko kilnojamasis ir/ar nekilnojamasis turtas, o tik jo nesant ar esant nepakankamai – piniginės lėšos. Prireikus areštuoti skolininko pinigines lėšas, skolininkui leistina iš areštuotų lėšų mokėti darbo užmokestį darbuotojams ir kitas su darbo teisiniais santykiais susijusias išmokas, taip pat privalomuosius mokėjimus į valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetus. Kadangi ginčijama nutartimi pirmosios instancijos teismas areštuotino skolininko turto eiliškumo ir leistinų atlikti su areštuotomis piniginėmis lėšomis operacijų nenustatė, ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis keistina, nurodant, kad kreditoriaus UAB „Viltekta“ reikalavimams užtikrinti pirmiausiai areštuotini skolininko UAB „Patria Domi„ kilnojamieji ir/ar nekilnojamieji daiktai, o tik šių daiktų nesant ar esant nepakankamai kreditoriaus reikalavimams užtikrinti – skolininko piniginės lėšos, paliekant teisę iš areštuotų lėšų darbo užmokestį darbuotojams, kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, privalomuosius mokesčius į valstybės, savivaldybės bei socialinio draudimo biudžetus ir atsiskaityti su kreditoriumi pagal šioje byloje pareikštą reikalavimą.

20Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 4 punktu, 339 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

21Pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. vasario 9 d. nutarties dalį, kuria nustatyta taikomų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis, ir ją išdėstyti taip:

22„Areštuoti skolininko UAB „Patria Domi“, įm. k. 123918666, buveinė Šv. Ignoto g. 5, Vilnius, nekilnojamuosius ir/ar kilnojamuosius daiktus, esančius pas skolininką ar trečiuosius asmenis, 86402,40 Lt (aštuoniasdešimt šešių tūkstančių keturių šimtų dviejų litų keturiasdešimties centų) sumai. Areštuotais daiktais uždrausti disponuoti, palikti teisę šiuos daiktus valdyti ir jais naudotis.

23Nekilnojamųjų ir/ar kilnojamųjų daiktų nesant ar esant nepakankamai kreditoriaus reikalavimui užtikrinti, areštuoti skolininko pinigines lėšas, esančias bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, priklausančias skolininkui ir esančias pas jį ar trečiuosius asmenis, neviršijant 86402,40 Lt (aštuoniasdešimt šešių tūkstančių keturių šimtų dviejų litų keturiasdešimties centų) sumos, paliekant teisę iš areštuotų lėšų mokėti darbo užmokestį darbuotojams, kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, privalomuosius mokesčius į valstybės, savivaldybės bei socialinio draudimo biudžetus ir atsiskaityti su kreditoriumi pagal šioje byloje pareikštą reikalavimą.“

24Nutarties nuorašą išsiųsti Turto areštų registro tvarkytojui - Centrinei hipotekos įstaigai.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,... 3. I.... 4. Ginčo esmė... 5. Kreditorius UAB „Viltekta“ pateikė teismui pareiškimą dėl teismo... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. vasario 9 d. nutartimi taikydamas... 8. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 9. Atskiruoju skundu skolininkas UAB „Patria Domi“ prašo teismo panaikinti... 10. 1) Vadovaujantis CPK 148 straipsnio 4 dalimi, nutartyje dėl laikinųjų... 11. 2) CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės... 12. 3) Kadangi nutartyje nenurodyti išsamūs duomenys apie areštuojamą... 13. Atsiliepimu kreditorius UAB „Viltekta“ prašo teismo atskirąjį skundą... 14. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 15. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.... 16. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria... 17. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, jog... 18. Apelianto argumentą, jog dėl to, kad ginčijamoje pirmosios instancijos... 19. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija... 20. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi CPK 336 straipsniu,... 21. Pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. vasario 9 d. nutarties... 22. „Areštuoti skolininko UAB „Patria Domi“, įm. k. 123918666, buveinė... 23. Nekilnojamųjų ir/ar kilnojamųjų daiktų nesant ar esant nepakankamai... 24. Nutarties nuorašą išsiųsti Turto areštų registro tvarkytojui - Centrinei...