Byla 2-853-241/2018
Dėl L. G. įmonės bankroto bylos iškėlimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Alvydo Poškaus,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bankrutuojančios L. G. įmonės buvusios vadovės ir savininkės L. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 13 d. nutarties, kuria patenkintas bankrutuojančios L. G. įmonės bankroto administratoriaus L. T. prašymas dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo civilinėje byloje Nr. B2-414-459/2018 pagal uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos skuba“ pareiškimą dėl L. G. įmonės bankroto bylos iškėlimo.

3Teismas

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 10 d. nutartimi L. G. įmonei iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas L. T., nustatytas 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminas, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus. Nutartis įsiteisėjo 2017 m. lapkričio 30 d.
  2. 2018 m. vasario 1 d. bankroto administratorius pateikė teismui prašymą dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo, kuriuo prašė patvirtinti bankrutuojančios L. G. įmonės kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus, kurių bendra suma yra 42 692,68 Eur. Nurodė, kad ne visi įmonės dokumentai yra perduoti, todėl neįmanoma apskaičiuoti darbo užmokestį ir kitas priklausančias išmokas buvusiems darbuotojams, tiksliai nustatyti įmonės kreditorių sąrašą.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. vasario 13 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančios L. G. įmonės kreditorių ir jų 42 692,68 Eur dydžio finansinių reikalavimų sąrašą.
  2. Teismas nurodė, kad pateikta tvirtinti kreditorių finansinių reikalavimų suma yra detalizuota, reikalavimai pripažinti administratoriaus, todėl tvirtintini.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Atskirajame skunde bankrutuojančios L. G. įmonės buvusi vadovė ir savininkė L. G. prašo Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartį pakeisti arba panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismo patvirtinti finansiniai reikalavimai neatitinka realaus įmonės įsiskolinimo dydžio kreditoriams. Bankrutuojanti L. G. įmonė skolinga: A. N. firmai „Miškuva“ – 9 988,25 Eur; N. M. personalinei įmonei „Bochakolita“ – 492,70 Eur; UAB „Reikalavimas LT“ – 889,00 Eur; L. B. – 9 918,57 Eur; UAB „Klaipėdos skuba“ – 3 039,96 Eur.
    2. 2017 m. vasario 15 d. Šilutės rajono apylinkės teismas priėmė sprendimą L. B. priteisti solidariai iš UAB „Žemukas“ ir L. G. įmonės 2 940,00 Eur negautų pajamų ir po 490,00 Eur per mėnesį negautų pajamų nuo 2016 m. birželio 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Antstolis K. K. vykdo skolų išieškojimą iš UAB „Žemukas“. Pagal vykdomųjų bylų duomenis, UAB „Žemukas“ yra skolinga L. B. iš viso 9 918,57 Eur. Taigi esant solidariai skolai, L. B. finansinis reikalavimas L. G. įmonei negali būti didesnis nei UAB „Žemukas“ skola.
    3. UAB „Reikalavimas LT“ skola atsirado 2017 m. birželio 27 d., o 2017 m. rugpjūčio 9 d. buvo sumokėta 200 Eur, todėl skolos likutis yra 889,00 Eur.
  2. Bankroto administratorius L.T. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo L. G. įmonės buvusios vadovės ir savininkės L. G. skundo netenkinti ir jai skirti baudą už bylos vilkinimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas teisėtai patvirtino įmonės kreditorių reikalavimus, o įmonės savininkė L. G. tik specialiai vilkina bankroto bylą teikdama nepagrįstus skundus.
    2. Įmonės savininkė iki šiol bankroto administratoriui neperdavė įmonei priklausančio turto bei visų įmonės buhalterinių dokumentų.
    3. Bankroto administratorius L. G. įmonės bankroto byloje pateikė visų kreditorių finansinius reikalavimus pagrindžiančius dokumentus. L. G. turėjo galimybę susipažinti su pateiktais dokumentais ir tik tuomet teikti atskirąjį skundą.

5Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria patvirtinti kreditorių reikalavimai L. G. įmonės bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.

6Dėl skundžiamos nutarties (ne)pagrįstumo

  1. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 21 straipsnio 1 dalis numato, kad teisme iškėlus įmonės bankroto bylą, bankrutuojančios įmonės kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį perduoti bankroto administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikti juos pagrindžiančius dokumentus. Teismas, priimdamas nutartį iškelti bankroto bylą, nustato ne ilgesnį kaip 45 dienų laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punktas). Bankroto administratorius kreditorių pareikštus reikalavimus, patikrinęs jų pagrįstumą pagal įmonės apskaitos dokumentus, pateikia teismui tvirtinti arba ginčija kaip nepagrįstus (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 10 punktas).
  2. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi patvirtino bankrutuojančios L. G. įmonės kreditorių reikalavimų sąrašą: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus – 3 592,16 Eur; Valstybinės mokesčių inspekcijos – 5 675,93 Eur; UAB „Virenda“ – 304,12 Eur; A. N. firmos „Miškuva“ – 11 801,65 Eur; N. M. personalinės įmonės „Bochakolita“ – 560,94 Eur; UAB „Makveža“ – 281,02 Eur; UAB „Reikalavimas.lt“ – 1 446,11 Eur; G. J. – 3 544,63 Eur; L. B. – 11 746,72 Eur; UAB „Klaipėdos skuba“ – 3 564,96 Eur; Antstolio K. K. – 174,44 Eur. Teismas iš esmės konstatavo, kad bankroto administratorius neginčija pareikštų reikalavimų, taip pat pažymėjo, jog reikalavimų suma yra detalizuota.
  3. Atskirajame skunde apeliantė nesutinka su penkių teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų dydžiu (A. N. firmos „Miškuva“, N. M. personalinės įmonės „Bochakolita“, UAB „Reikalavimas LT“, L. B. ir UAB „Klaipėdos skuba“). Jos teigimu, su nurodytais kreditoriais yra iš dalies atsiskaityta, todėl teismas nepagrįstai patvirtino bankroto administratoriaus pateiktą kreditorių sąrašą. Apeliantė pateikė įrodymus (vykdomųjų bylų išrašus, antstolio pažymas ir kt.), kuriais grindžia ginčo kreditorių reikalavimų dydį.
  4. Pažymėtina, kad teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009). Nepriklausomai nuo to, kokia yra teismui pateikiama administratoriaus pozicija dėl tvirtintinų kreditorių sąrašo, kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumą dar kartą tikrina teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011).
  5. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditoriaus reikalavimui nesant patvirtintam įsiteisėjusiu teismo sprendimu, bankroto byloje pareikštas kreditoriaus reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jei skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų reiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje. Tokio kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialųjį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011).
  6. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje visiškai netyrė ir nevertino bankrutuojančios L. G. įmonės kreditorių reikalavimų pagrįstumo. Vien tai, kad bankroto administratorius neginčija kreditorių reikalavimų, neatleidžia teismo nuo pareigos savo ruožtu tinkamai įvertinti jų pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismo argumentai, kad bankroto administratorius pateikė reikalavimus detalizuotai, teisiškai nereikšmingi nesant šių reikalavimų pagrįstumą pagrindžiančių įrodymų analizės ir vertinimo.
  7. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kreditoriaus L. B. finansinis reikalavimas yra atsiradęs Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 26 d. sprendimo pagrindu, kuriuo solidariai iš UAB „Žemukas“ ir L. G. įmonės priteista 2 940,00 Eur negautų pajamų ir po 490,00 Eur per mėnesį negautų pajamų nuo 2016 m. birželio 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat po 648,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Bankroto administratorius pirmosios instancijos teismui pateikė kreditoriaus L. B. reikalavimų suvestinę, kurioje nurodyta, kad bankrutuojančios įmonės įsiskolinimas šiam kreditoriui sudaro 11 746,72 Eur, taip pat antstolio patvarkymus dėl vykdomųjų dokumentų persiuntimo. Iš antstolio 2017 m. gruodžio 15 d. patvarkymų matyti, kad iš skolininkės L. G. įmonės vykdomo piniginio išieškojimo dydis L. B. yra 9 834,13 Eur. Taigi esant akivaizdiems prieštaravimams tarp bankroto administratoriaus prašomo patvirtinti kreditoriaus finansinio reikalavimo dydžio ir jį įrodančių duomenų, pirmosios instancijos teismas nesiėmė jokių priemonių jiems pašalinti, juolab L. B. priteistos sumos (reikalavimo) dalį sudaro kintantys mokėjimai, kuriems nustatyti reikalinga atlikti (patikrinti administratoriaus pateiktus) paskaičiavimus.
  8. Bankroto administratorius į bylą pateikė duomenis, kuriais grindė ir kitų bankrutuojančios L. G. įmonės kreditorių reikalavimus (prievolių ataskaitas, sąskaitas, lėšų pervedimo nurodymus, kt.). Pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje apie šiuos duomenis nepasisakyta, t. y. nebuvo vertinama ar bankroto administratoriaus pateikti finansiniai reikalavimai atitinka juos pagrindžiančius duomenis, ar jų pakanka nustatyti reikalavimų faktinį dydį, nepaisant to, kad dalis kreditorių reikalavimų nėra patvirtinti įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apeliantės nurodytais argumentais, kad dalis kreditorių reikalavimų galėjo būti mažesni negu skundžiama nutartimi patvirtino pirmosios instancijos teismas.
  9. Apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui nėra absoliuti. Apeliacinės instancijos teismas privalo ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės ir fakto klaidas, o bylą gali grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik išimtiniais, įstatyme (CPK 327 straipsnyje) nustatytais atvejais. Vienas tokių atvejų įtvirtintas CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte – jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.
  10. Dėl šioje nutartyje paminėtų aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės netyrė byloje esančių įrodymų, dėl to galėjo būti neteisingai išspręstas ginčas ir liko neatskleista bylos esmė. Neištyrus visų duomenų, kuriais grindžiami apeliantės ginčijami kreditorių reikalavimai, šių aplinkybių aiškinimasis ir vertinimas apeliacinės instancijos teisme reikštų bylos nagrinėjimą iš naujo, be to būtų apribota byloje dalyvaujančių asmenų teisė į apeliaciją, todėl byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
  11. Nagrinėdamas bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas turi pareikalauti (išklausyti) kreditorių, kurių reikalavimus ginčija apeliantė, pozicijos dėl reikalavimų pagrįstumo, taip pat išspręsti ir apeliantės su atskiruoju skundu bei 2018 m. balandžio 17 d. prašymu apeliacinės instancijos teismui pateiktų naujų įrodymų priėmimo klausimą, o juos nusprendęs priimti – atlikti šių įrodymų analizę ir vertinimą finansinių reikalavimų pagrįstumo aspektu.

7Dėl baudos paskyrimo

  1. Bankroto administratorius prašo skirti maksimalaus dydžio baudą apeliantei už bylos vilkinimą.
  2. Pagal CPK 95 straipsnio nuostatas baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 proc. iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.
  3. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Apeliantės atskirojo skundo pateikimas šioje byloje kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis nagrinėjamu atveju nevertintinas, kadangi apeliantės kreipimasis į teismą su atskiruoju skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo nutarties, kuria patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai, savaime nėra laikomas bylos vilkinimu, o yra teisės kreiptis į teismą realizavimas, be to apeliantės skundas iš esmės laikytinas pagrįstu. Atsižvelgdamas į tai, bankroto administratoriaus prašymas skirti apeliantei baudą netenkintinas (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

8Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

9Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 13 d. nutarties dalį, kuria patvirtinti bankrutuojančios L. G. įmonės kreditorių A. N. firmos „Miškuva“, N. M. personalinės įmonės „Bochakolita“, UAB „Reikalavimas LT“, L. B. ir UAB „Klaipėdos skuba“ finansiniai reikalavimai, panaikinti ir šių kreditorių reikalavimų bankrutuojančiai L. G. įmonei tvirtinimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

10Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai