Byla 2A-201-154/2010

2Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

3kolegijos pirmininkės Danutės Matiukienės, kolegijos teisėjų: Jolantos Badaugienės, Laisvės Aleknavičienės, sekretoriaujant Ingai Sidorenkienei, dalyvaujant LR Generalinio prokuroro, siekiančio apginti viešąjį interesą, įgaliotai atstovei prokurorei Ritai Dabužinskienei, pareiškėjos L. K. atstovei advokatei Laimai Markevičienei, suinteresuoto asmens M. J. įgaliotam atstovui advokatui Gintarui Žičkui,

4viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. A2-222-459/2009, kurioje pagal LR Generalinio prokuroro, siekiančio apginti viešąjį interesą, prašymą buvo atnaujintas procesas civilinėje byloje Nr. 2-113-291/2007 pagal pareiškėjos L. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims: Šiaulių rajono savivaldybei, Šiaulių apskrities viršininko administracijai, VĮ Registrų centrui ir M. J. dėl nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

5Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

7Šiaulių rajono apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla Nr. 2-113-291-2007 pagal pareiškėjos L. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims: Šiaulių rajono savivaldybei, VĮ Registrų centro Šiaulių filialui ir Šiaulių apskrities viršininko administracijai dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

8Šiaulių rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 8 d. sprendimu pareiškėjos L. K. pareiškimas buvo atmestas. Šiaulių apygardos teismas 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Šiaulių rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 8 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą, pripažindamas, kad pareiškėja L. K. įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus: pastatą – sandėlį ir kitą statinį, tualetą, esančius ( - ).

9LR Generalinis prokuroras, gindamas viešą interesą, kreipėsi į Šiaulių rajono apylinkės teismą 2008 m. sausio 16 d. pareiškimu, kuriuo prašė atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-113-291-2007, panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2007m. rugsėjo 27 d. sprendimą ir pareiškėjos L. K. pareiškimą atmesti.

10Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 23 d. nutartimi procesas išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-113-291-2007 buvo atnaujintas.

11Šiaulių rajono apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 2 d. sprendimu pripažino, kad 2007 m. rugsėjo 27 d. Šiaulių apygardos teismo sprendimas netenka teisinės galios. Priėmė naują sprendimą ir pareiškėjos L. K. pareiškimą dėl nuosavybės teisių į nekilnojamuosius daiktus įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo atmetė. Priteisė iš pareiškėjos L. K. valstybei 198 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

12Teismas nurodė, kad įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus (LR CK 4.69 str. 3 d.). Nustatė, kad sandėlys, kurio unikalus Nr. ( - )., ir tualetas, kurio unikalus Nr. ( - )., esantys ( - ), buvo pastatyti buvusio Ginkūnų tarybinio daržininkystės ūkio darbininkų iš ūkiui priklausiusių statybinių medžiagų ir naudojami Ginkūnų tarybinio daržininkystės ūkio darbuotojų poreikiams tenkinti, todėl konstatavo, jog šis turtas niekuomet nebuvo bešeimininkis ir negali būti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį objektas. Pažymėjo, jog ginčo pastatai buvo sukurti valstybės lėšomis. Taip pat nurodė, kad pareiškėja L. K. nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ji sąžiningai įgijo ir valdė daiktą kaip nuosavą, nemanydama, kad daikto savininkas yra kažkas kitas, t.y., kad valdė daiktą teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai ne mažiau kaip dešimt metų, todėl pripažino, jog nėra požymių, numatytų LR CK 4.68 - 4.71straipsniuose.

13Apeliaciniu skundu pareiškėja L. K. prašo panaikinti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimą.

14Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

151.Pirmosios instancijos teismas, atnaujindamas procesą pagal LR CPK 366 str. l d. 9 p., nepasisakė dėl pirmosios instancijos teismo sprendime padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos ir kvestionavo apeliacinės instancijos teismo sprendimą, kas nepaklūsta jokiai teisinei logikai ir iškreipia teismo, jo sprendimo kontrolės ir teisingumo sampratą (LR CPK 366 str. l d. 9 p., 367 str. 3d.).

162. Pirmos instancijos teismas neatskleidė teisės normos taikymo klaidos, padarytos, priimant 2007-09-27 Šiaulių apygardos teismo sprendimą, pakartotinai įvertino surinktus ir ankstesniame sprendime aptartus įrodymus ir faktines aplinkybes.

17Teismas priėmė sprendimą atnaujinti procesą pasiremdamas prielaidomis, nenurodydamas, kokios konkrečiai nustatytos aplinkybės sudarė pagrindą teismui manyti, kad turtas niekuomet nebuvo bešeimininkis, o statiniai priklausė valstybinei įmonei, taip pat išsamiai nesiaiškinta, ar valstybė neprarado turto.

183. Nurodo, kad teismas, nepaisydamas atnaujinimo pagrindo ir ribų, tyrė analizavo ir iš naujo sprendė dėl termino, kuriuo pareiškėja naudojosi nekilnojamaisiais daiktais - pastatu –sandėliu (unikalus Nr. ( - ).) ir kiemo statiniu – tualetu (unikalus Nr. ( - ).), esančiais ( - )., bei dėl paties valdymo fakto, todėl aiškinosi aplinkybes, dėl kurių nebuvo atnaujintas procesas ir tuo pažeidė LR CPK 370 str. 4 d. reikalavimą.

19Teismas nevisapusiškai bei neobjektyviai ištyrė byloje esančius įrodymus, dėl ko netinkamai aiškino ir taikė LR CK 4.68 str., nes, nustatydamas pareiškėjos statinių valdymo terminą, nepagrįstai sutapatino pareiškėjos gyvenamosios vietos deklaravimo faktą su jos faktine gyvenamąja vieta, rėmėsi vien byloje surinktomis deklaravimo pažymomis ir išimtinai liudytojos O. D. parodymais. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjos valdymo fakto, netinkamai vertino įrodymus, nes rėmėsi liudytojų Z. K., V. K., P. G. parodymais, nors pastarosios ne tik niekada negyveno adresu ( - )., bet ir duodamos parodymus neapibrėžė laikotarpio. Teismas aplinkybes, susijusias su pareiškėjos nekilnojamųjų daiktų naudojimosi ir valdymo faktu, nepagrįstai vertino kaip daikto naudojimą ir valdymą bendromis namo gyventojų pastangomis ir lėšomis, tačiau išskirtinio indėlio, valdymo kaip savo- neįžvelgė.

204. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nusprendė, jog bylos ginčo turtas negali būti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį įgijimo objektu, todėl netinkamai taikė LR CK 4.69 str. 3 d. Byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad valstybė būtų turėjusi interesą valdyti nekilnojamuosius daiktus, nebuvo pareikšti reikalavimai į juos.

215. Nurodo, kad teismas nepasisakė dėl viešojo intereso, sudarančio pagrindą LR Generalinio prokuroro teisę kreiptis dėl proceso atnaujinimo. Taip ir liko neaišku, kokie interesai reikalavimu teismui buvo ginami.

22Atsiliepimu į apeliacinį skundą LR Generalinis prokuroras, siekiantis apginti viešąjį interesą, prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

23Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

241. Nurodo, kad proceso atnaujinimą, kaip pakartotinio (de novo) bylos peržiūrėjimo procedūrą ir specialią teismo sprendimo (nutarties) kontrolės formą apibūdina LR CPK 367 str. nuostatos, kurios teigia, kad šio proceso tvarka bylą pakartotinai nagrinėja ir sprendimą ar nutartį tikrina ne aukštesnės instancijos teismas (apeliacinės instancijos teismas, kasacinis teismas), o tas pats bylą išnagrinėjęs ir sprendimą (nutartį) priėmęs teismas, tačiau naujos sudėties.

252. Nurodo, kad iš civilinės bylos Nr. A2-222-459-2009 medžiagos matyti, jog teismas analizavo prašymo dėl proceso atnaujinimo turinį, tyrė ir vertino su tuo susijusius įrodymus bei sprendė, ar pareiškėjo nurodytas pagrindas atnaujinti procesą iš tiesų egzistuoja. Tai akivaizdu iš Šiaulių rajono apylinkės teismo nutarties, priimtos 2009 m. kovo 23 d. Todėl apeliantės argumentai, kad teismas, atnaujindamas procesą, rėmėsi prielaidomis, o ne faktinėmis aplinkybėmis, yra visiškai nepagrįsti.

263. Nurodo, kad Šiaulių rajono apylinkės teismas atnaujino procesą civilinėje byloje LR CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu, t.y. dėl padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos, tačiau teismas neapsiribojo šiuo atveju vien tik LR CK 4.69 str. 3 d. normos taikymu, nes neatmetė kitų prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytų teisės normų- LR CK 4.68 str. 1 d., LR CPK 270 str. 4 d. 3 p. taikymo, bet, priešingai, nurodė, kad liko detaliai nepasisakyta dėl valdymo termino trukmės, neaptartas L. K. paskutinių dešimties metų periodo gyvenamosios vietos kitu adresu klausimas, bei kiti svarbūs klausimai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tyrė, analizavo ir iš naujo sprendė dėl termino, kuriuo L. K. naudojosi ginčo nekilnojamaisiais daiktais, bei dėl paties valdymo fakto.

274.Nurodo, kad kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo, gindamas viešąjį interesą, generalinis prokuroras gali visais atvejais, nustatęs tokį teisės aktų pažeidimą, t. y. turėdamas pakankamai duomenų, leidžiančių padaryti tokią išvadą, ir kurio pobūdis, generalinio prokuroro nuomone, turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti.

28Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Šiaulių rajono savivaldybė nurodo, jog Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 12 d. sprendimas yra pagrįstas ir byloje pateikti įrodymai įvertinti tinkamai.

29Bylą nagrinėjant teismo posėdyje apeliacine tvarka, apeliantės L. K. atstovė advokatė L. Markevičienė ir suinteresuoto asmens M. J. įgaliotas atstovas advokatas Gintaras Žičkus prašė apeliacinį skundą patenkinti.

30LR Generalinio prokuroro, siekiančio apginti viešąjį interesą, įgaliota atstovė prokurorė Rita Dabužinskienė prašė apeliacinį skundą atmesti.

31Suinteresuotų asmenų: Šiaulių rajono savivaldybės, Šiaulių apskrities viršininko administracijos ir VĮ „Registrų centras“ atstovai posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimą jiems pranešta.

32Apeliacinis skundas atmestinas.

33Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).

34Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).

35Bylos esmė

36Šiaulių apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 8 d. sprendimo civilinėje byloje dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo ir 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimu panaikino Šiaulių rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 8 d. sprendimą, kuriuo L. K. prašymas buvo atmestas, bei priėmė naują sprendimą, kuriuo pripažino, kad L. K. įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą: pastatą-sandėlį, kurio unikalus Nr. ( - )., ir kitą statinį – tualetą, kurio unikalus Nr. ( - )., esančius ( - )..

372008 m. sausio 16 d. buvo gautas LR Generalinio prokuroro pareiškimas, kuriuo, gindamas viešąjį interesą, prašė atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje pagal L. K. pareiškimą dėl nuosavybės teisių į nekilnojamuosius daiktus - pastatą-sandėlį, unikalus Nr. ( - )., ir kiemo statinį – tualetą, unikalus Nr. ( - )., esančius ( - )., pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo ir, išnagrinėjus bylą, panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimą, o pareiškėjos L. K. pareiškimą atmesti. Procesą prašoma atnaujinti LR CPK 366 str. 1d. 9 punkto pagrindu, t.y. dėl aiškių materialinės ir procesinės teisės normų taikymo klaidų (t.1, b.l. 2-8).

38Šiaulių rajono apylinkės teismas 2009 m. kovo 23 d. nutartimi atnaujino procesą dėl padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos civilinėje byloje pagal L. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims: Šiaulių rajono savivaldybei, Šiaulių apskrities viršininko administracijai ir VĮ Registrų centrui dėl nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, bei paskyrė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Paaiškėjus, kad ginčo pastatai (sandėlis, unikalus Nr. ( - )., ir tualetas, unikalus Nr. ( - ).) 2007-10-12 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise priklauso M. J., pastarasis byloje patrauktas suinteresuotu asmeniu (t.2, b.l. 110).

39Šiaulių rajono apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 2 d. sprendimu pripažino netekusiu galios Šiaulių apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą, kuriuo atmetė L. K. prašymą dėl nuosavybės teisių į nekilnojamuosius daiktus - pastatą-sandėlį, unikalus Nr. ( - )., ir kiemo statinį – tualetą, unikalus Nr. ( - )., esančius ( - )., pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo (t.2, b.l. 193-198).

40Apeliaciniame skunde keliami klausimai dėl proceso atnaujinimo teisėtumo ir pagrįstumo, dėl bylos nagrinėjimo ribų atnaujinus procesą, materialinės ir procesinės teisės normų taikymo bei įrodymų vertinimo.

41Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi L. K. apeliacinį skundą, konstatuoja, kad Šiaulių rajono apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 2 d. sprendimas yra teisingas, pagrįstas byloje surinktų įrodymų visuma, aiškiai motyvuotas, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais jo naikinti nėra pagrindo.

43Dėl proceso atnaujinimo

44Apeliantė nurodė, kad atnaujindamas procesą pirmos instancijos teismas pažeidė proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas, nes sprendime nepasisakė dėl pirmos instancijos teismo sprendime padarytos aiškios teisės taikymo klaidos, neatskleidė teisės taikymo klaidos, padarytos priimant Šiaulių apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimą, nepasisakė dėl viešo intereso gynimo, neatsižvelgė į teisminę praktiką siekiant užtikrinti teisinį apibrėžtumą ir kvestionavo aukštesnės instancijos teismo sprendimą.

45Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą išaiškino, kad proceso atnaujinimo instituto taikymas pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, tačiau pažymėjo, jog procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių byloje priimti teismų sprendimai gali būti neteisėti. Nurodė, kad proceso atnaujinimo tikslas – išvengti galimo neteisėto teismo sprendimo teisinių padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privačių asmenų, bet ir viešąjį interesą, kai to negalima padaryti instancine tvarka, kad procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, jog dėl aplinkybių, kurias pareiškėjas (šiuo atveju Generalinis prokuroras) nurodė kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimtas sprendimas gali būti neteisėtas ir nepagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-30 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-267/2010; 2010-04-27 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-191/2010 ir kt.).

46LR CPK 365 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prašymus dėl proceso atnaujinimo, siekiant apginti viešąjį interesą, CPK XVIII skyriuje nustatyta tvarka gali paduoti Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, o LR CPK 366 str. 1 dalies 9 punkte nurodyta, kad prašymą atnaujinti procesą dėl teismo padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos Generalinis prokuroras gali paduoti ir dėl teismo sprendimų (nutarčių), kurie buvo peržiūrėti apeliacine tvarka.

47Šios Generaliniam prokurorui įstatymo suteiktos teisės, kuriai gali būti suteikta ir pareigos prasmė, viena iš būtinų įgyvendinimo sąlygų yra tai, kad prašymu atnaujinti procesą turi būti siekiama apginti viešąjį interesą.

48Nors apeliantė L. K. teigia, jog nagrinėjamoje byloje atnaujinant procesą nebuvo ginamas viešasis interesas, kad pirmos instancijos teismas sprendime nekonstatavo viešojo intereso buvimo, tačiau Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje pateikto prašymo dėl proceso atnaujinimo dalyką ir pagrindą, taip pat įvertinusi visą bylos medžiagą, LR Konstitucijoje ir Prokuratūros įstatyme įtvirtintą prokuroro pareigą vykdyti teisingumą ir ginti valstybės turtinius interesus, įvertinusi atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje viešasis interesas yra ir Generalinis prokuroras šiuo aspektu turėjo teisę paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo. Nors teismas ginčijamame sprendime atskirai nedetalizavo viešojo intereso buvimo, tačiau iš to, kad prokuroras, atnaujindamas procesą byloje siekia apsaugoti valstybės lėšomis sukurtą ir jai priklausantį turtą nuo neteisėto jo pasisavinimo, jau akivaizdu, kad byloje yra ginamas viešasis interesas.

49Kitas ne mažiau svarbus proceso atnaujinimo aspektas yra tai, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, jog procesas gali būti atnaujinamas, jeigu teismo sprendime (nutartyje) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad įstatyme neatskleidžiama, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški, ši sąvoka yra vertinamoji. Dėl to, ar teismo sprendime (nutartyje) padaryta teisės normos taikymo klaida yra aiški ir ar tai yra proceso atnaujinimo pagrindas, sprendžia prašymą atnaujinti procesą nagrinėjantis teismas (CPK 370 straipsnio 3 dalis). Pagrindas atnaujinti procesą gali būti aiški teisės normos taikymo klaida, teismo padaryta taikant tiek proceso, tiek materialiosios teisės normas. Aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas arba jos netinkamas taikymas. Teisės normos taikymo klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą ir nepagrįstą bei yra pagrindas tą sprendimą (nutartį) pakeisti ar panaikinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-27 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-191-2010, 2009-02-05 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-34-2009; 2007-10-15 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-392-2007 ir kt.).

50Nagrinėjamoje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras kaip pagrindą atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą nurodė tai, kad Šiaulių apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendime yra padaryta aiškių ir esminių materialinės ir procesinės teisės normų taikymo klaidų:

51- kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog L. K. nekilnojamąjį turtą (sandėlį ir tualetą) valdė sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą ne mažiau kaip 10 metų, kas pažeidžia LR CK 4.68 str. 1 d. reikalavimą;

52- kad nekilnojamasis turtas (sandėlis ir tualetas) yra sukurtas (pastatytas) valstybės lėšomis, yra valstybės turtas, todėl vadovaujantis LR CK 4.69 str. 3 dalimi, negalėjo būti pripažintas įgytu įgyjamąja senatimi;

53- kad panaikindamas Šiaulių rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 8 d. sprendimą ir priimdamas kardinaliai priešingą sprendimą, Šiaulių apygardos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nesilaikė tikimybių pusiausvyros principo, nepasisakė ir nevertino dalies byloje esančių įrodymų, tuo pažeisdamas LR CPK 270 str. 4 d. 3 punkto reikalavimus.

54Generalinio prokuroro nurodytos LR CK 4.68 str. 1 dalies bei LR CPK 4.69 str. 3 dalies nuostatos yra imperatyvios ir jų pažeidimas daro sprendimą neteisėtu, taip pat teisėtu negali būti laikomas sprendimas, priimtas pažeidžiant LR CPK 270 str. 4 d. 3 punkto reikalavimus, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad procesas buvo atnaujintas pagrįstai dėl esminių materialinės ir procesinės teisės normų taikymo klaidų.

55Kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kad pirmos instancijos teismas neturėjo teisės peržiūrėti aukštesnės instancijos teismo sprendimo teisėtumo.

56Kaip jau buvo minėta, LR CPK 366 str. 1 dalies 9 punkte nurodyta, kad prašymą atnaujinti procesą dėl teismo padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos Generalinis prokuroras gali paduoti ir dėl teismo sprendimų (nutarčių), kurie buvo peržiūrėti apeliacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas teismų praktiką taikant įstatymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose civilinėse bylose (Teismų praktika, 2007 m. Nr. 26) yra nurodęs, kad proceso atnaujinimas yra galimas tik užbaigtose įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi) civilinėse bylose. Sprendimas įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, o apeliacinės instancijos teismui pasinaudojus LR CPK 326 str. 1 d. 1, 2, 3 ir 5 punktuose nustatytomis teisėmis ir priėmus atitinkamą procesinį sprendimą, byla laikoma baigta nuo sprendimo (nutarties) priėmimo. Todėl proceso atnaujinimo klausimą ir civilinę bylą po proceso atnaujinimo pagrįstai nagrinėjo ir atitinkamą sprendimą priėmė Šiaulių rajono apylinkės teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. LR CPK 371 str. 3 dalyje nustatyta, kad teismui priėmus naują sprendimą (nutartį), ankstesni teismų sprendimai (nutartys) netenka teisinės galios. Minėtame Lietuvos Aukščiausiojo Teismo „Apibendrinime“ yra nurodyta, kad teismas, priėmęs naują sprendimą ar nutartį atnaujintoje byloje, jo rezoliucinėje dalyje neturi nurodyti, kad be pirmos instancijos teismo sprendimo ar nutarties, naikinami ir apeliacinės instancijos teismo procesiniai sprendimai, nes minėti sprendimai netenka galios įstatymo (LR CPK 371 str. 3 d.) pagrindu. Apie netekusius galios ankstesnius teismo sprendimus (nutartis) teismas turi pažymėti motyvuojamoje sprendimo dalyje, tačiau teisėjų kolegija mano, kad tai, jog pirmos instancijos teismo 2009 m. gruodžio 2 d. sprendimo ne tik motyvuojamojoje, bet ir rezoliucinėje dalyje buvo nurodyta, jog Šiaulių apygardos teismo 2007-09-27 sprendimas netenka galios, ir sprendimo motyvuojamojoje dalyje nebuvo nurodyta dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2007-06-08 sprendimo, yra formalus proceso pažeidimas, minėti sprendimai netenka galios pagal įstatymą, todėl iš esmės teisingo ginčijamo sprendimo dėl to naikinti nėra pagrindo (LR CPK 328 str.).

57Dėl bylos nagrinėjimo ribų

58Apeliantė teigia, kad atnaujinęs procesą teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas, kurias apibrėžė proceso atnaujinimo pagrindai, t.y. pažeidė LR CPK 370 str. 4 dalies nuostatas.

59Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantės argumentais.

60Priešingai nei teigia apeliantė, Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 23 d. nutartyje, kuria buvo atnaujintas procesas LR CPK 366 str. 1d. 9 punkto pagrindu, konstatuota, kad procesas atnaujinamas dėl galimo neteisingo LR CPK 4.69 str. 3 dalies nuostatų taikymo, t.y., kad valstybei priklausantis turtas negali būti įgytas pagal įgyjamąją senatį, o taip pat, kad Šiaulių apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendime „liko detaliai nepasisakyta dėl valdymo termino trukmės, neaptarus L. K. paskutinių dešimties metų periodo gyvenamosios vietos deklaravimo kitu adresu klausimais, bei kiti svarbūs įrodymai“, kas suponuoja nuostatą, kad procesas taip pat atnaujinamas dėl galimo LR CPK LR CK 4.68 str. 1 dalies ir LR CPK 270 str. 4 d. 3 p. pažeidimų, kaip ir buvo nurodyta Generalinio prokuroro pareiškime atnaujinti procesą. Be to, teismo posėdžiuose nagrinėjant pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, taip pat buvo analizuojamos visos trys prokuroro nurodytos galimos teisės normų taikymo klaidos.

61Tai, kad nutartyje atnaujinti procesą pirmos instancijos teismas vadovavosi atitinkamomis „prielaidomis“ dėl galimų teisės normų taikymo klaidų, yra objektyvu, nes tik atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (LR CPK 370 straipsnio 4 dalis, t. y. teismas patikrina teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą ta apimtimi ir tokiais pagrindais, kurie yra nustatyti teismo nutartyje atnaujinti procesą. Iki proceso atnaujinimo nutarties priėmimo teismas objektyviai negalėjo turėti surinkęs faktinių aplinkybių dėl prokuroro nurodytų teisės normų taikymo klaidų, todėl jam nurodė kaip galimas, tikėtinas.

62Kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas bylą po proceso atnaujinimo nagrinėjo neperžengdamas ribų, kurias apibrėžė proceso atnaujinimas pagal LR CPK 366 str. 1 d. 9 punktą, nes įrodymai buvo renkami iš esmės dviem aspektais: ar turtas, kurį pareiškėja L. K. pageidavo įgyti pagal įgyjamąją senatį, priklauso valstybei ir ar pageidaujamą įgyti turtą ji valdė taip, kaip tai numatyta LR CK 4.68 str. 1 dalyje, t.y. sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai kaip savą ne mažiau kaip 10 metų.

63Nors apeliantė teigia, kad teismas bylą nagrinėjo iš naujo ir iš naujo vertino surinktus įrodymus, tačiau prokuroro nurodytos teisės taikymo klaidos negalėjo būti įvertintos nesurinkus ir neįvertinus visumos įrodymų apie ginčo pastatus bei jų valdymą LR CK 4.68 str. 1 dalyje nustatyta tvarka, kaip to reikalauja LR CPK 185 str.1 dalis. Civilinė byla po proceso atnaujinimo turi būti nagrinėjama siejant su civilinio proceso tikslais, esme ir principais, o taip pat su proceso atnaujinimo tikslais. Civilinio proceso tikslai yra ginti pažeistas teises, tinkamai taikyti įstatymus, kuo greičiau atkurti teisinę taiką, aiškinti bei plėtoti teisę (LR CPK 2 straipsnis). Proceso atnaujinimo tikslas ir procedūra siekia pašalinti teismo klaidas, o klaida suprantama kaip pažeidimas, dėl kurio buvo pagrindas priimti iš esmės kitokį teismo sprendimą.

64Dėl valdymo teisėtumo ir įrodymų vertinimo

65Apeliantė L. K. teigė, kad teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai įvertino įrodymus dėl jos turto valdymo trukmės, taip pat netinkamai taikė LR CK 4.69 str. 3 dalies nuostatas dėl turto priklausymo valstybei.

66Teisėjų kolegija nesutinka su šiais skundo argumentais.

67Nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimas įgyjamąja senatimi konstatuojamas esant šių sąlygų visetui:

681) asmuo nėra daikto savininkas, bet valdo jį kaip savą, t. y. sąžiningai įgijęs (užvaldęs) daiktą, valdo jį kaip nuosavą, nemanydamas, kad daikto savininkas yra kažkas kitas (LR CK 4.22, 4.68 straipsniai). Daikto valdymas kitu pagrindu, pvz., pagal nuomos sutartį, neatitinka nurodytos įstatymo sąlygos;

692) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo. Tai reiškia, kad užvaldydamas daiktą asmuo turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, ir per visą daikto valdymo laiką asmuo neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (LR CK 4.68, 4.70 straipsniai);

703) asmuo valdo daiktą teisėtai (LR CK 4.23, 4.68 straipsniai). Teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai. Neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas. Pagal LR CK 4.69 straipsnio 3 dalį įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, todėl asmuo negali tokį daiktą teisėtai valdyti kaip savą;

714) daikto atviro valdymo sąlyga (LR CK 4.68 straipsnis). Ši sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas;

725) nepertraukiamas daikto valdymas ne mažiau kaip dešimt metų (LR CK 4.68, 4.71 straipsniai). Asmuo, kuris sąžiningai įgijo (užvaldė) daiktą, bet nėra jo savininkas, yra netitulinis daikto valdytojas, jo teisės neginamos, jas užginčijus daikto savininkui ar kitiems asmenims, turintiems daikto valdymo teisę pagal įstatymus ar sutartį. Dėl to daikto valdymo terminas nutrūksta pareiškus teisėtą reikalavimą (ieškinį) dėl daikto grąžinimo ar daiktą valdančiam asmeniui pačiam pripažinus kito asmens teisę į jį.

73Tokių reikalavimų viseto būtinumą konstatavo ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 -06-23 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-345/2004; 2006-11-13 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-586/2006; 2008-10-29 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-514/2008 ir kt.).

74Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektai (LR CK 4.69 str.1 dalis) ir, kad įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei kito asmens vardu registruotus daiktus (LR CK 4.69 str. 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-29 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-514/2008; 2009-09-22 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-327/2009 ir kt.).

75Nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų visuma ir išsamūs pirmos instancijos teismo sprendimo motyvai, su kuriais teisėjų kolegija sutinka, leido ir leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad nekilnojamieji daiktai, t.y. pastatas-sandėlis, kurio unikalus Nr. ( - )., ir tualetas, kurio unikalus Nr. ( - )., esantys ( - )., buvo pastatyti 1964 metais Ginkūnų daržininkystės tarybinio ūkio lėšomis, t.y. valstybės lėšomis, vėliau tapo Ginkūnų valstybinės agrofirmos nuosavybe (t.2, b.l. 64-67) ir iki šiol niekam nėra perduoti ar atiduoti. Atstatant 1992 m. nuosavybės teises P. F. ir T. F. į gyvenamuosius namus, esančius ( - )., prie kurių minėti pastatai buvo pastatyti, pastarieji nebuvo grąžinti kaip jiems nepriklausę iki gyvenamųjų namų nacionalizavimo (t.2, b.l. 20-22), taip pat nėra duomenų, kad jie perduoti Ginkūnų valstybinės agrofirmos pagrindu susiformavusioms benrovėms, kas reiškia, jog pastatų teisinis statusas nėra pasikeitęs ir jie, vadovaujantis LR CK 4.69 str. 3 dalimi, negalėjo ir negali būti įgyti įgyjamąja senatimi. Būtent ši materialinės teisės normos taikymo klaida buvo padaryta Šiaulių apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendime, pripažįstant, kad L. K. įgyjamąja senatimi įgijo minėtus pastatus nuosavybėn, dėl kurio Generalinio prokuroro prašymu buvo atnaujintas procesas.

76Kad minėti pastatai priklausė buvusiam Ginkūnų daržininkystės tarybiniam ūkiui, kuris juos pastatė ( - ). gyventojams bendram naudojimui, o tuo pačiu pagal tuo metu galiojančias teisės normas buvo valstybinis turtas, byloje patvirtino suinteresuoti asmenys: Šiaulių rajono savivaldybės administracija (prijungtos bylos Nr. 2-113-291/2007, b.l. 27-28, 79, 125; nagrinėjamos bylos t.2, b.l. 23-24, 38, 182-183), Šiaulių apskrities viršininko administracija (t.2, b.l. 37), byloje apklausti liudytojai V. K., O. D., A.G. Š., Z. K. , P. G. (t.2, b.l. 108-117).

77Nepriklausomai nuo to, kaip pastatai buvo apskaitomi ar prižiūrimi ir nuo to, ar jie buvo įregistruoti nekilnojamojo turto registre, nuosavybės forma nesikeičia. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-11-10 nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-535/2008 yra pažymėjęs, kad LR CK 4.69 str. 3 dalies norma yra draudžiamoji, kad jos taikymas yra susijęs su viešojo intereso gynimu, kad tai, jog pagal VĮ Registrų centro duomenis šie pastatai ir teisės į juos neįregistruotos valstybės vardu, nėra pagrindas vertinti, kad jie nebėra valstybės nuosavybė, nes priešingu atveju būtų paneigta minėta imperatyvioji LR CK 4.69 straipsnio 3 dalies nuostata.

78Pareiškėja L. K. byloje nepateikė įrodymų, kad minėtas turtas nuo 1996 m. sausio mėnesio, kai ji teigia pradėjusi minėtą turtą realiai valdyti, nebuvo valstybės nuosavybė, ir kad ji turėjo teisę įgyti jį įgyjamosios senaties pagrindu.

79Iš aukščiau išdėstyto įstatyminio reglamentavimo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šių normų aiškinimo matyti, kad kitas ne mažiau svarbus jame nustatytų reikalavimų yra jo valdymo terminas – jis turi būti ne trumpesnis kaip dešimt metų.

80Būtent dėl šio daikto valdymo termino trukmės, suteikiančios teisę įgyti nuosavybės teises į valdomą daiktą, teismai padarė skirtingas išvadas.

81Šiaulių apygardos teismas 2007-09-27 sprendime padarė išvadą, kad L. K. apie 10 metų, t.y. nuo 1995 metų, atvirai ir nepertraukiamai valdė ir naudojosi sandėliuku ir tualetu, esančiai Ginkūnų kaime, o Šiaulių rajono apylinkės teismas 2009-12-02 sprendime nurodė, kad L. K. pagal byloje surinktus įrodymus ginčo turtą galėjo valdyti tik nuo 1998-04-01 iki 2006-02-14, t.y. mažiau nei 10 metų.

82Teisėjų kolegija sutinka su Šiaulių rajono apylinkės teismas 2009-12-02 sprendimo išvada, kad L. K. pastatus realiai ir nepertraukiamai galėjo valdyti nuo 1998 m. balandžio mėnesio. Pareiškėjos pateiktą namo savininko P. F. raštelį (prijungtos bylos b.l. 81) teismas laiko nepakankamu įrodymu, kad pareiškėja būtent nuo 1995 m. lapkričio mėnesio ar nuo 1996 m. sausio mėnesio pradėjo valdyti sandėlį ir tualetą kaip savo, nes 1995-11-01raštelyje nurodoma, kad P. F. leidžia L. K. valdyti jam priklausantį butą ir ūkinius statinius, tačiau ginčo sandėlis ir tualetas P. F. nepriklausė, jam nebuvo grąžintas, todėl leisti valdyti tai, kas nepriklauso,- negalima. 2006-05-17 Ginkūnų seniūnijos išduota pažyma Nr. S-76-1.4 (prijungtos bylos b.l. 5), kurią apeliaciniame skunde nurodo apeliantė kaip rašytinį įrodymą, yra nekonkreti, nes nurodomas terminas „apie dešimt metų“, be to, šioje pažymoje nurodoma, kad L. K. „naudojasi sandėliu, jį prižiūri ir remontuoja“, kas neatitinka turto valdymo LR CK 4.68 straipsnyje nurodyta prasme. Be to, byloje apklausta liudytoja R. L., rašiusi minėtą pažymą, nurodė, kad tokią pažymą parašė seniūno prašymu bei nurodė, kad „lauko tualetas ir sandėlis anksčiau priklausė Ginkūnų tarybiniam ūkiui, jais naudojosi Ginkūnų 1 ir 3 namų gyventojai“ (prijungtos bylos b.l. 101), kas kelia abejonių minėtos pažymos tikslumu. Kolegija pripažįsta, kad pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis įrodymų pusiausvyros principu, teisingai įvertino įrodymus dėl L. K. turto valdymo trukmės.

83Įstatymas reikalauja, kad daiktas, kuris pageidaujamas įgyti pagal įgyjamąją senatį, turi būti valdomas viešai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tik išviešinus valdymą viešame registre atsiranda nekilnojamojo daikto teisėtas valdymas.

84Kasacinis teismas yra suformavęs tokią teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę: LR CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas valdyti daiktą atvirai reiškia, kad po 2003 m. liepos 1 d. daikto valdymas turi būti įregistruotas viešame registre nepriklausomai nuo to, kada šis valdymas prasidėjo – iki 2000 m. CK įsigaliojimo ar jam įsigaliojus. Daikto registracijos pagrindas yra teismo sprendimas, kuriuo patvirtintas daikto valdymo faktas (LR CPK 529 straipsnis). Jeigu nekilnojamojo daikto valdymas prasidėjo iki 2000 m. CK įsigaliojimo, o LR CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas dešimties metų terminas nesuėjo iki 2003 m. liepos 1 d., tai, po šios datos daikto valdymo neįregistravus viešame registre, laikytina, kad neįvykdyta įstatyme nustatyta sąlyga – daiktą dešimt metų valdyti atvirai. Tokiu atveju daikto valdymas, neįregistravus jo viešame registre, negali būti pagrindas nustatyti faktą, kad nuosavybės teisės įgytos pagal įgyjamąją senatį. Po 2003 m. liepos 1 d., įregistravus daikto valdymą, prasidėjusį iki 2000 CK įsigaliojimo, šis terminas įskaitomas į dešimties metų terminą, skaičiuojamą nuo daikto valdymo įregistravimo viešame registre momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-02 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-363/2007; 2007-10-03 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-408/2007; 2008-11-10 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-535/2008; 2010-04-06 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-156/2010 ir kt.; ).

85Taigi nepriklausomai nuo to, ar ginčo pastatus L. K. pradėjo valdyti nuo 1996 m. sausio mėnesio, ar nuo 1998 m. balandžio mėnesio, iki 2003 m. liepos 1 d. šių pastatų ji nevaldė ne mažiau kaip 10 metų, nekilnojamojo turto registre pastatų valdymo neužregistravo, todėl jos valdymas negali būti pripažintas viešu, o apeliantės argumentas, kad anksčiau nebuvo tokio teisės aiškinimo, negali būti pagrindu teisės normas aiškinti ir taikyti kitaip.

86Įvertinusi įrodymų visumą, teisėjų kolegija taip pat sutinka su teismo išvadomis, kad pareiškėja negalėjo viena valdyti ginčo pastatų ir manyti, jog niekas kitas neturi daugiau už ją teisių į užvaldomus daiktus, nes abu pastatai buvo skirti dviejų gyvenamųjų namų gyventojų poreikiams tenkinti, šiais pastatais naudojosi kiti namo gyventojai ir net pašaliniai asmenys, todėl manyti, kad tik viena pareiškėja turi kokias nors konkrečias teises į sandėlį ir tualetą, ji neturėjo jokio pagrindo.

87Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjos L. K. apeliacinis skundas atmestinas, o Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 2d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

88Dėl bylinėjimosi išlaidų

89Apeliacinį skundą atmetus, iš pareiškėjo L. K. priteistina valstybei 36,26 Lt (t.3,b.l. 16) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

90Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

91Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

92Iš pareiškėjo L. K. (a.k. ( - ) priteisti valstybei 36,26 Lt (trisdešimt šeši litai 26 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
2. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 3. kolegijos pirmininkės Danutės Matiukienės, kolegijos teisėjų: Jolantos... 4. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi... 7. Šiaulių rajono apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla Nr.... 8. Šiaulių rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 8 d. sprendimu... 9. LR Generalinis prokuroras, gindamas viešą interesą, kreipėsi į Šiaulių... 10. Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 23 d. nutartimi procesas... 11. Šiaulių rajono apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 2 d. sprendimu... 12. Teismas nurodė, kad įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės... 13. Apeliaciniu skundu pareiškėja 14. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais... 15. 1.Pirmosios instancijos teismas, atnaujindamas procesą pagal LR CPK 366 str. l... 16. 2. Pirmos instancijos teismas neatskleidė teisės normos taikymo klaidos,... 17. Teismas priėmė sprendimą atnaujinti procesą pasiremdamas prielaidomis,... 18. 3. Nurodo, kad teismas, nepaisydamas atnaujinimo pagrindo ir ribų, tyrė... 19. Teismas nevisapusiškai bei neobjektyviai ištyrė byloje esančius įrodymus,... 20. 4. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nusprendė, jog bylos ginčo turtas negali... 21. 5. Nurodo, kad teismas nepasisakė dėl viešojo intereso, sudarančio... 22. Atsiliepimu į apeliacinį skundą LR... 23. Atsiliepimas grindžiamas šiais... 24. 1. Nurodo, kad proceso atnaujinimą, kaip pakartotinio (de novo) bylos... 25. 2. Nurodo, kad iš civilinės bylos Nr. A2-222-459-2009 medžiagos matyti, jog... 26. 3. Nurodo, kad Šiaulių rajono apylinkės teismas atnaujino procesą... 27. 4.Nurodo, kad kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo, gindamas viešąjį... 28. Atsiliepimu į apeliacinį skundą... 29. Bylą nagrinėjant teismo posėdyje apeliacine tvarka, apeliantės 30. LR Generalinio prokuroro, siekiančio apginti viešąjį interesą, įgaliota... 31. Suinteresuotų asmenų: Šiaulių rajono savivaldybės, Šiaulių apskrities... 32. Apeliacinis skundas atmestinas. ... 33. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 34. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas... 35. Bylos esmė... 36. Šiaulių apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 37. 2008 m. sausio 16 d. buvo gautas LR Generalinio prokuroro pareiškimas, kuriuo,... 38. Šiaulių rajono apylinkės teismas 2009 m. kovo 23 d. nutartimi atnaujino... 39. Šiaulių rajono apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 2 d. sprendimu pripažino... 40. Apeliaciniame skunde keliami klausimai dėl proceso atnaujinimo teisėtumo ir... 41. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi L. K. apeliacinį... 43. Dėl proceso atnaujinimo... 44. Apeliantė nurodė, kad atnaujindamas procesą pirmos instancijos teismas... 45. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą išaiškino, kad proceso... 46. LR CPK 365 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prašymus dėl proceso... 47. Šios Generaliniam prokurorui įstatymo suteiktos teisės, kuriai gali būti... 48. Nors apeliantė L. K. teigia, jog nagrinėjamoje byloje... 49. Kitas ne mažiau svarbus proceso atnaujinimo aspektas yra tai, kad CPK 366... 50. Nagrinėjamoje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras kaip... 51. - kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog L. K.... 52. - kad nekilnojamasis turtas (sandėlis ir tualetas) yra sukurtas (pastatytas)... 53. - kad panaikindamas Šiaulių rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 8 d.... 54. Generalinio prokuroro nurodytos LR CK 4.68 str. 1 dalies bei LR CPK 4.69 str. 3... 55. Kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kad pirmos instancijos teismas... 56. Kaip jau buvo minėta, LR CPK 366 str. 1 dalies 9 punkte nurodyta, kad... 57. Dėl bylos nagrinėjimo ribų... 58. Apeliantė teigia, kad atnaujinęs procesą teismas peržengė bylos... 59. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantės argumentais.... 60. Priešingai nei teigia apeliantė, Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009 m.... 61. Tai, kad nutartyje atnaujinti procesą pirmos instancijos teismas vadovavosi... 62. Kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas bylą po proceso... 63. Nors apeliantė teigia, kad teismas bylą nagrinėjo iš naujo ir iš naujo... 64. Dėl valdymo teisėtumo ir įrodymų... 65. Apeliantė L. K. teigė, kad teismas nevisapusiškai ir... 66. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais skundo argumentais.... 67. Nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimas įgyjamąja senatimi... 68. 1) asmuo nėra daikto savininkas, bet valdo jį kaip savą, t. y. sąžiningai... 69. 2) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo. Tai reiškia,... 70. 3) asmuo valdo daiktą teisėtai (LR CK 4.23, 4.68 straipsniai). Teisėtu... 71. 4) daikto atviro valdymo sąlyga (LR CK 4.68 straipsnis). Ši sąlyga reiškia,... 72. 5) nepertraukiamas daikto valdymas ne mažiau kaip dešimt metų (LR CK 4.68,... 73. Tokių reikalavimų viseto būtinumą konstatavo ir Lietuvos Aukščiausiasis... 74. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad įgyjamąja... 75. Nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų visuma ir išsamūs pirmos... 76. Kad minėti pastatai priklausė buvusiam Ginkūnų daržininkystės tarybiniam... 77. Nepriklausomai nuo to, kaip pastatai buvo apskaitomi ar prižiūrimi ir nuo to,... 78. Pareiškėja L. K. byloje nepateikė įrodymų, kad... 79. Iš aukščiau išdėstyto įstatyminio reglamentavimo bei Lietuvos... 80. Būtent dėl šio daikto valdymo termino trukmės, suteikiančios teisę įgyti... 81. Šiaulių apygardos teismas 2007-09-27 sprendime padarė išvadą, kad 82. Teisėjų kolegija sutinka su Šiaulių rajono apylinkės teismas 2009-12-02... 83. Įstatymas reikalauja, kad daiktas, kuris pageidaujamas įgyti pagal... 84. Kasacinis teismas yra suformavęs tokią teisės aiškinimo ir taikymo... 85. Taigi nepriklausomai nuo to, ar ginčo pastatus L. K.... 86. Įvertinusi įrodymų visumą, teisėjų kolegija taip pat sutinka su teismo... 87. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia,... 88. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 89. Apeliacinį skundą atmetus, iš pareiškėjo L. K.... 90. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 91. Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti... 92. Iš pareiškėjo L. K. (a.k. ( - )...