Byla 3K-3-327-706/2016

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Janinos Stripeikienės (pranešėja),

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. G. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 11 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „VS tiekimas“ teisių perėmėjos uždarosios akcinės bendrovės „Indebt“ ieškinį atsakovui D. G. dėl įmonei padarytos žalos atlyginimo; tretieji asmenys Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (T. V. teisių perėmėja), ir E. P.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių žalos atlyginimą už įmonės vadovo laiku nesikreipimą į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, aiškinimo ir taikymo.
  2. Ieškovės BUAB „VS tiekimas“ vardu ieškinį pareiškusi bankroto administratorė prašė teismo priteisti iš atsakovo D. G. 83 261,74 Eur žalos atlyginimo.
  3. Ieškovei Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 11 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Admivita“. Šia nutartimi UAB „VS tiekimas“ valdymo organai buvo įpareigoti ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratorei įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Tačiau ieškinio padavimo teismui dieną BUAB „VS tiekimas“ valdymo organai administratorei neperdavė turto pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visų dokumentų. BUAB „VS tiekimas“ finansiniai reikalavimai, patvirtinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartimi, yra 102 087,04 Eur.
  4. Ieškovė teigė, kad kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti įmonės turto neužtenka, o atsakovas, būdamas UAB „VS tiekimas“ vadovas, turėjo žinoti apie bendrovės finansinę padėtį ir nemokumą, bet nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl turi atlyginti žalą. Ieškovė, reikšdama ieškinį, žalos dydį apskaičiavo iš bendros finansinių reikalavimų sumos atimdama BUAB „VS tiekimas“ realizuotą turtą (102 087,04 Eur – 18 852,30 Eur = 83 261,74 Eur).

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

7

  1. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 2 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovo 83 261,74 Eur žalos atlyginimo.
  2. Teismas nustatė, kad UAB „VS tiekimas“ direktoriaus pareigas nuo 2004 m. balandžio 23 d. iki 2006 m. spalio 2 d. ėjo D. G., nuo 2006 m. spalio 2 d. iki 2007 m. vasario 9 d. – E. P., nuo 2007 m. vasario 9 d. iki 2011 m. birželio 1 d. – vėl D. G., o nuo 2011 m. birželio 1 d. iki bankroto bylos iškėlimo – T. V. T. V. paskyrimas generaliniu direktoriumi VĮ Registrų centre buvo registruotas 2011 m. birželio 1 d., bet duomenys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie tokio asmens darbo pradžią UAB „VS tiekimas“ nebuvo pateikti, vienintelis apdraustasis asmuo šioje įmonėje nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. buvo atsakovas D. G. Nors oficialiai paskutinis įmonės vadovas buvo T. V., bet teismas nenustatė, kad jis būtų vykdęs kokias nors darbines funkcijas, todėl jo paskyrimą įmonės vadovu laikė fiktyviu. Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kad jis perdavė naujam vadovui T. V. dokumentus, susijusius su įmonės valdymu.
  3. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.
  4. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 11 d. nutartimi iškėlė įmonei bankroto bylą, remdamasis 2005 metų įmonės balanso duomenimis, nes atsakovas nuo 2006 metų iki bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdė savo, kaip vadovo, pareigos ir laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nors faktiškai įmonė tuo laikotarpiu jau buvo nemoki. Teismas konstatavo, kad atsakovas privalo atlyginti žalą, nes dėl jo aplaidumo laiku nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės turtas sumažėjo ir jo nepakanka kreditorių reikalavimams padengti.
  5. Teismas atmetė atsakovo reikalavimą taikyti sutrumpintą ieškinio senaties terminą, nurodydamas, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia ar turi suvokti apie jo teisės pažeidimą. Kreditorių reikalavimų pagrindų, jų dydžio bei BUAB „VS tiekimas“ turimo turto aplinkybės bankroto administratorei galėjo tapti žinomos tik po bankroto bylos iškėlimo, t. y. po 2011 m. lapkričio 11 d. nutarties. Kadangi ieškinys dėl žalos atlyginimo teismui pateiktas 2013 m. gegužės 7 d., teismas konstatavo, kad trejų metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas.
  6. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 11 d. nutartimi, netenkinus atsakovo apeliacinio skundo, nutarta Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
  7. Apeliacinės instancijos teismas dėl ieškinio senaties termino nurodė, kad ieškovei apie UAB „VS tiekimas“ ir jos kreditoriams padarytą žalą tapo žinoma tik po nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo ir jos įsiteisėjimo 2011 m. lapkričio 22 d. Kadangi ieškinys teisme pareikštas 2013 m. gegužės 7 d., tai trejų metų ieškinio senaties terminas nepasibaigė.
  8. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esamų įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas).
  9. Iš byloje esančių duomenų nėra pagrindo daryti išvadą, kad tiek atsakovas, tiek kiti daug trumpesniais laikotarpiais įmonei vadovavę E. P. ir T. V. savo bendrais veiksmais įmonei galėjo padaryti žalos. Teismas pažymėjo, kad net ir tais atvejais, kai kelių asmenų pareiga yra bendra (solidari), kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek ir bet kuris iš jų skyrium, visą ar tik prievolės dalį. Tokią teisę kreditoriui nustato CK 6.6 straipsnio 4 dalis, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovė nepagrįstai ieškinį pareiškė tik vienam įmonės vadovui. Be to, atsakovas D. G. ilgą laiką vadovavo įmonei ir būtent jo vadovavimo laikotarpiu įmonei kilo arba tęsėsi įsipareigojimai, kuriuos ji turėjo vykdyti. Nors T. V. ir buvo paskutinis įmonės vadovas, jai vadovauti pradėjęs nuo 2006 m. birželio 1 d., bet byloje nėra jokių duomenų, kad T. V. būtų sudaręs kokius nors sandorius BUAB „VS tiekimas“ vardu ar būtų kitaip atlikęs kokias nors įmonės vadovo funkcijas.
  10. Civilinės atsakomybės už pavėluotą bankroto bylos iškėlimą taikymo atveju itin reikšminga yra aplinkybė, kada atsakingas asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti, jog įmonė nemoki (negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi). Atsakovui jau nuo 2006 m. rugsėjo 20 d. viešam registrui pateikus 2005 m. UAB „VS tiekimas“ balansą ir kitus finansinės atskaitomybės dokumentus buvo žinoma, kad įmonė yra nemoki. Nuo šios datos atsakovui tapo žinoma, kad įmonės įsipareigojimai viršija daugiau kaip pusę įmonės turto ir įmonė negali vykdyti savo prisiimtų įsipareigojimų, t. y. įmonė yra nemoki.
  11. Atsakovas penkerius metus nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir taip ne tik nesumažino skolos kreditoriams, o ją per tokį laikotarpį tik didino (augo palūkanos, delspinigiai ir pan.). 2011 metais į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi įmonės kreditorius, bet ne atsakovas. Atsakovas neveikė rūpestingai, atidžiai, sąžiningai, išimtinai bendrovės interesais, nevykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Sąmoningas atsakovo neveikimas pažeidė bendrovės ir jos kreditorių interesus, todėl jam kilo pareiga atlyginti įmonei ir jos kreditoriams padarytą žalą.
  12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė savo bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi. Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Kasacinis teismas nurodė, kad žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas pagal faktines bylos aplinkybes, todėl vienais atvejais gali būti lygus bankroto byloje patvirtintų reikalavimų sumai, kitais atvejais – bankroto byloje nepatenkintų kreditorių reikalavimų daliai, arba, kai nustatoma, kad ne visa nepadengta skolų dalis atsirado dėl to, jog atsakingi asmenys laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, – mažesnis už ją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2013; 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014). Kadangi nagrinėjamoje byloje žalos dydis yra prilygintas nepatenkintų kreditorių finansinių reikalavimų dydžiui, tokį žalos apskaičiavimo būdą teismas pripažino neprieštaraujančiu kasacinio teismo suformuotai praktikai.
  13. Iš 2005 metų balanso duomenų matyti, kad UAB „VS tiekimas“ turtas tuo metu buvo 2 200 620 Lt vertės, iš jo ilgalaikis turtas siekė 170 637 Lt; įmonės mokėtinos sumos per vienerius metus ir trumpalaikiai įsipareigojimai buvo 1 961 873 Lt, o gautinos sumos siekė 645 876 Lt. Įmonei bankroto bylą iškėlus tik 2011 metų pabaigoje, jos turimą turtą sudarė tik du nedidelės vertės nekilnojamojo turto objektai, o bendrovės skola kreditoriams išaugo tiek, kad jos turimo turto jau nepakako šių reikalavimams padengti.

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

9

  1. Kasaciniu skundu atsakovas D. G. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 11 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie esminiai argumentai:

1018.1.

11Bankroto administratorė tinkamai nepagrindė savo įrodinėjamų aplinkybių, o teismai nesiėmė veiksmų dėl įrodymų surinkimo. Kasatorius dar 2014 m. birželio 30 d. prašymu dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo iš administratorės prašė išreikalauti rašytinius įrodymus, patvirtinančius BUAB „VS tiekimas“ kreditorių turtinius reikalavimus (sutartis, sąskaitas faktūras, perdavimo–priėmimo aktus ir kt.), bet teismui ir kasatoriui buvo pateikta tik šių įrodymų dalis, o patys svarbiausi įrodymai – įmonės vardu nuo 2005 m. sudarytos pagrindinės sutartys – nebuvo pateikti. Kasatorius negalėjo pateikti BUAB „VS tiekimas“ sutarčių, nes pardavė įmonę ir visus jos dokumentus perleido naujam savininkui.

1218.2.

13Tai, kad kasatorius neprisiėmė BUAB „VS tiekimas“ vardu turtinių įsipareigojimų ir ne jis juos vykdė, iš dalies patvirtino apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, kad pagal 2007 m. sausio 31 d. vykdomąjį raštą išieškotina 210 928,71 Lt suma iš BUAB „VS tiekimas“ ir laiduotojo E. P. Tai reiškia, kad yra ne tik galimybė nustatyti dalinę atsakomybę, nes šioje byloje iš kasatoriaus priteistas žalos, kurios jis nepadarė, atlyginimas. Kasatoriui nebuvo suteikta teisė įrodyti, kad jo atsakomybė yra dalinė (jei apskritai ji yra) kartu su kitais vėlesniais vadovais (nes nuo 2005 m. UAB „VS tiekimas“ vardu įsipareigojimus prisiėmė kiti įmonės vadovai, o ne kasatorius). Šioje byloje yra galimybė dėl atsakovų veiksmų nustatyti, kuri žalos kreditoriams dalis priskirtina kiekvienam iš jų, todėl bendra deliktinės prievolės solidarumo prezumpcija netaikytina.

1418.3.

15Apeliacinės instancijos teismas atsakovų solidariąją atsakomybę kildino iš bendrų veiksmų, t. y. subjektyvaus bendrininkavimo, bet įrodymai, pagrindžiantys neva atsakovų bendrus veiksmus, apeliacinės instancijos teismo nebuvo surinkti, dėl to pažeistos šalių įrodinėjimo pareigos ir teismo įrodymų rinkimo ex officio (savo iniciatyva) taisyklės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 176 straipsnis, 179 straipsnio 2 dalis), todėl atsakovų bendri veiksmai, taip pat jų atsakomybės rūšis bei pagrindas turėtų būti nustatomi iš naujo.

1618.4.

17Apeliacinės instancijos teismas apie įmonės nemokumą sprendė iš 2005 m. balanso duomenų. „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialas 2007 m. pratęsė kredito linijos suteikimo susitarimą dėl 470 000 Lt dydžio kredito linijos, o bankroto byloje patvirtintas banko finansinis reikalavimas yra 28 381,82 Lt. Nuo 2006 m. iki 2011 m. ieškovei nebuvo pareikšta ieškinių dėl pradelstų mokėjimų. Įmonė vykdė savo įsipareigojimus kreditoriams ir mažino skolą. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė įmonės nemokumo ĮBĮ prasme (negalėjimo atsiskaityti su kreditoriais ir pradelstų įsipareigojimų santykio su įmonės turtu, kada įmonė tapo nemoki ir kada kasatoriui kilo pareiga kreiptis į teismą), taip pat nenustatė, kokia įmonės kreditorių reikalavimų dalis liko nesumokėta dėl to, kad kasatorius nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, t. y. nenustatė žalos dydžio ir kasatoriaus veiksmų bei padarytos žalos priežastinio ryšio. Todėl iš kasatoriaus nepagrįstai priteistas žalos atlyginimas, tai patvirtina ir iš esmės panašiomis aplinkybėmis išnagrinėtoje byloje priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014.

1818.5.

19Ieškovė žalą apskaičiavo iš visų įmonės pradelstų įsipareigojimų atimdama įmonės turto vertę. Tačiau, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, įmonei kilusia žala laikytinas tik visų įmonės įsipareigojimų padidėjimas, o ne bendras tokių įsipareigojimų dydis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011 konstatuota, kad įmonei ir kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams. Taigi žala turėjo būti apskaičiuojama taip: iš visų ieškovės pradelstų įsipareigojimų sumos, esančios bankroto bylos iškėlimo dieną, atimama įmonės nemokumo pradžios momentu buvusių įmonės pradelstų įsipareigojimų suma ir įmonei priklausančio turto vertė. Ieškinyje nebuvo apskaičiuota neva ieškovei kilusi žala, nepateikta jokių įrodymų bei skaičiavimų, kurie patvirtintų, kiek padidėjo ieškovės skolos kreditoriams nuo ieškovės nemokumo pradžios momento.

2018.6.

21Įmonės vadovu nuo 2011 m. birželio 1 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo T. V., o ne kasatorius, todėl šiam teismai nepagrįstai taikė civilinę atsakomybę dėl nesikreipimo į teismą iškelti vadovaujamai įmonei bankroto bylą. Kasatorius įmonę ir jos dokumentus buvo perdavęs T. V., o jo paskyrimo metu įmonė vykdė veiklą.

2218.7.

23Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 20 d. teismų praktikos, taikant ieškinio senatį reglamentuojančias įstatymų normas, apibendrinimo apžvalgoje (Teismų praktika, 2002 m.) nurodyta, kad pagal 2001 m. kovo 20 d. ĮBĮ, administratoriaus ieškiniams dėl bankrutuojančios įmonės sudarytų sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Kitiems bankrutuojančios įmonės, kurios bankroto procedūros vykdomos pagal ĮBĮ, administratoriaus reikalavimams taikomos bendrosios ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklės. Todėl apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai ieškinio dėl žalos atlyginimo senaties termino pradžią siejo su bankroto bylos ieškovei iškėlimo diena, nes ieškovės kreditoriai dar iki bankroto bylos iškėlimo žinojo apie pradelstas skolas ir turėjo kreiptis dėl jų į teismą, o bankroto administratorius, veikdamas bankrutuojančios įmonės kreditorių interesais, turi reikšti ieškinį per ieškinio senaties terminą.

  1. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovės BUAB „VS tiekimas“ teisių perėmėja UAB „Indebt“ prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodyti tokie esminiai argumentai:

2419.1.

25BUAB „VS tiekimas“ reikalavimo teisę perėmė UAB „Indebt“ pagal 2016 m. sausio 5 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį. BUAB „VS tiekimas“ išregistruota iš Juridinių asmenų registro pagal 2016 m. balandžio 28 d. registrui pateiktą prašymą Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 14 d. sprendimo dėl įmonės pabaigos pagrindu.

2619.2.

27Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-7228-115/2011 iškėlė bankroto bylą UAB „VS tiekimas“, konstatuodamas, kad UAB „VS tiekimas“ jau 2005 m. buvo nemoki, pradelsti įsipareigojimai (1 961 873 Lt) viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (2 200 620 Lt) dar 2005 m., bet bankroto procedūros bendrovės valdymo organai neinicijavo.

2819.3.

29Kiti asmenys bendrovei vadovavo trumpai, dėl to atsakomybė laiku nesikreipus dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo tenka atsakovui D. G. Šis žinojo apie tokią pareigą, bet jos nevykdė. Jei atsakovas būtų vykdęs pareigą, UAB „VS tiekimas“ įsipareigojimai kreditoriams būtų galėję ir neišaugti per daugiau kaip penkerių metų laikotarpį nuo tada, kai atsakovui tapo žinoma apie bendrovės nemokumą iki bendrovės kreditorių kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad visus bendrovės dokumentus atidavė T. V. ir kad šis turėjo juos iškeliant bankroto bylą. Todėl nėra pagrindo taikyti dalinę vadovų atsakomybę už bendrovei padarytą žalą.

3019.4.

31Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą atsirado teisė į ieškinį, dėl to nuo tos dienos prasidėjo ieškinio senaties termino eiga, šis 3 metų senaties terminas nebuvo pasibaigęs kreipiantis su ieškiniu, tą teisingai konstatavo apeliacinės instancijos teismas.

32Teisėjų kolegija

konstatuoja:

33IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

34Dėl procesinio teisių perėmimo

  1. Ieškovė BUAB „VS tiekimas“ išregistruota iš Juridinių asmenų registro pagal 2016 m. balandžio 28 d. registrui pateiktą prašymą Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 14 d. sprendimo dėl įmonės pabaigos pagrindu. Ieškovė BUAB „VS tiekimas“ reikalavimo teisę į byloje teismų priteistus 83 261,74 Eur perleido įmonei UAB „Indebt“ pagal 2016 m. sausio 5 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį. 2016 m. kovo 23 d. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pateiktame atsiliepime į atsakovo D. G. 2016 m. vasario 11 d. kasacinį skundą UAB „Indebt“ nurodo save kaip ieškovės BUAB „VS tiekimas“ teisių perėmėją.
  2. Reglamentuojančio procesinį teisių perėmimą CPK 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Pagal šio straipsnio 3 dalį procesinis teisių perėmėjas privalo pagrįsti savo dalyvavimą procese.
  3. UAB „Indebt“ pateikė 2016 m. sausio 5 d. su BUAB „VS tiekimas“ sudarytą reikalavimo teisių perleidimo sutartį, patvirtinančią jų susitarimą perleisti reikalavimą į priteistą sumą. Pagal sutarties 1.2 punktą ji yra atlygintinė, pagal 2.1 punktą nuosavybės teisė į perleidžiamą reikalavimą naujajai kreditorei UAB „Indebt“ pereina nuo sutarties pasirašymo momento.
  4. Vykdydama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 25 d. nutarties įpareigojimą UAB „Indebt“ pateikė sutarties priedą ir mokėjimo dokumentą, patvirtinantį atsiskaitymą pagal sutartį. Atsakovas D. G. pateikė 2016 m. rugsėjo 20 d. paaiškinimus, pažymėjo, kad UAB „Indebt“ negali būti pripažinta reikalavimo teisių perėmėja, nes BUAB „VS tiekimas“ 2015 m. lapkričio 2 d. kreditorių susirinkime reikalavimo pardavimui pritarę kreditoriai buvo suklaidinti, susirinkime nurodant, kad D. G. skolinių įsipareigojimų vertė yra didesnė už jo turimą turtą, be to, nėra duomenų, kad reikalavimas būtų parduodamas viešai, ir manytina, kad reikalavimas perleistas su bankroto administratore susijusiai įmonei.
  5. Kadangi atsakovo 2016 m. rugsėjo 20 d. paaiškinimai ir prie jo pridėti įrodymai (BUAB „VS tiekimas“ 2015 m. lapkričio 2 d. kreditorių susirinkimo protokolas, atsakovo 2016 m. rugsėjo 5 d. raštai bankroto administratorei UAB „Admivita“ ir UAB „Indebt“) reikšmingi Lietuvos Aukščiausiajame Teisme sprendžiant procesinio teisių perėmimo klausimą, atsiradusį po kasacinio skundo priėmimo perleidus reikalavimo teisę naujajai kreditorei, kolegija atsižvelgia į nurodytus paaiškinimus ir įrodymų turinį, juos prideda prie bylos.
  6. Žalos atlyginimo iš įmonės vadovo, kai ieškinį pareiškia įmonės vardu bankroto administratorius, atvejais procesinis teisių perėmimas yra galimas. Reikalavimo perleidimas naujajai kreditorei – UAB „Indebt“ – yra atlygintinis pagal sutartį, BUAB „VS tiekimas“ 2015 m. lapkričio 2 d. kreditorių susirinkime kreditoriai pritarė perleidimui. Sutarties dėl reikalavimo perleidimo pakanka pagal CPK 48 straipsnį įvykusiam reikalavimo perleidimui konstatuoti. Dokumentai dėl teisių perleidimo (sutartis ir kreditorių susirinkimo protokolas) nenuginčyti, jų ginčijimo, pripažinimo negaliojančiais klausimai, teismui vertinant procesinį teisių perėmimą pagal CPK 48 straipsnį, nesprendžiami, todėl procesinis teisių perėmimas yra įvykęs.

35Dėl įmonės vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymo pripažinimo neteisėtu veiksmu

  1. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį (2002 m. lapkričio 19 d. įstatymo Nr. IX-1200 redakcija), jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį (2008 m. gegužės 22 d. įstatymo Nr. X-1557 redakcija), įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.
  2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl bendrovės administracijos vadovo pareigų, yra pažymėjęs, kad įmonės administracijos vadovas atsako už įmonės komercinės veiklos organizavimą. Įmonės vadovas privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; kt.).
  3. Įstatymuose ir kituose teisės aktuose bei bendrovės dokumentuose bendrovės valdymo organams nustatytų pareigų – tiek įtvirtinančių konkrečias funkcijas, tiek fiduciarinių – vykdymas reiškia, kad jos turi būti vykdomos ne tik bendrovės dalyvių – akcininkų – interesais, bet ir atsižvelgiant į bendrovės kreditorių interesus, ypač tada, kai prastėja įmonės finansinė padėtis ir ji turi daug skolinių įsipareigojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014).
  4. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esamų įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iškėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis, nes dėl bankroto bylos iškėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas, negali būti nustatoma priverstinė hipoteka (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-496/2013; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014). Taigi bendrovės vadovui nevykdant pareigos ar pavėlavus pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiranda įstatymu numatyta civilinė atsakomybė: vadovas turi atlyginti dėl to kreditorių patirtą žalą (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015).
  5. Bendrovės vadovas, esant įmonės nemokumo faktui, privalo nedelsdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014). Vadovas gali įvertinti, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, ir anksčiau, negu atsiranda pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus, ir dėl to kreiptis į teismą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo, tačiau vertinant šios teisinės pareigos atsiradimo momentą taikytina ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta apibrėžtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015). Nagrinėjamoje byloje įstatymo nustatyta sąlyga teisinei pareigai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsirasti buvo bendrovės nemokumo fakto atsiradimas.
  6. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 11 d. nutartimi iškėlė įmonei bankroto bylą, remdamasis 2005 m. UAB „VS tiekimas“ balanso duomenimis. Atsakovas nuo 2006 m. iki bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdė savo, kaip vadovo, pareigos ir laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nors faktiškai įmonė tuo laikotarpiu jau buvo nemoki. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovui jau nuo 2006 m. rugsėjo 20 d. viešam registrui pateikus 2005 m. UAB „VS tiekimas“ balansą ir kitus finansinės atskaitomybės dokumentus buvo žinoma, kad įmonė yra nemoki, t. y. kad įmonės įsipareigojimai viršija daugiau kaip pusę jos turto ir ji negali vykdyti savo prisiimtų įsipareigojimų.
  7. Byloje teismai nustatė faktus, kad UAB „VS tiekimas“ direktoriaus pareigas nuo 2004 m. balandžio 23 d. iki 2006 m. spalio 2 d. ėjo D. G., nuo 2006 m. spalio 2 d. iki 2007 m. vasario 9 d. – E. P., nuo 2007 m. vasario 9 d. iki 2011 m. birželio 1 d. – vėl D. G., o nuo 2011 m. birželio 1 d. iki bankroto bylos iškėlimo (2011 m. lapkričio 11 d.) – T. V., kurio paskyrimas vadovu buvo registruotas VĮ Registrų centre, bet duomenys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie jo darbo pradžią UAB „VS tiekimas“ nebuvo pateikti, vienintelis apdraustasis asmuo šioje įmonėje nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. buvo atsakovas D. G.
  8. UAB „VS tiekimas“ esant nemokiai penkerius metus atsakovas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovas teigė, kad tuo laikotarpiu bendrovei vadovavo ir kiti asmenys. Šios nutarties 32 punkte nurodytais laiko tarpsniais bendrovei vadovavo kiti asmenys, bet didžiąją laiko dalį bendrovei, kai ji buvo nemoki, vadovavo atsakovas. Pareiškimą iškelti bendrovei bankroto bylą pateikė kreditorė „Coface Austria Kreditversicherung AG“, veikianti per Lietuvos filialą. Teismai, vertindami nustatytus faktus, padarė pagrįstas išvadas, kad atsakovas, nevykdydamas pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nemokiai bendrovei, atliko neteisėtus veiksmus.

36Dėl ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje išvardytų asmenų atsakomybės už nesikreipimą iškelti bankroto bylą solidarumo

  1. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kai faktiškai nemokiai įmonei skirtingais laikotarpiais vadovavo skirtingi vadovai, kurie padarė žalos laiku neinicijavę bankroto bylos, tai ši žala nėra padaryta bendrais šių asmenų veiksmais, jie nelaikytini bendraskoliais, kiekvienas iš jų individualiai atsako už savo veiksmais padarytą žalą, jų atsakomybė turi būti atribota ir individualizuota, individualiai nustatant kiekvieno iš jų civilinės atsakomybės sąlygų visetą, dėl jos turi būti sprendžiama pagal faktines aplinkybes, žalos dydis dėl vėlavimo inicijuoti bankroto bylos iškėlimą turi būti skaičiuojamas kiekvieno iš jų vadovavimo laikotarpiui atskirai (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis, CK 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014). Solidariosios atsakomybės taisyklė deliktinės atsakomybės atveju taikoma tik tada, jei nėra protingo pagrindo priskirti jos atskiras dalis konkrečiam atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594-686/2015).
  2. Atsižvelgdama į šios nutarties 34 punkte pateiktus išaiškinimus bei teismų nustatytas aplinkybes, kad T. V. pripažintas buvęs fiktyviu vadovu, o E. P. dirbo vadovu trumpą laiką, kolegija atmeta kasacinio skundo argumentą, kad teismai turėjo taikyti kartu šiems išvardytiems asmenims ir atsakovui solidariąją atsakomybę. Šioje byloje yra surinkti įrodymai, pagrindžiantys atsakovo atsakomybės atribojimą ir individualizavimą. Tas faktas, kad E. P. yra laiduotojas už įmonės skolas, teisiškai reikšmingas sprendžiant jo, kaip laiduotojo, atsakomybę už prisiimtas prievoles (sutartinė civilinė atsakomybė) ir neturi reikšmės sprendžiant dėl atsakovo deliktinės atsakomybės už įstatyme nustatytos pareigos nevykdymą.
  3. Nėra pagrindo taikyti dalinę atsakomybę trumpai bendrovei vadovavusiam E. P., nes bendrovė tapo nemoki vadovaujant ne jam, o atsakovui. UAB „VS tiekimas“ tapus nemokiai, jos vadovas D. G., apie tai vėliausiai sužinojęs 2006 m. rugsėjo 20 d., turėjo vykdyti atsiradusią pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o neįvykdęs pareigos atsakovas atliko neteisėtus veiksmus (neveikimą) ĮBĮ 8 straipsnio 1 ir 4 dalių prasme, todėl spręstina dėl šio asmens civilinės atsakomybės nustačius kitas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas (kaltę, žalą ir žalos bei neteisėto neveikimo priežastinį ryšį (CK 6.246–6.249 straipsniai).

37Dėl ieškinio senaties termino bankrutuojančios įmonės bankroto administratoriui reikšti reikalavimą atlyginti žalą iš bendrovės vadovo, laiku nesikreipusio dėl bankroto bylos iškėlimo

  1. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Kreditorių reikalavimų pagrindų, jų dydžio bei BUAB „VS tiekimas“ turimo turto aplinkybės, iš kurių bankroto administratorė galėtų spręsti apie bendrovės vadovo laiku nesikreipimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jai galėjo tapti žinomos tik iškėlus bankroto bylą, t. y. po teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutarties iškelti bankroto bylą ir paskirti bankroto administratorių priėmimo, kada ji pradėjo tikrinti bendrovės dokumentus, veiklą ir taip sužinojo apie laiku nesikreipimą dėl bankroto bylos iškėlimo.
  2. Teisės pažeidimas (vėlavimas inicijuoti bankroto bylą) tęsėsi nuo 2006 m. rugsėjo 20 d. iki 2011 m. lapkričio 11 d., t. y. daugiau kaip penkerius metus. Esant tęstiniam teisės pažeidimui, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, t. y. dėl tęstinio pažeidimo teisinių pasekmių, susijusių su kiekviena atskira tęstinio pažeidimo diena, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 straipsnio 5 dalis). Taigi tiek taikant bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), tiek tęstinio pobūdžio pažeidimams taikomą specialiąją ieškinio senaties termino nustatymo taisyklę (CK 1.127 straipsnio 5 dalis) ieškovas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyto trejų metų senaties termino ieškiniui pareikšti nepažeidė.

38Dėl bendrovės vadovo neteisėtu neveikimu (nesikreipus dėl bankroto bylos vadovaujamai įmonei iškėlimo) sukeltos žalos fakto ir dydžio nustatymo

  1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014 pateiktas išaiškinimas, kad vertinant padarytą žalos dydį ir priežastinį ryšį turi būti vertinama atsakovo valdymo laikotarpiu bendra įmonės skolų apimtis, išaugusi dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku, todėl žala galėtų būti laikomas bendras išaugęs įmonės skolos dydis atsakovo įmonės valdymo laikotarpiu. Šis išaiškinimas detalizuotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015, joje konstatavus, kad teismas turi nustatyti, kokio dydžio pradelsti įmonės finansiniai įsipareigojimai buvo vadovui pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir to paties vadovo įmonės valdymo laikotarpio pabaigoje. Nustačius šių dydžių skirtumą, galima konstatuoti, kokio dydžio nuostolius patyrė įmonė dėl jos vadovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. kokio dydžio nuostolius su atsakovo neteisėtu neveikimu sieja teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys.
  2. Bankroto administratorius, prašydamas atlyginti iš buvusio bendrovės vadovo žalą dėl nesikreipimo iškelti bankroto bylą, turi įrodinėjimo pareigą įrodinėti žalą, jos dydį, priežastinį ryšį, kokia žala susidarė dėl pareigos inicijuoti bankroto bylos iškėlimą nevykdymo, teikti teismui dokumentus, pagrindžiančius pareikštą ieškinio reikalavimą (CPK 178 straipsnis).
  3. Atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi. Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014; kt.) Svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimą, būtina nustatyti bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015).
  4. Konstatavus laiko momentą, nuo kada bendrovės vadovas pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovui padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015).
  5. Teismai vertino, kad įmonės nemokumas kasatoriui turėjo būti žinomas nuo 2006 m. rugsėjo 20 d. Todėl visi bendrovės nepadengti įsipareigojimai, prisiimti po šios datos (išskyrus vekselius pagal anksčiau sudarytas sutartis, nes šie įsipareigojimai nelaikytini naujais), gali būti vertinami kaip žala, nes jei vadovas laiku būtų inicijavęs bankroto bylą, šie įsipareigojimai nebūtų atsiradę. Vadovas atsako tik už tą žalą, kuri kilo dėl jo vėlavimo inicijuoti bankroto bylą – ją sudaro bendrovės skoliniai įsipareigojimai, atsiradę vėlavimo laikotarpiu. Todėl apeliacinės instancijos teismas nutartyje nepagrįstai visą kreditorių reikalavimų iš parduoto bankrutavusios bendrovės turto nepadengiančią sumą priskyrė žalai, kurią atlyginti priteisė iš vadovo.
  6. Apeliacinės instancijos teismas, apskaičiuodamas žalą, turėjo vertinti, bet nevertino, kada kreditoriai įgijo reikalavimo teises bendrovei – prieš ar po dienos, kada atsirado vadovui pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, neatsižvelgdamas į tai, kada teismo nutartimi tie kreditorių reikalavimai buvo patvirtinti. Iš byloje pateiktų kreditorių reikalavimus ir jų dydžius pagrindžiančių įrodymų (sutarčių, sąskaitų faktūrų ir kt.) nustatytina, kurie kreditorių reikalavimai ir kuria dalimi atsirado po 2006 m. rugsėjo 20 d., kai bendrovės vadovas neįvykdė pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, t. y. kiek padidėjo bendrovės skolos po to, kai ji tapo nemoki. Neišmokėtos sumos kreditorių reikalavimams padengti gali būti laikomos vadovo padaryta žala, bet tam turi būti nustatomas vėlavimo ar nesikreipimo iškelti bankroto bylą ir atsiradusios žalos priežastinis ryšys, turi būti ištirta, ar bankroto proceso metu kreditorių nepadengti reikalavimai atsirado nuo vadovo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymo dienos. Priežastinį ryšį sudaro po vadovui atsiradusios pareigos nevykdymo nuo 2006 m. rugsėjo 20 d. atsiradę nauji kreditorių reikalavimai ir nuo tos dienos padidėjusi dalis tų kreditorių reikalavimų, kurie atsirado iki nurodytos dienos (pvz., delspinigių forma). Šių veiksmų neatlikęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė kasacinio teismo suformuotą praktiką ir pažeidė CPK 346 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

39Dėl procesinės bylos baigties

  1. Bylą kasacine tvarka nagrinėjantis Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iš naujo nenustato faktinių aplinkybių, nes sprendžia teisės aiškinimo ir taikymo klausimus (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Bylai išspręsti nustatant žalos dydį, atsiradusį po to, kai bendrovės vadovas įgijo teisinę pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, bet šios pareigos neįvykdė, reikia ištirti ir įvertinti faktines aplinkybes pagal šios nutarties 39–42 punktuose išdėstytus kriterijus.
  2. Teisėjų kolegija konstatuoja materialiosios teisės normų pažeidimą, apeliacinės instancijos teismo nutartyje netinkamai taikant ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį, todėl kasacinį skundą tenkina iš dalies, naikina apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą grąžina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka (CPK 346 straipsnio 2 dalis, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 3 dalis).

40Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Perdavus bylą nurodytais klausimais nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, byloje susidariusių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas spręstinas apeliacinės instancijos teismui iš naujo išnagrinėjus bylą ir priėmus procesinį sprendimą dėl bylos baigties.

41Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 48 straipsniu, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

42Pakeisti pasibaigusią ir išregistruotą iš Juridinių asmenų registro pradinę ieškovę bankrutavusią uždarąją akcinę bendrovę „VS tiekimas“ (j. a. k. 225725720), įtraukiant į bylą pradinės ieškovės procesinių teisių perėmėją naują ieškovę uždarąją akcinę bendrovę „Indebt“ (j. a. k. 302549100).

43Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 11 d. nutartį ir perduoti bylą Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo.

44Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5.
  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų,... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 7.
    1. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 2 d.... 8. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 9.
      1. Kasaciniu skundu atsakovas D. G. prašo panaikinti... 10. 18.1.... 11. Bankroto administratorė tinkamai nepagrindė savo įrodinėjamų aplinkybių,... 12. 18.2.... 13. Tai, kad kasatorius neprisiėmė BUAB „VS tiekimas“ vardu turtinių... 14. 18.3.... 15. Apeliacinės instancijos teismas atsakovų solidariąją atsakomybę kildino... 16. 18.4.... 17. Apeliacinės instancijos teismas apie įmonės nemokumą sprendė iš 2005 m.... 18. 18.5.... 19. Ieškovė žalą apskaičiavo iš visų įmonės pradelstų įsipareigojimų... 20. 18.6.... 21. Įmonės vadovu nuo 2011 m. birželio 1 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo... 22. 18.7.... 23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 20 d. teismų praktikos,... 24. 19.1.... 25. BUAB „VS tiekimas“ reikalavimo teisę perėmė UAB „Indebt“ pagal 2016... 26. 19.2.... 27. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 11 d. nutartimi civilinėje... 28. 19.3.... 29. Kiti asmenys bendrovei vadovavo trumpai, dėl to atsakomybė laiku nesikreipus... 30. 19.4.... 31. Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą atsirado teisė į... 32. Teisėjų kolegija... 33. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 34. Dėl procesinio teisių perėmimo
        1. Ieškovė BUAB... 35. Dėl įmonės vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos... 36. Dėl ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje išvardytų asmenų atsakomybės už... 37. Dėl ieškinio senaties termino bankrutuojančios įmonės bankroto... 38. Dėl bendrovės vadovo neteisėtu neveikimu (nesikreipus dėl bankroto bylos... 39. Dėl procesinės bylos baigties
          1. Bylą kasacine... 40. Dėl bylinėjimosi išlaidų
            1. Perdavus bylą... 41. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 42. Pakeisti pasibaigusią ir išregistruotą iš Juridinių asmenų registro... 43. Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų... 44. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...