Byla 1A-316-309-2013
Dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko, teisėjų Raimundo Jurgaičio, Vidmanto Mylės, sekretoriaujant Dijanai Drizgienei, dalyvaujant prokurorei Dainai Songailienei, nuteistajai ir išteisintajai V. K., jos gynėjai advokatei Violetai Savickienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Dainos Songailienės, nuteistosios V. K. ir civilinio ieškovo UAB „B. D.“ atstovo apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nuosprendžio, kuriuo:

2V. K. išteisinta dėl kaltinimo, padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

3V. K. pripažinta kalta padarius BK 208 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir nuteista 100 (vieno šimto) MGL, t. y. 13 000 Lt (trylikos tūkstančių litų), bauda.

4V. K. išteisinta dėl kaltinimo, padarius BK 208 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

5Atmesti civilinių ieškovių A. M., A. Ž., J. B., G. K., R. L., A. Š., L. G., J. S. civiliniai ieškiniai.

6Civilinių ieškovų UAB „B. D.“, ( - ) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, AB „K. A.“, UAB „A.“, UAB „B. P.“, UAB „B.M.“, UAB „M. D.“, UAB „L. V.“, UAB „M. V.“, UAB „I. L.“, UAB „P.“, AB „V. E.“ (buvęs pavadinimas – AB „R.“), KŪB „S. G.“, UAB „B. K.“ civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.

7Nuspręsta V. K. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

8Nuspręsta V. K. Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros prokurorės 2011 m. birželio 22 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą 0,0942 ha žemės sklypui, unikalus Nr. ( - ), ant jo stovintiems pastatams: gyvenamajam namui, unikalus Nr. ( - ), ūkiniam pastatui, unikalus Nr. ( - ), kiemo (inžinieriniams) statiniams, unikalus Nr. ( - ), esantiems ( - ); 1,26 ha žemės sklypui, unikalus Nr. ( - ), esančiam ( - ), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

9Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

10V. K. nuteista už tai, kad iki 2010 m. vasario 9 d. dirbdama UAB „M.G.“ direktore ir kaip bendrovės vadovė vienvaldiškai veikianti jos vardu, atsakanti už bendrovės veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą, taip pat organizuojanti kasdieninę įmonės veiklą, žinodama apie UAB „M.G.“ sunkią ekonominę padėtį ir nemokumą, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 31 d. iki 2010 m. sausio 27 d. iš dalies patenkino vieno kreditoriaus – savo – reikalavimą, susigrąžindama UAB „M.G.“ suteiktą 110 000 Lt paskolą, dėl to padarė 110 000 Lt turtinę žalą likusiems kreditoriams, o būtent: A. M., A. Ž., J. B., G. K., R. L., A. Š., I. M., L. G., J. S., VšĮ ( - ) rajono atliekų tvarkymo centrui, ( - ) apskrities VMI, VSDFV ( - ) skyriui, UAB „A.“, AB „P. C.“, UAB „J.“, UAB „A. B.“, UAB „B. P.“, UAB „B.M.“, UAB „M. D.“, UAB „L. V.“, UAB „L. D.“, UAB „B. V.“, UAB „O.“, R. P. įmonei, Lietuvos viešosios policijos rinktinės „Vytis“ ( - ) skyriui, ŽŪB „N.“, AB „K. A.“, UAB „B. D.“, UAB „M. V.“, UAB „A. D.“, UAB „I. L.“, UAB „M.“, UAB „R. N.“, BĮ UAB „S.“, UAB „P.“, AB „V. E.“ (buvęs pavadinimas – AB „R.“), AB „P. Ž.“, UAB „V. D.“, UAB „U. M.“, KŪB „S. G.“, UAB „B. K.“, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 208 straipsnio 1 dalyje.

11V. K. buvo kaltinama tuo, kad ji, iki 2010 m. vasario 25 d. dirbdama UAB „M.G.“ direktore ir kaip bendrovės vadovė vienvaldiškai veikianti jos vardu, atsakanti už bendrovės veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą, taip pat organizuojanti kasdieninę įmonės veiklą, žinodama, kad UAB „M.G.“ dirba nuostolingai ir su tiekėjais neturės galimybių atsiskaityti, apgaule, piktnaudžiaudama pasitikėjimu, 2008 m. balandžio 21 d. didmeninio prekių pirkimo-pardavimo sutarties Nr. ( - ), sudarytos tarp UAB „B. D.“ ir UAB „M.G.“, pagrindu laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 3 d. iki 2009 m. gruodžio 23 d. bendrovės „M.G.“ naudai įgijo svetimą UAB „B. D.“ priklausantį turtą – prekių už 19 333,47 Lt, su UAB „B. D.“ atsiskaitė iš dalies, už kitas prekes iš dalies nesumokėjo ir padarė UAB „B. D.“ 16 332,47 Lt turtinę žalą, t. y. padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

12Be to, V. K. buvo kaltinama tuo, kad ji, iki 2010 m. vasario 25 d. dirbdama UAB „M.G.“ direktore ir kaip bendrovės vadovė vienvaldiškai veikianti jos vardu, atsakanti už bendrovės veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą, taip pat organizuojanti kasdieninę įmonės veiklą, žinodama apie UAB „M.G.“ sunkią ekonominę padėtį ir nemokumą, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, nepateisinamai pigiai pardavė UAB „M.G.“ turtą, kuris galėjo būti pateiktas dengti skolas, t. y. bendrovei „K.“ 2010 m. sausio 4 ir 5 d. už 8 550 Lt pardavė „M.G.“ kasos aparatą „Casio FE-2000“, kasos aparatą „Ochron RS-19MF“, automobilių keltuvą, kompiuterį „Intel“ su priedais, kompiuterį „AMD Celeron 2400“, krėslą, programą „Rivilė-Gama“, tai sudaro 2 061,03 Lt mažesnę nei likutinė jų vertė kainą; bendrovei „K.“ 2010 m. sausio 5 d. pardavė atsarginių dalių už 63 926,86 Lt, tai sudaro 109 995,49 Lt mažesnę nei jų įsigijimo vertė kainą, padarydama 112 056,52 Lt dydžio turtinę žalą likusiems kreditoriams, o būtent: AB bankui „( - )“, A. M., A. Ž., J. B., G. K., R. L., A. Š., I. M., L. G., J. S., VšĮ ( - ) rajono atliekų tvarkymo centrui, ( - ) apskrities VMI, VSDFV ( - ) skyriui, UAB „A.“, AB „P. C.“, UAB „J.“, UAB „A. B.“, UAB „B. P.“, UAB „B.M.“, UAB „M. D.“, UAB „L. V.“, UAB „L. D.“, UAB „B. V.“, UAB „O.“, R. P. įmonei, Lietuvos viešosios policijos rinktinės „Vytis“ ( - ) skyriui, ŽŪB „N.“, AB „K. A.“, UAB „B. D.“, UAB „M. V.“, UAB „A. D.“, UAB „I. L.“, UAB „M.“, UAB „R. N.“, BĮ UAB „S.“, UAB „P.“, AB „V. E.“ (buvęs pavadinimas - AB „R.“), AB „P. Ž.“, UAB „V. D.“, UAB „U. M.“, KŪB „S. G.“, UAB „B. K.“, t. y. padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 208 straipsnio 2 dalyje.

13Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė Daina Songailienė apeliaciniu skundu prašo:

  1. Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nuosprendį pakeisti, nuosprendžio dalį dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 208 straipsnio 1 dalyje, papildyti, įrašant dar vieną kreditorių AB bankas „( - )“.
  2. Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nuosprendžio dalį panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują nuosprendį:

14V. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje ir skirti jai bausmę – 150 MGL (19 500,00 Lt) dydžio baudą.

15Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant ir paskirti galutinę bausmę – 200 MGL (26 000,00 Lt) dydžio baudą.

16Civiliniams ieškovams UAB „B. D.“, ( - ) apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, AB „K. A.“, UAB „A.“, UAB „B. P.“, UAB „B. M.“, UAB „M. D.“, UAB „L. V.“, UAB „M. V.“, UAB „I. L.“, UAB „P.“, AB „V. E.“ (buvęs pavadinimas AB „R.“), KŪB „S. G.“, UAB „B. K.“ pripažinti teisę į jų ieškinių patenkinimą, klausimą dėl ieškinių dydžių perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

17V. K. Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros prokurorės 2011 m. birželio 22 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą 0,0942 ha žemės sklypui, unikalus Nr. ( - ), ant jo stovintiems pastatams: gyvenamajam namui, unikalus Nr. ( - ), ūkiniam pastatui, unikalus Nr. ( - ), kiemo (inžineriniams) statiniams, unikalus Nr. ( - ), esantiems ( - ); 1,26 ha žemės sklypui, unikalus Nr. ( - ), esančiam ( - ), palikti galioti, kol bus išspręsti civilinių ieškinių klausimai.

18Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

19Prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir nepagrįstai išteisino V. K. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje. Pažymi, jog pagrindinis teismo priimto sprendimo išteisinti V. K. nuosprendžio motyvas yra tai, kad, teismo nuomone, neatsirado neigiamų pasekmių (didesnės turtinės žalos nei buvo iki nusikaltimo), ir todėl nebuvo padarytas nusikaltimas, nes sukčiavimo nusikaltimo sudėtis yra materiali. Pasak prokurorės, tokia teismo išvada yra nepagrįsta ir prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Teismas teisingai nustatė, jog UAB „B. D.“ 2009 m. gruodžio 3–23 d. pristatė UAB „M.G.“ prekių ne už 19 332,47 Lt, o 17 863,78 Lt (atimta 1 468,69 Lt už kitu nei kaltinime nurodytu laikotarpiu pristatytų prekių vertė), turint omenyje, jog už šias įsigytas prekes buvo iš dalies atsiskaityta (sumokėta 3000,00 Lt), todėl laikytina, jog UAB „B. D.“ padaryta 14 863,78 Lt turtinė žala (17 863,78 Lt - 3000,00 Lt). Atkreipia dėmesį į tai, jog teismui nekilo abejonių, kad V. K. dar iki 2009 m. gruodžio 3 d. žinojo, jog UAB „M.G.“ negalės atsiskaityti su kreditoriais – teismas nustatė, kad 2009 m. gruodžio 18 d. buvo priimtas vienintelio UAB „M.G.“ akcininko (V. K.) sprendimas dėl bankroto bylos iškėlimo; V. K., kaip UAB „M.G.“ direktorė, 2009 m. gruodžio 28 d. surašė pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „M.G.“ iškėlimo, kuriame teigiama, jog 2009 m. lapkričio 30 d. duomenimis įmonės pradelsti įsipareigojimai viršija pusę turimo turto vertės, todėl įmonė yra nemoki ir jai iškeltintina bankroto byla. Akivaizdu, jog, viena vertus, V. K., žinodama realią bendrovės padėtį – kad UAB „M.G.“ dirba nuostolingai ir su tiekėjais atsiskaityti neturės galimybės – apie iškilusius sunkumus neinformavo ne tik tiekėjus, bet ir darbuotojus (tiekėjai, o iš jų ir bendrovės darbuotojai, apie gresiantį bankrotą sužinojo iš spaudos, kai laikraštyje „( - )“ 2009-12-30 buvo pranešta apie tai, kad bendrovė su kreditoriais atsikaityti nebeturi galimybės); 2009 m. gruodžio mėn. buvo užsakyta prekių net už didesnę sumą lyginant su 2008 m. tuo pačiu laikotarpiu (skirtumas apie 5000,00 Lt), kita vertus, Didmeninio prekių pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta 2008-04-21, iki 2009 m. gruodžio mėnesio su UAB „B. D.“ buvo atsiskaitoma tinkamai, todėl prekių tiekėjui nekilo abejonių dėl UAB „M.G.“ atsiskaitymo galimybių.

20Prokurorės teigimu, išdėstytos aplinkybės rodo, kad V. K. sąmoningai sudarė tokią situaciją, kai kreditorius UAB „B. D.“, suklaidintas dėl kaltininko ketinimų, perdavė prekes UAB „M.G.“, akivaizdu, kad šis suklaidinimas – svarbių aplinkybių dėl UAB „M.G.“ mokumo nutylėjimas – turėjo lemiamos įtakos apsisprendžiant dalyvauti šiame žalingame sandoryje, nes, žinodamas tikrąją UAB „M.G.“ turtinę padėtį, prekių bendrovei nebūtų perdavę.

21Kita vertus, V. K., žinodama, kad su kreditoriais atsiskaityti neturės galimybės, taip pat žinodama, kad kreditorius UAB „B. D.“ bankroto atveju atsidurs III kreditorių eilėje ir, žinodama, kad didžioji dalis likusio turto pereis įkaito turėtojui bankui, o likusiems kreditoriams skolos bus padengtos tik labai maža dalimi, sąmoningai sudarė situaciją, kad UAB „B. D.“ negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų apsunkintas. Taip V. K. piktnaudžiavo pasitikėjimu, 2009-12-03 – 2009-12-23 iš UAB „B. D.“ UAB „M.G.“ naudai įgijo svetimą turtą ir dėl to UAB „B. D.“ patyrė 14 863,78 Lt turtinę žalą, todėl ji turėjo būti pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

222012 m. balandžio 16 d. teismui buvo pateiktas prokuratūros prašymas pakeisti kaltinime nurodytų veikų, numatytų, BK 208 straipsnio 1 dalyje ir 208 straipsnio 2 dalyje, faktines aplinkybes, t. y. kreditorių, kuriems nusikalstamomis veikomis buvo padaryta žala, sąrašas papildytas dar vienu kreditoriumi (AB bankas „( - )“) ir nurodyta, kad V. K. neteisėtais veiksmais padarė turtinę žalą 43 kreditoriams. Pirmosios instancijos teismas, 2013 m. sausio 24 d. nuosprendžiu pripažindamas V. K. kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 208 straipsnio 1 dalyje, nuosprendžio nustatomojoje dalyje aprašydamas šią veiką nurodė 42 kreditorius, o išteisindamas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 208 straipsnio 2 dalyje, nuosprendžio nustatomojoje dalyje aprašydamas šią veiką nurodė 43 kreditorius, t. y. į kreditorių sąrašą įtraukė ir AB bankas „( - )“, tačiau nei pirmu, nei antru atveju nepagrįstai nepasisakė dėl pakeisto kaltinimo.

23Prokurorė nurodo, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 255 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pagrindinė nuostata, apibrėžianti bylos nagrinėjimo teisme ribas, byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Ši imperatyvi nuostata teismų praktikoje suprantama kaip draudimas teismui išnagrinėti bylą ir priimti nuosprendį dėl tų asmenų, kurie nėra kaltinamieji, ar pripažinti juos kaltais dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių jie neperduoti teismui. Kita vertus, ši nuostata reiškia ir tai, jog teismas, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjęs visus duomenis, turinčius reikšmės bylai išspręsti teisingai, privalo priimti Baudžiamojo proceso įstatyme numatytą sprendimą dėl tų asmenų ar tų nusikalstamų veikų, dėl kurių byla nutartimi buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Kitaip tariant, bylos nagrinėjimo teisme ribos apibrėžtos pagal subjektus (asmenis, dėl kurių nagrinėjama byla) ir dalyką (faktinį ir teisinį bylos turinį). Taigi, remiantis šiomis Baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, darytina išvada, jog šios bylos nagrinėjimo teisme ribos buvo apibrėžtos kaltinamuoju aktu ir minėtu 2012 m. balandžio 16 d. kaltinimo pakeitimu.

24Teismas, nuosprendyje nepasisakydamas dėl pakeisto kaltinimo pagal BK 208 straipsnio 1 dalį ir 208 straipsnio 2 dalį, netinkamai taikė BPK normas, nustatančias bylos nagrinėjimo teisme ribas. Teismas neprivalo tenkinti prokuroro prašymo pakeisti veikos kvalifikavimą ar faktines aplinkybes, atlikęs BPK 256 straipsnio 2, 3 dalyse nurodytus veiksmus ir išnagrinėjęs bylą, teismas kaltinamąjį gali pripažinti kaltu ir remdamasis kaltinamajame akte pateiktu veikos kvalifikavimu, faktinių aplinkybių aprašymu, tačiau jis, ištyręs byloje esančius duomenis bei juos įvertinęs, vis dėlto privalo nurodyti motyvus, kuriais toks pateiktas prokuroro prašymas negali būti tenkinamas. Teismo nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų, teismas, neįvertinęs byloje esančių duomenų dėl prokuroro pakeisto kaltinimo pagal BK 208 straipsnio 1 dalį ir 208 straipsnio 2 dalį, netinkamai pritaikė BPK straipsnius, reglamentuojančius bylos nagrinėjimo teisme ribas bei nuosprendžio surašymą.

25Prokurorė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas civilinių ieškovių, buvusių UAB „M.G.“ darbuotojų A. M., A. Z., J. B., G. K., R. L., A. S., L. G., J. S. civilinius ieškinius atmetė, nes, pirma, kompensaciją dėl nepanaudotų atostogų buvusios darbuotojos gavo iš Garantinio fondo, antra, išeitinė išmoka mokama nutraukiant darbo sutartį, o kaltinamoji V. K., kaip buvusi UAB „M.G. “ direktorė, nėra asmeniškai atsakinga už išeitinių išmokų išmokėjimą. Be to, pasak prokurorės, teismas nusprendė civilinių ieškovų UAB „B. P.“, UAB „M. D.“, UAB „I. L.“, UAB „P.“, KŪB „S. G.“ civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus, konstatuojant, jog civiliniai ieškiniai pareikšti kaltam asmeniui dėl skolos, kai kuriais atvejais – dėl skolos, netesybų ir materialinių ir procesinių palūkanų priteisimo, o baudžiamosiose bylose sprendžiami ne iš civilinių teisinių santykių kylantys skolos, netesybų, materialinių ir procesinių palūkanų priteisimo, bet nusikalstama veika padarytos (ne)turtinės žalos atlyginimo klausimas. Taip pat teismas civilinių ieškovų UAB „A.“, UAB „L. V.“, UAB „M. V.“, UAB „B. K.“ civilinius ieškinius paliko nenagrinėtus, nes civiliniai ieškiniai buvo pareikšti UAB „M.G.“ dėl skolos, kai kuriais atvejais – dėl skolos, netesybų, materialinių ir procesinių palūkanų priteisimo, civilinio ieškovo AB „V. E.“ (buvęs AB „R.“) UAB „M.G.“ pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, o baudžiamosiose bylose sprendžiami ne iš civilinių teisinių santykių kylantys skolos, netesybų, materialinių ir procesinių palūkanų priteisimo, bet nusikalstama veika padarytos (ne)turtinės žalos atlyginimo klausimas, be to, UAB „M.G.“ baudžiamojoje byloje nedalyvauja, ir teismas negali pasisakyti dėl nedalyvaujančio byloje asmens teisių ir pareigų. Be to, teismas civilinių ieškovų UAB „B. D.“, AB „K. A.“, UAB „B.M.“, ( - ) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinius ieškinius paliko nenagrinėtus, nes nustatė, jog V. K. nepadarė veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 208 straipsnio 2 dalyje.

26Prokurorės teigimu, BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Baudžiamajame procese yra įgyvendinta Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtinta asmens procesinė subjektinė teisė kreiptis į teismą (pareiškiant civilinį ieškinį), tačiau baudžiamojo proceso kodekse jos įgyvendinimo tvarkos klausimas detaliai reglamentuotas nėra. Kadangi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalyje asmens teisė kreiptis į teismą siejama su jos įgyvendinimu įstatymo nustatyta tvarka, todėl baudžiamajame procese nesant šios teisės įgyvendinimą reglamentuojančių procesinių normų, vadovaujantis BPK 113 straipsnio 2 dalimi, taikytinos CPK toliau nurodomos civilinio proceso normos, reglamentuojančios minėtos teisės įgyvendinimą.

27Pagal BPK 110 straipsnį civilinio ieškovo pripažinimui keliami minimalūs reikalavimai, t. y. pakanka, kad asmuo baudžiamojoje byloje reikalautų atlyginti dėl kaltinamojo (įtariamojo) nusikalstamos veikos patirtą turtinę žalą atsižvelgiant į BPK 109 straipsnio nuostatas. Jokių kitų reikalavimų civilinio ieškinio pareiškimui ir civilinio ieškovo pripažinimui BPK nenumato, todėl baudžiamojo proceso prasme šie straipsniai negali būti aiškinami plečiamai, nes tokia nuostata iš esmės atspindi civilinio ieškinio specifiką baudžiamajame procese, kai asmuo, pavyzdžiui, yra kaltinamas pagal kelis BK straipsnius ar baudžiamojoje byloje yra keli kaltinamieji ir, remiantis BPK 115 straipsnio nuostatomis, gali sukelti skirtingas teisinės pasekmes pareikšto ieškinio ar ieškinių atžvilgiu.

28Prokurorės manymu, pirmosios instancijos teismas, palikdamas civilinius ieškinius nenagrinėtus, netinkamai išsprendė byloje pareikštų civilinių ieškinių klausimą. BPK 115 straipsnio 2 dalis numato, kad išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti, teismas gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Kaip matyti iš civilinėje byloje dėl bankroto UAB „M.G.“ priimtos Šiaulių apygardos teismo nutarties, nepatenkintų kreditorių reikalavimų sąrašas yra didelis – 43 kreditoriai, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas numato, kad, jeigu neužtenka lėšų visiems vienos eilės reikalavimams patenkinti, šie reikalavimai patenkinami proporcingai pagal priklausančią kiekvienam kreditoriui sumą, minėti kreditorių reikalavimai būtų buvę dengiami proporcingai eilės tvarka iš UAB „M.G.“ turėto turto ir, akivaizdu, kreditorių reikalavimai būtų padengti tik iš dalies. Pažymi, kad žalos dydis įtakos BK 208 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos kvalifikacijai neturi (teismų praktikoje laikoma, kad baudžiamajai atsakomybei kilti žalos dydis pinigine išraiška turi viršyti 150 MGL dydžio sumą), minėto nusikaltimo sudėčiai konstatuoti užtenka nustatyti turtinės žalos padarymo apskritai faktą, tai šiuo atveju byloje ir yra padaryta. Todėl konstatuotina, kad skolininkui UAB „M.G.“ atstovavusiai direktorei V. K. net ir buvus sąžiningai, kreditoriai vis tiek būtų patyrę tam tikros žalos dėl įmonės nemokumo. Byloje nėra galimybės nustatyti, kokią konkrečią žalą dėl V. K. neteisėtų veiksmų patyrė kreditoriai, negavus papildomos medžiagos, t. y. buhalterinių apskaičiavimų apie tai, kokiomis dalimis ir proporcijomis būtų buvę dengiami UAB „M.G.“ kreditorių, įskaitant ir byloje pateikusių civilinius ieškinius kreditorių, reikalavimai ir dėl to negalint nustatyti, kokia civilinių ieškovų civiliniuose ieškiniuose nurodytų sumų dalis yra būtent dėl skolininko nesąžiningumo patirta žala, minėtų civilinių ieškinių negalima išspręsti, todėl civiliniams ieškovams turėtų būti pripažinta teisė į jų ieškinių patenkinimą, klausimą dėl ieškinių dydžių perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

29Nuteistoji V. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo ją išteisinti.

30Nuteistosios manymu, Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis yra neteisėtas, nepagrįstas ir naikintinas, kadangi nuosprendyje išdėstytos teismo išvados prieštarauja bylos aplinkybėms, bei netinkamai pritaikytos materialinės teisės normos.

31Apeliantės manymu, nuosprendyje teismas tinkamai aiškina materialinės teisės normą t. y. BK 208 straipsnio 1 dalies sampratą, šio straipsnio 1 dalies taikymo teoriją ir praktiką, tačiau netinkamai šią įstatymo normą taikė šioje konkrečioje baudžiamojoje byloje. BK 208 straipsnis priskiriamas prie nusikaltimų ekonomikai ir verslui ir gina kreditorių interesus. Atkreipia dėmesį į tai, jog bankrotą inicijavo ji pati, siekdama, kad nedidėtų kreditorių skaičius ir skolos jiems, prašydama teismo iškelti bankroto bylą, o ne kreditoriai, kuriems būtų buvę didelės skolos ar su kuriais būtų užsitęsęs atsiskaitymas. Ikiteisminis tyrimas pradėtas ne UAB „M.G.“ kreditorių prašymu, kurių interesus gina ir jiems atstovauja bankroto administratorius, o prokuratūros, neturinčios kreditorių pareiškimų dėl jų pažeistų interesų (kreditorių pareiškimai buvo surinkti jau pradėjus ikiteisminį tyrimą), iniciatyva. Šio straipsnio 1 dalies dispozicijoje įtvirtinta nusikaltimo sudėtis – favoritizmas vieno ar kelių kreditorių atžvilgiu.

32Pasak apeliantės, Lietuvoje per nepriklausomybės laikotarpį, ypatingai prasidėjus ekonominei krizei, bankrutavo daug įmonių. Įvertinant verslo rizikos faktorių ir buvo išleistas Bankroto įstatymas, kuriame įmonių bankrotas įtvirtintas kaip natūralus procesas (ne nusikaltimas), kurio eigą įstatymas reglamentuoja. Visos bankrutavusios įmonės praėjo vienodus etapus: tikrai, prieš paskelbiant bankrotą, buvo sunkioje ekonominėje padėtyje, t. y. jų veiklos efektas nepadengė veiklos sąnaudų, jos tapo nemokiomis, neturėjo galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, nes įmonių turto aktyvo ir turto pasyvo santykis ekonominiu požiūriu tapo neigiamas. Visas jas sunki ekonominė padėtis privedė prie bankroto grėsmės ir neišvengiamai buvo iškeltos bankroto bylos. Visais atvejais, po bankroto bylos iškėlimo, buvo didesnis ar mažesnis skaičius kreditorių, su kuriais bankrutavusi įmonė liko neatsiskaičiusi. Dauguma atvejų bankrutavusios įmonės dirbo iki pat bankroto bylos iškėlimo, vykdė veiklą, pagal galimybes atsiskaitinėjo su kreditoriais, t. y. patenkino tik dalies kreditorių reikalavimus, nes tokia padėtis yra neišvengiama įmonei bankrutuojant. Vertindama visas šias aplinkybes nesupranta, kodėl, kaip bankrutavusios įmonės vadovė, yra pripažinta kalta ir nuteista, nors kitų bankrutavusių įmonių vadovų atžvilgiu net tais atvejais, kai bankroto bylos iškėlimą inicijuoja kreditoriai, ikiteisminiai tyrimai nepradedami, ir tie asmenys neteisiami. Teismo nuosprendžio motyvuose tikėjosi gauti atsakymus į šiuos klausimus, t. y. tikėjosi, kad bus motyvuotai išaiškinta, kodėl atsiskaitymas ne su visais kreditoriais iki bankroto bylos UAB „M.G.“ iškėlimo vertinamas kaip nusikaltimas ir kokiais atvejais favoritizmas vieno ar kelių kreditorių atžvilgiu yra nusikaltimas. Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina visų piliečių lygybės prieš įstatymą principą. Apeliantės manymu, Šiaulių apylinkės teismo apkaltinamasis nuosprendis jos atžvilgiu aiškiai demonstruoja, kad šios konstitucinės nuostatos nepaisoma, pažeistos jos konstitucinės teisės.

33Apeliantės teigimu, nuosprendyje teismas visiškai nemotyvavo teiginio, kodėl ji pripažįstama išskirtiniu kreditoriumi, su kuriuo jos vadovaujama UAB „M.G.“ kitų kreditorių nenaudai iš dalies įvykdė prievoles, panaikindama jos skolos dalį, t. y. nemotyvavo, kuo pasireiškė jos, kaip kreditoriaus, išskirtinumas, atsiskaitymas su kuriuo užtraukia jos, kaip UAB „M.G.“ vadovės, baudžiamąją atsakomybę. Tokių teiginių teismas nepagrindė byloje gausiai surinktais rašytiniais įrodymais, neanalizavo jų ir nepagrindė skaičiais išvados, kad atsiskaityta buvo tik su ja kaip išskirtiniu kreditoriumi. Išteisinta už kitus nusikaltimus, kuriais ją kaltino prokurorai, buvo tik todėl, kad teismui teikė nemažai rašytinių dokumentų, savo lėšomis atliko turto vertinimą, gynėsi remdamasi skaičiais, juos analizavo. Apeliantės manymu, ši aplinkybė rodo, kad ji privalėjo įrodinėti, jog yra nekalta, o ne prokuratūra ar teismas įrodo ir pagrindžia jai pateiktus kaltinimus. Apkaltinamajame nuosprendyje nerado nė vieno teismo motyvo, pagrįsto baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais. Teismas, priimdamas jos atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, apsiribojo tik BK 208 straipsnio 1 dalies nuostatų komentavimu ir šio straipsnio taikymo praktikos analize.

34Mano, kad vėliau pateikiama visų byloje esančių įrodymų analizė rodo, jog nėra pakankamai duomenų ir įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kurią nepagrįstai padarė teismas, kad jos veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 208 straipsnio 1 dalyje, sudėtis, ir, atvirkščiai, atlikus atsiskaitymų su kreditoriais laikotarpio nuo 2009 m. gruodžio 1 d. iki 2010 m. vasario 9 d. analizę, galima teigti, kad sau, kaip didžiausiam kreditoriui, išsimokėjo žymiai mažiau (skaičiuojant procentais), negu buvo išmokama visiems kitiems kreditoriams.

35Apeliantės teigimu, byloje surinkti įrodymai rodo, jog steigiant UAB „M.G.“ įstatinis kapitalas buvo 10 000 Lt jos (V. K.) asmeninių lėšų. Vėliau ji iš asmeninių lėšų 500 000 Lt padidino UAB „M.G.“ įstatinį kapitalą, nes kitaip AB „( - )“ nedavė paskolos, kuri buvo reikalinga pastatų įsigijimui. 2008-04-22 paskolos sutartimi iš AB „( - )“ buvo gauta 2 000 000 litų paskola, kurios grąžinimui užtikrinti UAB „M.G.“ įkeitė perkamus 2 400 000 Lt vertės pastatus, adresu: ( - ), ir ji asmeniškai įkeitė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį ( - ), kurį bankas įvertino 600 000 litų. 2 000 000 Lt paskolą bankas pervedė pastatų pardavėjui, kuriam UAB „M.G.“ papildomai dar sumokėjo 400 000 Lt iš padidinto įstatinio kapitalo lėšų. Pradėjus verslą ir siekdama jį plėtoti UAB „M.G.“ pritrūko apyvartinių lėšų (nedidinant įstatinio kapitalo). Kaip matyti iš jos parengtos lentelės (6 t. 79 b. 1.), specialisto parengtos lentelės (4 t. 89 b. 1.), ji 2008 m. sausio 14 d. paskolino UAB „M.G.“ 10 000 Lt, 2008 m. gegužės 7 d. – 40 000 Lt, 2008 m. gegužės 29 d. – 30 000 Lt, 2009 m. gegužės 8 d. – 40 000 Lt, iš viso 120 000 litų. Taigi, tam, kad vykdytų UAB „M.G.“ veiklą, (pradžioje dirbo 22 darbuotojai), ji į UAB „M.G.“ sąskaitą įmokėjo 1 230 000 (kartu su žemės sklypu) litų asmeninių lėšų. Iš pradžių verslas sekėsi: UAB „M.G.“ darė kapitalinius remontus, statė priestatą, planavo plėsti servisą. Planus sugriovė 2009 m. prasidėjusi krizė ir šalia atsidaręs prekybos centras „( - )“. Pamačiusi, kad vis sunkiau įvykdyti prievoles pagal paskolos sutartį, nuo 2009 m. birželio mėnesio pradėjo derybas su banku, prašydama atidėti suėjusių mokėjimų terminus, pratęsti nesuėjusių mokėjimų terminus, sumažinti palūkanas. Norėdama išsilaikyti, UAB „M.G.“ sumažino darbuotojų skaičių, 2008 m. kovo mėnesį uždarė restoraną, mažino kitas išlaidas. 2009 m. lapkričio mėnesį dar neinicijavo bankroto, laukdama šventinio laikotarpio, kuris, paprastai, būdavo pelningas. Teismas nuosprendyje neteisingai jos parodymuose nurodė, kad restoranas buvo uždarytas 2009 m. gruodžio mėnesį, o paskui buvo uždaryta parduotuvė. Parduotuvė su apačioje esančia kavine-baru buvo vienintelis UAB „M.G.“ veiklos objektas iki bankroto paskelbimo (teismo nutartis 2010-01-29), jis tęsė darbą po bankroto paskelbimo, vadovaujant bankroto administratoriui. Apeliantė teigia, kad tokių aplinkybių ji nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu nenurodė ir negalėjo nurodyti, nes minimi faktai užfiksuoti dokumentuose. 2009 m. gruodžio pabaigoje, po kalėdinių švenčių, pamačiusi, kad padėtis nė kiek negerėja, ir siekdama, kad neaugtų skolos kreditoriams, kreipėsi į UAB „Š.“, kad patartų ir padėtų paskelbti UAB „M.G.“ bankrotą. Kadangi ji neturi juridinio išsilavinimo, ir UAB „M.G.“ neturėjo savo juristo, ji visiškai pakluso bankroto administratoriaus patarimams ir nurodymams, būdama tikra, kad jie visiškai teisingi ir neprieštarauja jokiems įstatymams. Nuo 2009 m. gruodžio 28 d., t. y. nuo pareiškimo Šiaulių apygardos teismui dėl bankroto iškėlimo, realiai visai UAB „M.G.“ veiklai vadovavo bankroto administratorius, kurio patarimų, kaip bankroto procedūros vykdymo specialisto, ji klausė. Su juo derino 110 000 Lt skolos išsimokėjimo sau galimybės klausimą. Aiškinosi, ar tokie jos veiksmai teisėti. Buvo užtikrinta, kad jokiam įstatymui nenusižengia, nes nuo 2009 m. gruodžio 31 d. iki jos atleidimo iš UAB „M.G.“ direktorės pareigų 2010-02-09, (šis laikotarpis kaltinime nurodytas kaip jos nusikalstamos veikos laikotarpis) su visais UAB „M.G.“ kreditoriais buvo nuolat atsiskaitinėjama proporcingai turimiems įsiskolinimams bei atsižvelgiant į galimybes, išskiriant tik kreditorių banką „( - )“, kadangi jo kreditas buvo užtikrintas įkeistais UAB „M.G.“ 2 400 000 Lt vertės pastatais, adresu: ( - ), bei įkeistu jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiu 600 000 litų vertės žemės sklypu, esančiu ( - ) (tokia suma pastatus ir žemės sklypą, juos įkeičiant, įvertino pats bankas), ir bankas, visa tai pasiėmęs (bendra turto vertė – 3 000 000 litų) 1 971 474,26 litų paskolos likučiui padengti, toliau liko UAB „M.G.“ kreditoriumi.

36Pasak apeliantės, jos teiginį, kad laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 31 d. iki jos atleidimo iš UAB „M.G.“ direktorės pareigų 2010-02-09 (šis laikotarpis kaltinime nurodytas kaip jos nusikalstamos veikos laikotarpis) su visais UAB „M.G.“ kreditoriais buvo nuolat atsiskaitinėjama, proporcingai turimiems įsiskolinimams bei atsižvelgiant į galimybes, patvirtina ši skaičių analizė (skaičiai matyti pateikiamose lentelėse ir dokumentuose):

371) 2009-12-01 UAB „M.G.“ turėjo 109 kreditorius – prekių tiekėjus, kuriems tuo metu turėtą 249 245,90 Lt įsiskolinimą sumažino 119 354,73 Lt, t. y. 47,8%. Su VMI, VSDFV ir su visais darbuotojais buvo atsiskaityta visiškai. Per 2009 m. gruodžio mėnesį sau išsimokėjo 32 000 Lt, tai sudaro 5,1% nuo visos į UAB „M.G.“ kasą įneštos sumos – 620 000 Lt, (neįskaitant 600 000 Lt žemės sklypo vertės). Gruodžio 31 d. buvo likę 73 kreditoriai – prekių tiekėjai, t. y. UAB „M.G.“ visiškai atsiskaitė su 32 kreditoriais.

382) 2010-01-01 UAB „M.G.“ turėjo 77 kreditorius – prekių tiekėjus, kuriems tuo metu turėtą 249 936,69 Lt įsiskolinimą sumažino 102 669,36 Lt, t. y. 41%. VMI susidaręs 11 511,01 Lt įsiskolinimas sumažintas 7111,00 Lt, t. y. 61,78 %, su VSDFV atsiskaityta visiškai, darbuotojams priskaičiuoto 7450,90 Lt išmokėta 1056,08 Lt, t. y. 14,17 %. Per 2010 m. sausio mėnesį sau išsimokėjo 78 000 Lt, tai sudaro 13,26% nuo visos į UAB „M.G.“ kasą įneštos likusios 588 000 Lt sumos (neįskaitant 600 000 Lt žemės sklypo vertės). 2010 m. sausio mėnesį kreditorių skaičius nepadidėjo.

393) laikotarpiu nuo 2010-01-31 iki 2010-02-09 kreditorių skaičius sumažėjo dar vienu ir UAB „M.G.“ turėjo 76 kreditorius – prekių tiekėjus, kuriems 2010-02-01 turėtą įsiskolinimą 177 700,72 Lt sumažino 15 698,96 Lt, t. y. 9%. Įsiskolinimas VMI, VSDFV, darbuotojams atsirado ir didėjo tik todėl, kad bankroto administratorius neuždarė UAB „M.G.“ priklausančios parduotuvės ir kavinės-baro, negrąžino prekių tiekėjams, o toliau vykdė prekybą, ėmė prekes iš tiekėjų ir už jas lygiai taip, kaip ir ji, proporcingai atsiskaitinėjo, sumažindamas kreditorių skaičių tik 3.

40Apeliantės teigimu, anksčiau atlikta analizė patvirtina aplinkybę, jog ji, kaip didžiausia UAB „M.G.“ kreditorė (įdėtos lėšos 1 220 000 Lt), išsimokėjo sau tik 9,1% savo įdėtų lėšų į UAB „M.G.“ veiklą, todėl liko ir liks pačiu didžiausiu UAB „M.G.“ kreditoriumi, kuris niekada nebeatgaus šių pinigų ir kuris patyrė didžiausius nuostolius dėl UAB „M.G.“ veiklos. Šia prasme ji iš tiesų yra išskirtinis kreditorius, bet šis išskirtinumas tik patvirtina, kad ji nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 208 straipsnio 1 dalyje, ir yra nepagrįstai pripažinta kalta ir nuteista.

41Apeliantė taip pat nurodo, kad Garantinis fondas BUAB „M.G.“ darbuotojams 2010 m. gruodžio 29 d. bendrai išmokėjo 21 373,65 Lt, tenkindamas jų reikalavimus, susijusius su darbo santykiais (4 t., 39 b. l; 5 t., 4 b. l; 7 t., 1 b. l.), todėl jos nepagrįstai pripažintos UAB „M.G.“ kreditorėmis, kadangi UAB „M.G.“, kaip ir visos vykdančios verslą įmonės, mokėjo įmokas šiam fondui, taip apsidrausdama bankroto atveju.

42Apeliantės teigimu, pradėdama verslą, ji net neįsivaizdavo, kaip tai sudėtinga. Nenumatė ir negalėjo numatyti, kad taip sparčiai augs dideli prekybos centrai ir taip smuks perkamoji žmonių galia. Nepagrįstai pasitikėjo savo jėgomis ir labai stipriai nukentėjo; prarado visus savo pinigus, yra pripažinta nusikaltėle ir, jeigu tokia liks, neteks ir vienintelio turto, sugyvento su sutuoktiniu dar iki šio verslo pradžios, vienintelio namo, t. y. stogo virš galvos. Dabar supranta, kad iki ją atleidžiant iš UAB „M.G.“ vadovės pareigų jai reikėjo uždaryti paskutinį UAB „M.G.“ veiklos objektą – maisto prekių parduotuvę ir kavinę-barą, grąžinti tiekėjams negendančias prekes, t. y. iki minimumo susimažinti kreditorius ir skolas jiems. Tokią išvadą diktuoja ši skaičių analizė: 2010-01-01 UAB „M.G.“ įsiskolinimas kreditoriams (be skolos bankui ir jai), buvo 217101,90 Lt (269 221,25 Lt įsiskolinimas atėmus perduotas prekes už 88 571,62 Lt), o 2010-04-30, bankroto administratoriui uždarius UAB „M.G.“ parduotuvę ir kavinę-barą, realizavus jam 2010-02-09 jos perduotas prekes už 88 571,62 Lt, įsiskolinimas tiems patiems kreditoriams buvo jau 250 252,88 Lt, t. y. išaugo dar 33 150,98 Lt. Bet tai suprato tik dabar, o tada viską spręsti patikėjo bankroto administratoriui, kurio patirtimi neabejojo.

43Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių mano, kad teismas nepagrįstai jos veiksmus įvertino kaip nusikalstamus, todėl netinkamai pritaikė BK 208 straipsnio 1 dalį, nepagrįstai konstatavo, jog ji buvo išskirtinis kreditorius todėl, kad iš dalies susigrąžino savo į UAB „M.G.“ įdėtas lėšas ir buvo favoritas vieno ar kelių kreditorių atžvilgiu.

44Civilinio ieškovo UAB „B. D.“ atstovė apeliaciniu skundu prašo:

  1. pakeisti 2013 m. sausio 24 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl kaltinamosios V. K. išteisinimo dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos ir pripažinti, kad buvo padaryta nusikalstama veika, turinti požymius nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir pripažinti kaltinamąją V. K. kalta, padarius nusikalstamą veiką pagal BK 182 straipsnio 1 dalyje bei paskirti kaltinamajai V. K. teismo pasirinktą bausmę pagal BK 182 straipsnio 1 dalies straipsnį;
  2. tenkinti UAB „B. D.“ patikslintą ieškinį dėl 15 650,72 Lt žalos padarymo.

45Atstovė skunde nurodo, kad UAB „B. D.“ nesutinka su nuosprendžio dalimi, kuria V. K. išteisinta dėl kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių bei paliktas nenagrinėtas UAB „B. D.“ kaltinamajai V. K. pareikštas civilinis ieškinys.

46Atstovės teigimu, Šiaulių apylinkės teismas, išteisindamas V. K., nuosprendžio nepagrindė išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir įtikinamai jų nemotyvavo, kadangi teismas išsamiai nenagrinėjo, nedetalizavo ir neatsižvelgė į BUAB „M.G.“ buvusios direktorės V. K. veiksmų chronologiją ir praleido panaudotos apgaulės momentą, lemiantį sukčiavimo faktą, nepaisant to, kad visos vėliau nurodytos faktinės aplinkybės buvo akcentuotos 2010 m. rugpjūčio 30 d. UAB „B. D.“ pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir 2012 m. vasario 21 d. UAB „B. D.“ paaiškinimuose dėl patikslinto ieškinio:

472009 m. lapkričio 30 d. BUAB „M.G.“ sudarytas balansas, pateiktas Šiaulių apygardos teismui, kaip 2009 m. gruodžio 28 d. pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo BUAB „M.G.“ priedas Nr. 5, kuriuo remiantis Šiaulių apygardos teismas nustatė, jog BUAB „M.G.“ yra nemoki;

482009 m. gruodžio 17 d. UAB „B. D.“ pagal dvi PVM sąskaitas faktūras (Nr. ( - ) ir Nr. ( - )) pristatė ir perdavė BUAB „M.G.“ prekių už 8 497,28 Lt;

492009 m. gruodžio 18 d. BUAB „M.G.“ vienintelė akcininke V. K. priėmė sprendimą kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos BUAB „M.G.“ iškėlimo (2009 m. gruodžio 18 d. vienintelio akcininko sprendimas dėl bankroto pareiškimo įvardytas, kaip priedas Nr. 4 2009 m. gruodžio 28 d. pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „M.G.“);

502009 m. gruodžio 23 d. UAB „B. D.“ pristatė ir perdavė BUAB „M.G.“ prekių už 5 413,75 Lt (PVM sąskaita faktūra Nr. ( - ));

512009 m. gruodžio 28 d. V. K. pasirašytas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „M.G.“;

522009 m. gruodžio 30 d. V. K. viešai dienraštyje „( - )“ paskelbė skelbimą, kad BUAB „M.G.“ negalės įvykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams;

532010 m. sausio 4 d. pareiškimas dėl bankroto bylos UAB „M.G.“ iškėlimo buvo gautas Šiaulių apygardos teisme;

542010 m. sausio 29 d. Šiaulių apygardos teismas priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. ( - ), remiantis kuria iškelta bankroto byla BUAB „M.G.“. Minėta nutartis įsiteisėjo 2010 m. vasario 10 d.

55Pasak civilinio ieškovo UAB „B. D.“ atstovės, iš vėliau nurodytų faktinių aplinkybių chronologijos, kurių Šiaulių apylinkės teismas visiškai neanalizavo, matyti, kad V. K., eidama BUAB „M.G.“ direktorės pareigas bei būdama vienintele UAB „M.G.“ akcininke, žinojo, kad BUAB „M.G.“ neįvykdys prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, negalės atsiskaityti už 2009 m. gruodžio mėn. pateiktas prekes, kad UAB „B. D.“ negalės civilinėmis teisinėmis priemonėmis išieškoti skolos iš BUAB „M.G.“, kadangi įmonei inicijuojama bankroto byla dėl sunkios finansinės padėties, ir tai nutylėjo. Priešingai, pasinaudodama UAB „B. D.“ pasitikėjimu ir ilgalaikiu bendradarbiavimu, sudarė mokios šalies įspūdį, žadėdama atsiskaityti už perduotas prekes, taip suklaidindama UAB „B. D.“, dėl to pastaroji, manydama, jog BUAB „M.G.“ yra moki ir sąžininga įmonė, kuri ir toliau galės vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, perdavė prekes BUAB „M.G.“. Būtent V. K. nutylėtų aplinkybių nežinojimas, tikrovės neatitinkančios informacijos apie BUAB „ M.G.“ padėtį iš V. K. gavimas, jos sukurtas mokios įmonės įvaizdis lėmė UAB „B. D.“ atstovo apsisprendimą 2009 m. gruodžio mėn. perduoti prekes BUAB „M.G.“.

56Remiantis anksčiau išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, akivaizdu, kad V. K. sąmoningai suklaidino UAB „B. D.“ savo pažadais atsiskaityti už 2009 m. gruodžio mėn. perduotas prekes, kai jau žinojo ir pradėjo ruošti procesinius dokumentus dėl bankroto bylos BUAB „M.G.“ iškėlimo. Šiuo atveju buvo panaudotas vienas iš apgaulės būdų – piktnaudžiavimas pasitikėjimu, nes UAB „B. D.“, ilgą laiką bendradarbiaudama su BUAB „M.G.“, tikėjo ir tikėjosi, kad pastaroji atsiskaitys už 2009 m. gruodžio mėn. pateiktas prekes, tačiau BUAB „M.G.“ direktorė V. K. žinojusi apie sunkią BUAB „M.G.“ padėtį, net neketino atsiskaityti su UAB „B. D.“ už gautas prekes, t. y. V. K., siekdama išvengti atsiskaitymų, pasinaudojo pasitikėjimu pagrįstais santykiais, kurie susiklostė tarp BUAB „M.G.“ ir UAB „B. D.“, nes šiuo atveju pasitikėjimu grįsti santykiai UAB „B. D.“ buvo garantas, kad BUAB „M.G.“ prievolę įvykdys (teismų praktikos sukčiavimo baudžiamosiose bylose apžvalgos Nr. AB-36-1 p. 5.4., kasacinė byla Nr. 2K-329/2011).

57Šiaulių apylinkės teismas savo 2013 m. sausio 24 d. nuosprendyje (5 psl.) sukonkretina, kad piktnaudžiavimas pasitikėjimu pasireiškė pasyvia apgaulės forma. Kaltinamoji žinojo apie UAB „M.G.“ kilusius finansinius sunkumus, bet apie tai neinformavo nei tiekėjų, nei darbuotojų. Suklaidinimas, pasireiškęs svarbių aplinkybių apie UAB „M.G.“ mokumą nutylėjimu, turėjo lemiamos įtakos tam, kad UAB „ B. D.“ apsisprendė dalyvauti žalingame sandoryje. Jeigu būtų žinojęs tikrąją UAB „M.G.“ turtinę padėtį, prekių tiekėjas nebūtų pardavęs. Šiuo atveju Šiaulių apylinkės teismas, priėmęs išteisinamąjį nuosprendį pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, pats sau prieštarauja.

58Be to, pasak atstovės, Šiaulių apylinkės teismas nenagrinėdamas anksčiau nurodytos įvykių chronologijos, neatsižvelgė į nusikalstamos veikos padarymo momentą. Teismas savo nuosprendyje plačiai pasisakė dėl BUAB „M.G.“ 2009 m. gruodžio mėn. atliktų mokėjimų, kuriais buvo padengtas BUAB „M.G.“ įsiskolinimas už 2009 m. lapkričio mėn. pristatytas prekes bei padengta dalis sąskaitų, išrašytų už 2009 m. gruodžio mėn., tačiau tai neatmeta to fakto, kad V. K., žinojusi apie BUAB „M.G.“ nemokumą, 2009 m. gruodžio mėn. papildomai užsakinėjo prekių iš UAB „B. D.“. Nagrinėjamu atveju jokios įtakos neturi tai, kad V. K., padavusi pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „M.G.“ iškėlimo, lygiagrečiai atsiskaitinėjo su UAB „B. D.“, nes tuo metu BUAB „M.G.“ dar nebuvo iškelta bankroto byla ir pagal Įmonių bankroto įstatymo nuostatas BUAB „M.G.“ nebuvo draudžiama atlikti mokėjimus. Be to, kaip jau buvo minėta anksčiau, turi įtakos tas faktas, kad V. K., iš anksto žinojusi, jog BUAB „M.G.“ yra nemoki, ir 2009 m. gruodžio mėn. viduryje pradėjusi ruoštis bankroto bylos iškėlimui, papildomai užsisakė iš UAB „B. D.“ prekių, tuo padarydama UAB „B. D.“ 15 650,72 Lt žalą pagal 5 (penkias) UAB „B. D.“ išrašytas 2009 m. gruodžio mėn. PVM sąskaitas faktūras.

59UAB „B. D.“ įsitikinimu, teismas padarė klaidingą išvadą, nurodydamas, kad, „jeigu kaltinamosios vadovaujama UAB „M.G.“ 2009 m. gruodžio 3–23 d. nebūtų ėmusi iš UAB „B. D.“ prekių, t. y. nebūtų atlikusi tariamai nusikalstamų veiksmų, bet po 2009 m. lapkričio 30 d. nebūtų ir atsiskaitinėjusi, įmonės skola tiekėjui būtų buvusi didesnė – 16 385,05 Lt vietoj 15 650, 72 Lt“ (nuosprendžio 5 psl.), nes tuo atveju, jeigu V. K., iš anksto žinojusi apie negalėjimą ateityje įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų už 2009 m. gruodžio mėn. pristatytas prekes, kai jau buvo pradėjusi ruoštis UAB „M.G.“ bankroto procedūrai, prekių visai neužsakinėtų, UAB „B. D.“, galbūt, nematytų nusikalstamos veikos, sukčiavimo, požymių. Tačiau V. K. pasielgė priešingai, vietoj to, kad informuotų UAB „B. D.“ apie akivaizdžiai sunkią UAB „M.G.“ finansinę padėtį, pastaroji per 2009 m. gruodžio mėn. dar papildomai užsisakė prekių, kai tiksliai žinojo, kad UAB „M.G.“ yra nemoki, ir pradėjo ruoštis bankroto bylos iškėlimui.

60Šiuo atveju nusikalstamos veikos padarymo ir baigtumo momentas tiesiogiai susijęs su V. K. žinojimo faktu apie sunkią finansinę BUAB „M.G.“ padėtį, tai ir patvirtina teismas skundžiamo nuosprendžio 4 psl. „juridinį faktą kreiptis į teismą sudarė viešas įmonės paskelbimas leidinyje „( - )“, kad UAB „M.G.“ negalės“ atsiskaityti su kreditoriais. Šis faktas leidžia teigti, kad V. K. žinojo, jog UAB „M.G.“ neturės galimybių atsiskaityti su tiekėjais“.

61Nurodo, kad, kaip ir buvo minėta pirmiau, 2009 m. gruodžio 30 d. V. K. viešai dienraštyje „( - )“ paskelbė skelbimą, kad BUAB „M.G.“ negalės įvykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, t. y. praėjus 7 (septynioms) dienoms po to, kai UAB „B. D.“ įvykdė BUAB „M.G.“ užsakymą ir pastarajai pagal 2009 m. gruodžio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ( - ) pristatė prekių už 5 413,75 Lt. Akivaizdu, kad įmonė per 7 (septynias) dienas negali tapti nemoki, vadinasi, V. K., puikiai žinojo apie BUAB „M.G.“ sunkią finansinę padėtį ir negalėjimą ateityje įvykdyti prisiimtų prievolių, ruošėsi iškelti bankroto bylą, tačiau apie šitas aplinkybes nutylėjo, pasinaudodama pasyviąja apgaulės forma, žadant atsiskaityti su UAB „B. D.“, tai ir lėmė pastarosios apsisprendimą įvykdyti BUAB „M.G.“ 2009 m. gruodžio mėn. pateiktus užsakymus. Šiuo atveju apgaulė reiškėsi tuo, kad pažadas visiškai atsiskaityti su UAB „B. D.“ buvo melagingas, t. y. V. K., žinodama realią savo įmonės finansinę padėtį, suvokė, kad visiškai atsiskaityti už prekes ji negalės. Šis UAB „B. D.“ suklaidinimas buvo esminis, nes, žinodama tikrąją padėtį, kad už perduotas prekes apskritai nebus sumokėta, UAB „B. D.“ savo turto BUAB „M.G.“ nebūtų perleidusi. Ta aplinkybė, kad apgaulė šiuo atveju pasireiškė pirkimo-pardavimo sutarties bei PVM sąskaitų faktūrų pagrindu, jos esmės nekeičia, kaip ir aplinkybė, jog BUAB „M.G.“ šiuo metu atliekamos įstatymo nustatytos bankroto procedūros (kasacinė byla Nr. 2K-211/2009).

62UAB „B. D.“ įsitikinimu, Šiaulių apylinkės teismas, neatsižvelgęs į visas aukščiau nurodytas faktines aplinkybes, neteisingai V. K. padarytą nusikalstamą veiką prilygino civiliniam deliktui. Kadangi UAB „B. D.“ manymu, V. K. veiksmai, kai pastaroji, 2009 m. gruodžio 17 d. pagal dvi PVM sąskaitas faktūras Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) užsisakė prekių už 8 497, 28 Lt, kitą dieną, t. y. 2009 m. gruodžio 18 d., kaip vienintelė akcininkė priima sprendimą kreiptis į Šiaulių apygardos teismą dėl BUAB „M.G.“ bankroto bylos iškėlimo, ir, priėmusi tokį sprendimą, inicijuodama bankroto bylą BUAB „M.G.“ ir žinodama, kad BUAB „M.G.“ yra nemoki, papildomai dar 2009 m. gruodžio 23 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. ( - ) užsisakė prekių už 5 413, 75 Lt, o praėjus 7 (septynioms) dienom po paskutinio prekių užsakymo viešai paskelbia, kad BUAB „M.G.“ yra nemoki, jokiais būdais negali būti traktuojami kaip civilinis deliktas.

63Pasak atstovės, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne sykį yra pažymėjęs, kad apgaulės panaudojimas, įtraukiant asmenį į sandorį ir jau šio sandorio metu turint tyčią nevykdyti savo prievolės yra baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijus. Esminis sukčiavimo požymis, skiriantis jį nuo civilinių teisinių santykių ir darantis turto užvaldymą neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, siekiant jį užvaldyti (kasacinės nutartys Nr. 2K-493/2012, 2K-329/20U, 2K-133/2010, 2K-23/2004, 2K-113/2004). Atsižvelgiant į visas pirmiau nurodytas faktines aplinkybes, galima teigti, kad V. K. suklaidino UAB „B. D.“, žadėdama atsiskaityti už paimtas prekes, piktnaudžiaudama pasitikėjimu, sąmoningai nutylėdama svarbias realias aplinkybes, kurių žinojimas lemtų UAB „B. D.“ apsisprendimą neperduoti prekių BUAB „M.G.“ pagal 2009 m. gruodžio mėn. užsakymus, įtraukė UAB „B. D.“ į niekinį sandorį, nes iš anksto žinojo, kad BUAB „M.G.“ negalės įvykdyti prievolės pagal 2009 m. gruodžio mėn. PVM sąskaitas faktūras, nes pastaroji yra nemoki, dėl to padarė problematišką pažeistos teisės atstatymą, nes UAB „B. D.“ negali civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės – tokie V. K. veiksmai nėra būdingi civiliniams teisiniams santykiams (kasacinės nutartys 2K-203/2010, 2K-265/2011). Kaip ir buvo minėta anksčiau, teismas nuosprendyje konstatavo, kad V. K. santykiuose su UAB „B. D.“ panaudojo pasyviąją apgaulės formą – piktnaudžiavimą pasitikėjimu, kuris pasireiškė informacijos apie realią įmonės veiklą nutylėjimų, dėl to UAB „B. D.“, nieko neįtardamas, perdavė prekes BUAB „M.G.“ (teismų praktikos sukčiavimo baudžiamosiose bylose apžvalgos Nr. AB-36-1 p. 5 ir 13).

64Atstovė taip pat nurodo, kad Šiaulių apylinkės teismas neatkreipė dėmesio į UAB „B. D.“ vadybininko M. R. duotus parodymus, kuriuos duodamas liudytojas pažymėjo, jog „jam pavyko susigrąžinti tik šaldytuvą ir prekių krepšį“, ir tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teismo posėdžio metu kartojo, jog atvažiavus pasiimti UAB „B. D.“ prekių, pastarųjų BUAB „M.G.“ prekybos vietoje neberado.

65Be to, teismas savo sprendime nepaminėjo ir neatsižvelgė į tai, kad UAB „B. D.“ liudytojas ne vieną kartą pakartojo, jog atvažiavo pasiimti prekių po to, kai gavo informaciją iš UAB „M. V.“ vadybininko apie BUAB „M.G.“ pasiruošimą iškelti bankroto bylą. UAB „M. V.“ atsiėmė sau nuosavybės teise priklausančias prekes dieną prieš tai, kai į BUAB „M.G.“ prekybos vietą atvažiavo UAB „B. D.“ vadybininkas ir prekių neberado. Esant aptariamai situacijai, nėra skirtumo, ar UAB „B. D.“ būtų sumokėti pinigai už pristatytas prekes, ar UAB „B. D.“ vadybininkas atsiimtų prekes natūra – tiek vienu, tiek ir kitu atveju skola būtų sumažinta. Tačiau šiuo atveju, kadangi UAB „B. D.“ prekės buvo paslėptos, UAB „B. D.“ vadybininkui beliko pasiimti tik šaldytuvą ir prekių krepšį.

66Atstovė atkreipia dėmesį į tai, kad teismas atsisakė į teismo posėdį iškviesti ir tiesiogiai apklausti UAB „M. V.“ vadybininką, dirbusį su BUAB „M.G.“, kuris galbūt galėtų plačiau nupasakoti situaciją dėl UAB „M. V.“ prekių atsiėmimo, nes tai betarpiškai susiję su UAB „B. D.“ vadybininko M. R. duotais parodymais.

67Taip pat atkreipia dėmesį dėl nuosprendžio 4 psl. įsivėlusios klaidos: teismas konstatuoja, kad „2009 m. gruodžio 2-3 d. UAB „B. D.“ beveik 1 000 Lt sumažino 77 000 vnt. alkoholinių gėrimų“. UAB „B. D.“ patikslina ir nurodo, kad 2009 m. gruodžio 2 d. buvo išrašyta kreditinė PVM sąskaita faktūra Nr. ( - ), kurios suma buvo 1 568, 96 Lt, o 2009 m. gruodžio 3 d. buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. ( - ), kuria remiantis šalių susitarimu buvo perkainoti 2009 m. gruodžio 2 d. kreditinėje sąskaitoje faktūroje nurodyti 77 vnt. prekių ir kurios suma buvo 1 468, 96 Lt. Taip UAB „B. D.“ 100 Lt sumažino 77 vnt. alkoholinių gėrimų kainą.

68Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokurorė prašė prokuratūros ir civilinio ieškovo UAB „B. D.“ apeliacinius skundus tenkinti, o nuteistosios V. K. apeliacinį skundą atmesti. Nuteistoji V. K. ir jos gynėja prašė tenkinti jos apeliacinį skundą, o prokuratūros ir civilinio ieškovo UAB „B. D.“ apeliacinius skundus atmesti.

69Nuteistosios V. K. ir prokurorės D. Songailienės apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

70Civilinio ieškovo UAB „B. D.“ atstovės apeliacinis skundas atmestinas.

71Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ir keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas, gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs, kad niekas nekaltas nebūtų nubaustas.

72Pagal BPK 20 straipsnio nuostatas įrodymais yra tik teisėtai, įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, patvirtinantys ar paneigiantys bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teisėjas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys). Nėra pagrindo daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas byloje surinktus duomenis, juos pripažindamas įrodymais ir vertindamas, nesilaikė šio straipsnio nuostatų. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui neprivalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Įrodinėjimo procesas byloje negali būti begalinis, byloje turi būti surenkama tiek įrodymų, kiek jų pakanka pagrįstoms išvadoms daryti.

73Kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs teismas tirdamas ir vertindamas byloje surinktus įrodymus BPK normų nepažeidė, ir tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi proceso dalyviai, savaime nereiškia, jog buvo padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso normų pažeidimų – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.

74Dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymių

75Prokurorė ir civilinio ieškovo UAB „B. D.“ atstovė apeliaciniais skundais prašo V. K. pripažinti kalta pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

76BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Tai reiškia, kad baudžiamosios atsakomybės pagrindas yra nusikalstamos veikos sudėties buvimas asmens veikoje, todėl apkaltinamuoju nuosprendžiu pripažįstant asmenį kaltu padarius atitinkamą BK specialiosios dalies straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, būtina konstatuoti tiek objektyviųjų, tiek subjektyviųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą.

77Sukčiavimo (BK 182 straipsnis) esmė – tai neteisėtos turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Sukčiavimas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti.

78Sukčiavimo nusikaltimo pasekmė – neteisėtai įgyjamas turtas ar teisė į jį. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtu, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą arba dėl jo ketinimų ir taip jų „privertimas“ perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui. Turto savininkas ar valdytojas gali būti suklaidinamas dėl kaltininko ketinimų įvairiais būdais. Tačiau visų jų esmė apsunkinti asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą arba padaryti problemišku pažeistos teisės atkūrimą. Civilinės sutarties sąlygų pažeidimas pats savaime dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei vienai iš sutarties šalių nepadaroma žala arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis.

79Vienas iš apgaulės sukčiaujant būdų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu. Pažymėtina, kad piktnaudžiavimas pasitikėjimu nėra savarankiškas sukčiavimo požymis, o tik vienas iš apgaulės būdų, naudojamų siekiant įgyti turtą. Be to, apgaulė piktnaudžiaujant pasitikėjimu sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. nukentėjusiojo suklaidinimas dėl kaltininko ketinimų turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl sutarties sudarymo ir turto perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu (kasacinės nutartys Nr. 2K-851/2001, 2K-329/2011).

80Sukčiavimas susijęs ir su iš sutarties kylančių pareigų nevykdymu, jų netinkamu vykdymu ar tik šių pareigų vykdymo imitavimu. Tačiau vien tik iš sutarties kylančių pareigų nevykdymas ar jų netinkamas vykdymas savaime nereiškia, kad yra padaryta nusikalstama veika, turinti sukčiavimo požymių. Tokią situaciją gali nulemti ir objektyvios nuo asmens valios nepriklausančios priežastys. Todėl teismų praktikoje tais atvejais, kai vertinama veika susijusi su tam tikros turtinės prievolės nevykdymu, svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis baudžiamąjį teisinį pažeidimo pobūdį, laikoma tai, kad kaltinamo asmens naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiajam apsisprendžiant dalyvauti jam žalingame sandoryje, jog kaltinamas asmuo sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų apsunkintas, pvz.: be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-81/2011, 2K-133/2010, 2K-78/2009, 2K-224/2008, 2K-7-198/2008, 2K-7-388/2007, 2K-23/2004, 2K-549/2003, 2K-293/2002, 2K-851/2001 ir kt.).

81Sprendžiant, ar asmens veika, nevykdant arba netinkamai vykdant iš sutarčių kylančias pareigas, užtraukia civilinę atsakomybę, ar ši veika laikytina sukčiavimu, svarbu atsižvelgti ir į tai, kokius ketinimus turėjo asmuo, sudarydamas tokias sutartis. Sukčiavimo atveju asmuo, sudarydamas sutartis su nukentėjusiaisiais, neketina vykdyti iš sutarčių kylančių pareigų, o tik siekia suklaidinti nukentėjusiuosius dėl savo tikslų ir taip neteisėtai įgyti svetimą turtą.

82Pažymėtina, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas. Nusikalstamos veikos – tai teisės pažeidimai, kuriais itin šiurkščiai pažeidžiamos žmonių teisės ir laisvės, kitos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės. Taigi kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis priemonėmis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ir pan.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą, ne kartą yra konstatavęs, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Konstituciniu teisinės valstybės principu turi būti vadovaujamasi ir taikant teisę, šis principas įpareigoja teisę taikančias institucijas nenukrypti nuo bendrųjų teisės principų, įtvirtintų demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).

83Nagrinėjamojoje byloje V. K. buvo kaltinama tuo, kad ji, žinodama, jog UAB „M.G.“ dirba nuostolingai ir su tiekėjais neturės galimybių atsiskaityti, apgaule, piktnaudžiaudama pasitikėjimu, pagal 2008 m. balandžio 21 d. didmeninio prekių pirkimo-pardavimo sutartį Nr. ( - ), sudarytą tarp UAB „B. D.“ ir UAB „M.G.“, laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 3 d. iki 2009 m. gruodžio 23 d. bendrovės „M.G.“ naudai įgijo svetimą UAB „B. D.“ priklausantį turtą – prekių už 19 333,47 Lt, su UAB „B. D.“ atsiskaitė iš dalies, už kitas prekes iš dalies nesumokėjo ir padarė UAB „B. D.“ 16 332,47 Lt turtinę žalą, t. y. padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

84Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, patikrinęs įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu, konstatuoja, kad tarp UAB „B. D.“ ir UAB „M.G.“ nuo 2008 m. balandžio 1 d. pagal pirkimo-pardavimo sutartį kilo civiliniai teisiniai santykiai: UAB „B. D.“ pagal šią sutartį pagrindu UAB „M.G.“ nuosavybėn perduoda prekes, o ši įsipareigoja priimti prekes ir sumokėti jų kainą sutartyje nustatytomis sąlygomis, tvarka ir terminais. Šalių tarpusavio įsipareigojimai buvo vykdomi iki UAB „M.G.“ bankroto bylos iškėlimo. Byloje nenustatyta, kad UAB „M.G.“ gautą iš UAB „B. D.“ turtą būtų pasisavinusi. Sutarties 4.4 punkte nurodyta, kad prekių nuosavybės teisė pirkėjui pereina po to, kai jis visiškai atsiskaito už prekes. Sutarties 6.2 punkte nurodyta, kad, jei pirkėjas neatsiskaito už prekes ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų, pardavėjas / pardavėjo atstovas turi teisę išrašyti Pirkėjui kreditinę sąskaitą ir atsiimti prekes iš prekių pardavimo vietos, o Pirkėjas įsipareigoja tam netrukdyti (2 t. 147–148 b. l.). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojos A. Š. ir I. M. parodė, kad UAB „B. D.“ atstovui M. R. buvo siūloma pasiimti nerealizuotas prekes, kaip tai padarė kiti prekių pardavėjai, tačiau jis tai padaryti atsisakė, reikalaudamas už jas sumokėti pinigus. Tai, kad nepasiteisino V. K. viltys šventiniu laikotarpiu realizuoti daugiau prekių ir taip atsiskaityti su UAB „B. D.“, negali būti laikoma tikslu pasisavinti UAB „B. D.“ turtą ar išvengti pareigos už jį atsiskaityti. Be to, pagal sutarties 4.4 punktą UAB „M.G.“ nuosavybės teisę į UAB „B. D.“ pateiktas prekes galėjo įgyti tik už jas sumokėjus.

85Kolegija, įvertinusi ir tai, kad tarp UAB „M.G.“ ir UAB „B. D.“ sutartis buvo sudaryta 2008 m. balandžio 1 d., UAB „M.G.“ ilgą laiką tinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, o susiklosčius tam tikroms nepalankioms aplinkybėms neturėjo galimybių atsiskaityti už pateiktas prekes, daro išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad UAB „B. D.“ atžvilgiu buvo panaudota apgaulė ir kad tik dėl panaudotos apgaulės UAB „B. D.“ dalyvavo žalingame sandoryje.

86Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau išdėstytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad byloje neįrodyta, jog V. K. veikdama UAB „M.G.“ vardu, apgaule įgijo UAB „B. D.“ priklausantį turtą. Vien tai, kad UAB „M.G.“ neįvykdė civilinės sutarties sąlygų ir neatsiskaitė už jai UAB „B. D.“ pateiktas prekes, neleidžia teigti, kad buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnio 1 dalyje, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai V. K. išteisino dėl šio kaltinimo.

87Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti nuosekliais E. K. ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu duotais parodymais, kuriuos patvirtina liudytojų A. Š. ir I. M. parodymai, bei kita bylos medžiaga (liudytojų apklausų, akistatų protokolai ir kt.). Teismas nesiremia liudytojo M. R. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotais parodymais, kadangi jie prieštarauja kitiems byloje surinktiems duomenims.

88Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. K. savo veiksmais neužkirto kelio UAB „B. D.“ savo teisių ginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis.

89Civilinio ieškovo atstovė apeliaciniame skunde savo teiginius grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo precedento esmę sudaro stare decisis principas, grindžiamas teismo sprendimo autoritetu: visas tapačias vėlesnes bylas būtina spręsti taip, kaip išspręsta byla, kurioje suformuluotas teismo precedentas – auctoritas rerum similiter judicatarum. Precedentinis teisės aiškinimo metodas reiškia, kad aiškintis tikrąją teisės normos prasmę panaudojami teismo sprendimai, kur jau pateiktas tos pačios teisės normos aiškinimas. Precedentu privalu vadovautis tik tokioje byloje, kuri iš esmės panaši į ankstesnę, t. y. į tą, kurioje išaiškinta ta pati teisės norma, taikoma panašioms faktinėms aplinkybėms. Kitaip tariant, panašia pripažintina byla, kurioje teismo sprendimo ratio decidendi sutampa su nagrinėjamos bylos ratio – faktinėmis bylos aplinkybėmis, kurioms taikyta teisės norma nurodant jos išaiškinimo ir taikymo argumentus (lot. ratio – pagrindas, priežastis, motyvas) (kasacinė byla 2K-7-76/2012). Nagrinėjamu atveju civilinio ieškovo atstovės nurodytose kasacinio teismo nutartyse išdėstytos aplinkybės, nėra iš esmės tapačios nagrinėjamoje byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, todėl teismas neturi pagrindo jomis remtis.

90Dėl nusikalstamų veiksmų kvalifikavimo pagal BK 208 straipsnio 1 dalį

91BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma.

92Nuteistoji V. K. apeliaciniame skunde kelia kaltės klausimą dėl BK 208 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo. Kaltę ginčija remdamasi pateiktais skaičiavimais.

93Apeliacinės instancijos teismas išanalizavęs bylos medžiagą, patikrinęs įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu, konstatuoja, kad V. K. kaltė padarius BK 208 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra įrodyta ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu surinktų, bei teisminio bylos nagrinėjimo metu įrodymais pripažintų įrodymų visuma.

94BK 208 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, objektyvieji požymiai reiškiasi skolininko neteisėtais veiksmais, kai šis, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, patenkina ar užtikrina tik vieno ar keleto iš jų reikalavimus. Baudžiamoji atsakomybė atsiranda tada, kai skolininkas minėtus veiksmus padaro patekęs į sunkią ekonominę situaciją, esant nemokumui, akivaizdžiai gresiant bankrotui dėl to padarius turtinės žalos likusiems kreditoriams, t. y. kai turtinės žalos dydis pinigine išraiška viršija 150 MGL sumą. Pažymėtina, kad reikalavimą užtikrinantis sandoris turi būti sudaromas likusių kreditorių nenaudai, suteikiant galimybę išskirtiniam kreditoriui užimti aukštesnę vietą kreditorinių reikalavimų tenkinimo eilėje. Neturėjimas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimus – tai tokia situacija, kai kaltininko įmonės turto aktyvo ir turto pasyvo santykis ekonominiu požiūriu yra neigiamas (kasacinė byla Nr. 2K-411/2009). Šio nusikaltimo subjektas yra specialusis – tik įmonės vadovai ar įgaliotieji atstovai.

95Subjektyvusis požymis – kaltė – reiškiasi tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Esant tiesioginei tyčiai įmonės vadovas supranta, kad įmonės ekonominė padėtis yra sunki arba nemoki, kai akivaizdžiai gresia bankrotas, kad sąmoningai patenkina vieno ar kelių kreditorių reikalavimus, numato, jog dėl to kiti kreditoriai patirs ar gali patirti žalą, ir to nori. Esant netiesioginei tyčiai įmonės vadovas nenori, kad dėl jo neteisėtų veiksmų atsirastų žala kitiems kreditoriams, bet sąmoningai leidžia jai kilti.

96Iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2011 m. balandžio 29 d. specialistės išvados Nr. ( - ) (4 t. 80–103 b. l.) matyti, kad buvo atliktas UAB „M.G.“ finansinės veiklos tyrimas už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2010-01-29. Tyrimo metu nustatyta, kad pagal UAB „M.G.“ pateiktą 2009 m. lapkričio 30 d. balansą bei pažymą apie UAB „M.G.“ kreditorinius įsiskolinimus ir kreditorių sąrašą, kad UAB „M.G.“ 2009-11-30 kreditorinis įsiskolinimas – 2 351 043,00 Lt, iš jų:

  • negrąžinta paskola AB bankui „( - )“ – 1 971 474,00 Lt;
  • skolos tiekėjams – 249 246,00 Lt;
  • negrąžinta paskola akcininkei V. K. – 110 000,00 Lt;
  • su darbo santykiais susiję įsipareigojimai – 15 913,00 Lt;
  • kitos mokėtinos sumos – 4410,00 Lt;

97Pagal UAB „M.G.“ tvarkytą registrą „Didžioji knyga“ nustatyta, kad UAB „M.G.“ 2010-01-31 kreditorinis įsiskolinimas – 2 190 297,00 Lt, iš jų:

  • negrąžinta paskola AB bankui „( - )“ – 1971 474,00 Lt;
  • skolos tiekėjams 177 701,00 Lt;
  • su darbo santykiais susiję įsipareigojimai – 9651,00 Lt;
  • kitos mokėtinos sumos į valstybės biudžetą (PVM, nekilojamojo turto mokestis, aplinkos teršimo mokestis) – 31 471,00 Lt.

98Palyginus UAB „M.G.“ kreditorinių įsiskolinimų dydį 2009-11-30 ir 2010-01-31 nustatyta, kad, kreditorinis įsiskolinimas sumažėjo 160 746,00 Lt. UAB „M.G.“ kreditorinį įsiskolinimą V. K. padengė 100 proc., kreditorinius įsiskolinimus tiekėjams padengė 28,7 proc. UAB „M.G.“ grąžindama paskolą V. K., t. y. padengdama įsiskolinimą vienam kreditoriui akcininkei V. K., sumažino galimybę kitiems kreditoriams atgauti skolas. Kreditoriai prarado dalį turto bendroje turto masėje, kuri sumažėjo dėl UAB „M.G.“ kreditorinio įsiskolinimo padengimo vienam asmeniui – V. K.. Specialisto išvadoje taip pat nustatyta, kad UAB „M.G.“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma laikantis teisės aktų reikalavimų.

99Iš bylos medžiagos matyti, kad nuo 2008-01-16 iki 2010-02-25 UAB „M.G.“ direktorė buvo V. K..

100Iš UAB „M.G.“ balansų, pelno (nuostolių) ir nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitų bei aiškinamųjų raštų už 2007-2009 m. (4 t., 113-143); UAB „M. G.“ 2009 m. lapkričio 30 d. ir 2009 m. gruodžio 31 d. balansų, 2009 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos (6 t., 70-74 b. l.) matyti, kad 2007 metus UAB „M.G.“ baigė turėdama 614 Lt grynojo nuostolio, 2008 m. – 131 485 Lt grynojo nuostolio, 2009 m. – 167 534 Lt grynojo nuostolio. UAB „M.G.“ 2007 m. turėjo turto už 9 824 Lt; skolų už 438 Lt, 2008 m. turėjo turto už 2 824 056 Lt ir skolų už 2 446 155 Lt, 2009 m. turėjo turto už 2 529 084 Lt ir skolų už 2 318 717 Lt.

1012010 m. sausio 4 d. Šiaulių apygardos teisme gautas UAB „M.G.“ direktorės V. K. pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „M.G.“, kuriame nurodyta, kad bendrovė yra nemoki, negali grąžinti paskolų davėjams, likęs turtas nelikvidus, nepakanka atsiskaityti su kreditoriais. Šiaulių apygardos teismas 2010 m. sausio 29 d. nutartimi UAB „M.G.“ iškėlė bankroto bylą. Šiaulių apygardos teismas 2010 m. balandžio 13 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančios UAB „M.G.“ kreditorių sąrašą, 2010 m. birželio 21 d. nutartimi pripažino UAB „M.G.“ bankrutavusia ir nutarė ją likviduoti.

102Taigi iš šių duomenų visumos, nuteistosios V. K. ir liudytojos A. M. parodymų matyti, kad V. K. žinojo apie sunkią UAB „M.G.“ ekonominę padėtį, nemokumą ir gresiantį bankrotą. V. K., būdama UAB „M.G.“ direktorė ir žinodama, kad įmonės ekonominė padėtis yra sunki, ji yra nemoki ir jai gresia bankrotas, 2009 m. gruodžio 31 d. kasos išlaidų orderiu Nr. ( - ), 2010 m. sausio 7 d. orderiu Nr. ( - ), 2010 m. sausio 27 d. orderiu Nr. ( - ), įformino atitinkamai 32 000,00 Lt; 8 000,00 Lt; 70 000,00 Lt paskolos gražinimą V. K. ir taip padarė turtinės žalos likusiems kreditoriams.

103Įvertinus tai, kad V. K. buvo UAB „M.G.“ direktorė, žinojo apie sunkią bendrovės ekonominę padėtį, nemokumą, gresiantį bankrotą ir tai, kad įmonė turi daug skolų dideliam kiekiui kreditorių, patenkino tik vieno kreditoriaus, t. y. savo pačios interesus, daroma išvada, kad V. K. suvokė savo nusikalstamos veikos pavojingumą, dėl jos kilsiančias pasekmes, t. y. kad dėl tokių jos veiksmų sumažės UAB „M.G.“ galimybės atsiskaityti su kitais kreditoriais, ir jų norėjo, todėl konstatuojama, kad V. K. nusikalstamą veiką padarė veikdama tiesiogine tyčia.

104Šių aplinkybių visuma patvirtina, kad V. K. veiksmuose yra visi BK 208 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai ir V. K. teisėtai ir pagrįstai pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą BK 208 straipsnio 1 dalyje.

105Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad ji buvo didžiausia UAB „M.G.“ kreditorė, kadangi ji iš savo asmeninių lėšų 500 000 Lt padidino UAB „M.G.“ įstatinį kapitalą, jai priklausantį 600 000 Lt vertės žemės sklypą įkeitė AB bankui „( - )“ dėl UAB „M.G.“ paimtos 2 000 000 Lt paskolos, suteikė 120 000 Lt paskolą.

106Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Įmonių bankroto įstatymas) 3 straipsnį, įmonės kreditoriai – tai turintys teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus fiziniai ir juridiniai asmenys, tarp jų:

1071) mokesčių, valstybinio socialinio draudimo įmokų bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų nemokėjimo atveju – valstybės institucijos, įpareigotos juos surinkti;

1082) darbo užmokesčio nemokėjimo ir dėl darbo santykių atsiradusios žalos neatlyginimo atveju – įmonės darbuotojai (jų įpėdiniai);

1093) žalos atlyginimo prievolės dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga perėjimo valstybei Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo nustatytais atvejais – Vyriausybės įgaliota institucija;

1104) paskolų, suteiktų iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, ir paskolų, gautų su valstybės garantija, negrąžinimo atveju – Finansų ministerija;

1115) fiziniai ir juridiniai asmenys, pardavę žemės ūkio produkciją;

1126) iš Europos Sąjungos lėšų suteiktos paramos negrąžinimo atveju – valstybės institucijos, administruojančios Europos Sąjungos lėšas;

1137) kiti kreditoriai.

114Įmonių bankroto įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Teismas ne vėliau kaip per 45 dienas nuo kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo gavimo dienos priima nutartį patvirtinti neginčijamus kreditorių reikalavimus (neginčijamą jų dalį). Kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi, kol teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Šio įstatymo 35 straipsnis reglamentuoja kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką.

115Šiaulių apygardos teismas 2010 m. balandžio 13 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančios UAB „M.G.“ kreditorių sąrašą, kuriame V. K. įvardinta kaip UAB „M.G.“ I eilės kreditorė, kurios reikalavimo suma yra 3 436,03 Lt. Byloje nėra duomenų apie tai, kad V. K. būtų ginčijusi Šiaulių apygardos teismo nutartis dėl kreditorių reikalavimo patvirtinimo ar reikalavusi būti pripažinta UAB „M.G.“ II ar III eilės kreditore.

116Be to, pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą, uždarosios akcinės bendrovės įstatinio kapitalo didinimas nelaikomas ir neprilyginamas paskolos suteikimui uždarajai akcinei bendrovei, todėl apeliantės argumentai dėl jos 500 000 Lt padidinto UAB „M.G.“ įstatinio kapitalo prilyginimo suteiktai paskolai yra visiškai nepagrįsti ir atmestini. Bendrovės akcininkas nelaikomas bendrovės kreditoriumi ir akcininko patirti nuostoliai dėl uždarosios akcinės bendrovės likvidavimo atlyginami Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 73 straipsnio 13 dalyje nustatyta tvarka. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad V. K. turto įkeitimu (hipoteka) užtikrintas paskolos AB bankui „( - )“ gražinimas pripažintinas kaip kredito suteikimas UAB „M.G.“, todėl ji nepripažįstama UAB „M.G.“ kreditoriumi dėl 600 000,00 Lt vertės sklypo įkeitimo.

117Taigi anksčiau išdėstytos aplinkybės paneigia apeliacinio skundo argumentus, kad V. K. buvo didžiausia UAB „M.G.“ kreditorė ir dėl to ji atitinkamai turėjo teisę susigražinti iš UAB „M.G.“ didžiausią pinigų sumą, proporcingą jos investuotų pinigų sumai.

118Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2011 m. balandžio 29 d. specialistės išvada Nr. ( - ), kurią patvirtina nuteistosios V. K., liudytojos A. M. ir kitų liudytojų parodymai, bei kiti baudžiamoje byloje surinkti duomenys.

119Iš prokurorės apeliacinio skundo argumentų ir byloje esančio prašymo pakeisti kaltinimą (7 t. 68–71 b. l.) matyti, kad prokurorė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pateikė prašymą pakeisti kaltinimą iš esmės skirtingomis aplinkybėmis, t. y. kaltinimą papildant tuo, kad V. K. nusikalstamais veiksmais, numatytais BK 208 straipsnio 1 dalyje, padarė 110 000 Lt turtinės žalos iš viso 43 kreditoriams, t. y. kreditorių sąrašą papildant kreditoriumi – AB banku „( - )“.

120BPK 256 straipsnis nustato kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo teisme tvarką. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prokuroras turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis, veiką kvalifikuoti pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Teismas, gavęs tokį prokuroro prašymą, atlieka BPK 256 straipsnio 1–3 dalyse nurodytus veiksmus, tarp kurių numatyta išankstinis pranešimas kaltinamajam apie kaltinimo pakeitimą, prašymo nuorašų įteikimas kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams, pranešimas kaltinamajam ir gynėjui apie teisę prašyti pertraukos pasirengti gynybai nuo pakeisto kaltinimo, sudarymas sąlygų išdėstyti argumentus dėl pareikšto kaltinimo. Kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti keičiamas ne tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinio proceso metu (kasacinės nutartys Nr. 2K-243/2007, 2K-340/2007, 2K-34/2009 ir kt.).

121Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad prokurorė 2012 m. balandžio 16 d. posėdžio metu prokurorė pateikė prašymą pakeisti kaltinimą ir teismas nutarė pridėti patikslintą kaltinamąjį aktą prie bylos medžiagos. Kaltinamoji, jos gynėja ir kiti dalyviai nepareiškė prieštaravimų dėl kaltinimo pakeitimo. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepasisakė dėl pakeisto kaltinimo, tačiau kaltinime dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 208 straipsnio 2 dalyje, kaltinimą pakeitė, o kaltinime dėl BK 208 straipsnio 1 dalies kaltinimo nepakeitė.

122Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros prokurorės D. Songailienės 2012 m. balandžio 6 d. prašymu pakeisti kaltinimą, Šiaulių apygardos teismo 2010 m. balandžio 13 d. ir 2010 m. birželio 21 d. nutartimis, kuriomis patvirtintas bankrutuojančios UAB „M.G.“ kreditorių sąrašas bei patikslinti kreditoriniai reikalavimai, daro išvadą, kad V. K. nusikalstama veika buvo padaryta žala ir kreditoriui AB bankui „( - )“, todėl V. K. pareikštas kaltinimas keistinas iš esmės skirtingomis aplinkybėmis, t. y. V. K. iki 2010 m. vasario 9 d. dirbdama UAB „M.G.“ direktore ir kaip bendrovės vadovė vienvaldiškai veikdama jos vardu, atsakydama už bendrovės veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą, taip pat organizuodama kasdieninę įmonės veiklą, žinodama apie UAB „M.G.“ sunkią ekonominę padėtį ir nemokumą, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 31 d. iki 2010 m. sausio 27 d. iš dalies patenkino vieno kreditoriaus – savo – reikalavimą, susigrąžindama UAB „M.G.“ suteiktą 110 000 Lt paskolą, dėl to padarė 110 000 Lt turtinę žalą likusiems kreditoriams, o būtent: AB bankui „( - )“, A. M., A. Ž., J. B., G. K., R. L., A. Š., I. M., L. G., J. S., VšĮ ( - ) rajono atliekų tvarkymo centrui, ( - ) apskrities VMI, VSDFV ( - ) skyriui, UAB „A.“, AB „P. C.“, UAB „J.“, UAB „A. B.“, UAB „B. P.“, UAB „B.M.“, UAB „M. D.“, UAB „L. V.“, UAB „L. D.“, UAB „B. V.“, UAB „O.“, R. P. įmonei, Lietuvos viešosios policijos rinktinės „Vytis“ ( - ) skyriui, ŽŪB „N.“, AB „K. A.“, UAB „B. D.“, UAB „M. V.“, UAB „A. D.“, UAB „I. L.“, UAB „M.“, UAB „R. N.“, BĮ UAB „S.“, UAB „P.“, AB „V. E.“ (buvęs pavadinimas - AB „R.“), AB „P. Ž.“, UAB „V. D.“, UAB „U. M.“, KŪB „S. G.“, UAB „B. K.“ prekyba, ir šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 208 straipsnio 1 dalyje.

123Pirmiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, todėl priimtas nuosprendis keistinas (BPK 328 straipsnio 3 punktas).

124Nuteistoji V. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad ji pati iniciavo UAB „M.G.“ bankrotą, kad ji dėl bankroto kreipėsi į UAB „Š.“ ir nuo kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo momento įmonę valdė su bankroto administratoriaus žinia, kad byloje ji buvo priversta įrodinėti savo nekaltumą, o skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas bylos duomenimis, ir šios aplinkybės paneigia jos kaltę dėl BK 208 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo.

125Apeliacinės instancijos teismas su tokiais nuteistosios argumentais nesutinka. BPK 166 straipsnyje numatyta, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas: 1) gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką; 2) prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. Nagrinėjamu atveju nusikalstamų veikų požymiai buvo nustatyti atliekant mokestinį tyrimą, todėl ( - ) apskrities valstybinė mokesčių inspekcija apie galimus nusikalstamos veikos požymius UAB „M.G.“ veikloje pranešė Šiaulių apygardos prokuratūrai, o ši pradėjo ikiteisminį tyrimą. Taigi šiuo atveju Šiaulių apygardos prokuratūra turėdama teisėtą pagrindą pradėjo ikiteisminį tyrimą ir nustatė nusikalstamų veikų požymius. Teismas pažymi, kad nėra reikšminga, kas iniciavo įmonės bankroto procedūrą ir kas kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo, ir šios aplinkybės nepaneigia V. K. kaltės padarius BK 208 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

126Kolegija taip pat nesutinka su nuteistosios argumentais, kad skundžiamas nuosprendis nemotyvuotas, o ji buvo priversta įrodinėti savo nekaltumą. Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nuosprendis yra motyvuotas, jame padarytos išvados pagrįstos byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Tai, kad V. K. byloje pateikė daug dokumentų ir skaičiavimų, neįrodo, kad ji buvo priversta įrodinėti savo nekaltumo, nes tokiu būdu ji įgyvendino savo teises, numatytas BPK 22 straipsnio 3 dalyje.

127Byloje nėra duomenų, patvirtinančių tai, kad nuo kreipimosi į Šiaulių apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „M.G.“ šios įmonės veiklą būtų prižiūrėjęs bankroto administratorius, todėl šiuos argumentus laiko nepagrįstais.

128Kiti nuteistosios skunde išdėstyti motyvai dėl UAB „M.G.“ veiklos, jos pertvarkymo ir uždarymo, nėra reikšmingi dėl nuteistosios kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 208 straipsnio 1 dalyje, todėl atmestini kaip nepagrįsti.

129Dėl civilinių ieškinių

130BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

131BPK 110 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis arba juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Asmuo pripažįstamas civiliniu ieškovu ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi.

132BPK 112 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Nukentėjusysis, nepareiškęs civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

133BPK 115 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

134Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimais pripažinti civiliniu ieškovu A. M., A. Ž., J. B., G. K., R. L., A. Š., L. G., J. S., ( - ) apskrities VMI, UAB „A.“, UAB „B. P.“, UAB „B.M.“, UAB „M. D.“, UAB „L. V.“, AB „K. A.“, UAB „B. D.“, UAB „M. V.“, UAB „I. L.“, UAB „P.“, AB „R.“, KŪB „S. G.“, UAB „B. K.“ (1 t. 70; 75; 80; 85; 90; 95; 102; 107; 113; 185; 204 b. l., 2 t. 17; 53; 73; 141; 166; 179; 201 b. l., 3 t. 6, 20; 38; 50 b. l.), byloje pripažinti civiliniais ieškovais, kuriais reikalauja atlyginti dėl UAB „M.G.“ nusikalstamos veikos patirtą turtinę žalą.

135Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje UAB „M.G.“ kaip juridinis asmuo nebuvo kaltinama nusikalstamos veikos padarymu, byloje nėra duomenų, kad nuteistoji V. K. būtų veikusi UAB „M.G.“ interesais ar UAB „M.G.“ būtų padariusi nusikalstamų veikų civiliniais ieškovais pripažintų asmenų atžvilgiu, ir konstatuoja, kad civiliniai ieškiniai buvo pareikšti netinkamam atsakovui, t. y. ne tam asmeniui, dėl kurio neteisėtų veiksmų kilo turtinė žala, todėl civilinių ieškovų A. M., A. Ž., J. B., G. K., R. L., A. Š., L. G., J. S., ( - ) apskrities VMI, UAB „A.“, UAB „B. P.“, UAB „B.M.“, UAB „M. D.“, UAB „L. V.“, AB „K. A.“, UAB „B. D.“, UAB „M. V.“, UAB „I. L.“, UAB „P.“, AB „R.“, KŪB „S. G.“, UAB „B. K.“ civiliniai ieškiniai atmestini.

136Atsižvelgiant į tai Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nuosprendžio dalis, kurioje civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti, keistina, civilinius ieškinius atmetant. Kadangi nuteistosios V. K. atžvilgiu byloje nėra pareikštų civilinių ieškinių, todėl naikintinas V. K. Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros prokurorės 2011 m. birželio 22 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas 0,0942 ha žemės sklypui, unikalus Nr. ( - ), ant jo stovintiems pastatams: gyvenamajam namui, unikalus Nr. ( - ), ūkiniam pastatui, unikalus Nr. ( - ), kiemo (inžinieriniams) statiniams, unikalus Nr. ( - ), esantiems ( - ); 1,26 ha žemės sklypui, unikalus Nr. ( - ), esančiam ( - ).

137Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „N.“ ir UAB „B. V.“ nepateikė reikalavimų pripažinti civiliniais ieškovais baudžiamojoje byloje (BPK 110 straipsnio 1 dalis), todėl ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimai pripažinti UAB „N.“, UAB „B. V.“ civiliniais ieškovais yra nepagrįsti ir UAB „N.“ bei UAB „B. V.“ byloje nepripažįstami civiliniais ieškovais.

138Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 110-112 straipsniais, 115 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3, 4 punktais,

Nutarė

139Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nuosprendžio dalį dėl V. K. kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 208 straipsnio 1 dalį ir dėl civilinių ieškinių palikimo nenagrinėtais pakeisti:

140V. K. kaltinime dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 208 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo papildomai nurodyti, kad neteisėtais V. K. veiksmais buvo padaryta 110 000,00 Lt turtinė žala taip pat ir kreditoriui AB bankas „( - )“;

141Civilinių ieškovų UAB „B. D.“, ( - ) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, AB „K. A.“, UAB „A.“, UAB „B. P.“, UAB „B.M.“, UAB „M. D.“, UAB „L. V.“, UAB „M. V.“, UAB „I. L.“, UAB „P.“, AB „R.“ (naujas pavadinimas – AB „V. E.“), KŪB „S. G.“, UAB „B. K.“ civilinius ieškinius atmesti.

142Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

143Civilinio ieškovo UAB „B. D.“ atstovės apeliacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. V. K. išteisinta dėl kaltinimo, padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo... 3. V. K. pripažinta kalta padarius BK 208 straipsnio 1 dalyje numatytą... 4. V. K. išteisinta dėl kaltinimo, padarius BK 208 straipsnio 2 dalyje numatytą... 5. Atmesti civilinių ieškovių A. M., A. Ž., J. B., G. K., R. L., A. Š., L.... 6. Civilinių ieškovų UAB „B. D.“, ( - ) apskrities valstybinės mokesčių... 7. Nuspręsta V. K. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą... 8. Nuspręsta V. K. Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros prokurorės 2011 m.... 9. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 10. V. K. nuteista už tai, kad iki 2010 m. vasario 9 d. dirbdama UAB „M.G.“... 11. V. K. buvo kaltinama tuo, kad ji, iki 2010 m. vasario 25 d. dirbdama UAB... 12. Be to, V. K. buvo kaltinama tuo, kad ji, iki 2010 m. vasario 25 d. dirbdama UAB... 13. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė... 14. V. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1... 15. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti, jas... 16. Civiliniams ieškovams UAB „B. D.“, ( - ) apskrities valstybinė mokesčių... 17. V. K. Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros prokurorės 2011 m. birželio... 18. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.... 19. Prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas... 20. Prokurorės teigimu, išdėstytos aplinkybės rodo, kad V. K. sąmoningai... 21. Kita vertus, V. K., žinodama, kad su kreditoriais atsiskaityti neturės... 22. 2012 m. balandžio 16 d. teismui buvo pateiktas prokuratūros prašymas... 23. Prokurorė nurodo, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso... 24. Teismas, nuosprendyje nepasisakydamas dėl pakeisto kaltinimo pagal BK 208... 25. Prokurorė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas civilinių... 26. Prokurorės teigimu, BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad asmuo, dėl... 27. Pagal BPK 110 straipsnį civilinio ieškovo pripažinimui keliami minimalūs... 28. Prokurorės manymu, pirmosios instancijos teismas, palikdamas civilinius... 29. Nuteistoji V. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės... 30. Nuteistosios manymu, Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis yra neteisėtas,... 31. Apeliantės manymu, nuosprendyje teismas tinkamai aiškina materialinės... 32. Pasak apeliantės, Lietuvoje per nepriklausomybės laikotarpį, ypatingai... 33. Apeliantės teigimu, nuosprendyje teismas visiškai nemotyvavo teiginio, kodėl... 34. Mano, kad vėliau pateikiama visų byloje esančių įrodymų analizė rodo,... 35. Apeliantės teigimu, byloje surinkti įrodymai rodo, jog steigiant UAB... 36. Pasak apeliantės, jos teiginį, kad laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 31 d.... 37. 1) 2009-12-01 UAB „M.G.“ turėjo 109 kreditorius – prekių tiekėjus,... 38. 2) 2010-01-01 UAB „M.G.“ turėjo 77 kreditorius – prekių tiekėjus,... 39. 3) laikotarpiu nuo 2010-01-31 iki 2010-02-09 kreditorių skaičius sumažėjo... 40. Apeliantės teigimu, anksčiau atlikta analizė patvirtina aplinkybę, jog ji,... 41. Apeliantė taip pat nurodo, kad Garantinis fondas BUAB „M.G.“ darbuotojams... 42. Apeliantės teigimu, pradėdama verslą, ji net neįsivaizdavo, kaip tai... 43. Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių mano, kad teismas nepagrįstai jos veiksmus... 44. Civilinio ieškovo UAB „B. D.“ atstovė apeliaciniu skundu prašo: 45. Atstovė skunde nurodo, kad UAB „B. D.“ nesutinka su nuosprendžio dalimi,... 46. Atstovės teigimu, Šiaulių apylinkės teismas, išteisindamas V. K.,... 47. 2009 m. lapkričio 30 d. BUAB „M.G.“ sudarytas balansas, pateiktas... 48. 2009 m. gruodžio 17 d. UAB „B. D.“ pagal dvi PVM sąskaitas faktūras (Nr.... 49. 2009 m. gruodžio 18 d. BUAB „M.G.“ vienintelė akcininke V. K. priėmė... 50. 2009 m. gruodžio 23 d. UAB „B. D.“ pristatė ir perdavė BUAB „M.G.“... 51. 2009 m. gruodžio 28 d. V. K. pasirašytas pareiškimas dėl bankroto bylos... 52. 2009 m. gruodžio 30 d. V. K. viešai dienraštyje „( - )“ paskelbė... 53. 2010 m. sausio 4 d. pareiškimas dėl bankroto bylos UAB „M.G.“ iškėlimo... 54. 2010 m. sausio 29 d. Šiaulių apygardos teismas priėmė nutartį civilinėje... 55. Pasak civilinio ieškovo UAB „B. D.“ atstovės, iš vėliau nurodytų... 56. Remiantis anksčiau išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, akivaizdu, kad V.... 57. Šiaulių apylinkės teismas savo 2013 m. sausio 24 d. nuosprendyje (5 psl.)... 58. Be to, pasak atstovės, Šiaulių apylinkės teismas nenagrinėdamas anksčiau... 59. UAB „B. D.“ įsitikinimu, teismas padarė klaidingą išvadą, nurodydamas,... 60. Šiuo atveju nusikalstamos veikos padarymo ir baigtumo momentas tiesiogiai... 61. Nurodo, kad, kaip ir buvo minėta pirmiau, 2009 m. gruodžio 30 d. V. K.... 62. UAB „B. D.“ įsitikinimu, Šiaulių apylinkės teismas, neatsižvelgęs į... 63. Pasak atstovės, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne sykį yra pažymėjęs,... 64. Atstovė taip pat nurodo, kad Šiaulių apylinkės teismas neatkreipė dėmesio... 65. Be to, teismas savo sprendime nepaminėjo ir neatsižvelgė į tai, kad UAB... 66. Atstovė atkreipia dėmesį į tai, kad teismas atsisakė į teismo posėdį... 67. Taip pat atkreipia dėmesį dėl nuosprendžio 4 psl. įsivėlusios klaidos:... 68. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokurorė prašė... 69. Nuteistosios V. K. ir prokurorės D. Songailienės apeliaciniai skundai... 70. Civilinio ieškovo UAB „B. D.“ atstovės apeliacinis skundas atmestinas.... 71. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų... 72. Pagal BPK 20 straipsnio nuostatas įrodymais yra tik teisėtai, įstatymų... 73. Kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs teismas tirdamas ir vertindamas... 74. Dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymių... 75. Prokurorė ir civilinio ieškovo UAB „B. D.“ atstovė apeliaciniais... 76. BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako... 77. Sukčiavimo (BK 182 straipsnis) esmė – tai neteisėtos turtinės naudos sau... 78. Sukčiavimo nusikaltimo pasekmė – neteisėtai įgyjamas turtas ar teisė į... 79. Vienas iš apgaulės sukčiaujant būdų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu.... 80. Sukčiavimas susijęs ir su iš sutarties kylančių pareigų nevykdymu, jų... 81. Sprendžiant, ar asmens veika, nevykdant arba netinkamai vykdant iš sutarčių... 82. Pažymėtina, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji... 83. Nagrinėjamojoje byloje V. K. buvo kaltinama tuo, kad ji, žinodama, jog UAB... 84. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, patikrinęs... 85. Kolegija, įvertinusi ir tai, kad tarp UAB „M.G.“ ir UAB „B. D.“... 86. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau išdėstytų aplinkybių... 87. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti nuosekliais E. K.... 88. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. K.... 89. Civilinio ieškovo atstovė apeliaciniame skunde savo teiginius grindžia... 90. Dėl nusikalstamų veiksmų kvalifikavimo pagal BK 208 straipsnio 1 dalį... 91. BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako... 92. Nuteistoji V. K. apeliaciniame skunde kelia kaltės klausimą dėl BK 208... 93. Apeliacinės instancijos teismas išanalizavęs bylos medžiagą, patikrinęs... 94. BK 208 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, objektyvieji... 95. Subjektyvusis požymis – kaltė – reiškiasi tiesiogine ar netiesiogine... 96. Iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus... 97. Pagal UAB „M.G.“ tvarkytą registrą „Didžioji knyga“ nustatyta, kad... 98. Palyginus UAB „M.G.“ kreditorinių įsiskolinimų dydį 2009-11-30 ir... 99. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuo 2008-01-16 iki 2010-02-25 UAB „M.G.“... 100. Iš UAB „M.G.“ balansų, pelno (nuostolių) ir nuosavo kapitalo pokyčių... 101. 2010 m. sausio 4 d. Šiaulių apygardos teisme gautas UAB „M.G.“... 102. Taigi iš šių duomenų visumos, nuteistosios V. K. ir liudytojos A. M.... 103. Įvertinus tai, kad V. K. buvo UAB „M.G.“ direktorė, žinojo apie sunkią... 104. Šių aplinkybių visuma patvirtina, kad V. K. veiksmuose yra visi BK 208... 105. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad ji buvo didžiausia UAB „M.G.“... 106. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Įmonių... 107. 1) mokesčių, valstybinio socialinio draudimo įmokų bei privalomojo... 108. 2) darbo užmokesčio nemokėjimo ir dėl darbo santykių atsiradusios žalos... 109. 3) žalos atlyginimo prievolės dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar... 110. 4) paskolų, suteiktų iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, ir paskolų,... 111. 5) fiziniai ir juridiniai asmenys, pardavę žemės ūkio produkciją;... 112. 6) iš Europos Sąjungos lėšų suteiktos paramos negrąžinimo atveju –... 113. 7) kiti kreditoriai.... 114. Įmonių bankroto įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių... 115. Šiaulių apygardos teismas 2010 m. balandžio 13 d. nutartimi patvirtino... 116. Be to, pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą, uždarosios... 117. Taigi anksčiau išdėstytos aplinkybės paneigia apeliacinio skundo... 118. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti Finansinių... 119. Iš prokurorės apeliacinio skundo argumentų ir byloje esančio prašymo... 120. BPK 256 straipsnis nustato kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių... 121. Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad prokurorė... 122. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Šiaulių rajono apylinkės... 123. Pirmiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad Šiaulių apylinkės teismo... 124. Nuteistoji V. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad ji pati iniciavo UAB... 125. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais nuteistosios argumentais nesutinka.... 126. Kolegija taip pat nesutinka su nuteistosios argumentais, kad skundžiamas... 127. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių tai, kad nuo kreipimosi į Šiaulių... 128. Kiti nuteistosios skunde išdėstyti motyvai dėl UAB „M.G.“ veiklos, jos... 129. Dėl civilinių ieškinių... 130. BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs... 131. BPK 110 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civiliniu ieškovu pripažįstamas... 132. BPK 112 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civilinis ieškinys pareiškiamas... 133. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad priimdamas apkaltinamąjį... 134. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimais... 135. Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje UAB „M.G.“ kaip juridinis asmuo... 136. Atsižvelgiant į tai Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d.... 137. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „N.“ ir UAB „B. V.“... 138. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 139. Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nuosprendžio dalį dėl V. K.... 140. V. K. kaltinime dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 208 straipsnio 1... 141. Civilinių ieškovų UAB „B. D.“, ( - ) apskrities valstybinės mokesčių... 142. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.... 143. Civilinio ieškovo UAB „B. D.“ atstovės apeliacinį skundą atmesti....