Byla 2K-265/2011

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Vladislovo Ranonio, sekretoriaujant Dianai Šataitytei, dalyvaujant prokurorui Arūnui Meškai, nukentėjusiajam A. G. Z., nukentėjusiojo atstovui Arvydui Aleknai, išteisintajam J. B., gynėjui Giedriui Baziuliui, teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 3 d. nutarties ir nukentėjusiojo A. G. Z. kasacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 9 d. nuosprendžio bei Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 3 d. nutarties.

2Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu J. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 9 punktą bei 253 straipsnio 1 dalį išteisintas jam nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių.

3Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 3 d. nutartimi Šilalės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro ir nukentėjusiojo A. G. Z. apeliaciniai skundai atmesti.

4Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą ir paaiškinimus: prokuroro, palaikiusio prokuroro kasacinį skundą ir prašiusio nukentėjusiojo kasacinį skundą patenkinti iš dalies; nukentėjusiojo ir jo atstovo, prašiusių nukentėjusiojo kasacinį skundą patenkinti ir palaikiusių prokuroro kasacinį skundą; išteisintojo ir jo gynėjo, prašiusių prokuroro ir nukentėjusiojo kasacinius skundus atmesti,

Nustatė

5J. B. buvo kaltinamas tuo, kad apgaule išvengė didelės vertės turtinės prievolės:

62004 m. birželio mėn. (tikslesnis laikas nenustatytas) A. G. Z. bute, esančiame ( - ), iš A. G. Z. pasiskolino grynais pinigais 110 000 eurų (379 808 Lt), kuriuos pagal tarpusavio žodinį susitarimą įsipareigojo grąžinti iki 2004 m. gruodžio 31 d. Sutartu laiku skolos negrąžino, todėl pagal žodinį tarpusavio susitarimą nuo 2005 m. sausio 1 d. pradėjo mokėti A. G. Z. sutarto dydžio palūkanas – 2 procentus kas mėnesį nuo negrąžintos skolos. 2005 m. rugsėjo mėnesį (tikslesnis laikas nenustatytas) A. G. Z. bute per du kartus grynais pinigais pasiskolino dar 45 000 Lt, kuriuos pagal tarpusavio žodinį susitarimą įsipareigojo grąžinti artimiausiu metu kartu su ankstesne skola. 2006 m. kovo - balandžio mėnesiais (tikslesnis laikas nenustatytas) grąžino grynais pinigais 20 000 eurų (69 056 Lt) skolą A. G. Z. bei iki 2006 m. rugpjūčio mėnesio imtinai mokėjo sutartą dydį palūkanų nuo negrąžintos skolos, o nuo 2006 m. rugsėjo mėn. palūkanų nebemokėjo ir skolos negrąžino. Žinodamas, kad A. G. Z. kaip ieškovas dalyvauja civilinėje byloje dėl didelės sumos pinigų prisiteisimo, ir siekdamas apgaule išvengti skolos grąžinimo, nuo 2005 m. gegužės mėnesio pradėjo A. G. Z. siūlyti savo paslaugas, manipuliuodamas įvairių aukšto rango politikų, valstybės tarnautojų ir teisėsaugos institucijų pareigūnų pavardėmis bei apgaulingai žadėdamas vertingas teisines konsultacijas ir pagalbą, kad būtų priimtas palankus sprendimas civilinėje byloje, nors realiai nieko nedarė ir daryti neketino. Po to, sužinojęs, kad 2006 m. sausio 16 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje buvo patvirtinta taikos sutartis, kuria atsakovas įsipareigojo sumokėti A. G. Z. didelę pinigų sumą (3 milijonus litų), melagingai pateikė A. G. Z. tikrovės neatitinkančią informaciją, t. y. jog jis aukšto rango pareigūnams ir politikams už tariamai suteiktas teisines konsultacijas ir pagalbą civilinėje byloje (kad būtų priimtas A. G. Z. palankus sprendimas) sumokėjo daug didesnę pinigų sumą negu jam skolingas, todėl J. B. pareiškė, kad skolos nukentėjusiajam nebegrąžins. Tyčia suklaidindamas A. G. Z. apie neva sumokėtus pinigus už pagalbą civilinėje byloje, išteisintasis J. B. nukentėjusiajam likusios skolos - 90 000 eurų (310 752 Lt) ir 45 000 Lt negrąžino, neigdamas iš viso skolinęsis iš A. G. Z. šiuos pinigus, taip apgaule išvengė didelės vertės turtinės prievolės bei padarė nukentėjusiajam A. G. Z. bendrą 90 000 eurų (310 752 Lt) ir 45 000 Lt turtinę žalą. Šie J. B. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį.

7J. B. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad 2007 m. rugpjūčio pabaigoje – rugsėjo mėnesio pradžioje (tikslesnis laikas nenustatytas) Jatkančių k., Tauragės r., autoserviso administracinėse patalpose, siekdamas A. G. Z. atkeršyti už pastarojo kreipimąsi į teisėsaugos institucijas dėl negrąžinamos skolos ir jį įbauginti, per kelis kartus primygtinai prašė A. D. organizuoti A. G. Z. sumušimą, už tai pastarajam žadėdamas 5000 eurų atlygį. Šiam sutikus, nors to daryti A. D. neketino, nurodė, kur ir kaip turi būti sumuštas A. G. Z., t. y. turėtų būti Kaune stipriai sumuštas, kad nuo patirtų traumų mažiausiai savaitę gydytųsi ligoninėje, kontroliavo, kaip vykdomas jo užsakymas: nuolat klausinėjo A. D., ar jau įvykdytas jo užsakymas, ragino tai padaryti kuo greičiau. Maždaug po savaitės, A. D. melagingai pasakius, kad pasikėsinimas sumušti A. G. Z. nepavyko, nes pastarasis apsigynė ginklu, J. B. supyko ir ragino vėl kuo skubiau įvykdyti užsakymą. Maždaug po savaitės nuo tariamo pirmojo pasikėsinimo sumušti A. G. Z., A. D. melagingai pranešus, kad užsakymas įvykdytas ir A. G. Z. stipriai sumuštas gydosi ligoninėje, J. B. buvo patenkintas A. D. darbu ir rezultatais, bet žadėto atlygio nesumokėjo. Taip išteisintasis J. B. organizavo pasikėsinimą nesunkiai sutrikdyti A. G. Z. sveikatą dėl savanaudiškų paskatų, tačiau nusikalstama veika nebuvo baigta dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, nes A. D. užsakymo neįvykdė ir A. G. Z. nebuvo sumuštas. Šie J. B. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 9 punktą.

8J. B. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, neteisėtai įsigijo 35 vnt. fabrikinės gamybos 9 mm kalibro (9x18 „Makarov“) karinių šovinių, ir neteisėtai juos laikė Tauragės r., ( - ) savo gyvenamojo namo miegamajame kambaryje esančiame seife iki 2008 m. sausio 22 d. 12.40 val., kol kratos metu juos surado ir paėmė policijos pareigūnai. Šie J. B. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 253 straipsnio 1 dalį.

9Tauragės rajono apylinkės teismas 2010 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu J. B. išteisino pagal visus jam pareikštus kaltinimus, konstatavęs, kad nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 9 punkte bei 253 straipsnio 1 dalyje, požymių.

10Kasaciniu skundu Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 3 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Prokuroras nurodo, kad teismo sprendimai turi turėti objektyvų pagrindą, kuris susiformuoja tik išsamiai ir visapusiškai ištyrus bei patikrinus bylos duomenis, laikantis baudžiamojo proceso nuostatų, reglamentuojančių bylos nagrinėjimą teisme. Pasak prokuroro, šių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) reikalavimų Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs prokuroro ir nukentėjusiojo apeliacinius skundus, nesilaikė.

11Kasatorius įžvelgia prieštaravimą tarp nuosprendžio aprašomojoje dalyje padarytos išvados nesant įrodymų, kad J. B. išvengė didelės vertės turtinės prievolės, ir nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyto išteisinimo pagrindo, kad jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Prokuroro nuomone, apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs civilinių teisinių santykių tarp nukentėjusiojo A. G. Z. ir išteisintojo J. B. buvimą, nors ir atmesdamas apeliacinius skundus, faktiškai pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir išteisinimo pagrindą.

12Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. netinkamai aiškino ir taikė sukčiavimo nusikalstamos veikos apgaulės požymio turinį, apimtį bei esmę šioje byloje. Pagal BK 182 straipsnį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Įstatymo dispozicijoje sukčiavimo požymiai nurodyti alternatyviai, todėl BK 182 straipsnis taikomas padarius bent vieną iš joje nurodytų veikų. Vienas iš sukčiavimo požymių – turtinės prievolės išvengimas – pasireiškia savo pareigos, atsiradusios sandorio ar kitu pagrindu, nevykdymu. Tai reiškia, kad kaltininko tyčia padaryti nusikalstamą veiką gali susiformuoti ir po sandorio sudarymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad paprastai turtiniai santykiai pirmiausia yra civilinės teisės reguliavimo dalykas, tačiau, esant tam tikroms sąlygoms, jei viena iš sutarties šalių sąmoningais veiksmais užkerta kelią sutarties įvykdymui, jie gali peraugti į baudžiamuosius teisnius santykius. Tokiais atvejais apgaulė naudojama ne įtraukiant nukentėjusįjį į jam nenaudingą sandorį, o išvengiant būtinumo vykdyti savo pareigą. Turtinės prievolės išvengimas gali pasireikšti neteisėtai atsisakant vykdyti savo pareigą kreditoriui, sudarant situaciją, kai kreditorius negali civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės, arba toks teisių gynimo būdas yra apsunkintas.

13Prokuroro nuomone, apeliacinės instancijos teismo teiginys, kad nėra jokio pagrindo daryti išvadą, jog A. G. Z. buvo apgaudinėjamas, nepagrįstas. Kasatorius teigia, kad Klaipėdos apygardos teismas nepakankamai įsigilino į apgaulės esmę, kuri pasireiškė tuo, kad J. B. teikė nukentėjusiajam A. G. Z. objektyvios tikrovės neatitinkančią, melagingą informaciją ir taip jį suklaidino. Apgaulė buvo aiškiai nukreipta į tai, kad išteisintasis išvengtų skolos grąžinimo. Be to, vėliau J. B. visiškai neigė pasiskolinęs pinigus iš A. G. Z.. Prokuroro nuomone, nusikalstamų veiksmų visuma, jų eiliškumas bei nuoseklumas rodo, kad J. B. atliko tyčinių veiksmų grandinę, siekdamas apgaule išvengti turtinės prievolės. Kasatorius nurodo, kad šie argumentai buvo išdėstyti ir prokuroro apeliaciniame skunde, tačiau apygardos teismas nepasisakė dėl jų ir dėl skundo esmės ir taip padarė esminį BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimą.

14Prokuroro teigimu, Klaipėdos apygardos teismas nepagrįstai neaptarinėjo apeliacinio skundo argumentų dėl liudytojo A. D. parodymų dėl sukčiavimo. Liudytojas A. D. davė parodymus apie visas tris nusikalstamas veikas, kuriomis buvo kaltinamas J. B., todėl jo parodymų patikimumą, kasatoriaus nuomone, reikėtų vertinti bendrai, neatsiejamai nuo kitų nusikalstamų veikų ir kitų byloje esančių duomenų. Negalima išimti iš konteksto dalį asmens parodymų, be pagrindo sureikšminti vienas aplinkybes, visiškai ignoruojant kitas. Prokuroro teigimu, teismas neturėjo jokio pagrindo abejoti A. D. parodymais dėl pasikėsinimo nesunkiai sutrikdyti A. G. Z. sveikatą organizavimo, nes A. D. parodymus tiek dėl sukčiavimo, tiek dėl neteisėto disponavimo šaudmenimis patvirtina kiti byloje surinkti duomenys. Vien tai, kad išteisintojo J. B. ir liudytojo A. D. santykiai yra blogi, savaime nedaro šio liudytojo parodymų niekiniais, melagingais. Kasaciniame skunde nurodoma, kad Klaipėdos apygardos teismas, suabejojęs liudytojo A. D. parodymų patikimumu, nurodęs, kad jie yra prieštaringi, nesiėmė jokių priemonių šiems prieštaravimams pašalinti, t. y. neatliko šios dalies išsamaus įrodymų tyrimo, nors to bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu prašė nukentėjusysis A. G. Z. ir jo atstovė. Taigi apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal prokuroro ir nukentėjusiojo apeliacinius skundus ir neatlikęs išsamaus įrodymų tyrimo, pažeidė įstatymo (BPK 20 straipsnio 5 dalies, 324 straipsnio 6 dalies) reikalavimus.

15Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, klaidingai konstatuodamas, kad J. B. veikoje nėra tyčios, būtinos atsakomybei už neteisėtą šaudmenų įgijimą ir laikymą kilti. Teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes vertindami išteisintojo J. B. parodymus, akcentavo tik tą jų dalį, kuri buvo reikalinga jo nekaltumui pagrįsti, nevertino jo parodymų visumos, nelygino jų su kitais byloje surinktais duomenimis bei tarpusavyje, nors šie argumentai buvo išdėstyti prokuroro apeliaciniame skunde.

16Apygardos teismas, atmesdamas apeliacinio skundo dalį dėl neteisėto disponavimo šaudmenimis, didelį dėmesį skyrė neteisėtai laikytų „Makarov“ ir legaliai laikytų „Sig Saeur“ šovinių skirtumų bei panašumų aptarimui ir tuo iš esmės grindė išteisintojo J. B. nekaltumą. Prokuroras pažymi, kad šovinių vizualinis panašumas negali šalinti asmens atsakomybės už neteisėtą šaudmenų laikymą. Kasatorius nurodo, kad apygardos teismas neatkreipė dėmesio į kitas aplinkybes (legaliai ir nelegaliai laikytų šovinių kiekius, jų įsigijimo Lietuvos Respublikoje galimybes, J. B. elgesį po šovinių radimo bei kt.) ir į tai, kad išteisintojo J. B. versijos dėl „Makarov“ šovinių įsigijimo aplinkybių byloje buvo paneigtos.

17Nepasisakydamas dėl visų apeliaciniuose skunduose išdėstytų argumentų ir dėl skundų esmės, apeliacinės instancijos teismas, pasak prokuroro, bylos nepatikrino tiek, kiek to buvo prašoma skunduose. Apeliacinės instancijos teismo padaryti Baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalies ir 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų pažeidimai yra esminiai ir tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

18Kasaciniu skundu nukentėjusysis A. G. Z. prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 9 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 3 d. nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatoriaus nuomone, byloje buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir padaryti esminiai Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimai.

19Nukentėjusysis kasaciniame skunde nurodo, kad, be objektyvių nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, požymių, būtina nustatyti ir atitinkamą kaltės turinį, t. y. kad asmuo suprato naudojamos apgaulės, gaunamos naudos ir daromos žalos pobūdį, šiuos padarinius numatė ir jų norėjo. Kasatorius pažymi, kad vien tik turtinės prievolės nevykdymas ar kitokių civilinės sutarties sąlygų nesilaikymas neatitinka sukčiavimo požymių ir neturi užtraukti baudžiamosios atsakomybės. Todėl teismų praktikoje tais atvejais, kai vertinama veika, susijusi su tam tikros turtinės prievolės nevykdymu, svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis baudžiamąjį teisinį pažeidimo pobūdį, laikoma tai, kad kaltinamo asmens naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui dalyvauti jam žalingame sandoryje ir tai, jog kaltinamas asmuo sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų apsunkintas.

20Kasaciniame skunde teigiama, kad tiek Tauragės rajono apylinkės teismas, tiek Klaipėdos apygardos teismas išteisintojo J. B. veiksmuose nustatė nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje, požymių, tačiau teismai, kasatoriaus nuomone, iki galo neatskleidė išteisintojo įvykdytos nusikalstamos veikos esmės, todėl padarė klaidingas išvadas. Nukentėjusysis A. G. Z. kasaciniame skunde cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį byloje Nr. 2K-224/2008 ir remiasi joje išdėstytais argumentais dėl vieno iš sukčiavimo požymių – turtinės prievolės išvengimo, pasireiškiančio sandorio nevykdymu.

21Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad J. B. siekė išvengti turtinės prievolės sugrąžinti skolą nukentėjusiajam ir tam naudojo apgaulę, kuri aiškiai pasireiškė tuo, kad jis nukentėjusiajam pastoviai teikė objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją.

22Apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad tarp nukentėjusiojo ir išteisintojo buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, tačiau, kasatoriaus teigimu, teismas padarė neteisingą išvadą, kad nukentėjusysis A. G. Z. išteisintajam J. B. buvo pažadėjęs nemažą pinigų sumą už pagalbą civilinėje byloje su G. M..

23Nukentėjusiojo A. G. Z. kasaciniame skunde nurodoma, kad J. B. bylą nagrinėję teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes buvo šališki, vertindami įrodymus atsižvelgė tik į J. B. teisinančias aplinkybes, o jį kaltinančių įrodymų netyrė ir nevertino. Pirmosios instancijos teismo posėdžių protokolai ir priimto nuosprendžio turinys rodo, kad nebuvo laikomasi BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

24Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies bei 332 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes iš esmės neišnagrinėjo apeliacinio skundo, nepatikrino bylos tiek, kiek buvo prašoma skunde, motyvuotai nepasisakė dėl nuosprendyje padarytų išvadų pagrįstumo, motyvuotai neatsakė, kodėl atmetami apeliantų argumentai.

25Kasatorius nurodo, kad teismo išvados dėl bylos aplinkybių ir asmens (J. B.) veikos bei nekaltumo turi būti pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas neištyrė visų esminių bylos aplinkybių, nepašalino ištirtų įrodymų prieštaravimų, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą teismo posėdyje ne tik gali, bet ir privalo atlikti išsamų įrodymų tyrimą (BPK 324 straipsnio 6 dalis). Tačiau, kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas visiškai nesilaikė šių reikalavimų bei nuostatų. Prieštaringų įrodymų, turinčių reikšmės teismo išvadoms, neištyrimas reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas visiškai nesilaikė BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų, t. y. bylos nepatikrino tiek, kiek to buvo prašoma nukentėjusiojo apeliaciniame skunde. Todėl, pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas padarė neteisingą ir nepagrįstą išadą dėl J. B. nekaltumo.

26Nukentėjusysis A. G. Z. kasaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai nagrinėdami šią bylą nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias įrodinėjimą. Teismai neteisingai įvertino surinktus ir ištirtus įrodymus, nepatikrino kiekvieno įrodymo tikrumo, liečiamumo, leistinumo, įrodymų pakankamumo, jų tarpusavio ryšio ir nevertino visų byloje surinktų įrodymų kaip visumos.

27Dėl šių argumentų, kasatoriaus nuomone, skundžiamas nuosprendis ir nutartis yra naikintini ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

28Prokuroro kasacinis skundas tenkintinas iš dalies, nukentėjusiojo A. G. Z. kasacinis skundas atmestinas.

29Dėl BK 182 straipsnio taikymo

30Pagal BK 182 straipsnį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.

31Įstatymo dispozicijoje sukčiavimo požymiai nurodyti alternatyviai, todėl BPK 182 straipsnis taikomas padarius bent vieną iš joje nurodytų veikų. Vienas iš sukčiavimo požymių – turtinės prievolės išvengimas pasireiškia savo pareigos, susijusios su sandorio (ar kitu pagrindu) nevykdymu. Tai reiškia, kad kaltininko tyčia padaryti nusikalstamą veiką gali susiformuoti ir po sandorio sudarymo. Tokiais atvejais apgaulė naudojama ne įtraukiant nukentėjusįjį į jam nenaudingą sandorį, o išvengiant būtinumo vykdyti savo pareigą. Turtinės prievolės išvengimas gali pasireikšti neteisėtai atsisakant vykdyti savo pareigą kreditoriui, sudarant situaciją, kai kreditorius negali civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas yra apsunkintas, pvz., tyčia tapus beturčiu, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo, ir pan.

32Išteisintajam J. B. buvo inkriminuotas alternatyvus sukčiavimo požymis, kad jis apgaule išvengė turtinės prievolės grąžinti nukentėjusiajam A. G. Z. pagal paskolos sutartį gautą pinigų sumą. Kaltinamajame akte konstatuojama, kad paskolos sutartis buvo sudaryta, tačiau sutarties sudarymas neinkriminuojamas kaip apgaulės būdas, siekiant įgyti svetimą turtą. Paskolos sutarties byloje nėra, išteisintasis visą laiką neigė tokią sutartį sudaręs ir gavęs iš nukentėjusiojo pinigus.

33Civiliniai įstatymai numato reikalavimus sandorių formai. Pagal CK 6.871 straipsnio 1 dalį fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų. Šios formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti (CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Taigi sandorio sudarymo faktas pirmiausia yra civilinio ginčo dalykas. Baudžiamojo proceso priemonėmis sandorio sudarymo faktas gali būti įrodinėjamas tik tuo atveju, kai tas sandoris yra nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių išraiška. Minėta, kad toks kaltinimas išteisintajam J. B. nebuvo pareikštas, jam pareikštas logiškai netikslus kaltinimas apgaule išvengus didelės vertės turtinės prievolės, atsiradusios iš paskolos sutarties, kurios sudarymas įstatymų nustatyta tvarka ir priemonėmis nėra įrodytas. Esant tokiam kaltinimui, paskolos sutarties sudarymo fakto įrodinėjimas baudžiamojo proceso priemonėmis išeina už BPK 255 straipsnio 1 dalyje apibrėžtų bylos nagrinėjimo teisme ribų. Apeliacinės instancijos teismo išvada dėl skolinių santykių tarp nukentėjusiojo ir išteisintojo buvimo yra nesusijusi su šioje byloje nagrinėtinais klausimais ir neturi įtakos priimto sprendimo teisėtumui.

34Nesant nustatytam paskolos sutarties sudarymo faktui, iš kurio kiltų išteisintojo J. B. turtinė prievolė, negali būti nustatytas ir turtinės prievolės išvengimas.

35Kita vertus, tie veiksmai, kurie buvo inkriminuoti išteisintajam J. B., t. y. melagingas aiškinimas nukentėjusiajam A. G. Z., esą nukentėjusiojo civilinėje byloje su kitu asmeniu išteisintasis yra išleidęs didesnę pinigų sumą, negu yra skolingas nukentėjusiajam, nesudaro būtinojo šios nusikalstamos veikos objektyviojo požymio – turtinės prievolės išvengimo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad baudžiamosios atsakomybės taikymo pagrįstumą tokiais atvejais rodo sąlygos, susijusios su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu apsunkinimu, kai viena šalių sąmoningais neteisėtais veiksmais užkerta kelią vykdyti sutartį, sumenkina kreditoriaus galimybes atkurti pažeistą teisę civilinio proceso priemonėmis (baudžiamosios bylos Nr. 2K-7-198/2008, 2K-7-388/2007 ir kt.). J. B. inkriminuoti veiksmai kliūčių nukentėjusiajam A. G. Z. atkurti pažeistą teisę nesudarė ir negalėjo sudaryti. Tokią kliūtį sukuria ta aplinkybė, kad įstatymo nustatytomis priemonėmis nėra įrodytas pats paskolos sutarties sudarymo faktas.

36BPK 305 straipsnio 5 dalyje numatyti du išteisinamojo nuosprendžio priėmimo pagrindai: 1) nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; 2) nenustatyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Kasaciniame skunde prokuroras nurodo prieštaravimą, esantį, jo manymu, tarp nuosprendžio aprašomojoje dalyje padarytos teismo išvados dėl įrodymų, kad J. B. išvengė didelės vertės turtinės prievolės, nebuvimo ir rezoliucinėje dalyje nurodyto išteisinimo pagrindo, kad J. B. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Jokio prieštaravimo tarp atskirų nuosprendžio dalių kolegija neįžvelgia, nes įrodymų nebuvimas padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką lemia būtent teismo nurodytą išteisinimo pagrindą.

37Dėl BK 21 straipsnio 1 dalies taikymo

38

39J. B. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 9 punktą išteisintas teismui nenustačius pasikėsinimo fakto, t. y. veiksmų, kuriais būtų tiesiogiai pradėtas daryti šis nusikaltimas. Teismas konstatavo, kad J. B. inkriminuoti veiksmai, jeigu jie būtų įrodyti, duotų pagrindą kvalifikuoti jo veiksmus ne kaip pasikėsinimą, o kaip rengimąsi padaryti nusikaltimą, tačiau asmuo atsako tik už rengimąsi padaryti sunkų ar labai sunkų nusikaltimą (BK 21 straipsnio 1 dalis). Už rengimąsi padaryti apysunkį nusikaltimą, toks nusikaltimas pagal BK 11 straipsnio 4 dalį buvo inkriminuotas J. B., baudžiamoji atsakomybė nenumatyta.

40Nei prokuroras, nei nukentėjusysis savo kasaciniuose skunduose BK 21 straipsnio 1 dalies pritaikymo tinkamumo (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas) neskundžia, o kaip apskundimo pagrindą nurodo, jų nuomone, teismų padarytus esminius BPK pažeidimus vertinant liudytojo A. D. parodymus ir kitus bylos duomenis, kurie su jų neginčijama teismo išvada nėra susiję ir neturi reikšmės jos teisingumui. Kolegija, vadovaudamasi BPK 372 straipsnio 4 dalies 4 punktu, tokius kasacinių skundų argumentus palieka nenagrinėtus.

41Dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų vykdymo ir BK 253 straipsnio 1 dalies taikymo

42

43Apeliaciniame skunde prokuroras, ginčydamas pirmosios instancijos teismo išvadą, esą išteisintojo J. B. veikoje nėra jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 253 straipsnio 1 dalyje sudėties, nenustačius jo tiesioginės tyčios neteisėtai disponuoti kratos metu jo seife rastais šaudmenimis, išdėstė byloje nustatytas aplinkybes, kurios, prokuroro vertinimu, paneigia šią teismo išvadą. Prokuroras atkreipė dėmesį į paties išteisintojo paaiškinimų, kaip ne jo legaliai laikomam pistoletui skirti šoviniai galėjo pas jį atsirasti, kitimą priklausomai nuo byloje nustatytų aplinkybių, skirtumus tarp legaliai ir nelegaliai laikytų šovinių, būtinumą juos realiai apžiūrėti, jų įsigijimo galimybes, kiekį, laikymo vietą, kitas bylos aplinkybes, kurių visumos ir tarpusavio atitikties aspektu pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, nepasisakė.

44Išvadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai daro įvertinę byloje surinktų, tiesiogiai ištirtų ir patikrintų duomenų visumą. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

45Pagal šią normą ypač svarbu, kad teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus būtų pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Taigi įrodymai turi būti vertinami tiek kiekvienas atskirai, tiek ir jų visuma, argumentuojant, ar įrodymų visuma yra pakankama reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti.

46Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, teigdamas, kad pagal specialisto išvadą šaudmenų parametrai skiriasi nežymiai, patys kratą atlikę policijos pareigūnai iš karto nesuprato, kad šaudmenys netinka išteisintojo J. B. legaliai laikomam ginklui, apsiribojo tik dalies bylos duomenų vertinimu. Teismas sprendė nesant duomenų, kad ir pats išteisintasis žinojo laikantis šovinius, netinkamus šaudyti iš jo legaliai turimo ginklo. Pasak teismo, išteisintasis nesuvokė savo veikos pavojingumo, jo veikoje nėra tyčios, būtinos atsakomybei už neteisėtą šaudmenų įgijimą ir laikymą kilti.

47Teismas išvadą dėl tyčios nebuvimo grindė aplinkybėmis, kurios tokios išvados nepatvirtina. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 253 straipsnio 1 dalį nustatyta tam, kas neturėdamas leidimo disponavo šaudmenimis. Taigi esminę reikšmę turi ne tai, ar išteisintasis suprato, kad šoviniai netinka jo legaliai turimam ginklui, o tai, ar jis suprato neturintis leidimo disponuoti tais šaudmenimis. Supratimas, kad šaudmenys tinka legaliai laikomam ginklui, dar nereiškia, kad asmuo turi teisę tais šaudmenimis disponuoti.

48Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Apeliacinės instancijos teismas motyvuotų išvadų dėl prokuroro apeliacinio skundo argumentų, kuriais grindžiama išteisintojo J. B. kaltė neteisėtai disponavus šaudmenimis, nepateikė. Tai esminis BPK reikalavimų pažeidimas, nes dėl jo apeliacinės instancijos teismo priimtos nutarties negalima laikyti teisėta (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

49Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 ir 5 punktais,

Nutarė

50Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 3 d. nutarties dalį, kuria atmestas prokuroro apeliacinis skundas dėl J. B. išteisinimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, ir perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

51Atmesti nukentėjusiojo A. G. Z. kasacinį skundą.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu J. B.... 3. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 4. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą ir paaiškinimus:... 5. J. B. buvo kaltinamas tuo, kad apgaule išvengė didelės vertės turtinės... 6. 2004 m. birželio mėn. (tikslesnis laikas nenustatytas) A. G. Z. bute,... 7. J. B. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad 2007 m. rugpjūčio pabaigoje –... 8. J. B. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu... 9. Tauragės rajono apylinkės teismas 2010 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu J. B.... 10. Kasaciniu skundu Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas prašo... 11. Kasatorius įžvelgia prieštaravimą tarp nuosprendžio aprašomojoje dalyje... 12. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai... 13. Prokuroro nuomone, apeliacinės instancijos teismo teiginys, kad nėra jokio... 14. Prokuroro teigimu, Klaipėdos apygardos teismas nepagrįstai neaptarinėjo... 15. Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas kasaciniame skunde... 16. Apygardos teismas, atmesdamas apeliacinio skundo dalį dėl neteisėto... 17. Nepasisakydamas dėl visų apeliaciniuose skunduose išdėstytų argumentų ir... 18. Kasaciniu skundu nukentėjusysis A. G. Z. prašo panaikinti Tauragės rajono... 19. Nukentėjusysis kasaciniame skunde nurodo, kad, be objektyvių nusikaltimo,... 20. Kasaciniame skunde teigiama, kad tiek Tauragės rajono apylinkės teismas, tiek... 21. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad J. B. siekė išvengti turtinės... 22. Apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad tarp... 23. Nukentėjusiojo A. G. Z. kasaciniame skunde nurodoma, kad J. B. bylą... 24. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320... 25. Kasatorius nurodo, kad teismo išvados dėl bylos aplinkybių ir asmens (J. B.)... 26. Nukentėjusysis A. G. Z. kasaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios bei... 27. Dėl šių argumentų, kasatoriaus nuomone, skundžiamas nuosprendis ir... 28. Prokuroro kasacinis skundas tenkintinas iš dalies, nukentėjusiojo A. G. Z.... 29. Dėl BK 182 straipsnio taikymo ... 30. Pagal BK 182 straipsnį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo... 31. Įstatymo dispozicijoje sukčiavimo požymiai nurodyti alternatyviai, todėl... 32. Išteisintajam J. B. buvo inkriminuotas alternatyvus sukčiavimo požymis, kad... 33. Civiliniai įstatymai numato reikalavimus sandorių formai. Pagal CK 6.871... 34. Nesant nustatytam paskolos sutarties sudarymo faktui, iš kurio kiltų... 35. Kita vertus, tie veiksmai, kurie buvo inkriminuoti išteisintajam J. B., t. y.... 36. BPK 305 straipsnio 5 dalyje numatyti du išteisinamojo nuosprendžio priėmimo... 37. Dėl BK 21 straipsnio 1 dalies taikymo... 38. ... 39. J. B. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2... 40. Nei prokuroras, nei nukentėjusysis savo kasaciniuose skunduose BK 21... 41. Dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų vykdymo ir BK 253 straipsnio 1... 42. ... 43. Apeliaciniame skunde prokuroras, ginčydamas pirmosios instancijos teismo... 44. Išvadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes pirmosios ir... 45. Pagal šią normą ypač svarbu, kad teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant... 46. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, teigdamas, kad pagal specialisto... 47. Teismas išvadą dėl tyčios nebuvimo grindė aplinkybėmis, kurios tokios... 48. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas privalo... 49. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 50. Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 51. Atmesti nukentėjusiojo A. G. Z. kasacinį skundą....