Byla 2-126-236/2015
Dėl skolos priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones atsakovės N. Š. atžvilgiu civilinėje byloje Nr. 2-4130-640/2014 pagal ieškovo R. Š. ieškinį atsakovams D. Š., N. Š. ir GRAND GO GROUP LIMITED dėl skolos priteisimo ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Byloje nagrinėjamas procesinis klausimas dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovės N. Š. turto arešto, taikymo tikslingumo.

4Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų D. Š. ir GRAND GO GROUP LIMITED 62 131,60 Eur (214 528 Lt) negrąžintos paskolos, 258,74 Eur (893,38 Lt) palūkanų, 3510,44 Eur (12 120,83 Lt) delspinigių, 6 proc. dydžio metines palūkanas bei žyminį mokestį.

5Pirmosios instancijos teismas 2014 m. balandžio 16 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir 65 900,78 Eur (227 542,21 Lt) sumai areštavo atsakovui D. Š. priklausantį nekilnojamąjį turtą, kilnojamąjį turtą, turtines teises bei pinigines lėšas, esančias kredito įstaigose, uždraudžiant juo disponuoti, tačiau leidžiant atsakovui D. Š. kas mėnesį disponuoti ne didesne kaip 1 MMA suma.

6Ieškovas 2014 m. rugsėjo 17 d. pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą į bylą atsakove įtraukti N. Š. bei taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovei N. Š. priklausantį kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, o jo nesant ar nepakankant, atsakovės pinigines lėšas, turtines teises bei vertybinius popierius, uždraudžiant atsakovei N. Š. areštuotu turtu disponuoti, tačiau leidžiant kas mėnesį disponuoti ne didesne kaip 1 MMA suma iš į areštuotas sąskaitas patenkančių pajamų, susijusių su darbo santykiais, ar gaunamų pašalpų.

7Pirmosios instancijos teismas 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą dėl N. Š. įtraukimo į bylą atsakove.

8II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartimi atsisakė pritaikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones atsakovės N. Š. atžvilgiu. Teismas nurodė, kad vadovaujantis CPK 144 straipsniu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visuomet susijęs su tam tikrais atsakovo teisių suvaržymais, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas privalo vadovautis teisingumo, proporcingumo principais ir, užtikrindamas šalių interesų pusiausvyrą įvertinti, ar iš tiesų nagrinėjamu atveju egzistuoja aplinkybės, patvirtinančios grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Pareiga pagrįsti šių aplinkybių egzistavimą tenka prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškinyje pareiškusiam asmeniui (CPK 178 straipsnis). Ieškovas nepateikė teismui įrodymų, kad jau areštuoto atsakovo D. Š. turto nepakanka ieškinio reikalavimams užtikrinti, taip pat nepateikė jokių duomenų apie atsakovės N. Š. nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą, gaunamas pajamas ar kitur duomenis, pagrindžiančius atsakovės sudėtingą finansinę padėtį bei negalėjimą ateityje įvykdyti, galimai jai nepalankaus teismo sprendimo.

10III. Atskirojo skundo argumentai

11Atskiruoju skundu ieškovas R. Š. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės N. Š. atžvilgiu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį pirmiausia nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galimo palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Jeigu yra pakankama prielaida pripažinti, kad teismo sprendimo vykdymas nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali būti apsunkintas, teismas turi teisę taikyti tokio pobūdžio priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1433/2009). Būtinumas užtikrinti ieškinio reikalavimus laikinosiomis apsaugos priemonėmis jau yra pripažintas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurią Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1354/2014 paliko nepakeistą. Ieškovas tinkamai pagrindė ir papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą bei realią grėsmę, jog netaikius šių papildomų laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas iš esmės taps neįmanomas, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė jas taikyti.
  2. Ieškovas pagrindė aplinkybę, jog nagrinėjamoje byloje atsakovo D. Š. areštuoto turto akivaizdžiai neužtenka ieškinio reikalavimams užtikrinti, nes visas areštuotas atsakovo D. Š. turtas taip pat yra areštuotas ir kitose civilinėse bylose, užtikrinant ženkliai didesnius nei atsakovo turimo turto rinkos vertė reikalavimus, o didžiausią vertę turinčiam areštuotam atsakovo D. Š. butui su garažu, esančiam ( - ), yra įregistruota hipoteka, užtikrinant prievolę bankui net 405 468,03 Eur (1 400 000 Lt) sumai, kas jau savaime padaro išieškojimą iš šio turto nagrinėjamoje byloje praktiškai neįmanomu dėl hipotekos kreditoriaus pirmenybės teisės į reikalavimų patenkinimą iš įkeisto turto (CPK 754 str.). Todėl akivaizdu, jog vien atsakovo D. Š. turto areštas nagrinėjamoje byloje realiai neužtikrina ieškovo reikalavimų, dėl ko egzistuoja reali grėsmė, jog netaikius papildomų laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui galimai palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas.
  3. Teismų praktikoje yra suformuota prezumpcija, kad esant didelės apimties ieškinio reikalavimui, yra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi tai savaime suponuoja grėsmės dėl būsimo palankaus teismo sprendimo neįvykdymo egzistavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2171/2011). Taigi, jau vien ta aplinkybė, kad ieškovo pareikšto ieškinio suma atsakovams, kaip fiziniams asmenims, laikytina labai didele, o atsakovo D. Š. turto areštas akivaizdžiai neužtikrina ieškovo reikalavimų, tuo tarpu, atsakovui nesudarius vedybų sutarties, po santuokos įgytas turtas tapo sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, sudaro pagrindą taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones, ieškinio sumai areštuojant ir kito solidaraus atsakovo turimą turtą.
  4. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-4339-803/2014, ieškovo R. Š. reikalavimų užtikrinimui net 592 781,47 Eur (2 046 755,85 Lt) sumai areštavo atsakovės N. Š. turimą turtą, konstatavęs sunkią atsakovės N. Š. finansinę padėtį bei grėsmę, jog ieškovui galimai palankus teismo sprendimas, netaikius papildomų laikinųjų apsaugos priemonių, bus neįvykdytas.

12IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

14Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15Atskirasis skundas netenkintinas

16Teisė į teisminę gynybą reikalauja ne tik sudaryti galimybę asmeniui kreiptis į teismą, bet ir realiai apginti pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę, įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Kadangi nuo ieškovo kreipimosi į teismą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo gali praeiti netrumpas laikotarpis, dėl įvairių priežasčių gali tapti sunku arba neįmanoma realiai įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Siekiant užtikrinti, kad ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Taigi, laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama užtikrinti ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymą.

17Vadovaujantis CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus turtinius reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių – turto arešto taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1218/2010). Tuo tarpu, jeigu preliminarus bylos duomenų vertinimas leidžia manyti, jog ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

18Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 str. 7 d., 145 str. 2 d.). Taigi, laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, negu būtina tikslui pasiekti. Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas.

19Nagrinėjamu atveju apeliantas, kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo nutartį, nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog ieškovo pareikšto ieškinio suma atsakovams, kaip fiziniams asmenims, laikytina labai didele, o atsakovo D. Š. areštuoto turto neužtenka ieškinio reikalavimams užtikrinti. Pažymėtina, kad didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-379/2012; 2013 m. liepos 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1724/2013; 2015 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-81-407/2015). Tam, kad būtų pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovas turi įrodyti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių kyla sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė ir neįrodinėjo atsakovės nesąžiningumo, nepateikė duomenų, kad atsakovė ketintų turtą slėpti ar perleisti tretiesiems asmenims (CPK 178 str.). Vadinasi, ieškovas neįrodė būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (CPK 185 str.).

20Atmestinas kaip nepagrįstas apelianto argumentas, kad tai, jog Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-4339-803/2014, ieškovo R. Š. reikalavimų užtikrinimui areštavo atsakovės N. Š. turimą turtą, patvirtina sunkią atsakovės N. Š. finansinę padėtį bei grėsmę, jog ieškovui galimai palankus teismo sprendimas, netaikius papildomų laikinųjų apsaugos priemonių, bus neįvykdytas, ir todėl nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad apelianto minima Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-4339-803/2014, buvo panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 28 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. 2-94-241/2015) ir ieškovo R. Š. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės N. Š. turtui atmestas kaip nepagrįstas.

21Kiti apelianto argumentai neturi įtakos nagrinėjamam klausimui dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių (ne) taikymo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl teismas jų nevertina. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju ieškovas (apeliantas) neįrodė grėsmės būsimam teismo sprendimo, kuris gali būti palankus apeliantui, įvykdymui egzistavimo, todėl atskirasis skundas yra atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

22Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

23Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys... 2. I. Ginčo esmė... 3. Byloje nagrinėjamas procesinis klausimas dėl papildomų laikinųjų apsaugos... 4. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų D. Š. ir GRAND GO GROUP... 5. Pirmosios instancijos teismas 2014 m. balandžio 16 d. nutartimi pritaikė... 6. Ieškovas 2014 m. rugsėjo 17 d. pateikė pirmosios instancijos teismui... 7. Pirmosios instancijos teismas 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartimi tenkino ieškovo... 8. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 9. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartimi atsisakė... 10. III. Atskirojo skundo argumentai... 11. Atskiruoju skundu ieškovas R. Š. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 12. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 13. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 14. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria... 15. Atskirasis skundas netenkintinas... 16. Teisė į teisminę gynybą reikalauja ne tik sudaryti galimybę asmeniui... 17. Vadovaujantis CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų... 18. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines... 19. Nagrinėjamu atveju apeliantas, kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo... 20. Atmestinas kaip nepagrįstas apelianto argumentas, kad tai, jog Vilniaus... 21. Kiti apelianto argumentai neturi įtakos nagrinėjamam klausimui dėl... 22. Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio... 23. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį palikti nepakeistą....