Byla Ik-2353-142/2011

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Arlauskienės, Jūros Marijos Strumskienės ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant Vilniaus apygardos prokurorui, ginančiam viešą interesą, J. R., atsakovų atstovei Daliai Maleckaitei, trečiojo suinteresuoto asmens Aplinkos ministerijos atstovei Linai Mikuckienei, trečiajam suinteresuotam asmeniui J. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Civilinių bylų skyriaus prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą dėl sprendimo dalies panaikinimo atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui, tretieji suinteresuoti asmenys J. B. ir Aplinkos ministerijai,

Nustatė

2Vilniaus apygardos prokuratūros Civilinių bylų skyriaus prokuroras (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui pareiškimą (b. l. 1-4), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2009-11-17 sprendimo Nr. 2.5-41-30880 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje pilietei J. B. (J. B.)“ dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo J. B., perduodant jai neatlygintinai nuosavybėn 0,19 ha žemės sklypą Nr. ( - ) miškų ūkio paskirčiai ( - ) k., Vilniaus r. sav. (kadastrinis Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - )).

3Paaiškina, kad Vilniaus apskrities viršininko 2009-11-17 sprendimu Nr. 2.5-41-30880 buvo atkurtos J. B. nuosavybės teisės į jai tenkančią buvusio savininko M. Ž. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdyto nekilnojamojo turto dalį – 2,92 ha žemės ir miško ( - ) kaime, Širvintų rajone, Vilniaus apskrityje. Šiuo sprendimu buvo nuspręsta J. B. vietoj turėtos 0,62 ha žemės ir 2,26 ha miško perduoti neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius žemės sklypus Vilniaus rajone, inter alia 0,19 ha žemės sklypą Nr. ( - ) miškų ūkio paskirčiai (ūkinių miškų sklypai), esantį ( - ) kaime, Nemėžio seniūnijoje, Vilniaus rajone, Vilniaus apskrityje (kadastrinis Nr. ( - )). Šio sprendimo pagrindu Nekilnojamojo turto registre 2010-02-01 įregistruota J. B. nuosavybės teisė į minėtą 0,1900 ha miškų ūkio pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties žemės sklypą ( - ) k., Vilniaus r. sav., kadastrinis Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ).

4Remdamasis Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2011-02-24 raštu Nr. 291, 2011-03-09 raštu Nr.379, 2011-03-09 pažyma Nr. ( - ) apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis (valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmento) ir 2011-02-24 pažyma Nr. ( - ) apie tekstinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis (taksacinių rodiklių) pareiškėjas nustatė, kad ginčo sklype yra 0,19 ha valstybinės reikšmės miškų plotas, t. y. visą minėto žemės sklypo plotą užima valstybinės reikšmės miškas (Vilniaus miškų urėdijos Juodšilių girininkijos 127 kvartalo 7 taksacinio sklypo dalis), kuris valstybinės reikšmės miškams priskirtas Vyriausybės 2006-09-19 nutarimu Nr. 916 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“. Šis miško plotas į valstybinę miškų apskaitą įtrauktas pagal 2001 m. valstybinės miškų inventorizacijos duomenis, Lietuvos Respublikos miškų kadastre įregistruotas nuo šio kadastro įsteigimo 2003-10-16, ir pagal šiame kadastre registruotus duomenis bei turimą naujausią ortofotografinę medžiagą visiškai atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui keliamus reikalavimus.

5Aplinkos ministerijos 2011-02-23 raštas Nr. (12-2)-D8-1803 ir jo priedai rodo, kad priimdamas ginčijamą sprendimą Vilniaus apskrities viršininkas turėjo žinoti apie tai, kad aptariamas sklypas patenka į valstybinės reikšmės miškų plotus, ne tik dėl to, kad minėti valstybinės reikšmės miškų plotai nustatyti viešai skelbiamu teisės aktu, bet ir dėl to, kad minėtu Vyriausybės 2006-09-19 nutarimu Nr. 916 patvirtinta Vilniaus rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schema su jais buvo suderinta 2006-07-31 – 2006-08-31, be to, po patvirtinimo buvo pateikta Vilniaus apskrities viršininko administracijai Aplinkos ministerijos 2006-11-20 raštu Nr. (12-2)-D8-9479.

6Remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio, Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies, Žemės reformos įstatymo 14 straipsnio 1 punkto, Žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 2 dalies nuostatomis, kad Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės miškams, kad Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančios žemės įsigyti savivaldybių ar privačion nuosavybėn negalima, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 4 dalies, 13 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, kad miškai, kurie yra priskirti valstybinės reikšmės miškams, iš piliečių, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, išperkami valstybės, ir už juos valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį, t. y. nuosavybės teisių atkūrimo būdu privačion nuosavybėn jie neperduodami, ir aiškina, kad Vilniaus apskrities viršininko 2009-11-17 sprendimu Nr. 2.5-41-30880 atkuriant J. B. nuosavybės teises ir vietoj turėtos žemės perduodant jai neatlygintinai nuosavybėn minėtą 0,19 ha žemės sklypą ( - )k., Vilniaus r. sav. (kadastrinis Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - )), kuriame yra 0,19 ha valstybinės reikšmės miško, buvo pažeistos imperatyvios įstatymų nuostatos. Dėl to sprendimo dalis dėl nuosavybės teisių atkūrimo J. B., perduodant jai neatlygintinai nuosavybėn aptariamą žemės sklypą, turi būti panaikinta kaip neteisėta ir prieštaraujanti aukštesnės galios teisės aktams. Teismai jau yra suformavę praktiką analogiškose bylose, sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės miškus, teismų yra naikinami kaip neteisėti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-09-21 sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-976/2009, 2010-01-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-19/2010, 2010-04-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-623/2010, 2010-09-06 nutartis administracinėj byloje Nr. A444-914/2010 ir kt., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2009, 2010-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2010, 2010-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2010; 2010-12-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2010 ir kt.).

7Remiasi Prokuratūros įstatymo 19 straipsniu ir paaiškina, kad gina viešąjį interesą. Taip pat remiasi Seimo 2003-07-04 nutarimu „Dėl problemų, susijusių su nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimu, sprendimo“, kuris įpareigojo prokuratūrą ginant viešuosius interesus imtis priemonių, kad priimti neteisėti sprendimai dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimo bei jų pagrindu sudaryti sandoriai įstatymų nustatyta tvarka būtų panaikinti. Atkreipia dėmesį į tai, kad miškai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai.

8Vilniaus apygardos prokuratūra tam tikrą pradinę informaciją apie galimą viešojo intereso pažeidimą sužinojo, kai 2011-02-15 gavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2011-02-15 raštą Nr. VR-1.7-239, kuriuo buvo prašoma imtis priemonių viešajam interesui ginti. Pažeidimui nustatyti buvo renkami įrodymai iki 2011-03-10. Mano, kad nepraleido termino pareiškimui į teismą paduoti.

9Teisme prokuroras palaikė pareiškimą ir prašė tenkinti. Paaiškino, kad panaikinus dalį sprendimo, pakeičiamas įrašas, o Nacionalinei žemės tarnybai atsiranda pareiga atkurti nuosavybės teises įstatymų nustatyta tvarka.

10Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius atsiliepime į skundą (b. l. 61-62) pasisako, kad su skundu sutinka, ir prašo tenkinti.

11Paaiškino, kad Vilniaus apskrities viršininko 2009-11-17 sprendimu Nr. 2.5-41-30880 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje pilietei J. B. (J. B.)“ buvo atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią buvusio savininko M. Ž. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamojo turto dalį – 2,92 ha žemės ir miško ( - ) kaime, Širvintų rajone, Vilniaus apskrityje. Šiuo sprendimu buvo nuspręsta J. B. vietoj turėtos 0,62 ha žemės ir 2,26 ha miško perduoti neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius žemės sklypus Vilniaus rajone, inter alia 0,19 ha žemės sklypą Nr. ( - ) miškų ūkio paskirčiai (ūkinių miškų sklypai), esantį ( - ) kaime, Nemėžio seniūnijoje, Vilniaus rajone, Vilniaus apskrityje (kadastrinis Nr. ( - )). Su pareiškimu sutinka, nes aptariamame 0,19 ha žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. ( - ), yra 0,19 ha valstybinės reikšmės miškų plotas, t. y. visą minėto žemės sklypo plotą užima valstybinės reikšmės miškas, kuris valstybinės reikšmės miškams priskirtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 916 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 1997, Nr. 97-2451; 2006, Nr. 100-3881). Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio, Miškų įstatymo 4 straipsnio, Žemės įstatymo 6 straipsnio nuostatomis, valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir įsigyti privačion nuosavybėn negalima. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta, kad miškai yra išperkami iš valstybės ir į juos nuosavybės teisės neatkuriamos, jeigu jie yra priskirti valstybinės reikšmės miškams.

12Teisme atstovė palaikė atsiliepimą ir prašė pareiškimą tenkinti. Paaiškino, kad visas ginčo sklypas patenka į valstybinės reikšmės miško plotus, todėl panaikinus dalį sprendimo, tą sklypą reikia išregistruoti ir sklypą suformuoti kitame projekte. J. B. nuosavybės teisės bus atkurtos į tokį patį plotą kitoje vietoje.

13Trečiasis suinteresuotas asmuo J. B. atsiliepime į pareiškimą (b. l. 53) paaiškina, kad pagal Konstituciją nuosavybė yra neliečiama, todėl panaikinus jos atkurtas nuosavybės teises į 0,19 ha žemės sklypą Nr. ( - ) miškų ūkio paskirčiai, esantį ( - ) k., Vilniaus r. sav., bus pažeista jos teisė į nuosavybę. Jeigu teismas tokį sprendimą priimtų, mano, kad turėtų būti teisingai atlyginama žala, t. y. perduotas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis sklypas, esantis toje pačioje vietovėje arba esantis ( - ) kaime, Nemėžio seniūnijoje, Vilniaus rajone, kuris nepažeidžia valstybės viešųjų interesų, arba turi būti sumokėta piniginė kompensacija už prarastą turtą rinkos kaina bei atlyginta moralinė žala už prarastą teisę naudotis nuosavybe.

14Teisme J. B. paaiškino, kad norėtų, jog nuosavybės teisė būtų atkurta, suteikiant žemės sklypą. Prašė bylą spręsti teismo nuožiūra.

15Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos ministerija atsiliepime į skundą (b. l. 55-57) nurodo, kad su pareiškimu sutinka, ir prašo pareiškimą tenkinti.

16Paaiškino, kad į ginčijamu sprendimu atkurtą žemės sklypą patenka 0,19 ha miško, kuris Vyriausybės 2006-09-19 nutarimu Nr. 916 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams. Priimdama ginčijamą sprendimą Vilniaus apskrities viršininko administracija neatsižvelgė nei į draudimą perduoti privačion nuosavybėn valstybinės reikšmės mišką įtvirtinančias imperatyvias teisės normas (Konstitucijos 47 straipsnį, Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalį, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 straipsnį, Žemės įstatymo 6 straipsnį), nei į tai, kad atkurtoje teritorijoje esantis miškas Vyriausybės nutarimu įtrauktas į valstybinės reikšmės miško plotus. Ginčijamas sprendimas priimtas po nutarimo, kuriuo atkurtas žemės sklypas buvo įtrauktas į valstybinės reikšmės miško ribas. Aplinkos ministerija 2006-11-20 raštu Nr. 12-2-D8-9479 Vilniaus apskrities viršininko administracijai buvo pateikusi minėtu Vyriausybės nutarimu patvirtintų valstybinės reikšmės miškų plotų schemas. Todėl teismas turėtų atsižvelgti į jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose (Lietuvos apeliacinio teismo 2009-07-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-561-2009, 2009-10-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-462-2009, Lietuvos Aukščiausio Teismo 2009-12-11 nutartis Nr. 3K-3-559/2009 ir 2010-02-05 nutartyje Nr. 3K-3-47/2010) ir Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškime išdėstytus reikalavimus pripažinti pagrįstais.

17Panaikinus administracinį aktą išnyksta pagrindas, kuriuo įgyta nuosavybė, todėl turėtų būti panaikintos ir to administracinio akto pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės. Šios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau - LAT) (2000-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-20/2000, 2009-12-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2009, 2010-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2010). Kai administracinis aktas teismo pripažįstamas neteisėtu, t. y. neatitinkančiu įstatymo reikalavimų, asmuo, kuriam atsirado civilinės teisės ir pareigos iš tokio administracinio akto, gali būti pripažįstamas nesąžiningu. Jeigu civilinių teisių ir pareigų įgijėjas žinojo ar turėjo žinoti apie galimo administracinio akto prieštaravimą įstatymo nuostatoms, tai jis negali remtis savo sąžiningumu. Tai gali būti tuo atveju, kai administracinis aktas prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms (LAT 2006-05-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2006).

18Teisme atstovė palaikė atsiliepimą ir prašė pareiškimą tenkinti.

19Pareiškimas tenkinamas.

20Vilniaus apygardos prokuratūros Civilinių bylų skyriaus prokuroras, gindamas viešąjį interesą, į teismą kreipėsi dėl Vilniaus apskrities viršininko 2009-11-17 priimto sprendimo Nr. 2.5-41-30880 dalies, kurioje J. B. atkurtos nuosavybės teisės į 0,19 ha ploto valstybinės reikšmės miško žemę (kadastrinis Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - )), esančią ( - ) k., Vilniaus r. sav., panaikinimo.

21Prokuroro teisė ir pareiga ginti viešąjį interesą įtvirtinta Konstitucijoje ir Prokuratūros įstatyme. Konstitucijos 118 straipsnyje numatyta, kad prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad prokurorai gina viešąjį interesą, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punktą prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą turi įgaliojimus kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu. Prokuroro teisė ir pareiga ginti viešąjį interesą taip pat yra nustatyta ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje.

22Įstatymų leidėjas viešąjį interesą supranta plačiai ir suteikia teisę prokurorui spręsti, yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti administracinę bylą, ar ne. Dėl to gindamas viešąjį interesą kreiptis į teismą administracinio proceso tvarka prokuroras gali visais atvejais, nustatęs tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis, prokuroro nuomone, turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti. Galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėjantis administracinę bylą, iškeltą pagal prokuroro prašymą. Tokioje byloje teismas kiekvieną kartą turi nustatinėti viešojo intereso buvimo faktą, atsižvelgdamas į visas konkrečios bylos aplinkybes, joje nagrinėtinų klausimų pobūdį ir reikšmę.

23Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad viešojo intereso kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso įgyvendinimas yra viena iš svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų (1997 m. gegužės 6 d. nutarimas). Viešuoju interesu Konstitucinio Teismo praktikoje yra laikoma tai, kas yra objektyviai reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei. Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad pagal Konstituciją natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės; jų apsauga bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas - tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas). Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimuose akcentuojama, jog miškai - tai ypatingi nuosavybės teisės objektai, nes miškų tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus egzistavimo, žmogaus ir visuomenės išlikimo bei raidos sąlyga. Miškai yra vienas iš gamtoje funkcionuojančių tarpusavyje susijusių aplinkos elementų, vienas iš gamtos išteklių, kuriuo savo reikmėms (turizmui, sportui, poilsiui, kt.) naudojasi visa visuomenė, o ne tik pavieniai asmenys ar bendruomenės, taigi dėl miškų išsaugojimo egzistuoja viešasis interesas. Darytina išvada, kad miškai - tai visuotinę reikšmę turinčios vertybės, o jų apsauga - viešasis interesas. Lietuvos Respublikos Seimo 2003-07-04 nutarimas “Dėl problemų, susijusių su nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimu, sprendimo” įpareigojo prokuratūrą, ginant viešuosius interesus, imtis priemonių, kad priimti sprendimai dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimo bei jų pagrindu sudaryti sandoriai įstatymų nustatyta tvarka būtų panaikinti. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką, imperatyvių teisės normų pažeidimas nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo srityje turi esminės reikšmės valstybės ir visuomenės teisėms ir teisėtiems interesams ir vertintinas viešuoju interesu. Darytina išvada, kad prokuroras į teismą kreipėsi, gindamas viešąjį interesą.

24Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tuo atveju, kai į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d.) eigos pradžia turi būti skaičiuojama nuo tos dienos, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, ar nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti, priklausomai nuo to, kuris momentas atsiranda anksčiau (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose: 2005 m. rugsėjo 28 d. Nr. A7-585/2005, Administracinių teismų praktika Nr. 8, 205–230 psl.; 2005 m. kovo 3 d. Nr. AS10-67/2005, 2007 m. lapkričio 5 d. Nr. A17-742/2007; 2008 m. liepos 25 d. Nr. A146-335/2008; 2009 m. vasario 12 d. Nr. A882-65/2009; 2010 m. spalio 4 d. nutartis Nr. A146-765/2010 ir kt). Į bylą pateikti įrodymai, kad Vilniaus apygardos prokuratūra informaciją apie galimai pažeistą viešąjį interesą atkuriant nuosavybės teises ir perduodant J. B. neatlygintinai nuosavybėn atitinkamą valstybinės reikšmės miškų plotą sužinojo, kai 2011-02-15 gavo Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2011-02-15 raštą Nr. VR-1.7-239 (b. l. 5-6). Bylos medžiaga patvirtina, jog prokuroras gautos informacijos apie galimą viešojo intereso pažeidimą patikrinimo veiksmus atliko mažiau nei per mėnesį (paskutiniai dokumentai gauti 2011-03-10). Prašymą dėl viešojo intereso gynimo teismui pateikė 2011-03-14, t. y. nepraleidęs įstatymu nustatyto termino.

25Byloje nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininko 2009-11-17 sprendimu Nr. 2.5-41-30880 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje pilietei J. B. (J. B.)“, J. B. atkurta nuosavybės teisė į buvusio savininko M. Ž. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – 2,92 ha žemės, esančios ( - ) kaime, Širvintų rajone, Vilniaus apskrityje, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį 0,36 ha žemės sklypą žemės ūkio paskirčiai, bendrą 0,84 ha žemės sklypą miškų ūkio paskirčiai, esančius ( - ) ir ( - ) kaimuose, Nemėžio seniūnijoje, Vilniaus rajone, Vilniaus apskrityje, taip pat suteikiant neatlygintinai nuosavybėn bendrą 0,04 ha žemės sklypą kitai paskirčiai (gyvenamosios teritorijos, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos), esantį ( - ) kaime, Nemėžio seniūnijoje, Vilniaus rajono, Vilniaus apskrityje (b. l. 27-28, 64-65).

26Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą (b. l. 9), Vilniaus apskrities viršininko 2009-11-11 sprendimo Nr. 2.5-41-30880 pagrindu 2010-01-05 įregistruotos J. B. nuosavybės teisės į miškų ūkio paskirties 0,19 ha ploto žemės sklypą (kadastrinis Nr. ( - ) Nemėžio k.v., unikalus Nr. ( - )), esantį ( - ) k., Vilniaus r. sav. Nurodyta, kad žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Žemės sklypo plane, kuris buvo derinamas iki ginčijamo sprendimo priėmimo, pažymėta, kad 0,19 ha yra miško žemė (b. l. 19), žemės sklypo abrise (b. l. 42) taip pat pažymėta, kad sklype yra miškas. Pateiktoje Kadastro žemėlapio ištraukoje matyti, kad sklype 1425 yra miškas (b. l. 8). Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos pateikta 2011-03-09 pažyma apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis Valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmentas Nr. ( - ) (b. l. 14) ir 2011-02-24 pažyma apie tekstinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis Taksaciniai rodikliai Nr. ( - ) (b. l. 15) patvirtina, kad žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. ( - ), yra 0,19 ha valstybinės reikšmės miško plotas. Aptariamas žemės sklypas yra Juodšilių girininkijos 127 kvartalo 7 sklype (Pagal pateiktą miškų plotų schemos fragmentą, b. l. 14), o Juodšilių girininkijos 127 kvartalo 7 sklypas Vyriausybės 2006-09-19 nutarimu Nr. 916 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams. Aplinkos ministerija minėtu Vyriausybės nutarimu patvirtintas Trakų ir Vilniaus rajonų savivaldybių valstybinės reikšmės miškų plotų schemas Vilniaus apskrities viršininko administracijai pateikė su 2006-11-20 raštu Nr. (12-2)-D8-9479 (b. l. 47).

27Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnyje nustatyta, kad valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo sprendimuose ne kartą yra konstatavęs, jog Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalyje nurodyti objektai, inter alia valstybinės reikšmės miškai, nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, išskyrus iš pačios Konstitucijos kylančias išimtis. Valstybė (jos institucijos, pareigūnai) negali priimti jokių sprendimų, kuriais remiantis minėti objektai iš valstybės nuosavybės pereitų kitų subjektų nuosavybėn, išskyrus tuos atvejus, kai pati Konstitucija tai leidžia. Įstatymuose gali būti nustatyta, kad nuosavybės objektai asmenims, turintiems teisę atkurti nuosavybės teises, natūra nėra grąžinami, o yra valstybės išperkami. Ne Lietuvos valstybė neteisėtai nacionalizavo ar kitais neteisėtais būdais nusavino savininkų turtą. Taigi siekiant bent iš dalies atkurti teisingumą – atkurti pažeistas nuosavybės teises, buvo pasirinkta ne restitutio in integrum, bet ribota restitucija. Nuosavybės teisių atkūrimo procese turi būti siekiama pusiausvyros tarp asmenų, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės, ir visos visuomenės interesų (2007-09-06 nutarimas).

28Žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikai išimtinės nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės miškams, o to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Lietuvos valstybei išimtinės nuosavybės teise priklausančios žemės įsigyti savivaldybių ir privatinėn nuosavybėn negalima. Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, 4 dalį, 13 straipsnio 1 dalies 1 punktą miškai, kurie yra priskirti valstybinės reikšmės miškams, iš piliečių, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, išperkami valstybės, už juos valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį - nuosavybės teisių atkūrimo būdu privačion nuosavybėn jie neperduodami. Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 6 punkte nustatyta, kad valstybinės reikšmės miškai – tai miškai, Vyriausybės sprendimu priskirti valstybinės reikšmės miškams.

29Minėti įrodymai (b. l. 7-47) patvirtina, kad skundžiamas sprendimas priimtas jau po to, kai ginčo žemės sklypas buvo priskirtas valstybinės reikšmės miškams, ir trečiajam suinteresuotam asmeniui J. B. nuosavybės teisės natūra buvo atkurtos į valstybinės reikšmės mišką Miškų įstatymo prasme. Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 straipsnį nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės mišką negalėjo būti atkurtos, toks miškas yra valstybės išperkamas. Vilniaus apskrities viršininkas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalį, Žemės įstatymo 6 straipsnį bei Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 6 ir 13 straipsnius. Nustačius, kad nuosavybės teisė į mišką atkurta pažeidžiant nurodytas Konstitucijos ir įstatymų nuostatas, toks sprendimas besąlygiškai turi būti naikinamas.

30Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras teismui pateiktame pareiškime tinkamai vertino faktinę situaciją bei tinkamai taikė teisės normas, pagrįstai teigė, kad pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą grąžinta žemė, kurios dalyje yra valstybinės reikšmės miškas. Todėl sprendimo dalis, kuria atkurta nuosavybės teisė į žemės sklypą, kuriame yra valstybinės reikšmės miškas, turi būti panaikinta.

31Teismui panaikinus pareiškėjo skundžiamo administracinio akto dalį, J. B. nepraranda teisės aktų nustatyta tvarka gauti neatlygintinai nuosavybėn kitą lygiavertį žemės sklypą. Priešingai, nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procedūra panaikinto administracinio akto dalyje privalo būti tęsiama ir per protingą terminą turi būti priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę J. B. įstatymų nustatyta tvarka. J. B. įgijo teisę reikalauti atlyginti žalą teisės aktų nustatyta tvarka, jei tokią žalą sukėlė skundžiamų aktų dalies panaikinimas (analogiškai žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-623/2010).

32Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 2 p., 127 str., teismas

Nutarė

33pareiškėjo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro prašymą tenkinti.

34Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimo Nr. 2.5-41-30880 “Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje pilietei J. B. (J. B.)“ dalį, kurioje J. B. buvo atkurtos nuosavybės teisės, perduodant jai neatlygintinai 0.19 ha žemės sklypą Nr. ( - ) (kadastrinis Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - )), esantį valstybinės reikšmės miško žemėje, ( - ) k., Vilniaus r. sav.

35Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Vilniaus apygardos prokuratūros Civilinių bylų skyriaus prokuroras (toliau... 3. Paaiškina, kad Vilniaus apskrities viršininko 2009-11-17 sprendimu Nr.... 4. Remdamasis Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2011-02-24... 5. Aplinkos ministerijos 2011-02-23 raštas Nr. (12-2)-D8-1803 ir jo priedai rodo,... 6. Remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio, Miškų įstatymo 4... 7. Remiasi Prokuratūros įstatymo 19 straipsniu ir paaiškina, kad gina... 8. Vilniaus apygardos prokuratūra tam tikrą pradinę informaciją apie galimą... 9. Teisme prokuroras palaikė pareiškimą ir prašė tenkinti. Paaiškino, kad... 10. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono... 11. Paaiškino, kad Vilniaus apskrities viršininko 2009-11-17 sprendimu Nr.... 12. Teisme atstovė palaikė atsiliepimą ir prašė pareiškimą tenkinti.... 13. Trečiasis suinteresuotas asmuo J. B. atsiliepime į pareiškimą (b. l. 53)... 14. Teisme J. B. paaiškino, kad norėtų, jog nuosavybės teisė būtų atkurta,... 15. Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos ministerija atsiliepime į skundą (b.... 16. Paaiškino, kad į ginčijamu sprendimu atkurtą žemės sklypą patenka 0,19... 17. Panaikinus administracinį aktą išnyksta pagrindas, kuriuo įgyta nuosavybė,... 18. Teisme atstovė palaikė atsiliepimą ir prašė pareiškimą tenkinti.... 19. Pareiškimas tenkinamas.... 20. Vilniaus apygardos prokuratūros Civilinių bylų skyriaus prokuroras, gindamas... 21. Prokuroro teisė ir pareiga ginti viešąjį interesą įtvirtinta... 22. Įstatymų leidėjas viešąjį interesą supranta plačiai ir suteikia teisę... 23. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad viešojo intereso kaip valstybės... 24. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi... 25. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininko 2009-11-17 sprendimu Nr.... 26. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą (b. l.... 27. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnyje nustatyta, kad valstybinės... 28. Žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad Lietuvos... 29. Minėti įrodymai (b. l. 7-47) patvirtina, kad skundžiamas sprendimas priimtas... 30. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Vilniaus apygardos... 31. Teismui panaikinus pareiškėjo skundžiamo administracinio akto dalį, J. B.... 32. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 33. pareiškėjo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro prašymą tenkinti.... 34. Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimo... 35. Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo priėmimo ir paskelbimo dienos gali...