Byla e2A-203-381/2019
Dėl skolos priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Energijos taupymo technologijos“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Energijos taupymo technologijos“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Irdaiva“ dėl skolos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Energijos taupymo technologijos“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Irdaiva“ 57 614,83 Eur skolą, 1 121,05 Eur netesybų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad šalys 2016–2017 metais sudarė kelias rangos (subrangos) sutartis, kuriomis vadovaudamasi ieškovė už atliktus darbus atsakovei išrašė PVM sąskaitas faktūras, tačiau atsakovė kai kurių iš jų neapmokėjo, todėl iš viso atsakovė liko skolinga ieškovei 57 614,83 Eur. Kadangi atsakovė laiku neatsiskaitė su ieškove, ji privalo sumokėti ir apskaičiuotas netesybas – 1 121,05 Eur.

72.

8Vilniaus apygardos teismas, negavęs atsakovės atsiliepimo į ieškinį, 2017 m. spalio 6 d. priėmė sprendimą už akių ieškinį tenkinti.

93.

102017 m. spalio 9 d. Vilniaus apygardos teisme gautas atsakovės UAB „Irdaiva“ atsiliepimas į ieškinį, kuriame prašoma ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp šalių buvo sudarytos ne tik rangos (subrangos) sutartys, bet ir 2016 m. sausio 25 d. gaminių pirkimo–pardavimo ir nuomos sutartis, pagal kurią UAB „Irdaiva“ pardavė ar išnuomojo ieškovei prekes, įrankius, mechanizmus. Tarp šalių buvo susiklosčiusi praktika, kad tarpusavio reikalavimai būdavo įskaitomi. Be to, atsakovė iš ieškovės negavo ieškinyje nurodytų PVM sąskaitų faktūrų Nr. 0000157 (8 265,01 Eur), Nr. 0000186 (8 125 Eur), Nr. 0000190 (26 684,60 Eur), su šiomis PVM sąskaitomis faktūromis susijusių atliktų darbų aktų bei pažymų apie atliktų darbų vertę, todėl nėra įtraukusi jų į apskaitą. Taigi, gali būti, kad šios PVM sąskaitos faktūros yra fiktyvios, t. y. išrašytos tik siekiant sukurti skolą. 2017 m. birželio 23 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas patvirtina, kad ne atsakovė yra skolinga ieškovei, o priešingai, ieškovė skolinga atsakovei 22 576,58 Eur.

114.

122017 m. spalio 25 d. Vilniaus apygardos teisme gautas atsakovės UAB „Irdaiva“ pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame atsakovė prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 6 d. sprendimą už akių ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą.

135.

14Ieškovė BUAB „Energijos taupymo technologijos“ prašė atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atmesti.

156.

16Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 23 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 6 d. sprendimą už akių ir atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės.

17II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

187.

19Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 2 d. sprendimu ieškovės BUAB „Energijos taupymo technologijos“ ieškinį atmetė ir iš ieškovės priteisė atsakovei UAB „Irdaiva“ 2 591 Eur bylinėjimosi išlaidų.

208.

21Teismas nustatė, kad tarp šalių UAB „Irdaiva“ (rangovės) ir UAB „Energijos taupymo technologijos“ (subrangovės) buvo sudarytos 2016 m. birželio 27 d. rangos sutartis Nr. ETT 16/06/27, 2016 m. rugpjūčio 19 d. rangos sutartis Nr. ETT 16/08/19, 2016 m. lapkričio 14 d. rangos sutartis Nr. ETT 16/11/14 ir 2017 m. vasario 7 d. subrangos sutartis Nr. ETT 17/03/07. Visų šių rangos sutarčių 7.1 papunkčiuose šalys susitarė, kad darbų rezultatas perduodamas ir priimamas pasirašant atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą. Darbai laikomi užbaigti, kai pasirašomas darbų priėmimo–perdavimo aktas. Šalys 2016 m. sausio 25 d. taip pat sudarė gaminių pirkimo–pardavimo ir nuomos sutartį Nr. 2016/01/25, kuria susitarė, be kita ko, dėl priešpriešinių tarpusavio reikalavimų įskaitymo (5.7 papunktis). Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartimi civilinėje byloje ieškovei iškelta bankroto byla.

229.

23Teismo vertinimu, kadangi tarp šalių buvo susiklostę rangos teisiniai santykiai, darbų atlikimo bei jų rezultato perdavimo ir priėmimo faktai turėjo būti užfiksuoti perdavimo–priėmimo aktuose, kaip tai buvo nustatyta ir visose šalių sudarytose bei byloje esančiose rangos sutartyse, pagal kurias už atliktus remonto darbus atsakovė turėjo atsiskaityti per 30 kalendorinių dienų nuo atliktų darbų akto ir darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymo bei PVM sąskaitos faktūros gavimo dienos. Išanalizavęs šalių pateiktus argumentus, teismas konstatavo, kad tarp šalių ginčas kilo dėl 5 PVM sąskaitų faktūrų (2017 m. vasario 28 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 0000171 (33 357,85 Eur), 2017 m. kovo 20 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 0000187 (6 795,25 Eur), 2017 m. balandžio 14 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 0000157 (8 265,01 Eur), 2017 m. balandžio 14 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 0000186 (8 125 Eur) ir 2017 m. balandžio 24 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 0000190 (26 684,60 Eur)) (ne)apmokėjimo.

2410.

25Teismas pažymėjo, kad atsakovė neįtraukė į apskaitą ieškovės išrašytų 2017 m. balandžio 14 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 0000157, 2017 m. balandžio 14 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 0000186 ir 2017 m. balandžio 24 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 0000190. Atsakovės atstovų parašų, kurie patvirtintų, kad PVM sąskaitos faktūros buvo gautos, PVM sąskaitose faktūrose nėra. Nors ieškovė nurodė, jog minimos PVM sąskaitos faktūros pagal tarp šalių susiklosčiusią praktiką atsakovei buvo pateiktos elektroninėmis ryšio priemonėmis, todėl atsakovė negalėjo jų negauti, tačiau byloje apklaustas liudytojas R. D. (buvęs ieškovės vadovas) nurodė, kad PVM sąskaitos faktūros buvo vežamos į objektus atsakingiems asmenims ir ten paliekamos ant stalo, apie PVM sąskaitų faktūrų siuntimą elektroniniu paštu liudytojas nenurodė. Tai reiškia, kad ieškovės nurodyta aplinkybė apie PVM sąskaitų faktūrų siuntimą elektroniniu paštu nėra pagrįsta įrodymais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).

2611.

27Teismas sprendė, kad vien išrašytos, bet kitos šalies nepriimtos ir nepasirašytos PVM sąskaitos faktūros nesudaro pakankamo pagrindo ieškovei teigti, jog jose nurodyti rangos darbai buvo faktiškai atlikti ir tinkamai perduoti užsakovei, bei reikalauti atlyginimo už juos, nes pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.694 straipsnio 4 dalį darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys; jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Atsakovės teigimu, ji nėra priėmusi šiose PVM sąskaitose faktūrose nurodytų darbų, nes byloje esantys atliktų darbų aktai už 2017 m. kovo–balandžio mėnesius atsakovės atstovų nėra pasirašyti. Teismas iš esmės sutiko su atsakovės pozicija, kad ieškovė neįrodė, jog egzistavo realus pagrindas šias PVM sąskaitas faktūras išrašyti, nes nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad atitinkami jose nurodyti darbai apskritai buvo atlikti.

2812.

29Teismas nurodė, kad ieškovė šiuo atveju remiasi tik savo pačios vienašališkai išrašytomis (ir kitos šalies nepripažintomis) PVM sąskaitomis faktūromis, tačiau byloje nėra duomenų, jog aukščiau nurodyti aktai buvo pateikti atsakovės atstovams pasirašyti, kurie nepagrįstai atsisakė juos pasirašyti. Ši aplinkybė nėra nurodyta ieškovės vienašališkai pasirašytuose aktuose, tokių aplinkybių nenurodė ir byloje apklaustas liudytojas R. D. (buvęs ieškovės vadovas). Atsižvelgęs į tai, kad nėra tinkamai pasirašytų atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktų, teismas atmetė kaip neįrodytus ieškovės teiginius, jog darbai buvo atlikti (nes priduoti pagrindiniam užsakovui) ir jog tuos darbus atliko būtent ieškovė (CPK 178 straipsnis). Aplinkybės, kad minimos ieškovės išrašytos PVM sąskaitos faktūros yra grindžiamos pačios ieškovės sudarytais konkrečių darbų su konkrečiais įkainiais atlikimo aktais ar kad jos pačios ieškovės buvo įtrauktos į 2017 m. gegužės 18 d. pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją už 2017 m. balandžio mėnesį, teismo vertinimu, nepaneigia fakto, jog nėra šalių tinkamai pasirašytų darbų perdavimo–priėmimo aktų, kurie būtų tinkamu ir pagrįstu pagrindu išrašyti 2017 m. balandžio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0000157, 2017 m. balandžio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0000186 ir 2017 m. balandžio 24 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0000190 bei reikalauti jų apmokėjimo.

3013.

31Dėl nurodytų motyvų teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė turi (turėjo) pareigą sumokėti ieškovei sumas, nurodytas ieškovės išrašytose 2017 m. balandžio 14 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 0000157, 2017 m. balandžio 14 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 0000186 ir 2017 m. balandžio 24 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 0000190, t. y. ieškovė nepagrįstai reikalauja šias sumas priteisti iš atsakovės kaip skolą.

3214.

33Teismas sutiko su atsakovės pozicija, kuri, teismo vertinimu, yra pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad ieškovė ne tik nepagrįstai bei neteisėtai įtraukė į šalių tarpusavio įsipareigojimų skaičiavimus nurodytas savo pačios išrašytas 3 PVM sąskaitas faktūras, bet ir nepagrįstai nevertino dalies atsakovės išrašytų PVM sąskaitų faktūrų, nors jos yra pasirašytos ir (ar) įtrauktos į apskaitą abiejų šalių, nors iki šių PVM sąskaitų faktūrų išrašymo (po atsakovės 2017 m. kovo 21 d. padaryto 20 000 Eur dydžio mokėjimo pavedimo) šalių užfiksuoti duomenys sutampa. Atsakovės teigimu, nepagrįstai buvo neįtrauktos šios PVM sąskaitos faktūros: 2017 m. kovo 23 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 1700137 (4 867,93 Eur); 2017 m. kovo 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 1700155 (5 361,70 Eur); 2017 m. balandžio 7 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 1700233 (2 834,27 Eur); 2017 m. balandžio 11 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 1700208 (3 435,30 Eur); 2017 m. gegužės 4 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 1700230 (6 017,60 Eur) ir 2017 m. birželio 23 d. debetinė PVM sąskaita faktūra Nr. DEB1 (14 600 Eur). Teismas ieškovės teiginį, kad ji negavo ir nieko nežinojo apie šias atsakovės 2017 m. kovo–birželio mėnesiais išrašytas PVM sąskaitas faktūras, atmetė kaip nepagrįstą, nes nustatė, jog šios PVM sąskaitos faktūros yra pasirašytinai įteiktos ieškovės atstovui, be to, jų egzistavimo faktą patvirtina atsakovės išrašytų sąskaitų registras. Taigi visos minėtos atsakovės išrašytos PVM sąskaitos faktūros į ieškovės apskaitą nebuvo įtrauktos, nors buvo gautos.

3415.

35Nurodytų faktinių aplinkybių ieškovė nepaneigė, tačiau paaiškino, kad minėtų PVM sąskaitų faktūrų egzistavimo faktą ignoravo, nes tuo metu ieškovė faktiškai buvo nemokumo būsenoje ir turėjo būti laikomasi CK 6.9301 straipsnio nuostatų. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartyje, kuria ieškovei buvo iškelta bankroto byla, nėra konkrečiai konstatuota, kada įmonė tapo nemokia, tiesiog padaryta išvada, kad šiuo metu (nutarties priėmimo dieną) įmonė yra nemoki. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad esant šalių išankstiniam susitarimui dėl priešpriešinių tarpusavio reikalavimų įskaitymo, atsakovė pagrįstai tikėjosi, jog toks įskaitymas vyksta. Duomenų, kad atsakovei buvo žinoma apie ieškovei keliamą bankroto bylą, nepateikta. Teismo vertinimu, nurodytos atsakovės išrašytos PVM sąskaitos faktūros turėjo (turi) būti vertinamos skaičiuojant šalių tarpusavio reikalavimus (įsiskolinimą), kadangi jos neginčijamai buvo žinomos ir pripažintos tiek atsakovės, tiek ieškovės. Iš šalių pateiktų skaičiavimų bei apskaitos dokumentų matyti, kad atsakovės išrašytose (pagal rangos sutartis ir 2016 m. sausio 25 d. sutartį) PVM sąskaitose faktūrose nurodytomis sumomis buvo mažinamos ieškovei mokėtinos sumos pagal jos išrašytas PVM sąskaitas faktūras.

3616.

37Remdamasis tuo, kas išdėstyta, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis (CPK 178, 185 straipsniai), teismas padarė išvadą, kad ieškovė nepagrįstai įtraukė į savo skaičiavimus PVM sąskaitas faktūras Nr. 0000157, Nr. 0000186 ir Nr. 0000190, o atsakovė leistinais ir objektyviais įrodymais pagrindė, jog į skaičiavimus turėjo (turi) būti įtrauktos PVM sąskaitos faktūros Nr. 1700137, Nr. 1700155, Nr. 1700233, Nr. 1700208, Nr. 1700230 ir Nr. DEB1, todėl atsakovės atlikti skaičiavimai laikytini teisingais ir jais vadovaujantis pripažintina, kad atsakovė ieškovei šiuo metu nėra skolinga, todėl ieškinys negali būti tenkinamas.

3817.

39Dėl aplinkybių, susijusių su galima ieškovės skola ir jos dydžiu atsakovei, teismas plačiau nepasisakė, nusprendęs, kad tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes šis klausimas spręstinas ieškovės bankroto byloje pagal atitinkamas įstatymo nuostatas.

40III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4118.

42Ieškovė BUAB „Energijos taupymo technologijos“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

4318.1.

44Teismas neįsigilino į faktines bylos aplinkybes (nevisapusiškai jas ištyrė ir netinkamai jas nustatė), pažeidė įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo pareigos nustatymo taisykles, t. y. neatsižvelgdamas į ieškovės statusą (bankrutavusi įmonė, kurios bankroto administratorius gali disponuoti tik tokiais bylai išspręsti aktualiais dokumentais, kokius perdavė buvę bendrovės vadovai po bankroto bylos ieškovei iškėlimo), netinkamai paskirstė įrodinėtinų aplinkybių įrodinėjimo naštą bylos šalims, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas dėl tarpusavio atsiskaitymų eiliškumo vienai iš atsiskaitymų šalių esant nemokumo būsenoje.

4518.2.

46Teismas nepagrįstai suabejojo tuo, kad ieškovės nurodytos 2017 m. balandžio 14 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 0000157, 2017 m. balandžio 14 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 0000186 bei 2017 m. balandžio 24 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 0000190 buvo realios. Ieškovė prie ieškinio pridėjo 2017 m. rugpjūčio 31 d. pažymą dėl UAB „Irdaiva“ įsiskolinimo UAB „Energijos taupymo technologijos“, kurioje chronologiškai pateikė ginčo šalių viena kitai išrašytas sąskaitas faktūras ir jų sumas (pradedant nuo abiejų šalių pasirašyto tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto 2016 m. gruodžio 31 d.). Atsakovė šioje byloje neginčijo ieškovės 2017 m. sausio 31 d., 2017 m. vasario 20 d., 2017 m. vasario 28 d. ir 2017 m. kovo 20 d. išrašytų PVM sąskaitų faktūrų, nors tik 2017 m. vasario 28 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 0000171 atsakovės atstovo yra pasirašyta. Tai, kad ieškovė disponuoja tik viena atsakovės atstovo pasirašyta PVM sąskaita faktūra, pagrindžia ieškovės nurodytas aplinkybes, jog ieškovė išrašytas ir pačios pasirašytas PVM sąskaitas faktūras, kartu su jas pagrindžiančiais atliktų darbų aktais ir pažymomis apie atliktų darbų vertę, atsakovei siųsdavo elektroniniu paštu. Tačiau šios aplinkybės nesutrukdė atsakovei tinkamai su ieškove atsiskaityti pagal visas jos išrašytas PVM sąskaitas faktūras, išskyrus ginčijamas PVM sąskaitas faktūras.

4718.3.

48Teismo padaryta išvada, jog aplinkybė, kad atsakovė nepriėmė, neįtraukė į savo apskaitą ir nepasirašė ieškovės išrašytų PVM sąskaitų faktūrų Nr. 0000157, Nr. 0000186 bei Nr. 0000190, taip pat nepasirašė ir jas pagrindžiančių dokumentų (pažymų apie atliktų darbų vertę, atliktų darbų aktų), liudija, jog ieškovė šiose PVM sąskaitose faktūrose nurodytų darbų realiai neatliko, yra nepagrįsta, paviršutiniška ir labai formali, priimta neatsižvelgiant į tarp šalių susiklosčiusią PVM sąskaitų faktūrų įteikimo ir apmokėjimo praktiką. Aplinkybė, kad atsakovė nepriėmė, neįtraukė į savo apskaitą ir nepasirašė nurodytų ieškovės išrašytų PVM sąskaitų faktūrų, liudija tik tai, jog atsakovė piktybiškai siekė išvengti atsiskaityti su į nemokumo būklę patekusia ieškove.

4918.4.

50Teismas skundžiamame sprendime nepasisakė dėl ieškovės pateiktų įrodymų, pagrindžiančių, kad atsakovė negalėjo nežinoti apie ieškovės atliktus darbus ir pateiktą reikalavimą už juos atsiskaityti. Atsakovė ginčija, kad ji negavo iš ieškovės PVM sąskaitų faktūrų Nr. 0000157 ir Nr. 0000186, tačiau, kaip matyti iš PVM sąskaitos faktūros Nr. 0000157, ji buvo išrašyta pagal 2016 m. rugpjūčio 19 d. rangos sutartį, kurios 1.1 papunkčiu ieškovė įsipareigojo atlikti Rumšiškių vyskupo Antano Baranausko vidurinės mokyklos pastato, esančio ( - ), Rumšiškių mst., rekonstravimo, pristatant prietaisą, darbus. Iš prie PVM sąskaitos faktūros pridėto atliktų darbų akto Nr. 1 matyti, kad PVM sąskaitoje faktūroje iš atsakovės reikalauta apmokėti suma (8 265,01 Eur) yra už ieškovės šiame objekte atliktus buitinės nuotekynės F1 (2 183,28 Eur) ir lietaus nuotekynės (6 081,73 Eur) įrengimo darbus.

5118.5.

52Ieškovė teismui papildomai pateikė ir ieškovės bankroto administratoriaus iš buvusių bendrovės vadovų gautus jų atsakovei rašytus elektroninius laiškus. Pavyzdžiui, 2017 m. kovo 9 d. ieškovė siuntė atsakovei (adresu ( - )) elektroninį laišką pavadinimu „Dėl Rumšiškių aktavimo už 2017 02 mėn.“, kuriame prašė atsiųsti pasirašytą / skenuotą Rumšiškių aktavimą (atliktų darbų aktą ir PVM sąskaitą faktūrą) už 2017 02 mėn., nurodydama, kad darbai yra atlikti senokai, t. y. 2016 m. rugpjūčio mėnesį. Prie šio laiško buvo prisegti du priedai – atliktų darbų aktas Nr. 1 už 2017 m. vasario mėn., kuriame nurodyti Rumšiškių vyskupo Antano Baranausko vidurinės mokyklos pastate ieškovės atlikti buitinės nuotekynės F1 ir lietaus nuotekynės įrengimo darbai, ir ieškovės išrašyta 2017 m. vasario 20 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 0000157. Ieškovė atsakovę apie jos pareigą sumokėti ieškovei 8 265,01 Eur už atliktus darbus papildomai informavo 2017 m. kovo 27 d. elektroniniu laišku (kartu išsiųsdama tuos pačius priedus), išsiųstu adresais ( - ) ir ( - ). Šie įrodymai neabejotinai pagrindžia, kad buvęs UAB „Energijos taupymo technologijos“ vadovas nuosekliai siuntinėjo šią PVM sąskaitą faktūrą atsakovei, reikalaudamas sumokėti už ieškovės atliktus darbus. Aplinkybes, kad PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 0000157 nurodytus darbus ieškovė realiai atliko ir kad atliko iš karto po 2016 m. rugpjūčio 19 d. rangos sutarties pasirašymo, t. y. dar 2016 m. rugpjūčio mėnesį, teisme paaiškino ir liudytojas R. D. (buvęs ieškovės vadovas), paaiškindamas, kad minėtos PVM sąskaitos faktūros atsakovė nepasirašė ir jos neapmokėjo nenurodydama jokių objektyvių priežasčių.

5318.6.

54Ieškovė neturi duomenų, kad jos Rumšiškių vyskupo Antano Baranausko vidurinės mokyklos pastate atlikti buitinės nuotekynės F1 ir lietaus nuotekynės įrengimo darbai būtų atlikti su trūkumais. Ieškovės bankroto administratorius neturi jokių dokumentų, kad atsakovė dėl šių darbų būtų pateikusi ieškovei defektinį aktą arba kitą analogišką reikšmę turintį aktą ar pretenziją. Atsakovė teismui nepateikė jokių duomenų, kad elektroninio pašto adresai ( - ) ir ( - ) nepriklauso atsakovei, taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovės išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 0000157 nurodytus darbus Rumšiškių vyskupo Antano Baranausko vidurinės mokyklos pastate būtų atlikusi ne ieškovė, o kuris nors kitas atsakovės samdytas subrangovas. Dėl to nesuprantama teismo padaryta išvada, kad ieškovės reikalavimas sumokėti už jos atliktus darbus pagal išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0000157 yra nepagrįstas.

5518.7.

56Ieškovė analogiškus įrodymus teismui pateikė ir dėl reikalavimo pagal išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0000186 (8 125 Eur) pagrįstumo, t. y. kad apie šią prievolę (pateikiant atliktų darbų aktą ir PVM sąskaitą faktūrą) atsakovė buvo informuota dar 2017 m. kovo 27 d. elektroniniu laišku (adresais ( - ) ir ( - )). Taigi ieškovė teismui pateikė pakankamai objektyvių ir nenuginčytų įrodymų, kad atsakovės ginčijamos ieškovės išrašytos PVM sąskaitos faktūros atsakovei buvo realiai įteiktos elektroniniu paštu, kad atsakovė apie ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras žinojo, kad PVM sąskaitose faktūrose nurodytų ieškovės atliktų darbų fakto ar jų kokybės neginčijo, dėl to ieškovei jokių pretenzijų, prieštaravimų ar bet kokių kitų nesutikimą pagrindžiančių dokumentų nereiškė. Be to, liudytojas R. D. (buvęs ieškovės vadovas) paaiškino, kad ieškovė savo PVM sąskaitas faktūras atsakovei įteikinėjo tiek jas siųsdama (elektroniniu paštu), tiek nuveždama ir palikdama ant stalo objektuose dirbusiems atsakovės atsakingiems asmenims, o atsakovė atliktų darbų aktų nepasirašinėjo ir PVM sąskaitų faktūrų nepriiminėjo, nepateikdama tam jokių rimtų priežasčių, nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio atsakovė nepasirašė 4 PVM sąskaitų faktūrų, nors darbai buvo atlikti rugpjūčio mėnesį, dėl to susidarė skola.

5718.8.

58Ieškovė yra bankrutavusi bendrovė, todėl jos bankroto administratorius, teikdamas ieškinį dėl skolos iš atsakovės priteisimo, gynė visus bankrutavusios bendrovės kreditorius, kurių didžioji dalis – ieškovės samdyti subrangovai atlikti darbus atsakovės objektuose, kuriuose kreditoriai savo darbus atliko, tačiau ieškovė su jais negalėjo atsiskaityti, be kita ko, dėl to, kad atsakovė neatsiskaitė su ieškove. Kadangi šio ginčo tinkamas išsprendimas yra aktualus ir viešojo intereso užtikrinimo aspektu, teismas turėjo bylai išspręsti aktualių faktinių aplinkybių įrodinėjimo naštą tarp šalių paskirstyti atsižvelgdamas ir į viešojo intereso aspektą, t. y. pareikalauti, kad atsakovė taip pat pateiktų įrodymus, jog ieškovės išrašytose PVM sąskaitose faktūrose ir jas pagrindžiančiuose atliktų darbų aktuose nurodytus ieškovės atliktus darbus atliko ne ieškovė, o kuris nors kitas atsakovės samdytas subrangovas. Šiuo atveju ieškiniui atmesti teismui pakako iš esmės tik atsakovės motyvų, kad ginčijamų PVM sąskaitų faktūrų ji niekada nepriėmė, negavo ir nepasirašė, tačiau atsakovė teismui nepateikė jokių pagrįstų argumentų, kodėl šių PVM sąskaitų faktūrų ir jas pagrindžiančių atliktų darbų aktų nepriėmė ir nepasirašė.

5918.9.

60Teismo posėdyje atsakovės atstovas patvirtino, kad kai kurie objektai, už kuriuose atliktus darbus ieškovė reikalavo iš atsakovės apmokėjimo, yra visiškai baigti ir priduoti užsakovui, su atsakove atsiskaityta, tačiau atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog už ieškovės pateiktose ginčijamose PVM sąskaitose faktūrose ir atliktų darbų aktuose nurodytus darbus atsakovė būtų su ieškove atsiskaičiusi ar jog nurodytus darbus būtų atlikusi ne ieškovė, o kitas subrangovas ir atsakovė už tai būtų atsiskaičiusi su kitu subrangovu, o teismas tokių įrodymų pateikti ir nereikalavo.

6118.10.

62Teismo sprendime nurodytų atsakovės išrašytų PVM sąskaitų faktūrų, kurias pasirašė ne tik atsakovės atstovas, bet ir buvęs ieškovės vadovas, ieškovės bankroto administratorius, teikdamas ieškinį, neturėjo, nes jos jam po bankroto bylos ieškovei iškėlimo nebuvo perduotos. Pati atsakovė šias PVM sąskaitas faktūras pateikė teismui ne su atsiliepimu į ieškinį, o jau bylą nagrinėjant teismo posėdžiuose.

6318.11.

64Atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą reglamentuoja CK 6.9301 straipsnis, dėl kurio aiškinimo ir taikymo kasacinis teismas yra ne vieną kartą pasisakęs, kad CK 6.9301 straipsnio nuostata yra imperatyvi teisės norma, o imperatyviai teisės normai prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017). CK 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, o pagal sutarčių teisės institutą sutarčių šalys visada privalo elgtis sąžiningai, todėl teismas gali pripažinti sandorį sudariusią šalį nesąžininga ne tik CK 6.67 straipsnyje nustatytais, bet ir kitais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007). Nurodytoje kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad sąžiningu gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kitų kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai, o verslininko statusas sustiprina reikalavimą sandorio šaliai domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų. Pagal Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo 5 straipsnio 1 dalį turto arešto aktų registro duomenys yra vieši, todėl kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę ir galimybę pasidomėti, ar nesuvaržytos sandorio šalies teisės, ar kita sandorio šalis neturi įsiskolinimų, dėl kurių jai taikomi disponavimo turtu apribojimai.

6518.12.

66Atsakovė teismo sprendime nurodytas PVM sąskaitas faktūras ieškovei išrašė nuo 2017 m. kovo 23 d. iki 2017 m. birželio 23 d., tačiau iš viešai prieinamo Turto arešto aktų registro duomenų matyti, kad 2017 m. kovo 2 d. (2017 m. kovo 23 d. pakeistas), 2017 m. balandžio 4 d., 2017 m. balandžio 25 d. ir 2017 m. birželio 9 d. Turto arešto aktų registre buvo užregistruoti ieškovės turto areštai įvairių kreditorių naudai. Šie duomenys pagrindžia, kad teismų sprendimų pagrindu pritaikius ieškovės turtui areštą ir nustačius konkrečias sumas, kurias ieškovė gali išleisti savo veiklai vykdyti, ieškovės ir atsakovės reikalavimų įskaitymas pažeistų ne tik CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintą imperatyvią atsiskaitymų eiliškumo tvarką, bet ir teismo sprendimus, kurių pagrindu Turto arešto aktų registre buvo atlikti įrašai apie ieškovės turto areštą. Kadangi Turto arešto aktų registro duomenys yra vieši, nepagrįstos skundžiamame teismo sprendime padarytos išvados, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartyje iškelti ieškovei bankroto bylą nesant nurodytos datos, nuo kada ieškovė laikytina nemokia, ir esant šalių išankstiniam susitarimui dėl priešpriešinių tarpusavio reikalavimų įskaitymo, atsakovės PVM sąskaitos faktūros turėjo ir turi būti vertinamos skaičiuojant šalių tarpusavio reikalavimus (įsiskolinimą), kadangi jos neginčijamai buvo žinomos ir pripažintos tiek atsakovės, tiek ieškovės.

6718.13.

68Nors teismas vadovavosi atsakovės į bylą pateiktos tariamai šalių 2016 m. sausio 25 d. sudarytos gaminių pirkimo–pardavimo ir nuomos sutarties Nr. 2016/01/25 kopija, tačiau ieškovės bankroto administratorius tarp jam buvusių bendrovės vadovų perduotų dokumentų tokios sutarties nerado, taip pat nerado ir jokių kitų tarp ginčo šalių vykusio susirašinėjimo dokumentų, kuriame būtų nurodyta minėta sutartis ar ieškovė būtų pripažinusi jos egzistavimą. Liudytojas R. D. (buvęs ieškovės vadovas) neigė tokios sutarties egzistavimą, taip pat paneigė, kad jis šią sutartį pasirašė. Atsakovės paprašius pateikti šios sutarties originalą, jis nebuvo pateiktas, nes atsakovė šios sutarties originalo neturi. Taigi teismas nepagrįstai rėmėsi 2016 m. sausio 25 d. gaminių pirkimo–pardavimo ir nuomos sutartimi Nr. 2016/01/25, nes jos originalo atsakovė nepateikė, o ją tariamai pasirašęs buvęs ieškovės vadovas paneigė, kad tokią sutartį apskritai sudarė ir pasirašė. Atsižvelgdama į CK nuostatas, reglamentuojančias vienarūšių tarpusavio reikalavimų įskaitymo tvarką, ieškovė neprieštaravo, kad atsakovė, apmokėdama ieškovei už jos atliktus darbus, mokėtinas sumas atitinkamai sumažintų ieškovės skolomis atsakovei, tačiau jokio išankstinio susitarimo dėl tarpusavio vienarūšių reikalavimų įskaitymo nebuvo, o ieškovei tapus nemokia ir atsakovei vengiant sumokėti ieškovei už jos atliktus darbus, ieškovė niekada neišreiškė jokio sutikimo, kad atsakovė savo išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis dengtų įsiskolinimą ieškovei, nes toks įsiskolinimo padengimas prieštaravo imperatyvioms atsiskaitymų eiliškumą ir turto arešto aktų registravimo pasekmes reglamentuojančioms teisės aktų nuostatoms.

6918.14.

70Kreditoriaus finansinio reikalavimo egzistavimo / neegzistavimo ir jo dydžio nustatymo klausimo sprendimas yra pavestas bankrutavusios bendrovės bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, todėl esant viešiems duomenims apie ieškovės nemokumą (turto areštai, bankroto bylos iškėlimas), atsakovės ieškovei išrašytų PVM sąskaitų faktūrų ir jose nurodytų sumų pagrįstumas neturėjo būti šios bylos nagrinėjimo dalykas.

7119.

72Atsakovė UAB „Irdaiva“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7319.1.

74Teismo išvados padarytos objektyviai bei visapusiškai išanalizavus visą bylos medžiagą. Skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas, pagrįstas bei tinkamai ir išsamiai motyvuotas.

7519.2.

76Atsakovė bylos nagrinėjimo metu konkrečiais (objektyviais) įrodymais pagrindė, jog su apeliantės reikalavimais ir pateiktais neva susidariusios skolos skaičiavimais tikrai negalima sutikti, kadangi apeliantė į savo skolos skaičiavimus: 1) nepagrįstai įtraukė ir tas PVM sąskaitas faktūras, kurių atsakovė niekada nepriėmė, neįtraukė į apskaitą, nepasirašė bei nepripažino; 2) nepagrįstai ir nesąžiningai neįtraukė dalies PVM sąskaitų faktūrų, kurios buvo išrašytos atsakovės už apeliantei suteiktas prekes (paslaugas) pagal 2016 m. sausio 25 d. gaminių pirkimo–pardavimo ir nuomos sutartį, kurioje šalys iš anksto susitarė dėl bendradarbiavimo sąlygų ir atsiskaitymo tvarkos, įskaitant ir dėl priešpriešinių tarpusavio reikalavimų įskaitymo (atsiskaitymo barteriu).

7719.3.

78Apeliantė neįrodo, kad PVM sąskaitos faktūros Nr. 0000157, Nr. 0000186 bei Nr. 0000190 buvo išrašytos pagrįstai, t. y. neįrodo šių PVM sąskaitų faktūrų išrašymo bei apmokėjimo pagrindo. Byloje nėra pateikta jokių objektyvių bei patikimų įrodymų, kad jose numatyti rangos darbai apskritai buvo atlikti. Darbų atlikimo, jų rezultato perdavimo ir priėmimo faktai, sudarantys pagrindą atsakovės mokėjimo prievolei atsirasti, turėjo būti fiksuojami ne apeliantės vienašališkai išrašytose PVM sąskaitose faktūrose ir (ar) kituose dokumentuose, bet abiejų šalių pasirašytuose perdavimo–priėmimo aktuose. Tai nustatyta tiek CK 6.655 straipsnio 1 dalyje ir 6.694 straipsnio 4 dalyje, tiek tarp šalių sudarytose rangos sutartyse, tiek ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009, 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011, 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011, 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-672-313/2015, 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016). Apeliantė šiuo atveju remiasi tik savo pačios vienašališkai išrašytomis ir kitos šalies (atsakovės) niekada nepripažintomis PVM sąskaitomis faktūromis, tačiau nepateikia nei CK ir sudarytose rangos sutartyse numatytų perdavimo–priėmimo aktų, kuriuos būtų pasirašiusios abi šalys, nei kitų darbų atlikimo faktą patikimai patvirtinančių dokumentų.

7919.4.

80Nors apeliantė nurodo, kad PVM sąskaita faktūra Nr. 0000157 bei atliktų darbų aktas Nr. 1 buvo siunčiami atsakovei (jos darbuotojams) elektroniniu paštu, tačiau vien minimų dokumentų (iš)siuntimo faktas tikrai nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovė pripažino šiuos dokumentus ir (ar) sutiko su juose apeliantės nurodytomis aplinkybėmis. Tolesni atsakovės veiksmai – PVM sąskaitos faktūros Nr. 0000157 nepasirašymas ir neįtraukimas į apskaitą bei atliktų darbų akto Nr. 1 nepasirašymas – patvirtina, jog šie apeliantės vienašališkai parengti dokumentai ir juose deklaruojamos aplinkybės atsakovės niekada nebuvo pripažintos. Liudytojas R. D. (buvęs apeliantės vadovas) nepateikė jokios objektyvios informacijos, kuri galėtų patvirtinti apeliacinio skundo teiginius apie PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 0000157 nurodytų darbų atlikimo faktą. Be to, šio liudytojo parodymai nelaikytini objektyviais bei nešališkais, todėl jais neturėjo (negalėjo) būti vadovaujamasi. Byloje nėra nė vieno patikimo įrodymo, kuris patvirtintų šio liudytojo parodymų teisingumą. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad atsakovė nėra pateikusi apeliantei defektinio ar kito analogišką reikšmę turinčio akto arba pretenzijos, tikrai nesudaro (negali sudaryti) pakankamo pagrindo teigti, jog konkretūs remonto darbai iš tiesų buvo atlikti ir (ar) jog atsakovė juos priėmė. Tai yra tik apeliantės nesąžiningas bandymas nepagrįstai perkelti jai tenkančią įrodinėjimo pareigą atsakovei. Iš esmės tokius pat, t. y. konkrečių darbų atlikimo fakto iš tiesų nepatvirtinančius, argumentus apeliantė pateikia ir dėl PVM sąskaitos faktūros Nr. 0000186 bei joje nurodytų darbų.

8119.5.

82Apeliacinio skundo argumentai, jog apeliantė teismui pateikė pakankamai objektyvių ir nenuginčytų įrodymų, kad atsakovės ginčijamos apeliantės išrašytos PVM sąskaitos faktūros atsakovei buvo realiai įteiktos elektroniniu paštu, kad atsakovė apie jai apeliantės išrašytas PVM sąskaitas faktūras žinojo, kad apeliantės atliktų darbų fakto ar kokybės neginčijo (dėl to apeliantei neįteikė jokių pretenzijų), aiškiai nėra pakankami ir tikrai nepatvirtina nei paties darbų atlikimo fakto, nei to, jog atsakovė nepagrįstai nepripažino bei nepasirašė atitinkamų dokumentų. Tuo atveju, jeigu apeliantė manė, kad atsakovė nepagrįstai nepasirašo ir nepripažįsta siunčiamų ar kitaip teikiamų dokumentų, galėjo ir turėjo vienašališkai pasirašyti perdavimo–priėmimo aktą, kaip tai nustatyta CK ir išaiškinta Lietuvos Respublikos teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558-421/2015, 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016). Tačiau šiuo atveju apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovės atsisakymą pasirašyti atitinkamus aktus bei priimti darbus buvus nepagrįstą, ar bent jau apeliantės vienašališkai pasirašytą perdavimo–priėmimo aktą, kuriame būtų nurodytas atsakovės atsisakymo jį pasirašyti faktas.

8319.6.

84Apeliantės argumentai dėl netinkamai paskirstytos įrodinėjimo naštos yra nesąžiningi ir visiškai nepagrįsti, nes šiuo atveju įrodinėjimo našta buvo paskirstyta tinkamai, t. y. pagal bendrąsias įrodinėjimo ir įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, įtvirtintas CPK 12 ir 178 straipsniuose. Būtent apeliantė turėjo įrodyti rangos darbų atlikimo bei jų rezultato perdavimo atsakovei faktą, t. y. pagrindą reikalauti PVM sąskaitų faktūrų Nr. 0000157, Nr. 0000186 ir Nr. 0000190 apmokėjimo, tačiau šios jai tenkančios pareigos apeliantė neįvykdė. Vien tik vienašališkai parengtų (kitos šalies nepasirašytų ir (ar) kitu būdu nepatvirtintų) PVM sąskaitų faktūrų bei atliktų darbų aktų siuntimo (teikimo) atsakovei aplinkybės nepatvirtina nei darbų atlikimo, nei jų rezultato perdavimo ir priėmimo faktų.

8519.7.

86Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo teiginiais, kad teismas šiuo atveju turėjo kitaip paskirstyti (perskirstyti) įrodinėjimo naštą dėl to, jog apeliantė yra bankrutavusi įmonė. Atsakovė nėra ir negali būti atsakinga už tai, jog apeliantė galimai netinkamai vedė savo buhalterinę apskaitą bei už tai, jog apeliantės bankroto administratoriui nebuvo perduoti visi apeliantės veiklos dokumentai. Kasacinio teismo praktika patvirtina, kad apeliantės, kaip bankrutavusios bendrovės, teisinis statusas ir netgi viešojo intereso egzistavimo faktas nesudaro pagrindo šioje byloje perskirstyti įrodinėjimo naštą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-05-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018). Taigi apeliantė neįrodė įrodinėjimo ar įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklių pažeidimo.

8719.8.

88Apeliaciniame skunde yra nepaneigtas faktas, kad teismas teisėtai ir pagrįstai sprendė, jog apeliantė turėjo įvertinti 6 atsakovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Aplinkybė, jog apeliantės bankroto administratoriui nebuvo perduoti visi apeliantės veiklos dokumentai, įskaitant atsakovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras, nesudaro jokio pagrindo abejoti PVM sąskaitų faktūrų Nr. 1700137, Nr. 1700155, Nr. 1700233, Nr. 1700208, Nr. 1700230 ir Nr. DEB1 egzistavimu, kuris buvo išsamiai pagrįstas (įrodytas) atsakovės pateiktais įrodymais. Dauguma šių PVM sąskaitų faktūrų netgi buvo užfiksuotos ir pačios apeliantės pateiktuose dokumentuose.

8919.9.

90Nėra pagrindo sutikti su apeliaciniame skunde pateikta pozicija, kad atsakovės dalinis atsiskaitymas su apeliante išrašant PVM sąskaitas faktūras neva neegzistavusios sutarties pagrindu buvo negalimas (neteisėtas) pagal CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintas nuostatas, kurių teismas pagrįstai netaikė. Nors CK 6.9301 straipsnyje įtvirtinta atsiskaitymų eiliškumo tvarka ir laikytina imperatyvia, Lietuvos Respublikos teismai yra ne kartą išaiškinę, kad ši nuostata taikytina, t. y. ja remiantis konkretūs atsiskaitymai gali būti pripažįstami neteisėtais, tik esant tiksliai nustatytoms jos taikymo sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017, 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-403/2018, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-287-178/2018).

9119.10.

92Apeliantė nagrinėjamu atveju nepagrindė (ir net nebandė pagrįsti) nė vienos iš CK 6.9301 straipsnio taikymo sąlygų, nes: 1) nebuvo pateikta jokių objektyvių duomenų apie skolininkės (apeliantės) turėtas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais būtent ginčijamų atsiskaitymų momentu; 2) teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad vėlesnis bankroto bylos iškėlimo faktas šiuo atveju nėra pakankamas; 3) nebuvo pateikta ir jokių objektyvių (konkrečių) duomenų apie skolininkės (apeliantės) turėtus kreditorius, jų reikalavimų dydį ir eiliškumą būtent ginčijamų atsiskaitymų momentu. Atsakovei nebuvo (ir neturėjo bei negalėjo būti) žinomos aukščiau nurodytos išimtinai su apeliante susijusios aplinkybės. Lietuvos Respublikos teismų praktikoje pabrėžiama, jog CK 6.9301 straipsnyje nustatytą pareigą turi tik pats skolininkas, o ne tretieji asmenys (jo skolininkai), vykdydami prievolę savo kreditoriui (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-155-516/2018).

9319.11.

94PVM sąskaitos faktūros Nr. 1700137, Nr. 1700155, Nr. 1700233, Nr. 1700208, Nr. 1700230, Nr. DEB1 buvo išrašytos dar 2016 m. sausio 25 d. sudarytos sutarties nuostatų pagrindu. Darbai, už kuriuos atsakovė atsiskaitė tokiu būdu, taip pat buvo atlikti žymiai anksčiau nei 2017 m. kovo–birželio mėnesiais. Taigi nors ginčo PVM sąskaitos faktūros buvo išrašytos tik 2017 m. kovo–birželio mėnesiais, tiek teisinis, tiek faktinis pagrindas apeliantės ginčijamiems įskaitymams atlikti atsirado daug anksčiau.

9519.12.

96Nauji įrodymai – išrašai iš Turto arešto aktų registro – buvo pridėti tik prie apeliacinio skundo, t. y. šie įrodymai nebuvo pateikti ir vertinami bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Pagal kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-916/2017, 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-611/2018) papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme ribojamas. Nė vienos iš CPK 314 straipsnyje nurodytų aplinkybių (išimčių), dėl kurių nauji įrodymai turėtų būti priimti, apeliantė net neįrodinėja, todėl kartu su apeliaciniu skundu papildomai pateikti Turto arešto aktų registro išrašai apeliacinės instancijos teismo neturėtų būti vertinami. Taigi nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei apeliaciniame skunde nebuvo (nėra) įrodytas (ir net neegzistuoja) pagrindas taikyti CK 6.9301 straipsnį.

9719.13.

98Apeliantės argumentus, kad 2016 m. sausio 25 d. sutartis iš tiesų nebuvo sudaryta, paneigia konkrečios byloje nustatytos faktinės aplinkybės. Sutarties egzistavimo (ir joje įtvirtinto išankstinio susitarimo dėl priešpriešinių šalių tarpusavio reikalavimų įskaitymo) faktą patvirtina šalių elgesys po jos sudarymo, nes šalys nuosekliai darydavo įskaitymus, t. y. atsiskaitydavo barteriu. Nors atsakovė ir neturėjo galimybių pateikti šios sutarties originalą, kadangi sutartis buvo sudaryta el. priemonėmis, teismui buvo pateikta abejonių jos patikimumu nekelianti sutarties kopija. Teismui taip pat buvo pateikta informacija, kuri leido spręsti, kad analogiškų (identiškų) sutarčių (su atitinkamomis nuostatomis dėl tarpusavio reikalavimų įskaitymo (barterio)) sudarymas apeliantei buvo įprasta praktika. Taigi teismas pagrįstai bei teisėtai rėmėsi šalių sudaryta sutartimi ir joje įtvirtinta nuostata dėl tarpusavio reikalavimų įskaitymo.

9919.14.

100Skundžiamame teismo sprendime padarytų išvadų teisėtumą bei pagrįstumą patvirtina ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu patvirtintos aplinkybės kitoje civilinėje byloje. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2560545/2018 pagal tos pačios ieškovės BUAB „Energijos taupymo technologijos“ ieškinį atsakovei UAB „Statybų kodas“, kurioje dauguma aplinkybių buvo analogiškos nagrinėjamos bylos aplinkybėms (ieškinius teikė BUAB „Energijos taupymo technologijos“ bankroto administratorius; šalis siejo sutartiniai rangos teisiniai santykiai; ginčas buvo kilęs dėl šalių tarpusavio finansinių reikalavimų (įsiskolinimo); atsakovai nuo BUAB „Energijos taupymo technologijos“ reikalavimų gynėsi remdamiesi tais pačiais ar iš esmės panašiais argumentais). Vilniaus miesto apylinkės teismas nurodytoje byloje 2018 m. balandžio 20 d. priėmė sprendimą, kuriuo ieškinį atmetė, ir kadangi šis teismo sprendimas apeliacine tvarka apskųstas nebuvo, šiuo metu jis jau yra įsiteisėjęs.

10119.15.

102Civilinėje byloje Nr. e2-2560545/2018 priimtame teismo sprendime buvo konstatuota, kad: 1) BUAB „Energijos taupymo technologijos“ perdavė ne visus dokumentus bankroto administratoriui, be to, netinkamai vedė buhalterinę apskaitą, į buhalterinę apskaitą įtraukė ne visus buhalterinius dokumentus; 2) teisminio nagrinėjimo metu šalių atstovų paaiškinimais bei liudytojo (buvusio UAB „Energijos taupymo technologijos“ vadovo) parodymais buvo nustatyta, kad tarp šalių buvo nusistovėjusi atsiskaitymo tvarka, pagal kurią atsakovė už ieškovės suteiktas paslaugas mokėjo ne tik pavedimais į ieškovės banko sąskaitą, bet ir įskaitydama savo reikalavimus už ieškovei suteiktas paslaugas; 3) pagal ieškovės ir atsakovės sudarytos 2014 m. rugpjūčio 5 d. gaminių pirkimo–pardavimo ir nuomos sutarties Nr. A2014/08/05 5.7 papunktį buvo sulygta, kad išankstiniu pirkėjos ir pardavėjos susitarimu visos pardavėjai mokėtinos sumos pagal išrašomas PVM sąskaitas faktūras už gaminius arba jų nuomą automatiškai yra įskaitomos į pirkėjai mokėtinas sumas pagal kitas pirkimo–pardavimo, rangos, nuomos ir kt. sutartis, sudarytas tarp pirkėjos ir pardavėjos, ir jų pagrindu išrašytas PVM sąskaitas faktūras; 4) byloje yra pakankamai duomenų, kurie leidžia abejoti ieškovės teikiamų dokumentų ir ieškovės buhalterinės apskaitos teisingumu. Šie nustatyti faktai patvirtina, be kita ko, jog apeliantė netinkamai (netvarkingai) vedė savo buhalterinę apskaitą ir į ją įtraukdavo ne visus reikiamus dokumentus, įskaitant PVM sąskaitas faktūras, be to, apeliantei buvo įprasta su užsakovais sudaryti gaminių pirkimo–pardavimo ir nuomos sutartis, kuriose šalys iš anksto susitardavo dėl tarpusavio reikalavimų pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras įskaitymo – atsiskaitymo barteriu. Todėl nagrinėjamoje byloje apeliantė, neigdama analogiškos sutarties egzistavimo faktą, elgiasi aiškiai nesąžiningai. Taigi civilinėje byloje Nr. e2-2560545/2018 priimto teismo sprendimo, kurio BUAB „Energijos taupymo technologijos“ neskundė ir su kuriuo sutiko, turinys bei jame padarytos išvados savarankiškai patvirtina, jog apeliantės kartu su ieškiniu pateikti neva susidariusios skolos skaičiavimai yra neteisingi, todėl visi jos reikalavimai buvo atmesti pagrįstai ir teisėtai.

103Teisėjų kolegija

konstatuoja:

104IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

105Dėl bylos nagrinėjimo ribų

10620.

107Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

10821.

109Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuria atmesti BUAB „Energijos taupymo technologijos“ ieškinio reikalavimai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas byloje nėra.

110Dėl naujo įrodymo (ne)priėmimo

11122.

112Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

11323.

114Ieškovė BUAB „Energijos taupymo technologijos“ kartu su apeliaciniu skundu pateikė papildomus įrodymus – Turto arešto aktų registro duomenis. Visų pirma, šie dokumentai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Antra, naujai teikiami dokumentai nei patvirtina, nei paneigia įrodinėjimo dalyką pirmosios instancijos teisme sudariusių reikšmingų bylai aplinkybių, nes ieškovė pirmosios instancijos teisme savo ieškinio reikalavimų negrindė aplinkybe, jog atsakovė neturėjo teisės atlikti priešpriešinių reikalavimų įskaitymo dėl ieškovės turtui taikyto arešto, taip pat nereiškė reikalavimo dėl tokių įskaitymų pripažinimo neteisėtais ir negaliojančiais. CPK 314 straipsnio prasme šalys apeliacinės instancijos teisme turi teisę pateikti tik tokius naujus įrodymus, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme ir kurie susiję su įrodinėjimo dalyku pirmosios instancijos teisme. Tuo tarpu ieškovė aplinkybes, kurias ji siekia pagrįsti naujai teikiamais įrodymais, nurodė tik apeliaciniame skunde. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos ir nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme. Todėl apeliacinės instancijos teismui teikiami nauji ieškovės įrodymai, kuriais siekiama pagrįsti naujas apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, – Turto arešto aktų registro duomenys – nepriimtini.

115Dėl PVM sąskaitų faktūrų ir darbų priėmimo–perdavimo aktų reikšmės įrodinėjant sutarties įvykdymą

11624.

117Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nesant ieškovės ir atsakovės atstovų pasirašytų atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktų, nėra įrodymų, jog darbai pagal rangos sutartis buvo atlikti, todėl atsakovei nekyla pareiga atsiskaityti pagal ieškovės vienašališkai išrašytas ir kitos šalies nepripažintas PVM sąskaitas faktūras Nr. 0000157, Nr. 0000186 ir Nr. 0000190. Teisėjų kolegija nepritaria tokiam pirmosios instancijos teismo vertinimui.

11825.

119Pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 30 dalį, PVM sąskaita faktūra yra dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas ir kuris atitinka visus šiame įstatyme tokiam dokumentui nustatytus privalomus reikalavimus. Taigi, pagal bendrąją taisyklę PVM sąskaitos faktūros paskirtis – įforminti įvykusį prekių pateikimą, paslaugų suteikimą ar darbų atlikimą. PVM sąskaitos faktūros privalomi rekvizitai nustatyti Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 80 straipsnyje 1 dalyje, kurioje nėra imperatyviai nurodyta, kad PVM sąskaitoje faktūroje turi būti prekes, paslaugas, darbus ar sąskaitą priėmusio asmens parašas. Atsižvelgiant į tai bei į pirmiau nurodytus PVM sąskaitos faktūros, kaip specialią paskirtį turinčio buhalterinės apskaitos dokumento, tikslus, darytina išvada, kad sąskaitos faktūros nepasirašymas savaime nepaneigia šalių tarpusavio prievolės, kilusios iš sutartinių teisinių santykių. Kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kai reikalavimai yra grindžiami PVM sąskaitų faktūrų duomenimis, kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjamos visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-164/2004; 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012).

12026.

121Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, tarp UAB „Irdaiva“ ir UAB „Energijos taupymo technologijos“ buvo sudarytos keturios sutartys dėl statybos darbų atlikimo: 2016 m. birželio 27 d. rangos sutartis Nr. ETT 16/06/27, 2016 m. rugpjūčio 19 d. rangos sutartis Nr. ETT 16/08/19, 2016 m. lapkričio 14 d. rangos sutartis Nr. ETT 16/11/14 ir 2017 m. vasario 7 d. subrangos sutartis Nr. ETT 17/03/07. Pagal CK 6.681 straipsnio, įtvirtinančio statybos rangos sutarties sampratą, 1 dalį, statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Konkrečios statybos rangos sutarties šalių teisės bei įsipareigojimai, kiek jie imperatyviai nenustatyti įstatymų, reglamentuojami statybos rangos sutartyje. Rangovas privalo atlikti iš savo ar užsakovo medžiagų darbus pagal užsakovo nustatytas sąlygas, laiku ir tinkamai. Pareiga atlikti darbus tinkamai reiškia, kad darbai turi atitikti sutarties sąlygas, statybos rangos sutarties atveju – normatyvinių statybos dokumentų reikalavimus.

12227.

123Pagal CK 6.694 straipsnio 4 dalį rangovo darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atliktų darbų priėmimo aktas yra dokumentas, fiksuojantis tam tikrą sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapą. Šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame turi būti fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus. Tokiame akte yra faktinio pobūdžio duomenys apie tai, ar pagal rangos sutartyje nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ir ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Tačiau kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama, kad pagrindas rangovui reikalauti, jog užsakovas vykdytų jo priešpriešinę pareigą – sumokėtų už darbus, yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo–priėmimo aktas yra tik šį faktą patvirtinantis dokumentas. Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu. Nesant darbų perdavimo–priėmimo akto, gali kilti darbų atlikimo laiko, kokybės ir kiti klausimai, tačiau vien šio akto nepateikimas nepaneigia rangovo teisės į atlyginimą už atliktus darbus, jei darbų perdavimą galima nustatyti kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011; 2015 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558-421/2015). Taigi vien šioje byloje pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad atsakovė nepasirašė atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktų, negali būti pagrindas daryti išvadą, kad rangovė neįvykdė savo sutartinės pareigos – neatliko sutartyje nustatytų darbų ir todėl užsakovei neatsirado pareigos sumokėti už darbus.

12428.

125Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju be teisinio pagrindo darbų perdavimo–priėmimo aktams suteikė per didelę įrodomąją reikšmę. Atkreiptinas dėmesys, jog pati atsakovė pripažįsta ieškovės išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0000186, nors tiek ji, tiek atliktų darbų aktas, kuriame nurodyti darbai, už kuriuos išrašyta minėta PVM sąskaitą faktūra, taip pat nėra pasirašyti UAB „Irdaiva“ atstovo (1 t., b. l. 48, 182). Ieškovė teismui buvo pateikusi ir dagiau PVM sąskaitų faktūrų, nepasirašytų UAB „Irdaiva“ atstovo (1 t., b. l. 17–19, 28), taip pat tik ieškovės pasirašytą darbų atlikimo aktą (1 t., b. l. 29–30), kurių UAB „Irdaiva“ neginčijo ir pripažino savo pareigą apmokėti už tokiose PVM sąskaitose faktūrose nurodytas sumas, tačiau teismas šios tarp ginčo šalių susiklosčiusios PVM sąskaitų faktūrų, darbų atlikimo aktų (ne)pasirašymo praktikos neanalizavo. Be to, pirmosios instancijos teismas netyrė, kokius darbus pagal rangos ir subrangos sutartis turėjo atlikti ieškovė, kokios buvo darbų sąmatos, kokius darbus ieškovė faktiškai atliko, kokius darbus UAB „Irdaiva“ apmokėjo, ar yra priduoti ir naudojami rangos bei subrangos sutartyse nurodyti objektai, kuriuose ieškovė turėjo atlikti sutartus darbus. Neįvertinus šių aplinkybių, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovei nekyla pareiga atsiskaityti pagal ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras.

126Dėl įskaitymo galimumo

12729.

128Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad BUAB „Energijos taupymo technologijos“ nepagrįstai neįvertino šešių atsakovės 2017 m. kovo – birželio mėn. išrašytų PVM sąskaitų faktūrų Nr. 1700137, Nr. 1700155, Nr. 1700233, Nr. 1700208, Nr. 1700230 ir Nr. DEB1. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė, atsižvelgdamas į 2016 m. sausio 25 d. gaminių pirkimo–pardavimo ir nuomos sutarties Nr. 2016/01/25, kurios egzistavimą ginčija ieškovė, nuostatą, jog šalys išankstiniu susitarimu susitarė, be kita ko, ir dėl priešpriešinių tarpusavio reikalavimų automatiško įskaitymo.

12930.

130Įskaitymas yra vienas iš įstatyme nustatytų prievolės pasibaigimo pagrindų. Kasacinio teismo išaiškinta, kad įskaitymas – vienašalis sandoris, jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Įskaitymo teisinės pasekmės atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai; ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdomi; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2014, 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136-469/2016).

13131.

132Nagrinėjamoje byloje atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, teigė, kad ji su ieškove yra atsiskaičiusi, nes atliko įskaitymą pagal 2017 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1700099 (įskaitymą pagal šią sąskaitą pripažįsta ir ieškovė), 2017 m. kovo 23 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1700137, 2017 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1700155, 2017 m. balandžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1700233 ir 2017 m. balandžio 11 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1700208. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, atsakovui ginantis nuo pareikšto ieškinio paaiškinimu apie atliktą įskaitymą, įskaitymo, kaip vienašalio sandorio, institutas suponuoja procesinę situaciją, kad šaliai, atlikusiai įskaitymą, nereikia dėl jos atlikto prievolės pasibaigimą sukėlusio veiksmo reikšti priešieškinio, reikalaujant teismo tokį įskaitymą patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2007, 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2009, 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2010). Taigi tuo atveju, kai atsakovas teisme pareiškia, kad prievolė pagal ieškinį yra pasibaigusi dėl įskaitymo, įvykusio iki bylos iškėlimo, teismas turi patikrinti tokio atsikirtimo pagrįstumą, t. y., ar įskaitymas įvyko ir ar jis yra teisėtas.

13332.

134Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad įstatyme nenustatyta privaloma įskaitymo sandorio forma ir šį sandorį sudarančių asmenų (šalių) valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma (CK 1.64 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant ginčą dėl įskaitymo svarbu nustatyti, ar šalys dėl įskaitymo susitarė, o jeigu įskaitymas atliktas vienos šalies valia, ar apie šią valią buvo informuota kita šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2010, 2013 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2013).

13533.

136Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės pozicija byloje dėl įskaitymų atlikimo teisėtumo yra nenuosekli. Nors ieškovė teigia, kad 2016 m. sausio 25 d. gaminių pirkimo–pardavimo ir nuomos sutarties Nr. 2016/01/25 nesudarė, dėl įskaitymų su atsakove nesusitarė, tačiau pati pateikė teismui 2017 m. rugpjūčio 31 d. pažymą „Dėl UAB „Irdaiva“ įsiskolinimo UAB „Energijos taupymo technologijos“ (1 t., b. l. 10), kurioje užfiksuoti ieškovės atlikti įskaitymai pagal UAB „Irdaiva“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Pažymėtina, kad teismui nebuvo pateiktas minėtos 2016 m. sausio 25 d. gaminių pirkimo–pardavimo ir nuomos sutarties Nr. 2016/01/25 originalas, tačiau CK nenustato privalomos rašytinės formos tokio pobūdžio sutartims (CK 1.73 straipsnis), todėl, esant duomenims, kad ieškovė įskaitydavo atsakovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras be jokio atskiro pranešimo, sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad išankstinis šalių susitarimas dėl priešpriešinių tarpusavio reikalavimų įskaitymo egzistavo. Įskaitymo tvarką reglamentuojančios CK normos nenustato privalomų reikalavimų nei pareiškimo apie įskaitymą turiniui, nei formai (būdui) (CK 6.131 straipsnis), o sutarties laisvės principas nedraudžia šalims nustatyti tarpusavio teises ir pareigas savo nuožiūra, jeigu nėra pažeidžiamos imperatyvios įstatymo normos (CK 6.156 straipsnio 1 ir 4 dalys), taigi šalys turi teisę iš anksto susitarti dėl automatinio vienos kitai išrašomose PVM sąskaitose faktūrose nurodytų sumų įskaitymo.

13734.

138Dėl ieškovės teiginių, kad įskaitymas pagal atsakovės nurodytas PVM sąskaitas faktūras negalėjo būti vykdomas remiantis CK 6.9301 straipsnio nuostatomis, nes ieškovė buvo faktiškai nemoki, teismas pažymi, kad CK 6.9301 straipsnyje nustatytos atsiskaitymų eiliškumo tvarkos laikymasis šiuo atveju yra pačios ieškovės, o ne atsakovės, kuri nagrinėjamu atveju atliko įskaitymą, prievolė. Pažymėtina, kad ieškovė ieškinio dėl atsakovės atliktų įskaitymų teisėtumo nuginčijimo nepateikė. Vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymo, kaip vienašalio sandorio, teisėtumas ar neteisėtumas nėra akivaizdus ir dėl to toks sandoris turi būti nuginčytas įstatymų nustatyta ginčo teisenos tvarka. Teismas ex officio gali pripažinti sandorį niekiniu ir negaliojančiu tik tais atvejais, kai niekinio sandorio faktas yra akivaizdus ir nereikia rinkti papildomų įrodymų. Jeigu aplinkybė, kad sandoris yra niekinis, nėra akivaizdi, būtina laikytis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių. Kai sandoris nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-428/2015; 2017 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-248/2017). Be to, nemokumas nustatomas, įvertinus įmonės atsiskaitymų vykdymą ir jos balanse nurodytą turto ir įsipareigojimų santykį. Tikslių duomenų, nuo kada ieškovė yra nemoki, nėra, todėl tokios informacijos negalėjo žinoti ir įskaitymą atlikusi atsakovė. Nagrinėjamu atveju egzistavo visos sąlygos įskaitymams atlikti, ieškovė su atsakove buvo susitarusios dėl automatinio įskaitymų atlikimo, ieškovė neginčija atsakovės išrašytose PVM sąskaitose faktūrose užfiksuotų prekių pateikimo, ieškovė apskaitė atsakovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras savo buhalterinėje apskaitoje, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai konstatavo, kad, skaičiuojant atsakovės skolą ieškovei, reikia vertinti atsakovės atliktą įskaitymą. Tačiau pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, jog ieškovė turėjo atsižvelgti į visas šešias UAB „Irdaiva“ atsiliepime nurodytas ieškovei išrašytas PVM sąskaitas faktūras, netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes.

13935.

140Visų pirma, iš atsakovės paaiškinimų pirmosios instancijos teismui matyti (2 t., b. l. 22–25), kad įskaitymai buvo atlikti tik pagal 4 iš 6 pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytų PVM sąskaitų faktūrų, t. y. pagal 2017 m. kovo 23 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1700137, 2017 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1700155, 2017 m. balandžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1700233 ir 2017 m. balandžio 11 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1700208. Tuo tarpu PVM sąskaitas faktūras Nr. 1700230 ir Nr. DEB1 UAB „Irdaiva“ nurodė tik norėdama pagrįsti argumentus, jog ieškovė yra skolinga atsakovei, tačiau įskaitymai pagal jas nėra atlikti ir ieškovės skolos pagal šias sąskaitas faktūras faktas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, šiuo metu nurodyti įskaitymai negali būti atlikti dėl ieškovei iškeltos bankroto bylos (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas). Antra, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog 2017 m. gegužės 4 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 1700230 (2 t., b. l. 17) ieškovei išrašyta skiriant baudą pagal sutartį Nr. ETT 16/11/14, o 2017 m. birželio 22 d. debetinė PVM sąskaita faktūra Nr. DEB1 (1 t., b. l. 135) išrašyta už ieškovės nepateiktus du geoterminio šildymo katilus. Tuo tarpu pagal 2016 m. sausio 25 d. gaminių pirkimo–pardavimo ir nuomos sutartį Nr. 2016/01/25 šalys susitarė, jog įskaitymai vyksta pagal atsakovės išrašomas PVM sąskaitas faktūras už prekes, įrankius, mechanizmus arba jų nuomą. Taigi, pirmosios instancijos teismas, neįvertinęs šių aplinkybių, padarė nepagrįstą išvadą, jog UAB „Irdaiva“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. 1700230 ir Nr. DEB1 taip pat įtrauktinos, apskaičiuojant galutinį šalių tarpusavio įsiskolinimą.

141Dėl procesinės bylos baigties

14236.

143Apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek teisės klausimus, todėl dažniausiai gali ištaisyti pirmosios instancijos teismo klaidas. Bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui atvejai yra riboti įstatymo, konkretūs tokio perdavimo pagrindai nustatyti CPK 327 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų masto ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visu mastu naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme, kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-184/2008; 2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2008; 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009).

14437.

145Anksčiau šioje nutartyje nurodytos aplinkybės patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias darbų pagal statybos rangos sutartis atlikimo fakto nustatymą, dėl to neištyrė esminių bylos aplinkybių, t. y. neišaiškino visų įrodinėjimo dalyką byloje sudarančių aplinkybių – tarp ginčo šalių susiklosčiusios PVM sąskaitų faktūrų, darbų atlikimo aktų (ne)pasirašymo praktikos, ieškovės įsipareigojimų pagal rangos ir subrangos sutartis tinkamo įvykdymo faktų, faktiškai ieškovės atliktų darbų ir jų apimties, tokių darbų kainos, aplinkybių, ar objektai pagal šioje nutartyje minimas keturias rangos ir subrangos darbų sutartis perduoti užsakovams ir ar užsakovai už juos apmokėjo atsakovei, ar šiuose objektuose darbų, kuriuos turėjo atlikti ieškovė, atsakovės užsakymu neatliko kiti subrangovai ir kt., t. y. esminių aplinkybių, kuriomis remiantis sprendžiama dėl atsakovės pareigos apmokėti už ieškovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras, išrašytas už tam tikrus ieškovės atliktus statybos darbus. Nors pirmosios instancijos teismo išvada apie įskaitymo galimumą pagal dalį UAB „Irdaiva“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų yra iš esmės teisinga, tačiau nenustačius, ar atsakovė yra skolinga ieškovei, negalima padaryti teisingos ir pagrįstos išvados dėl atsakovės galimos skolos ieškovei dydžio ir ieškinio (ne)tenkinimo ar tenkinimo iš dalies.

14638.

147Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad būtent pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės pažeistos, jei pažeistos, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi jas apginti. Vien tik Lietuvos apeliaciniam teismui nustačius visas esmines bylos aplinkybes ir teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą.

14839.

149Apibendrindama šioje nutartyje išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacine tvarka patikrintas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

150Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

151Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 2 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB)... 7. 2.... 8. Vilniaus apygardos teismas, negavęs atsakovės atsiliepimo į ieškinį, 2017... 9. 3.... 10. 2017 m. spalio 9 d. Vilniaus apygardos teisme gautas atsakovės UAB... 11. 4.... 12. 2017 m. spalio 25 d. Vilniaus apygardos teisme gautas atsakovės UAB... 13. 5.... 14. Ieškovė BUAB „Energijos taupymo technologijos“ prašė atsakovės... 15. 6.... 16. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 23 d. nutartimi panaikino... 17. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 18. 7.... 19. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 2 d. sprendimu ieškovės BUAB... 20. 8.... 21. Teismas nustatė, kad tarp šalių UAB „Irdaiva“ (rangovės) ir UAB... 22. 9.... 23. Teismo vertinimu, kadangi tarp šalių buvo susiklostę rangos teisiniai... 24. 10.... 25. Teismas pažymėjo, kad atsakovė neįtraukė į apskaitą ieškovės... 26. 11.... 27. Teismas sprendė, kad vien išrašytos, bet kitos šalies nepriimtos ir... 28. 12.... 29. Teismas nurodė, kad ieškovė šiuo atveju remiasi tik savo pačios... 30. 13.... 31. Dėl nurodytų motyvų teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog... 32. 14.... 33. Teismas sutiko su atsakovės pozicija, kuri, teismo vertinimu, yra pagrįsta... 34. 15.... 35. Nurodytų faktinių aplinkybių ieškovė nepaneigė, tačiau paaiškino, kad... 36. 16.... 37. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą... 38. 17.... 39. Dėl aplinkybių, susijusių su galima ieškovės skola ir jos dydžiu... 40. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 41. 18.... 42. Ieškovė BUAB „Energijos taupymo technologijos“ apeliaciniu skundu prašo... 43. 18.1.... 44. Teismas neįsigilino į faktines bylos aplinkybes (nevisapusiškai jas ištyrė... 45. 18.2.... 46. Teismas nepagrįstai suabejojo tuo, kad ieškovės nurodytos 2017 m. balandžio... 47. 18.3.... 48. Teismo padaryta išvada, jog aplinkybė, kad atsakovė nepriėmė, neįtraukė... 49. 18.4.... 50. Teismas skundžiamame sprendime nepasisakė dėl ieškovės pateiktų... 51. 18.5.... 52. Ieškovė teismui papildomai pateikė ir ieškovės bankroto administratoriaus... 53. 18.6.... 54. Ieškovė neturi duomenų, kad jos Rumšiškių vyskupo Antano Baranausko... 55. 18.7.... 56. Ieškovė analogiškus įrodymus teismui pateikė ir dėl reikalavimo pagal... 57. 18.8.... 58. Ieškovė yra bankrutavusi bendrovė, todėl jos bankroto administratorius,... 59. 18.9.... 60. Teismo posėdyje atsakovės atstovas patvirtino, kad kai kurie objektai, už... 61. 18.10.... 62. Teismo sprendime nurodytų atsakovės išrašytų PVM sąskaitų faktūrų,... 63. 18.11.... 64. Atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą reglamentuoja... 65. 18.12.... 66. Atsakovė teismo sprendime nurodytas PVM sąskaitas faktūras ieškovei... 67. 18.13.... 68. Nors teismas vadovavosi atsakovės į bylą pateiktos tariamai šalių 2016 m.... 69. 18.14.... 70. Kreditoriaus finansinio reikalavimo egzistavimo / neegzistavimo ir jo dydžio... 71. 19.... 72. Atsakovė UAB „Irdaiva“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo... 73. 19.1.... 74. Teismo išvados padarytos objektyviai bei visapusiškai išanalizavus visą... 75. 19.2.... 76. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu konkrečiais (objektyviais) įrodymais... 77. 19.3.... 78. Apeliantė neįrodo, kad PVM sąskaitos faktūros Nr. 0000157, Nr. 0000186 bei... 79. 19.4.... 80. Nors apeliantė nurodo, kad PVM sąskaita faktūra Nr. 0000157 bei atliktų... 81. 19.5.... 82. Apeliacinio skundo argumentai, jog apeliantė teismui pateikė pakankamai... 83. 19.6.... 84. Apeliantės argumentai dėl netinkamai paskirstytos įrodinėjimo naštos yra... 85. 19.7.... 86. Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo teiginiais, kad teismas šiuo... 87. 19.8.... 88. Apeliaciniame skunde yra nepaneigtas faktas, kad teismas teisėtai ir... 89. 19.9.... 90. Nėra pagrindo sutikti su apeliaciniame skunde pateikta pozicija, kad... 91. 19.10.... 92. Apeliantė nagrinėjamu atveju nepagrindė (ir net nebandė pagrįsti) nė... 93. 19.11.... 94. PVM sąskaitos faktūros Nr. 1700137, Nr. 1700155, Nr. 1700233, Nr. 1700208,... 95. 19.12.... 96. Nauji įrodymai – išrašai iš Turto arešto aktų registro – buvo... 97. 19.13.... 98. Apeliantės argumentus, kad 2016 m. sausio 25 d. sutartis iš tiesų nebuvo... 99. 19.14.... 100. Skundžiamame teismo sprendime padarytų išvadų teisėtumą bei pagrįstumą... 101. 19.15.... 102. Civilinėje byloje Nr. e2-2560545/2018 priimtame teismo sprendime buvo... 103. Teisėjų kolegija... 104. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 105. Dėl bylos nagrinėjimo ribų... 106. 20.... 107. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo... 108. 21.... 109. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuria... 110. Dėl naujo įrodymo (ne)priėmimo... 111. 22.... 112. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti... 113. 23.... 114. Ieškovė BUAB „Energijos taupymo technologijos“ kartu su apeliaciniu... 115. Dėl PVM sąskaitų faktūrų ir darbų priėmimo–perdavimo aktų reikšmės... 116. 24.... 117. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nesant... 118. 25.... 119. Pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2... 120. 26.... 121. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, tarp UAB „Irdaiva“ ir UAB... 122. 27.... 123. Pagal CK 6.694 straipsnio 4 dalį rangovo darbų perdavimas ir priėmimas... 124. 28.... 125. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą bei Lietuvos Aukščiausiojo... 126. Dėl įskaitymo galimumo... 127. 29.... 128. Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo... 129. 30.... 130. Įskaitymas yra vienas iš įstatyme nustatytų prievolės pasibaigimo... 131. 31.... 132. Nagrinėjamoje byloje atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, teigė, kad ji su... 133. 32.... 134. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad įstatyme nenustatyta... 135. 33.... 136. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės pozicija byloje dėl įskaitymų... 137. 34.... 138. Dėl ieškovės teiginių, kad įskaitymas pagal atsakovės nurodytas PVM... 139. 35.... 140. Visų pirma, iš atsakovės paaiškinimų pirmosios instancijos teismui matyti... 141. Dėl procesinės bylos baigties... 142. 36.... 143. Apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek... 144. 37.... 145. Anksčiau šioje nutartyje nurodytos aplinkybės patvirtina, jog pirmosios... 146. 38.... 147. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad būtent pirmosios instancijos... 148. 39.... 149. Apibendrindama šioje nutartyje išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija... 150. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 151. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 2 d. sprendimą panaikinti ir...