Byla 2-606-265/2017
Dėl žalos atlyginimo

1Klaipėdos apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas, sekretoriaujant J. P., dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Sanebas“ atstovui advokatui A. J., atsakovo V. K. atstovui advokatui D. P., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Sanebas“ ieškinį atsakovui V. K. dėl žalos atlyginimo.

2Teismas

Nustatė

3

  1. Ieškovė BUAB „Sanebas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 51 329,82 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad UAB “Sanebas” direktorius V. K. nevykdė pareigos laiku inicijuoti bankroto bylos iškėlimo, žala įmonei atsirado dėl įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) nustatytos pareigos pažeidimo. V. K. turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl UAB “Sanebas” bankroto bylos iškėlimo dėl faktinio įmonės nemokumo dar iki susidarant kreditorių reikalavimams, tačiau atsakovas šio įpareigojimo nevykdė. Nurodo, jog įmonė, vertinant balansą už 2012 metus, nemoki buvo nuo 2011-01-01. Pažymi, kad faktinis įmonės nemokumas atsirado nuo 2008-01-01. Ieškovei padarytą žalą sudaro teismo patvirtinti kreditorių reikalavimai, tai yra 51 329,82 Eur. Taip pat nurodo, jog atsakovas nevykdė teisės aktais nustatytos pareigos nustatytais terminais teikti finansinės atskaitomybės dokumentus juridinių asmenų registrui, kadangi paskutinė UAB “Sanebas” finansinė atskaitomybė juridinių asmenų registrui buvo pateikta 2013 m. gruodžio 2 d. tik už 2012 metus. Po bankroto bylos iškėlimo atsakovas nebendradarbiavo su administratoriumi, neperdavė jam įmonės ūkinės – komercinės veiklos dokumentų.
  2. Atsakovas V. K. nesutinka su ieškiniu ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad ieškinys pagrįstas faktinių aplinkybių interpretacijomis ir deklaratyviomis prielaidomis. Įmonės faktinis nemokumas atsirado ne dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, kadangi eidamas direktoriaus pareigas bendrovėje jis neatliko jokių neteisėtų veiksmų bei vadovavosi protingos verslo rizikos standartais, neviršijo jam suteiktų įgaliojimų ir protingos ūkinės–komercinės rizikos ribų, buvo lojalus įmonei ir veikė apdairiai įmonės naudai. Nurodo, jog dėl jokios nusikalstamos veikos (neteisėtų veiksmų) nepadariusio atsakovo atžvilgiu vykdyto baudžiamojo persekiojimo ir UAB „Sanebas“, kuriai nebuvo pareikštas joks įtarimas, taikytų sankcijų (nuosavybės teisių apribojimo) laikotarpiu nuo 2011-09-29 iki 2015-01-15 UAB „Sanebas“ veikla buvo visiškai paralyžiuota – bendrovė negalėjo realizuoti vienintelio turimo laipsniškai nuvertėjančio perpardavimui skirto turto ir tokiu atsiskaityti su kreditoriais, o UAB „Sanebas“ akcininkai dėl visiško uždraudimo disponuoti akcijomis negalėjo priiminėti jokių sprendimų bendrovės atžvilgiu, negalėjo tvirtinti bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų, o atsakovas dėl šių priežasčių taip pat negalėjo jų pateikti VĮ Registrų centrui. Nurodo, jog administratorius klaidingai įvardina įmonės nemokumo nustatymo datą, kadangi vienintelis įmonės turtas – butas, 2008-04-04 buvo įsigytas iš paties atsakovo ir kitų jo pažįstamų fizinių asmenų paskolintų lėšų. Įsigyjant butą, bendrovės kreditinių įsipareigojimų įvykdymo terminas nebuvo pradelstas, paskolos buvo suteiktos ilgesniam nei vienerių metų terminui, todėl nei po buto įsigijimo, nei 2008-12-31 per vienerius metus mokėtinos UAB Sanebas“ sumos neviršijo pusės į balansą įrašyto turto vertės. Nesutinka su administratoriaus nustatytu žalos dydžiu.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
  1. Ieškovė UAB „Sanebas“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Tamtamas“, pareiškė reikalavimą atsakovui V. K. atlyginti žalą dviem pagrindais: Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 4 dalies pagrindu – dėl žalos atlyginimo pavėlavus inicijuoti bankroto bylą, ir ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies, 10 straipsnio 7 dalies 1 punkto pagrindu – dėl žalos atlyginimo neperdavus bankroto administratorei dokumentų ir turto.
  2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad abu šie žalos atlyginimo pagrindai yra savarankiški, tačiau neišnagrinėjus civilinės atsakomybės sąlygų dėl žalos atlyginimo neperdavus bankroto administratoriui dokumentų ir turto pagal ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalį, t. y. nenustačius žalos dydžio, kilusio dėl dokumentų ir turto neperdavimo, negalima nustatyti civilinės atsakomybės sąlygų dėl vėlavimo inicijuoti bankroto bylą, t. y. negalima nustatyti, kiek žalos padarė įmonės vadovo vėlavimas inicijuoti bankroto bylą, ir spręsti dėl priežastinio ryšio tarp žalos ir atsakovų vėlavimo inicijuoti bankroto bylą ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies pagrindu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-611/2016).

4Byloje nustatytos šios faktinės aplinkybės

  1. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. kovo 21 d. nutartimi UAB „Sanebas“ iškėlė bankroto bylą ir bankroto administratore paskyrė UAB „Tamtamas“. Ši nutartis įsiteisėjo 2016 m. balandžio 1 d. 2016-03-21 nutartimi teismas įpareigojo BUAB „Sanebas“ valdymo organus per 10 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratorei įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, taip pat perduoti visus bendrovės dokumentus (t.1, b. l. 13-14).
  2. Pagal bylos duomenis nuo 2008-03-05 iki 2016-04-01 V. K. buvo UAB „Sanebas“ direktoriumi (t. 1, b. l. 28). Nuo UAB „Sanebas“ įsteigimo, t. y. 2000-01-13, šios bendrovės akcininkai (po 50 proc. akcijų) buvo N. K. ir G. K. (t. 1., b. l. 27).
  3. Paskutinė UAB „Sanebas“ finansinė atskaitomybė juridinių asmenų registrui buvo pateikta 2013 m. gruodžio 2 d. už 2012 metus (t.1, b. l. 29, 97, 98).
  4. 2016-04-20 bankroto byloje Nr. eB2-410-613/2017 buvo išduotas vykdomasis raštas, kuriuo UAB „Sanebas“ vadovas buvo įpareigotas perduoti bankroto administratorei įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir visus dokumentus

5Dėl atsakovo V. K. civilinės atsakomybės už neperduotą turtą ir dokumentus

  1. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 7, 8, 10 dalys, 12 dalies 1 ir 2 punktai numato, kad bendrovės vadovas organizuoja kasdienę bendrovės veiklą vadovaudamasis įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, pareiginiais nuostatais, jis veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, atsako už finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą.
  2. Teismas pažymi, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą įmonės valdymo organai privalo per teismo nustatytą terminą perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punktas, 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Tuo atveju, kai įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punkte, 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).
  3. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai bendrovės vadovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė, vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, jog bendrovės vadovas yra kaltas. Bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009, 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016).
  4. Teismas nustatė, kad atsakovas V. K. buvo ieškovės BUAB „Sanebas“ vadovu bankroto bylos iškėlimo metu 2016 m. kovo 21 d., todėl būtent jis turėjo pareigą perduoti bankroto administratorei įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punktas, 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Nustatyta, kad ieškovės bankroto administratorė 2016 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. B-1 įpareigojo administracijos vadovą perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą (1 t., b. l. 17). Teismas iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad BUAB „Sanebas“ bankroto byloje Nr. eB2-410-613/2017 buvo išduotas vykdomasis raštas skolininko V. K. atžvilgiu dėl BUAB „Sanebas“ dokumentų ir turto bankroto administratoriui neperdavimo (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Nustatyta, kad 2011-07-18 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdyba raštu Nr. 25-3/21-1723 įpareigojo atsakovą V. K. pateikti FNNT pareigūnams UAB „Sanebas“ buhalterinius dokumentus (kasos knygą, kasos dokumentus, banko dokumentus, pirkimo, pardavimo sąskaitas – faktūras, sutartis, suvestinius registrus, didžiąją knygą) už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2011-06-01 (1 t.; b. l. 141). 2011-08-29 bylų (dokumentų) perdavimo aktas patvirtina, kad minėti UAB „Sanebas“ buhalteriniai dokumentai buvo perduoti FNNT Klaipėdos apygardos valdybai. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2016 m. gegužės 27 d. dokumentų perdavimo - priėmimo aktu atsakovas bankroto administratorei perdavė įmonės registravimo pažymėjimą, firmos vardo liudijimą, įmonės įstatus, FNTT prie LR VRM įpareigojimą, raštą, reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolą, UAB “Sanebas” antspaudą (1 t., b. l. 18). Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad įmonės buhalteriniai dokumentai už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2011-06-01 nebuvo atsakovo žinioje ir tai buvo žinoma administratorei iš 2016 m. gegužės 27 d. dokumentų perdavimo - priėmimo akto. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas administratorei perdavė įmonės buhalterinius dokumentus už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki nutarties iškelti UAB „Sanebas“ bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Teismo vertinimu, administratorės teiginiai, jog atsakovas ir priverstinio vykdymo procese administratorei neperdavė įmonės turto, nėra pagrįsti. Nustatyta, kad 2012 metų balanse apskaitytas nekilnojamasis turtas – butas, esantis adresu Duomenys neskelbtini, įkeistas kredito unijai „Mėmelio taupomoji kasa“, 2015-04-10 buvo parduotas iš varžytynių, todėl darytina išvada, jog bankroto iškėlimo metu įmonė neturėjo perduotino turto.
  5. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybės teismas sprendžia, kad atsakovas V. K., žinodamas apie savo, kaip įmonės vadovo, pareigą perduoti bankroto administratorei įmonės dokumentus už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2016-04-01, įsiteisėjus nutarčiai iškelti bankroto bylą, ir net išdavus vykdomąjį raštą, šios savo pareigos nevykdė, taip pat nuo 2013 metų neteikė jokių finansinės atskaitomybės dokumentų, todėl toks atsakovo V. K. neveikimas pripažintinas neteisėtu (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Tačiau teismas, konstatuodamas neteisėtus V. K. veiksmus, mano, jog nėra pagrindo pripažinti, jog šie atsakovo neteisėti veiksmai, neperduodant bankroto administratorei įmonės dokumentų, padarė žalą kreditorių finansiniams interesams bei pačiai bendrovei.
  6. Nustačius atsakovo V. K. neteisėtus veiksmus dėl dokumentų administratorei neperdavimo, tačiau konstatavus, kad šie veiksmai nelėmė žalos (nuostolių) atsiradimo, nėra pagrindo svarstyti klausimo dėl atsakovo kaltės.

6Dėl V. K. atsakomybės nevykdžius ĮBĮ 8 str. 4 dalies reikalavimo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo

  1. Įmonių bankroto įstatymo (toliau ir ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte (t. y. įmonė viešai paskelbė, kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų), įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės administracijos vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių interesus (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek ir naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalimi įtvirtinta imperatyvi teisės norma, pagal kurią įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi įmonės administracijos vadovo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, kai tokiam kreipimuisi egzistuoja įstatyme įtvirtinti pagrindai, pažeidimas yra neteisėtas veiksmas.
  2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Įmonės vadovas (vienasmenis ar kolegialus) privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ir kt. Taigi įmonė ir jos valdymo organai (kolegialūs ir (ar) vienasmeniai) privalo laikytis įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų, nepriešpastatyti įmonės interesų visuomenės interesams. Dėl šios priežasties įmonės vadovo (vienasmenio ar kolegialaus) civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia priešingai įmonės interesams, tiek ir tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustačius tam tikras trečiųjų asmenų teisių apsaugos garantijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Taigi įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę lemia tiek jam imperatyviai teisės aktuose nustatytų pareigų pažeidimas (tokia yra pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonei tapus nemokiai), tiek fiduciarinių pareigų įmonės atžvilgiu pažeidimas. Atsižvelgiant į subjektą, kuriam padaryta žala, ši civilinė atsakomybė galima tiek prieš pačią įmonę, tiek ir prieš jos kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011). Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas.
  3. Teismas nesutinka su administratorės teigimu, jog UAB „Sanebas“ buvo nemoki nuo pat jos įregistravimo momento, tai yra nuo 2008 metų. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog buto, esančio adresu Duomenys neskelbtini, įsigijimo 2008 m. metu UAB „Sanebas“ kreditinių įsipareigojimų įvykdymo terminas buvo pradelstas. Iš UAB „Sanebas“ balanso nustatyta, kad už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31 įmonė turėjo turto už 1 260 356 Lt, mokėtos sumos ir įsipareigojimai – 1 268 372 Lt, tačiau per vienerius metus mokėtinos sumos - tik 58 372 Lt. Iš įmonės balanso už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31 nustatyta, kad įmonė turėjo turto už 1 256 389 Lt, mokėtinos sumos per vienerius metus – 31 202 Lt. Iš balanso už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31 nustatyta, kad įmonė turėjo turto už 1 312 988 Lt, mokėtinos sumos per vienerius metus – 269 791 Lt. Iš balanso už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31 nustatyta, kad įmonė turto turėjo už 884 302 Lt, mokėtinos sumos per vienerius metus – 160 778 Lt. Iš balanso už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 nustatyta, kad įmonė turėjo turto už 767 628 Lt, mokėtinos sumos per vienerius metus – 166 363 Lt. Pažymėtina, kad siekiant nustatyti, kada įmonė tapo faktiškai nemoki, svarbu įvertinti ne tik įmonės balansus, tačiau ir kitas svarbias aplinkybes.
  4. Nustatyta, kad 2008-04-04 UAB „Sanebas“ ir UAB „Ekosala“ sudarė pagrindinę buto pirkimo - pardavimo sutartį, kurios pagrindu UAB „Sanebas iš statytojo UAB „Ekosala“ už 1 020 799,50 Lt (295 643,97 Eur), įskaitant PVM, įsigijo116 m2 ploto butą (unikalus Nr. Duomenys neskelbtini), esantį adresu Duomenys neskelbtini.
  5. Teismo vertinimu, išanalizavus byloje esančius duomenis, administratorės teiginys, jog šis turtas buvo naudotas asmeninėms atsakovo reikmėms, o tai pažeidžia kreditorių interesus, nepagrįstas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2014-04-29 raštu į atsakovo V. K. prašymą nurodė, jog išvada, kad butas galimai naudojamas privačių poreikių tenkinimui, padaryta todėl, kad nebuvo pateikti dokumentai, įrodantys, jog butas naudojamas įmonės veikloje ir už tai gaunamos pajamos. Pažymėtina, kad byloje esančios 2008-06-05 ir 2008-06-05 paslaugų teikimo sutartys, sudarytos su nekilnojamojo turto agentų veikla užsiimančiomis UAB „Avitera“ ir UAB „NT Market“, patvirtina atsakovo siekį minėtą butą parduoti. Tai, kad UAB „Sanebas“ veikla susijusi su nekilnojamojo turto prekyba, patvirtina ir bendrovės įstatų 2.1 p. (2 t., b. l. 151), ir 2013-12-02 Aiškinamasis raštas prie 2012 metinės finansinės atskaitomybės (1 t., b. l. 99). Atsakovo planai kuo pelningiau parduoti butą (2008-06-05 sutartyje dėl atstovavimo parduodant butą 4 punkte numatyta, jog klientas sutinka parduoti butą už 1 400 000 Lt), nebuvo įgyvendinti, kadangi statytojui - bankrutuojančiai UAB „Ekosala“ iniciavus civilinį ginčą dėl UAB „Sanebas“ vykdomos galimai savavališkos statybos padarinių pašalinimo, Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008-07-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-10500-637/2008 BUAB „Ekosala“ reikalavimų užtikrinimui areštavo UAB „Sanebas“ priklausantį butą (1 t., b. l. 130). Laikinosios apsaugos priemonės galiojo iki 2009-09-16, kuomet Klaipėdos miesto apylinkės teisme pradėta nagrinėti civilinė byla buvo nutraukta patvirtinus tarp šalių sudarytą taikos sutartį. Nustatyta, kad 2008-12-30 įsakymu atsakovas V. K. nusprendė pakeisti minėto buto paskirtį, t. y. iš turto, skirto perparduoti, butą buvo nuspręsta pertvarkyti į ilgalaikį bendrovės turtą, naudojamą įmonės veikloje, ir leisti butą išnuomoti su visais jame esančiais įrengimais. Iš V. K. paaiškinimų matyti, kad jo planai užtikrinti bent minimalias įmonės pajamas liko neįgyvendinti.
  6. Atsakovo aktyvius bandymus atgaivinti įmonės veiklą ir siekį atsiskaityti su kreditoriais įrodo aplinkybė, jog 2010-05-31 atsakovo vadovaujama bendrovė ir Kredito unija „Memelio taupomoji kasa“ sudarė paskolos sutartį Nr. 10-00024 EUR, kurios pagrindu bendrovei buvo suteikta 75 300,00 Eur (260 000,00 Lt) paskola. Prievolių pagal paskolos sutartį užtikrinimui 2010-06-01 hipotekos lakštu kreditorei buvo įkeistas minėtas bendrovei priklausantis butas. 2011-07-13 UAB „Sanebas“ sudarė tarpininkavimo paslaugų sutartį su UAB „Aidila“, kuri ėmė teikti pirkėjų paieškos paslaugas (1 t., b. l. 139). 2011-09-03 sudaryta atstovavimo paslaugų teikimo sutartimi UAB „DNB Nord būstas“ taip pat įsipareigojo teikti buto pirkėjų paieškos ir buto pardavimo paslaugas (1 t., b. l. 140).
  7. 2011 m. liepos mėnesį FNTT prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdyboje atsakovo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-02041-11 pagal požymius nusikaltimų, numatytų LR BK 1891 str. 1 d., 182 str. 2 d. ir 223 str. 1 d. Siekiant užtikrinti turto konfiskavimą bei galimą civilinį ieškinį dviem 2011-09-29 Klaipėdos apygardos prokuratūros nutarimais buvo nutarta laikinai (6 mėn. laikotarpiui) apriboti UAB „Sanebas“ nuosavybės teises į bendrovei priklausantį butą, taip pat bendrovės akcininkų G. K. ir N. K. nuosavybės teises į bendrovės akcijas, visiškai uždraudžiant disponuoti jomis (1 t., b. l. 145-146). Iš bylos duomenų nustatyta, kad nepaisant aktyvių atsakovo pastangų ir prašymų panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones gausos, nuosavybės teisių apribojimo terminas pasibaigė tik 2015-01-15. Teismas sutinka su atsakovo teiginiais, jog V. K. ėmėsi maksimalių pastangų siekdamas panaikinti buto areštą, tačiau atkreipia dėmesį, jog tai neeliminavo jo, kaip įmonės vadovo, pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Sanebas“.
  8. Nustatyta, kad susitarimu Nr. 11/06/07-1 Dėl paskolos sutarties pakeitimo, kuriuo buvo padidinta 2010-05-31 paskolos sutartimi Nr. 10-00024 EUR paskolinta 75 300 Eur suma iki 81 500 Eur, numatytas paskolos grąžinimo laikas baigėsi 2011-11-30 (2 t., b. l. 10). Kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“ 2012-03-01 pranešimu informavo UAB „Sanebas“ ir atsakovą V. K. apie vienašalį 2010-05-31 paskolos sutarties Nr. 10-00024 EUR nutraukimą (2 t., b. l. 26). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 19 d. sprendimu atmetė UAB „Sanebas“ ieškinį atsakovei kredito unijai „Mėmelio taupomoji kasa“ dėl pripažinimo vienašališkos paskolos sutarties nutraukimo neteisėtu. Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. vasario 7 d. nutartimi minėtą Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą.
  9. Teismo vertinimu, taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog iš registrų tvarkytojui pateiktų balansų matyti, jog įmonė veiklos nevykdė nuo 2011 metų, tai yra negavo jokių pajamų. Todėl atsakovas V. K., įvertinęs įmonės balanso už 2012 metus duomenis, žinodamas aplinkybes dėl areštuoto įmonei priklausančio buto, matydamas augančias nepriemokas VMI, bei Klaipėdos apygardos teismui 2013-02-07 palikus Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. sprendimą, kuriuo UAB „Sanebas“ ieškinys atsakovei kredito unijai „Mėmelio taupomoji kasa“ dėl pripažinimo vienašališkos paskolos sutarties nutraukimo neteisėtu, buvo atmestas, nepakeistą, turėjo pripažinti, jog įmonė nebegali ir nebegalės įvykdyti įsipareigojimų kreditoriams, todėl privalėjo priimti sprendimą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Sanebas“.
  10. ĮBĮ 8 straipsnio 4 nustatyta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad: priežastys, dėl kurių įmonė tapo nemoki, nėra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl civilinės atsakomybės už pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimą; nepriklausomai nuo įmonės nemokumo priežasčių, kurios gali būti tiek objektyvios, tiek subjektyvios, įstatyme įtvirtinta įmonės administracijos vadovo pareiga inicijuoti bankroto bylą išlieka, o šios pareigos pažeidimas gali lemti ją pažeidusio asmens civilinę atsakomybę; nėra teisiškai reikšmingos ir galimos įmonės administracijos vadovo pastangos siekti, kad pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateiktų kiti asmenys (kreditoriai); pareiga inicijuoti bankroto bylą, esant įstatyme įtvirtintiems pagrindams, tenka įmonės administracijos vadovui, ĮBĮ apibrėžiama šios pareigos įgyvendinimo tvarka, todėl teisės aktuose nereglamentuoti įmonės administracijos vadovo veiksmai neeliminuoja nei pareigos inicijuoti bankroto bylą, nei civilinės atsakomybės už šios pareigos nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. N. G., bylos Nr. 3K-3-130/2011).
  11. Konstatuotina, kad ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje nustatytas specialusis įmonės vadovo civilinės atsakomybės pagrindas, skirtas apsaugoti kreditorių interesus, kai įmonė yra faktiškai nemoki, o akcininkų bei kreditorių interesai iš esmės išsiskiria. Nuo įmonės faktiško nemokumo momento jos vadovas turi pareigą prioritetiškai ginti kreditorių interesus, kad, įmonei esant nemokiai, būtų maksimaliai apsaugotos kreditorių teisės gauti maksimalų reikalavimų patenkinimą. Ši pareiga skiriasi nuo bendrosios pareigos veikti įmonės interesais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB Panevėžio spaustuvė v. R. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-19/2012; 2014 m. gegužės 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Taurus–Ekspres“ v. K. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-283/2014; kt.).

7Dėl žalos dydžio

  1. Kasacinio teismo išaiškinta, kad atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi. Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. N. G., bylos Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Panevėžio spaustuvė“ v. R. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-19/2012). Svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimą, būtina nustatyti bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Rita“ v. R. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-321/2014).
  2. Teismas aukščiau aptartais motyvais nustatė, kad atsakovui pareiga kreiptis dėl UAB „Sanebas“ bankroto bylos iškėlimo atsirado 2013 m. vasario mėn., todėl atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimą dėl žalos dydžio nustatymo, kai vadovas pavėluoja kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, nesutiktina su administratorės argumentais, jog įmonei padaryta žala lygi visų patvirtintų kreditorių reikalavimų sumai. Nagrinėjamu atveju žalos dydžiui nustatyti turi būti vertinamas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, t. y. kiek kreditinių reikalavimų (skolų) turėjo ieškovė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiradimo momentu, kada buvo tas momentas ir kiek šie kreditiniai reikalavimai (skolos) padidėjo iki kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo, nepaisant to, kokia įsipareigojimų dalis buvo (ne)pradelsta pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiradimo momentu.
  3. Iš teismų sistemos LITEKO duomenų bei byloje esančių procesinių dokumentų nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. eB2-410-613/2017 2016 m. gegužės 24 d. nutartimi patvirtino kreditorių sąrašą ir jų reikalavimus, kurių bendra suma sudaro 51 329,82 Eur.
  4. Byloje konstatavus, kad atsakovui po 2013 m. vasario 7 d. atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tuo metu esančių įsipareigojimų kreditoriams suma nustatytina pagal bylos duomenis. Iš balanso už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 matyti, kad įmonės mokėtini įsipareigojimai sudarė 166 363 Lt (48 182,06 Eur). Teismas, įvertinęs pirmiau paminėtas teismų praktikos taisykles dėl žalos dydžio nustatymo, sprendžia, kad atsakovo neteisėtais veiksmais įmonei bei jos kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kuris skaičiuotinas kaip skirtumas tarp bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos (51 329,82 Eur) bei 2012 m. gruodžio 31 d. buvusių įsipareigojimų (166 363 Lt (48 182,06 Eur)), o tai sudaro 3 147,76 Eur.
  5. Konstatuotina, kad yra tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos priežastinis ryšys. Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių jo kaltę dėl žalos kreditoriams atsiradimo, todėl kaltės prezumpcija byloje nenuginčyta. Nustačius visas atsakovo atsakomybės sąlygas, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiama 3 147,76 Eur žalos atlyginimo (CK 6.246 – 6.249 str., ĮBĮ 8 str. 4 dalis).

8Dėl procesinių palūkanų

  1. Iš atsakovo V. K. priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojant nuo priteistos sumos (3 147,76 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. liepos 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

9Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu patenkinama ieškinio dalis, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Šalys nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nenagrinėtinas.
  2. Ieškovė, paduodama ieškinį, buvo atleista nuo žyminio mokesčio, todėl ieškinį patenkinus iš dalies (3 147,76 Eur) iš atsakovo valstybei, remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 96 straipsnio 1 dalimi, priteistinas žyminis mokestis, nuo patenkintos reikalavimo dalies, t. y. 94 Eur.

10Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 3 straipsnio 1 dalimi, 93 straipsniu, 259, 263 straipsniais, 269 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsniu, teismas

Nutarė

11ieškinį tenkinti iš dalies.

12Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Sanebas“, kodas 141885730, atstovaujamai bankroto administratorės UAB „Tamtamas“, iš atsakovo V. K., a. k. ( - ) 3 147,76 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos (3 147,76 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. liepos 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

13Priteisti iš atsakovo V. K., a. k. ( - ) 94 Eur išlaidų valstybei, sumokant šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

14Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

15Sprendimui įsiteisėjus panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos apygardos teismo 2016-07-13 nutartimi.

16Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai