Byla 2-1875-603/2017
Dėl sprendimo panaikinimo bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, sekretoriaujant Margaritai Armalienei, dalyvaujant ieškovei I. N., jos atstovei advokatei Eglei Grucytei, atsakovo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atstovei A. M., atsakovo VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centras atstovei advokatei Inesai Arbočienei, žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės I. N. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai ir VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centras, tretieji asmenys ,,If P&C Insurance AS“ AS, Lietuvoje vykdanti veiklą per ,,If P&C Insurance AS“ filialą, J. J. ir J. G., dėl sprendimo panaikinimo bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

Nustatė

2ieškovė I. N. ieškiniu atsakovams Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai ir VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centras prašo teismo panaikinti 2016-01-21 Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimą Nr. 56-9, iš atsakovo VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro neturtinės žalos atlyginimui priteisti 10 000 Eur ir turtinės žalos atlyginimui priteisti 1643 Eur.

3Ieškovė procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu bei atstovė nurodė, kad 2016-01-21 pacientų sveikatai žalos nustatymo komisija priėmė sprendimą Nr. 56-9 dėl I. N. pareiškimo, kuriuo atmetė prašymą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovė nesutinka su sprendimu, todėl prašo jį panaikinti. Teigia, kad priimant skundžiamą sprendimą nebuvo vertinta ikiteisminiame tyrime surinkta medžiaga. Komisija neišreikalavo ir netyrė garso įrašo su bendruoju pagalbos telefonu, kuriame aiškiai girdėti, kad trečiojo asmens darbuotojų nurodytos aplinkybės apie D. N. biologinę mirtį yra melagingos, ir garso įraše aiškiai girdėti, kad gaivinimo metu sūnus pradėjo vemti, išėjo suvalgyto maisto guzas, per nosį išėjo sekretas. Visą gaivinimo laikotarpį sūnus buvo šiltas, nepraradęs savo spalvos, jokių lavondėmių ant kūno nebuvo. Tai yra užfiksuota garso įraše. Komisijos posėdžio metu nebuvo apklausti liudytojai, dalyvavę gaivinant sūnų ir akivaizdžiai matę neteisėtus greitosios medicinos pagalbos darbuotojų veiksmus, net neprieinant prie sūnaus, neteikiant jam visiškai jokios pagalbos. Tuo tarpu tiek ieškovė, tiek kiti dalyvavę įvykyje asmenys akivaizdžiai patvirtina aplinkybes, kad 2015-06-15 apie 17.30 val. rado sūnų D. pasikorusį lauko virtuvėje. Tuoj pat ieškovė nupjovė virvę, juosiančią sūnaus kaklą, pradėjo jį gaivinti, pasitelkdama namuose buvusią dukrą bei jos draugą. Tuo pačiu skambino bendruoju pagalbos telefonu 112, kuris ieškovę sujungė su atsakovu Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centru. Darbuotojai konsultavo dėl pirmosios pagalbos teikimo. Garso įraše akivaizdžiai girdėti, kad gaivinimo metu sūnus pradėjo vemti, išėjo suvalgyto maisto guzas, per nosį išėjo sekretas. Visą gaivinimo laikotarpį sūnus buvo šiltas, nepraradęs savo spalvos, jokių lavondėmių ant kūno nebuvo. Tai taip pat yra užfiksuota garso įraše. Tad akivaizdu, kad trečiųjų asmenų nurodytos aplinkybės apie sūnaus biologinę mirtį yra melagingos, o komisijos metu neapklausti liudytojai, kurie dalyvavo gaivinant sūnų ir matė akivaizdžiai neteisėtus greitosios pagalbos darbuotojų veiksmus.

4Greitosios medicinos pagalbos brigada atvyko po 25 minučių nuo iškvietimo. Labai buvo keista, kad pagal iškvietimą atvyko netgi dvi greitosios medicinos pagalbos brigados. Šiuo konkrečiu atveju akivaizdu, kad nesilaikant 2013-05-16 LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymo dėl nukentėjusiųjų skaičiui ir pirmiausia būtų teikiama tiems, kuriems jos labiausiai reikia. Taip pat teigia, kad šiuo nagrinėjamu atveju greitosios medicinos pagalbos brigados atvykimas po 25 minučių nuo iškvietimo tikrai nėra traktuotinas kaip medicinos pagalbos suteikimas nedelsiant. Pažymi, kad įvykis įvyko kaime, tačiau lengvuoju automobiliu važiuojant negreitai Kėdainių miestas nuo ieškovės gyvenamosios vietos yra pasiekiamas per 20 – 25 minutes, tad greitosios pagalbos brigados atvykimas per 25 minutes yra nepateisinamas šiuo atveju, esant skubiam ir neatidėliotinam atvejui.

5Trečia, atvykus net dviems greitosios medicinos pagalbos brigadoms jokie pradinio gyvybės palaikymo veiksmai nebuvo atliekami. Tai yra skubios medicinos paslaugų slaugos specialistė J. J. ir skubios medicinos pagalbos slaugos specialistė J. G. atvykusios į ieškovės namus net nepriėjo prie gulinčio sūnaus D., paciento būklė buvo vertinama medicinos paslaugų slaugos specialisčių žvilgsniais, net neprisilietus prie sūnaus kūno, neaišku kokiu būdu buvo nustatyta, kad pulsas buvo neapčiuopiamas, kvėpavimo indikatoriai, nebuvo bandoma atverti kvėpavimo takų, tad nebuvo imtasi jokių pradinio gyvybės palaikymo veiksmų. Atvykusios medicinos paslaugų slaugos specialistė J. G. tik keletą minučių pažiūrėjo į D. N. kūną iš viršaus, o visą kitą laiką buvo lauke šalia transporto priemonių, nors realiai sūnaus gaivinimo darbai vis dar buvo tęsiami. Pažymi ir tai, kad kartu su skubios medicinos pagalbos slaugos specialistėmis atvykę vairuotojai – sanitarai A. P. ir V. D. siūlė specialistėms gaivinti D. N., atnešti gaivinimui skirtą techniką, tačiau jos kategoriškai atsisakė atlikti bet kokius gaivinimo darbus. Teigia, kad atvykusios darbuotojos nebandė stabilizuoti ir palaikyti sutrikusių organizmo gyvybinių funkcijų, nereanimavo, neatliko jokių kvėpavimo funkcijas atstatančių veiksmų, neatliko širdies darbą skatinančių veiksmų. Tad akivaizdu, kad VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro darbuotojos tinkamai neatliko joms pavestų pareigų, ko pasekoje sūnus D. N. mirė, nepaisant visą pusvalandį atlikto gaivinimo. Ko pasekoje ieškovė patyrė tiek turtinę, tiek neturtinę žalą.

6VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centre šis įvykis nebuvo netgi tirtas, o tik aptartas susirinkime. Taigi akivaizdu, kad atsakovo darbuotojos būdamos atsakingos už tinkamą savo pareigų atlikimą, suvokdamos savo atsakomybę netinkamai atliko savo pareigas, lengvabūdiškai tikėdamosis, jog dėl tokių jų veiksmų žalos padaryta nebus. Tai yra atsakovo darbuotojos netinkamai atlikdamos LR įstatymais bei atsakovo lokaliniais teisės aktais nustatytas pareigas nulėmė pavojingas pasekmes bei didelę žalą ieškovei. Šiuo nagrinėjamu atveju dėl neteisėtų skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialisčių J. J. ir J. G. veiksmų, tai yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 229 str., dėl jų neteisėtų veiksmų kilo ieškovei žala, sudaranti 1643 Eur, t. y. 1000 Eur buvo išleista sūnaus D. N. laidotuvėms, bei 643 Eur kainavo paminklas. Dėl minėtų veiksmų ieškovė patyrė ir neturtinę žalą – ji neteko savo sveiko vaiko, po jo mirties patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, stresą. Nusikalstama atsakovo darbuotojų veika sukėlė ilgalaikius psichologinius padarinius - ieškovė patyrė didelį šoką, dėl pačio įvykio iki šiol sukrėsta. Įvykio pasekmės negrįžtamai pažeidė ieškovės dvasinę pusiausvyrą, patirti išgyvenimai bei patirtas dvasinis ir fizinis skausmas neigiamai paveikė sveikatą. Nepatogumai, dvasiniai išgyvenimai, psichologinis sukrėtimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, tai patirta neturtinė žala, kurią vertina 10 000 Eur.

7Atsakovas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija procesiniuose dokumentuose ir atstovė teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 str. 8 dalyje yra nustatyta, kad pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą, ir (ar) sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdami su pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys, - per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą, turi teisę CPK nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės. Teigia, kad tarp ieškovės ir komisijos ginčo nėra. Ginčą ikiteismine tvarka išnagrinėjusi komisija nėra suinteresuota šios bylos baigtimi.

8Nurodo, kad komisija visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo ieškovės pareiškimą bei priėmė pagrįstą sprendimą ir teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą. Mano, kad ieškovė neįrodė, kad sveikatos priežiūros paslaugos jai buvo suteiktos nekokybiškai ir tai būtų sąlygoję paciento mirtį.

9Atsakovas VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centras procesiniuose dokumentuose ir atstovė teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovė pareiškime pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai nurodė, kad apie 17.15 val. rado savo sūnų D. N. pasikorusį, pati nupjovė virvę ir su artimųjų pagalba pradėjo gaivinti. Patikslintame ieškinyje jau teigiama, jog ieškovė savo sūnų rado 17.30 val. Remiantis komisijos pateiktos Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės duomenimis, kvietimas pas D. N. buvo gautas 2015-06-15 17.44 val. Kvietimą bendruoju pagalbos telefonu 112 priėmė VšĮ Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties dispečeris Nr. 15124. GMPS dispečeris nedelsiant perdavė kvietimą VšĮ Kėdainių PSPC Greitosios medicinos pagalbos (GMP) brigadai Nr. 1803, kurią sudarė skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialistė J. J. ir vairuotojas – sanitaras A. P.. 17.46 val. kvietimas užfiksuotas minėtoje kortelėje. GMP brigada Nr. 1803 į kvietimą išvyko 17.46 val. Pagal telefonu iš dispečerinės perduotą informaciją, jog reikia gaivinti žmogų, papildomai 17.46 val. kvietimas perduotas ir brigadai Nr. 1801, kurią sudarė skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialistė J. G. ir vairuotojas – sanitaras V. D.. GMP brigada Nr. 1801 į kvietimą išvyko 17.49 val. Į kvietimą abi GMP brigados atvyko 18.07 val. taigi, nuo iškvietimo užfiksavimo momento iki greitosios pagalbos personalo atvykimo praėjo mažiau nei 25 min. Minėtos darbuotojos nedelsiant įvertino paciento būklę: skubiosios pagalbos specialistė J. G., įvertinusi, kad pacientas nekvėpuoja, pradėjo gaivinimą pagal vaiko gaivinimo standartą ABCD principu, bandydama atverti kvėpavimo takus išstumaint apatinį žandikaulį į priekį, tačiau tai padaryti nepavyko dėl kramtomųjų ir veido raumenų sustingimo. Tuo metu skubiosios pagalbos specialistė J. J. vertino kraujotaką, čiuopdama a. carotis pulsą – pulso nebuvo, įvertino vyzdžius – vyzdžiai platūs, į šviesą nereaguoja, dešinėje rankoje pastebėjo lavondėmes. Lavondėmės ant dešinės rankos pastebėjo ir skubiosios pagalbos specialistė J. G.. Tęsiant paciento būklės vertinimą, abi specialistės konstatavo, jog carotis pulsas nečiuopiamas, vyzdžiai platūs, kakle stranguliacinė vaga, lavoninis rankų sustingimas, lavondėmės ant rankų. Įvertinus kad yra neabejotinos mirties požymiai: nėra kvėpavimo ir kraujotakos, yra lavoninis sustingimas ir lavondėmės – skubiosios pagalbos specialistės konstatavo paciento biologinę mirtį ir dėl objektyvių priežasčių (neesant galimybės atverti kvėpavimo takus) gaivinimo netaikė. Teigia, kad atsakovo darbuotojos pasikorusio D. N. gyvybės išgelbėti neturėjo jokių objektyvių galimybių.

10Trečiasis asmuo ,,If P&C Insurance AS“ AS, Lietuvoje vykdanti veiklą per ,,If P&C Insurance AS“ filialą, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nesutinka su ieškiniu ir palaiko atsakovo – draudėjo VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centras atsiliepime išdėstytas aplinkybes.

11Ieškinys atmestinas.

12Lietuvos teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.283, 284 str.). Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 str.). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą. Atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos jos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 str.). Asmuo (ieškovas), pareiškęs sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247,6.249 str.). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, taigi tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, ieškovas turi įrodyti ir žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.248 str. 1 d.).

13Kasacinio teismo praktika, sprendžiant sveikatos priežiūros įstaigos civilinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų nustatymo kriterijus, yra išplėtota ir nuosekli. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad gydytojų civilinė atsakomybė už netinkamą gydymą yra profesinė atsakomybė, tai yra specialisto atsakomybė už netinkamą profesinių pareigų vykdymą, ji yra specifinė neteisėtų veiksmų ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygų, aspektais. Gydytojo profesinės atsakomybės pobūdis yra nulemtas sveikatos priežiūros, kaip visuomenės veiklos srities, reikšmingumo ir su tuo susijusios būtinybės garantuoti tinkamą sveikatos priežiūros paslaugų teikimą visuomenei. Gydytojas, kaip profesionalas, turi specialiųjų žinių, t. y. žmogui gyvybiškai svarbiais klausimais žino ir gali daugiau negu kiti, be to, jis turi pripažintą teisę specialiąsias žinias taikyti ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus; specialisto turima kvalifikacija sukuria teikiamų paslaugų kokybės prezumpciją, žmogus, pasikliovęs specialistu, turi jaustis saugus, todėl atitinkamos profesijos asmeniui yra taikomi griežtesni atidumo, atsargumo bei rūpestingumo reikalavimai. Tai yra esminis profesionalo atsakomybės bruožas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikos, bylos Nr. 3K-3-408/2009).

14Pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą ligoniui. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. A. v. Vilniaus universiteto Onkologijos institutas, bylos Nr. 3K-3-438/2003; 2005 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. D. ir A. D. v. VšĮKauno 2-oji klinikinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-222/2005). Pacientą ir gydytoją (sveikatos priežiūros įstaigą) sieja prievolė, kurios turinį sudaro gydytojo pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas. Sprendžiant dėl gydytojų kaltės, turi būti remiamasi ne tik teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimą, bet ir gydytojų profesinės etikos nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. M. S. v. Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninė, bylos Nr. 3K-3-1140/2001; 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. Vilniaus universiteto Santariškių klinikos, bylos Nr. 3K-3-556/2005; 2010 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. P. ir kt. v. VšĮ Marijampolės ligoninė ir kt., bylos Nr. 3K-3-77/2010; kt.). Kasacinis teismas yra akcentavęs, kad gydytojo veiksmų standartas apima ne tik medicinos ir kitų mokslų žinias, taikytinas medicinos praktikoje, profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisykles, bet ir gydytojo veiksmų vertinimą protingumo, sąžiningumo kriterijais, konkrečiomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje viešoji įstaiga Kauno medicinos universiteto klinikos v. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, bylos Nr. 3K-3-236/2010). Ar asmuo konkrečioje situacijoje buvo sąžiningas ir turi būti laikomas nekaltu, vertinama pagal tai, ar jis viską padarė, ko iš jo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. ir V. K. v. viešoji įstaiga Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centras, Sveikatos apsaugos ministerija, bylos Nr. 3K-3-511/2004).

15Nurodyta kasacinio teismo praktika leidžia daryti išvadą, kad, sprendžiant dėl gydytojo veiksmų neteisėtumo, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, turi būti vertinama, ar konkrečiomis aplinkybėmis gydytojas teikė medicinos pagalbą, dėdamas maksimalias pastangas. Kartu kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta ir tai, kad maksimalių pastangų principas vertinant gydytojo veiksmų atitiktį protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartui, nereiškia, jog gydytojas turi atlikti visus įmanomus tyrimus ir taikyti visus įmanomus gydymo metodus, tai reiškia, kad turi būti įvertinta, ar jis veikė kaip sąžiningas, atidus, atsargus, rūpestingas, kvalifikuotas savo srities specialistas, vadovaudamasis medicinos ir kitų mokslų žiniomis, gydytojų profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisyklėmis, teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimą, nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. VĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-59/2011).

16Taigi, kasacinio teismo praktika yra nuosekliai formuojama ta linkme, kad, vertinant gydytojo veiksmus ir sprendžiant jo kaltės klausimą, turi būti taikomas gydytojo veiksmų standartas, t. y. jo veiksmai vertinami ne pagal protingo ir atidaus žmogaus, bet pagal protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartą. Tokių standartų taikymą lemia ir tai, kad nuo gydytojo veiksmų kokybės priklauso kito asmens sveikata, o itin dažnai ir gyvybė. Reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad jau pati gydytojo profesija nulemia tai, kad yra padidėjusi rizika padaryti žalą. Vertinant, ar gydytojo veiksmas buvo teisėtas ar neteisėtas, vadovaujantis pirmiau pateiktais standartais, reikia vertinti kiekvieną konkretų, individualų atvejį, nes tas pats veiksmas arba pasiektas rezultatas vienu atveju gali būti vertinamas kaip teisėtas ir padedantis išgelbėti paciento gyvybę, o kitu atveju toks pats veiksmas arba rezultatas gali būti įvertintas kaip prieštaraujantis teisei ir kenkiantis pacientui, sukeliantis jam žalą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2013).

17Konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialių žinių, todėl tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje R. P., R. I. v. VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė ir kt., bylos Nr. 3K-3-59/2011; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė VĮ Kauno klinikos, bylos Nr. 3K-3-170/2011; kt.).

18Kaip teisingai nurodo atsakovo VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centras atsiliepime į ieškinį, šioje nagrinėjamoje byloje yra keliamas ne gydytojų, o dėl slaugytojų veiksmais (neveikimu) galimai padarytos žalos. Nors esminiai aptarti ir toliau aptariami kriterijai yra skirti gydytojams – profesionalams, bendrąją prasme jie taikytini ir slaugytojoms, atsižvelgiant ir įvertinant slaugytojų kompetencijos bei profesinės veiklos reikalavimų specifiką. Tai, kad tokio pobūdžio byloje reikia įvertinti individualiai bylos specifiką, pažymėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-04-30 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2010.

19Byloje esanti medžiaga patvirtina, jog ieškovė pareiškime Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai nurodė, jog 2015-06-15 apie 17.15 val. rado pasikorusį savo sūnų D. N. (ieškinyje nurodyta, kad savo sūnų rado 17.30 val.), ji pati nupjovė virvę bei su artimųjų pagalba pradėjo jį gaivinti. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje (Forma 110/a) esantys duomenys patvirtina, kad kvietimas dėl medicininės pagalbos pas D. N. buvo gautas 2015-06-15 17.44 val. Ieškovės teigimu, greitosios medicinos pagalbos brigada atvyko po 25 minučių nuo iškvietimo ir tai nėra laikytina kaip medicinos pagalbos suteikimas nedelsiant, taip pat teigia, kad įvykis įvyko kaime, tačiau lengvuoju automobiliu važiuojant negreitai Kėdainių miestas nuo ieškovės gyvenamosios vietos yra pasiekiamas per 20 – 25 minutes, tai greitosios medicinos pagalbos brigados atvykimas per 25 minutes yra nepateisinamas esant skubiam ir neatidėliotinam atvejui.

20Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007-11-06 įsakymu Nr. V-895 patvirtintų Greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo reikalavimų 23 punkte nustatyta, kad svarbiausias rodiklis vertinant greitosios medicinos pagalbos veiklą, yra operatyvumas (laikas nuo iškvietimo užregistravimo iki pirmosios medicinos pagalbos teikimo pradžios greitosios medicinos pagalbos darbuotojams atvykus pas pacientą). Taip pat nustatyta, jog siekiama, kad laikas nuo iškvietimo užregistravimo iki pirmosios medicinos pagalbos teikimo gyvybei grėsmingais atvejais pradžios mieste būtų iki 10 – 15 min., kaime iki 20 – 25 min., kitais atvejais – mieste iki 30 min., kaime iki 45 min. Kaip minėta, kvietimas dėl medicininės pagalbos pas D. N. buvo gautas 2015-06-15 17.44 val. ir kvietimą bendruoju pagalbos telefonu 112 priėmė VšĮ Kauno miesto Greitosios medicinos pagalbos stoties dispečeris Nr. 15124, kuris kvietimą perdavė VšĮ Kėdainių PSPC Greitosios medicinos pagalbos (GMP) brigadai Nr. 1803, sudarytai iš skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialistės – trečiojo asmens J. J. ir vairuotojo – sanitaro A. P.. Minėtoje kortelėje kvietimo laikas yra užfiksuotas 17.46 val. Greitosios medicinos brigada Nr. 1803 į kvietimą išvyko 17.46 val. Taip pat papildomai 17.46 val. kvietimas buvo perduotas ir brigadai Nr. 1801, kurią sudarė skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialistė – trečiasis asmuo J. G. ir vairuotojas – sanitaras V. D., ir ši brigada į kvietimą išvyko 17.49 val. Į kvietimo vietą abi Greitosios medicinos brigados atvyko 18.07 val. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, būtent į kvietimo priėmimo laiką – 17.44 val. ir abiejų Greitosios medicininės pagalbos brigadų atvykimą į įvykio vietą 18.07 val., nėra pagrindo konstatuoti minėtų teisės akto nuostatų dėl laiko, per kurį privalo atvykti bei per objektyviai įmanomą trumpiausią laiką, pažeidimo, todėl atmestini ieškovės argumentai dėl pavėluoto brigadų atvykimo, tuo labiau, kai byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių galimybę greitosios medicinos pagalbos transporto priemonėms atvykti į įvykio vietą per trumpesnį laiką.

21Taip pat ieškovės teigimu, atvykus greitosios medicinos pagalbos brigadoms, jokie pradinio gyvybės palaikymo veiksmai nebuvo atliekami – atvykusios skubios medicinos paslaugų slaugos specialistės J. J. ir J. G. net nepriėjo prie gulinčio D. N., paciento būklė buvo vertinama medicinos paslaugų slaugos specialisčių žvilgsniais, net neprisilietus prie D. N. kūno; todėl neaišku, kokiu būdu buvo nustatyta, kad pulsas buvo neapčiuopiamas, kvėpavimo indikatoriai, nebuvo bandoma atverti kvėpavimo takų, t. y. nebuvo imtasi jokių pradinio gyvybės palaikymo veiksmų. Ieškovė I. N. teismo posėdžio metu patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes, liudytojas A. N. (ieškovės sutuoktinis ir mirusiojo D. N. tėvas) nurodė, kad atvykus medicinos darbuotojoms, viena įbėgo ir liepė nutraukti gaivinimą, darbuotojos netikrino pulso, neapžiūrėjo vyzdžių, antroji medikė nebuvo užėjusi į vidų. Liudytoja V. N. (mirusiojo D. N. sesuo) teismo posėdžio metu paaiškino, kad medikės pribėgo prie durų slenksčio, jos pažiūrėjo ir pasakė, kad brolis jau mirė, jos nebuvo įėjusios į patalpą. Liudytojas V. D. nurodė, kad medikės nebuvo atsiklaupusios prie vaiko, jo nelietė. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja I. N. tvirtino, kad atvykusios medikės nepriėjo prie gulinčio D., nesiėmė jokių kitų gaivinimo priemonių, į D. pažiūrėjo iš viršaus ir viena pasakė, kad jau gysla kakle iššokusi ir gali nutraukti gaivinimą. Liudytojas A. N. taip pat paaiškino, jog medikės nesiėmė jokių veiksmų, t. y. neperėmė gaivinimo, neatvėrė kvėpavimo takų, nejungė jokių aparatų, net neprisilietė prie kūno, netikrino jo pulso. Liudytojas D. S. parodė, kad viena iš medikių peržengė virtuvėlės slenkstį, pažiūrėjo į ant grindų gulintį D. ir pasakė, kad miręs, antra medikė net nėjo į virtuvėlę. Liudytoja V. N. parodė, kad medikės neįėjo normaliai į vidų, pastovėjo, pažiūrėjo ir išėjo atgal į kiemą. Liudytojo V. D. teigimu, į patalpą įėjusi gydytoja prie gulinčio D. neprisilietė.

22Ikiteisminio tyrimo metu buvo pateikta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Specialisto išvada Nr. M 616/15(02) (IT b. l. 187 - 190), kurioje konstatuota: 1) D. N. mirties priežastis mechaninė asfikcija, suspaudus kaklą kilpa ir tai patvirtina įstriža, uždara stranguliacinė vaga kakle, ryškios intensyvios lavondėmės, taškinės kraujosruvos po epikardu ir plaučių krūtinplėvėmis, tamsus skystas kraujas, vidaus organų pilnakraujystė; 2) D. N. mirė prieš 12 – 24 val. iki jo lavono autopsijos ir tai patvirtina II stadijos lavondėmės, bei jų atsistatymo laikas, stiprus lavoninis tiriamųjų raumenų grupių sustingimas; 3) D. N. kūne rasta stranguliacinė vaga kakle, padaryta smaugvirve ir yra būdinga kaklo suspaudimui savo kūno svorio poveikiu ir tai patvirtina stranguliacinės vagos kryptis ir pobūdis. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta medicinos gydytoja – ekspertė S. B. paaiškino, kad pagal jai pateiktą užduotį yra pateikusi specialisto išvadą, taip pat paaiškino, kad D. N. mirties priežastis - asfikcija, suspaudus kaklą kilpa, ir asfikcija įvyko per 3 – 5 (8) minutes. Kiek laiko D. N. galėjo kabėti kilpoje po patirtos asfikcijos – negali pasakyti. Tačiau pagal kaklo priekyje buvusią pergamento konsistencijos stranguliacinę vagą, gali nurodyti, kad kilpoje D. N. buvo pakabėjęs keliolikos minučių ar valandos (valandų) laikotarpyje. Ištraukus iš kilpos ką tik patyrusį asfikciją asmenį, stranguliacinė vaga kakle būna neryški, poodinės kraujosruvos pavidalu. Atliekant gaivinimą D. N. vėmalų masės galėjo išsiskirti dėl netaisyklingo atliekamo gaivinimo, t. y. spaudžiant viršutinę pilvo dalį. Atvykus Greitosios medicinos pagalbai gaivinimas buvo netikslingas, kadangi buvo fiksuoti biologinės mirties požymiai – lavondėmės. Lavondėmės pradeda formuotis iš karto nutrūkus kraujotakai, po to kūnas pradeda stingti bei rastis kiti ansktyvieji lavoniniai reiškiniai.

23Trečiasis asmuo J. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad atvykus įvykio vietą ir įėjusi į patalpą, kurioje buvo D. N., ji atsiklaupė dešinėje pusėje, o atbėgusi J. G. atsiklaupė prie galvos. Justina pasakė, kad negalima išstumti žandikaulio, nes jis buvo sustingęs. Taip pat trečiasis asmuo paaiškino, kad ji čiuopė pulsą, tikrino vyzdžius, matė ryškią stranguliacinę vagą ant kaklo, teigė, kad jautėsi kūno atšalimas, matėsi lavondėmės, buvo nutrūkusi kraujotaka, ir dėl to konstatavo mirtį. Trečiasis asmuo J. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji vertino kraujotaką, kvėpavimo takų atverti nesugebėjo, t. y. apatinio žandikaulio išstumti į viršų nepavyko, nes raumenys buvo sustingę. Pasakė, kad žmogus mirė ir jokie gaivinimo veiksmai yra netikslingi. Iš esmės tas pačias aplinkybes J. J. ir J. G. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu.

24Kaip konstatuota ir Kauno apygardos prokuratūros I-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2016-05-11 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą, teismo medicinos specialisto (medicinos gydytojos – ekspertės S. B.) objektyviai nurodytos aplinkybės patvirtina tyrimo metu apklaustų J. G. ir J. J. parodymus, kad joms Greitosios medicinos pagalbos automobiliais atvykus į įvykio vietą ir pamačius D. N. kūną beliko konstatuoti vaikino mirtį, kadangi visos aplinkybės – apatinio žandikaulio sustingimas, išsiplėtę vyzdžiai, kūno atšalimas, stebimos atsirandančios lavondėmės, rodė kraujotakos sustojimą bei smegenų mirtį, t. y. neabejotinus žmogaus mirties požymius, todėl D. N. gaivinimas buvo netikslingas. Kaip minėta, tretieji asmenys J. J. ir J. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir nagrinėjant bylą teismo posėdžio metu iš esmės nurodė tas pačias aplinkybes dėl atliktų veiksmų atvykus įvykio vietą suteikti greitąją medicinos pagalbą D. N.. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. D. paaiškino, kad dirbant kartu su J. G. vyko padėti kitai brigadai ir atvykus į įvykio vietą, pribėgo prie A. P., kuris davė defibriliatorių ir kartu su Arūnu, kuris pasiėmė ,,Ambu“ rinkinį, nubėgo į įvykio vietą. Priėjus prie pastato durų, jis pamatė Justiną ir Joaną tupinčias ar pasilenkusias prie ant žemės gulinčio asmens, tačiau jos pakilo ir pasakė, kad nereikalingas defibriliatorius. Kai ėjo link greitosios automobilio, girdėjo, kad kažkas šaukė ant slaugių, reiškė nepasitenkinimą jomis. Liudytojas A. P. parodė, kad atvykęs į įvykio vietą ir nubėgęs iki lauko virtuvės, pamatė ant žemės gulintį kūną, prie kurio buvo pritūpusios Justina ir Joana. Kai įėjo į vidų, jos iškart pakilo ir pasakė, kad jau viskas, tačiau negalėdamas patikėti, kad jau nieko padaryti neįmanoma, nes spėjo pamatyti, kad buvo jaunas vaikinas, pritūpė prie jo ir paėmęs jo kairę ranką, šiek tiek kilstelėjo ir suprato, kad ji jau sustingusi ir nesilanksto taip, kaip dar būna, kai galima atgaivinti.

25Taip pat ikiteisminio tyrimo metu pagal pateiktą I. N. pareiškimą dėl greitosios medicinos pagalbos medikų galimo tarnybos pareigų neatlikimo, buvo paskirtas deontologinis tyrimas ir pateikta išvada, jog: 1) Kėdainių PSPC Greitosios medicinos pagalbos slaugos specialistės J. G. ir J. J. teikdamos pirmąją medicinos pagalbą D. N. atliko visus būtinus veiksmus; 2) 2015-06-15 Kėdainių PSPC Greitosios medicinos pagalbos slaugos specialistės J. G. ir J. J., teikdamos skubią pagalbą pacientui D. N. klaidų nepadarė; 3) konstatavus neabejotinus biologinės mirties požymius (lavoninio sustingimo išsivystymas, lavondėmių atsiradimas) sprendimas netaikyti gaivinimo buvo teisingas.

26Teismo vertinimu, ieškovės paaiškinimai teismo posėdžio bei ikiteisminio tyrimo metu, taip pat apklaustų liudytojų (V. N. ir D. S.) parodymai nėra nuoseklūs ir išsamūs, nes nenurodyta tiksliai D. N. išėjimo iš namo laikas, taip pat nėra aišku, kada tiksliai buvo pasigesta D. N. po išėjimo iš namų, ir galiausiai kiek užtruko jo paieška. Kaip minėta, ieškovė pareiškime Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai nurodė, jog 2015-06-15 apie 17.15 val. rado pasikorusį savo sūnų D. N., o ieškinyje nurodyta, kad sūnų rado 17.30 val., ji pati nupjovė virvę bei su artimųjų pagalba pradėjo jį gaivinti. Tačiau kaip matyti iš Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės, kvietimas dėl medicininės pagalbos pas D. N. buvo gautas tik 2015-06-15 17.44 val. Taip pat, kaip minėta, apklausta teismo medicinos ekspertė S. B. paaiškino, kad pagal D. N. kaklo priekyje pergamento konsistencijos stranguliacinę vagą, gali nurodyti, kad kilpoje D. N. buvo pakabėjęs keliolikos minučių ar valandos (valandų) laikotarpyje, ir kaip nurodyta minėtame nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą, tikėtina, kad D. N. artimieji dėl patirto šoko negalėjo objektyviai vertinti laiko, kurio prireikė surasti D. N., jo kūną ištraukti iš smaugvirvės, iškviestos Greitosios medicinos medikus, trukmės, taip pat, teismo vertinimu, D. N. artimieji (liudytojai) dėl emocinės būklės negalėjo objektyviai įvertinti ir Greitosios pagalbos medicinos darbuotojų atliktų veiksmų konstatuojant D. N. biologinę mirtį ir priimto sprendimo netaikyti gaivinimo procedūrų. Be to, teismo medicinos ekspertė S. B. paaiškino, jog ištraukus iš kilpos ką tik patyrusį asfikciją asmenį, stranguliacinė vaga kakle būna neryški, poodinės kraujosruvos pavidalu, ir atliekant gaivinimą D. N. vėmalų masės galėjo išsiskirti dėl netaisyklingo atliekamo gaivinimo, t. y. spaudžiant viršutinę pilvo dalį. Dėl to atmestini ieškovės nurodyti argumentai, kad gaivinimo metu pradėjus D. N. vemti ir išėjus suvalgyto maisto guzui, nebuvo pagrindo tretiesiems asmenims konstatuoti sūnaus biologinės mirties. Atsižvelgiant į išdėstytą, nėra pagrindo išvadai, kad atvykus Greitosios medicinos pagalbai ir įvertinus D. N. būklę, buvo nepagrįstai konstatuota jo biologinė mirtis ir tokiu atveju buvo reikalinga atlikti gaivinimą.

27Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta ir tai, kad maksimalių pastangų principas vertinant gydytojo veiksmų atitiktį protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartui, nereiškia, jog gydytojas turi atlikti visus įmanomus tyrimus ir taikyti visus įmanomus gydymo metodus, tai reiškia, kad turi būti įvertinta, ar jis veikė kaip sąžiningas, atidus, atsargus, rūpestingas, kvalifikuotas savo srities specialistas, vadovaudamasis medicinos ir kitų mokslų žiniomis, gydytojų profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisyklėmis, teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimą, nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-02-21 nutartis Nr. 3K-3-59/2011). Būtent esant nustatytoms aplinkybėms dėl D. N. biologinės mirties, sutiktina su atsakovo VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro argumentais, jog gaivinimo imitavimas prieštarautų profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisyklėms, teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimą, nuostatoms. Lietuvos Respublikos Žmogaus mirties registravimo ir kritinių būklių įstatymo 2 str. apibrėžta, kad mirtis yra negrįžtama žmogaus organizmo, kaip visumos, žūtis ir mirties faktas nustatomas negrįžtamai nutrūkus žmogaus kraujotakai ir kvėpavimui arba įvykus žmogaus smegenų mirčiai. Taip pat šio įstatymo 10 str. nustatyta, kad leidžiama nepradėti gaivinimo, jeigu yra neabejotinų mirties požymių: negrįžtamai nutrūkusi kraujotaka ir kvėpavimas, lavoniškas atšalimas, lavoniškas sustingimas, yra lavondėmių ir kitų ankstyvųjų bei vėlyvųjų lavoniškų reiškinių. Taigi, atsakovo darbuotojoms konstatavus nutrūkusį kvėpavimą ir nesant galimybės taikyti dirbtinio kvėpavimo dėl kvėpavimo takų neatvėrimo, konstatvus lavoninį rankų sustingimą ir lavondėmes ant rankų, t. y. konstatavus objektyvius mirties požymius, gaivinimas buvo netaikytas pagrįstai.

28Atsižvelgdamas į visas išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė visų būtinų elementų atsakovo VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro deliktinei atsakomybei atsirasti ir žalos atlyginimo institutui taikyti (CPK 178 str.). Pripažinus, jog nėra būtinų sąlygų atsakovo deliktinei atsakomybei atsirasti, ieškovės argumentai dėl neturtinės žalos tapo teisiškai neaktualūs, todėl teismas dėl jų nepasisako. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytą, nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimą dėl 2016-01-21 Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimo Nr. 56 – 9 panaikinimo ir turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro. Pažymėtina, kad atsakovas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija nagrinėjamoje byloje nėra laikytina tinkamu atsakovu, nes komisija, vykdydama teisės aktų pavestas funkcijas, nagrinėja kilusį ginčą tarp paciento ir sveikatos priežiūros įstaigos, ir tuo atveju, jei kreipiamasi į teismą dėl priimto komisijos sprendimo, laikytina, kad ginčas yra kilęs tarp paciento ir sveikatos priežiūros įstaigos. Atsižvelgiant į tai, ieškinys atsakovo LR sveikatos apsaugos ministerijos atžvilgiu yra atmestinas.

29Ieškovė nurodė, kad komisijai priėmus 2016-01-21 sprendimą, jis tik vėliau buvo pateiktas ieškovei, t. y. ieškovė realiai apie priimtą sprendimą sužinojo tik 2016-01-26 ir 2016-02-16 buvo parengtas ieškinys, kuris buvo pateiktas Vilniaus apylinkės teismui (nes skundžiamame 2016-01-21 sprendime nebuvo nurodyta apskundimo tvarka). Tik 2016-03-01 Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmus nutartį, ieškinys buvo pateiktas Vilniaus apygardos teismui. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, yra pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senatį.

30Atsakovas VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centras pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, jog patyrė 700 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atsiliepimo į ieškinį (300 Eur), tripliko (100 Eur) prengimu, taip pat už dalyvavimą teismo posėdyje (preliminariai) – 300 Eur. Kadangi ieškinys atmestas, yra teisinis pagrindas spręsti klausimą pagal CPK 93 str. dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

31Teismas, atsižvelgdamas į rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (už atsiliepimą į ieškinį, tripliko parengimą, 2 val. atstovavimą teismo posėdyje), byloje pateiktus duomenis dėl patirtų išlaidų, daro išvadą, kad priteistinos išlaidos, neviršijančios nustatytų dydžių, yra pagrįstos – 550 Eur. Atsižvelgiant į šią aplinkybę atsakovui iš ieškovės priteisiama 550 Eur bylinėjimosi išlaidų (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis 2 dalis).

32Remdamasis išdėstytais teiginiais ir vadovaudamasis LR CPK 270, 293 str. teismas

Nutarė

33Ieškinį atmesti.

34Iš ieškovės I. N. atsakovo VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro naudai priteisti 550 Eur išlaidų, susijusių su atstovavimu.

35Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per šį apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė,... 2. ieškovė I. N. ieškiniu atsakovams Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos... 3. Ieškovė procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu bei atstovė... 4. Greitosios medicinos pagalbos brigada atvyko po 25 minučių nuo iškvietimo.... 5. Trečia, atvykus net dviems greitosios medicinos pagalbos brigadoms jokie... 6. VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centre šis įvykis nebuvo... 7. Atsakovas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija procesiniuose... 8. Nurodo, kad komisija visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo ieškovės... 9. Atsakovas VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centras... 10. Trečiasis asmuo ,,If P&C Insurance AS“ AS, Lietuvoje vykdanti veiklą... 11. Ieškinys atmestinas.... 12. Lietuvos teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad sveikatos priežiūros... 13. Kasacinio teismo praktika, sprendžiant sveikatos priežiūros įstaigos... 14. Pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos... 15. Nurodyta kasacinio teismo praktika leidžia daryti išvadą, kad, sprendžiant... 16. Taigi, kasacinio teismo praktika yra nuosekliai formuojama ta linkme, kad,... 17. Konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir... 18. Kaip teisingai nurodo atsakovo VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos... 19. Byloje esanti medžiaga patvirtina, jog ieškovė pareiškime Pacientų... 20. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007-11-06 įsakymu Nr. V-895... 21. Taip pat ieškovės teigimu, atvykus greitosios medicinos pagalbos brigadoms,... 22. Ikiteisminio tyrimo metu buvo pateikta Valstybinės teismo medicinos tarnybos... 23. Trečiasis asmuo J. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad atvykus įvykio... 24. Kaip konstatuota ir Kauno apygardos prokuratūros I-ojo baudžiamojo... 25. Taip pat ikiteisminio tyrimo metu pagal pateiktą I. N. pareiškimą dėl... 26. Teismo vertinimu, ieškovės paaiškinimai teismo posėdžio bei ikiteisminio... 27. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta ir tai, kad maksimalių pastangų... 28. Atsižvelgdamas į visas išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad... 29. Ieškovė nurodė, kad komisijai priėmus 2016-01-21 sprendimą, jis tik... 30. Atsakovas VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centras pateikė... 31. Teismas, atsižvelgdamas į rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino... 32. Remdamasis išdėstytais teiginiais ir vadovaudamasis LR CPK 270, 293 str.... 33. Ieškinį atmesti.... 34. Iš ieškovės I. N. atsakovo VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros... 35. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos...