Byla e2S-1617-555/2017

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Skolų valdymo konsultacijos“, uždarosios akcinės bendrovės „Požeminės linijos“, uždarosios akcinės bendrovės „Manfula“ ir trečiojo asmens bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Laugina“ atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-14808-429/2017 pagal ieškovo E. L. ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Skolų valdymo konsultacijos“, uždarajai akcinei bendrovei „Informatikos ir ryšių technologijų centras“, uždarajai akcinei bendrovei „Manfula“, uždarajai akcinei bendrovei „Ruukki Lietuva“, uždarajai akcinei bendrovei „Požeminės linijos“ dėl reikalavimo perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, dalyvaujant trečiajam asmeniui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Laugina“, atstovaujamai bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „BankromaX“.

3Apeliacinės instancijos teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovas E. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiomis atsakovių sudarytas 2016 m. vasario 11 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. ( - ), 2016 m. vasario 17 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. ( - ), 2016 m. birželio 28 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. ( - ) bei 2016 m. rugsėjo 30 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. ( - ).
  2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovams vykdyti ginčijamas reikalavimo perleidimo sutartis bei perleisti reikalavimo teises į UAB „Laugina“ tretiesiems asmenims. Ieškovas nurodė, kad atsakovai ginčijamas reikalavimo perleidimo sutartis sudarė neteisėtai, tuo tarpu laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra iki teismo sprendimo užkirsti neteisėtiems veiksmams, atsakovei UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ trečiojo asmens BUAB „Laugina“ bankroto byloje pasitvirtinti finansinį reikalavimą ir priimti kreditorių susirinkime sprendimus, kurie gali pažeisti tiek bankrutuojančios bendrovės, tiek kitų kreditorių interesus.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7

  1. Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 24 d. nutartimi ieškovo reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė atsakovėms UAB „Skolų valdymo konsultacijos”, UAB „Manfula“, UAB „Ruukki Lietuva, UAB „Informatikos ir ryšių technologijų centras”, UAB „Požeminės linijos“ vykdyti ginčijamas 2016 m. vasario 11 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. ( - ), 2016 m. vasario 17 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. ( - ), 2016 m. birželio 28 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. ( - ), 2016 m. rugsėjo 30 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. ( - ) bei perleisti reikalavimo teises į UAB „Laugina“ tretiesiems asmenims.
  2. Teismas sprendė, kad ieškovas tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus ir, kad yra pagrindas spręsti, jog galimo procesinio sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba pasidaryti nebeįmanomas.
  3. Teismas sutiko su ieškovo argumentais, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo atveju, toks teismo sprendimas nepasieks CPK 2 straipsnyje nustatytų tikslų arba gali sukelti negrįžtamų padarinių, t. y. trečiojo asmens bankroto byloje bus priimti sprendimai, kurie galimai bus įvykdyti ir nebus galimybės tokių veiksmų atgręžti arba jų atgręžimas sąlygos neproporcingas laiko, bylinėjimosi kaštus.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9

  1. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutarties dalį, kuria uždrausta atsakovams vykdyti ginčijamas reikalavimo perleidimo sutartis, ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl šios laikinosios apsaugos priemonės taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su nagrinėjamoje byloje priimto teismo sprendimo vykdymu ir pažeidžia jos teises – palikus galioti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, BUAB „Laugina“ bankroto procese negalėtų dalyvauti nei naujoji kreditorė, nei pradiniai kreditoriai, ko nepagrįstai ieškovas ir siekia.
    2. Net ir netaikius skundžiamų laikinųjų apsaugos priemonių, galimai ieškovui palankus teismo sprendimo vykdymas apsunkintas nebūtų, kadangi net ir tenkinus ieškovo ieškinį, UAB „Laugina“ bankroto procesui įtakos tai neturėtų.
    3. Ieškovas neginčija pradinių kreditorių reikalavimo teisių bankrutuojančiai UAB „Laugina“ atsiradimo pagrindo, todėl net ir netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovo teisių ir interesų nepažeistų tai, kuri iš kreditorių galėtų dalyvauti UAB „Laugina“ bankroto procese. Be to, ieškovo pareikštas ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, kadangi reikalavimo perleidimo sutartys yra sudarytos teisėtai.
  2. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Požeminės linijos“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutarties dalį, kuria uždrausta vykdyti ginčijamą 2016 m. vasario 17 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. ( - ), ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl šios laikinosios apsaugos priemonės taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Ieškovo ieškinys dalyje, kurioje yra ginčijama 2016 m. gruodžio 27 d. reikalavimo perleidimo sutartis Nr. ( - ), yra akivaizdžiai nepagrįstas.
    2. Palikus galioti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones būtų pažeidžiamos atsakovių teisės ir interesai, kadangi BUAB „Laugina“ kreditorių susirinkime negalėtų balsuoti nei pradinė kreditorė, nei naujoji – UAB „Skolų valdymo konsultacijos“.
    3. Net ir ieškovui priėmus palankų teismo sprendimą, laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas niekaip neapsunkintų jo įvykdymo, priešingai, priimtas sprendimas jokios įtakos UAB „Laugina“ bankroto proceso eigai neturėtų.
  3. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Manfula“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutarties dalį, kuria uždrausta vykdyti ginčijamą 2016 m. vasario 11 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. ( - ), ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl šios laikinosios apsaugos priemonės taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Skundžiamos laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su būsimo ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo vykdymo užtikrinimu. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės suvaržo atsakovių teises labiau, nei yra būtina būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui, yra pažeidžiami ekonomiškumo ir proporcingumo principai.
    2. Nepaisant to ar ieškovo ieškinys būtų patenkintas, tokių atveju jokios įtakos UAB „Laugina“ bankroto bylai neturėtų, kuri kreditorė atstovautų BAUB „Laugina“ kreditorių susirinkimuose.
  4. Atskiruoju skundu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, BUAB ‚Laugina“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Bankromax“, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutarties dalį, kuria uždrausta vykdyti ginčijamas reikalavimo perleidimo sutartis. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Nepaisant to ar ieškinys būtų tenkinamas ar ne, tai neturės jokios įtakos nei UAB „Laugina“ bankroto procesui, nei kreditorių teisėms ir pareigoms, ką konstatavo ir Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gegužės 3 d. nutartyje. Taigi nėra įrodyta viena iš būtinų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.
    2. Ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra susijęs su ieškinyje pareikštais reikalavimais.
  5. Atsiliepimu į atsakovių ir trečiojo asmens atskiruosius skundus ieškovas E. L. prašo juos atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, atsakovės turėtų teisę vykdyti ginčijamas reikalavimo perleidimo sutartis pilna apimtimi. Atsakovė UAB „Skolų valdymo konsultacijos“, įgijusi reikalavimo teises tikėtinai pusvelčiui, gautų ženkliai didesnės apimties reikalavimo patenkinimą bankroto procese, tuo būtų paneigta jo teisė išsaugoti verslą ir padengti likusias kreditorių skolas.
    2. Panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, būsimo galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas itin pasunkėtų arba netgi taptų neįmanomas: kol įsiteisės teismo sprendimas, atsakovė UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ galės įgyvendinti visas savo kaip kreditoriaus teises, kurias įgijo ginčijamų reikalavimo perleidimo sutarčių pagrindu, t. y. dalyvauti kreditorių susirinkimuose, balsuoti bankroto bylai aktualiai klausimais, ginčyti kreditorių susirinkimų nutarimus, gauti finansinio reikalavimo patenkinimą ir kt.
    3. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, t. y. yra atliekamas tik preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas. Šiuo atveju nėra paneigtas pareikšto ieškinio pagrįstumas.

10Apeliacinės instancijos teismas

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12

  1. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai).

    13Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

  2. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria ieškovo ieškinio reikalavimams užtikrinti taikytos laikinosios apsaugos priemonės – uždrausta atsakovėms vykdyti ginčijamas reikalavimo perleidimo sutartis.
  3. Remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kaip žinoma, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Teismas atkreipia dėmesį, kad proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog parenkamos ir taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti susijusios su pareikštais materialaus pobūdžio reikalavimais, su galimai būsimo procesinio rezultato byloje tinkamu užtikrinimu (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalis).
  4. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas E. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiomis atsakovių sudarytas 2016 m. vasario 11 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. ( - ), 2016 m. vasario 17 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. ( - ), 2016 m. birželio 28 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. ( - ) bei 2016 m. rugsėjo 30 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. ( - ). Siekiant užtikrinti pareikšto reikalavimo įvykdymą ieškovas pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovams vykdyti ginčijamas reikalavimo perleidimo sutartis bei perleisti reikalavimo teises į UAB „Laugina“ tretiesiems asmenims. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas, ieškovo prašymą tenkino, tuo tarpu atsakovės ir trečiasis asmuo, nesutikdami su skundžiama nutarties dalimi, kuria ieškovo prašymu yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – draudimas vykdyti ginčijamas reikalavimo perleidimo sutartis, pateikė atskiruosius skundus.
  5. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, jog teismas gali taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymui (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Vystyk“ prieš UAB „Apgyvendinimo sprendimai“, bylos Nr. 2-2699/2011; 2013 m. sausio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Aukso centras“ prieš UAB „Kornas“ ir kt., bylos Nr. 2-338/2013). Pažymėtina, kad konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą, mastą, būdą lemia priežastys, susijusios su byloje pareikštų materialinių teisinių reikalavimo dalyku, jo pobūdžiu.
  6. Bylos duomenimis nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl keturių reikalavimo perleidimo sutarčių teisėtumo, o tiksliau dėl tarp UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ ir UAB „Informatikos ir ryšių technologijų centras“ sudarytos 2016 m. rugsėjo 30 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. ( - ), tarp UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ ir UAB „Ruukki Lietuva“ sudarytos 2016 m. birželio 28 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. ( - ), tarp UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ ir UAB „Manfula“ sudarytos 2016 m. vasario 11 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. ( - ) ir tarp UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ ir UAB „Požeminės linijos“ sudarytos 2016 m. vasario 17 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. ( - ), kurių pagrindu UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ iš pradinių kreditorių įgijo reikalavimo teises į trečiąjį asmenį BUAB „Laugina“. Tuo tarpu pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis (draudimu vykdyti reikalavimo perleidimo sutartis), yra siekiama atsakovei UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ apriboti jos kaip kreditorės teises, kurias ji įgijo ginčijamų reikalavimo perleidimo sutarčių pagrindu, t. y. uždrausti dalyvauti ir priimti sprendimus BUAB „Laugina“ kreditorių susirinkime iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamu ginčo klausimu (atsiliepimo į atskiruosius skundus argumentai).
  7. Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad ieškovo siekiamu materialiniu teisiniu rezultatu, iš esmės yra siekiama išspręsti ginčą dėl sudarytų reikalavimų perleidimo sutarčių teisėtumo, kuomet galimai ieškovui palankaus teismo procesinio sprendimo atveju, reikalavimo perleidimo sutartis pripažinus negaliojančiomis, atsakovės įgytos reikalavimo teisės į BAUB „Laugina“ sugrįžtų pradiniams kreditoriams – šioje byloje atsakovams UAB „Ruukki Lietuva“, UAB „Manfula“, UAB „Informatikos ir ryšių technologijų centras“ ir UAB „Požeminės linijos“. Taigi, įvertinus ieškovo siekiamą materialinį teisinį rezultatą, kurio užtikrinimui pirmosios instancijos teismas yra pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones – draudimą vykdyti reikalavimo perleidimo sutartis, darytina išvada, kad pritaikyti laikini suvaržymai atsakovių atžvilgiu, ne tik neužtikrintų pareikštų reikalavimų įvykdymo, bet ir nepagrįstai daug suvaržyto kitų proceso šalių teises, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad pagal pareiškėjo prašymą, byloje gali būti taikomos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios yra susijusios su pareikštais materialiaisiais teisiniais reikalavimais ir neiškreipia bylos šalių interesų pusiausvyros, t. y. jų teisinės ir faktinės padėties suvaržymas būtų proporcingas. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, net ir ieškovo pareikšto reikalavimo dėl ginčijamų reikalavimų perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis patenkinimo atveju, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – draudimas vykdyti reikalavimo perleidimo sutartis, niekaip neužtikrina galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įgyvendinimo ar realaus jo įvykdymo. Priešingai, taikytos laikinosios apsaugos priemonės be jokio teisinio pagrindo neproporcingai varžo kitų proceso šalių teises, pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą.
  8. Atsižvelgus į tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad atskirųjų skundų teisinis ir faktinis pagrindai suponuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nutardamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – draudimą vykdyti ginčijamas reikalavimo perleidimo sutartis, visapusiškai neįvertino jų ryšio su ieškovo pareikštais materialiniais teisiniais reikalavimais bei neužtikrino bylos šalių interesų pusiausvyros išlaikymo. Dėl to, esant nustatytam pagrindui, Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutarties dalis, kuria uždrausta atsakovėms UAB „Skolų valdymo konsultacijos”, UAB „Manfula“, UAB „Ruukki Lietuva“, UAB „Informatikos ir ryšių technologijų centras” ir UAB „Požeminės linijos“ vykdyti ginčijamas 2016 m. vasario 11 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. ( - ), 2016 m. vasario 17 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. ( - ), 2016 m. birželio 28 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. ( - ) ir 2016 m. rugsėjo 30 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. ( - ), naikintina ir klausimas šioje dalyje išspręstinas iš esmės – ieškovo E. L. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – draudimo vykdyti ginčijamas reikalavimo perleidimo sutartis, atmestinas, likusi nutarties dalis paliktina nepakeista (337 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 338 straipsnis).

14Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338-339 straipsniu,

Nutarė

15Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutarties dalį, kuria uždrausta atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Skolų valdymo konsultacijos”, j. a. k. 302414437, uždarajai akcinei bendrovei „Manfula“, j. a. k. 133639191, uždarajai akcinei bendrovei „Ruukki Lietuva“, j. a. k. 111529447, uždarajai akcinei bendrovei „Informatikos ir ryšių technologijų centras”, j. a. k. 134880487, uždarajai akcinei bendrovei „Požeminės linijos“, j. a. k. 160427431, vykdyti ginčijamas 2016 m. vasario 11 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. ( - ), 2016 m. vasario 17 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. ( - ), 2016 m. birželio 28 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. ( - ), 2016 m. rugsėjo 30 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. ( - ), panaikinti ir klausimą šioje dalyje išspręsti iš esmės – ieškovo E. L. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – draudimo vykdyti ginčijamas reikalavimo perleidimo sutartis, atmesti.

16Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą.

17Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai