Byla e2A-159-330/2019

Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo, be pagrindo įgytų lėšų ir palūkanų priteisimo; trečiasis asmuo V. G

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Kazio Kailiūno ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2sekretoriaujant Galinai Lavrinovič, Joanai Tamašauskienei,

3dalyvaujant ieškovės Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ atstovui advokatui E. S., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Solaris Baltic“ atstovams generaliniam direktoriui M. M. (M. M.), advokatei E. B. ir trečiajam asmeniui V. G.,

4viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-60-431/2018 pagal ieškovės Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Solaris Baltic“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo, be pagrindo įgytų lėšų ir palūkanų priteisimo; trečiasis asmuo V. G..

5Teisėjų kolegija

Nustatė

6I.

7Ginčo esmė

81.

9Ieškovė Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ (toliau – asociacija „Linava“ arba Asociacija) kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama: 1) priteisti ieškovės naudai iš atsakovės UAB „Solaris Baltic“ 234 953,03 Eur be pagrindo įgytų lėšų; 2) pripažinti negaliojančia ieškovės ir atsakovės 2007 m. gruodžio 28 d. sudarytą Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 2007/12/28/JT, taikyti restituciją ir priteisti ieškovei iš atsakovės 99 884,15 Eur; 3) pripažinti negaliojančia ieškovės ir atsakovės 2008 m. sausio 2 d. sudarytą Transporto priemonių nuomos, neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų, sutartį, taikyti restituciją ir priteisti ieškovei iš atsakovės 43 760,43 Eur; 4) pripažinti negaliojančia ieškovės ir atsakovės 2008 m. balandžio 30 d. sudarytą Nuomos sutartį Nr. TG2008/04/30-01, taip pat pripažinti negaliojančiais 2008 m. balandžio 30 d. įrangos priėmimo - perdavimo aktą ir 2008 m. gegužės 16 d. įrangos priėmimo - perdavimo aktą, taikyti restituciją ir priteisti ieškovei iš atsakovės 20 400,41 Eur; 5) pripažinti negaliojančiais ieškovės ir atsakovės sudarytus sandorius: 5.1.) 2004 m. lapkričio 3 d. Sutartį Nr. 11/03; 5.2) 2005 m. lapkričio 14 d. atliktų darbų ir suteiktų paslaugų priėmimo perdavimo aktą; 5.3) 2005 m. rugpjūčio 2 d. aktą dėl skolų suderinimo; 5.4) 2005 m. rugpjūčio 8 d. aktą dėl skolų suderinimo; 5.4) 2005 m. spalio 3 d. aktą dėl skolų suderinimo, taikyti restituciją ir priteisti ieškovei iš atsakovės 237 517,38 Eur; 6) priteisti ieškovei iš atsakovės 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

102.

11Bylos nagrinėjimo metu ieškovė atsisakė šių reikalavimų: reikalavimo pripažinti negaliojančia ieškovės ir atsakovės 2007 m. gruodžio 28 d. sudarytą Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 2007/12/28/JT ir priteisti iš atsakovės 19 309,25 Eur sumą, sumokėtą už negyvenamųjų patalpų adresu Motorų g. 14, Vilniuje, nuomą; reikalavimo priteisti 3 776 Eur pagal 2007 m. gruodžio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija T Nr. 0712140 ir reikalavimo priteisti 4 130 Eur pagal 2008 m. vasario 4 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija T Nr. 0802015. Ieškovė prašė bylą dėl šių reikalavimų nutraukti.

123.

13Ieškovė nurodė, kad asociacija „Linava“ ilgą laiką buvo valdoma tų pačių asmenų. Laikotarpiu nuo 1991 m. spalio 9 d. iki 2010 m. lapkričio 29 d. Asociacijos generaliniu sekretoriumi nepertraukiamai buvo V. G.. Nuo 2002 m. gegužės 24 d. iki 2015 m. gegužės 15 d. Asociacijos prezidentu nepertraukiamai buvo A. K.. Nuo 1995 m. gruodžio 20 d. iki 2014 m. Asociacijos sekretoriumi - vyriausiuoju finansininku buvo A. D..

144.

152014 m. gegužės 9 d. įvykusiame Asociacijos kongrese buvo išrinktas naujas Asociacijos prezidiumas. 2014 m. rugsėjo 10 d. iš pareigų atšauktas A. D.. Vietoje A. K. nuo 2015 m. birželio 10 d. Asociacijos prezidentu išrinktas E. M.. 2015 m. rugsėjo 7 d. Asociacijos generaliniu sekretoriumi buvo išrinktas V. M.. Šių asmenų iniciatyva buvo pradėti tikrinti buvusių Asociacijos vadovų sudaryti sandoriai.

165.

17Tikrinant Asociacijos buvusių valdymo organų sudarytus sandorius, atlikus revizijas, nustatyti atvejai, kai buvo sudaryti Asociacijai žalingi sandoriai, Asociacijos lėšos buvo naudojamos ne pagal paskirtį ir švaistomos, dėl tikėtinai padarytų nusikalstamų veikų pradėti ikiteisminiai tyrimai. Vienas iš tokių atvejų yra susijęs su ieškovės ir atsakovės UAB „Solaris Baltic“ santykiais. Asociacijos revizijos komisija atliko finansinių operacijų, ieškovės sudarytų su atsakove, patikrinimą. Revizijos komisijos išvados pateiktos 2016 m. rugsėjo 22 d. patikrinimo ataskaitoje. Revizijos komisija nustatė, kad pagal atsakovės nepagrįstai pateiktas apmokėti PVM sąskaitas faktūras, kurias atsakovė išrašė už faktiškai nesuteiktas paslaugas ar neperduotas prekes, Asociacija atsakovei iš viso sumokėjo 636 515,39 Eur.

186.

19Atsakovė UAB „Solaris Baltic“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Paaiškino, kad Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) 2015 m. vasario 12 d. patikrinimo akte pažymėta, kad Asociacija nepateikė dokumentų, iš kurių būtų galima matyti, kokiems tikslams buvo nuomojamos transporto priemonės, statybiniai įrenginiai, patalpos, todėl mokestinio patikrinimo metu Asociacijai 2014 m. birželio 16 d. buvo surašytas mokesčių administratoriaus nurodymas pagrįsti, kokiems tikslams buvo naudojamos patalpos, esančios ( - ), taip pat statybinė įranga, bei pateikti dokumentus, įrodančius transporto priemonių naudojimą. Šio mokesčių administratoriaus nurodymo Asociacija neįvykdė. Atlikus Asociacijos mokestinį patikrinimą, VMI patikrinimo akte konstatavo, kad Asociacija nepateikė jokių dokumentų, iš kurių būtų galima nustatyti, jog transporto priemonės buvo naudojamos Asociacijos veikloje. Minėtų dokumentų Asociacija nepateikė mokesčių administratoriui, jų pateikti nepaprašė ir atsakovės. Atsakovės nuomone, taip elgdamasi Asociacija siekė būtent tokių patikrinimo rezultatų ir tokius juos gavo. Atsakovė pateikė turimus dokumentus, kurie, jos vertinimu, patvirtina, kad visos ieškovės ginčijamos paslaugos buvo jai suteiktos.

207.

21Atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu atmesti ieškinio reikalavimus: dėl ieškinyje nurodytos dalies piniginių lėšų, sumokėtų už keleivinio transporto nuomą pagal atsakovės 2006 m. vasario 28 d., 2006 m. kovo 31 d., 2006 m. balandžio 28 d., 2006 m. gegužės 31 d. išrašytas PVM sąskaitas faktūras; dėl Asociacijos 2002 metais atsakovei sumokėtos 700 000 Lt (202 734,01 Eur) sumos (ieškovei nurodant, kad tokios sutarties Asociacijoje nėra); dėl 2004 m. lapkričio 3 d. tarp Asociacijos ir atsakovės sudarytos Sutarties Nr. 11/03, pagal šią sutartį 2005 m. lapkričio 14 d. pasirašyto atliktų darbų ir suteiktų paslaugų priėmimo - perdavimo akto; dėl atsakovės išrašytų 2005 m. liepos 27 d., 2005 m. rugpjūčio 8 d., 2005 m. rugsėjo 9 d. ir 2005 m. spalio 3 d. PVM sąskaitų faktūrų; dėl 2005 m. rugpjūčio 2 d. akto dėl skolų suderinimo, 2005 m. rugpjūčio 8 d. akto dėl skolų suderinimo, 2005 m. spalio 3 d. akto dėl skolų suderinimo. Atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį ginčijamiems sandoriams už bendrą 462 957,60 Eur sumą.

22II.

23Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

248.

25Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 5 d. sprendimu priėmė ieškovės asociacijos „Linava“ atsisakymą ieškinio reikalavimo pripažinti negaliojančia ieškovės ir atsakovės UAB „Solaris Baltic“ 2007 m. gruodžio 28 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 2007/12/28/JT ir priteisti ieškovei iš atsakovės UAB „Solaris Baltic“ 19 309,25 Eur sumą, sumokėtą už negyvenamųjų patalpų adresu ( - ), nuomą, priėmė atsisakymą ieškinio reikalavimo priteisti 3 776 Eur pagal 2007 m. gruodžio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija T Nr. 0712140; priėmė atsisakymą reikalavimo priteisti 4 130 Eur pagal 2008 m. vasario 4 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija T Nr. 0802015, ir bylą dėl šių ieškovės reikalavimų nutraukė. Teismas ieškovės ieškinį dėl likusių reikalavimų atmetė bei priteisė atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

269.

27Įvertinęs tai, kad ieškinyje nurodyta dalis lėšų – 22 706,21 Eur (78 400 Lt) buvo sumokėta atsakovei už keleivinio transporto nuomą pagal atsakovės 2006 m. vasario 28 d., 2006 m. kovo 31 d., 2006 m. balandžio 28 d., 2006 m. gegužės 31 d. išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kad ginčijama Asociacijos 2002 metais atsakovei sumokėta 700 000 Lt (202 734,01 Eur) suma (ieškovei nurodant, kad tokios sutarties Asociacijoje nėra), kad ginčijama 2004 m. lapkričio 3 d. tarp Asociacijos ir atsakovės sudaryta Sutartis Nr. 11/03, pagal šią sutartį 2005 m. lapkričio 14 d. pasirašytas atliktų darbų ir suteiktų paslaugų priėmimo - perdavimo aktas, taip pat ginčijamos atsakovės išrašytos 2005 m. liepos 27 d., 2005 m. rugpjūčio 8 d., 2005 m. rugsėjo 9 d. ir 2005 m. spalio 3 d. PVM sąskaitos faktūros, be to, ginčijami 2005 m. rugpjūčio 2 d. aktas dėl skolų suderinimo, 2005 m. rugpjūčio 8 d. aktas dėl skolų suderinimo, 2005 m. spalio 3 d. aktas dėl skolų suderinimo, teismas nusprendė, kad visiems išvardintiems reikalavimams pareikšti ieškovė praleido ieškinio senaties terminą.

2810.

29Teismas nepagrįstais pripažino ieškovės argumentus dėl ieškinio senaties termino eigos skaičiavimo ir praleisto termino atnaujinimo. Pažymėjo, kad ieškovės akcentuojamas jos valdymo organų narių pasikeitimas neturi teisinės reikšmės ieškinio senaties termino skaičiavimui. Įvertinęs ieškovės įstatuose įtvirtintą funkcijų paskirstymą, teismas pažymėjo, kad ieškovės revizijos komisijos ataskaitas tvirtina ne ieškovės valdymo organai (prezidiumas ar generalinis sekretorius), bet visuotinis narių susirinkimas – Asociacijos kongresas. Šios išvados pagrindu teismas atmetė ieškovės argumentą, jog Asociacija esą negalėjo vertinti jos sudarytų sandorių ir ginti pažeistų teisių tol, kol Asociacijoje dirbo atitinkami asmenys. Teismas taip pat nurodė nenustatęs pagrindo praleistam ieškinio senaties terminui atnaujinti.

3011.

31Dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės UAB „Solaris Baltic“ be pagrindo įgytas lėšas teismas nurodė, kad pagal ginčui aktualų teisinį reguliavimą, jei asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą arba sutartį, tokiems teisiniams santykiams netaikomos nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo teisės normos. Teismas pažymėjo, jog nors vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, tačiau, atsižvelgiant į šiam dokumentui įstatymo keliamus reikalavimus, ji turi būti vertinama kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas.

3212.

33Nagrinėdamas ieškovės reikalavimus sugrąžinti už transporto paslaugas sumokėtus 110 378,72 Eur ir už keleivinio transporto nuomą sumokėtus 22 706,21 Eur (kaip atsakovės nepagrįstai gautus pinigus), teismas sprendė, kad sutartinių santykių, kai Asociacija pirko iš atsakovės transporto priemonių nuomos paslaugas, o atsakovė minėtas paslaugas suteikė, egzistavimą ir prievolės vykdymą atsakovė įrodė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Įvertinęs surinktus duomenis, teismas padarė išvadą, jog paslaugos pagal ieškovės nurodytas PVM sąskaitas faktūras jai buvo realiai suteiktos. Paslaugos ieškovei buvo teikiamos pagal 2008 m. sausio 2 d. Transporto priemonių nuomos, neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų, sutartį. Nors sutartyje buvo numatytas jos galiojimas iki 2008 m. gruodžio 31 d., teismas nustatė, kad šalys toliau (iki 2011 metų) vykdė šią sutartį. Remdamasis sprendime detalizuotų PVM sąskaitų faktūrų turiniu, Asociacijai išnuomotų transporto priemonių garažo apskaitos dokumentais, nuomos ir einamojo remonto paskaičiavimais prie PVM sąskaitų faktūrų, transporto priemonių perdavimo aktais ir transporto priemonių nuomos kainininkais, teismas padarė išvadą, jog tarp šalių buvo sudaryta sutartis, kuri buvo realiai vykdoma. Teismo vertinimu, tokių duomenų pakanka ieškinio reikalavimui dėl atsakovės nepagrįsto praturtėjimo atmesti. Ieškovės argumentai dėl paslaugų turinio, jo teisingo atspindėjimo PVM sąskaitose faktūrose, kitų lydinčiųjų dokumentų nebuvimo, nepakeičia nustatytos faktinės aplinkybės dėl sutartinių santykių egzistavimo, todėl teismas jų išsamiai nevertino. Apibendrinęs tai, ką išdėstė sprendime, teismas atmetė ieškinio reikalavimą dėl 102 472,72 Eur (ši suma buvo sumažinta dėl ieškinio reikalavimų atsisakymo, t. y. 110 378,72-3776-4130) ir dėl 22 706,21 Eur, kaip be pagrindo įgytų lėšų priteisimo.

3413.

35Teismas nepagrįstu pripažino ieškinio reikalavimą dėl 77 621,84 Eur, sumokėtų už sandėlio patalpų nuomą, grąžinimo. Teismas pažymėjo, kad šių paslaugų suteikimo realumą pagrindžia tai, jog yra pateiktos PVM sąskaitos faktūros, jose yra nurodyti prekės pavadinimas, kiekis ir kaina, konkretus sandėlio ploto nuomos laikotarpis, visos paslaugų sąskaitos buvo pasirašytos abiejų šalių (tiek paslaugos tiekėjo, tiek ir gavėjo) bei apmokėtos. Teismo vertinimu, nurodyti duomenys sudaro pagrindą išvadai, kad šalis siejo prievoliniai santykiai pagal nuomos sutartį. Teismas akcentavo aplinkybę, kad prievoliniams teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo teisės normos netaikomos.

3614.

37Teismas nusprendė, kad ieškinio reikalavimas dėl 22 706,21 Eur (78 400 Lt) lėšų, kurios buvo sumokėtos už keleivinio transporto nuomą pagal atsakovės 2006 m. rugsėjo 28 d., 2006 m. kovo 31 d., 2006 m. balandžio 28 d., 2006 m. gegužės 31 d. išrašytas PVM sąskaitas faktūras, atmestinas šiam reikalavimui taikant ieškinio senatį.

3815.

39Teismas nepagrįstais pripažino ieškovės reikalavimus dėl kitų lėšų grąžinimo (pagal PVM sąskaitą faktūrą RET Nr. 0003712 dėl boilerio pirkimo, pagal PVM sąskaitas faktūras RET Nr. 0003918, PAR Nr. 0001, SOL Nr. 2308 dėl kitų prekių ir paslaugų pirkimo, pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0003912 dėl statybinių įrenginių nuomos, pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. SOL Nr. 2515 dėl krovimo paslaugos, pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0001851 kompensuojant transporto ir pragyvenimo paslaugas, pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. PAR 0064). Teismas nesutiko su ieškovės pozicija, jog PVM sąskaitų faktūrų pasirašymas esą nepagrindžia prievolinių santykių egzistavimo. Ieškovė nepagrįstai PVM sąskaitų faktūrų pasirašymo ir apmokėjimo faktą vertina kaip teisiškai nereikšmingą ir niekinį. Teismo aiškinimu, sąskaitos vertintinos kaip rašytiniai įrodymai, patvirtinantys prievolinius teisinius santykius ir jų vykdymo faktą. Šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjamos visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Teismas svarbia pripažino aplinkybę, kad atsakovės išrašytos PVM sąskaitos faktūros yra įtrauktos į ieškovės apskaitą ir apmokėtos.

4016.

41Išnagrinėjęs ieškovės reikalavimą pripažinti negaliojančia šalių 2008 m. sausio 2 d. sudarytą transporto priemonių nuomos, neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų, sutartį, ir priteisti iš atsakovės 43 760,43 Eur, teismas pripažino jį nepagrįstu ir atmetė. Teismas akcentavo byloje jau nustatytas aplinkybes (nagrinėjant reikalavimą dėl 110 378,72 Eur, sumokėtų už transporto paslaugas ir dėl 22 706,21 Eur, sumokėtų už keleivinio transporto nuomą), kad buvo išrašomos PVM sąskaitos faktūros už transporto nuomą, vedama ieškovei išnuomotų transporto priemonių garažo apskaita, pildomi nuomos ir einamojo remonto paskaičiavimai prie PVM sąskaitų faktūrų, kad buvo šalių pasirašyti transporto priemonių perdavimo aktai, patvirtinti transporto priemonių nuomos kainininkai. Šių aplinkybių visuma, teismui suformavo labiau tikėtiną išvadą, kad pasirašytos sutarties pagrindu atsakovė vykdė jai tenkančią pareigą perduoti už užmokestį nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti transporto priemones. Faktas, kad atsakovės pateiktos PVM sąskaitos faktūros buvo ieškovės priimtos ir apmokėtos, suponuoja išvadą, jog atsakovės teikiamų paslaugų pobūdis bei apimtis atitiko ieškovės valią ir tikslus. Teismo vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad sutartis buvo realiai vykdoma ir sukėlė teisines pasekmes. Ieškovė neįrodė, kad ginčijama sutartis prieštaravo ieškovės veiklos tikslams ar buvo akivaizdžiai nenaudinga ir nuostolinga. Teismas pažymėjo, jog ieškovės argumentai, be kita ko, ir dėl sandorių vykdymą patvirtinančių įrodymų suklastojimo, buvo grindžiami deklaratyviais teiginiais.

4217.

43Teismas nepagrįstu pripažino ir ieškovės reikalavimą dėl 2008 m. balandžio 30 d. nuomos sutarties, statybinės įrangos priėmimo - perdavimo aktų pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo (20 400,41 Eur priteisimo). Teismo vertinimu, surinkti rašytiniai įrodymai leidžia daryti tikėtiną išvadą, kad ginčijamos sutarties pagrindu atsakovė vykdė pareigą už užmokestį perduoti nuomininkei (ieškovei) statybinę įrangą (bokštelius, pastolius, klojinius ar jų elementus) laikinai valdyti ir naudotis jais. Faktas, kad išrašytos PVM sąskaitos faktūros buvo priimtos ir apmokėtos, įgalina teigti, jog atsakovės teikiamų paslaugų pobūdis ir apimtis atitiko ieškovės valią ir tikslus. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad ginčijama sutartis jos vykdymo eigoje sukėlė teisines pasekmes, todėl nėra pagrindo manyti, kad sutartis buvo sudaryta tik dėl akių. Teismo vertinimu, ieškovės pozicija dėl ginčijamų sandorių prieštaravimo Asociacijos veiklos tikslams yra nepagrįsta.

4418.

45Teismas taip pat atmetė ieškovės reikalavimą pripažinti negaliojančiais šalių 2004 m. lapkričio 3 d. sudarytą Sutartį Nr. 11/03 ir šios sutarties pagrindu pasirašytus 2005 m. lapkričio 14 d. atliktų darbų ir suteiktų paslaugų priėmimo - perdavimo aktą, 2005 m. rugpjūčio 2 d. aktą dėl skolų suderinimo, 2005 m. rugpjūčio 8 d. aktą dėl skolų suderinimo, 2005 m. spalio 3 d. aktą dėl skolų suderinimo. Teismas nenustatė šios ginčo sutarties vykdymo imitavimo (tariamumo) požymių. Surinkti duomenys patvirtina, kad sutartis buvo vykdoma: šalys pasirašė sutartį, pasirašė atliktų darbų ir suteiktų paslaugų priėmimo - perdavimo aktą, buvo išrašytos ir apmokėtos PVM sąskaitos faktūros. Sąskaitų apmokėjimo faktas leidžia daryti išvadą, kad atsakovė suteikė paslaugas, t. y. kad buvo parengtos gamybinės ūkinės veiklos analizės, kurių turinys tenkino ieškovę. Teismo vertinimu, faktinis sutarties vykdymas paneigia ieškovės poziciją dėl šio sandorio tariamumo.

4619.

47Teismas, išnagrinėjęs klausimą dėl ginčijamo sandorio prieštaravimo Asociacijos veiklos tikslams, pritarė ieškovės pozicijai, jog iš sutartyje pateikto paslaugų apibūdinimo neįmanoma nustatyti, kokios konkrečios veiklos analizės turėjo būti atliekamos, kaip jos yra susijusios su Asociacijos veikla ir kaip šių analizių rezultatai galėjo būti naudojami Asociacijos veikloje. Teismas iš ištirtų atsakovės duomenų nustatė, jog šiam ginčui reikšmingi dokumentai buvo registruoti jos (atsakovės) apskaitoje, tačiau vėliau buvo nustatyta tvarka sunaikinti pasibaigus jų saugojimo terminui. Atsižvelgdamas į šią aplinkybę, teismas pažymėjo neturįs ką vertinti ir manyti, kad ginčo paslaugos ieškovei nebuvo suteiktos ar nereikalingos. Teismas pažymėjo, kad aptariamas ieškinio reikalavimas taip pat atmestinas kitais savarankiškais pagrindais – taikant ieškinio senatį, taip pat ieškovei netekus teisės ginčyti sandorį dėl tos priežasties, jog sandoris buvo patvirtintas visišku įvykdymu, jog Asociacijos kongresas patvirtino revizijos komisijos išvadas dėl ieškovės finansinės veiklos patikrinimo rezultatų, metinių ataskaitų ir kt.

48III.

49Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

5020.

51Ieškovė Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti arba bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

5220.1.

53Teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą pripažinti negaliojančiais 2004 m. lapkričio 3 d. sutartį Nr. 11/03 bei prie jos sudarytus aktus ir taikyti restituciją remiantis CK 1.86 straipsniu. Priešingai nei nurodė teismas, pagal kasacinio teismo praktiką nei sudaryti atliktų darbų aktai, nei PVM sąskaitos faktūros ir jų apmokėjimo faktas savaime nepatvirtina realaus sutarties vykdymo. Teismas, neįvertinęs kitų bylos įrodymų ir nenustatęs ginčijamos sutarties sudarymo bei vykdymo aplinkybių, šalių motyvo (tikslo) sudaryti tokią sutartį, vadovaudamasis vien tik faktu, kad buvo sudaryti atliktų darbų aktai bei išrašytos ir apmokėtos (prievolių įskaitymo būdu) PVM sąskaitos faktūros, padarė nepagrįstą išvadą, jog ginčijama sutartis realiai buvo vykdoma. Ginčijama sutartis yra tariamasis sandoris, kuris buvo sudarytas tik tam, kad būtų panaikinta atsakovės prievolė grąžinti ieškovei neteisėtai iš jos gautą 700 000 Lt finansinę paramą. Sutartyje numatyta paslaugų kaina (695 000 Lt be PVM) iš esmės sutampa su atsakovės gauta finansinės paramos suma. Iki tol atsakovė tokių paslaugų neteikė ir neturėjo specialistų bei patirties teikti tokias paslaugas. Pagal ginčijamą sutartį už tariamai suteiktas paslaugas atsakovė išrašė PVM sąskaitas faktūras ir buvo atlikti piniginių prievolių įskaitymai, kuriais panaikinta atsakovės pareiga grąžinti finansinę paramą. Kitose civilinėse bylose jau yra nustatyta, kad ieškovė 1999 - 2004 metų laikotarpiu nepagrįstai pervedinėdavo itin dideles sumas (paprastai kaip finansines paramas) ieškovės prezidiumo narių įmonėms. Atsakovės akcininkas ir direktorius M. M. nuo 2002 m. gegužės 4 d. iki 2006 m. gegužės 19 d. buvo ieškovės prezidiumo nariu ir nuo 2004 m. liepos 30 d. iki 2010 m. gegužės 18 d. buvo ieškovės dukterinės įmonės UAB ,,Linavos“ servisas valdybos nariu. Būtent tuo laikotarpiu, kai M. M. buvo ieškovės prezidiumo nariu, pagal 2002 m. liepos 31 d., 2002 m. rugpjūčio 12 d. ir 2002 m. rugpjūčio 23 d. bankinius pavedimus ieškovė neteisėtai suteikė atsakovei 700 000 Lt (202 734,01 Eur) dydžio finansinę paramą.

5420.2.

55Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigas, nes nepagrįstai perkėlė ieškovei pareigą paneigti realų sutarties vykdymą. Pagal kasacinio teismo praktiką ieškovė turėjo įrodyti ginčijamos sutarties tariamumą, o atsakovė turėjo įrodyti, kad ši sutartis realiai buvo vykdoma, tačiau tokių įrodymų atsakovė nepateikė. Iki teismo posėdžio atsakovė vengė atskleisti bet kokias aplinkybes, susijusias su ginčijamos sutarties sudarymu ir vykdymu. Išklausius atsakovės direktoriaus M. M. paaiškinimus teismo posėdžio metu, kurie buvo nenuoseklūs, nelogiški ir neįtikinami, nekyla abejonių, kad ginčijama sutartis yra fiktyvi ir realiai nebuvo vykdoma. Teismas nepagrįstai M. M. paaiškinimų sprendime neaptarė ir neįvertino.

5620.3.

57Teismas be pagrindo nevertino ginčijamą sutartį pasirašiusio trečiojo asmens V. G., buvusio asociacijos generalinio sekretoriaus, paaiškinimų dėl šios sutarties. Teismo posėdžio metu duoti V. G. paaiškinimai dėl ginčijamos sutarties yra neteisingi ir prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams.

5820.4.

59Visų įrodymų kontekste vertinant prie ginčo 2004 m. lapkričio 3 d. sutarties sudarytą atliktų darbų ir suteiktų paslaugų priėmimo-perdavimo aktą ir atsakovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal šią sutartį sąskaitos faktūros buvo išrašinėjamos dar iki 2005 m. lapkričio 14 d. atliktų darbų akto sudarymo. PVM sąskaitos faktūros yra išrašytos 2005 m. liepos 27 d., 2005 m. rugpjūčio 8 d., 2005 m. rugsėjo 9 d. ir 2005 m. spalio 9 d., jose nėra detalizuota, kokios konkrečiai paslaugos buvo suteiktos. Dėl to darytina išvada, kad 2005 m. lapkričio 14 d. buvo pasirašytas atliktų darbų ir suteiktų paslaugų priėmimo - perdavimo aktas ne tam, jog būtų patvirtintas paslaugų suteikimo faktas, o tam, jog būtų pateisintos prieš tai jau išrašytos PVM sąskaitos faktūros ir sudarytas įspūdis, esą sutartis buvo įvykdyta.

6020.5.

61Teismas nepagrįstai pateisino atsakovės pasyvumą įrodinėjant bylai reikšmingas aplinkybes, motyvuodamas tuo, kad nuo ginčijamos sutarties sudarymo yra praėję daugiau nei dešimt metų, kad atsakovė yra sunaikinusi dokumentus, todėl esą nepagrįsta ir nesąžininga iš atsakovės reikalauti sutarties įvykdymą patvirtinančių dokumentų. Tačiau byloje trūksta ne dokumentų, kurie suėjus dokumentų saugojimo terminams gali būti sunaikinti, o pagal ginčo sutartį parengtų išvadų (informacinio leidinio), t. y. trūksta pagal šią sutartį sukurto objekto. Atsakovė neįrodė, kad ji sunaikino pagal ginčijamą sutartį parengtas išvadas. Jeigu atsakovės direktorius ir sunaikino kokius nors su ginčijama sutartimi susijusius dokumentus, jis elgėsi neapdairiai, todėl turi prisiimti visą su tuo susijusią riziką, ir tai neatleidžia jo nuo pareigos įrodyti, kad ši sutartis realiai buvo vykdoma.

6220.6.

63Kad ginčijama sutartis faktiškai nebuvo vykdoma, patvirtina ir faktas, jog atsakovė neteikė tokio pobūdžio paslaugų, kurios buvo numatytos šioje sutartyje. Ginčijamos sutarties fiktyvumą patvirtina byloje apklaustų liudytojų A. K. (nuo 2002 m. gegužės 24 d. iki 2015 m. gegužės 15 d. buvo ieškovės prezidentu) ir V. A. (20 metų dirbo pas ieškovę, užėmė įvairias pareigas, buvo sekretoriumi transportui ir informacijai, taip pat buvo generaliniu sekretoriumi) parodymai, kurių teismas nepagrįstai nevertino ir dėl jų nepasisakė.

6420.7.

65Teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą pripažinti negaliojančia aptariamą 2004 m. lapkričio 3 d. sutartį Nr. 11/03 bei prie jos sudarytus aktus negaliojančiais ir taikyti restituciją pagal kitą sandorių negaliojimo pagrindą, numatytą CK 1.82 straipsnio 2 dalyje. Ieškovė jokios gamybinės - ūkinės veiklos nevykdė ir todėl sutartyje numatytų paslaugų (gamybinės ūkinės veiklos analizės, gamybos užtikrinimo, investicijų ir kapitalinės statybos analizės, aplinkos apsaugos gamtinių resursų panaudojimo analizės, kt.) pirkimas buvo nesuderinamas su ieškovės tikslais, uždaviniais ir funkcijomis, nustatytomis tuo metu galiojusių ieškovės įstatų 2.1 - 2.3 punktuose. Atsakovei tenka pareiga įrodyti, kad sutartis buvo realiai vykdoma ir buvo parengtos atitinkamos išvados. Aplinkybės kad atsakovė į bylą nepateikė parengtų išvadų, kad negalima įvertinti tų išvadų turinio ir atitikimo ieškovės veiklos tikslams, turi būti vertinamos atsakovės nenaudai. Sudarymas sutarties, pagal kurią už itin didelę kainą yra perkamos paslaugos ir kurių rezultatu negalima naudotis ieškovės veikloje, sudaro pagrindą šią sutartį vertinti kaip pažeidžiančią ieškovės veiklos tikslus. Be pagrindo nusprendęs, kad ieškinio senaties terminas praleistas, teismas iš esmės nenagrinėjo šio ieškinio reikalavimo. Ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas, o teismui manant, kad terminas praleistas – buvo pagrindas atnaujinti terminą. Teismas privalėjo išnagrinėti šį ieškinio reikalavimą, o ne apsiriboti konstatavimu, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas.

6620.8.

67Ieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančia 2004 m. lapkričio 3 d. sutartį Nr. 11/03 buvo grindžiamas ir CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, kadangi buvo pažeista Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtinta imperatyvi teisės norma, draudžianti asociacijai pirkti prekes ir paslaugas už akivaizdžiai per didelę kainą. Šio sandorio negaliojimo pagrindo teismas iš viso nevertino ir dėl jo taikymo nepasisakė.

6820.9.

69Teismas formaliai ir neteisingai išsprendė ieškinio senaties termino ginčyti 2004 m. lapkričio 3 d. sutartį Nr. 11/03 klausimą. Teismas išsamiai neišnagrinėjo ieškovės argumentų, kuriais buvo grindžiami ieškinio senaties termino skaičiavimo ir atnaujinimo klausimai. Ieškinio senaties termino taikymo kontekste teismas netinkamai įvertino ir pernelyg sureikšmino faktą, kad ieškovės finansinės veiklos kontrolę vykdė revizijos komisija. Nors formaliai nuo ginčijamos sutarties ir atliktų darbų bei suteiktų paslaugų priėmimo - perdavimo akto yra suėjęs daugiau kaip 10 metų terminas, tačiau bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas nelaikytinas praleistu. Ieškovė negalėjo ginti savo pažeistų teisių tol, kol asociacijoje ir jos dukterinėje įmonėje dirbo tam tikri asmenys – generalinis sekretorius V. G., prezidentas A. K., vyriausiasis finansininkas A. D. ir atsakovės direktorius M. M.. Ieškinio senaties termino pradžios data negali būti ankstesnė nei 2010 m. lapkričio 29 d., kai V. G. buvo atšauktas iš ieškovės generalinio sekretoriaus pareigų. Bet ir tai nereiškia, kad po 2010 m. lapkričio 29 d. ieškovės generalinio sekretoriaus pareigas pradėję eiti asmenys iš karto turėjo sužinoti apie ginčijamą sutartį ir kreiptis į teismą dėl ieškovės pažeistų teisių gynimo. Byloje nėra jokių duomenų, kad jiems buvo atskleista informacija apie neteisėtai sudarytą sutartį. Finansinių operacijų su atsakove įvertinimas tuo metu buvo neįmanomas, nes ieškovės prezidento pareigas ir toliau užėmė A. K. (iki 2015 m. gegužės 15 d.), o vyriausiojo finansininko pareigas užėmė A. D. (iki 2014 m. rugsėjo 10 d.). Būtinybė nuodugniau ištirti ieškovės ir atsakovės sudarytus sandorius iškilo tik po to, kai Valstybinė mokesčių inspekcija atliko mokestinį patikrinimą ir parengė 2015 m. vasario 12 d. patikrinimo aktą, kuriame buvo nustatyta, jog ieškovės mokėjimai, atlikti atsakovei pagal 2007 m. liepos 11 d. - 2010 m. liepos 7 d. laikotarpiu atsakovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras, negali būti priskiriami leidžiamiems atsiskaitymams, todėl ir PVM atskaita negalima. Buvo surinkti visi turimi dokumentai, kurių pagrindu buvo atliktos operacijos su atsakove, ir pateikti ieškovės revizijos komisijai, kuri 2016 m. rugsėjo 22 d. ataskaitoje nustatė aplinkybes apie fiktyvią 2004 m. lapkričio 3 d. sutartį Nr. 11/03. Vadinasi, ieškinio senaties terminas ginčyti 2004 m. lapkričio 3 d. sutartį Nr. 11/03 nėra praleistas. Ieškinio senaties termino taikymo kontekste neturi būti sureikšmintos revizijos komisijos rengtos ataskaitos, nes revizijos komisija netyrė, ar atsakovė pagrįstai išrašė PVM sąskaitas faktūras ir nė vienoje savo ataskaitų nepateikė išvadų šiais klausimais. Taip pat revizijos komisijos nariams buvo be pagrindo atliekami mokėjimai, todėl tai, kad revizijos komisijos nariai nenustatė pažeidimų, nereiškia, kad tokių pažeidimų nebuvo. Nusprendęs, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas, teismas turėjo atnaujinti šį terminą, nes yra objektyvios priežastys, pateisinančios šio termino praleidimą. Iki tol, kol nebuvo atlikta revizija ir nebuvo parengta 2016 m. rugsėjo 22 d. ataskaita, ieškovė nežinojo apie ginčijamą sutartį ir ieškovės pažeistas teises. Realiai ieškovė savo pažeistas teises galėjo pradėti ginti tik po to, kai A. K. nustojo eiti ieškovės prezidento pareigas (nuo 2015 m. gegužės 15 d.). Revizijos atlikimui reikėjo daug laiko, nes reikėjo surinkti ir įvertinti dokumentus už daugiau nei 10 metų laikotarpį. Šiuo atveju pirmenybė turi būti teikiama teisingumo vykdymui, o ne teisinių santykių stabilumui.

7020.10.

71Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės be pagrindo įgytą 207 737,78 Eur sumą, sumokėtą už transporto paslaugas, boilerį, kitas prekes, statybinių įrengimų nuomą, simuliatoriaus krovimą, keleivinio transporto nuomą, pragyvenimo ir transporto išlaidų kompensaciją pagal kitai įmonei išrašytą PVM sąskaitą faktūrą. Teismas nepagrįstai atmetė šį ieškinio reikalavimą, kadangi: 1) teismas netinkamai įvertino PVM sąskaitas faktūras ir jų įrodomąją reikšmę, nepagrįstai suteikė sąskaitoms didesnę įrodomąją galią, be pagrindo neanalizavo, ar į PVM sąskaitas faktūras įtrauktos paslaugos galėjo būti suteiktos ir ar faktiškai buvo suteiktos; 2) teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą ir priskyrė ieškovei pareigą paneigti PVM sąskaitose faktūrose nurodytą mokėjimo pagrindą; 3) teismas nepagrįstai vadovavosi atsakovės su atsiliepimu pateiktais dokumentais, įvardintais ,,Nuomos ir einamojo remonto paskaičiavimai“ ir ,,Asociacijai ,,Linava“ išnuomotų transporto priemonių garažo apskaita“; 4) atsakovės pozicija buvo grindžiama dokumentais, kuriuose išimtinai yra tik vieno asmens – A. D. parašai (PVM sąskaitos faktūros, ,,Nuomos ir einamojo remonto paskaičiavimai“, 2009 m. sausio 29 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos teisių priėmimo - perdavimo aktas). Tiek ieškovė, tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo V. G. prašė šį asmenį iškviesti ir apklausti kaip liudytoją, kad būtų paaiškintos minėtų dokumentų sudarymo ir pasirašymo aplinkybės, tačiau teismas nepagrįstai atsisakė šį asmenį apklausti liudytoju, dėl to liko neišsiaiškintos svarbios bylai aplinkybės dėl įtarimus keliančių dokumentų sudarymo ir pasirašymo.

7220.11.

73Teismas, sureikšminęs PVM sąskaitų faktūrų įrodomąją reikšmę ir nepagrįstai taikęs paslaugų suteikimo prezumpciją, kitiems įrodymams teikė mažesnę įrodomąją galią ir todėl netinkamai įvertino įrodymus bei padarė neteisingas išvadas, tuo pažeisdamas CPK straipsnio 4 punktą ir CPK 185 straipsnio 2 dalį. Atsakovė turėjo pagrįsti į PVM sąskaitas faktūras įtrauktų paslaugų suteikimą ar prekių pardavimą, tačiau atsakovei to nepadarius, turi būti daroma išvada, kad PVM sąskaitos faktūros buvo išrašytos nepagrįstai ir pagal jas atsakovei nebuvo pagrindo gauti mokėjimus. PVM sąskaitose faktūrose transporto paslaugos, kurias tariamai teikė atsakovė, nėra apibūdintos (nenurodyta, pagal kokią konkrečiai sutartį ar susitarimą PVM sąskaitos faktūros buvo išrašytos, nenurodyti konkretūs vežti kroviniai, pervežimo maršrutai, krovinio gavėjai ir kt.). Vienas esminių įrodymų sprendžiant, ar atsakovė suteikė ieškovei transporto paslaugas, yra krovinio važtaraščiai, kurie privalomai turėjo būti pildomi atsakovei teikiant šias paslaugas, tačiau atsakovė nei važtaraščių nei kitų dokumentų nepateikė. Atsakovė nurodė, kad PVM sąskaitos faktūros yra išrašytos ne už krovinių vežimą, o už transporto priemonių nuomos paslaugas, kurios tariamai buvo teikiamos pagal 2008 m. sausio 2 d. Transporto priemonių nuomos, neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų, sutartį. Teismas turėjo įvertinti, už kokias konkrečias paslaugas buvo išrašytos ginčo sąskaitos, t. y. ar už krovinių pervežimo paslaugas, ar už transporto priemonių nuomą, tačiau šiuo klausimu teismas nepasisakė nenurodydamas jokių argumentų, visas sąskaitas nepagrįstai priskyrė prie sąskaitų, išrašytų už transporto priemonių nuomą. Bylos įrodymai leidžia daryti išvadą, kad ginčo PVM sąskaitos faktūros buvo išrašytos už krovinių pervežimo paslaugas, o ne už transporto priemonių nuomą. Netgi darant išvadą, kad PVM sąskaitos faktūros yra išrašytos pagal 2008 m. sausio 2 d. sutartį už transporto priemonių nuomos paslaugas, vis tiek turi būti daroma išvada, kad jos išrašytos nepagrįstai.

7420.12.

75Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 58 312,59 Eur sumą, kuri buvo sumokėta už negyvenamųjų patalpų, adresu ( - ), nuomą. Pagal 2007 m. gruodžio 28 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 2007-12-28/JT iš atsakovės buvo nuomojamos patalpos ( - ), kuriose buvo sandėliuojamas ieškovei priklausantis simuliatorius. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė faktiškai iš atsakovės nuomojosi dar vienas patalpas, esančias ( - ). Už šių patalpų naudojimą ieškovė jokių komunalinių mokesčių ir kitų mokesčių nemokėjo, kas taip pat įrodo, kad ieškovė šiomis patalpomis faktiškai nesinaudojo, nė vienas iš byloje apklaustų liudytojų nenurodė, kad ieškovė faktiškai naudojo šias patalpas. Atsakovė teigė, kad 2008 m. lapkričio 6 d. buvo sudaryta Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis tarp nuomotojo UAB ,,Solaris Baltic“ ir nuomininko VšĮ ,,Saugus ratas“, kurios pagrindu nuomininkui VšĮ ,,Saugus ratas“ buvo išnuomotos 318 kv.m patalpos ( - ). Atsakovė pateikė 2009 m. sausio 29 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos teisių priėmimo-perdavimo aktą, kuriame nurodyta, kad nuo 2009 m. sausio 29 d. ieškovė iš nuomininko VšĮ ,,Saugos ratas“ pernuomoja minėtas patalpas, taip pat nurodyta, kad ieškovė, kaip teisių perėmėja, už patalpų nuomą moka 4 770 Lt plius PVM nuomos mokestį. 2009 m. sausio 29 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos teisių priėmimo-pardavimo aktas neatitinka įrodymams keliamų patikimumo reikalavimų ir šiuo aktu, kaip įrodymu, negalima vadovautis. Minėtame akte nurodyta, kad ieškovės vardu pasirašė generalinis sekretorius A. D., tačiau šis asmuo niekada tokių pareigų asociacijoje neužėmė, taip pat akte nėra asociacijos antspaudo, todėl laikytina, jog Negyvenamųjų patalpų nuomos teisių priėmimo-perdavimo aktas nebuvo sudarytas. Tikėtina, kad toks aktas yra sudarytas jau po šios bylos iškėlimo, siekiant pateisinti atsakovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras, nes šis aktas nebuvo pateiktas Valstybinei mokesčių inspekcijai patikrinimo metu. Iki šios bylos iškėlimo atsakovė tarpusavio susirašinėjimo dokumentuose apie šį aktą neužsiminė ir teigė, kad aptariamos PVM sąskaitos faktūros yra išrašytos ne už patalpų ( - ), bet už patalpų ( - ) nuomą. Kad ieškovė nesinaudojo patalpomis, esančiomis adresu ( - ), patvirtina liudytojo V. A. parodymai. Ieškovė 2017 m. vasario 8 d. buvo pateikusi patikslintą ieškinį, kuriuo 2009 m. sausio 29 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos teisių priėmimo-pardavimo aktą prašė pripažinti negaliojančiu CK 1.82 straipsnio, CK 1.86 straipsnio ir CK 2.84 straipsnio 1 dalies pagrindu. Teismas atsisakė priimti patikslintą ieškinį bei nurodė, kad pagal pradinį ieškinį ieškovė turi galimybę įrodyti visų pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Betgi iš skundžiamo sprendimo matyti, kad teismas nekvestionavo minėto akto teisėtumo ir nevertino ieškovės argumentų dėl šio akto įrodomosios reikšmės, nenurodydamas jokių argumentų pripažino 2009 m. sausio 29 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos teisių priėmimo-pardavimo aktą tinkamu įrodymu. Dėl to laikytina, kad patikslinto ieškinio nepriėmimas pažeidė ieškovės teisę į teisminę gynybą.

7620.13.

77Teismas nepasisakė ir nevertino aplinkybių dėl kitų ginčijamų mokėjimų, nors atsakovė nenurodė jokių pagrįstų argumentų ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovei buvo pagrindas gauti iš ieškovės mokėjimus už statybinių įrengimų nuomą, už keleivinio transporto nuomą, už pragyvenimo ir transporto išlaidų kompensaciją pagal kitai įmonei išrašytą PVM sąskaitą faktūrą. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės turi išnagrinėti ieškinio reikalavimą dėl be pagrindo įgytų piniginių lėšų priteisimo arba šią bylos dalį grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

7820.14.

79Ieškovė prašė CK 1.86 straipsnio 1 dalies ir CK 1.82 straipsnio 2 dalies pagrindu pripažinti negaliojančia 2008 m. sausio 2 d. Transporto priemonių nuomos, neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų, sutartį, taikyti restituciją ir ieškovei iš atsakovės priteisti 43 760,43 Eur. Teismas, spręsdamas šį ieškinio reikalavimą, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nepagrįstai padarė išvadą, kad ginčijama sutartis buvo vykdoma. Atsakovė, siekdama įrodyti, kad minėta sutartis buvo vykdoma ir transporto priemonės buvo nuomojamos, pateikė priėmimo-perdavimo aktus, kuriais pagal sutartį atsakovė tariamai perduodavo ieškovei transporto priemones nuomai. Šiuose dokumentuose ieškovės vardu pasirašė A. D., kuris pagal einamas vyriausiojo finansininko pareigas neturėjo teisės pasirašyti tokius dokumentus. Taip pat atsakovė pateikė dokumentus, įvardintus ,,Nuomos ir einamojo remonto paskaičiavimai“, kuriuose ieškovės vardu pasirašė taip pat A. D., bei savo vidaus dokumentus, įvardintus ,,Asociacijai ,,Linava“ išnuomotų transporto priemonių garažo apskaita“, kuriuose ieškovės atstovų parašų nėra. 2008 m. sausio 2 d. sutartyje išvardintas tariamai nuomotų transporto priemonių sąrašas, tačiau šios transporto priemonės ieškovės veikloje nebuvo naudojamos, jos nebuvo priskirtos ieškovės darbuotojams, nebuvo pildomi kelionės lapai, šioms transporto priemonėms nebuvo priskirtos kuro kortelės. Teismas visiškai nevertino šių aplinkybių. Taipogi PVM sąskaitos faktūros už transporto priemonių nuomą buvo išrašytos dar iki 2008 m. sausio 2 d. sutarties sudarymo, kas patvirtina, kad tos sąskaitos buvo išrašomos nepagrįstai. Faktą, kad ieškovė nesinuomojo iš atsakovės transporto priemonių, patvirtino ir byloje apklausti liudytojai. Bylos įrodymų visuma patvirtina, kad ginčijama 2008 m. sausio 2 d. sutartis realiai nebuvo vykdoma, nes ieškovei faktiškai nebuvo perduotos transporto priemonės ir jos nebuvo naudotos ieškovės veikloje, taip pat ieškovei nebuvo poreikio iš atsakovės nuomotis transporto priemones. Vien teismo nurodytas faktas, kad buvo sudaryta 2008 m. sausio 2 d. sutartis, nereiškia, jog ieškovė turėjo tokį nuomos poreikį.

8020.15.

81Ieškovė prašė CK 1.86 straipsnio 1 dalies ir CK 1.82 straipsnio 2 dalies pagrindu pripažinti negaliojančia 2008 m. balandžio 30 d. Nuomos sutartį Nr. TG2008/04/30-01 ir ieškovei iš atsakovės priteisti 20 400,41 Eur sumą. Teismas, spręsdamas šį ieškinio reikalavimą, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, kad ginčijama sutartis buvo vykdoma. Teismas nevertino, ar ieškovei faktiškai buvo perduoti statybiniai įrengimai ir ar ieškovė galėjo šiuos įrengimus naudoti savo veikloje, ar buvo pagrindas pasirašyti priėmimo-perdavimo aktus. Teismas nepasisakė dėl liudytojų parodymų bei formaliai konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog jai nebuvę poreikio sudaryti tokią sutartį. Valstybinė mokesčių inspekcija ieškovės mokestinio patikrinimo akte konstatavo, kad ieškovė nepateikė jokių dokumentų, iš kurių būtų galima nustatyti, jog ieškovė vykdė statybas ir jai buvo reikalingi statybiniai įrengimai. Teismo sprendimas šioje dalyje yra prieštaringas, nes nenustačius, kad ieškovė vykdė statybinę veiklą, yra daroma išvada, jog ieškovei buvo poreikis nuomotis statybinius įrengimus.

8220.16.

83Teismas nepagrįstai atmetė ieškovės prašymus liudytojais apklausti A. D., E. J. ir M. K.. Prašymus apklausti liudytoją A. D. pareiškė tiek ieškovė, tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo. Tenkinus prašymą dėl liudytojų apklausos, byla apeliacine tvarka turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka.

8421.

85Atsakovė UAB „Solaris Baltic“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

8621.1.

87Ieškovė, prašydama pripažinti negaliojančia 2004 m. lapkričio 3 d. sutartį Nr. 11/03, nepagrįstai teigia, kad nei sudaryti atliktų darbų aktai, nei PVM sąskaitos faktūros ir jų apmokėjimo faktas savaime nepatvirtina realaus sutarties vykdymo. Ieškovė be jokio pagrindo PVM sąskaitų faktūrų pasirašymo ir apmokėjimo faktą vertina kaip teisiškai nereikšmingą dalyką. PVM sąskaitos faktūros laikytinos rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais paslaugų teisinius santykius ir jų suteikimo faktą, o pagal įrodinėjimo taisykles PVM sąskaitose faktūrose įtvirtintus faktus turėjo paneigti būtent ieškovė. Ieškovė priėmė ir apmokėjo visas atsakovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras. Byloje egzistuoja paslaugų suteikimo prezumpcija ir ji turi būti nuginčyta. Atsakovė pateikė pagal teisės aktų reikalavimus vedamą sutarčių registracijos žurnalą, iš kurio matyti, kad visos sutarys, kurių pas save nerado ieškovė, buvo užregistruotos atsakovės bendrovėje. Atsakovė pateikė duomenis, kad jos turėti įrodomieji dokumentai jau yra sunaikinti norminių aktų nustatyta tvarka. Ieškovė elgiasi nesąžiningai – praleidusi ieškinio senaties terminą, kreipiasi į teismą reikalaudama, kad atsakovė įrodytų, jog ji suteikė PVM sąskaitose faktūrose nurodytas paslaugas.

8821.2.

89Ieškinyje ieškovė nekėlė reikalavimo pripažinti negaliojančia konkrečią finansinės paramos sutartį, aplinkybių, susijusių su tokios sutarties negaliojimu nenurodė ir neįrodinėjo, o rėmėsi tik abstrakčiais samprotavimais, kad ginčijamą 2004 m. lapkričio 3 d. sutartį Nr. 11/03 šalys esą sudarė tik tam, kad atsakovei nereikėtų grąžinti neteisėtai suteiktos 700 000 Lt finansinės paramos. Ieškovė neįrodė, kad atsakovei finansinė parama buvo suteikta neteisėtai. 2004 m. lapkričio 3 d. sutartis Nr. 11/03 buvo sudaryta praėjus dvejiems metams po ieškovės nurodomos finansinės paramos atsakovei suteikimo, ieškovės nurodyta finansinės paramos suma yra 700 000 Lt, tuo tarpu 2004 m. lapkričio 3 d. sutartyje Nr. 11/03 nustatytų paslaugų kaina sudaro 820 100 Lt.

9021.3.

91Teismas pagrįstai atmetė ieškovės argumentus, kad ši negalėjo ginti savo pažeistų tol, kol Asociacijoje dirbo atitinkami asmenys, kad ieškovė neturėjo galimybių vertinti sudarytus sandorius ir atitinkamai ginti savo teises. Ieškovė neįrodė, kad apie ieškovės ir atsakovės sudarytus sandorius kiti ieškovės valdymo organo nariai nieko nežinojo. Nepagrįsti ieškovės argumentai, kad būtinybė nuodugniau ištirti ieškovės ir atsakovės sudarytus sandorius iškilo tik po to, kai Valstybinė mokesčių inspekcija atliko mokestinį patikrinimą ir parengė 2015 m. vasario 12 d. patikrinimo aktą. Valstybinei mokesčių inspekcijai patikrinimo tikslu visus dokumentus pateikė pati ieškovė. Be to, ieškovė turi nepriklausomą revizijos komisiją, kuri turi pareigą kiekvienais metais tikrinti Asociacijos veiklą ir teikti ataskaitas. Ieškovė turi teisę atlikti nepriklausomą auditą ir šia teise ne kartą naudojosi. Tad nėra pagrindo teigti, kad ieškovė neva tik dabar sužinojo apie sudarytas ir ilgą laiką vykdytas sutartis. Ieškovės neįrodytos aplinkybės nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.

9221.4.

93Ginčijami mokėjimai buvo atlikti sutarčių pagrindu, todėl nepagrįsto praturtėjimo institutas negali būti taikomas. Ieškovė be pagrindo rašytinių sutarčių ir kitų dokumentų nebuvimą tapatina su sutartinių santykių nebuvimu. Teisės aktai įsakmiai nenustato paslaugų sutarties formos, todėl ši sutartis gali būti sudaryta tiek rašytine, tiek žodine forma. PVM sąskaitos faktūros vertintinos kaip rašytiniai įrodymai, patvirtinantys paslaugų teisinius santykius ir jų suteikimo faktą. Priešingai nei skunde nurodo ieškovė, teismas sprendime detaliai išanalizavo su kiekviena PVM sąskaita faktūra susijusius dokumentus bei padarė pagrįstas išvadas, kad visose PVM sąskaitose faktūrose nurodytos transporto priemonių nuomos paslaugos ieškovei buvo suteiktos pagal 2008 m. sausio 2 d. Transporto priemonių nuomos, neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų, sutartį. Atsakovė pateikė 2009 m. sausio 29 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos teisių priėmimo-perdavimo aktą, kuriame nurodyta, kad nuo 2009 m. sausio 29 d. Asociacija iš nuomininko VšĮ „Saugos ratas“ pernuomoja patalpas ir, kaip teisių perėmėja, moka nurodyto dydžio nuomos mokestį. Nėra pagrindo vadovautis ieškovės iniciatyva apklausto V. A. liudijimu, kadangi pagal einamas pareigas jis nebuvo atsakingas už sutarčių sudarymą, be to, šis asmuo gali būti šališkas. Šioje nuomos sutartyje esantys rašybos trukumai nepaneigia prievolinių santykių realumo.

9421.5.

95Ieškovė skunde įrodinėja, kad be pagrindo atliko atsakovei mokėjimus pagal ieškovės išvardintas PVM sąskaitas faktūras, tikindama, kad atsakovė nepagrindė paslaugų suteikimo realumo, jų poreikio ieškovės veikloje ir pan. Atsakovė, atsikirsdama į ieškovės reikalavimus, pateikė keletą įrodymų, patvirtinančių nuomos paslaugų suteikimą. Atsakovės pozicija dėl įrodinėjimo pareigos tarp šalių paskirstymo ir PVM sąskaitų faktūrų reikšmės jau buvo išsamiai išdėstyta. PVM sąskaitos faktūros vertintinos kaip rašytiniai įrodymai, patvirtinantys paslaugų teikimo teisinius santykius, paslaugų suteikimą ir perdavimą ieškovei, o pareigą nuginčyti PVM sąskaitas faktūras turėjo ieškovė. Teismas teisingai sprendė, kad ieškovė be pagrindo PVM sąskaitų faktūrų išrašymą ir apmokėjimą laiko teisiškai nereikšmingu įvykiu. Dalies pirminių dokumentų neišsaugojimas, esant apmokėtoms PVM sąskaitoms faktūroms, nepaneigia prievolės esmės. Teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl be pagrindo įgytų lėšų grąžinimo.

9621.6.

97Teismas pagrįstai netenkino ieškinio reikalavimo dėl 2008 m. sausio 2 d. Transporto priemonių nuomos, neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų, sutarties pripažinimo negaliojančia. Ieškovės argumentai dėl į bylą pateiktų sutarties vykdymą patvirtinančių įrodymų suklastojimo nėra grindžiami objektyviais duomenimis. Pateikti dokumentai nekelia abejonių dėl jų tikrumo. Aplinkybė, jog iki bylos iškėlimo vykusiame susirašinėjime atsakovė neužsiminė apie šių dokumentų egzistavimą, neįrodo jų suklastojimo fakto. Atsakovė negali būti atsakinga už dokumentų saugojimą Asociacijoje. Akivaizdūs dokumentų saugojimo pas ieškovę trūkumai konstatuoti ir mokesčių administratoriaus tyrimo ataskaitoje. Atsakovei nėra žinoma, kodėl ieškovė į naudojamų transporto priemonių sąrašą neįtraukė iš atsakovės išnuomotų transporto priemonių. Tokį sąrašą privalėjo parengti ne atsakovė, o ieškovė. Ieškovė nepagrįstai akcentuoja aplinkybę, jog ši sutartis turėjo būti rašytinė. Rašytinė sutartis buvo sudaryta 2008 m. sausio 2 d., o iki tol nuomos paslaugos ieškovei buvo teikiamos pagal žodinį susitarimą. Toks trūkumas sutarties nedaro negaliojančia ir nepaneigia šalies teisės sutartinių santykių egzistavimą įrodinėti rašytiniais įrodymais, kurių atsakovė teismui pateikė pakankamai. Ieškovė, teikdama, kad nesinaudojo šios sutarties pagrindu teiktomis nuomos paslaugomis, nepagrįstai remiasi liudytojų parodymais. Juolab kad apklausti asmenys – V. A. ir A. M. dėl užimamų pareigų yra akivaizdžiai šališki. Ieškovės pozicija dėl ginčijamos sutarties prieštaravimo Asociacijos veiklos tikslams grindžiama deklaratyviais teiginiais. Ieškovė neįrodė, kaip konkrečiai sutartis prieštarauja Asociacijos veiklos tikslams. Sutarčiai pripažinti negaliojančia vien jos nuostolingumas nėra pakankamas.

9821.7.

99Nėra pagrindo pripažinti negaliojančia 2008 m. balandžio 30 d. nuomos sutartį. Ieškovė neįrodė, kaip konkrečiai sudaryta sutartis prieštarauja Asociacijos veiklos tikslams. Ieškovės pozicija, esą ji nėra statybinė organizacija ir visada sudaro sutartis dėl statybos darbų vykdymo, dar nereiškia, kad tuo metu ieškovei nereikėjo išsinuomoti įrenginių. Aplinkybė, jog sutartis tapo nenaudinga, nėra pakankama pripažinti sutartį negaliojančia dėl jos prieštaravimo juridinio asmens veiklos tikslams. O aplinkybė, jog šios sutarties pagrindu išrašytus priėmimo perdavimo aktus pasirašė Asociacijos generalinis sekretorius V. G., o ne kitas darbuotojas, nepagrindžia sutarties neteisėtumo. Ieškovės teiginiai dėl sutarties ir jos pagrindu išrašytų aktų klastojimo grindžiami deklaratyviais teiginiais. Ieškovė nepagrįstai sutarties sudarymo aplinkybes įrodinėja liudytojų V. A. ir A. B. parodymais. Nurodyti asmenys nebuvo atsakingi už sutarčių sudarymą ir dėl ryšių su ieškove galėjo būti šališki.

10021.8.

101Ieškovės apeliaciniame skunde suformuluotas prašymas apklausti liudytojais A. D., E. J., M. K. neturėtų būti tenkinamas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šį prašymą, kadangi ieškovė nenurodė, kokias aplinkybes nurodyti asmenys turėtų paliudyti, nepagrindė šių liudijimų reikšmingumo. A. D. ieškovė nori apklausti dėl jo parašų 2009 m. sausio 29 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje ir kituose dokumentuose. Dokumentų klastojimo aplinkybės turi būti įrodinėjamos atliekant ekspertizę, o ne apklausiant asmenis. Ieškovė nepagrįstai nurodė, kad E. J., kaip Asociacijos buhalterė, galėtų paaiškinti 2004 m. lapkričio 3 d. sutarties sudarymo aplinkybes. Pagal įstatus visas funkcijas, susijusias su sandorių sudarymu, vykdo generalinis sekretorius, o ne buhalterė. Buhalterės liudijimas neturėtų reikšmės vertinant ir PVM sąskaitų faktūrų įrodomąją reikšmę. Asociacija E. J. suteikė paskolą, kas kelia abejonių dėl jos liudijimo objektyvumo. Nėra pagrindo apklausti M. K., nes šio asmens pozicija išdėstyta į bylą pateiktame rašytiniame įrodyme – revizijos komisijos ataskaitoje. Be to, vienas revizijos komisijos narys negali savarankiškai aiškinti ir interpretuoti šios komisijos, kaip kolegialaus organo, išvadų. Dėl nurodytų priežasčių nėra būtinybės bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

10222.

103Lietuvos apeliaciniame teisme 2019 m. vasario 22 d. gauti ieškovės prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo.

10423.

105Lietuvos apeliaciniame teisme 2019 m. vasario 25 d. gautas atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

10624.

107Lietuvos apeliaciniame teisme 2019 m. kovo 20 d. gautas atsakovės pareiškimas, kuriuo atsakovė prašo ieškovės pateiktą prašymą dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo atmesti.

108Teisėjų kolegija

konstatuoja:

109IV.

110Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11125.

112Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

113Dėl ieškinio senaties taikymo

11426.

115Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atsakovė UAB „Solaris Baltic“ dėl dalies ieškovės asociacijos „Linava“ ieškinyje suformuluotų reikalavimų prašė taikyti ieškinio senatį. Atsakovės pozicija šiuo klausimu buvo grindžiama tuo, jog: dalis lėšų – 22 706,21 Eur atsakovei buvo sumokėta už keleivinio transporto nuomą pagal atsakovės 2006 m. vasario 28 d., 2006 m. kovo 31 d., 2006 m. balandžio 28 d. ir 2006 m. gegužės 31 d. išrašytas PVM sąskaitas faktūras; kad buvo ginčijama Asociacijos 2002 metais atsakovei sumokėta 700 000 Lt (202 734,01 Eur) suma, ieškovei aiškinant, kad tokios sutarties Asociacijoje nėra; kad buvo ginčijama šalių 2004 m. lapkričio 3 d. sutartis Nr. 11/03, ginčijami šios sutarties pagrindu 2005 m. lapkričio 14 d. pasirašytas atliktų darbų ir suteiktų paslaugų priėmimo - perdavimo aktas, taip pat atsakovės 2005 m. liepos 27 d., 2005 m. rugpjūčio 8 d., 2005 m. rugsėjo 9 d. ir 2005 m. spalio 3 d. išrašytos PVM sąskaitos faktūros, taip pat ginčijami 2005 m. rugpjūčio 2 d. aktas dėl skolų suderinimo, 2005 m. rugpjūčio 8 d. aktas dėl skolų suderinimo, 2005 m. spalio 3 d. aktas dėl skolų suderinimo. Reikalavimams nuginčyti nurodytus sandorius ir apskaitos dokumentus atsakovė prašė taikyti bendrąjį ieškinio senaties terminą ir šiuo pagrindu tuos reikalavimus atmesti.

11627.

117Ieškovė nesutiko su atsakovės prašymu dėl ieškinio senaties taikymo, tvirtindama, kad ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas, nes ieškovė negalėjo efektyviai ginti savo teisių tuo laikotarpiu, kai pareigas Asociacijoje ėjo generalinis sekretorius V. G., prezidentas A. K. ir vyriausiasis finansininkas A. D.. Pasak ieškovės, sąlygos ginti jos pažeistas teises susidarė tik tuomet, kai Asociacijoje nebeliko minėtų asmenų, kai buvo atliktas išsamus ieškovės veiklos mokestinis patikrinimas, jo metu surinkti pagrindiniai duomenys ir parengtos Asociacijos revizijos komisijos išvados. Tuo atveju, jeigu teismas visgi nuspręstų, kad ieškinio senaties terminas dėl pirmiau nurodytų ieškinio reikalavimų buvo praleistas, ieškovė prašė ieškinio senaties terminą atnaujinti.

11828.

119Pirmosios instancijos teismas iš esmės pritarė atsakovės pozicijai ir dėl nutarties 26 punkte išvardintų ieškinio reikalavimų atžvilgiu taikė ieškinio senatį, kaip savarankišką pagrindą šiems reikalavimams atmesti. Teismo procesinis sprendimas šioje dalyje grindžiamas tuo, jog Asociacijos valdymo organų narių pasikeitimas neturi teisinės reikšmės ieškinio senaties termino eigos skaičiavimui. Teismas konstatavo, kad Asociacijoje veikė revizijos komisija, kurios ataskaitas tvirtino ne Asociacijos valdymo organai, o visuotinis narių susirinkimas – kongresas. Remdamasis šia aplinkybe teismas paneigė esminį ieškovės argumentą, jog atitinkamų asmenų įtaka asociacijos veiklai esą ribojo galimybę ginti jos pažeistas teises. Teismas dėl ieškovės nurodytų aplinkybių taip pat neįžvelgė pagrindo pateisinti ieškinio senaties termino praleidimą ir šį terminą atnaujinti.

12029.

121Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ieškovė savo pozicijos ieškinio senaties termino klausimu laikosi ir apeliaciniame skunde, papildomai pateikdama argumentus dėl panašiomis faktinėmis aplinkybėmis suformuluotų teisminių precedentų, iš esmės tapačių aplinkybių teisinio įvertinimo kitose civilinėse bylose. 2019 m. vasario 22 d. pateiktame procesiniame dokumente bei apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovė sukonkretino tą poziciją, paaiškindama, jog jos išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės argumentais analizuojamu klausimu.

12230.

123Bendroji ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklė yra ta, kad šio termino eiga prasideda nuo dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) bei kiti įstatymai (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti galimybę ginti savo pažeistą teisę, tik žinodamas, kad ši yra pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

12431.

125Kasacinis teismas taip pat yra pabrėžęs, kad subjektyviojo kriterijaus negalima absoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir jų operatyviu gynimu, kad nebūtų pažeistas civilinių santykių stabilumas. Dėl šios priežasties teismas negali apsiriboti vien tik ieškovo paaiškinimu, kada jis sužinojo apie teisės pažeidimą. Tais atvejais, kai atsakovas ginasi ieškinio senaties terminu, o ieškovas tvirtina, jog apie savo subjektinės teisės pažeidimą sužinojo ne paties pažeidimo dieną, teismas turi patikrinti, ar byloje nėra įrodymų, kad buvo priešingai, o ieškovo nurodytas aplinkybes turi vertinti pagal kitų byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis). Kai asmuo aiškina, jog apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi išsiaiškinti, kurią dieną rūpestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pat aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista. Ieškinio senaties termino eigos pradžios susiejimas su momentu, kada asmuo turėjo sužinoti apie teisės pažeidimą, paaiškintinas įstatymo leidėjo ketinimu kokiu nors būdu ieškinio senaties termino eigos pradžią apibrėžti objektyvesniais kriterijais, nepasikliauti vien subjektyviais kriterijais. Dėl to turėjimo sužinoti apie teisės pažeidimą momentas (skirtingai nei realaus sužinojimo) sietinas labiau su objektyviais įvykiais ir savybėmis, nei su subjektyviais, nukreiptais vien į ieškovo asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Todėl, byloje siekiant tinkamai įvertinti ieškinio senaties termino eigos pradžią, visų pirma turi būti nustatytas teisės pažeidimo momentas (objektyvusis momentas), kuris ir yra pradinis išeities taškas nustatant konkrečią ieškinio senaties termino eigos pradžią pagal subjektyviuosius kriterijus. Pažymėtina ir tai, kad CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektyvūs ir objektyvūs momentai tam tikrais atvejais gali sutapti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2013).

12632.

127Kasacinis teismas savo formuojamoje praktikoje taip pat yra nurodęs, kad senaties termino pradžios skaičiavimas nuo tada, kai apie pažeistą juridinio asmens teisę sužinojo jo naujasis vadovas, sukurtų situaciją, kai, pasikeitus įmonės vadovui, atsirastų galimybė ginti teises, pažeistas prieš daugelį metų. Taip būtų paneigta ieškinio senaties instituto paskirtis, galimai neužtikrinta priešingų šalių interesų pusiausvyra ir teisinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018).

12833.

129Nurodytos kasacinio teismo praktikos kontekste teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovės išdėstytos aplinkybės dėl Asociacijos valdymo organų narių pasikeitimo neturi įtakos nustatant ieškinio senaties termino eigos pradžios momentą, nes pritarimas tokiai ieškovės pozicijai pateisintų vien tik subjektyvaus kriterijaus taikymą ieškinio senaties pradžios momento nustatymo procese, o tai savo ruožtu lemtų teisinių santykių nestabilumą ir teisinės padėties neapibrėžtumą. Kita vertus, analizuojamos aplinkybės, be kita ko, valdymo organų narių pasikeitimo faktas, gali būti reikšmingos sprendžiant dėl pagrindo praleistam ieškinio senaties terminui atnaujinti. Kaip teisingai akcentavo pirmosios instancijos teismas, Asociacijoje veikiantis vidinės kontrolės mechanizmas (revizijos komisija) turėjo užtikrinti savalaikį sužinojimą apie neteisėtų sandorių sudarymą, neteisėtus ir/ar nepagrįstus mokėjimus, kitokius veiksmus. Todėl pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl ieškinio senaties termino praleidimo apskųstame sprendime išvardintiems ieškinio reikalavimams teisėjų kolegija neabejoja, tačiau neturi pagrindo sutikti su sprendime išdėstytais motyvais, kuriai remdamasis teismas nusprendė neatnaujinti ieškinio senaties termino.

13034.

131CK ir kituose įstatymuose nėra apibrėžtos svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis laikytinos aplinkybės, kurias nustačius būtų pagrindas ieškinio senaties terminą atnaujinti. Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Nagrinėjant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, turi būti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvieną konkrečią situaciją būtina vertinti individualiai, kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai, atsižvelgiant į asmens gebėjimą įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, asmens amžių, išsilavinimą ir pan. Be to, svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-248/2017).

13235.

133Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2018 m. lapkričio 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018 (iškelta pagal ieškovės Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „LINAVA“ ieškinį atsakovei UAB „Tingas“, trečiasis asmuo V. G., dėl skolos ir delspinigių priteisimo), svarbiomis priežastimis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, pripažino tokias ginčui aktualias faktines aplinkybes, kaip Asociacijos valdymo organų narių pasikeitimo, ieškovės ir atsakovės sąsajumo aplinkybės. Tokiais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo aiškinimais bei teisiniais vertinimais sprendžiant praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą vadovavosi ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama civilinę bylą Nr. e2A-59-823/2019 pagal ieškovės asociacijos „Linava“ ieškinį atsakovei UAB „Transfriga“ dėl be pagrindo įgytų lėšų priteisimo (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 14 d. sprendimą, priimtą toje civilinėje byloje).

13436.

135Šioje byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, jog laikotarpiu nuo 1991 m. spalio 9 d. iki 2010 m. lapkričio 29 d. Asociacijos generaliniu sekretoriumi buvo V. G., nuo 2002 m. gegužės 24 d. iki 2015 m. gegužės 15 d. Asociacijos prezidentu buvo A. K., nuo 1995 m. gruodžio 20 d. iki 2014 m. rugsėjo 10 d. Asociacijos sekretoriumi - vyriausiuoju finansininku dirbo A. D., jog atsakovės UAB „Solaris Baltic“ akcininkas ir direktorius M. M. nuo 2002 m. gegužės 4 d. iki 2006 m. gegužės 19 d. buvo Asociacijos kolegialaus valdymo organo – prezidiumo nariu, o nuo 2004 m. liepos 30 d. iki 2010 m. gegužės 18 d. buvo Asociacijos dukterinės įmonės UAB „Linavos“ servisas valdybos nariu. Tokios faktinės aplinkybės turėjo esminės įtakos, kad išvardinti asmenys tikėtinai nebuvo suinteresuoti visų tikrųjų ieškovę ir atsakovę siejusių teisinių santykių atskleidimu, reikšmingų dokumentų išsaugojimu ar perdavimu naujai Asociacijos vadovybei.

13637.

137Teisėjų kolegija pažymi, kad bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai – būtent tokiai, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas). Analizuojamu atveju teisėjų kolegija pirmiau aptartų šios bylos aplinkybių neturi pagrindo vertinti kitaip, nei iš esmės tokias pačias aplinkybes kitose civilinėse bylose vertino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir Lietuvos apeliacinis teismas, pripažinę jas svarbiomis ir pakankamomis priežastimis praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimui. Apibendrindama tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą dėl pagrindo praleistam ieškinio senaties terminui atnaujinti nebuvimo. Analizuotos faktinės aplinkybės pateisina šio termino praleidimą, todėl ieškovės prašymas dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo tenkinamas ir iš esmės pasisakoma dėl visų ieškovės ieškinyje pareikštų reikalavimų. Teisėjų kolegija pažymi, jog dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų išsamumo bus pasisakoma kitose šios nutarties dalyse, tačiau paties apskųstojo sprendimo turinys neleidžia daryti kategoriškos išvados, jog nepagrįstas ieškinio senaties taikymas esą lėmė, jog tam tikri ieškinio reikalavimai apskritai nebuvo nagrinėjami ir vertinami, kaip yra teigiama ieškovės apeliaciniame skunde. Kaip matyti iš apskųstojo sprendimo, teismas iš esmės pasisakė dėl visų ieškinio reikalavimų, o ieškinio senaties termino praleidimo aplinkybė jame įvardyta kaip savarankiškas (alternatyvus) pagrindas konkretiems ieškinio reikalavimams atmesti.

138Dėl reikalavimo grąžinti atsakovės be pagrindo įgytas lėšas

13938.

140Ieškovė, patikslinusi pradinio ieškinio reikalavimus, prašė priteisti iš atsakovės UAB „Solaris Baltic“ 207 737,78 Eur be pagrindo įgytų lėšų. Ieškovė nurodė, kad atsakovė negalėjo ir neturėjo gauti prašomą priteisti sumą sudarančių mokėjimų iš ieškovės. Paaiškino, kad ginčijamos ūkinės finansinės operacijos buvo įformintos tik PVM sąskaitomis faktūromis, bet nėra kitų dokumentų, kurie patvirtintų, kad tose sąskaitose nurodytos ūkinės operacijos yra faktiškai įvykusios, t. y. kad jose nurodytos paslaugos faktiškai buvo suteiktos. Ieškovė taip pat nurodė, jog dalis atsakovės pateiktų PVM sąskaitų faktūrų nebuvo įtrauktos į ieškovės apskaitą.

14139.

142Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas šį ieškinio reikalavimą, sprendime pažymėjo, kad atsakovės išrašytos PVM sąskaitos faktūros patvirtina sutartinių santykių tarp šalių buvimą, kad atsakovė atitinkamas paslaugas ieškovei suteikė, o tokiu atveju nepagrįsto praturtėjimo teisinis institutas negali būti taikomas. Sąskaitų pasirašymo ir apmokėjimo aplinkybę teismas pripažino ieškovės patvirtinimu, jog paslaugos jai buvo suteiktos. Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, padarė išvadą, jog pagal ieškovės nurodytas PVM sąskaitas faktūras transporto paslaugos ieškovei buvo realiai suteiktos. Teismas rėmėsi tuo, kad atsakovės paslaugos ieškovei buvo teikiamos pagal 2008 m. sausio 2 d. Transporto priemonių nuomos, neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų, sutartį. Nors šioje sutartyje buvo numatytas jos galiojimas iki 2008 m. gruodžio 31 d., teismas nustatė, kad šalys ir po to (iki 2011 metų) vykdė šią sutartį. Remdamasis sprendime smulkiai išdėstytų PVM sąskaitų faktūrų turiniu, taipogi Asociacijai išnuomotų transporto priemonių garažo apskaita, nuomos ir einamojo remonto paskaičiavimais prie PVM sąskaitų faktūrų, transporto priemonių perdavimo aktais ir transporto priemonių nuomos kainininkais, teismas padarė išvadą, jog tarp šalių buvo sudaryta sutartis, kuri realiai buvo vykdoma. Teismo vertinimu, ieškovės argumentai dėl paslaugų turinio, jo teisingo atspindėjimo PVM sąskaitose faktūrose, kitų lydinčiųjų dokumentų nebuvimo, nepakeičia nustatytos faktinės aplinkybės dėl sutartinių santykių egzistavimo, todėl teismas tų argumentų išsamiau nevertino. Iš esmės tokiais pačiais motyvais teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl lėšų, sumokėtų už negyvenamųjų patalpų nuomą, grąžinimo. Teismo vertinimu, byloje esančių duomenų pakanka išvadai, jog šalis siejo prievoliniai teisiniai santykiai. Pasisakydamas dėl ieškovės mokėjimų atsakovei už kitas paslaugas, pirmosios instancijos teismas nepagrįsta pripažino ieškovės reikštą poziciją, jog PVM sąskaitų faktūrų pasirašymas esą nepagrindžia prievolinių santykių egzistavimo. Teismo aiškinimu, tokios sąskaitos vertintinos kaip rašytiniai įrodymai, patvirtinantys prievolinius teisinius santykius ir jų vykdymo faktą. Teismas pažymėjo, kad šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjamos visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Teismas svarbia pripažino aplinkybę, kad atsakovės išrašytos PVM sąskaitos faktūros yra įtrauktos į ieškovės apskaitą ir jos apmokėtos.

14340.

144Apeliantė, nesutikdama su pirmiau nurodytomis teismo išvadomis, aiškino, kad teismas netinkamai įvertino PVM sąskaitų faktūrų turinį ir jų įrodomąją reikšmę, nepagrįstai netyrė, ar į PVM sąskaitas faktūras įtrauktos paslaugos galėjo būti teikiamos ir ar faktiškai buvo suteiktos. Apeliantės nuomone, teismas byloje netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą ir rėmėsi tik atsakovės pateiktais įrodymais. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais ieškovės skundo argumentais.

14541.

146Kasacinio teismo išaiškinta, kad tam, jog atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. kai daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir aptariamo civilinės teisės instituto pagrindu turto išreikalauti negalima. Tačiau jeigu turto įgijimo pagrindas buvo, o po turto įgijimo jis išnyko, tai tokiu atveju įgijusiam turtą asmeniui atsiranda pareiga grąžinti įgytą turtą kaip įgytą be pagrindo. Be to, tam, kad atsirastų pareiga grąžinti turtą, jis turi būti asmens realiai gautas, o jo išreikalauti kitais civilinių teisių gynimo būdais (pvz., taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolius, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant kitus sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) nėra teisinio pagrindo arba tokius būdus taikant pažeistos asmens teisės būtų apgintos nevisiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2013).

14742.

148Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką bylose dėl nepagrįsto praturtėjimo ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas nepagrįstai praturtėjo ieškovo sąskaita; pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui, kuris, teigdamas, kad turtas įgytas pagrįstai, turi pateikti įrodymus, esančius tokio turto įgijimo pagrindu (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-687/2018 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

14943.

150Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog lėšos, kurių grąžinimo, remdamasi nepagrįsto praturtėjimo institutu, reikalauja ieškovė, atsakovės buvo įgytos sutartinių teisinių santykių pagrindu. Teisėjų kolegijos vertinimu, PVM sąskaitų faktūrų išrašymo, pateikimo, jų pasirašymo ir apmokėjimo aplinkybės bei kiti bylos nagrinėjimo eigoje pateikti įrodymai, bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose metu apklaustų asmenų paaiškinimai iš esmės patvirtina sutartinių santykių tarp šalių egzistavimą. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, esant tokioms aplinkybėms, ieškovės piniginiai mokėjimai, juose tiksliai įvardijus šalių sandorį, pagal kurį jie atlikti, patys pakankamai pagrindžia aplinkybę, kad lėšos buvo gautos tarp šalių susiklosčius konkrečiai apibrėžtiems teisiniams santykiams. Kolegija atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismo sprendime yra pateikta išsami atsakovės parengtų PVM sąskaitų faktūrų turinio analizė, atskleista ūkinių operacijų esmė. Tos aplinkybės, jog ieškovės žinioje nėra tam tikrų (pirminių) dokumentų, jog teismo posėdyje apklaustų asmenų paaiškinimai apeliantei atrodo neišsamūs ar nenuoseklūs, nepilni ar prieštaringi, apeliantės subjektyvūs teiginiai dėl suteiktų paslaugų ar įgytų prekių poreikio jai nebuvimo, įvertinant apeliantės pasirinktą teisių gynimo būdą nepaneigia realaus sutartinių santykių egzistavimo ir nesudaro pagrindo tenkinti jos reikalavimą dėl grąžinimo lėšų, kaip nepagrįstai sumokėtų atsakovei. Kita vertus, atsižvelgiant į trukmę laikotarpio, praėjusio nuo ginčijamų mokėjimų atlikimo, į ginčijamų ūkinių operacijų mastą, teiktų paslaugų pobūdį, ypatumus ir teikimo trukmę, pateisintinos aplinkybės, kada nebėra išsaugoti visi ginčui aktualūs dokumentai, kuomet ūkinėse operacijose dalyvavusių asmenų paaiškinimai nėra itin išsamūs ar labai konkretūs. Kolegijos vertinimu, deklaratyvaus pobūdžio apeliantės argumentai dėl tam tikrų atsakovės teiktų paslaugų ar prekių poreikio Asociacijos veikloje nebuvimo, nėra reikšmingi taikant nepagrįsto praturtėjimo institutą. Ieškovės aiškinimai, jog Asociacija savo kasdienėje veikloje neturėjo poreikio įsigyti tam tikras prekes ar gauti paslaugas, kad nebuvo būtinybės jai apmokėti konkrečią kitam ūkio subjektui išrašytą atsakovės sąskaitą, nepaneigia pirmosios instancijos teismo identifikuoto turinio teisinių santykių tarp šalių egzistavimo. Tokios ieškovės akcentuojamos aplinkybės gali kelti konkrečių ūkinių operacijų ar sudarytų sandorių nuostolingumo, jų nenaudingumo ieškovei vertinimo poreikį, bet neturi pakankamo ryšio su šio teisminio ginčo pagrindu – lėšų gavimu be pagrindo.

15144.

152Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).

15345.

154Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovės reikalavimą dėl be pagrindo įgytų lėšų grąžinimo, pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantė, nesutikdama su teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apeliantės nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga.

15546.

156CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, tikrinama, ar teismas turėjo pakankamai įrodymų savo išvadoms pagrįsti, ar tinkamai juos ištyrė ir įvertino. Apeliacinės instancijos teismas atlieka pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo kontrolės funkciją. Tai reiškia, kad apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimo pakartojimui ar naujų reikalavimų nagrinėjimui, o pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir / ar fakto klaidų ištaisymui. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija nemato pagrindo pakartotiniam visų ieškovės išvardintų dokumentų įrodomosios reikšmės tyrimui ir analizei.

15747.

158Teisėjų kolegija, atskirai pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumento apie PVM sąskaitos faktūros įrodomąją galią, pažymi, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir argumentuotai apibūdino PVM sąskaitų faktūrų turinį, jų reikšmę kvalifikuojant šalių tarpusavio santykius. Toks šios rūšies įrodinėjimo priemonės vertinimas atitinka kasacinio teismo išaiškinimus (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo į bylą pateiktų PVM sąskaitų faktūrų vertinti, kaip atsakovės vienašališkai sukurtų įrodymų, atsižvelgiant į sąskaitų priėmimo, įtraukimo į apskaitą ir apmokėjimo aplinkybes, juolab vertinti šios rūšies dokumentų teisinį reguliavimą, įtvirtintą teisės aktuose. Kita vertus, iš apskųstojo sprendimo turinio akivaizdu, jog teisminiame įrodymų tyrimo ir vertinimo procese šios rūšies dokumentams nebuvo suteikta aukštesnės galios įrodymo reikšmė. Ūkinių operacijų turinys atskleistas ir kitų byloje esančių įrodymų visumos kontekste. Nagrinėjamu atveju svarbu, jog ieškovės pozicija dėl be pagrindo įgytų lėšų buvo grindžiama Asociacijoje atlikto tyrimo išvadomis, tvirtinant, jog tokio turinio paslaugos galbūt nebuvo suteiktos ir jog tokio turinio paslaugos Asociacijos veikloje nebuvo būtinos. Atsakovė, atsikirsdama į šią poziciją, teikė tiek paaiškinimus, tiek vidinės apskaitos duomenis. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai paskirstęs įrodinėjimo naštą, o ieškovei nepalankios išvados būtų suformuluotos tik atsakovės pateiktų duomenų pagrindu. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepasitvirtino ieškovės skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas esą nepagrįstai rėmėsi apskaitos ar ūkinių finansinių operacijų dokumentais (ar netinkamai vertino dokumentus), kuriuose buvo tik vieno asmens A. D. parašai. Kolegija pažymi, jog apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausus šį asmenį, abejonių dėl dokumentų pasirašymo aplinkybių neliko. A. D., kaip ir kiti apeliaciniame procese apklausti asmenys, nuosekliai paaiškino savo turėtos kompetencijos Asociacijos veikloje sritis, joje atliktas esmines funkcijas. Šių liudijimų pagrindu kolegija neįžvelgia esminių neatitikimų to meto įprastinei Asociacijos veiklai, kiek tai susiję su nurodytų dokumentų pasirašinėjimu. Aplinkybė, jog A. D. daugeliu atveju negalėjo prisiminti ir nuosekliai nupasakoti konkretaus dokumento pasirašymo aplinkybių, apibūdinti konkrečios ūkinės operacijos turinio, atsižvelgiant į praėjusį laiko tarpą nuo tų veiksmų atlikimo, į pačių ūkinių operacijų turinį, nesudaro pagrindo apeliantės nurodytų dokumentų apskritai nevertinti ar įžvelgti jų falsifikavimo požymius.

15948.

160Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, atlikęs išsamų pateiktų įrodymų vertinimą, padarė pagrįstą išvadą, kad šalis siejo sutartiniai teisiniai santykiai. Ginčijami mokėjimai atsakovei atlikti sutarčių (sutartinių teisinių santykių) pagrindu, todėl sumokėtos lėšos negali būti grąžintos vadovaujantis nepagrįsto praturtėjimo institutu. Ieškovės iškeltos abejonės dėl atsakovės suteiktų paslaugų ar įgytų prekių poreikio Asociacijos veikloje šios teismo išvados nepaneigia, nes tai neturi įtakos šalis siejusių sutartinių santykių kvalifikavimui. Teiginiai dėl Asociacijos ankstesnės sudėties valdymo organų ir atsakovės valdymo organų sąsajumo, sąlygų vykdyti neteisėtas ūkines operacijas sudarymo, galimo dokumentų klastojimo ir kt., teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pakankami pripažinti, jog įrodymų vertinimo procese analizuoti dokumentai atspindėtų fiktyvias (tariamas) ūkines operacijas. Tai lemia išvadą, jog ieškinio reikalavimas dėl be pagrindo gautų lėšų grąžinimo yra atmestas pagrįstai. Aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas šio ieškinio reikalavimo dalyje netinkamai taikė ieškinio senatį, nelemia kitokios šio reikalavimo išsprendimo procesinės baigties. Dėl šalių 2008 m. sausio 2 d. sudarytos Transporto priemonių nuomos, neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų, sutarties vertinimo

16149.

162Ieškovė prašė pripažinti negaliojančia 2008 m. sausio 2 d. Transporto priemonių nuomos, neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų, sutartį, taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės 43 760,43 Eur. Ieškovė šią sutartį ginčijo CK 1.86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu, tvirtindama, kad sutartis buvo sudaryta tik dėl akių ir nebuvo realiai vykdoma, taip pat ginčijo CK 1.82 straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu, tvirtindama, jog šis sandoris prieštaravo Asociacijos, kaip viešojo juridinio asmens, veiklos tikslams, nes tokių paslaugų poreikio Asociacijai nebuvo. Pirmosios instancijos teismui šį ieškinio reikalavimą atmetus, ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nepagrįstai padarė išvadą, kad ginčijama sutartis buvo vykdoma. Apeliantės teigimu, atsakovė, siekdama įrodyti, kad minėta sutartis buvo vykdoma ir transporto priemonės buvo nuomojamos ieškovei, pateikė priėmimo - perdavimo aktus, kuriais pagal 2008 m. sausio 2 d. sutartį tariamai perduodavo ieškovei transporto priemones nuomai, tačiau šiuose dokumentuose ieškovės vardu pasirašė A. D., kuris pagal einamas vyriausiojo finansininko pareigas tokios nurodytų dokumentų pasirašymo teisės neturėjo. Taip pat atsakovė pateikė dokumentus, įvardintus ,,Nuomos ir einamojo remonto paskaičiavimai“, kuriuose ieškovės vardu pasirašė taip pat A. D., bei pateikė vidinius dokumentus, įvardintus ,,Asociacijai ,,Linava“ išnuomotų transporto priemonių garažo apskaita“, kuriuose ieškovės atstovų parašų nėra. Apeliantė teigia, kad 2008 m. sausio 2 d. sutartyje yra išvardintas tariamai nuomotų transporto priemonių sąrašas, tačiau šios transporto priemonės ieškovės veikloje nebuvo naudojamos, jos nebuvo priskirtos ieškovės darbuotojams, nebuvo pildomi kelionės lapai, šioms transporto priemonėms nebuvo priskirtos kuro kortelės. Pasak apeliantės, teismas visiškai nevertino tokių aplinkybių. Be to, PVM sąskaitos faktūros už transporto priemonių nuomą buvo išrašomos dar iki 2008 m. sausio 2 d. sutarties sudarymo, kas, apeliantės vertinimu, patvirtina, kad sąskaitos buvo išrašomos nepagrįstai. Apeliantė atkreipia dėmesį, jog aplinkybę, kad ieškovė nesinuomojo iš atsakovės transporto priemonių, patvirtino ir byloje apklausti liudytojai. Apeliantės teigimu, bylos įrodymų visuma patvirtina, kad ginčijama 2008 m. sausio 2 d. sutartis faktiškai nebuvo vykdoma, nes ieškovei realiai nebuvo perduotos transporto priemonės ir jos nebuvo naudotos ieškovės veikloje, ieškovei nebuvo poreikio iš atsakovės nuomotis transporto priemones. Pasak apeliantės, vien teismo nurodytas faktas, kad buvo sudaryta 2008 m. sausio 2 d. sutartis, nereiškia, kad ieškovė turėjo tokį nuomos poreikį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su nurodytais apeliantės argumentais.

16350.

164Tariamojo sandorio negaliojimo pagrindas įtvirtintas CK 1.86 straipsnio 1 dalyje: tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Kasacinis teismas nutartyse ne kartą yra pažymėjęs, kad esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą apie šalių sudarytą sutartį, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilinių teisių ir pareigų. Tam tikrais atvejais tokiais sandoriais siekiama neteisėtų tikslų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017 43 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Sprendžiant, ar sandoris tariamasis, turi būti tiriamas ne tik sutarties tekstas, bet ir tai, kokia buvo sandorio šalių tikroji valia, kokie buvo jų tokio elgesio motyvai ir tikslai, kaip šalys elgėsi po sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2005; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2008; kt.). Dėl to bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008).

16551.

166Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog byloje surinktų įrodymų visuma (PVM sąskaitų faktūrų išrašymas, jų pateikimas, įtraukimas į apskaitą, apmokėjimas, atsakovės vedama Asociacijai „LINAVA“ išnuomotų transporto priemonių garažo apskaita, nuomos ir einamojo remonto paskaičiavimai prie PVM sąskaitų faktūrų, šalių pasirašyti transporto priemonių perdavimo aktai, patvirtinti transporto priemonių nuomos kainininkai) leidžia daryti išvadą, jog tarp šalių susiklostė realūs transporto priemonių nuomos teisiniai santykiai. Apeliaciniame procese apklausus liudytojus, kolegijos vertinimu, buvo paneigtos abejonės ir dėl su šiuo sandorių susijusių dokumentų pasirašymo aplinkybių. Vien subjektyvūs teiginiai dėl atitinkamų paslaugų poreikio Asociacijoje nebuvimo, galimo atsakovės pateiktų dokumentų falsifikavimo ar jų parengimo tik šiam teisminiam procesui prasidėjus, nėra pakankami konstatuoti ginčijamo sandorio tariamumą. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog ieškinio reikalavimas dėl transporto priemonių nuomos sandorio pripažinimo tariamuoju, t. y. sudarytu neturint tikslo sukurti realius teisinius santykius, pirmosios instancijos teismo yra atmestas pagrįstai.

16752.

168CK 1.82 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad viešųjų juridinių asmenų sandoriai, prieštaraujantys jų veiklos tikslams, gali būti pripažinti negaliojančiais. Skirtingai nei privačių juridinių asmenų, kurių teisnumas yra bendrasis, viešųjų juridinių asmenų teisnumas yra specialusis, t. y. jie gali turėti ir įgyti tik tokių civilinių teisių ir pareigų, kurios neprieštarauja jų steigimo dokumentams ir veiklos tikslams (CK 2.74 straipsnio 2 dalis). Šių juridinių asmenų tikslas yra tenkinti viešuosius interesus (CK 2.34 straipsnio 2 dalis). Viešojo juridinio asmens sudarytų sandorių, prieštaraujančių to viešojo juridinio asmens teisnumui, pripažinimas negaliojančiais nesiejamas su kitos sandorio šalies sąžiningumu – prioritetas suteikiamas viešojo intereso gynimui, todėl sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu net tuo atveju, kai kita sandorio šalis yra sąžininga.

16953.

170Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl aplinkybės, jog ieškovė yra juridinis asmuo, veikiantis pagal Asociacijų įstatymą, t. y. jis yra viešasis asmuo (Asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Juridinis asmuo suprantamas kaip savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri savo vardu gali įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme (CK 2.33 straipsnis). Taigi vienas esminių juridinio asmens požymių – juridinio asmens teisnumas, t. y. galėjimas turėti konkrečias civilinių įstatymų nustatytas ar jų nedraudžiamas teises ir pareigas (CK 2.74 straipsnio 1 dalis). Juridiniai asmenys civilines teises įgyja, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. Kadangi juridiniai asmenys steigiami tam tikriems tikslams, skirtingų juridinių asmenų teisnumas gali būti įvairios apimties. Juridinių asmenų, kurių teisinė forma yra asociacija, steigimo, valdymo, veiklos tvarka ir pan. reglamentuota nurodytame Asociacijų įstatyme (Asociacijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asociacija – savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus.

17154.

172Iš bylos duomenų nustatyta, jog ginčijamos sutarties pagrindu atsakovė nuomojo ieškovei tiek lengvuosius, tiek krovininius automobilius. Šias aplinkybes patvirtina tiek ginčijamos sutarties, tiek priėmimo - perdavimo aktų, apskaitos žiniaraščių, PVM sąskaitų faktūrų turinys. Apeliantė laikosi nuoseklios pozicijos, jog Asociacija savo poreikiams turėjo transporto priemonių, todėl kitų (šiuo atveju ginčijamos sutarties pagrindu perduotų) transporto priemonių poreikio nebuvo, tokios transporto priemonės (pvz., krovininiai automobiliai) net negalėjo būti pritaikytos asociacijos veikloje. Apeliantės nuomone, tokių transporto priemonių naudojimas Asociacijos veikloje prieštaravo Asociacijos, kaip viešojo juridinio asmens, veiklos tikslams. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos išvadomis, kurių pagrindu šis ieškinio reikalavimas buvo atmestas.

17355.

174Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, išsamiai įvertinęs ieškovės, kaip viešojo juridinio asmens, veiklą reguliuojančius teisės aktus ir jos įstatus, pagrįstai akcentavo esminį Asociacijos veiklos tikslą, jog ji steigiama siekiant sudaryti jos nariams kuo palankesnes sąlygas savarankiškai vystyti ir plėtoti visų rūšių pervežimus ir tuo tikslu Asociacija turi teisę vykdyti įstatymų nedraudžiamą ūkinę komercinę veiklą, kuri neprieštarauja jos įstatams bei reikalinga jos tikslams pasiekti.

17556.

176Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo nuostatomis, pažymi, jog apeliantės argumentai dėl transporto priemonių nuomos poreikio nebuvimo ir ginčijamos sutarties nenaudingumo, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovė sudarė jos veiklos tikslams prieštaraujantį sandorį. Kita vertus, bylos duomenimis lieka neįrodytas faktas dėl konkrečių (ar konkrečios paskirties) transporto priemonių poreikio tam tikru Asociacijos veiklos laikotarpiu nebuvimo. Nereikėtų manyti, jog, atsižvelgiant į Asociacijos steigimo tikslus, jos veikla galėjo apsiriboti tik Asociacijos narių veiklos administravimu ir (ar) koordinavimu. Apeliaciniame procese apklausti asmenys, iš esmės tapačiai aiškindami ginčijamos sutarties esmę, nurodė, jog šios sutarties pagrindu išnuomotos transporto priemonės buvo naudojamos ne pačios Asociacijos, o jos įsteigto kito juridinio asmens UAB „Linavos“ servisas veikloje. Buvo nuosekliai paaiškintas šio juridinio asmens steigimo tikslas – sudaryti palankesnes sąlygas Asociacijos nariams vykdyti jų veiklą. Pagal šio juridinio asmens veiklos sritis tokių transporto priemonių turėjimo poreikis egzistavo. Teismo posėdžio metu buvo paaiškinta, kad tokiu būdu įsteigusi nurodytą juridinį asmenį, dotuodama (be kita ko, ir analizuojamu sandoriu) jo veiklą, Asociacija siekė sudaryti palankesnes verslo sąlygas jos nariams. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šių paaiškinimų objektyvumu. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų A. M. ir V. A. parodymai esmingai neprieštarauja apeliaciniame procese apklaustų asmenų paaiškinimams. Įvertinus pirmosios instancijos teisme apklaustų asmenų Asociacijoje užimtas pareigas, kuruojamas veiklos sritis, jiems galėjo būti nežinomos aplinkybės dėl atitinkamų paslaugų poreikio ne Asociacijos, o būtent jos įsteigto kito juridinio asmens veikloje. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams dėl ieškovės teiginių apie galimą atsakovės pateiktų įrodymų falsifikavimą. Deklaratyvūs teiginiai ar šalutinės aplinkybės dėl sandoryje dalyvavusių asmenų tarpusavio sąsajų, dėl atitinkamų įrodymų nepateikimo ikiteisminėje ginčo sprendimo stadijoje, nėra pakankami paneigti atsakovės pateiktų įrodymų tikrumą.

17757.

178Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog ieškinio reikalavimas dėl 2008 m. sausio 2 d. Transporto priemonių nuomos, neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų, sutarties prieštaravimo Asociacijos veiklos tikslams atmestas pagrįstai. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia šios pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo dalies teisingumo. Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto sprendimo motyvus, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas aptartą ieškovės reikalavimą, pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantė, nesutikdama su teismo išvadomis, nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs.

179Dėl 2008 m. balandžio 30 d. Nuomos sutarties vertinimo

18058.

181Ieškovė pareiškė reikalavimą pripažinti negaliojančia šalių 2008 m. balandžio 30 d. sudarytą nuomos sutartį, kurios pagrindu atsakovė išnuomojo Asociacijai statybinius įrenginius, taip pat ginčijo šios sutarties pagrindu pasirašytus priėmimo - perdavimo aktus ir prašė taikyti restituciją, grąžinant ieškovei pagal šią sutartį jos sumokėtas lėšas. Ieškovė aptariamą sandorį vėlgi ginčijo dviem alternatyviais pagrindais, įrodinėdama, kad šalys sudarė tariamąjį arba viešojo juridinio asmens veiklos tikslams prieštaraujantį sandorį. Pirmosios instancijos teismas šį ieškinio reikalavimą atmetė, konstatavęs, kad ginčijamos sutarties pagrindu šalys sukūrė realius teisinius santykius, ir nenustatęs, jog šis sandoris prieštarautų Asociacijos veiklos tikslams.

18259.

183Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog apeliantė, nesutikdama su apskųstu sprendimu dėl šios sutarties nuginčijimo, iš esmės apeliuoja į pirmosios instancijos teisme atlikto įrodymų vertinimo ydingumą. Nekartojant įrodymų vertinimo procesą reguliuojančių teisės normų nuostatų ir jų aiškinimo teismų praktikoje, pažymėtina, jog apeliantė pateikia savo subjektyvų tų pačių aplinkybių vertinimo ir interpretavimo variantą. Tai, jog teismas priėmė ieškovei nepalankų teismo sprendimą ar įrodymų visumą vertino ne ieškovės pageidaujamu būdu, nepatvirtina apeliantės nurodytų pažeidimų, padarytų įrodymų tyrimo ir (ar) vertinimo procese. Pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams, kolegija laikosi nuostatos, jog byloje esantys ir teismo įvertinti ginčijamos sutarties vykdymo pagrindu šalių pasirašyti statybinės įrangos priėmimo - perdavimo aktai, nuomotų įrenginių detalizacija, už suteiktas nuomos paslaugas išrašyta PVM sąskaita faktūra, jos apmokėjimas leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog nuomos sutartis realiai buvo vykdoma, šalims sukėlė realius teisinius padarinius ir neprieštaravo Asociacijos, kaip viešojo juridinio asmens, veiklos tikslams.

18460.

185Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, savo pozicija vėlgi grindžia subjektyvaus ir hipotetinio pobūdžio teiginiais, jog ginčijama sutartis buvo sudaryta siekiant pateisinti Asociacijos lėšų švaistymą, jog jai, kaip statybų veiklos nevykdžiusiai organizacijai, tokių paslaugų poreikio nebuvo, jog atsakovės pateikti šio sandorio vykdymą pagrindžiantys įrodymai yra suklastoti. Dėl A. D., ginčui aktualiu metu Asociacijoje ėjusio sekretoriaus pareigas, kompetencijos dalyvaujant atitinkamos srities ūkinėse operacijose, teisėjų kolegija pasisakė ankstesnėje šios nutarties dalyje. Prielaidos dėl dokumentų galimo klastojimo aiškiai nėra pakankamos paneigti teismo įvertintų dokumentų įrodomąją reikšmę ir galią. Ta aplinkybė, jog Asociacija nevykdė statybų veiklos (kaip komercinės), nepaneigia apeliaciniame procese apklaustų asmenų paaiškinimų, jog ginčijama sutartimi perduota statybinė įranga buvo naudojama ne komercinėje veikloje, o atliekant Asociacijos naudojamo nekilnojamojo turto remontą. Kolegija sutinka, kad tarp pirmosios instancijos teisme ir apeliaciniame procese apklaustų asmenų parodymų esama prieštaravimų. Tačiau nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti į aplinkybę, jog analizuojamos faktinės aplinkybės egzistavo prieš gerą dešimtmetį, tad asmenų, o ypač tų, kurie tiesiogiai nedalyvavo ginčijamo sandorio sudaryme ir jo vykdyme, abstraktaus ir bendro pobūdžio paaiškinimai nėra pakankami nuginčyti aplinkybes, kurias fiksuoja rašytiniai įrodymai bei patvirtina sandorį sudariusių asmenų liudijimai. Ta nurodyta aplinkybė, jog apeliantė, esant statybos ar remonto darbų poreikiui, juos atlikti samdydavo rangovus, nepaneigia įrengimų perdavimo pagal ginčo sandorį fakto, nes ieškovė savo nuožiūra galėjo samdyti rangovus, neturinčius atitinkamos įrangos, arba remonto (pvz., einamojo) darbus atlikti savarankiškai (ūkio būdu), akcentuojant ir tai, jog tokie teisiniai santykiai neturėjo kartotinumo požymių. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kuriomis remiantis atmestas ieškinio reikalavimas dėl 2008 m. balandžio 30 d. nuomos sutarties ir jos pagrindu pasirašytų aktų pripažinimo negaliojančiais.

186Dėl šalių 2009 m. sausio 29 d. sudaryto patalpų nuomos sandorio

18761.

188Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 58 312,59 Eur sumą, kuri buvo sumokėta atsakovei už negyvenamųjų patalpų ( - ), nuomą. Nurodė, kad pagal 2007 m. gruodžio 28 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 2007-12-28/JT iš atsakovės buvo nuomojamos patalpos adresu ( - ), kuriose buvo sandėliuojamas ieškovei priklausantis simuliatorius. Ieškovės teigimu, nėra įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė faktiškai iš atsakovės nuomojosi dar vienas patalpas, adresu ( - ). Už šių patalpų naudojimą ieškovė jokių komunalinių mokesčių ir kitų mokesčių nemokėjo, kas taip pat esą įrodo, kad ieškovė šiomis patalpomis faktiškai nesinaudojo, be to, nė vienas iš byloje apklaustų liudytojų nenurodė, kad ieškovė faktiškai naudojo šias patalpas. Atsakovė teigė, kad 2008 m. lapkričio 6 d. buvo sudaryta Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis tarp nuomotojo UAB ,,Solaris Baltic“ ir nuomininko VšĮ ,,Saugus ratas“, kurios pagrindu nuomininkui VšĮ ,,Saugus ratas“ buvo išnuomotos 318 kv.m. patalpos ( - ). Atsakovė pateikė 2009 m. sausio 29 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos teisių priėmimo - perdavimo aktą, kuriame nurodyta, kad nuo 2009 m. sausio 29 d. ieškovė iš nuomininko VšĮ ,,Saugus ratas“ pernuomoja minėtas patalpas, taip pat nurodyta, kad ieškovė, kaip pradinio nuomininko teisių perėmėja, už patalpų nuomą moka 4 770 Lt plius PVM nuomos mokestį. Ieškovės nuomone, 2009 m. sausio 29 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos teisių priėmimo - pardavimo aktas neatitinka įrodymams keliamų patikimumo reikalavimų, todėl šiuo aktu, kaip įrodymu, negalima vadovautis. Minėtame akte nurodyta, kad ieškovės vardu jį pasirašė generalinis sekretorius A. D., tačiau šis asmuo niekada tokių pareigų asociacijoje neužėmė, taip pat akte nėra asociacijos antspaudo, todėl laikytina, kad Negyvenamųjų patalpų nuomos teisių priėmimo - perdavimo aktas nebuvo sudarytas. Ieškovės nuomone, tikėtina, kad šis aktas yra sudarytas jau po šios bylos iškėlimo, siekiant pateisinti atsakovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Ieškovės aiškinimu, kad ieškovė nesinaudojo tomis patalpomis, patvirtina liudytojo V. A. parodymai. Ieškovė 2017 m. vasario 8 d. buvo pateikusi byloje patikslintą ieškinį, kuriuo 2009 m. sausio 29 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos teisių priėmimo - pardavimo aktą prašė pripažinti negaliojančiu CK 1.82 straipsnio ir CK 2.84 straipsnio 1 dalies bei CK 1.86 straipsnio pagrindu. Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti patikslintą ieškinį, nurodęs, kad pagal pradinį ieškinį ieškovė turi galimybę įrodyti visų pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Apeliantė akcentuoja, kad iš apskųsto sprendimo matyti, jog teismas netyrė minėto akto teisėtumo ir nevertino ieškovės argumentų dėl šio akto įrodomosios reikšmės, o nepateikdamas jokių motyvų pripažino 2009 m. sausio 29 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos teisių priėmimo - pardavimo aktą tinkamu įrodymu.

18962.

190Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, iš esmės sutinka su tuo, kad ieškovės pozicija dėl 2009 m. sausio 29 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos teisių priėmimo -pardavimo akto (kaip nuomos sandorio), negaliojimo pagal ieškovės įrodinėtus sandorių negaliojimo pagrindus liko neįvertinta. Kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, visgi neturi pagrindo sutikti, jog tam turėjo įtakos pirmosios instancijos teismo procesinis veiksmas atsisakyti priimti patikslintą ieškinį, kuris buvo papildytas reikalavimu dėl šio sandorio pripažinimo negaliojančiu. Pirmosios instancijos teismo išdėstytus argumentus, kuriais remiantis buvo atsisakyta priimti patikslintą ieškinį, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais. Išties, tokio naujo reikalavimo priėmimas bylos nagrinėjimo eigoje neabejotinai turėtų įtakos proceso trukmei. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu, jog atsisakymas priimti patikslintą ieškinį savaime neapribojo ieškovės teisių įrodinėti šio sandorio neteisėtumą ir (ar) jo negaliojimą. Pažymėtina, kad ieškovė tokia galimybe aktyviai naudojosi, o teismas galėjo tinkamai kvalifikuoti šalių ginčą šio sandorio atžvilgiu. Kolegija pažymi, jog apeliacinės instancijos teismas, būdamas kompetentingas byloje spręsti tiek fakto, tiek teisės klausimus, turi pats ištaisyti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu padarytus pažeidimus (pašalinti tiek bylos faktinių aplinkybių nustatymo klaidas, tiek materialiosios ir proceso teisės normų taikymo ir aiškinimo trūkumus), todėl ta aplinkybė, jog apskųstame sprendime nėra pasisakyta dėl visų ieškovės įrodinėtų ginčijamo sandorio negaliojimą patvirtinančių aplinkybių, savaime nesudaro pagrindo tenkinti apeliantės reikalavimą panaikinti sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliaciniame skunde nurodyti ginčo sandorio teisėtumo vertinimo trūkumai gali būti pašalinti apeliaciniame procese.

19163.

192Nagrinėjamu atveju aktualu tai, jog pirmosios instancijos teismas su šio nuomos sandorio sudarymu ir vykdymu susijusias aplinkybes vertino ieškovės reikalavimo dėl be pagrindo gautų lėšų grąžinimo kontekste. Įvertinęs sudarytų nuomos sandorių turinį, jų esmę, vykdymą pagrindžiančius įrodymus teismas padarė išvadą, jog šalis siejo realūs teisiniai santykiai – ieškovei, ginčijamo sandorio pagrindu perėmus nuomininko teises, atsakovė teikė ieškovei patalpų nuomos paslaugas, o ši naudojosi nuomojamomis patalpomis ir mokėjo nuomos mokestį. Išvados dėl realių teisinių padarinių, kuriuos sukūrė ginčijamas nuomos sandoris, patvirtina, jog argumentai dėl sandorio galimo tariamumo buvo iš esmės įvertinti ir pripažinti nepagrįstais. Pirmosios instancijos teismo sprendime taip pat išsamiai pasisakyta ir dėl argumentų atsakovės pateiktų įrodymų klastojimo klausimu. Kolegija taip pat nepagrįstu pripažįsta ieškovės skundo argumentą dėl ginčijamo akto, kaip įrodymo, patikimumo savybių. Nei netinkamas aktą pasirašiusio Asociacijos atstovo pareigų nurodymas, nei, ieškovės nuomone, nesavalaikis šio akto pateikimas, nei kiti panašaus turinio skundo argumentai, kolegijos vertinimu, nėra pakankami paneigti nuomos teisinių santykių realumą. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendime įvertinti ir ieškovės argumentai apie tai, jog ieškovei esą nebuvo reikalingos bei naudojamos jos veikloje ginčo patalpos, galima teigti, kad taip pat buvo įvertinta Asociacijos reiškiama pozicija dėl ginčijamo sandorio prieštaravimo viešojo juridinio asmens veiklos tikslams. Taigi, aptartos aplinkybės neleidžia pritarti apeliacinio skundo argumentams, jog ginčijamo sandorio teisėtumui pagal CK 1.82 straipsnio ir CK 1.86 straipsnyje įtvirtintus sandorių negaliojimo pagrindus įvertinti būtinos sąlygos apskritai nebuvo nustatinėjamos ir vertinamos. Kaip minėta, vien tai, jog apeliantė siekia kitokios bylos procesinės baigties kitu būdu vertinama tuos pačius įrodymus, nesudaro pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teisme buvo reikšmingų įrodymų tyrimo ir vertinimo spragų. Klaidų, galėjusių lemti esminius pažeidimus įrodymų tyrimo ir vertinimo procese, teisėjų kolegija nenustatė. Teiginiai, jog pagal byloje naudotas atskiras įrodinėjimo priemones (pvz. liudytojų apklausa) išryškėjo prieštaravimų sprendžiant klausimus dėl ginčo patalpų poreikio, jų panaudojimo tikslų ir aplinkybių, nesudaro pagrindo paneigti pirmosios instancijos teismo išvadas, paremtas ne pavienių įrodymų, o jų visumos įvertinimo pasekmėje susiformavusiu teismo įsitikinimu.

19364.

194CK 2.84 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog sandoriai, kuriuos sudarė viešojo juridinio asmens valdymo organai, pažeisdami savo kompetenciją, nesukelia prievolių juridiniam asmeniui. Remdamasi šia teisės norma apeliantė tvirtina, jog ginčijamas nuomos sandoris negalėjo sukelti prievolių Asociacijai, kadangi 2009 m. sausio 29 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos teisių priėmimo - perdavimo aktą pasirašė Asociacijos sekretorius (finansininkas) A. D., kuris šioje Asociacijos veiklos srityje neturėjo reikiamų įgaliojimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, jog aktą Asociacijos vardu pasirašiusio A. D. pareigos (sekretorius) buvo klaidingai nurodytos (generalinis sekretorius), nelemia šio sandorio negaliojimo. Juolab kad akte pasirašė ne fiktyvus, o realiai Asociacijoje vadovaujančias pareigas ėjęs asmuo, ir ši aplinkybė byloje neginčyta. Kolegija neturi pagrindo netikėti paaiškinimu, jog klaidingas pareigų nurodymas buvo sąlygotas rašymo apsirikimo. Juolab kad analizuojamu atveju nagrinėjamas klausimas dėl viešojo juridinio asmens vienasmenio valdymo organo identifikavimo. Tokie duomenys yra vieši, todėl manyti, jog nurodant nebūtas A. D. pareigas buvo sąmoningai ketinama klaidinti, klastoti ar siekti kitų neteisėtų tikslų, nėra pagrindo.

19565.

196Teisėjų kolegija negali sutikti su apeliantės argumentu, jog vien aplinkybė, kad ginčijamą aktą pasirašė ne vienasmenis Asociacijos valdymo organas, o sekretoriaus (finansininko) pareigas ėjęs A. D., savaime lemia šio sandorio neteisėtumą ir negaliojimą. Liudytoju apklaustas A. D., nors ir negalėjo tiksliai paaiškinti konkretaus sandorio pasirašymo aplinkybių, tačiau išsakė bendro pobūdžio teiginius, jog Asociacijos veikloje būta tokių atvejų, kuomet dėl generalinio sekretoriaus ligos ar atostogų, jam (A. D.) buvo pavedamos generaliniam sekretoriui būdingos funkcijos. Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti šiuo paaiškinimu, kadangi nebuvo pateikta faktinių duomenų, jog tokie liudytojo teiginiai neturėtų pagrindo – pvz., jog ginčui aktualiu (konkrečiu) metu generalinis sekretorius realiai ėjo pareigas, buvo savo darbo vietoje arba jog, jo nesant, tokios funkcijos buvo pavestos vykdyti kitiems Asociacijoje dirbusiems asmenims. Kita vertus, įstatyme aptarta ir situacija, kuomet pažeidžiant kompetenciją sudarytiems sandoriams viešasis juridinis asmuo vėliau pritaria ir tokiu atveju sandoris galioja nuo jo sudarymo (CK 2.84 straipsnio 2 dalis). Byloje yra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad ginčijamo sandorio sudarymui buvo pritarta. Įrodymais patvirtinta, jog sudarius ginčijamą sandorį, Asociacijai buvo teikiamos ir šios apmokamos atsakovės PVM sąskaitos faktūros. Atsižvelgiant į šias tęstinio pobūdžio aplinkybes, atsiranda pakankamas pagrindas tokius veiksmus laikyti pritarimu ginčijamam sandoriui. Įvertinusi tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliantės išdėstytos aplinkybės nepagrindžia ginčijamo nuomos sandorio neteisėtumo ir negaliojimo pagal jos nurodytus sandorių negaliojimo pagrindus.

197Dėl 2004 m. lapkričio 3 d. sutarties teisėtumo vertinimo

19866.

199Ieškovė prašė pripažinti negaliojančia 2004 m. lapkričio 3 d. sutartį Nr. 11/03 ir jos pagrindu sudarytus aktus – 2005 m. atliktų darbų ir suteiktų paslaugų priėmimo - perdavimo aktą bei 2005 m. rugpjūčio 2 d., 2005 m. rugpjūčio 8 d., 2005 m. spalio 3 d. aktus dėl skolų suderinimo, taikyti restituciją ir priteisti ieškovės naudai iš atsakovės 237 517,38 Eur (820 100 Lt).

20067.

201Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2004 m. lapkričio 3 d. Asociacija ir atsakovė sudarė sutartį, kurios objektas: „analizė gamybinio - ūkinės veiklos transporto priemonių Rusijoje“ pagal plano techninę užduotį, kuri yra neatskiriama šios sutarties dalis“. Sutarties 2.1 punkte apartos atskirų paslaugų (darbų) kainos, kurių bendra kaina 695 000 Lt (be PVM), o su PVM (taikytas 18 proc. PVM tarifas) - 820 100 Lt (237 517,38 Eur). Pagal šią sutartį atsakovė turėjo atlikti įvairaus pobūdžio gamybinės-ūkinės veiklos analizes. 2005 m. lapkričio 14 d. buvo pasirašytas atliktų darbų ir suteiktų paslaugų priėmimo - perdavimo aktas. Šiame akte yra nurodyta, kad atsakovė perduoda, o Asociacija priima pagal sutartį atliktus darbus, išvardinant atskirus darbus, kurių bendra vertė 820 100 Lt (įskaitant PVM). Pagal sutartį atsakovė išrašė Asociacijai keturias PVM sąskaitas faktūras, kurių bendra suma (įskaitant PVM)

202820 100 Lt. 2005 m. rugpjūčio 2 d., 2005 m. rugpjūčio 8 d., 2005 m. spalio 3 d. tarp Asociacijos ir atsakovės buvo pasirašyti aktai dėl skolų suderinimo, kuriais buvo atliktos 820 100 Lt sumos užskaitos.

20368.

204Ieškovė, grįsdama šį ieškinio reikalavimą, nurodė, kad Asociacijoje nėra dokumentų, kurie patvirtintų, jog minėta sutartis realiai buvo vykdoma, nėra dokumentų, kuriuose būtų įforminti atliktų analizių rezultatai (pvz., nėra išvadų, ataskaitų ir jokių kitų dokumentų, kuriais būtų įforminti analizių rezultatai), nėra plano techninės užduoties, pagal kurią turėjo būti atliekamos įvairios analizės (sutarties 1 ir 3.2.1 punktai), taip pat nėra pažymų apie suteiktas paslaugas (turėjo būti sudaromos pagal sutarties 3.1.2 ir 32.2.4.1 punktus), nėra kitų dokumentų, kurie patvirtintų, kad pagal sutartį Asociacija gavo analizių rezultatus ir jais naudojosi Asociacijos veikloje. Ieškovė daro išvadą, kad 2004 m. lapkričio 3 d. sutartis yra fiktyvi ir nebuvo realiai vykdoma. Turimi duomenys leido ieškovei teigti, kad ši sutartis buvo sudaryta tam, jog atsakovė neturėtų pareigos grąžinti Asociacijai nepagrįstai gautos 700 000 Lt dydžio finansinės paramos, jog nereikėtų Asociacijai apmokėti kitų įsiskolinimų. Ieškovė tvirtino, kad sutartis buvo sudaryta tikslu sukurti fiktyvų pagrindą atlikti aukščiau nurodytus įskaitymus, kad ginčijama sutartimi nebuvo siekiama tarp šalių sukurti realius civilinius teisinius santykius. Ieškovė prašė sutartį bei prie jos sudarytus atliktų darbų ir suteiktų paslaugų priėmimo perdavimo aktus pripažinti negaliojančiais CK 1.86 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu, kaip tariamus sandorius, taipogi šių sandorių teisėtumą įvertinti ir kitais sandorių negaliojimo pagrindais.

20569.

206Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs sutarties vykdymo imitavimo požymių, šį ieškinio reikalavimą atmetė. Teismo vertinimu, surinkti duomenys patvirtina, kad sutartis buvo vykdoma: šalys pasirašė sutartį, atliktų darbų ir suteiktų paslaugų priėmimo - perdavimo aktą, buvo išrašytos ir apmokėtos PVM sąskaitos faktūros. Sąskaitų apmokėjimo faktas, teismo nuomone, leidžia daryti išvadą, jog pagal sutartį buvo parengtos analizės, kurių turinys tenkino ieškovę. Teismas laikėsi nuostatos, jog faktinis sutarties vykdymas paneigia argumentus dėl šio sandorio tariamumo. Pirmosios instancijos teismui buvo priimtini atsakovės argumentai, jog ji negali pateikti kitų ginčijamo sandorio turinį ir įvykdymą pagrindžiančių įrodymų, kadangi atitinkami dokumentai, pasibaigus jų saugojimo terminui, buvo sunaikinti. Teismas šį ieškinio reikalavimą atmetė ir savarankišku pagrindu – atsakovės reikalavimu taikydamas ieškinio senatį.

20770.

208Apeliantė skunde nurodė, jog nepagrįstų teismo išvadų priėmimą lėmė netinkamas įrodymų vertinimas. Jos nuomone, vien sutarties sudarymas, PVM sąskaitų faktūrų išrašymas, prievolių įskaitymo atlikimas nepašalina abejonių dėl sutarties tikrumo ir nepatvirtina realaus sutarties vykdymo. Apeliantė skunde nurodė toliau nuosekliai palaikanti savo išdėstytą poziciją, jog šalys imitavo ginčijamos sutarties sudarymą vien tam, kad būtų panaikinta atsakovės prievolė grąžinti ieškovei iš šios neteisėtai gautą 700 000 Lt finansinę paramą. Apeliantė akcentavo aplinkybę, jog atsakovė panašių paslaugų niekuomet neteikė. Nurodė, kad atsakovės akcininkas ir direktorius M. M. nuo 2002 m. gegužės 4 d. iki 2006 m. gegužės 19 d. buvo ieškovės prezidiumo nariu ir nuo 2004 m. liepos 30 d. iki 2010 m. gegužės 18 d. buvo ieškovės dukterinės įmonės UAB ,,Linavos“ servisas valdybos nariu. Būtent tuo laikotarpiu, kai M. M. buvo ieškovės prezidiumo nariu, pagal 2002 m. liepos 31 d., 2002 m. rugpjūčio 12 d. ir 2002 m. rugpjūčio 23 d. bankinius pavedimus ieškovė neteisėtai suteikė atsakovei 700 000 Lt (202 734,01 Eur) dydžio finansinę paramą. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pateisino pasyvų atsakovės elgesį įrodinėjimo procese, nes būtent atsakovė turėjo įrodyti, kad sutartis realiai buvo vykdoma. Apeliantė išryškino akivaizdų trūkumą faktinių duomenų, kurie pagrįstų ginčo sutarties realumą, sąskaitų išrašymo ir darbų priėmimo - perdavimo aktų sudarymo datų neatitiktį, apklaustų asmenų paaiškinimų nenuoseklumą, tarpusavio prieštaravimus. Teisėjų kolegija, apeliacinio skundo argumentų kontekste pakartotinai įvertinusi pirmosios instancijos teisme surinktų įrodymų turinį, taip pat apeliaciniame procese apklaustų asmenų paaiškinimus bei papildomai pateiktus įrodymus, sutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentais.

20971.

210Kaip jau nurodyta nutarties 50 punkte, esminis tariamojo sandorio (CK 1.86 straipsnis) požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilinių teisių ir pareigų. Bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais būtina nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas, taip pat aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai.

21172.

212Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo akcentuota PVM sąskaitų faktūrų įrodomąja reikšme. Tokių sąskaitų buvimo, jų turinio ir apmokėjimo aplinkybių vertinimo pagrindu ankstesnėse šios nutarties dalyse buvo atmesti kiti ieškinio reikalavimai (pvz., žr. nutarties dalį dėl be pagrindo gautų lėšų grąžinimo). Tačiau šioje nutarties dalyje analizuojama situacija nėra tapati ar esmingai panaši anksčiau įvertintoms. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, vertinant 2004 m. lapkričio 3 d. sutarties teisėtumą ir galiojimą, reikia atsižvelgti į šio sandorio ypatumus, išryškinančius esminius jo skirtumus nuo anksčiau teismo vertintų sandorių. Ginčijamu sandoriu atsakovė įsipareigojo suteikti nebūdingą jos veikloje nematerialaus turinio paslaugą – atlikti transporto įmonių Rusijoje gamybinės ūkinės veiklos analizę. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, jog tokio turinio paslaugų Asociacijos veikloje, atsižvelgiant į jos tikslus, poreikis galėjo egzistuoti. Tačiau tokią paslaugą įsipareigojo atlikti juridinis asmuo, kurio veikla visiškai nesusijusi su sutarties dalyku, jam neįprasta. Teismo posėdyje apklausti asmenys patvirtino, jog Asociacijos veikloje keletą kartų buvo kilęs panašių paslaugų (specialių tyrimų) poreikis, tačiau buvo kreiptasi ne į atsakovę, o atitinkamos srities (audito, rinkos tyrimų) specialistus (pvz., bendrovę Ernst & Young). Teisėjų kolegijos neįtikino posėdyje apklaustų asmenų paaiškinimai, jog Asociacijos veikloje kilus tam tikrų paslaugų poreikiui, paslaugų teikėjų buvo ieškoma Asociacijos narių ar susijusių juridinių asmenų rate. Kolegijos vertinimu, tokia pozicija pateisintina teismo anksčiau vertintų sandorių atvejais, pvz., kuomet į transporto veiklos ar faktiškai turimų nekilnojamųjų daiktų, įrengimų ar kito turto nuomos srityje veikiantį Asociacijos narį kreipiamasi turint konkretų transporto priemonių, sandėliavimo patalpų, įrengimų suteikimo, pervežimo ar panašių paslaugų poreikį. Analizuojamu atveju su atsakove tartasi dėl specifinių ir su jos veikla visiškai nesusijusių paslaugų teikimo. Toks konkrečiam Asociacijos nariui pademonstruotas pasitikėjimas vargu ar gali būti pripažįstamas gerai komerciškai apgalvotu ir pamatuotu, ekonomiškai pagrįstu, juolab kad atsakingo požiūrio į tokią veikimo situaciją reikalavo ne tik didelė paslaugų kaina, bet ir paslaugų kokybės poreikis, nes remiantis tų paslaugų suteikimo rezultatais būtų vykdomas Asociacijos narių veiklos integravimas į didelę ir specifinę užsienio šalies transporto sektoriaus rinką. Be to, ieškovės akcentuotas Asociacijos bei jos narės (atsakovės), įsipareigojusios suteikti tokias specifines paslaugas, sąsajumas (ne tik narystės Asociacijoje, bet ir veikimo jos valdymo organuose, tarpusavio sandorių sudarymo aspektais) kelia pagrįstas abejones ginčo sutarties realumu, o tai savo ruožtu reikalauja taikyti aukštesnį įrodinėjimo standartą. Vadinasi, priešingai nei ankstesnėse nutarties dalyse įvertintų kitokių sandorių ir ūkinių operacijų (iš esmės buitinio, ūkinio turinio paslaugų teikimo) atvejais, vien ginčijamos sutarties sudarymo, perdavimo - priėmimo akto pasirašymo, sąskaitų išrašymo ir prievolių įskaitymo aplinkybes pagrindžiantys įrodymai nėra pakankami išvadai dėl sutarties sudarymo ir vykdymo realumo.

21373.

214Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su atsakovės pozicija, jog praėjus ilgam laiko tarpui nuo ginčo sutarties sudarymo, galimybė objektyviais duomenimis pagrįsti realų tos sutarties įvykdymą, yra apsunkinta, tačiau ji negali būti laikoma visiškai išnykusia. Pati atsakovė, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, pasirinko gynybinę poziciją, pagal kurią leistinomis įrodinėjimo priemonėmis iš esmės nebuvo nuneigiamos ieškovės nurodytos ginčui aktualios aplinkybės, o tik prašoma ieškinį atmesti dėl praleisto ieškinio senaties termino. Atsakovė tvirtino, kad dokumentai (be kita ko, ir pats sutarties pagrindu sukurtas paslaugos rezultatas, produktas) buvo sunaikinti, todėl ji esą neteko bet kokios galimybės pareikšti atsikirtimų. Kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų daryti išvadą apie ginčui dėl šios konkrečios sutarties teisėtumo išspręsti reikšmingų duomenų sunaikinimą teisės aktų nustatyta tvarka. Apeliaciniame bylos procese teikti paaiškinimai dėl ginčijamos sutarties sudarymo ir vykdymo aplinkybių buvo abstraktaus, nenuoseklaus turinio, su aiškiai iškylančiais prieštaravimais. Atsakovė, siekdama įrodyti realų sutarties vykdymą, apeliacinio bylos nagrinėjimo metu pateikė su trečiuoju asmeniu sudarytą sutartį, kaip įrodymą, patvirtinantį, jog ginčo sutarčiai įvykdyti ji pasitelkė trečiąjį asmenį ir su juo atsiskaitė už darbą. Įvertinusi aplinkybę, jog atsakovės sutartis su trečiuoju asmeniu į bylą buvo teikiama tokia forma, kuri apribojo galimybę identifikuoti (įvardinti) paslaugas atsakovei suteikusį asmenį, atitinkamai – priešingai šaliai (apeliantei) pareikšti nuomonę dėl pateikto įrodymo turinio, pasiaiškinti dėl šio asmens turėtos kompetencijos, gebėjimų suteikti tokio pobūdžio paslaugas ir jų realaus suteikimo (paslaugų rezultato ar produkto tam tikroje materialioje formoje), atsakovės atsiskaitymo su trečiuoju asmeniu būtent už tokių paslaugų atlikimą, teisėjų kolegija baigiamojoje bylos nagrinėjimo stadijoje atsakovės pateiktą įrodymą vertina kritiškai ir laikosi nuostatos, kad juo (įrodymu) nėra pagrindžiama atsakovės pozicija dėl ginčijamo sandorio realaus įvykdymo. Ši teismo išvada taipogi paremta ir tuo, jog nė vienas iš ginčo paslaugų teikimo teisinių santykių dalyvių nepateikė sutarties įvykdymo produkto (rezultato) materialioje formoje, nekomentavo jo turinio, juolab kad teismo posėdžio metu kalbėję asmenys tvirtino, kad sutarties pagrindu sukurtas produktas (rezultatas) buvo pateiktas elektronine forma (laikmena) arba kaip leidinys popierine forma. Šiame kontekste kolegija atkreipia dėmesį į ginčo sutartyje įvardintą paslaugų teikimo tikslą ir Asociacijos lūkesčių, susijusių su tokių paslaugų gavimu, ypatumą. Pripažįstant objektyviu paaiškinimą, jog atlikti tyrimai (analizė) turėjo sukurti sąlygas efektyvesniam pervežimų rinkos užsienio valstybėje įsisavinimui, akivaizdu, jog tokių tyrimų (analizės) rezultatai buvo reikalingi tiek Asociacijai, tiek jos nariams. Vadinasi, tokių tyrimų turinys kokia nors forma galėjo būti pateiktas asociacijos nariams. Tokių tyrimų rezultatai, darant prielaidą, kad Asociacija gavo išties kokybiškas paslaugas, turėjo atsispindėti Asociacijos veikloje, parengiant tam tikras rekomendacijas, veiklos metodikas ir pan. Kitaip tariant, realiai gautų paslaugų rezultatas galėjo atsispindėti įvairiuose informaciniuose šaltiniuose. Net ir sunaikinus tiesioginį suteiktų paslaugų produktą (rezultatą), turėjo ir galėjo egzistuoti netiesioginiai šio produkto sukūrimą ar jo panaudojimą patvirtinantys įrodymai. Išdėstytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija formuoja išvadą, jog paslaugų pagal ginčijamą sutartį realaus suteikimo faktas nepagrįstas leistinais ir patikimais įrodymais. Šio ginčo atveju vien sutarties ir finansinio (buhalterinio) pobūdžio dokumentų sudarymo, priklausomo išskirtinai tik nuo ginčijamos sutarties šalių valios, faktas yra nepakankamas įsitikinti, jog ginčo sutartis buvo tikras, o ne fiktyvus sandoris.

21574.

216Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; ir kt.). Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu). Vadovavimasis tikimybių pusiausvyros principu teismui priimant procesinį sprendimą negali būti prilygintas teismo procesinio sprendimo pagrindimui prielaidomis, kurį draudžia proceso įstatymai.

21775.

218Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovės akcininkas ir direktorius M. M. nuo 2002 m. gegužės 4 d. iki 2006 m. gegužės 19 d. buvo ieškovės prezidiumo nariu ir nuo 2004 m. liepos 30 d. iki 2010 m. gegužės 18 d. buvo ieškovės dukterinės įmonės UAB ,,Linavos“ servisas“ valdybos nariu. Tuo metu, kai M. M. buvo ieškovės prezidiumo nariu, pagal 2002 m. liepos 31 d., 2002 m. rugpjūčio 12 d. ir 2002 m. rugpjūčio 23 d. bankinius pavedimus ieškovė neteisėtai suteikė atsakovei 700 000 Lt (202 734,01 Eur) dydžio finansinę paramą. Dėl šių aplinkybių ginčo nėra. Nors atsakovė akcentavo aplinkybę, jog paramos suteikimo neteisėtumas ieškovės nebuvo įrodinėtas, tačiau tiek pačios atsakovės pozicija, tiek ginčijamos sutarties pagrindu atliktų įskaitymo operacijų (sandorių) turinys pagrįstai leidžia konstatuoti, kad paramos suteikimas sukūrė atitinkamus teisinius santykius tarp šalių, kai atsakovė tapo ieškovės skolininke. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, jog iki ginčijamo sandorio sudarymo atsakovė turėjo didelę piniginę prievolę, savo dydžiu iš esmės atitikusią ginčijamos sutarties kainą, bylos nagrinėjimo metu išryškėjusių ir įvertintų prieštaravimų, objektyvių duomenų ir nuoseklių paaiškinimų trūkumo, sandorio šalių sąsajumo ginčui aktualiu metu kontekste pagrįstai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog ginčijama sutartis yra tariamasis sandoris, nes šio sandorio sudarymu ir jo vykdymo imitavimu buvo siekiama panaikinti minėtą atsakovės prievolę ieškovei pagal neteisėtai suteiktą finansinę paramą (CK 1.86 straipsnis). Pripažinus pagrįsta ieškovės poziciją dėl ginčo sandorio pripažinimo tariamuoju, teisėjų kolegija nevertina kitų ieškovės nurodytų sandorio negaliojimo pagrindų egzistavimo, nes toks vertinimas būtų perteklinis.

21976.

220Tariamaisiais sandoriais pripažintini tiek 2004 m. lapkričio 3 d. sutartis, tiek jos pagrindu pasirašyti aktai: 2005 m. rugpjūčio 2 d. aktas dėl skolų suderinimo, 2005 m. rugpjūčio 8 d. aktas dėl skolų suderinimo, 2005 m. spalio 3 d. aktas dėl skolų suderinimo, 2005 m. lapkričio 14 d. atliktų darbų ir suteiktų paslaugų perdavimo - priėmimo aktas. Nurodytų aktų negaliojimą tiesiogiai lemia 2004 m. lapkričio 3 d. sutarties pripažinimas tariamuoju sandoriu. Ginčijamu perdavimo - priėmimo aktu šalys imitavo sutarties pagrindu sukurto objekto perdavimą, o skolų suderinimo aktais neegzistuojantis atsakovės reikalavimas įskaitytas į atsakovės prievolę ieškovei. Tariamiesiems sandoriams taikomos CK 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos, kuriose įtvirtinta, kad tuo atveju, kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sutartį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Atsakovė realiai neįgijo jokių pareigų ir sutarties realiai nevykdė, tad šiuo atveju taikytina vienašalė restitucija (CK 1.80 straipsnio 2, 3 dalys, 6.145 straipsnis). Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė su atsakove pagal ginčo sutartį atsiskaitė priešpriešinių prievolių įskaitymo būdu, t. y. įskaitydama pagal sutartį mokėtiną kainą – 820 100 Lt (237 517,38 Eur) į atsakovės skolą ieškovei. Taikant restituciją nepagrįstai įskaityta suma – 237 517,38 Eur priteistina ieškovės naudai iš atsakovės. Nuo restitucijos taikymo pagrindu priteistos sumos taip pat priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuotinos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. spalio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

221Dėl bylos procesinės baigties

22277.

223Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nustatytų aplinkybių pagrindu teisingai kvalifikavo šalis siejusius teisinius santykius. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikydamas materialinės teisės normų reguliuojamą nepagrįsto praturtėjimo teisinį institutą, pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl be pagrindo įgytų lėšų grąžinimo, tinkamai įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes teismas pagrįstai atmetė ir ieškinio reikalavimus dėl šalių 2008 m. sausio 2 d. ir 2008 m. balandžio 30 d. sudarytų sandorių negaliojimo. Nors apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą nustatyta, kad dalies ieškinio reikalavimų atžvilgiu ieškinio senatis taikyta be pagrindo, o 2009 m. sausio 29 d. sandorio teisėtumas nebuvo įvertintas visais ieškovės nurodytais sandorių negaliojimo pagrindais, tai nelėmė apskųstojo sprendimo neteisėtumo, nes ieškinio senatis taikyta tik kaip alternatyvus ieškinio reikalavimų atmetimo pagrindas, o pirmosios instancijos teismas nustatė visas faktines aplinkybes, sudariusias galimybę 2009 m. sausio 29 d. sandorio teisėtumą įvertinti apeliaciniame procese. Tačiau nagrinėdamas ieškinio reikalavimus dėl 2004 m. vasario 3 d. sutarties ir jos pagrindu sudarytų aktų pripažinimo negaliojančiais, pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodymų vertinimo taisykles, o tai lėmė, kad nurodyti ieškinio reikalavimai buvo atmesti nepagrįstai. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, panaikinant jo dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl 2004 m. lapkričio 3 d. sutarties ir jos pagrindu sudarytų aktų pripažinimo negaliojančiais, ir šioje dalyje priimant naują sprendimą – ieškinį patenkinti, t. y. šiuos sandorius pripažinti negaliojančiais ir restitucijos taikymo pagrindu ieškovės naudai iš atsakovės priteisti 237 517,38 Eur bei 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

224Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

22578.

226Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pakeičiamas, sprendžia, jog yra pagrindas pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

22779.

228Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė patyrė 5 117,30 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas taip pat sudaro už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis. Atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 4 900 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nurodytų maksimalių dydžių. Kolegija jas pripažįsta būtinomis ir pagrįstomis išlaidomis. Šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų santykį. Ieškinio reikalavimų suma, įvertinus dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo faktą, sudaro 509 416 Eur. Šios bylos procesinė baigtis lemia, jog ieškinys tenkinamas iš dalies, priteisiant ieškovės naudai iš atsakovės 237 517,38 Eur sumą. Vadinasi, patenkintų ieškinio reikalavimų dalis sudaro 46,63 proc., atitinkamai – atmestų ieškinio reikalavimų dalis sudaro 53,37 proc. Įvertinusi bylos procesinę baigtį, teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovės naudai iš atsakovės priteistina 2 386,20 Eur teisinės pagalbos išlaidų ir 2 756 Eur žyminio mokesčio (priteistino žyminio mokesčio dalis apskaičiuota CPK 80 straipsnyje nustatyta tvarka). Atitinkamai – atsakovės naudai iš ieškovės priteistina 2 615,13 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Atlikus pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų perskirstymą, konstatuotina, kad šalys viena kitos atžvilgiu turi priešpriešinius reikalavimus, todėl jie įskaitomi. Atlikus įskaitymą, ieškovės naudai iš atsakovės priteistina 2 527,07 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 386,20+2 756-2 615,13=2 527,07) (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

229Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

23080.

231Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 4 796 Eur žyminio mokesčio, taip pat patyrė 2 286,90 Eur teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su apeliacinio skundo parengimu. Atsakovė apeliaciniame procese patyrė 3 269,97 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 3 000 Eur išlaidos, susijusios su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu, 189,97 Eur dokumentų vertimo išlaidos ir 80 Eur dalyvavimo teismo posėdyje išlaidos. Kolegija pažymi, jog atsakovės patirtos išlaidos, susijusios su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu, viršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nurodytą maksimalų dydį (8.11 punktas). Todėl šios rūšies išlaidos, įvertinus Rekomendacijose nurodytą dydį, bylos sudėtingumą bei suteiktų teisinių paslaugų kokybę, mažintinos iki 1 600 Eur sumos. Tokiu būdu kolegija būtinomis ir pagrįstomis pripažįsta 1 869,97 Eur dydžio atsakovės patirtas išlaidas. Įvertinus bylos procesinę baigtį, ieškovės naudai iš atsakovės priteistina 1 066,38 Eur (46,63 proc.) teisinės pagalbos išlaidų ir 2 756 Eur žyminio mokesčio (priteistino žyminio mokesčio dalis apskaičiuota CPK 80 straipsnyje nustatyta tvarka). Atsakovės naudai iš ieškovės priteistina 998 Eur (53,37 proc.) teisinės pagalbos išlaidų. Po šalių priešpriešinių reikalavimų įskaitymo, ieškovės naudai iš atsakovės priteistina 2 824,38 Eur (1 066,38 +2 756-998=2 824,38) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

232Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

23381.

234Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 27 d. nutartimi byloje taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovei priklausantį 636 515,40 Eur vertės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartis buvo pakeista, panaikinus jos dalį, kuria areštuotas atsakovei priklausantis kilnojamasis turtas. Atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas tenkinant ieškinio dalį dėl 237 517,28 Eur sumos reikalavimo, teisėjų kolegija konstatuoja pagrindą Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą sumažinti iki 237 517,28 Eur vertės nekilnojamojo turto arešto (CPK 150 straipsnis).

235Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

236Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 5 d. sprendimą ir išdėstyti jo rezoliucinę dalį taip:

237„Priimti ieškovės Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ atsisakymus reikalavimo pripažinti negaliojančia tarp Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Solaris Baltic“ 2007 m. gruodžio 28 d. sudarytą Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 2007/12/28/JT ir reikalavimo priteisti ieškovei Lietuvos nacionalinei vežėjų automobiliais asociacijai „Linava“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Solaris Baltic“ 19 309,25 Eur sumą, sumokėtą už negyvenamųjų patalpų adresu Motorų g. 14, Vilniuje, nuomą; priimti atsisakymus reikalavimo priteisti 3 776 Eur pagal 2007 m. gruodžio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą serija T Nr. 0712140 ir reikalavimo priteisti 4 130 Eur pagal 2008 m. vasario 04 d. PVM sąskaitą faktūrą serija T Nr. 0802015, o bylą dėl šių ieškinio reikalavimų nutraukti.

238Grąžinti ieškovei Lietuvos nacionalinei vežėjų automobiliais asociacijai „Linava“ 612 Eur žyminio mokesčio.

239Ieškinį dėl kitų reikalavimų tenkinti iš dalies.

240Pripažinti negaliojančiais ieškovės Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Solaris Baltic“ sudarytą 2004 m. lapkričio 3 d. sutartį Nr. 11/03, 2005 m. lapkričio 14 d. atliktų darbų ir suteiktų paslaugų priėmimo - perdavimo aktą pagal 2004 m. lapkričio 3 d. sutartį Nr. 11/03, 2005 m. rugpjūčio 2 d. aktą dėl skolų suderinimo, 2005 m. rugpjūčio 8 d. aktą dėl skolų suderinimo, 2005 m. spalio 3 d. aktą dėl skolų suderinimo. Taikyti restituciją ir priteisti ieškovės Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Solaris Baltic“ 237 517,38 Eur (du šimtus trisdešimt septynis tūkstančius penkis šimtus septyniolika eurų ir 38 ct).

241Priteisti Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Solaris Baltic“ 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 237 517,38 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. spalio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

242Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

243Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių – atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Solaris Baltic“ (juridinio asmens kodas 123039547) nekilnojamojo turto arešto mastą sumažinti iki 237 517,38 Eur turto vertės, laikinąsias apsaugos priemones paliekant galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

244Apie turto arešto masto pakeitimą pranešti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

245Priteisti ieškovės Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Solaris Baltic“ 2 527,07 Eur bylinėjimosi išlaidų.“

246Priteisti Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Solaris Baltic“ 2 824,38 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.