Byla 2A-1278-826/2014
Dėl turtinės žalos atlyginimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Mariaus Dobrovolskio, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj ir Jolantos Gailevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui G. K. (G. K.), tretieji asmenys AB „Klaipėdos energija“ ir UAB „Jūros būstas“, dėl turtinės žalos atlyginimo,

Nustatė

2ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ 2013-09-04 kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo. Nurodė, kad 2010-09-23 bute, esančiame ( - ), Klaipėdoje, vonioje trūkus karšto vandens vamzdžiui užpiltos buto, esančio ( - ), Klaipėdoje, patalpos. Įvykio metu turtui, esančiam ( - ), Klaipėdoje, galiojo draudimo apsauga, turto draudimo liudijimas Nr. TIA166411734. Ieškovės atstovas 2010-09-28 sudarė buto, esančio ( - ), Klaipėdoje, turto sugadinimo aktą, kuriame užfiksuota, kad sulietos patalpų lubos ir sienos. Ieškovė sąmatas sudarančia programa „Sistela“ apskaičiavo, kad užpylimo metu sugadintų patalpų atkūrimui iki būklės, buvusios iki draudžiamojo įvykio, patirtinos 885,00 Lt išlaidos. Ieškovė, vadovaudamasi minėtais dokumentais ir Būsto draudimo sutartimi, apskaičiavo ir išmokėjo draudėjai 885,00 Lt. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, draudžiamojo įvykio metu atsakovas buvo buto, esančio ( - ), Klaipėdoje, savininkas. Atsakovas yra atsakingas už buto, esančio ( - ), Klaipėdoje, karšto vandens sistemos trūkimo ieškovės draudėjui padarytą žalą. Ieškovė pateikė atsakovui 2010-11-25 pretenziją reikalaudama atlyginti nuostolius, tačiau atsakovas, argumentuodamas tuo, kad karšto vandens vamzdis trūko dėl nenugalimos jėgos (natūralaus nusidėvėjimo), nuostolių neatlygino. Prašė iš atsakovo priteisti 885,00 Lt turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.

3Atsakovas G. K. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad 2010-09-23 trūko jam nuosavybės teise priklausančiame bute, esančio ( - ), Klaipėdoje, vonioje esantis karšto vandens vamzdis, pratrūkimo vieta yra apie 15 cm atstumu iki vonios šildytuvo tvirtinimo vietos. Atvykusi avarinė tarnyba konstatavo, kad avarija įvyko dėl prarūdijusio vamzdžio. Už vamzdžių, esančių iki vonios šildytuvo, priežiūrą ir remontą yra atsakinga AB „Klaipėdos energija“, kuri 2010 m. vykdė šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą. Manė, kad vien tas faktas, kad jam nuosavybės teise priklauso butas, esantis ( - ), nesukelia atsakomybės dėl trūkusio bendrojo naudojimo vamzdžio sukeltos žalos atlyginimo ieškovei, nes atsakovo atsakomybei atsirasti būtina nustatyti, kad pratrūko ne bendrojo naudojimo, o individualaus naudojimo vamzdis. Be to, vamzdžio prarūdijamas yra prilyginamas nenugalimos jėgos aplinkybėms pagal CK 6.253 straipsnio 2 dalį, tokiu atveju nuo civilinės atsakomybės yra atleidžiama, remiantis CK 6.253 straipsnio 1 dalimi. Prašė ieškinį kaip nepagrįstą atmesti.

4Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-04-25 sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad tarp ieškovo ir R. A. sudaryta Busto draudimo sutartis, kuria laikotarpiu nuo 2010-06-18 iki 2011-06-17 buvo apdraustas butas, esantis ( - ), Klaipėdoje, sutartyje nurodyti draudžiamieji įvykiai, tarp jų ir užpylimas vandeniu (b. l. 6–7). 2010-09-23 bute, esančiame ( - ), Klaipėdoje, vonioje trūko karšto vandens vamzdis ir buvo užlietas žemiau esantis butas – ( - ), Klaipėdoje, sulietos patalpų lubos ir sienos (b. l. 8, 10, 12). Dėl šio įvykio ieškovė R. A. išmokėjo 885,00 Lt draudimo išmoką (b. l. 15–17). 2010-11-25 ieškovė pateikė atsakovui pretenziją, prašydama per 18 dienų sumokėti 885,00 Lt žalos atlyginimo (b. l. 20). Atsakovas 2010-12-01 atsiliepimu į pretenziją atsisakė mokėti 885,00 Lt žalos atlyginimo, motyvuodamas, kad avarija įvyko ne dėl atsakovo kaltės, atkreipė dėmesį į tai, kad trūko ne vonios šildytuvo (gyvatuko) vamzdis, o vamzdis iki vonios šildytuvo (gyvatuko), už kurio priežiūrą ir remontą atsako AB „Klaipėdos energija“ (b. l. 21). Nurodė, kad pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise butų ir kitų patalpų savininkams priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalis, kurioje nurodyta, kad pastato bendrojo naudojimo objektai yra bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus). Pagal aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 6.9 punktą vartotojo inžinerinė sistema yra statinio bendrosios inžinerinės sistemos dalis (posistemė), atskirta nuo bendrosios inžinerinės sistemos apskaitos prietaisais ar uždaromaisiais (paskirstomaisiais) įtaisais (sklendėmis, ventiliais, jungikliais ir pan.) bei kitomis vartotojo (juridinio ar fizinio asmens) atsakomybės ribas nustatančiomis priemonėmis. Vartotojo inžinerinė sistema tenkina statinio dalies (gyvenamojo namo, buto ar kitos paskirties pastato tam tikros dalies, pavienės patalpos ar jų grupės) gyventojų ar patalpos naudotojų bei statinio dalies naudojimo (eksploatavimo) reikmes. Reglamento 6.19 punkte nustatyta, kad bendrosios statinio inžinerinės sistemos yra viso pastato (visų pastato patalpų) inžinerinės sistemos (vandentiekio, nuotekų šalinimo, šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo, dujų, elektros, nuotolinio ryšio (telekomunikacijų), gaisrinės saugos ir gaisro aptikimo, pranešimo apie jį ir gesinimo, dūmų, šiukšlių šalinimo, žmonėms skirtų liftų, procesų valdymo, automatizavimo, signalizacijos ir kitos sistemos), užtikrinančios pastato (visų pastato patalpų) funkcionavimą ir tenkinančios jo naudotojų poreikius. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad karšto vandens vamzdis, kuris trūko ir iš kurio įvyko vandens prasiskverbimas, laikytinas namo gyventojų bendrąja daline nuosavybe. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, todėl visi namo bendraturčiai privalo dalyvauti išlaikant ir prižiūrint bendrąjį turtą, šiuo atveju karšto vandens sistemos vamzdynus. Trečiasis asmuo UAB „Jūros būstas“ (ankstesnis pavadinimas „Marių valdos“) yra daugiabučio namo, esančio ( - ), Klaipėdoje, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorius ir pagal savivaldybės patvirtintus nuostatus privalo organizuoti bendro naudojimo nuolatinės techninės priežiūros darbus, avarijų lokalizavimą ir likvidavimą, atlikti visus veiksmus, būtinus bendrosios nuosavybės objektams išsaugoti, prižiūrėti ar kitaip tvarkyti ir užtikrinti jų naudojimą pagal paskirtį. Įvykio metu galiojo 2008-09-30 įsakymu Nr. AD1-1865 patvirtinti Klaipėdos miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatai (toliau – Nuostatai). Nuostatų 5 punkte nustatyta, jog pagrindinis administratoriaus uždavinys – įgyvendinti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo (toliau – namas) bendrojo naudojimo objektų, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir kitokiu tvarkymu. Nuostatų 6.5 punktas nustato, kad vadovaudamasis gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomaisiais reikalavimais ir jų įgyvendinimo tvarka ir šios priežiūros paslaugų kainos ir kokybės kriterijais, administratorius organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų techninę priežiūrą (technines apžiūras, nuolatinę techninę priežiūrą (eksploatavimą), privalomojo remonto darbus ir kt.) ir namui priskirtos žemės sklypo tvarkymą. Pirkdamas namo bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros ir kitas paslaugas, su pasirinktais paslaugų teikėjais sudaro sutartis ir kontroliuoja jų vykdymą (Nuostatų 6.8 p.). Pasirašo sutartį su savininkų pasirinktu namo šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtoju ir kontroliuoja šios sutarties vykdymą (Nuostatų 6.10 punktas). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad AB „Klaipėdos energija“, būdama daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoja, turėjo užtikrinti tinkamą šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą, laiku nustatyti karšto vandens vamzdžių būklę (susidėvėjimą) bei apie būtinybę juos pakeisti ar remontuoti informuoti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkus arba namo administratorių. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad atsakovas naudojosi gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektu ne pagal jo tiesioginę paskirtį, pažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teises ir teisėtus interesus (CK 4.83 straipsnio 1 dalis), nenustatyta aplinkybių, jog atsakovas savo veiksmais karšo vandens vamzdžiui padarė fizinį poveikį, dėl kurio vamzdis trūko, todėl nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, negalima konstatuoti ir kitos civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio tarp veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos, todėl konstatavo, kad atsakovo civilinė atsakomybė nagrinėjamu atveju yra negalima, ir ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.

5Apeliaciniu skundu ieškovė prašė panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo

62014-04-25 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad priimdamas ginčijamą sprendimą teismas pažeidė LR statybos techniniame reglamente STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (Žin., 2002, Nr. 119-5372) 6.9. papunktyje nustatytą teisės normą, kurioje nustatyta, kad buto savininko nuosavybei priklauso vartotojo inžinerinė sistema, kuri yra buto savininko nuosavybei priklausančiose patalpose ir atskirta nuo bendrosios inžinerinės sistemos apskaitos prietaisais ar uždaromaisiais (paskirstomaisiais) įtaisais (sklendėmis, ventiliais, jungikliais ir pan.) bei kitomis vartotojo (juridinio ar fizinio asmens) atsakomybės ribas nustatančiomis priemonėmis. Nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos dėl asmens, atsakingo už bute esančių šildymo sistemos vamzdžių tvarkingumą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2005, išaiškino, kad dėl bute esančių centrinio šildymo vamzdžių, taip pat radiatorių tvarkingumo yra atsakingi tik to buto savininkai, kurie sutrūkus vamzdžiams patys turi prisiimti kylančias pasekmes, atsakovas laiku nesikreipė į šildymo sistemos priežiūros paslaugas teikusią bendrovę dėl stipriai surūdijusio šildymo sistemos vamzdžio remonto (keitimo), t. y. nesprendė problemos, toks atsakovo elgesys rodo jo nerūpestingumą, atsakovas nesiėmė jokių veiksmų žalai išvengti, tokiu būdu prisiimdamas riziką dėl žalos atsiradimo. Atsakovas, valdydamas savo nuosavybę (butą) ir joje esančią šildymo sistemos įrangą, privalėjo elgtis taip, kad nepadarytų žalos kitiems asmenims. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad žalą turi atlyginti visi daugiabučio gyvenamojo namo, esančio ( - ), Klaipėdoje, gyventojai, tačiau, apelianto nuomone, tokia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada nepagrįsta, neteisėta ir prieštarauja nurodytai kasacinio teismo suformuotai teisės aiškinimo ir taikymo praktikai, nes pagal teismo argumentaciją atsakovo bute esančiu šildymo sistemos vamzdžiu privalėjo rūpintis ir jį prižiūrėti visi pastato gyventojai. Pirmosios instancijos teismas, bylos nagrinėjimo iš esmės metu manęs, kad žalą turi atlyginti visi daugiabučio gyvenamojo namo gyventojai, ir rūpindamasis teisingu bylos išsprendimu, turėjo nurodyti ieškovei, kad būtina nustatyti visus daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčius, ir pasiūlyti jai pateikti papildomus įrodymus. Nepasiūlydamas pateikti papildomų įrodymų, pirmosios instancijos teismas pažeidė LR CPK 159 straipsnio 1 dalyje, 160 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas teises ir pareigas. Dėl padarytų teisės pažeidimų teismas neteisingai išsprendė bylą.

7Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad nesutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 6.9 papunktį, nes jo bute trūkęs vamzdis nėra atskirtas nuo bendrosios inžinerinės sistemos, tai yra bendro naudojimo vamzdis, per kurį paduodamas karštas vanduo į gyvatukus. AB „Klaipėdos energija“ kiekvieną mėnesį mokėjo už karšto vandens sistemos priežiūrą. Nesutiko su apeliacinio skundo argumentu, kad jis laiku nesikreipė į šildymo sistemos priežiūros paslaugas teikiančias įmones dėl stipriai surūdijusio vamzdžio remonto, nes išoriškai jokie vamzdžio pažeidimai nebuvo matomi, jokių prietaisų, kuriais galėtų nustatyti vamzdžio defektą, neturi. Šiuo atveju natūralus vamzdžio prarūdijimas yra neišvengiama nekontroliuojama aplinkybė, kurios nebuvo galima numatyti.

8Apeliacinis skundas atmestinas.

9Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).

10Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad užliejimo priežastis – prarūdijęs karšto vandens vamzdis, esantis atsakovo bute iki atsakovo bute esančio gyvatuko, tačiau kyla ginčas dėl to, kas turėjo pareigą rūpintis trūkusiu šildymo sistemos vamzdžiu ir yra atsakingas už įvykusią karšto vandens tiekimo sistemos avariją. Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad atsakovas yra atsakingas už jo bute esančios šildymo sistemos tvarkingumą, todėl jam kyla pareiga atlyginti žalą, atsiradusią atsakovo bute trūkus šildymo sistemos vamzdžiui apie 15 cm. iki vonios šildytuvo. Su šiuo apeliacinio skundo argumentu teisėjų kolegija nesutinka.

11Dėl CK 6.266 straipsnio aiškinimo ir taikymo ginčo santykiams.

12Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įvykio metu trūkęs karšto vandens vamzdis laikytinas daugiabučio namo gyventojų bendrąja daline nuosavybe, pareigą organizuoti bendrojo naudojimo objektų priežiūrą turėjo daugiabučio gyvenamojo namo administratorė AB „Jūros būstas“, įvykio metu už daugiabučio gyvenamojo namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą atsakinga buvo AB „Klaipėdos energija“, kuri turėjo užtikrinti tinkamą šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą, laiku nustatyti karšto vandens sistemos būklę (susidėvėjimą) bei apie būtinybę vamzdžius pakeisti ar remontuoti informuoti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkus ir administratorių. Apeliantas taip pat nesutinka pirmosios instancijos teismo išvada, kad nenustačius, jog atsakovas naudojosi gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektu ne pagal jo tiesioginę paskirtį, pažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teises ir teisėtus interesus, todėl nesant atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, priežastinio ryšio tarp veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos, atsakovo civilinė atsakomybė nagrinėjamu atveju yra negalima. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, teisėjų kolegija su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka.

13Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį pastatų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Kitais atvejais, t. y. už žalą, padarytą ne dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, t. y. esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastiniam ryšiui, kaltei (CK 6.246–6.249 straipsniai). Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. Tauragės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-7-365/2005; teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,If draudimas“ v. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-62/2009; 2012 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-436/2012; kt.).

14Rungimosi principas, galiojantis civiliniame procese (CPK 12 straipsnis), lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis), todėl negalimas įrodinėjimo naštos perkėlimas teismui, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus (CPK 179 straipsnis). Kiekviena šalis turi naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Laisva valia pasirinkusios reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą, šalys jų pasirinktomis įrodinėjimo priemonėmis pačios turi nurodytas aplinkybes įrodyti.

15Šioje byloje nėra ginčo, kad trečiasis asmuo UAB „Jūros būstas“ (buvęs pavadinimas UAB „Marių valdos“) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu yra paskirtas daugiabučio gyvenamojo namo, esančio ( - ), Klaipėdoje,

16( - )

17Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai žala yra nulemta pastato defekto, esančio bendrąja daline pastato savininkų (valdytojų), o ne vieno iš bendraturčių asmenine nuosavybe, tai atsiradusią žalą turi atlyginti kaltas dėl žalos asmuo, remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. M. K.-D., 729-oji daugiabučio namo savininkų bendrija, UAB Namų priežiūros centras, G. A. N., UAB „ Erama“, UAB „Vilniaus architektūros studija“, bylos Nr. 3K-3-123/2009). Civilinė atsakomybė yra galima tik esant visoms būtinosioms jos sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai (nuostoliams), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) bei privalančio atsakyti subjekto kaltei.

18CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai)

19Dėl nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos

20Pabrėžtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.

21Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto nurodytos civilinės bylos Nr. 3K-3-483/2005 ir nagrinėjamos bylos ratio decidenti nesutampa, nes pirmojoje byloje buvo sprendžiama dėl žalos atlyginimo ieškovams jų bute sutrūkus šildymo sistemos radiatoriams, esant šildymo sistemos defektui, apie kurį ieškovams buvo žinoma, o nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl žalos, atsiradusios atsakovo bute trūkus bendrojo naudojimo šildymo sistemai, apie kurios defektą atsakovui nebuvo žinoma, atlyginimo. Be to, apelianto išaiškinimas yra išimtas iš konteksto, kuriame jis buvo pateiktas. Dėl šių priežasčių nagrinėjamoje byloje vadovautis apelianto nurodyta kasacinio teismo nutartimi nėra pagrindo.

22Dėl kitų skundo argumentų

23Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 159 ir 160 str. nuostatas. Su šiuo apeliacinio skundo argumentu teisėjų kolegija taip pat nesutinka.

24CPK 160 straipsnyje nustatytos teismo posėdžio pirmininko teisės, kuriomis jis naudojasi įgyvendindamas CPK 158 ir 159 straipsniuose jam priskirtas funkcijas. Pagal CPK 158 straipsnio 3 dalį teismo posėdžio pirmininkas turi rūpintis tinkamu bylos išnagrinėjimu. Ši jo pareiga detaliau reglamentuojama CPK 159 straipsnyje. Jame nustatyta, kad posėdžio pirmininkas rūpinasi, jog būtų nustatytos išsamios esminės bylos aplinkybės (CPK 159 straipsnio 1 dalis). Bylos esminių aplinkybių ištyrimas turi didelę reikšmę, nes pagal visapusiškai ir objektyvai ištirtas aplinkybes yra vertinami įrodymai (CPK 185 straipsnis). Tačiau tai neturi būti suprantama, kad teismas visada pats renka įrodymus. Teismo veiksmai renkant įrodymus, t. y. jų rinkimo tvarka (kas, kam, kokia forma ir būdu pateikia įrodomuosius faktinius duomenis), reglamentuojami CPK 179 straipsnyje. Pagal jį teismas gali vertinti įrodymus dėl jų apimties pakankamumo, t. y. ar jie surinkti apie visas svarbias bylos aplinkybes, bet ne dėl įrodymų pakankamumo kokybės – ar jie patikimi ir įtikinantys. Pagal CPK 159 straipsnio 1 dalį teismo posėdžio pirmininkas rūpindamasis tinkamu bylos išnagrinėjimu užduoda klausimus dalyvaujantiems byloje asmenims, reikalauja iš jų paaiškinimų, nurodo jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti bylai teisingai išnagrinėti, pareikalauja įrodymų apie šias aplinkybes. Teismo sprendime kaip neįrodytomis galima remtis tik tomis aplinkybėmis, dėl kurių: 1) teismas nusprendė ar pagal įstatymą privalėjo veikti aktyviai – rinkti įrodymus pats – ir taip veikdamas negavo pakankamai įrodančių duomenų; arba 2) teismas dalyvaujantiems byloje asmenims, veikiantiems rungtyniškumo pagrindais, nurodė, kokioms konkrečiu atveju aplinkybėms patvirtinti ar paneigti reikia pateikti įrodymus, o šalys po teismo nurodymo nesugebėjo pateikti, teismo vertinimu, patikimų ir įtikinančių įrodymų.

25Nagrinėjamoje byloje teismas nebuvo įstatymo įpareigotas veikti aktyviai rinkdamas įrodymus, nes ginčas yra privataus pobūdžio, o ieškovė naudojosi kvalifikuota teisine advokato pagalba, kuris nė į vieną teismo posėdį atvykęs nebuvo, pirmosios instancijos teismas pats savo iniciatyva 2014-02-14 nutartimi į bylos nagrinėjimą įtraukė AB „Klaipėdos energija“ ir UAB „Jūros būstas“, ieškovės atstovui nevykstant į teismo posėdžius ir tokiu būdu nesirūpinant įrodymų pateikimu į bylą, pirmosios instancijos teismas teismo posėdžių metu, kurie vyko 2013-12-19, 2014-01-27, 2014-03-20 ir 2014-04-10, neturėjo kam pasiūlyti pateikti papildomus įrodymus, todėl atmestinas ieškovės apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nevykdė CPK 159 str. 1 d. numatytos teismo pareigos nustatyti esmines bylos aplinkybes.

26Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, bylos nagrinėjimo iš esmės metu manęs, kad žalą turi atlyginti visi daugiabučio gyvenamojo namo gyventojai, ir rūpindamasis teisingu bylos išsprendimu, turėjo nurodyti ieškovei nustatyti visus daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčius, nes pirmosios instancijos teismui atmetus ieškinį, ieškovė negali pareikšti reikalavimo visiems daugiabučio gyvenamojo namo, esančio ( - ), Klaipėdoje, bendraturčiams, tai yra, atsakovas nepagrįstai išvengtų civilinės atsakomybės.

27Pagal CPK 45 straipsnio 1 dalį teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris pagal ieškinį gali atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu pakeisti pradinį atsakovą kitu tinkamu atsakovu. Tai įstatyme nustatytas vienas iš bylos šalies disponavimo procesinėmis teisėmis atvejų, kai pati šalis savo iniciatyva gali pasinaudoti tokia procesine teise, tačiau, nesant iniciatyvos iš bylos šalies ar jai nesutikus pakeisti atsakovo, jo pakeitimas pagal aptariamą procesinę normą nėra teismo pareiga. Nagrinėjamoje byloje ieškinys pareikštas ir reikalavimai nukreipti į vienintelį atsakovą, ieškovė nepateikė motyvuoto prašymo keisti atsakovą ar patraukti kitus atsakovus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepažeidė aptariamos proceso teisės normos, reglamentuojančios netinkamos šalies pakeitimą tinkama, taip pat pažymi, kad netinkamos šalies pakeitimas tinkama yra ieškovo procesinė teisė, o ne teismo pareiga: pagal CPK 45 straipsnio 1 dalį teismas gali pakeisti pradines bylos šalis vienos iš šalių motyvuotu prašymu, tačiau negali pakeisti atsakovo be ieškovo sutikimo (CPK 45 straipsnio 3 dalis), išskyrus tuos atvejus, kai ginamas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Varėnos rajono savivaldybė v. Ž. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-100/2007; 2010 m. kovo 1 d. nutartis S. R. v. UAB ,,Klaipėdos autobusų parkas“, bylos Nr. 3K-3-53/2010).

28Pirmosios instancijos teismas į bylos nagrinėjimą savo iniciatyva įtraukė daugiabučio gyvenamojo namo, esančio ( - ), Klaipėdoje, administratorę UAB „Jūros būstas“ ir AB „Klaipėdos energija“, kurios įvykio metu turėjo vykdyti šildymo sistemos, esančios ( - ), Klaipėdoje, priežiūrą ir remontą, todėl ieškovė turi galimybę spręsti, ar galimai pažeistas savo teises nori ginti reikšdama ieškinį šiems asmenims.

29Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Dėl to ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

30Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

31Apeliacinį skundą atmetus ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (LR CPK 93 str. 1 d.). Duomenų apie atsakovo ar trečiųjų asmenų turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje nėra, todėl šis klausimas nespręstinas.

32Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321, 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

33Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ 2013-09-04 kreipėsi į Klaipėdos miesto... 3. Atsakovas G. K. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad... 4. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-04-25 sprendimu ieškinį atmetė.... 5. Apeliaciniu skundu ieškovė prašė panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės... 6. 2014-04-25 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti... 7. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė palikti pirmosios... 8. Apeliacinis skundas atmestinas.... 9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis... 10. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad užliejimo priežastis – prarūdijęs... 11. Dėl CK 6.266 straipsnio aiškinimo ir taikymo ginčo santykiams.... 12. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įvykio metu... 13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad pagal CK 6.266 straipsnio 1... 14. Rungimosi principas, galiojantis civiliniame procese (CPK 12 straipsnis), lemia... 15. Šioje byloje nėra ginčo, kad trečiasis asmuo UAB „Jūros būstas“... 16. ( - )... 17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai žala yra nulemta... 18. CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai)... 19. Dėl nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės... 20. Pabrėžtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie... 21. Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto nurodytos civilinės bylos Nr.... 22. Dėl kitų skundo argumentų... 23. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 159 ir 160... 24. CPK 160 straipsnyje nustatytos teismo posėdžio pirmininko teisės, kuriomis... 25. Nagrinėjamoje byloje teismas nebuvo įstatymo įpareigotas veikti aktyviai... 26. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad... 27. Pagal CPK 45 straipsnio 1 dalį teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad... 28. Pirmosios instancijos teismas į bylos nagrinėjimą savo iniciatyva įtraukė... 29. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių... 30. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje... 31. Apeliacinį skundą atmetus ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos... 32. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321, 325–331... 33. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 25 d. sprendimą palikti...