Byla 2-1399-769/2015
Dėl žalos atlyginimo

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Augustė, sekretoriaujant Erikai Žigalovaitei, dalyvaujant ieškovams V. K., V. K., atsakovui V. L., viešo teismo posėdžio metu išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų V. K. ir V. K. ieškinį atsakovui V. L. dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

22014-12-04 teisme priimtas ieškovų V. K. ir V. K. ieškinys ir jo patikslinimas dėl žalos atlyginimo, kuriuo ieškovai prašo iš atsakovo V. L. priteisti 3555,36 Lt žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai nurodo, kad 2014-08-16 sudarė su atsakovu žodinį susitarimą dėl remonto darbų atlikimo bute, esančiame ( - ). Sutarta už atliktus darbus atsiskaityti dalimis pagal atsakovo pateiktą paskaičiavimą. Nurodo, kad sumokėjo atsakovui iš viso 1800 Lt, liko nesumokėti 427 Lt; 2014-08-31 atsakovas SMS žinute pranešė ieškovui, kad nebaigs pradėtų remonto darbų. Ieškinyje nurodoma, kad dirbdamas ieškovų bute atsakovas pradūrė įtempiamas lubas, taip padarydamas 1000 Lt žalos, ieškovai įtempiamų lubų nėra pakeitę; netinkamai tapetavo sienas, sugadino 12 tapetų rulonų, kurių kiekvieno vertė 47,90 Lt, iš viso 402,36 Lt; atsakovui buvo duota 500 Lt statybinių medžiagų pirkimui, atsakovas nepateikė prekių įsigijimo čekių, pasisavino 500 Lt; atsakovas netinkamai atliko vonios kambario įrengimo darbus, už kuriuos atsakovui sumokėta 1020 Lt, kitam asmeniui už broko taisymą ieškovas sumokėjo 1503 Lt; su atsakovu buvo sutarta dėl pakabinamo tualeto sustatymo, tačiau atsakovas atliko tik pusę darbo, tuo ieškovas patyrė 150 Lt žalos, iš viso 3555,36 Lt. Teismo posėdžio metu ieškovas V. K. ieškinio reikalavimus palaikė, paaiškinęs, kad dėl vienos sienos tapetų klijavimo jis priekaištų neturi, o dėl kitų sienų netinkamo klijavimo reikėjo du kartus nuplėsti tapetus, nes jie buvo nelygiai suklijuoti, matėsi oro burbuliukai; vonioje buvo paliktas 2 cm nuolydis, nesumontuotas tualetas; sugadintos ( perrėžtos) įtempiamos lubos; atsakovas neatsiskaitė už 200 litų rankpinigių smulkioms išlaidoms,- nepateikė prekių pirkimo kvitų, nematė, kad būtų nupirkta kokių tai prekių; negrąžino ir 300 Lt balkono remontui duotų pinigų. V. K. ieškinio reikalavimus palaikė nurodžiusi, kad atsakovas pats prisipažino policijoje pradūręs lubas, atsakovas nekokybiškai atliko remonto darbus, jam buvo apmokėta 1800 litų už darbus, 500 litų pagal susitarimą nebuvo sumokėta,- atsakovas pats pasisavino 500 litų.

3Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti 2014-12-23, nustatytu terminu atsiliepimas nepateiktas. Teismo posėdžio metu atsakovas ieškinį pripažino iš dalies, nurodęs, kad sutinka tik su reikalaujama 150 litų suma dėl nepastatyto tualeto, paaiškino, kad dirbo su draugu M. A., kurio gyvenamosios vietos, asmens kodo nežino. M. A. nešė profilius ir netyčia pradūrė lubas; tapetų klijai buvo pasenę, todėl tapetai blogai klijavosi, už gautus 500 litų pirko medžiagas, visus kvitus, čekius palikdavo virtuvėje ant stalo. Atsakovo teigimu, pirkiniams jis išleido daugiau nei 500 litų. Atsakovas su ieškovų teiginiais dėl atliktų darbų broko nesutinka, teigdamas, kad policijos komisariate sakė tai, ką policijos pareigūnas nurodė.

4Ieškinys tenkintinas iš dalies.

5Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja ( CPK 176 str.1d.). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Formuodamas teismų praktiką kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

6Iš byloje esančių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad 2014-08-16 ieškovas V. K., a.k. ( - ) susitarė su atsakovu V. L., a.k. ( - ) dėl remonto darbų atlikimo ieškovams priklausančiame bute, esančiame ( - ); dėl atsakovo nebaigtų atlikti darbų bei padarytos žalos atliekant darbus ieškovas V. K., a.k. ( - ) kreipėsi į Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. 2 PK VPS, kur 2014-09-08 nutarimu Nr. ( - ) atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nenustačius V. L. veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (b.l. 24-25), 2014-09-05 atsakovas ir ieškovas pasirašė susitarimą, kuriuo atsakovas sutiko atlikti darbus, kilusius nesutarimus dėl remonto darbų, nekokybiškai atlikto darbo spręsti privataus kaltinimo tvarka, teisme (b.l. 26). Ieškovai nurodė, kad atsakovas netinkamai suklijavo tapetus, pateikė 2014-07-02 apmokėtą apsipirkimo prekybos centre „Senukai“ čekį, iš kurio nustatyta, kad pirkta 12 vnt x 47,90 Lt vinilinių tapetų (b.l. 21), atsakovo darbo broką taisė I. D., kuris pateikė ieškovui apmokėti 2014-10-01 sąskaitą – faktūrą Serija I.D. Nr. 00005, mokėtina suma nurodė 1503 Lt (435,30 Eur) (b.l. 22). Fotonuotraukose ( 29-37 b.l.) užfiksuoti vonios kambario sienų ir grindų netolygumai. R. Š., besiverčiančio individualia veikla, sąmatoje-pasiūlyme nurodyta, kad lubų remonto darbai ( - ), kainuotų 289,62 Eur ( 51 b.l.). Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas I. D. parodė, kad yra įgijęs statybos inžinieriaus išsilavinimą, jis ištaisė vonioje atsakovo padarytą broką: išlygino sienas, grindis, atliko izoliacijos, betonavimo darbus, perklijavo 2 kvadratinius metrus plytelių, permontavo tualeto karkasą. L. V. G. patvirtino, kad atsakovas jo kaimynams daug broko padarė: pradūrė lubas, vonioje plyteles ne pagal taisykles suklijavo.

7Civilinė atsakomybė kaip prievolė atlyginti padarytą žalą atsiranda iš neteisėtų veiksmų. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė- tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį. Nagrinėjamoje byloje keliamas deliktinės atsakomybės klausimas. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum). Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje, kuriame įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, jog atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę, tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta lankstaus priežastinio ryšio samprata. Priežastinio ryšio lankstus taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado ( Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1991-258/2013). Pažymėtina, kad civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai).

8Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas V. L. atliko ieškovų V. ir V. K. bute remontą. Ieškovai prašo priteisti iš atsakovo 3555,36 Lt žalą. Atsakovas sutiko atlyginti tik 150 Lt žalą dėl pakabinamo tualeto nesustatymo, todėl dėl šio reikalavimo ieškinys tenkintinas visiškai. Atsakovas neprisipažino, kad įrenginėdamas vonios kambarį nelygiai išbetonavo grindis, nelygiai sustatė gipso lakštus. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju I. D. patvirtino ieškovų teiginius, kad jis ištaisė vonios kambaryje atsakovo padarytą broką: išlygino sienas, grindis, atliko izoliacijos, betonavimo darbus, perklijavo 2 kvadratinius metrus plytelių, permontavo tualeto karkasą ir kt. Už tai jam buvo sumokėta 1503 Lt. Šiuos teiginius patvirtina byloje esanti sąskaita-faktūra serija ID Nr.00005, fotolentelės, todėl šioje dalyje ieškinys tenkintinas visiškai. Ieškovai prašo priteisti ir 500 litų, duotų atsakovui statybinių medžiagų pirkimui, teigdami, kad per visą darbų laikotarpį nebuvo pateikti jokie čekiai, patvirtinantys kokių tai prekių pirkimą. Atsakovo teigimu, už pirktas prekes gautus čekius jis palikdavo virtuvėje ant stalo. Teismo posėdžio metu nustatyta, kad V. L. buvo duota iš viso 500 litų: 300 litų balkono remontui ir 200 litų kambario, vonios kambario remontui. Atsisakius atsakovo paslaugų balkono remontas nebuvo pradėtas, todėl laikytina, kad 300 litų, skirti medžiagų pirkimui, reikalingų balkono remontui, turi būti grąžinti ieškovams. Atsakovo teigimu, už 200 litų jis atsiskaitė, visus pirkimo kvitus ieškovui davė, be to, jis buvo priverstas prašyti draugo parvežti pirktas prekes iš parduotuvės, kadangi pats automobilio nevairuoja, todėl išleido daugiau pinigų, nei gavo. Ieškovai patvirtino, kad kai kurie statybinių medžiagų pirkimo kvitai buvo gauti, tačiau už juos, ieškovų teigimu, jau buvo atsiskaityta anksčiau. Įvertinus šalių paaiškinimus, atsižvelgus į CPK nustatytą ieškovų pareigą įrodinėti savo reikalavimą, t.y., ieškovams nepateikus įrodymų, pagrindžiančių, kad atsakovui duoti 200 litų buvo pasisavinti, šiam nenupirkus už juos jokių statybinių prekių ir/ar nupirkus, bet nepateikus jokių prekių pirkimą įrodančių čekių, reikalavimas dėl 200 litų priteisimo atmestinas. Ieškovai prašo priteisti ir 402,36 Lt padarytos žalos dėl sugadintų 12 rulonų tapetų po 47,90 Lt, teigdami, kad tapetai ant vienos sienos buvo suklijuoti tinkamai, ant kitų trijų-ne. Du kartus tapetai buvo nuplėšti, buvo pasamdytas naujas darbuotojas, kuris trečią kartą tinkamai suklijavo tapetus. Ieškovai nurodė, kad jie buvo priversti pirkti naujus tapetus. Teismui yra pateiktas Senukų prekybos centro kvitas, kur nurodyta 12 rulonų tapetų kaina 402,36 Lt (7 b.l.). Pirkimo data 2014-07-02. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad dėl atsakovo kaltė buvo sugadinta 12 rulonų tapetų, pirktų 2014-07-02, kad sugadinti tapetai buvo pakeisti kitais, kad buvo pirkti nauji tapetai, naujai samdytas darbuotojas tapetų klijavimui. Atsižvelgus į tai, kad civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę, įvertinus ieškovų pareigą įrodinėti ieškinio reikalavimus, esant nepakankamai duomenų dėl 402,36 litų žalos padarymo, šioje dalyje ieškinys atmestinas. Ieškovai prašo priteisti 1000 litų už pradurtas svetainės įtempiamas lubas. Atsakovas neigia pradūręs, teigdamas, kad tai padarė jo draugas, kartu remontavęs butą, tikslių draugo asmens duomenų, gyvenamosios vietos nežino. Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl buto remonto ieškovai tarėsi su atsakovu V. L., šiam ir mokėjo už darbus; remonto metu buvo pažeistos lubos, žala sudaro 289,62 Eur ( 51 b.l.). Atsakovas neginčijo nei lubų sugadinimo fakto, nei žalos dydžio, teigdamas, kad ieškovai dėl žalos atlyginimo turėtų kreiptis į jo draugą. Šioje dalyje ieškinys tenkintinas. CK 6.264 straipsnis numato, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines ( tarnybines) pareigas, kaltės. T.y. dėl asmenų, kurie atlieka darbą darbo sutarties arba civilinės sutarties pagrindu, jeigu jie veikia atitinkamo juridinio ar fizinio asmens nurodymu ir jo kontroliuojami. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kieno kaltais veiksmais lubos buvo sugadintos, V. L. teiginiai, kad tai padarė jo draugas, nebuvo patvirtinti, nes atsakovas įpareigojimo atsivesti į teismo posėdį kartu dirbusį asmenį M. A. neįvykdė. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, į Civilinio kodekso nuostatas, laikytina, kad nežiūrint į tai, kieno kaltais veiksmais buvo padaryta ieškovams žala ( paties atsakovo ar dirbusio jo nurodymu trečio asmens), atsakovui tenka atsakomybė atlyginti žalą. Todėl ieškinys dėl 289,62 Eur žalos atlyginimo tenkintinas pilnai.

9Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo ieškovams priteistinos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Laikant, kad patenkinta ¾ visų reikalavimų, iš atsakovo ieškovams priteistina 80,25 Lt sumokėto žyminio mokesčio ( 23,24 Eur). Iš atsakovo valstybei priteistina 6,74 eurų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

10Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285 - 287 str., teismas

Nutarė

11ieškinį tenkinti iš dalies.

12Priteisti ieškovams V. K., a.k( - ) V. K., a.k( - ) gyv. ( - ), iš atsakovo V. L., a.k. ( - ) gyv. ( - ) 855,25 Eur ( aštuonis šimtus penkiasdešimt penkis eurus 25 ct) (2953 Lt) skolos, 23,24 Eur ( dvidešimt tris eurus ir 24 ct) ( 80,25 Lt) bylinėjimosi išlaidų.

13Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

14Priteisti valstybei iš atsakovo V. L., a.k. ( - ) gyv. ( - ), 6,74 Eur ( šešis eurus ir 74 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, į.k. 188659752, sąskaita Nr. ( - ), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

15Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per šį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai