Byla 2S-2523-260/2014
Dėl skolos priteisimo

1Kauno apygardos teismo teisėjas Raimondas Buzelis, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Valvista“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-21736-615/2014 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno gelžbetonis“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Valvista“ dėl skolos priteisimo, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašo priteisti jai iš atsakovės 58 053,38 Lt skolą, 1 327,87 Lt delspinigius ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė pagal 2013 m. birželio 14 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 18/13 2014 m. birželio 5 d. ir 2014 m. birželio 11 d. patiekė atsakovei betono mišinį lauko aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), įrengimui. Atsakovė už patiektą betono mišinį neatsiskaitė, sustabdė apmokėjimą teigdama, kad ieškovė pateikė nekokybišką prekę. Ieškovės iniciatyva ištyrus betoninės dangos mėginius buvo nustatyta, kad ieškovės atsakovei patiektas betonas atitinka prekiniam normaliajam betonui LST EN 206/C30/37-XF2-F150-W2-C10,20-Dmax16-S3 keliamus kokybės reikalavimus. Tačiau ir atlikus šiuos tyrimus, atsakovė nesumoka už jai patiektą betono mišinį.

4Ieškovė, siekdama užtikrinti pareikštų reikalavimų įvykdymą, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovei priklausančio turto ir piniginių lėšų areštą. Nurodė, kad atsakovė skolą grąžinti ilgą laiką vengia, todėl yra tikimybė, kad priėmus ieškovei palankų teismo sprendimą su atsakove toliau bus sunku produktyviai bendrauti. Atsakovė gali siekti išvengti išieškojimo, paslėpti turtą ar pinigines lėšas, iš kurių galėtų būti išieškota, ar suvaržyti teises į jį, o ieškinio suma yra didelė.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Kauno apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 22 d. nutartimi ieškovės UAB „Kauno gelžbetonis“ pareikštų reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės UAB „Valvista“ nekilnojamojo turto, o jo nesant arba esant nepakankamai, kito atsakovės turto ir piniginių lėšų ne didesnei kaip 59 381,25 Lt sumai areštą. Teismas nurodė, kad atsakovė galimai nevykdo savo pačios laisva valia sudaryta rašytine sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareikštų reikalavimų suma yra didelė, pripažino ieškovės teisę prašyti areštuoti atsakovės turtą. Teismas sprendė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė savo turtą gali paslėpti arba perleisti tretiesiems asmenims, arba turto gali nelikti, dėl ko būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti nebeįmanomas. Teismas areštuotą nekilnojamąjį turtą pavedė saugoti atsakovei leisdamas šiuo turtu naudotis, bet uždrausdamas juo disponuoti.

7III. Atskirojo skundo motyvai

8Atsakovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovės pareikštų reikalavimų suma yra didelė. Pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl didelės reikalavimo sumos yra tada, kai teismas įvertina reikalaujamos sumos dydį atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo (skolininko) finansines galimybes, t. y. įvertina, ar konkrečiam atsakovui (skolininkui) yra didelė ieškinio reikalavimo suma, lyginant ją su šio asmens ūkine veikla, gaunamomis pajamomis, o taip pat su atsakovo (skolininko) turimais įsipareigojimais. Ieškovė neįrodė, kad atsakovei ieškinyje pareikštų reikalavimų suma yra didelė, duomenų apie blogą atsakovės turtinę padėtį nepateikė.
  2. Atsakovė yra ūkinę veiklą vykdantis subjektas, t. y. ji vykdo užsakymus, gauna pajamas, atsiskaito su tiekėjais ir darbuotojais, dėl ko ieškovės reikalavimas negali būti laikomas pakankamai dideliu, kad būtų galima laikyti esant pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
  3. Teismo išvada dėl atsakovės veiksmų piktavališkumo nevykdant sutartinių įsipareigojimų yra nepagrįsta. Atsakovė yra informavusi ieškovę apie tai, jog savo mokėjimus už patiektą betoną atsakovė sustabdė iki ekspertinio tyrimo dėl betono mišinio kokybės atlikimo. Iki šiol šio tyrimo išvadų atsakovė nėra gavusi, todėl tik gavus šias išvadas bus sprendžiamas atsiskaitymo su ieškove klausimas.

9Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašė atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nutartį palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turėjo tik duomenis apie atsakovės įsiskolinimą ieškovei, o byloje kitų duomenų, kuriuos teismas, vertindamas skolos sumą, galėjo palyginti ir įvertinti, nebuvo. Atsakovės nurodyti duomenys, kad ji yra veiklą vykdantis subjektas, gaunantis pajamas, vykdantis užsakymus ir atsiskaitantis su tiekėjais bei darbuotojais, nepatvirtina, kad atsakovės finansinės galimybės arba gaunamos pajamos yra pakankamos vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, atsiskaityti už gautas prekes arba pagal būsimą teismo sprendimą, ir viršija ieškinio sumą atėmus kitus, ne ieškovei turimus įsipareigojimus, kadangi nepateikti šiuos duomenis patvirtinantys įrodymai. Atsakovės argumentai, kad ji sutartinių įsipareigojimų nevykdo ne piktavališkai, o tik dėl to, kad laukia išvados dėl betono mišinio kokybės, yra niekuo nepagrįsti, nes atsakovė iki šiol, nors ir turėjo pakankamai ilgą laiko tarpą, nėra pateikusi ekspertų išvados. Atsakovė jai palankių ekspertizės išvadų nesėkmingai laukia jau 75 dienas, kas jokiu būdu negali būti laikoma protingu terminu savo prievolių nevykdymui ar pagrindu naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą skundžiamą nutartį. Pagal skundžiamą nutartį antstolis areštavo ne atsakovės pinigines lėšas, o 117 000 Lt vertės nekilnojamojo turto – 8,3100 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) - ½ dalį. Šio turto areštas nėra neproporcingas siekiamiems tikslams ir nepažeidžia interesų pusiausvyros principo.

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.

12Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, dėl kurio apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

13Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

14Laikinųjų apsaugos priemonių institutas yra procesinė priemonė, kurią teismas taiko savo žinioje esančioje byloje, o atskirais atvejais – ir iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, ir kuria siekiama užtikrinti, kad byloje priėmus teismo sprendimą jo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį lemia individualios šalių ginčo, t. y. konkrečios bylos aplinkybės. Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-330/2009).

15Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Tačiau prezumpcija, jog ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-920/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-447/2009). Tada, kai yra įrodymų, jog reikalavimo suma konkrečiam asmeniui pagal jam priklausančio turto vertę, gaunamas pajamas, turimo kapitalo dydį, turimus įsipareigojimus nėra didelė, t. y. kai jis paneigia objektyvios grėsmės (dėl didelės reikalavimo sumos) būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui egzistavimą, teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1539/2010).

16Nagrinėjamoje byloje ieškovė, pareiškusi ieškinį atsakovei dėl skolos priteisimo, pateikė ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą ieškovė grindė didele ieškinio suma, atsakovės sutartinių įsipareigojimų tinkamu ir savalaikiu nevykdymu, ir vengimu įvykdyti sutartinius įsipareigojimus. Pirmosios instancijos teismas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino pripažinęs, kad ieškovė tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimus, kadangi ieškinyje nurodytos aplinkybės bei prie ieškinio pridėti įrodymai leido teismui manyti, kad atsakovė galimai nevykdo savo pačios laisva valia sudaryta sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Teismas didelę ieškinio sumą ir atsakovės tinkamą sutartinių įsipareigojimų nevykdymą laikė aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, dėl ko pripažino esant pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nėra pagrindo nesutikti.

17Ieškovė kreipėsi į teismą ir prašo priteisti jai iš atsakovės 59 381,25 Lt sumą. Tokia reikalavimo suma pagal teismų praktikoje suformuotą taisyklę, vertinant bendro šalies pragyvenimo lygio mastu, paprastai laikytina didele ir ši aplinkybė sudaro pagrindą preziumuoti, jog didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką. Tačiau vien didelė ieškinio suma nesudaro pagrindo savaime taikyti laikinąsias apsaugos priemones - kiekvieną kartą turi būti atsižvelgiama į tai, ar reikalavimo suma yra didelė konkrečiam asmeniui, t. y., ar skolininko (atsakovės) turtinė padėtis yra tokia gera, kad teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas ir netaikius laikinųjų apsaugos priemonių. Atskirajame skunde teigiama, jog ieškovė neįrodė, kad reikalavimo suma atsakovei yra didelė, nepateikė duomenų apie blogą atsakovės turtinę padėtį, o priešingai, kadangi atsakovė yra ūkinę veiklą vykdantis subjektas, vykdantis užsakymus, gaunantis pajamas, atsiskaitantis su tiekėjais ir darbuotojais, todėl ieškovės pareikštas reikalavimas negali būti laikomas pakankamai dideliu atsakovei. Tačiau pažymėtina, kad atsakovė, teigdama, jog jai ieškovės pareikštų reikalavimų suma nėra didelė, kartu su atskiruoju skundu nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių duomenų apie savo finansinę padėtį. Atsakovė nepateikė jokių duomenų apie jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turimas pinigines lėšas, vykdomą veiklą, gaunamą pelną, įsipareigojimus kreditoriams ir pan., todėl nepaneigė egzistuojančios objektyvios teismo sprendimo neįvykdymo rizikos dėl didelės pareikštų reikalavimų sumos. Nesant duomenų apie atsakovės gerą finansinę padėtį, negalima spręsti, kad teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovei, įvykdymas nepasunkėtų ar nepasidarytų neįmanomas ir netaikius byloje laikinųjų apsaugos priemonių. Pirmosios instancijos teismas sprendimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones priėmė įvertinęs ieškovės pareikštų reikalavimų sumą nesant byloje duomenų apie atsakovės finansinę padėtį. Nors ieškovė, kuriai tokių duomenų surinkimas yra daug sudėtingesnis nei kad atsakovei, jokių duomenų apie atsakovės finansinę padėtį teismui nepateikė, tačiau atsakovė, pateikdama atskirąjį skundą, teismui šių duomenų, kurie paneigtų teismo išvados dėl būtinybės nagrinėjamu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumą ir patvirtintų atsakovės gerą finansinę padėtį, taip pat nepateikė. Taigi atsakovė nepasinaudojo jai suteiktomis procesinėmis teisėmis ir nepateikė turinčių reikšmę duomenų, kurios būtų sudarę galimybę teismui esant pateiktiems duomenims apie atsakovės turtinę padėtį iš naujo įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą nagrinėjamu atveju. Pripažinus, kad ieškiniu prašoma priteisti suma yra pakankamai didelė, o atsakovei nepateikus duomenų apie jos gerą finansinę padėtį, kas sudarytų pagrindą manyti, jog ieškiniu prašoma priteisti suma atsakovei nėra didelė, spręstina, kad egzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo rizika, dėl ko konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones.

18Pirmosios instancijos teismo išvados dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjamoje byloje būtinumo nepaneigia ir atskirojo skundo argumentai dėl piktavališkumo atsakovės veiksmuose nebuvimo. Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė galimai nevykdo savo pačios valia sudaryta rašytine sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, tačiau, apeliacinės instancijos teismo manymu, atsakovės pateiktų procesinių dokumentų turinys leidžia spręsti, kad pati atsakovė pripažįsta, jog ji šiuo metu nėra tinkamai įvykdžiusi sutartinės pareigos laiku ir tinkamai atsiskaityti už patiektą betono mišinį. Aplinkybės, dėl kurių atsakovė yra neįvykdžiusi šios sutartimi prisiimtos pareigos, neturi esminės reikšmės sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą byloje, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas išsamiai nepasisako. Be to, pripažinus, kad vien didelė pareikšto ieškinio suma sudaro pagrindą preziumuoti egzistuojant teismo sprendimo neįvykdymo riziką, piktavališkumo atsakovės veiksmuose buvimas ar nebuvimas neturi reikšmės laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

19Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių yra grėsmė, jog galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų nebeįmanomas. Atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl būtinybės nagrinėjamu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumo. Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

20Apeliacinės instancijos teismas tuo pačiu pažymi, kad atsakovė gali kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 149 str. 1 d.) ar pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones kitomis (CPK 148 str. 1 d.). Taip pat turi teisę sumokėti reikalaujamą sumą į pirmosios instancijos teismo sąskaitą, tuo atveju taikytos laikinosios apsaugos priemonės būtų panaikintos (CPK 148 str. 2 d., 3 d.).

21Atmetus atskirąjį skundą, atsakovei nepriteistinos iš ieškovės jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d., 3 d.).

22Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašė priteisti jai iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą. Ieškovės teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą sumokėjo 700 Lt. Ieškovės prašoma priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą suma(700 Lt) viršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio rekomenduojamą maksimalų dydį (518 Lt) (Rekomendacijų 8.15 p.). Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nukrypti nuo Rekomendacijose numatytų maksimalių rekomenduojamų bylinėjimosi išlaidų dydžių, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina tik dalis jos turėtų bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą – 518 Lt (150,02 Eur).

23Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

24atskirąjį skundą atmesti.

25Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

26Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno gelžbetonis“, juridinio asmens kodas 133667027, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Valvista“, juridinio asmens kodas 301858784, 518 Lt (penkis šimtus aštuoniolika litų) (150,02 Eur) bylinėjimosi išlaidas.

27Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo teisėjas Raimondas Buzelis, teismo posėdyje rašytinio... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašo priteisti jai iš... 4. Ieškovė, siekdama užtikrinti pareikštų reikalavimų įvykdymą, prašė... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Kauno apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 22 d. nutartimi ieškovės UAB... 7. III. Atskirojo skundo motyvai... 8. Atsakovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m.... 9. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašė atskirąjį skundą... 10. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 11. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame... 12. Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas taikė... 13. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar... 14. Laikinųjų apsaugos priemonių institutas yra procesinė priemonė, kurią... 15. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo... 16. Nagrinėjamoje byloje ieškovė, pareiškusi ieškinį atsakovei dėl skolos... 17. Ieškovė kreipėsi į teismą ir prašo priteisti jai iš atsakovės 59 381,25... 18. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl laikinųjų apsaugos priemonių... 19. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos... 20. Apeliacinės instancijos teismas tuo pačiu pažymi, kad atsakovė gali... 21. Atmetus atskirąjį skundą, atsakovei nepriteistinos iš ieškovės jos... 22. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašė priteisti jai iš... 23. Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 24. atskirąjį skundą atmesti.... 25. Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.... 26. Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno gelžbetonis“,... 27. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....