Byla 3K-3-592-469/2015

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigtos Rudėnatės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Donato Šerno ir Dalios Vasarienės,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų antstolės Astos Lukšienės, valstybės įmonės Registrų centro, V. B. ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Euro logistic“ kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 5 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Logivita“ ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, uždarosios akcinės bendrovės „Euro logistic“ ieškinius atsakovams antstolei Astai Lukšienei, valstybės įmonei Registrų centui, V. B. dėl pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo ir naujų varžytynių organizavimo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: uždarosios akcinės bendrovės „Raimondas ir draugai“, „Trakena“, „Vertikalus lūžis“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Kasacinėje byloje sprendžiama dėl varžytynes, vykdomas elektroniniu būdu, taip pat varžytynėse parduodamo turto įkainojimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo.

6Ieškovė UAB „Logivita“ ir trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, UAB „Euro logistic“ kreipėsi į teismą prašydami:

71) pripažinti negaliojančiu 2013 m. balandžio 15 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą (toliau – ir Aktas), kuriuo antstolė A. Lukšienė iš varžytynių pardavė skolininkei UAB „Raimondas ir draugai“ priklausantį turtą, t. y. 18/100 dalių remonto dirbtuvių pastato, bendras plotas – 5144,38 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Turtas), už 166 560 Lt (48 239,11 Eur) atsakovui V. B.;

82) taikyti restituciją – grąžinti skolininkei UAB „Raimondas ir draugai“ Aktu parduotą Turtą, o atsakovui V. B. – jo sumokėtus 166 560 Lt (48 239,11 Eur);

93) priteisti iš atsakovų jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

10Ieškovė UAB „Logivita“ taip pat prašė teismo įpareigoti antstolę A. Lukšienę iš naujo organizuoti ir vykdyti Turto pardavimo varžytynes.

11Reikalavimų faktiniu pagrindu nurodytos aplinkybės, kad antstolė A. Lukšienė Turto varžytynes organizavo ir nuo 2013 m. balandžio 4 d. 10 val. iki 2013 m. balandžio 11 d. 15 val. vykdė per antstolių informacinę sistemą interneto svetainėje www.evarzytynes.lt. Ieškovė teigia, kad ji negalėjo iš anksto nurodyti didžiausios siūlomos kainos ir jos didinti automatiniu būdu. Taip buvo pažeistas CPK 602 straipsnio 1 dalies 4 punktas, t. y. neteisėtai atmesta ieškovės pasiūlyta aukštesnė kaina, pažeista skolininkės teisė parduoti turtą už didžiausią kainą ir išieškotojų teisė gauti kuo didesnį savo reikalavimų patenkinimą, taip pat varžytynių dalyvių teisėti lūkesčiai ir interesai įsigyti turtą. Be to, pirmosiose varžytynėse Turtas turėjo būti parduotas už kainą, ne mažesnę nei 291 600 Lt (84 453,20 Eur), nes, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, Turto vidutinė rinkos vertė buvo 364 500 Lt (105 566,49 Eur). Pažeidžiant CPK 718 straipsnį ir 681 straipsnio 1 dalį, turtas įkainotas ne rinkos kaina.

12II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė

13Kauno apygardos teismas 2014 m. balandžio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė.

14Išanalizavęs šalių argumentus, teismas padarė išvadą, kad ginčas kilo dėl to, jog elektroniniu būdu vykstančių varžytynių, kuriose dalyvavo ieškovė, metu dėl neįdiegto automatinio kainos didinimo būdo ji neturėjo galimybės pasiūlyti didesnės kainos. Teismas pažymėjo, kad automatinis ir neautomatinis kainos didinimo būdai yra alternatyvūs (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimo vykdymo instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 100–102 punktai). Automatinio kainos didinimo mechanizmo nebuvimas neapriboja varžytynių dalyvių dalyvauti elektroninėse varžytynėse ir didinti kainą pagal CPK 713 straipsnio 4 dalyje nustatytas kainos didinimo taisykles. Nustatęs, kad varžytynių dalyviai naudojosi neautomatiniu kainos kėlimo būdu, o varžytynės tarp jų prasidėjo tik prieš šiek tiek daugiau kaip pusvalandį iki jų pabaigos, teismas konstatavo, kad ieškovės elgesys, laukiant paskutinės sekundės kainai pakelti, nelaikytinas pakankamai atidžiu ir rūpestingu. Ieškovė varžytynių dalyve tapo pirmąją varžytynių paskelbimo dieną, ji dalyvavo kitose varžytynėse, todėl jai buvo žinomas funkcinis varžytynių sistemos veikimo principas. Įrodymų, kad varžytynių sistema būtų sutrikusi, ieškovė nepateikė, o pretenziją dėl sistemos funkcionalumo pareiškė tik kai varžytynės jai baigėsi nepalankiai. Remdamasis tuo, teismas konstatavo neturintis pagrindo pripažinti, kad buvo pažeista CPK 713 straipsnyje reglamentuota varžytynių vykdymo tvarka. Pasisakydamas dėl Turto įkainojimo, teismas pažymėjo, kad vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina (CPK 681 straipsnis). Turto rinkos kainą pagal antstolės patvarkymą nustatė VĮ Registrų centro vertintojas (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Teismas atkreipė dėmesį į aplinkybę, kad nė vienam iš vykdymo proceso dalyvių nekilo abejonių dėl netinkamo Turto įkainojimo. Nors ginčo varžytynių vykdymo metu Nekilnojamojo turto registre Turtas buvo įvertintas 364 500 Lt (105 566,49 Eur), teismas šios aplinkybės nelaikė reikšminga, kadangi šios vertės nustatymo būdas – atkuriamoji vertė (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – TVVPĮ) 2 straipsnio 1 dalis), ir turto vertintojas į ją atsižvelgė. Teismas pažymėjo, kad byloje paskirtos ir atliktos ekspertizės išvados, jog Turto rinkos vertė pardavimo iš varžytynių skelbimo dieną buvo 203 000 Lt (58 792,86 Eur), patvirtina antstolės pasirinkto turto įkainojimo teisingumą. Ieškovės pateiktą konsultacinę pažymą dėl Turto vertės bei jos užsakymu T. Monstavičiaus parengtą ekspertizės aktą, kuriame fiksuota 300 000 Lt (86 886 Eur) dydžio turto rinkos kaina, teismas vertino kaip nepatikimus įrodymus, nes turto vertės nustatymas paremtas prielaidomis, buvo lyginti nevienodi pastatai. Turto pardavimo kainos klausimu teismas taip pat akcentavo, kad likusios Turto dalies savininkas siūlė atsakovui V. B. jo dalį įgyti pigiau, negu atsakovo iš varžytynių įgytą dalį, o ieškovei niekas netrukdė varžytynių metu pasiūlyti kur kas didesnę kainą, o ne ją didinti tik tiek, kiek privaloma (CPK 713 straipsnio 4 dalis). Atmesdamas kaip nepagrįstus ieškovės ir trečiojo asmens UAB „Euro logistic“ argumentus dėl atsakovo V. B. sąžiningumo, teismas pabrėžė, kad iki varžytynių pabaigos niekas negalėjo žinoti, kas užsiregistravę dalyvauti varžytynėse, o jų dalyviams buvo taikomos vienodos sąlygos. Aplinkybė, kad atsakovas didžiausią kainą pateikė varžydamasis pagal laiką, nėra reikšminga ir pagrįsta, nes atsakovas tokią teisę turėjo. Faktą, kad atsakovas V. B. vadovavo įmonei, kuri vertėsi nekilnojamuoju turtu, teismas vertino kaip neįrodantį atsakovo nesąžiningumo. Nustatęs, kad Turtą pardavus iš varžytynių nebuvo sukelta jokių neigiamų padarinių, teismas pareikštus reikalavimus atmetė kaip nepagrįstus.

15Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės UAB „Logivita“ ir trečiojo asmens UAB „Euro logistic“ apeliacinį skundą, 2015 m. kovo 5 d. sprendimu Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 18 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – pripažino negaliojančiu 2013 m. balandžio 15 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą, kuriuo antstolė Asta Lukšienė iš varžytynių pardavė UAB „Raimondas ir draugai“ priklausantį turtą – 18/100 dalių remonto dirbtuvių – bei taikė restituciją – grąžino UAB „Raimondas ir draugai“ 18/100 dalių remonto dirbtuvių, o atsakovui V. B. – 48 239,11 Eur.

16Apeliacinės instancijos teismas dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su Turto pardavimo kainos nustatymu, neįkainojus Turto jo rinkos verte, pažymėjo, kad pagal CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktą Turto pardavimo aktas galėtų būti pripažintas negaliojančiu dėl neteisingo turto įkainojimo tik tada, jeigu Turto pardavimo iš varžytynių kaina yra gerokai mažesnė už kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, gauta už Turtą suma yra neproporcinga to Turto rinkos kainai ir taip neproporcingai apribojamos skolininko nuosavybės teisės. Teisėjų kolegija sprendė, kad ieškovė neturi materialinio teisinio suinteresuotumo ginčyti Turto pardavimo aktą pagal CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktą, tačiau tokią teisę turi trečiasis suinteresuotas asmuo su savarankiškais reikalavimais. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymėjo, kad nebuvo reikšta prieštaravimų dėl antstolės veiksmų, įkainojant Turtą, dėl to, jog Turtą už įmanomai mažiausią kainą įgytų ieškovė, nes, bylos duomenimis, apeliantė ir skolininkė yra susijusios įmonės per valdymo organus ir dalyvius. Teisėjų kolegija taip pat nustatė, jog byloje yra pateiktos trys atskiros Turto vertinimo išvados, kuriose nurodytos iš esmės tapačios Turto vidutinės rinkos kainos: 190 000 Lt (55 027,80 Eur), 189 000 Lt (54 738,18 Eur) ir 203 000 Lt (58 792,86 Eur). Teisėjų kolegija sutiko su teismo išvada, kad antstolė tinkamai įkainojo Turtą ir bylos atveju nėra CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyto pagrindo panaikinti Turto pardavimo aktą.

17Teisėjų kolegija pasisakydama dėl elektroninių varžytynių vykdymo tvarkos tuo aspektu, kad varžytynių vykdymo metu nebuvo galimybės naudotis automatiniu kainos didinimo mechanizmu, pažymėjo, kad tiek iš CPK 713 straipsnio, tiek iš Instrukcijos 100–102 punktų nuostatų matyti, jog varžytynių organizavimo metu jų dalyviai turėjo teisę kainą už varžytynėse parduodamą Turtą didinti automatiniu arba neautomatiniu būdu. Naudojant neautomatinį kainos didinimo būdą, galioja rungimosi laiko aspektu, o ne didinant kainą realiai, principas. Jeigu neveikia automatinis kainos kėlimo mechanizmas arba nėra galimybės juo pasinaudoti, pasak teisėjų kolegijos, paneigiama varžymosi pagal CPK 713 straipsnį esmė. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendė, kad tuo atveju, jeigu varžytynės vykdomos nesudarant jų dalyviams galimybių kainą siūlyti automatiniu būdu, nepaisant to, kad šis būdas savo esme yra alternatyvus, kyla rizika, kad turtas bus parduotas ne už didžiausią įmanomą gauti kainą, o varžytynių dalyvių varžymasis nebus visapusis. Teisėjų kolegija nustatė, jog VĮ Registrų centro direktoriaus 2013 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. V-7 patvirtintame Naudojimosi elektroninių varžytynių sistema tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas) nebuvo nustatyta varžytynių dalyvių teisė ir kartu galimybė kainą varžytynėse už parduodamą Turtą didinti automatiniu būdu. Be to, teisėjų kolegija Aprašą vertino kaip norminį teisės aktą bei nustatė, kad jis nebuvo paskelbtas nei „Valstybės žiniose“, nei Teisės aktų registre (Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 11 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 17 punktas, 19 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendė, kad Aprašas antstolės vykdytų varžytynių metu negaliojo. Pasak teisėjų kolegijos, varžytynės tokia forma apskritai negalėjo būti vykdomos. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos požiūriu, varžytynės vyko ne pagal galiojančiame teisės norminiame akte nustatytą tvarką, bet pagal tokią tvarką, kuri susiaurino varžytynių dalyvių teises, palyginti su tomis, kurias garantavo įstatymas (CPK 713 straipsnio 6 dalis). Teisėjų kolegija sprendė, kad toji aplinkybė, jog ieškovė, užsiregistravusi dalyvauti varžytynėse, patvirtino sutinkanti dalyvauti jose pagal antstolių informacinės sistemos tvarkytojo VĮ Registrų centro parengtą tvarką, negali būti vertinama kaip per se patvirtinanti varžytynių teisėtumą. Pasak teisėjų kolegijos, antstolė dėl teisinio reguliavimo trūkumų negalėjo skelbti ir organizuoti varžytynių elektroniniu būdu. Nagrinėjamu atveju Turtas buvo parduotas tvarka, kuri negali būti pripažįstama varžytynėmis, kaip tai apibrėžta CPK 700 straipsnyje. Turto pardavimo aktas nagrinėjamu atveju pripažintinas negaliojančiu ab initio bei taikytina restitucija (CPK 1.80 straipsnio 2 dalis, CPK 602 straipsnio 2 dalis).

18III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

19Kasaciniu skundu atsakovas V. B. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 5 d. sprendimą, palikti galioti Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 18 d. sprendimą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

201. Stabilus varžytynių sistemos funkcionavimas atitinka viešąjį interesą. Varžytynių tvarka buvo priimtina tūkstančiams varžytynių dalyvių, t. y. automatinio kainos kėlimo funkcijos nebuvimo laikotarpiu varžytynių vyko ypač daug. Paneigus kainos didinimo neautomatiniu būdu teisėtumą, visos turto pardavimo varžytynės turėtų būti pripažintos neteisėtomis. Teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Teisinio saugumo principas – vienas iš esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų, reiškiantis valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius.

212. Aprašas neatitinka teisės aktuose ir doktrinoje suformuluotos teisės akto sampratos. Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje nurodoma, kad norminis teisės aktas – įstatymas, administracinis ar kitas teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei. Toks aktas turi būti priimtas viešojo administravimo subjekto (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. rugsėjo 24 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A2-736/2002). Norminiame akte turi būti naujų elgesio taisyklių, t. y. juo sukuriamos kokios nors naujos teisės ar pareigos.

22Aprašas, supažindinęs varžytynių dalyvius su naudojimosi sistema, tvarka bei laikotarpiu, numatęs kainos kėlimą tik neautomatiniu būdu, nėra teisės norminis aktas, kurį teisės aktų nustatyta tvarka būtų buvę privaloma skelbti. Varžytynių dalyviai, registruodamiesi varžytynėse, supažindinami su Aprašu, kaip su taisyklėmis, reglamentuojančiomis varžytynių dalyvių registravimosi ir varžytynių vykdymo elektroniniu būdu organizavimo tvarką, apibendrintomis varžytynių tvarką reglamentuojančiomis CPK ir Instrukcijos normomis. Pačiame Apraše nėra varžytynių vykdymo tvarką reguliuojančių nuostatų, jame aprašyta tik tuo metu esama faktinė varžytynių vykdymo tvarka, ji negalėjo būti nurodyta kitokia, nei buvo pereinamuoju laikotarpiu. Ginčo aprašas vertintinas analogiškai kaip kitų elektroninių sistemų, pvz., Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO, Valstybinės mokesčių inspekcijos portalo e. VMI autorizuotų elektroninių paslaugų sistemos ir kt. naudojimosi tvarkos aprašai, taisyklės bei instrukcijos. Be to, VĮ Registrų centras, kurio direktoriaus įsakymu Aprašas patvirtintas, konkrečiu atveju net neatlieka viešojo administravimo subjekto funkcijų.

233. Neautomatinė kainos kėlimo funkcija užtikrino bendrąją varžytynių tvarką, ji visiems varžytynių dalyviams buvo vienoda, o turtas parduotas pasiekus pagrindinį varžytynių tikslą – turtą parduoti už didžiausią kainą.

24Visi varžytynių dalyviai vienodai naudojosi rankiniu kainos kėlimo būdu. Iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. buvusi situacija savaime neribojo varžytynių dalyvių teisių, t. y. neribojo varžytynių dalyvių teisės rinktis automatinio kainos kėlimo funkcijos, nes automatinė kainos kėlimo funkcija apskritai neveikė, ja naudotis negalėjo niekas, ji buvo įdiegta tik pereinamuoju laikotarpiu. Sukurtas ir iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. veikęs neautomatinis kainos kėlimo mechanizmas garantavo varžytynių dalyvių teisę varžytis ir pateikti didžiausią savo siūlomą kainą.

25Elektroninės varžytynių sistemos veikimo galimybės, t. y. tai, jog neveikė automatinė kainos kėlimo funkcija, buvo žinomos bylos šalims dar iki varžytynių pradžios, o varžytynių posistemė ieškovei UAB „Logivita“ tapo prieinama 2013 m. balandžio 4 d. sumokėjus varžytynių dalyvio mokestį. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovei UAB „Logivita“ tai nebuvo pirmosios varžytynės, kuriose ji dalyvavo tokia pačia tvarka, todėl ji negali teigti, esą jai elektroninės varžytynių sistemos veikimo sąlygos buvo netikėtos, siurprizinės. Ieškovė UAB „Logivita“ laisva valia sutiko su Apraše nustatytomis sąlygomis ir dalyvavo varžytynėse žinodama, kad ginčo varžytynių metu automatinis kainos kėlimo mechanizmas neveikė.

264. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu tik specialioje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais ir tik išimtiniais atvejais. Taip pat teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, jog CPK 602 straipsnio normos santykis su CK normomis, įtvirtinančiomis sandorių pripažinimo negaliojančiais bendruosius pagrindus, vertintinas kaip specialiosios teisės normos santykis su bendrosiomis. Pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu civilinio proceso teisėje yra tik imperatyviųjų teisės normų esminiai pažeidimai, varžantys asmenų teises bei teisėtus interesus. Teismas, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, vertindamas, ar yra pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu, CPK 602 straipsnio nustatytus akto pripažinimo negaliojančiu pagrindus turi aiškinti ir taikyti kartu su kitomis CPK nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. ir kt. v antstolė R. Stašenienė ir kt., bylos Nr. 3K-7-90/2009). Turto pardavimas iš varžytynių, perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytynių negali būti pripažįstami negaliojančiais tik dėl formalių trūkumų, kurie negalėjo turėti įtakos šių veiksmų teisėtumui.

27Ieškovė UAB „Logivita“, kaip ginčo varžytynių dalyvė, nepasinaudojo teise apskųsti antstolio veiksmus dėl varžytynių eigos trūkumų, praleido terminą skundui paduoti ir neprašė šio termino atnaujinti, todėl, antstolio veiksmų CPK nustatyta tvarka neapskundus, negalima ginčyti turto pardavimo iš varžytynių akto remiantis CPK normų pažeidimais, t. y. ypatingosios teisenos tvarka antstolio veiksmų ieškovei UAB „Logivita“ neapskundus ir nesustabdžius varžytynių, po to, kai varžytynės įvyko, nėra teisinio pagrindo jas naikinti. Ieškovė UAB „Logivita“ pretenzijas pareiškė tik po jai nepalankiai pasibaigusių varžytynių, elgėsi ne atidžiai ir rūpestingai, bet piktnaudžiaudama savo procesinėmis teisėmis.

28Atsakovė VĮ Registrų centras pareiškė prisidėjimą prie atsakovo V. B. kasacinio skundo.

29Kasaciniu skundu atsakovė antstolė A. Lukšienė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 5 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 18 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

301. Turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais. Apeliacinės instancijos teismo sprendime padaryta išvada dėl Turto pardavimo akto panaikinimo nėra pagrįsta nė vienu iš CPK 602 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose įtvirtintų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Taip pat nenustatyta CPK 717 straipsnyje įtvirtintų pagrindų varžytynes skelbti neįvykusiomis.

312. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai VĮ Registrų centro direktoriaus 2013 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. v-7 patvirtintą Aprašą teisiškai vertino kaip norminį teisės aktą.

32CPK VI dalyje įtvirtintų vykdymo proceso normų taikymo tvarka gali būti nustatoma tik Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir kituose norminiuose teisės aktuose, kuriuos patvirtinti turi teisę tik Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba Vyriausybės įgaliota kita valstybės institucija. Vyriausybė nebuvo įgaliojusi atsakovo VĮ Registrų centro patvirtinti Aprašą, todėl šis atsakovas negali būti laikomas subjektu, įgaliotu priimti norminį teisės aktą, nustatantį CPK VI dalies įtvirtintų vykdymo proceso teisės normų taikymo tvarką. VĮ Registrų centras elektroninių varžytynių informacinę sistemą kūrė, diegė vykdydamas projektą „Dalyvavimo vykdymo procese, varžytynių ir aukcionų e. paslaugų sukūrimas“, veikdamas tik kaip Antstolių informacinės sistemos, kurioje vyksta ir elektroninės varžytynės, tvarkytojas. Tai reiškia, kad Aprašo priėmimas buvo siejamas su šio projekto vykdymu, t. y. su informacinės sistemos sukūrimo, įdiegimo ir jos veikimo priežiūros paslaugų teikimu, o ne su viešojo administravimo funkcijų vykdymu. Dėl to pagal Aprašo patvirtinimo 2013 m. sausio 9 d. metu galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 1 straipsnio 1 dalį ir 3 straipsnio 2 dalį, Aprašas neturėjo būti skelbiamas „Valstybės žiniose“. Teisėkūros pagrindų įstatymu apeliacinės instancijos teismas vadovavosi nepagrįstai, nes jis įsigaliojo tik nuo 2014 m. sausio 1 d.

33Kitas reikšmingas veiksnys, leidžiantis atskirti norminius administracinius aktus nuo organizacinių tvarkomųjų taisyklių, yra tas, kad atitinkamame norminiame teisės akte yra naujų elgesio taisyklių, t. y. juo sukuriamos kokios nors naujos teisės ar pareigos. Nenustačius norminio administracinio akto turiniui esminio būdingo požymio – privalomojo pobūdžio taisyklių, kuriomis adresatams būtų nustatomos kokios nors naujos pareigos ar suteikiamos teisės, tam tikras aktas negali būti laikomas turinčiu norminio turinio. Aprašas nebuvo skirtas varžytynių elektroniniu būdu vykdymo tvarkai reglamentuoti, nes tokia tvarka buvo reglamentuota CPK 713 straipsnyje, o jos taikymo tvarka nustatyta Instrukcijos 94–110 punktuose. Apraše nėra varžytynių vykdymo tvarką reguliuojančių nuostatų, kurių nebūtų CPK ar Instrukcijoje. Aprašo paskirtis buvo ne reglamentuoti varžytynių vykdymo tvarką, o aprašyti naudojimąsi elektroninių varžytynių informacine sistema, siekiant varžytynių dalyviams dalyvauti elektroninėse varžytynėse CPK 713 straipsnyje nustatyta ir Instrukcijos 94–110 punktuose konkretizuota jų vykdymo tvarka. Taigi Aprašas byloje turėjo būti vertinamas tik kaip elektroninių varžytynių informacinės sistemos vartotojo (naudotojo) vadovas.

34Atsakovai VĮ Registrų centras ir V. B. pareiškė prisidėjimą prie atsakovės antstolės A. Lukšienės kasacinio skundo.

35Kasaciniu skundu atsakovas VĮ Registrų centras prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 5 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 18 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

361. Varžytynių akto pripažinimas negaliojančiu yra ultima ratio (lot. k. – paskutinė priemonė), kai iš tikrųjų tai yra vienintelis būdas apginti pažeistas šalių, dalyvavusių vykdymo procese, teises. Teismo sprendimu sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu tik įstatymuose įtvirtintais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais. Turto pardavimo iš varžytynių akto, kaip sandorio, pripažinimo negaliojančiu pagrindams reglamentuoti specialiai skirtas CPK 602 straipsnis. Varžytynių tikslui pasiekti, be kita ko, būtina, kad varžytynių institutas būtų patrauklus pirkėjams ir garantuotų jiems minimalią riziką, varžytynės būtų operatyvi priemonė, būtų garantuojamas varžytynių būdu sudarytų sandorių stabilumas bei sudarytos teisinės garantijos, kad šie sandoriai nebūtų pripažįstami negaliojančiais įprastiniais pagrindais. Kasatorės nuomone, CPK 602 straipsnyje nurodyto pažeidimo konstatavimas yra būtinoji sąlyga pripažįstant turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu. Šiuo atveju tai padaryta nebuvo.

372. Elektroninės varžytynės pasižymi tuo, jog yra apibrėžiamos tam tikru iš anksto nustatytu laiku. Varžytynes laimėjo tas dalyvis, kuris paskutinis pasiūlė didžiausią kainą. Abiem dalyviams, dalyvavusiems varžytynėse, tiksliai buvo žinomas varžytynių pradžios ir pabaigos laikas, kainos kitimo rodikliai. Atsižvelgiant į tai, kad varžytinių laimėtojas V. B. didžiausią kainą pasiūlė 14:59:56:27 val., t. y. iki varžytinių pabaigos likus 3.73 sekundės, apeliacinės instancijos teismo išvada, jog buvo „tikėtinai užkirstas kelias turtą realizuoti už didesnę kainą negu ta, kurią pasiūlė varžytinių laimėtojas“, yra pagrįsta prielaidomis.

383. Nukrypimas nuo nustatytos varžytynių procedūros iš esmės neturėjo įtakos dalyvių teisių apimčiai ir negali lemti varžytynių akto negaliojimo, nes nebuvo suvaržyta galimybė dalyvauti varžytynių procese. Teismas, atsižvelgdamas į būtinumą siekti užtikrinti konkuruojančių interesų pusiausvyrą, proporcingumo principo reikalavimą, turi taikyti adekvačias teisinio poveikio priemones teisės pažeidimui (CK 1.2 straipsnio 1 dalis). Lietuvos apeliacinis teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad skundžiamu sprendimu sukėlė abejonių dėl tokiu pačiu būdu sudarytų varžytynių aktų, neįvertino ginamo privataus ir viešojo intereso apimčių, neužtikrino teisinių santykių stabilumo, šių interesų pusiausvyros.

394. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas įrodinėjimo pareigą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, pakankamai neištyrė ir neįvertino ginčo šalių elgesio, buvusio prieš ginčijamo varžytynių akto sudarymą, jo sudarymo metu, neatsižvelgė į nustatytas bylos aplinkybes. Vertintina tai, kad ieškovei rūpėjo, kaip pasibaigs varžytynės. Ji nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. liepos 1 d. dalyvavo elektroninėse varžytynėse tris kartus, nė vienų iš jų neskundė, jungėsi prie informacinės sistemos, patvirtindama, jog susipažino su naudojimosi instrukcija, ir sutikdama jose dalyvauti, bet neragino informacinės sistemos valdytojo koreguoti sistemos, nepranešė bei neskundė antstolio veiksmų dėl varžytynių vykdymo, prisiėmė riziką dėl dalyvavimo jose.

405. E. varžytynės yra antstolių informacinės sistemos posistemė. Registrų centras yra tik vienas iš šios sistemos tvarkytojų. Antstolių informacinės sistemos nuostatai reglamentuoja, kad šios informacinės sistemos valdytoja yra Teisingumo ministerija, o tvarkytojai yra Registrų centras ir Antstolių rūmai. Taigi apeliacinės instancijos teismas netinkamai sprendė asmenų atsakomybės klausimus.

41Atsakovas V. B. pareiškė prisidėjimą prie atsakovės VĮ Registų centro kasacinio skundo.

42Atsiliepimais į kasacinius skundus ieškovė UAB „Logivita“ ir trečiasis asmuo UAB „Euro logistic“ prašo juos atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, šį prašymą motyvuodami tokiais argumentais:

431. Nepriklausomai nuo to, ar Aprašas yra norminis teisės aktas, jo, ribojusio varžytynių dalyvių teises, tiesiogiai garantuojamas įstatyme, ginčo varžytynių metu nebuvo galima taikyti. Nebuvo suteikta galimybė pasinaudoti automatiniu kainos kėlimo būdu, todėl ginčo varžytynių dalyvių galimybė dalyvauti varžytynėse ir siūlyti didesnę turto kainą taip, kaip tai nustatė įstatymas, buvo apribota. Kad šis apribojimas buvo esminis, patvirtina bylos aplinkybės – V. B., likus mažiau nei 4 sekundėm iki varžytynių pabaigos, pakėlus turto kainą, ieškovė UAB „Logivita“ dėl laiko trūkumo, varžytynėms vykstant elektroninėje erdvėje, nespėjo pakelti turto kainos. Buvo paneigtas ieškovės teisėtas lūkestis įsigyti daiktą už kainą, kuri yra didesnė, nei varžovo pasiūlyta, bet ne didesnė, nei yra būtina, siekiant nurungti varžovą. Taip pat, užkirtus kelią parduoti daiktą už didesnę kainą, buvo paneigtas trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, UAB „Euro logistic“ teisėtas lūkestis padengti didesnę reikalavimo dalį į skolininką, kurio turtas buvo realizuojamas ginčo varžytynėse. Ieškovė neturėjo galimybės dalyvauti varžytynėse, netvirtindama, kad susipažino su varžytynių naudojimosi instrukcija ir su ja sutinka. Toks sutikimas, ieškovei neturint galimybės rinktis, bet siekiant tikslo įgyti daiktą, buvo privalomas, ir negali būti laikomas kaip patvirtinantis, kad jai buvo priimtinas įstatymo nesilaikymas ir kad toks įstatymo pažeidimas jos teisių bei interesų nepažeidė. Kadangi CPK 713 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos viešosios teisės normos, dispozityvumo principas dėl šio teisinio santykio negalioja. Dėl to varžytynių dalyvio pasirinkimo teisė naudotis automatiniu ar neautomatiniu kainos didinimo būdu negalėjo būti varžoma. Tikslus ir griežtas vykdymo procedūrų laikymasis, tarp jų – varžytynių vykdymas, pagal įstatymuose nustatytą tvarką užtikrina ne tik varžytynių dalyvių, taip pat vykdymo procesų dalyvių teises ir interesus, bet ir viešąjį interesą, visuomenės suinteresuotumą turėti ir naudotis įstatymo garantuojamomis teisėmis.

442. Pagal CPK 602 straipsnio 3 dalį, reikalavimai dėl turto pardavimo iš varžytynių aktų pripažinimo negaliojančiais gali būti pareiškiami per vienerių metų trukmės ieškinio senaties terminą, skaičiuojant nuo tokių aktų pasirašymo dienos. Dėl to nepagrįsti argumentai, kad dėl apeliacinės instancijos teismo išaiškinimų kils grėsmė varžytynių dalyvių teisinių santykių stabilumui.

453. Apraše yra naujų varžytynių vykdymo tvarką reglamentuojančių nuostatų, kurių nėra CPK ar Instrukcijoje. Instrukcijos 95 punkte nustatyta, kad detalią naudojimosi elektroninių varžytynių sistema tvarką nustato Naudojimosi elektroninių varžytynių sistema tvarkos aprašas. Aprašo 11–13, 20–21 punktuose reglamentuojama registracija į varžytynes, kainos didinimas, šių nuostatų nėra CPK ir Instrukcijoje.

464. VĮ Registrų centras, būdamas viešojo administravimo subjektas (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 4 punktas, Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 4 punktas), turėjo teisę ne tik teikti administracines paslaugas, t. y. vykdyti viešąjį administravimą (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 punktas, Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 1 punktas), bet ir priimti norminį administracinį aktą, t. y. atlikti administracinį reglamentavimą (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 2 punktas, 10 punktas), kuris yra viena iš norminių teisės aktų rūšių (greta įstatymų ir kitų teisės aktų) (Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 13 punktas). Tai paneigia argumentą, kad Aprašas dėl jį priėmusio subjekto negali būti laikomas norminiu teisės aktu.

475. Nors varžytynių dalyvių galimybė naudotis automatiniu kainos kėlimo būdu pereinamuoju sistemos įdiegimo laikotarpiu apskritai nebuvo prieinama, Aprašas, kuris, remiantis Instrukcijos 95 punktu, privalėjo nustatyti detalią naudojimosi elektroninių varžytynių sistema tvarką, negalėjo susiaurinti varžytynių dalyvių teisių, lyginant jas su tomis, kurias jiems garantavo CPK ir Instrukcijos normos.

486. Kasatorius negali remtis sąžiningumo kriterijumi, siekdamas išvengti teisinių ginčo varžytynių pasekmių dėl šių priežasčių: dalyvaudamas ginčo varžytynėse, kasatorius negalėjo nežinoti, kad jos vyksta nesilaikant įstatymo, t. y. neveikiant automatinei kainos kėlimo funkcijai; savo dalyvavimo varžytynėse ir ketinimo kelti turto kainą kasatorius neatskleidė iki paskutinių ginčo varžytynių sekundžių, t. y. turto kainą jis pakėlė likus mažiau nei 4 sekundėms.

497. Ginčijamame sprendime nėra aiškiai nurodyta, kokiu iš CPK 602 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nustatytų pagrindų apeliacinio teismo teisėjų kolegija panaikino ginčytą turto pardavimo iš varžytynių aktą, tačiau ji pasisakė, kad buvo pažeista CPK 713 straipsnio 6 dalis, taip pat CPK 700 straipsnis, nes turtas iš ginčo varžytynių buvo parduotas tvarka, kuri negali būti pripažįstama varžytynėmis, kaip tai apibrėžta CPK 700 straipsnyje. Tai sudaro pagrindą naikinti turto pardavimo iš varžytynių aktą CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, taip pat CK 1.80 straipsnio pagrindu.

508. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2009 m. balandžio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A. G. ir kt. v antstolė R. Stašenienė ir kt., bylos Nr. 3K-7-90/2009, suformavo precedentą, kad turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais, ir šios bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios arba labai panašios, todėl nurodyti išaiškinimai šioje byloje nelaikytini teismo precedentu.

519. Įstatymų leidėjas, sureguliuodamas turto pardavimo iš varžytynių akto ginčijimo tvarką, neįtraukė privalomo antstolio veiksmų ginčijimo iki ieškinio dėl akto negaliojimo pateikimo. Tai reiškia, kad yra galimybė ginčyti turto pardavimo iš varžytynių aktą remiantis CPK normų pažeidimais, antstolio veiksmų CPK nustatyta tvarka neapskundus.

5210. Ne ieškovė turėjo pareigą raginti informacinės sistemos valdytoją koreguoti informacinę sistemą, skųsti antstolės veiksmus dėl varžytynių vykdymo, bet VĮ Registrų centras turėjo pareigą nepaleisti į apyvartą įstatymams prieštaraujančios sistemos, nepriimti teisės akto, kuris ribojo varžytynių dalyvių teises, kurias jiems garantavo įstatymas. Antstolė, ginčo varžytynių vykdymo metu įgaliotoms valstybės institucijoms neužtikrinus varžytynių dalyviams galimybės pasinaudoti automatiniu kainos didinimo būdu, t. y. neužtikrinus įstatymo jiems garantuotų teisių, negalėjo skelbti ir organizuoti varžytynių elektroniniu būdu. Antstolė elgėsi neteisėtai, neužtikrino vykdymo proceso skaidrumo ir teisėtumo, skolininko, išieškotojų, visų varžytynių dalyvių teisių ir interesų, turto pardavimo už didžiausią kainą.

53Kasaciniu skundu trečiasis asmuo UAB „Euro logistic“ prašo pakeisti motyvus Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 5 d. sprendimo dalyje „Dėl Turto įkainojimo aplinkybių“, nurodant, kad UAB „Raimondas ir draugai“ priklausantis Turtas buvo įkainotas netinkamai ir kad toks pažeidimas yra pagrindas pripažinti nurodyto turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

541. Idealiąją dalį atitinkančios realios dalies turte nustatymas privalomas prieš parduodant varžytynėse skolininko turtą, nes negalima parduoti nesuformuotos ir individualiai neapibrėžtos daikto dalies, kitaip būtų pažeistos bendraturčio ar kitų asmenų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal K. R. skundą, bylos Nr. 3K-3-140/2003 m.). Nurodytų nuostatų nesilaikymas laikytinas imperatyviųjų teisės normų esminiu pažeidimu, sudarančiu pagrindą turto pardavimo iš varžytynių aktą pripažinti negaliojančiu CPK 602 straipsnio 6 punkto pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d., priimta nutartis civilinėje byloje UAB „Kalmaras“ v. antstolis A. Zenkevičius, bylos Nr. 3K-3-77/2006). Nagrinėjamu atveju realioji parduodamo turto dalis nebuvo nustatyta, tai lėmė turto vertės nustatymo taisyklių pažeidimą ir jo pardavimą už mažesnę kainą. Šis klausimas buvo keltas tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose, tačiau teismų motyvų atsakant į jį nebuvo pateikta.

552. Pagal CK 4.103 straipsnio 1 dalį, jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Teismai, konstatavę, kad varžytynėse parduodamo pastato dalis, t. y. 18/100, buvo savavališkos statybos, turėjo padaryti išvadą, jog: šis turtas buvo įkainotas netinkamai (savavališkos statybos gerokai mažina turto kainą, įteisinus savavališkas statybas turto vertė gali smarkiai padidėti); Turtas, kol nebus pašalintos savavališkos statybos, negalėjo būti pardavinėjamas iš varžytynių.

563. Teismai netinkamai taikė ir aiškino įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad Turtas buvo įvertintas tinkamai.

57Varžytynių paskelbimo data – 2013 m. vasario 25 d., t. y. byloje aktuali Turto vertė nurodytą dieną. Dėl to teismai nepagrįstai rėmėsi anksčiau pateiktomis turto vertinimo išvadomis.

58Kauno apygardos teismas 2013 m. spalio 28 d. nutartimi paskyrė ekspertizę ne Turto vidutinei rinkos vertei, bet rinkos vertei nustatyti. Teismo ekspertas V. Lazauskas, skaičiuodamas vietos pataisos koeficientą, rėmėsi VĮ Registrų centro direktoriaus 2012 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. v-357 „Dėl nekilnojamojo turto masinio vertinimo 2012 metų duomenų ir vietovės pataisos koeficientų pagal turto paskirtį ir vietovę tvirtinimo nuo 2013 m. sausio 1 d.“, kuris skirtas masiniam, o ne individualiam turto vertinimui. Masiniu vertinimu nustatoma objekto vidutinė rinkos vertė, o individualiu vertinimu – jo rinkos vertė. Tai reiškia, kad vietovės koeficientas V. Lazausko ekspertizės akte buvo nustatytas klaidingai, dėl to yra klaidinga V. Lazausko nustatyta Turto vertė.

59Iš varžytynių pardavinėjamo turto pirkimo–pardavimo sandorių vertė negali būti prilyginama turto rinkos vertei, kaip ji apibrėžiama TVVPĮ 2 straipsnio 10 punkte – apskaičiuotai pinigų sumai, už kurią galėtų būti perduotas turtas arba verslas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių perduoti turtą arba verslą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto arba verslo tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų. Dėl to ekspertas V. Lazauskas, skaičiuodamas Turto rinkos vertę, nepagrįstai pasirinko iš varžytynių parduotus objektus kaip palyginamuosius.

60Teismai, reikalaudami pateikti įrodymus, patvirtinančius ieškovės ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, teiginius, kad V. Lazausko ekspertizė – nepagrįsta, reikalavo to, kas neįmanoma, nes ekspertai neturi teisės vertinti kitų ekspertų atlikto vertinimo išvadų, o kiti asmenys (ne ekspertai) neturi tam reikiamos kompetencijos.

61Teismai tos pačios kategorijos išvadas vertino skirtingai – informacinio pobūdžio 2010 m. preliminarią išvadą dėl turto rinkos vertės teismai vertino kaip tinkamą įrodymą, o UAB „Nill Nill“ konsultacinę pažymą dėl turto vertės atmetė, motyvuodami tuo, kad ji neatitinka turto vertinimo ataskaitų formos ir turinio reikalavimų.

62Teismai V. Lazausko pasirinktam lyginamajam metodui nepagrįstai suteikė pirmenybę prieš V. Monstavičiaus pasirinktą diskontuoto pajamų srautų metodą.

634. Aplinkybė, kad praeityje asmenys galbūt turėjo sąsajų, nesuponuoja išvados, kad jie yra susiję vertinamu momentu, todėl teismai nepagrįstai padarė išvadą, kad UAB „Raimondas ir draugai“, UAB „Euro logistic“, UAB „Logivita“ ir UAB „Trakėnas“ yra susiję asmenys, kurie nereiškė prieštaravimų dėl antstolės veiksmų, įkainojant Turtą, siekdami, kad jį už įmanomai mažiausią kainą įgytų būtent ieškovas.

64Ieškovė UAB „Logivita“ pareiškė prisidėjimą prie trečiojo asmens UAB „Euro logistic“ kasacinio skundo.

65Atsiliepimu į šį kasacinį skundą atsakovai V. B. ir VĮ Registrų centras prašo skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį palikti galioti, šį prašymą motyvuodamas taip:

66Trečiasis asmuo UAB „Euro logistic“ kasaciniame skunde nesutikdamas su bylą nagrinėjusių teismų sprendimų dalimis dėl turto įkainojimo iš esmės kelia faktinių aplinkybių nustatymo klausimus. Nors kasatorė teigia, kad turtas įkainotas netinkamai, tačiau kasaciniame skunde nepagrindžia, kad teismai padarė teisės taikymo klaidą. CPK 667 straipsnio nuostatas kasatorius aiškina netinkamai, nes šis straipsnis reglamentuoja tuos atvejus, kai skolininko turto dalis dėl tam tikrų priežasčių nėra iš viso nustatyta. Skolininkei UAB „Raimondas ir draugai“ priklausanti turto dalis aiškiai nustatyta, dėl to pagrindo taikyti CPK 667 bei 671 straipsnių normas nėra. Statinys, kuriame skolininkui UAB „Raimondas ir draugai“ priklausė turto dalis, pastatytas teisėtai. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad statinys įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

67Teisėjų kolegija

konstatuoja:

68IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

69Dėl parduodamo iš varžytynių turto įkainojimo teisėtumo

70CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkte (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2014 m. rugpjūčio 1 d.) įtvirtintas turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu pagrindas – jeigu turtas buvo parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta CPK 713 straipsnio 4 dalyje, 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje.

71Aiškindamas šias įstatymo nuostatas kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bylose, kuriose sprendžiami turto pardavimo iš varžytynių akto negaliojimo dėl neteisingo turto įkainojimo klausimai, teismas turi patikrinti, ar nebuvo pažeisti CPK 713 straipsnio 4 dalies, 718 straipsnio ir 722 straipsnio 1 dalies reikalavimai bei CPK 681 straipsnyje nustatyta areštuojamo turto įkainojimo procedūra; CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyto pagrindo konstatavimas ir varžytynių akto pripažinimas negaliojančiu galimas tada, kai turto pardavimo iš varžytynių kaina yra esmingai mažesnė už kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, gauta už turtą suma neproporcinga to turto rinkos vertei ir taip neproporcingai apribojamos skolininko nuosavybės teisės; ar kaina yra esmingai mažesnė, turi būti sprendžiama pagal individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. B. v. antstolė R. Mikliušienė, UAB ,,Olsantra“, bylos Nr. 3K-3-121/2012).

72Bylą nagrinėję teismai, įvertinę visumą bylos įrodymų dėl parduoto turto vertės nustatymo, priėjo prie išvados, kad antstolė varžytynėse parduodamo turto kainą nustatė nepažeisdama įstatymo reikalavimų. Kasatorius ginčija šią teismų sprendimų dalį teigdamas, kad teismai netinkamai vertino įrodymus, nepagrįstai rėmėsi teismo eksperto V. Lazausko ekspertizės aktu, o ne eksperto V. Monstavičiaus išvada.

73Civilinio proceso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo praktika yra išsamiai išplėtota kasacinio teismo jurisprudencijoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje O. V. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-529-469/2015, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką); šioje nutartyje teisėjų kolegija vadovaujasi jos nuostatomis. Įvertinusi bylos procesinių dokumentų turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai įstatymo ir teismų praktikos nuostatų nepažeidė, dėl turto pardavimo kainos sprendė vertindami ir lygindami visumą surinktų įrodymų, jų tarpusavio ryšį, pripažino teismo ekspertizės akto duomenis patikimais dėl jų atitikties kitų įrodinėjimo priemonių turiniui, o išvadą – pagrįsta, padaryta įvertinus ne tik kasatoriaus nurodomus kriterijus. Kasatoriaus argumentus, kuriais jis šiuos įrodymus vertino kaip netinkamus, teismai atmetė išsamiai motyvuodami tokį savo sprendimą, analizuodami visų įrodymų pranašumus ir trūkumus.

74Kasaciniame skunde, nesutikdamas su įrodymų vertinimu, kasatorius pateikė argumentus, kuriuose nėra suformuluota klausimų dėl įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo bei taikymo, atitinkančių CPK 346 straipsnio 2 dalyje ir 347 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytus reikalavimus, todėl dėl šių argumentų teisėjų kolegija nepasisako. Kasatoriaus skunde nurodyti argumentai dėl negalimumo parduoti pastatą neįteisinus savavališkų jo pertvarkymų ir dėl realiosios turto dalies nenustatymo įtakos turto kainai teisėtai nenagrinėtos teismų, nes ieškinyje pirmosios instancijos teismui šiomis aplinkybėmis kaip faktiniu ieškinio pagrindu nebuvo remiamasi; kasaciniame skunde nenurodyta, kuriame procesiniame dokumente pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme užfiksuoti tokie argumentai, nors kasacinis skundas turi būti išsamiai pagrįstas (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas); apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Šie argumentai negali būti nagrinėjami kasacinio teismo, nes kasaciniame skunde neleidžiama remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme (CPK 347 straipsnio 2 dalis).

75Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo kasatoriaus nurodytų aplinkybių vertinti ex officio dėl galimo imperatyviųjų įstatymo nuostatų pažeidimo (CPK 353 straipsnio 2 dalis). Bylos duomenimis, varžytynėse parduotas pastatas yra suformuotas nekilnojamasis daiktas, įregistruotas Nekilnojamo turto registre, todėl kasatoriaus argumentai, kad varžytynėse parduotas savavališkos statybos objektas, nepagrįsti; teismai, spręsdami dėl turto kainos, atsižvelgė į tai, kad pastatuose buvo atlikti savavališki (neįteisinti) pertvarkymai; ši aplinkybė vertinta kaip mažinanti turto kainą dėl pertvarkymų įteisinimo rizikos. Kasacinio skundo argumentas, kad negalimas idealiosios daikto dalies pardavimas, nenustačius ją atitinkančios realiosios dalies, nepagrįstas įstatymu. Kasatoriaus nurodytos kasacinio teismo nutartys nėra precedentinės nagrinėjamai bylai dėl nagrinėtų faktinių aplinkybių ir teisinės problematikos skirtingumo: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal K. R. skundą, bylos Nr. 3K-3-140/2003, spręsta dėl nesuformuotos žemės sklypo dalies pardavimo galimumo; 2006 m. vasario 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Kalmaras“ v. antstolis A. Zenkevičius, bylos Nr. 3K-3-77/2006, – dėl dalies patalpų administraciniame pastate netinkamo atskyrimo įtakos parduodamo turto kainai.

76Dėl elektroninių varžytynių, vykdytų nesant galimybių naudoti automatinį kainos didinimo būdą, nustatytą CPK 713 straipsnio 6 dalyje, teisėtumo vertinimo

77Turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu pagrindai įtvirtinti CPK 602 straipsnyje (čia ir toliau šioje nutarties dalyje pateikiamos nuorodos į teisinį reguliavimą, aktualų ginčo varžytynių metu – 2013 m. balandžio 4–11 d.), kuriame nustatyta, kad turto pardavimo iš varžytinių aktą teismas gali pripažinti negaliojančiu dėl šio straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nurodytų įstatymo pažeidimų bei 1 dalies 7 punkte įtvirtintu pagrindu: jeigu turto pardavimas iš varžytynių pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises; turto pardavimas iš varžytynių negali būti pripažįstamas negaliojančiu tik dėl formalių trūkumų, kurie negalėjo turėti įtakos šių veiksmų teisėtumui.

78Aiškindamas CPK 602 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pagrindu panaikinti varžytynių aktą, be šiame įstatymo straipsnyje konkrečiai įvardintų įstatymo pažeidimų, gali būti kitokie esminiai vykdymo proceso normų pažeidimai, dėl kurių varžytynių ar turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktai laikomi neteisėtais, taip pat imperatyviųjų kitų įstatymų nuostatų pažeidimas (CK 1.80 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 29 d nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Aldengas“ v. BUAB „DZO Capital“, UAB „Soloservis“, antstolis M. Petrovskis, bylos Nr. 3K-3-266/2014).

79Taigi, nagrinėjamu aspektu ginčo varžytynių aktas galėtų būti pripažintas neteisėtu, jeigu būtų konstatuota, kad varžytynių vykdymas nesant galimybės jos dalyviams automatiškai kelti turto kainą buvo neteisėtas dėl imperatyviųjų įstatymo normų ir esminio suinteresuotų asmenų teisių pažeidimo. Kasacinis teismas nagrinėja, ar skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje pateikti argumentai, kad tuo atveju, jeigu varžytynės vykdomos, nesudarant jų dalyviams galimybių kainą siūlyti automatiniu būdu, neužtikrinama, kad turtas bus parduotas už didžiausią įmanomą gauti kainą, paneigiama varžytynių esmė; kad varžytynės negalėjo vykti, nes nebuvo galiojančio jų tvarką nustatančio teisės akto (aprašo).

80Varžytynių vykdymo elektroniniu būdu tvarka buvo nustatyta 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojus atitinkamiems CPK XLIX skyriaus normų pakeitimams. CPK 713 straipsnyje, inter alia, buvo įtvirtintos šios nuostatos:

81Varžytynės vyksta didinant kainą už varžytynėse parduodamą turtą. Pirmasis kainos padidėjimas turi sudaryti ne mažiau kaip 5 procentus pradinės turto pardavimo kainos, jeigu parduodamo turto pradinė kaina yra mažesnė negu penkiasdešimt tūkstančių litų, ne mažiau kaip 4 procentus – jeigu parduodamo turto pradinė kaina yra nuo penkiasdešimties tūkstančių litų iki šimto tūkstančių litų, ir ne mažiau kaip 3 procentus – jeigu parduodamo turto pradinė kaina viršija šimtą tūkstančių litų (CPK 713 straipsnio 4 dalis);

82Varžytynių metu rodoma didžiausia už turtą pasiūlyta kaina. Kaina nurodoma litais be centų (CPK 713 straipsnio 5 dalis);

83Varžytynių dalyvis gali nurodyti didžiausią savo siūlomą kainą, kuri iki varžytynių pabaigos negali būti žinoma nei varžytynes organizuojančiam antstoliui, nei kitiems varžytynių dalyviams ar tretiesiems asmenims. Tokiu atveju antstolių informacinės sistemos varžytynių posistemyje nurodoma pagal šio straipsnio 4 dalyje nustatytas kainos didinimo taisykles padidinta kaina, kuri išlieka iki to momento, kol kitas varžytynių dalyvis pasiūlo didesnę parduodamo turto kainą. Kitam varžytynių dalyviui pasiūlius didesnę kainą už parduodamą turtą, didžiausią parduodamo turto kainą nurodžiusio dalyvio kaina didinama pagal šio straipsnio 4 dalyje nurodytas taisykles. Didžiausią kainą nurodžiusio varžytynių dalyvio kaina šioje dalyje nustatyta tvarka automatiškai didinama iki to momento, kol kito varžytynių dalyvio pasiūlyta kaina ją viršys (CPK 713 straipsnio 6 dalis);

84Varžytynių laimėtoju pripažįstamas tas varžytynių dalyvis, kuris pasiūlė didžiausią kainą. Varžytynes laimėjusio varžytynių dalyvio pasiūlyta kaina kartu yra ir turto pardavimo kaina (CPK 713 straipsnio 7 dalis).

85Varžytynių vykdymo tvarka (ir dalyvio galimybė didinti kainą automatiniu arba neautomatiniu būdu) buvo detalizuota Teisingumo ministro patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 100–102 punktuose:

86Prasidėjus varžytynėms, varžytynių dalyviai didina kainą už varžytynėse parduodamą turtą. Kainą varžytynių dalyvis gali didinti automatiniu arba neautomatiniu būdu (100 punktas).

87Kainą didinant neautomatiniu būdu, varžytynių dalyvis pasiūlo kainą už parduodamą turtą, tačiau pirmasis kainos padidėjimas turi sudaryti ne mažiau kaip 5 procentus pradinės turto pardavimo kainos, jeigu parduodamo turto pradinė kaina yra mažesnė negu penkiasdešimt tūkstančių litų, ne mažiau kaip 4 procentus, – jeigu parduodamo turto pradinė kaina yra nuo penkiasdešimt tūkstančių litų iki šimto tūkstančių litų, ir ne mažiau kaip 3 procentus, – jeigu parduodamo turto pradinė kaina viršija šimtą tūkstančių litų.

88Kiti varžytynių dalyviai už parduodamą turtą gali siūlyti tik didesnę kainą. Iki varžytynių pabaigos tas pats varžytynių dalyvis kainą gali didinti neribotą skaičių kartų. Varžytynių metu rodoma didžiausia tuo metu už parduodamą turtą pasiūlyta kaina (101 punktas).

89Kainą didinant automatiniu būdu, varžytynių dalyvis nurodo siūlomą pradinę kainą, kuri turi atitikti šios Instrukcijos 101 punkte nurodytas kainos didinimo taisykles, didžiausią siūlomą kainą ir kainos automatinio didinimo intervalą. Didžiausia siūloma kaina negali būti žinoma nei varžytynes organizavusiam antstoliui, nei kitiems varžytynių dalyviams ar tretiesiems asmenims. Šiuo atveju rodoma pradinė siūloma kaina, kuri išlieka iki to momento, kol kitas varžytynių dalyvis pasiūlo didesnę parduodamo turto kainą. Kitam varžytynių dalyviui pasiūlius didesnę kainą, automatinį kainos didinimą nustačiusio varžytynių dalyvio siūloma kaina automatiškai padidinama šio varžytynių dalyvio nurodytu intervalu, kol kito varžytynių dalyvio pasiūlyta kaina viršys automatinį kainos didinimą nustačiusio varžytynių dalyvio nurodytą didžiausią siūlomą kainą.

90Jeigu varžytynių dalyvis, kainą didinantis neautomatiniu būdu, pasiūlo tokią pat kainą, kurią kitas varžytynių dalyvis, kainą didinantis automatiniu būdu, anksčiau yra nurodęs kaip didžiausią siūlomą kainą, rodoma anksčiau automatinį kainos didinimą nustačiusio varžytynių dalyvio didžiausia siūloma kaina, kuri tampa tuo metu už parduodamą turtą siūloma kaina. Šią kainą kiti varžytynių dalyviai gali didinti neautomatiniu būdu pasiūlydami didesnę kainą arba automatiniu būdu pasiūlydami didesnę didžiausią siūlomą kainą. Šioje pastraipoje nustatyta tvarka taikoma ir tais atvejais, kai automatiniu būdu kainą didinantis varžytynių dalyvis pasiūlo tokią pat didžiausią siūlomą kainą, kurią kitas varžytynių dalyvis, kainą didinantis automatiniu būdu, anksčiau yra nurodęs kaip didžiausią siūlomą kainą.

91Iki varžytynių pabaigos bet kuris varžytynių dalyvis gali nustatyti automatinį kainos didinimą arba padidinti ar sumažinti pirmiau nustatytą automatiniu būdu didinamos kainos didžiausią siūlomą kainą ir kainos automatinio didinimo intervalą. Varžytynių dalyvis, kurio pasiūlyta kaina vykstant varžytynėms yra didžiausia, anksčiau nustatytos automatiniu būdu didinamos kainos didžiausios siūlomos kainos negali sumažinti daugiau, nei tuo metu rodoma šio dalyvio pasiūlyta kaina (102 punktas).

92Varžytynių laimėtoju pripažįstamas tas varžytynių dalyvis, kuris pasiūlė didžiausią kainą. Varžytynes laimėjusio varžytynių dalyvio pasiūlyta kaina kartu yra ir turto pardavimo kaina (103 punktas).

93Įvertinusi nurodytą teisinį reguliavimą teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 713 straipsnio 4 ir 6 dalyse ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje įtvirtinti alternatyvūs kainų didinimo būdai, pagrįsti principu, kad varžytynes laimi didžiausią kainą pasiūlęs dalyvis; pagal nurodytas nuostatas varžytynių dalyvis turi teisę rinktis, kuriuo iš būdų naudotis. Iš to išplaukia išvada, kad vieno iš kainos didinimo būdų nepanaudojimas per se negali būti vertinamas kaip varžytynių tvarkos pažeidimas (neteisėtumas). Automatinis kainos didinimo būdas gali varžytynių dalyviui suteikti papildomų dalyvavimą varžytynėse palengvinančių elementų, tačiau jis savaime negarantuoja varžytynių laimėjimo, jeigu ne automatiniu būdu pasiūlyta kaina viršija didžiausią automatinį būdą naudojančio dalyvio nustatytą kainą. Dėl to apeliacinės instancijos teismo argumentai, kad nesant galimybių kainą siūlyti automatiniu būdu, neužtikrinama, jog turtas bus parduotas už didžiausią kainą, pripažįstami nepagrįstais; šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas priėjo prie įstatymui prieštaraujančios išvados, kad automatinis varžytynių kainos didinimo būdas yra privalomas.

94Sprendimų vykdymo instrukcijos 95 punkte nustatyta, kad varžytynės vyksta elektroniniu būdu interneto svetainėje www.evarzytynes.lt pagal Antstolių informacinės sistemos tvarkytojo VĮ Registrų centro patvirtintą Naudojimosi elektroninių varžytynių sistema tvarkos aprašą. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ginčo varžytynių vykdymo metu antstolių informacinėje sistemoje nebuvo įdiegtas ir faktiškai neveikė automatinis kainos didinimo būdas, galimybė didinti kainą automatiškai nebuvo nustatyta VĮ Registrų centro direktoriaus 2013 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. V-7 patvirtintame Naudojimosi elektroninių varžytynių sistema tvarkos apraše. Šiuo atveju neveikiant kainos kėlimo automatiniu būdu sistemai, neturėjo prasmės tokios neegzistuojančios sistemos naudojimo tvarkos nustatymas, paskelbimas bei taikymas. Priešingai, išvardyti veiksmai galėjo sukelti neaiškumų ir lūkesčių, kad automatinė kainos didinimo sistema veikia. Automatinio kainos didinimo taisyklės Apraše apskritai nebuvo nustatytos, dėl to šio Aprašo nepaskelbimas kaip teisės norminio akto neturėjo įtakos jų teisei pasinaudoti tokiu būdu. Byloje dalyvaujantys asmenys savo argumentų negrindžia tuo, kad varžytynių dalyviai būtų nesupažindinti su veikusios sistemos, kurioje kaina didinama neautomatiniu būdu, naudojimo taisyklėmis. Iš Instrukcijos 97 punkto ir Aprašo 9 punkto matyti, kad norintis dalyvauti varžytynėse asmuo, prisijungęs prie interneto svetainės www.evarzytynes.lt, privalėjo patvirtinti, jog susipažino ir sutinka su varžytynių vykdymo tvarka. Byloje nebuvo konstatuota varžytynių dalyvių teisių pažeidimų, susijusių su jų galimybėmis prieš varžytynes susipažinti su jų vykdymo tvarką detalizuojančiomis taisyklėmis.

95Šioje byloje akivaizdi privačių interesų konkurencija tarpusavyje ir su viešaisiais interesais. Viešieji interesai: įstatymų tinkamas vykdymas, vykdymo proceso skaidrumas, skolininko ir kreditoriaus teisėtų interesų apsauga, vykdymo proceso metu susiformavusių teisinių santykių stabilumas, teisėtų lūkesčių apsauga. Be nurodytų interesų, vykdymo proceso dalyviai turi privačius interesus: skolininko – gauti kuo didesnę kainą už savo turtą, kreditoriaus – užtikrinti jo reikalavimo patenkinimą; kitų dalyvių – įsigyti varžytynėse parduodamą daiktą už priimtiną kainą, užtikrinti įgytų teisių stabilumą.

96Nustatyta, kad CPK 713 straipsnio ir susijusių straipsnių nuostatos dėl elektroninių varžytynių tvarkos naudojant automatinį kainos didinimo būdą nebuvo laiku įgyvendintos. Šiame kontekste teisėjų kolegija konstatuoja, kad priverstinio turto pardavimo vykdant teismo sprendimą procese turi būti užtikrinta viešųjų ir privačių vykdymo proceso dalyvių interesų pusiausvyra. Aplinkybė, kad valstybės institucijos tinkamai neįgyvendino įstatymo, savaime negali būti panaudota nė vieno iš jų naudai, jeigu nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl tokio valstybės neveikimo buvo esmingai pažeistos subjektinės asmens teisės.

97Apeliacinės instancijos teismo argumentas, kad, nesant galiojančio Naudojimosi elektroninių varžytynių sistemos tvarkos aprašo, varžytynės negali būti teisėtos, nes vyksta ne pagal įstatyme nustatytą, o pagal jų dalyvių susikurtą tvarką, pripažįstamas nepagrįstu. Įstatymo (CPK) taikymo tvarka įtvirtinta įstatymo įgyvendinamajame teisės akte (Instrukcijoje), o šią dar labiau detalizuojančio akto nebuvimas savaime negali paneigti paties įstatymo ir įgyvendinamojo teisės akto galiojimo, šią spragą turi užpildyti teisės normas taikantys subjektai (ar ginčą nagrinėjantis teismas); aptariamu atveju varžytynės galėtų būti pripažintos neteisėtomis tik tuo atveju, jeigu būtų pagrindas konstatuoti, kad dėl jų vykdymo tvarkos buvo pažeisti imperatyvūs CPK reikalavimai.

98Vykdymo proceso dalyviai, manydami, kad įstatyme nustatytos kainos kėlimo automatiniu būdu sistemos neveikimas pažeidė jų teises, galėjo jas ginti, įvardydami nurodytas aplinkybes kaip pažeidimą ir jį skųsdami, taip kartu užkirsdami galimybę atsirasti nurodomo pažeidimo padariniams. Bylą nagrinėję teismai konstatavo faktines aplinkybes, kad ieškovei UAB ,,Logivita“ iki dalyvavimo varžytynėse buvo žinomas elektroninės sistemos funkcionalumas, užsiregistruodama į varžytynes ji patvirtino sutinkanti jose dalyvauti pagal VĮ Registrų centro patvirtintą aprašą, varžytynių tvarką ėmė ginčyti tik paaiškėjus, kad varžytynes laimėjo kitas dalyvis. Ieškovės UAB ,,Logivita“ teiginiai, kad, dalyvaudama varžytynėse, ji negalėjo pasiūlyti didžiausios kainos, byloje neįrodyti. Ginčo varžytynėse abu dalyviai turėjo lygias ir iš anksto jiems žinomas galimybes varžytis ir naudojosi jomis, keldami kainą neautomatiniu būdu. Varžytynes laimėjo atsakovas, pasiūlęs didesnę kainą. Taigi, byloje nenustatytas nei ieškovės UAB ,,Logvita“ teisių varžytynių procese pažeidimas, nei nukrypimas nuo siekio varžytynėse parduoti turtą už didžiausią kainą.

99Vykdymo proceso dalyvio reikalaujamas jo teisių gynimas, kurio poreikį iš esmės lemia ne nurodomas formalus įstatymo pažeidimas, bet konkrečiu atveju nepalankiai susiklosčiusios aplinkybės ir neišsipildę lūkesčiai, gali sukelti tiek viešojo, tiek privačių interesų pažeidimus. Toks vieno asmens teisių ir interesų gynybos būdas, darant žalą kitiems teisėtiems interesams, pažeidžiant jų pusiausvyrą, negali būti pripažintas proporcingu ir tinkamu. Šios pozicijos teisėjų kolegija laikosi ir nagrinėjamoje byloje, atsižvelgdama į joje nustatytas aplinkybes.

100Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija išaiškina, kad aplinkybė, jog elektroninių varžytynių metu Antstolių informacinėje sistemoje nebuvo įdiegtas automatinis kainos didinimo būdas ir varžytynių dalyviai neturėjo galimybės juo pasinaudoti, nėra pakankamas pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu. Padarius šią išvadą, kitų kasaciniuose skunduose nurodytų argumentų nagrinėjimas nėra reikšmingas nei šiai bylai išspręsti, nei kasacinei praktikai formuoti, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.

101Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai panaikino skundžiamą turto pardavimo iš varžytynių aktą, todėl skundžiamas apeliacinės instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir paliekamas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas.

102Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

103Tenkinus atsakovų kasacinius skundus, kiekvieno jų sumokėtas 940 Eur žyminis mokestis jiems priteistinas iš ieškovės UAB „Logivita“ ir trečiojo asmens UAB „Euro logistic“ lygiomis dalimis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

104Atsakovas V. B. prašo priteisti iš ieškovės ir trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidas, patirtas kasaciniame teisme, pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad jis sumokėjo 3149,82 Eur už advokato pagalbą. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 98 straipsniais, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.13, 8.14, 8.16 punktais, sprendžia, kad nurodytas atsakovo prašymas tenkintinas, priteisiant jam 1892,46 Eur lygiomis dalimis iš ieškovės UAB „Logivita“ ir trečiojo asmens UAB „Euro logistic“, atlyginant išlaidas už advokato pagalbą, ruošiant kasacinį skundą, prašymus ir pareiškimus, o 1257,95 Eur – iš trečiojo asmens UAB „Euro logistic“ – už pagalbą ruošiant atsiliepimą į šio trečiojo asmens kasacinį skundą.

105Apeliacinės instancijos teisme atsakovas V. B. teikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, reiškė prašymus ir patyrė 1209,02 Eur išlaidų už advokato pagalbą, todėl, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, atsižvelgiant į Rekomendacijų 8.11, 8.16 punktus, tenkintinas šio atsakovo prašymas priteisti jam nurodytų išlaidų atlyginimą lygiomis dalimis iš ieškovės UAB „Logivita“ ir trečiojo asmens UAB „Euro logistic“.

106Kasaciniame teisme patirta 75,49 Eur, o apeliacinės instancijos teisme – 76,48 Eur (iš viso – 151,97 Eur) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš ieškovės ir trečiojo asmens lygiomis dalimis (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

107Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

108Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 5 d. sprendimą panaikinti. Palikti galioti Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 18 d. sprendimą.

109Priteisti antstolei Astai Lukšienei iš UAB „Logivita“ (j. a. k. 301126624) ir UAB „Euro logistic“ (j. a. k. 301125547) po 470 (keturis šimtus septyniasdešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

110Priteisti VĮ Registrų centrui (j. a. k. 124110246) iš UAB „Logivita“ (j. a. k. 301126624) ir UAB „Euro logistic“ (j. a. k. 301125547) po 470 (keturis šimtus septyniasdešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

111Priteisti V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš UAB „Logivita“ (j. a. k. 301126624) 2020,74 Eur (du tūkstančius dvidešimt Eur 74 ct) ir iš UAB „Euro logistic“ (j. a. k. 301125547) – 3278,69 Eur (tris tūkstančius du šimtus septyniasdešimt aštuonis Eur 69 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

112Priteisti valstybei iš UAB „Logivita“ (j. a. k. 301126624) ir UAB „Euro logistic“ (j. a. k. 301125547) po 75,98 Eur (septyniasdešimt penkis Eur 98 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteista suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, įstaigos kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660.

113Nutarties kopijas išsiųsti VĮ Registrų centrui.

114Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl varžytynes, vykdomas elektroniniu būdu,... 6. Ieškovė UAB „Logivita“ ir trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus... 7. 1) pripažinti negaliojančiu 2013 m. balandžio 15 d. turto pardavimo iš... 8. 2) taikyti restituciją – grąžinti skolininkei UAB „Raimondas ir... 9. 3) priteisti iš atsakovų jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.... 10. Ieškovė UAB „Logivita“ taip pat prašė teismo įpareigoti antstolę A.... 11. Reikalavimų faktiniu pagrindu nurodytos aplinkybės, kad antstolė A.... 12. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė... 13. Kauno apygardos teismas 2014 m. balandžio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 14. Išanalizavęs šalių argumentus, teismas padarė išvadą, kad ginčas kilo... 15. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 16. Apeliacinės instancijos teismas dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių... 17. Teisėjų kolegija pasisakydama dėl elektroninių varžytynių vykdymo tvarkos... 18. III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 19. Kasaciniu skundu atsakovas V. B. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo... 20. 1. Stabilus varžytynių sistemos funkcionavimas atitinka viešąjį interesą.... 21. 2. Aprašas neatitinka teisės aktuose ir doktrinoje suformuluotos teisės akto... 22. Aprašas, supažindinęs varžytynių dalyvius su naudojimosi sistema, tvarka... 23. 3. Neautomatinė kainos kėlimo funkcija užtikrino bendrąją varžytynių... 24. Visi varžytynių dalyviai vienodai naudojosi rankiniu kainos kėlimo būdu.... 25. Elektroninės varžytynių sistemos veikimo galimybės, t. y. tai, jog neveikė... 26. 4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad turto pardavimo iš... 27. Ieškovė UAB „Logivita“, kaip ginčo varžytynių dalyvė, nepasinaudojo... 28. Atsakovė VĮ Registrų centras pareiškė prisidėjimą prie atsakovo V. B.... 29. Kasaciniu skundu atsakovė antstolė A. Lukšienė prašo panaikinti Lietuvos... 30. 1. Turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo sprendimu gali būti... 31. 2. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai VĮ Registrų centro... 32. CPK VI dalyje įtvirtintų vykdymo proceso normų taikymo tvarka gali būti... 33. Kitas reikšmingas veiksnys, leidžiantis atskirti norminius administracinius... 34. Atsakovai VĮ Registrų centras ir V. B. pareiškė prisidėjimą prie... 35. Kasaciniu skundu atsakovas VĮ Registrų centras prašo panaikinti Lietuvos... 36. 1. Varžytynių akto pripažinimas negaliojančiu yra ultima ratio (lot. k. –... 37. 2. Elektroninės varžytynės pasižymi tuo, jog yra apibrėžiamos tam tikru... 38. 3. Nukrypimas nuo nustatytos varžytynių procedūros iš esmės neturėjo... 39. 4. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas... 40. 5. E. varžytynės yra antstolių informacinės sistemos posistemė. Registrų... 41. Atsakovas V. B. pareiškė prisidėjimą prie atsakovės VĮ Registų centro... 42. Atsiliepimais į kasacinius skundus ieškovė UAB „Logivita“ ir trečiasis... 43. 1. Nepriklausomai nuo to, ar Aprašas yra norminis teisės aktas, jo, ribojusio... 44. 2. Pagal CPK 602 straipsnio 3 dalį, reikalavimai dėl turto pardavimo iš... 45. 3. Apraše yra naujų varžytynių vykdymo tvarką reglamentuojančių... 46. 4. VĮ Registrų centras, būdamas viešojo administravimo subjektas (Viešojo... 47. 5. Nors varžytynių dalyvių galimybė naudotis automatiniu kainos kėlimo... 48. 6. Kasatorius negali remtis sąžiningumo kriterijumi, siekdamas išvengti... 49. 7. Ginčijamame sprendime nėra aiškiai nurodyta, kokiu iš CPK 602 straipsnio... 50. 8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė... 51. 9. Įstatymų leidėjas, sureguliuodamas turto pardavimo iš varžytynių akto... 52. 10. Ne ieškovė turėjo pareigą raginti informacinės sistemos valdytoją... 53. Kasaciniu skundu trečiasis asmuo UAB „Euro logistic“ prašo pakeisti... 54. 1. Idealiąją dalį atitinkančios realios dalies turte nustatymas privalomas... 55. 2. Pagal CK 4.103 straipsnio 1 dalį, jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas... 56. 3. Teismai netinkamai taikė ir aiškino įrodinėjimą reglamentuojančias... 57. Varžytynių paskelbimo data – 2013 m. vasario 25 d., t. y. byloje aktuali... 58. Kauno apygardos teismas 2013 m. spalio 28 d. nutartimi paskyrė ekspertizę ne... 59. Iš varžytynių pardavinėjamo turto pirkimo–pardavimo sandorių vertė... 60. Teismai, reikalaudami pateikti įrodymus, patvirtinančius ieškovės ir... 61. Teismai tos pačios kategorijos išvadas vertino skirtingai – informacinio... 62. Teismai V. Lazausko pasirinktam lyginamajam metodui nepagrįstai suteikė... 63. 4. Aplinkybė, kad praeityje asmenys galbūt turėjo sąsajų, nesuponuoja... 64. Ieškovė UAB „Logivita“ pareiškė prisidėjimą prie trečiojo asmens UAB... 65. Atsiliepimu į šį kasacinį skundą atsakovai V. B. ir VĮ Registrų centras... 66. Trečiasis asmuo UAB „Euro logistic“ kasaciniame skunde nesutikdamas su... 67. Teisėjų kolegija... 68. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 69. Dėl parduodamo iš varžytynių turto įkainojimo teisėtumo... 70. CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkte (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2014... 71. Aiškindamas šias įstatymo nuostatas kasacinis teismas yra konstatavęs, kad... 72. Bylą nagrinėję teismai, įvertinę visumą bylos įrodymų dėl parduoto... 73. Civilinio proceso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, įrodymų... 74. Kasaciniame skunde, nesutikdamas su įrodymų vertinimu, kasatorius pateikė... 75. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo kasatoriaus nurodytų... 76. Dėl elektroninių varžytynių, vykdytų nesant galimybių naudoti automatinį... 77. Turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu pagrindai... 78. Aiškindamas CPK 602 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, kasacinis... 79. Taigi, nagrinėjamu aspektu ginčo varžytynių aktas galėtų būti... 80. Varžytynių vykdymo elektroniniu būdu tvarka buvo nustatyta 2013 m. sausio 1... 81. Varžytynės vyksta didinant kainą už varžytynėse parduodamą turtą.... 82. Varžytynių metu rodoma didžiausia už turtą pasiūlyta kaina. Kaina... 83. Varžytynių dalyvis gali nurodyti didžiausią savo siūlomą kainą, kuri iki... 84. Varžytynių laimėtoju pripažįstamas tas varžytynių dalyvis, kuris... 85. Varžytynių vykdymo tvarka (ir dalyvio galimybė didinti kainą automatiniu... 86. Prasidėjus varžytynėms, varžytynių dalyviai didina kainą už... 87. Kainą didinant neautomatiniu būdu, varžytynių dalyvis pasiūlo kainą už... 88. Kiti varžytynių dalyviai už parduodamą turtą gali siūlyti tik didesnę... 89. Kainą didinant automatiniu būdu, varžytynių dalyvis nurodo siūlomą... 90. Jeigu varžytynių dalyvis, kainą didinantis neautomatiniu būdu, pasiūlo... 91. Iki varžytynių pabaigos bet kuris varžytynių dalyvis gali nustatyti... 92. Varžytynių laimėtoju pripažįstamas tas varžytynių dalyvis, kuris... 93. Įvertinusi nurodytą teisinį reguliavimą teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 94. Sprendimų vykdymo instrukcijos 95 punkte nustatyta, kad varžytynės vyksta... 95. Šioje byloje akivaizdi privačių interesų konkurencija tarpusavyje ir su... 96. Nustatyta, kad CPK 713 straipsnio ir susijusių straipsnių nuostatos dėl... 97. Apeliacinės instancijos teismo argumentas, kad, nesant galiojančio... 98. Vykdymo proceso dalyviai, manydami, kad įstatyme nustatytos kainos kėlimo... 99. Vykdymo proceso dalyvio reikalaujamas jo teisių gynimas, kurio poreikį iš... 100. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija išaiškina, kad... 101. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai panaikino skundžiamą turto... 102. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ... 103. Tenkinus atsakovų kasacinius skundus, kiekvieno jų sumokėtas 940 Eur... 104. Atsakovas V. B. prašo priteisti iš ieškovės ir trečiojo asmens... 105. Apeliacinės instancijos teisme atsakovas V. B. teikė atsiliepimą į... 106. Kasaciniame teisme patirta 75,49 Eur, o apeliacinės instancijos teisme –... 107. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 108. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015... 109. Priteisti antstolei Astai Lukšienei iš UAB „Logivita“ (j. a. k.... 110. Priteisti VĮ Registrų centrui (j. a. k. 124110246) iš UAB „Logivita“ (j.... 111. Priteisti V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš UAB „Logivita“ (j. a. k.... 112. Priteisti valstybei iš UAB „Logivita“ (j. a. k. 301126624) ir UAB „Euro... 113. Nutarties kopijas išsiųsti VĮ Registrų centrui.... 114. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...