Byla 2A-165-467/2011

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja), kolegijos teisėjų

2Neringos Švedienės, Andžej Maciejevski, sekretoriaujant

3Ilonai Juchnevičiūtei, dalyvaujant ieškovo atstovei adv. Simonai Augėnaitei, atsakovo atstovei

4adv. Džiolanai Tarvainytei,

5viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Autorealybė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „X servisas” ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Autorealybė“ dėl be pagrindo įgyto turto priteisimo, metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Edgira“.

6Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

7Ieškovas UAB „X servisas“ 2009-03-25 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo UAB „Autorealybė“ 90476,24 Lt kaip be pagrindo įgytą turtą, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, jog šalys 2008-06-09 sudarė kilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas už 820000 Lt nusipirko iš atsakovo autoserviso įrangą, įrankius ir kitus daiktus, turtas buvo perduotas 2008-07-01. Pagal šią sutartį ieškovas sumokėjo atsakovui 232000 Lt, tačiau, nepavykus padidinti kredito sumos, ieškovas su atsakovu galutinai neatsiskaitė ir liko nesumokėjęs 588000 Lt. Taip pat ieškovas 2008-06-09 sudarė su trečiuoju asmeniu UAB „Edgira“ nekilnojamojo daikto nuomos sutartį, pagal kurią trečiasis asmuo išnuomojo ieškovui 629,53 kv.m ploto negyvenamąsias patalpas. Vadovaudamasis šia sutartimi, ieškovas 2008-07-01 avansu sumokėjo trečiajam asmeniui 60000 Lt nuomos mokesčio. Ieškovui nesumokėjus visos kainos pagal pirkimo-pardavimo sutartį, atsakovas vienašališkai nutraukė sutartį, sau pasilikdamas tiek ieškovo sumokėtus pinigus 232000 Lt, tiek ir turtą, kurio vertė pagal pirkimo-pardavimo sutartį 820000 Lt. Ieškovas pripažino, kad sutartis buvo nutraukta dėl jo kaltės ir dėl to atsakovui turi sumokėti sutartyje numatytą 82000 Lt kompensaciją. Taip pat ieškovas neturi pretenzijų į 58830,96 Lt, sumokėtų už patalpų nuomą trečiajam asmeniui. Tačiau atsakovas nepagrįstai praturtėjo ieškovo sumokėta likusia 90476,24 Lt suma, kurią ir privalo grąžinti.

8Atsakovas UAB „Autorealybė“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad jis dėl ieškovo padaryto pirkimo-pardavimo sutarties pažeidimo patyrė didesnius nuostolius nei pirkimo-pardavimo sutarties 5 straipsnio 8 dalyje nurodyta kompensacija, ir šie nuostoliai sudaro 286805,39 Lt. Atsakovas, vadovaudamasis CK 6.130-131 straipsniais bei pirkimo-pardavimo sutarties 5 straipsnio 9 dalimi, nepagrįstai 2008-09-01 įskaitė gautą pirkimo-pardavimo kainos dalį (232000 Lt) į ieškovo mokėtiną 286805,39 Lt nuostolių atlyginimą.

9Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. gegužės 11 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovui UAB „X servisas” iš atsakovo UAB „Autorealybė“ 89891,73 Lt, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009-03-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3697 Lt bylinėjimosi išlaidų, kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas nurodė, jog ieškovas nepagrįstai reikalavimą reiškia CK 6.273 straipsnio pagrindu, nes pinigų sumas atsakovui ir trečiajam asmeniui sumokėjo pagal sutartis. Teismų praktikoje pripažįstama, jog, kai asmuo įgyja turtą pagal sutartį, tai jis negali būti laikomas gavusiu turtą be pagrindo nepriklausomai nuo to, kad sutartis vėliau buvo nutraukta. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas sumokėjo 232000 Lt atsakovui ir 60000 Lt trečiajam asmeniui pagal 2008-06-09 turto pirkimo-pardavimo bei nuomos sutartis, todėl teismas pripažino, jog atsakovas gavo iš ieškovo pinigus, esant teisėtam pagrindui. Tačiau teismas konstatavo, jog ieškovo reikalaujama ieškinio suma turi būti jam grąžinta kitu teisinės gynybos būdu – taikant restituciją (CK 6.222 str.). Teismas laikė, jog ieškovas įvykdė dalį mokėjimų pagal 2008-06-09 kilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo bei negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, kad jis neneigia, jog dėl sutartinių įsipareigojimų netinkamo vykdymo turi mokėti atsakovui netesybas (82000 Lt). Šalių sutartiniai santykiai tęsėsi nuo 2008-06-09 iki 2008-09-01, turtas perdavimo-priėmimo aktu ieškovui perduotas 2008-07-01. Kilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutarties 5 straipsnio 6 dalyje numatyta vienašališko sutarties nutraukimo galimybė, kuria atsakovas ir trečiasis asmuo pasinaudojo, 2008-08-28 įspėdami ieškovą apie sutarčių nutraukimą prieš tris dienas iki nutraukimo datos. Teismas padarė išvadą, kad atsakovo skubotas pranešimas apie sutarties nutraukimą apribojo ieškovo veikimo ir derybų galimybes. Vertindamas prievolės pasibaigimo įskaitymu galimybę (CK 6.130 str.), teismas atsižvelgė į tai, kad 2008-08-28 pranešime „Dėl 2008-06-09 kilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutarties“ ir 2008-09-01 pranešime „Dėl nuostolių įskaitymo“ nėra pakankamai aiškūs šalių priešpriešiniai reikalavimai (jų dydžiai). Todėl teismas laikė, jog nėra įskaitymo sąlygos, kad atsakovas (pagal įskaitymą kreditorius) yra skolininko (ieškovo) skolininkas. Atsakovas ir trečiasis asmuo, 2008-09-01 raštu pranešdami ieškovui apie prievolės įskaitymą, kartu pranešė ir apie trečiojo asmens reikalavimo perleidimą atsakovui, apie kurį ieškovui iki tol nebuvo žinoma. Teismas pripažino, kad šiuo pranešimu buvo suvaržytos ieškovo teisės, nes juo iš esmės buvo pranešta apie sutarčių nutraukimą, reikalavimo teisės perleidimą ir įskaitymą, o ieškovui nepalikta atsakovo nuostolių skaičiavimo mechanizmo, jų dydžio patikrinimo, galimų ieškovo priešpriešinių reikalavimų nustatymo galimybė (CK 6.101 str. 1 d., 6.109 str. 1 d.). Teismas konstatavo, jog 2008-06-09 kilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutarties 5 straipsnio 8 dalyje numatyta sankcija iš esmės taikytina tik ieškovui, o sutarties 5 straipsnio 9 dalies nuostata yra naudinga išimtinai atsakovui, sudaro neribotas sąlygas atsakovui didinti nuostolius. Teismas padarė išvadą, kad ši sąlyga skirta atlikti netesybų funkciją, kurias teismas turi teisę mažinti, jei jos yra neprotingai didelės (CK 6.258 str. 3 d.). Neproporcingai didelėmis netesybomis teismas pripažino ir 2008-06-09 kilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutarties 5 straipsnio 5 dalyje numatytą 6 mėnesių nuomos mokesčio dydžio mokėtiną kompensaciją vienašališko nuomos sutarties nutraukimo atveju. Atsakovas susigrąžino iš ieškovo 820000 Lt vertės serviso įrangą, ieškovas jam yra sumokėjęs 82000 Lt neįrodinėjamų nuostolių, todėl teismas konstatavo, kad likusių atsakovo nurodytų netesybų (nuostolių) sumokėjimas suteikia atsakovui akivaizdų pranašumą prieš ieškovą. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas nurodė pakankamai didelius nuostolius, nors ieškovo veikla po turto perdavimo 2008-07-01 galėjo trukti ne ilgiau kaip du mėnesius – iki 2009-09-01. Dėl to teismas pripažino esant esminę šalių nelygybę (CK 6.228 str.). Teismas pažymėjo, jog, be kitų aplinkybių, atsižvelgia į tai, kad kita šalis yra ekonomiškai silpna, neinformuota, nepatyrusi, veikia neapdairiai, neturi derybų patirties (CK 6.228 str. 1 d.). Tokia šalimi teismas pripažino ieškovą, kurio įstatai buvo įregistruoti 2008-06-05, įstatinis kapitalas 10000 Lt. Atsakovui buvo žinoma, kad ieškovas yra ką tik registruota bendrovė ir atsakovas, kaip patyręs verslininkas, turėjo numatyti, jog ieškovui gali kilti esminių sunkumų dėl atsiskaitymo pagal sutartį, tuo labiau, kad, pasirašant sutartį, ieškovas dar nebuvo išsprendęs banko kredito gavimo klausimo. Atsižvelgdamas į tai, kad 2008-06-09 kilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutarties 5 straipsnio 9 dalies nuostatos nėra ir pakankamai aiškios, teismas šią sutarties sąlygą pripažino nesąžininga bei negaliojančia (CK 6.227 str. 2 d.). Vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, siekdamas atstatyti šalių padėtį, teismas laikė esant pagrįstu iš atsakovo išreikalauti tai, ką jis nepagrįstai gavo iš ieškovo, šiam vykdant sutartį (CK 6.222 str. 1 d.), t.y. 89891,73 Lt sumą (iš ieškovo sumokėtų 232000 Lt atėmus 82000 Lt netesybų, 59415,47 Lt trijų mėn. patalpų nuomos mokestį bei ieškovo pripažintus 692,80 Lt atsakovo patirtus nuostolius). Teismas pripažino, kad, išreikalaujant pinigus iš atsakovo, nėra pagrindo atsižvelgti į jo sumokėtą baudą už preliminarios sutarties, apie kurią ieškovui iki teisminio bylos nagrinėjimo nebuvo žinoma, pažeidimą.

10Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Autorealybė“ prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismo motyvas, jog atsakovas iš esmės žinojo, kad dalį sumos pagal 2008-06-09 kilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartį ieškovas mokės kreditinėmis banko lėšomis, nes neturėjo pakankamai savų lėšų, yra nepagrįstas tinkamu byloje esančių įrodymų įvertinimu. Teismas netinkamai įvertino atsakovo atsikirtimus, pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas dėl apmokėjimo, ieškovo direktoriaus T. J. paaiškinimus, liudytojo E. J. parodymus, 2008-09-09 kreditavimo sutarties Nr.KS/897 sąlygas, kurie rodo, jog ieškovą ir apeliantą, sudarant pirkimo-pardavimo sutartį, siejo tarpusavio pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai ir apeliantui nebuvo jokių abejonių dėl ieškovo mokumo. Teismas pripažino, jog atsakovas gavo iš ieškovo pinigus esant teisėtam pagrindui, tačiau konstatavo, kad ieškovo reikalaujama ieškinio suma turi būti jam grąžinta taikant restituciją (CK 6.222 str.). Darydamas tokią išvadą, teismas netinkamai išaiškino ir taikė materialinės teisės normas, o būtent: restitucijos (CK 6.222 str.) momentu apeliantas atliko įskaitymą 232000 Lt sumai (CK 6.130 str., 6.131 str.) ir tokiu būdu teisėtai įgijo minėtą pinigų sumą nuosavybės teise. Apie įskaitymą ieškovas buvo tinkamai informuotas (CK 6.130 str.) ir jis įstatymo nustatyta tvarka nuginčytas nebuvo. Teismas netinkamai aiškino sutarties sąlygas (CK 6.193 str., CPK 329 str. 1 d.) bei aiškino ir taikė CK 6.217 straipsnį, reglamentuojantį vienašalį sutarties nutraukimą. Ieškovas pagal pirkimo-pardavimo sutarties nuostatas esminę kainos dalį (738000 Lt) turėjo sumokėti iki 2008-07-31, tačiau apeliantas geranoriškai, siekdamas išsaugoti pirkimo-pardavimo sutartį, žodžiu suteikė ieškovui papildomą vieno mėnesio terminą, ir tik per papildomą mėnesį ieškovui neįvykdžius savo įsipareigojimų sumokėti kainą, apeliantas pasinaudojo savo teise vienašališkai nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį nuo rašytiniame pranešime nurodytos datos. Toks apelianto pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimas negali būti vertinamas kaip skubotas ar apribojęs ieškovo galimybes. Teismas akivaizdžiai suklydo, darydamas išvadas, jog 2008-08-28 pranešime „Dėl 2008-06-09 kilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutarties“ ir 2008-09-01 pranešime „Dėl nuostolių įskaitymo“ nebuvo aiškiai nurodyta apie sutarčių nutraukimą, nes minėti pranešimai yra visiškai aiškūs ir informatyvūs. Teismas, darydamas išvadą apie tai, jog nebuvo pakankamai aiškūs šalių priešpriešiniai reikalavimai (jų dydžiai), netinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus ir netinkamai aiškino įskaitymą reglamentuojančias teisės normas (CK 6.130 str.). Ieškovo ir apelianto priešpriešinių vienarūšių reikalavimų (pinigų), kurie buvo įskaityti, dydis įskaitymo metu buvo visiškai aiškus - 232000 Lt, ir šis dydis buvo aiškiai nurodytas 2008-09-01 pranešime dėl įskaitymo. Taip pat ir 2008-09-01 pranešime yra aiškiai nurodyta, kad apeliantas dėl ieškovo neteisėtų veiksmų patyrė didelius nuostolius ir kad 232000 Lt ieškovo sumokėta suma yra įskaitoma būtent į apelianto dėl ieškovo kaltės patirtus nuostolius. Teismas taip pat netinkamai aiškino ne tik pranešimą apie įskaitymą, bet ir reikalavimo teisės perleidimą reglamentuojančias teisės normas (CK 6.131 str., CK 6.109 str.). Apeliantas 2008-09-01 pranešimu tinkamai informavo ieškovą apie atliktą įskaitymą. Šio pranešimo gavimo faktą ieškovo direktorius patvirtino savo parašu, todėl minėtu pranešimu jokiu būdu nebuvo suvaržytos ieškovo teisės. Be to kartu su pranešimu apie įskaitymą apeliantas ieškovui pateikė nuostolių apskaičiavimą, todėl ieškovas niekada po įskaitymo nesikreipė į apeliantą ir nereikalavo nurodyti nuostolių skaičiavimo mechanizmo, sudaryti galimybę patikrinti jų dydį ir panašiai. Teismas sprendime nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas nenurodė, kokiu pagrindu ieškovas turėtų sumokėti atsakovui dar 163848,92 Lt, nes 2008-09-01 pranešime „Dėl nuostolių įskaitymo“ yra aiškiai nurodyta, kad ieškovas apeliantui turi sumokėti netesybas, o taip pat atlyginti nuostolius (CK 6.245 str.). Nepagrįsti teismo argumentai, kad šalių derybos vyko neilgai, ieškovas siekė pradėti verslą, o atsakovas, turėdamas pakankamą patirtį verslo srityje, sudarydamas sutartį, siekė kuo labiau apsidrausti nuo neigiamu pasekmių sutarties nutraukimo atveju. Bylos duomenys tokių aplinkybių nepatvirtina. Šalių sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis yra sąžininga bei atitinkanti tikrąją abiejų šalių valią (CK 6.193 str.). Teismas taip pat suklydo dėl tam tikrų pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų konstatavimo, o būtent dėl sutarties 5 straipsnio 8 dalies, 5 straipsnio 6 dalies, 5 straipsnio 5 dalies, neatsižvelgė, kad ieškovas pripažino savo kaltę dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, o taip pat pripažino apeliantui sumokėtą minimalių nuostolių kompensacijos sumą. CK 6.258 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos. Teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias esminę šalių nelygybę (CK 6.228 str.), o taip pat teisės normas dėl sutarties sąlygų negaliojimo (CK 6.227 str. 2 d.), nes abi pirkimo-pardavimo sutarties šalys yra verslininkai (CK 2.4 str.), kuriems abiem yra taikomi aukšti apdairumo bei rūpestingumo reikalavimai bei kurie privalo prisiimti visas su savo vykdomu verslu susijusias rizikas bei vykdyti veiklą, atsižvelgdami į visas įmanomas rizikas. Dėl to CK 6.228 straipsnis šiuo konkrečiu atveju negali būti taikomas. Be to ieškovas neatsisakė nei pirkimo-pardavimo sutarties, nei atskiros jos sąlygos, niekuomet dėl to nesikreipė nei į apeliantą, nei į teismą. Minimalių nuostolių kompensacija buvo numatyta ne tik apelianto, bet ir ieškovo naudai, jeigu pirkimo-pardavimo sutartį būtų pažeidęs apeliantas. Įskaitymo galimybė sutartyje buvo numatyta tik apeliantui dėl to, kad autoserviso verslui įsigyti ieškovo direktorius įsteigė visiškai naują uždarąją akcinę bendrovę, nuostolių išieškojimo galimybė iš kurios būtų apsunkinta. Įskaitymą leidžia ir įstatymas (CK 6.130 str.), todėl sutarties 5 straipsnio 9 dalis negali būti pripažinta negaliojančia dar ir dėl šios priežasties. Teismas nevertino nei apelianto į bylą pateiktų įrodymų dėl patirtų tiesioginių nuostolių (sumokėtos baudos pagal preliminariąją sutartį, reklamos pakeitimo kaštai, išlaidos už teisines paslaugas), nei įrodymų apie patirtus netiesioginius nuostolius (negautas pajamas), kuo padarė grubų procesinės teisės pažeidimą. Ieškovas žinojo apie tai, kad apeliantas ketina plėsti padangų verslą ir kad dėl to nedelsiant po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo buvo sudaryta preliminari sutartis su trečiuoju asmeniu dėl negyvenamųjų patalpų pirkimo-pardavimo, o taip pat tai, kad pagal pirkimo-pardavimo sutartį gautus pinigus apeliantas norėjo investuoti į minėtų negyvenamųjų patalpų pirkimą (CK 6.258 str. 4 d.). Šias aplinkybes bylos nagrinėjimo iš esmės metu patvirtino liudytojas T. B., o taip pat pripažino ir pats ieškovas.

11Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „X servisas“ prašo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apelianto skundo teiginiai nėra pagrįsti, iš jų nėra aišku, kurias CPK nuostatas pažeidė teismas. Atsakovui buvo gerai žinomas šalių sutartinių santykių nelygiavertiškumas, tai, jog ieškovas visiškai neturėjo verslo patirties. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad 2008-06-09 kilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartis jos šalims suteikė vienodas galimybes. Apeliantas vieno mėnesio laikotarpį tarp mokėjimo termino pabaigos ir sutarties nutraukimo vertina kaip jos geranoriškumą bei siekį išsaugoti sutartį. Tačiau vieno mėnesio terminas buvo ne išskirtinis atsakovo geranoriškumas, o elementarus sutarties sąlygų vykdymas (8 str. 9 d.). Teismas visiškai teisingai nusprendė, kad sutarties nutraukimo atveju turėjo būti atsižvelgta į CK 6.218 straipsnio 1 dalies nuostatą. Negali būti laikomas sąžiningu ir protingu sutarties, kurios kaina 820000 Lt, nutraukimo terminas 3 dienos nuo atitinkamo pranešimo gavimo (CK 1.5 str. 1 d.). Apeliantas taip pat nepagrįstai teigia, kad 2008-09-01 įskaitymas buvo teisėtas. Teismas teisingai nustatė ir konstatavo, kad nėra pakankamai aiškūs šalių priešpriešiniai reikalavimai (jų dydžiai), neaiškus nuostolių paskaičiavimo mechanizmas. Be to apeliantas dėl nežinomų priežasčių į nuostolių atlyginimą net nebandė įskaityti ieškovo sugrąžintos autoserviso įrangos kainos, nors ši įranga grąžinimo dieną nebuvo bevertė. Iškaičius įrangos kainą (vertė pagal sutartį 820000 Lt) į turėtus nuostolius (395848,92 Lt), jeigu tokie apskritai buvo patirti, apeliantas lieka skolingas, kadangi jis atgavo tiek įrangą, tiek ir negrąžino UAB „X servisas“ sumokėtų pinigų. Apelianto argumentas, kad teismas neturėjo teisės mažinti netesybų, kadangi jos jau buvo sumokėtos, yra nepagrįstas, net ir tuo atveju, jeigu 2008-09-01 įskaitymas būtų teisėtas ir galiojantis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-23 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-408/2008; 2006-12-11 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-624/2006). Nėra pagrindo sutikti ir su atsakovo nuomone, kad, esant įskaitymui, teismas delspinigių dydį galėtų mažinti tik tokiu atveju, jei skolininkas pareikštų ieškinį dėl prievolės pasibaigimo įskaitymu nuginčijimo“. Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį delspinigiai yra viena iš netesybų rūšių, todėl nurodyta kasacinio teismo praktika yra taikytina ir netesyboms apskritai. Iš byloje pateiktų procesinių dokumentų bei jų priedų matyti, kad apeliantas pats nežino, kokio dydžio nuostolius galimai patyrė dėl 2008-06-09 kilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, vykdymo ir nutraukimo. Atsakovo rašyti dokumentai yra prieštaringi, kai kurie neatitinka ir realių faktinių aplinkybių, skiriasi reikalaujamos mokėti sumos.

12Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovo atstovė apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, ieškovo atstovė su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

13Apeliacinis skundas tenkintinas.

14Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo UAB „Autorealybė“ apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra pagrindas apskųstajam pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir materialinės teisės normų taikymo (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

15Teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas, atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes. Dispozityviškumo ginant civilines teises principas reiškia, kad teismas negali pakeisti ieškinio faktinio pagrindo ir (išskyrus įstatyme tiesiogiai įtvirtintas išimtis) ieškinio dalyko – faktinio reikalavimo, kurį pareiškia į teismą besikreipiąs asmuo. Civilinės bylos duomenys tvirtina, jog ieškovas UAB „X servisas“, vadovaudamasis CK 6.237 straipsnio 1 dalimi, prašė teismo priteisti iš atsakovo UAB „Autorealybė“ 90476,24 Lt kaip be pagrindo įgytą turtą bei 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas ieškinyje nurodė, jog, atsakovui vienašališkai nutraukus Kilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo, Teisių ir pareigų perleidimo-priėmimo pagal lizingo ir pirkimo-pardavimo sutartis bei Nekilnojamojo daikto nuomos sutartis, atsakovas negrąžino ieškovui jo sumokėtos pagal šias sutartis pinigų sumos dalies, viršijančios sutartyse šalių sulygtas netesybas (kompensacijas) sutarčių nutraukimo atveju. Negrąžintą sumą, kaip įgytą be teisėto pagrindo, prašė priteisti iš atsakovo. Taigi nagrinėjamoje byloje ieškovas savo reikalavimą grindė faktinėmis aplinkybėmis ir teisės normomis, reglamentuojančiomis asmens pareigą grąžinti turtą, įgytą be pagrindo - ieškinio pareiškime ieškovas suformulavo savo reikalavimą, remdamasis CK 6.237 straipsnio nuostatomis ir nurodė tokį ieškinio juridinį pagrindą bei reikalavimą pagrindžiančias faktines aplinkybes (CPK 135 str. 1 d. 2 ir 4 d.).

16Pirmosios instancijos teismas apskųstajame sprendime pripažino, jog ieškovas nepagrįstai savo ieškinio reikalavimą reiškia CK 6.273 straipsnio pagrindu, nes pinigų sumas atsakovui ir trečiajam asmeniui jis sumokėjo pagal šalių sudarytas sutartis. Teismas taip pat nurodė, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad, kai asmuo įgyja turtą pagal sutartį, tai jis negali būti laikomas gavusiu turtą be pagrindo nepriklausomai nuo to, jog sutartis vėliau buvo nutraukta. Teismas konstatavo, jog nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad ieškovas sumokėjo 232000 Lt atsakovui ir 60000 Lt trečiajam asmeniui pagal 2008-06-09 turto pirkimo-pardavimo bei nuomos sutartis, todėl yra pakankamas pagrindas išvadai, jog atsakovas iš ieškovo pinigus gavo esant teisėtam pagrindui. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos išvadai, tačiau tuo pačiu pažymi, jog, konstatavus UAB „X servisas“ pareikšto ieškinio nepagrįstumą ieškovo nurodytu ieškinio pagrindu, ieškinys turėjo būti atmestas, nes teismui įstatymas nesuteikia teisės pačiam pakeisti ieškovo nurodytą faktinį pagrindą. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, jog ieškovo reikalaujama ieškinio suma turi būti jam grąžinta kitu teisinės gynybos būdu, t.y. taikant restituciją (CK 6.222 str.), ir, pripažinęs 2008-06-09 Kilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutarties 5 straipsnio 9 dalį negaliojančia, ieškinį patenkino. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino kitu nei prašė ieškovas pagrindu. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies ir teismo nustatytų aplinkybių matyti, jog teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi kiek kitokiomis faktinėmis aplinkybėmis, nei nurodė ieškovas, kas galėtų būtų vertinama kaip išėjimas už ieškinio faktinio pagrindo ribų. Tačiau atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašydamas jį panaikinti, apeliaciniame skunde nenurodo tokio sprendimo negaliojimo pagrindo, o pasisako dėl sprendimo iš esmės neteisėtumo ir nepagrįstumo dėl to, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino, jog apeliantas pasiliko ieškovo reikalaujamus priteisti pinigus, esant teisėtam pagrindui - apelianto atliktam 2008-09-01 įskaitymui, apie kurį ieškovas buvo tinkamai informuotas (CK 6.130 str.) ir kuris įstatymo nustatyta tvarka nuginčytas nebuvo. Teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais iš esmės sutinka ir pasisako dėl pirmosios instancijos teismo atlikto vertinimo iš esmės.

17Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog, nutraukus 2008-09-01 pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovas restitucijos pagrindu grąžino atsakovui serviso įrangą, tačiau pagal sutarties sąlygas privalėjo taip pat kompensuoti ir atsakovo patirtus nuostolius. Atsakovas savo ruožtu, nutraukus sutartį, restitucijos pagrindu turėjo grąžinti sumokėtą 232000 Lt kainos dalį, tačiau restitucijos (CK 6.222 str.) momentu atliko įskaitymą 232000 Lt sumai (CK 6.130 str., 6.131 str.) ir tokiu būdu teisėtai įgijo minėtą pinigų sumą nuosavybės teise. Apie įskaitymą ieškovas buvo tinkamai informuotas (CK 6.130 str.) ir jis įstatymo nustatyta tvarka nuginčytas nebuvo. Ieškovas taip pat sutiko su visomis pirkimo-pardavimo bei nekilnojamojo daikto nuomos sutarčių sąlygomis ir jų įstatymo nustatyta tvarka neginčijo. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas, vykdydamas 2008-06-09 Kilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartį, atsakovui UAB „Autorealybė“ sumokėjo 232000 Lt, o, vykdydamas 2008-06-09 Nekilnojamojo daikto nuomos sutartį, trečiajam asmeniui UAB „Edgira“ (kuris 2008-09-01 savo reikalavimo teises į nuostolių, netesybų ir skolų, susijusių su Nekilnojamojo daikto nuomos sutarties netinkamu vykdymu ir nutraukimu, reikalavimą perleido atsakovui) sumokėjo 60000 Lt, t.y. ieškovas iš viso sumokėjo 292000 Lt. Ieškovas taip pat neginčija aplinkybės, kad sutartys buvo nutrauktos dėl jo kaltės. Savo prievolę sumokėti atsakovui UAB „Autorealybė“ 82000 Lt dydžio netesybas (kompensaciją) dėl sutarties nutraukimo pagal 2008-06-09 kilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutarties 5 straipsnio 8 punktą, bei 118830,96 Lt dydžio netesybas (kompensaciją) pagal nekilnojamojo daikto nuomos sutarties 5 straipsnio 5 dalį, t.y. bendrą 200830,96 Lt sumą, ieškovas taip pat pripažįsta ir jos neginčija. Tačiau teigia, kad ieškovo sumokėtos sumos dalį, viršijančią nurodytas netesybas, atsakovas ieškovui privalo grąžinti, kadangi atsakovas ja nepagrįstai praturtėjo. Atsakovas ieškovui jo sumokėtas pagal sutartis pinigų sumas atsisakė grąžinti, pareikšdamas, jog tiek UAB „Edgira“, tiek pats atsakovas pasinaudojo įskaitymo teise ir ieškovo sumokėtas sumas įskaitė į jų patirtų nuostolių atlyginimą, o apie įskaitymą ieškovui buvo pranešta 2008-08-28 ir 2008-09-01 pranešimais, kuriuos ieškovas gavo ir neginčijo.

18Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog CK 6.218 straipsnio 1 dalis numato, kad apie sutarties nutraukimą privaloma pranešti iš anksto kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o, jeigu sutartyje terminas nenurodytas – prieš trisdešimt dienų. Teismas teisingai nustatė, jog Kilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutarties 5 straipsnio 6 dalyje numatyta vienašališko sutarties nutraukimo galimybė, kuria atsakovas ir trečiasis asmuo pasinaudojo, 2008-08-28 įspėdami ieškovą apie sutarčių nutraukimą prieš tris dienas iki nutraukimo datos. Tačiau teismas padarė išvadą, kad atsakovo skubotas pranešimas apie sutarties nutraukimą apribojo ieškovo veikimo ir derybų galimybes. Teisėjų kolegija tokią pirmosios instancijos teismo išvadą pripažįsta nepagrįsta, kadangi ji padaryta tik atsižvelgus į ieškovo nurodytas aplinkybes, bet neįvertinus ir neatsižvelgus į atsakovo atsikirtimus. Visų pirma, byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių jog atsakovas iš esmės žinojo, kad dalį sumos pagal 2008-06-09 kilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartį ieškovas mokės kreditinėmis banko lėšomis, nes jis neturėjo pakankamai savų lėšų. Atvirkščiai, byloje nebuvo paneigtas atsakovo atsikirtimas į tai, kad ieškovą ir apeliantą, sudarant pirkimo-pardavimo sutartį, siejo tarpusavio pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai ir apeliantui nebuvo jokių abejonių dėl ieškovo mokumo (atsakovo atsikirtimai, pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos dėl apmokėjimo, ieškovo direktoriaus T. J. paaiškinimai, liudytojo E. J. parodymai, 2008-09-09 kreditavimo sutarties Nr.KS/897 sąlygos ir pan.).

19Kaip tvirtina bylos duomenys, pagal pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas esminę kainos dalį (738000 Lt) ieškovas privalėjo sumokėti iki 2008-07-31. Tačiau šalių žodiniu susitarimu, siekiant išsaugoti pirkimo-pardavimo sutartį, šis terminas buvo pratęstas dar vieno mėnesio laikotarpiui, nors pirkimo-pardavimo sutartis numatė jos nutraukimo galimybę jau tada, kai vėluojama atsiskaityti ilgiau kaip 5 darbo dienas. Nepaisant šalių susitarimo, ieškovas ir per papildomą laiką savo įsipareigojimo sumokėti kainą neįvykdė, todėl atsakovas pasinaudojo tiek sutartyje, tiek įstatyme numatyta galimybe vienašališkai nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį nuo 2008-09-01 (sutarties 5 str. 6 d., CK 6.217 str. 5 d., 6.218 str. 1 d.) ir toks savo teisių gynimo būdas negali būti vertinamas kaip skubotas ir apribojęs ieškovo veikimo ir derybų galimybes.

20Vertindamas prievolės pasibaigimo įskaitymu galimybę (CK 6.130 str.), pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2008-08-28 pranešime „Dėl 2008-06-09 kilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutarties“ ir 2008-09-01 pranešime „Dėl nuostolių įskaitymo“ nėra pakankamai aiškūs šalių priešpriešiniai reikalavimai (jų dydžiai). Todėl teismas laikė, jog nėra įskaitymo sąlygos, kad atsakovas (pagal įskaitymą kreditorius) yra skolininko (ieškovo) skolininkas. Be to nurodė, kad atsakovas ir trečiasis asmuo, 2008-09-01 raštu pranešdami ieškovui apie prievolės įskaitymą, kartu pranešė ir apie trečiojo asmens reikalavimo perleidimą atsakovui, apie kurį ieškovui iki tol nebuvo žinoma. Teismas pripažino, kad šiuo pranešimu buvo suvaržytos ieškovo teisės, nes juo iš esmės buvo pranešta apie sutarčių nutraukimą, reikalavimo teisės perleidimą ir įskaitymą, o ieškovui nepalikta atsakovo nuostolių skaičiavimo mechanizmo, jų dydžio patikrinimo, galimų ieškovo priešpriešinių reikalavimų nustatymo galimybė (CK 6.101 str. 1 d., 6.109 str. 1 d.). Apeliantas, ginčydamas tokį teismo vertinimą, teigia, jog teismas suklydo ir teisėjų kolegija tam pritaria.

21Tuo atveju, kai atsakovai teisme pareiškia, kad prievolė pagal ieškinį yra pasibaigusi dėl iki bylos iškėlimo įvykusio įskaitymo, teismas turi patikrinti tokio atsikirtimo pagrįstumą, t.y. ar įskaitymas įvyko ir ar jis yra teisėtas. Kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymą; tuo atveju, jeigu įskaitymas pripažįstamas neteisėtu, pripažįstama nepasibaigusia ir įskaityta prievolė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-12-11 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-624/2006). Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju, įvertinęs, jog nebuvo visų būtinųjų įskaitymo sąlygų, padarė neteisingas ir nepagrįstas išvadas.

22Įskaitymas (CK 6.130 str. 1 d.) yra vienas iš įstatyme nustatytų prievolės pasibaigimo pagrindų. Įstatyme nustatyta, kad įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo. Taigi įskaitymas kaip prievolės pasibaigimo pagrindas, yra vienašalis sandoris, kuriam pakanka vienos šalies valios išreiškimo, t.y. pareiškimo apie įskaitymą pranešimo kitai prievolės šaliai. Įskaitymo galimybė nesaistoma ir neribojama kitos prievolės šalies, kuriai pranešama apie įskaitymą, valios. Įskaitymo sukeliami teisiniai padariniai – šalis siejusios prievolės (visos ar dalies) pasibaigimas. Tačiau tam, kad prievolės šalis galėtų pasinaudoti įskaitymu, turi egzistuoti tam tikros būtinosios sąlygos, kurių sąrašą pateikia bendroji įskaitymo sąvoka, įtvirtinta CK 6.130 straipsnio 1 dalyje: prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Taigi prievolės šalis turi sieti abipusės teisės ir pareigos, t.y. kreditorius kartu turi būti ir savo skolininko skolininkas, o skolininkas – kartu ir savo kreditoriaus kreditorius. Be to šalių reikalavimai, kad juos būtų galima įskaityti, turi būti vienarūšiai. Ši sąlyga yra nukreipta ne į prievolės rūšį, bet į objektą. Dėl to, tarp šalių esant skirtingų rūšių prievolėms, iš jų atsirandantys piniginiai reikalavimai gali būti įskaitomi. Šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t.y. reikalavimai turi būti nukreipti viena kitai, o ne trečiajam asmeniui ir visiškai ar iš dalies padengti vienas kitą. Prievolės abiejų šalių reikalavimai turi būti galiojantys ir vykdytini. Ši įskaitymo samprata nuosekliai pasikartoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-06-06 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-293/2009; 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-479/2010 ir kt.).

23Kaip matyti iš 2008-08-28 pranešimo „Dėl 2008-06-09 kilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutarties“ (b.l. 101-102, t.1) turinio, atsakovas aiškiai nurodė, kad 2008-09-01 nutrauks pirkimo-pardavimo sutartį, remdamasis sutarties 5 straipsnio 6 dalimi. Tuo tarpu 2008-09-01 pranešime „Dėl nuostolių įskaitymo“ (b.l. 39-40, t.1) jau konstatuojama, jog pirkimo-pardavimo sutartis yra nutraukta 2008-09-01 dėl to, kad ieškovas pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus. Šiame pranešime taip pat yra aiškiai nurodytas ieškovo ir atsakovo priešpriešinių vienarūšių piniginių reikalavimų, kurie buvo įskaityti, dydis – 232000 Lt, taip pat paaiškinta, jog atsakovas dėl ieškovo neteisėtų veiksmų (sutartinių įsipareigojimų nevykdymo) patyrė didelius nuostolius, dėl ko 232000 Lt ieškovo sumokėtą suma įskaitoma į atsakovo dėl ieškovo kaltės patirtų nuostolių atlyginimą, kuris numatytas sutarties sąlygose. Dėl to įskaitymo metu ieškovas turėjo įsipareigojimą atlyginti atsakovo nuostolius, t.y. buvo atsakovo kreditoriumi. Kaip jau minėta, įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo (CK 6.131 str. 1 d.). Atsakovas tinkamai informavo ieškovą apie atliktą įskaitymą (ieškovas neneigia gavęs atsakovo pranešimą), ieškovas nei dėl nuostolių dydžio, nei dėl pranešimo turinio atsakovui jokių pretenzijų nereiškė (niekada po įskaitymo nesikreipė į apeliantą ir nereikalavo nurodyti nuostolių skaičiavimo mechanizmo, sudaryti galimybę patikrinti jų dydį ir panašiai), todėl nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog tokiu būdu buvo suvaržytos ieškovo teisės. 2008-09-01 pranešime „Dėl nuostolių įskaitymo“ nurodyta, kad ieškovas privalo atlyginti atsakovui padarytus nuostolius bei sumokėti netesybas, kurios buvo numatytos ir sutartos šalių sutartyje. Ši sutarties sąlyga (dėl netesybų) taip pat nėra nuginčyta.

24Apeliantas taip pat pagrįstai nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad šalių derybos vyko neilgai, kad ieškovas siekė pradėti verslą, o atsakovas, turėdamas pakankamą patirtį verslo srityje, sudarydamas sutartį siekė kuo labiau apsidrausti nuo neigiamų pasekmių sutarties nutraukimo atveju. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovas taip pat turėjo atitinkamas pareigas pagal šalių pirkimo-pardavimo sutartį ir tas pareigas tinkamai įvykdė (perdavė sutartos kokybės autoserviso įrangą, įrankius ir kitus daiktus ieškovui nuosavybės teise). Tuo tarpu ieškovas neįvykdė pagrindinės savo sutartinės pareigos – sumokėti kainą už perduotus jam nuosavybėn daiktus, nors atsakovas netgi buvo sutikęs nukelti mokėjimus vienam mėnesiui. Atsakovas perdavė turtą už pakankamai didelę sumą, todėl nėra keista, jog atsakovas, siekdamas apsaugoti savo interesus, pirkimo-pardavimo sutartyje numatė atitinkamus sutartinius savo teisių gynimo būdus (galimybę nutraukti sutartį, nuostolių atlyginimą, netesybas ir pan.). Nėra pagrindo teigti, kad tokios sąlygos yra nesąžiningos, nes jos yra pasirašytos abiejų šalių ir ieškovas jų neginčija (CK 6.193 str.). Taip pat teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo ginti ieškovo neva pažeistas teises, kai pats ieškovas tokio pažeidimo nenurodė ir neįrodinėjo.

25Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, jog 2008-06-09 kilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutarties 5 straipsnio 8 dalyje numatyta sankcija iš esmės taikytina tik ieškovui, o sutarties 5 straipsnio 9 dalies nuostata yra naudinga išimtinai atsakovui, sudaro neribotas sąlygas atsakovui didinti nuostolius. Teismas padarė išvadą, kad ši sąlyga skirta atlikti netesybų funkciją, kurias teismas turi teisę mažinti, jei jos yra neprotingai didelės (CK 6.258 str. 3 d.). Neproporcingai didelėmis netesybomis teismas pripažino ir 2008-06-09 kilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutarties 5 straipsnio 5 dalyje numatytą 6 mėnesių nuomos mokesčio dydžio mokėtiną kompensaciją vienašališko nuomos sutarties nutraukimo atveju. Apeliantas (atsakovas) su tokia teismo išvada nesutinka, motyvuodamas tuo, kad teismas netinkamai aiškino šalių sutarties sąlygas bei netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias šalių sutartinius santykius bei esminę šalių nelygybę (CK 6.228 str.), o taip pat teisės normas dėl sutarties sąlygų negaliojimo (CK 6.227 str. 2 d.). Teisėjų kolegija iš esmės pritaria apeliantui.

26Byloje neginčijamai nustatyta, jog abi pirkimo-pardavimo sutarties šalys yra verslininkai (CK 2.4 str.), kuriems abiems yra taikomi aukšti apdairumo bei rūpestingumo reikalavimai bei kurie privalo prisiimti visas su savo vykdomu verslu susijusias rizikas bei vykdyti veiklą, atsižvelgdami į visas įmanomas rizikas. Dėl to CK 6.228 straipsnis šiuo konkrečiu atveju negali būti taikomas. Be to ieškovas neatsisakė nei pirkimo-pardavimo sutarties, nei atskiros jos sąlygos, niekuomet dėl to nesikreipė nei į apeliantą, nei į teismą. Minimalių nuostolių kompensacija buvo numatyta ne tik apelianto, bet ir ieškovo naudai, jeigu pirkimo-pardavimo sutartį būtų pažeidęs atsakovas. Taip pat pirkimo-pardavimo sutarties 5 straipsnio 6 dalyje yra numatyti atvejai, kai sutartį vienasmeniškai galėjo nutraukti ne tik atsakovas (ieškovui nesumokėjus kainos arba atsisakius priimti perduodamus daiktus), bet ir ieškovas (jei atsakovas neperduotų nupirktų daiktų). Įskaitymo galimybė, kaip teigia apeliantas, sutartyje buvo numatyta tik apeliantui dėl to, kad autoserviso verslui įsigyti ieškovo direktorius įsteigė visiškai naują uždarąją akcinę bendrovę, nuostolių išieškojimo galimybė iš kurios būtų apsunkinta. Šių aplinkybių ieškovas bylos nagrinėjimo eigoje nepaneigė. Įskaitymą leidžia ir įstatymas (CK 6.130 str.), todėl sutarties 5 straipsnio 9 dalis negali būti pripažinta negaliojančia ar nesąžininga. Pažymėtina, jog sutartyje minimalių nuostolių kompensacija buvo numatyta ne tik atsakovo, bet ir ieškovo naudai, jeigu pirkimo-pardavimo sutartį būtų pažeidęs atsakovas. Tačiau konkrečiu atveju ieškovas tiek procesiniuose dokumentuose, tiek bylos nagrinėjimo iš esmės metu pripažino savo kaltę dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, o taip pat pripažino ir atsakovui sumokėtą minimalių nuostolių kompensacijos sumą. Todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė netesybų institutą reglamentuojančias teisės normas (CK 6.258 str.), kadangi netesybų suma pagal pirkimo-pardavimo sutartį yra apibrėžta kaip šalių, esančių verslininkais, iš anksto sutarta minimalių nuostolių kompensacija. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai neatsižvelgė į atsakovo pateiktus įrodymus dėl patirtų tiesioginių nuostolių (sumokėtos baudos pagal preliminariąją sutartį, reklamos pakeitimo kaštų, išlaidų už teisines paslaugas) bei įrodymus apie patirtus netiesioginius nuostolius (negautas pajamas), kurie neginčijamai tvirtina apie atsakovo patirtus nuostolius. Be to byloje nebuvo paneigtos apelianto nurodytos aplinkybės, kad ieškovas žinojo apie tai, jog atsakovas ketina plėsti padangų verslą ir kad dėl to nedelsiant po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo buvo sudaryta preliminari sutartis su trečiuoju asmeniu dėl negyvenamųjų patalpų pirkimo-pardavimo, o taip pat tai, kad pagal pirkimo-pardavimo sutartį gautus pinigus apeliantas norėjo investuoti į minėtų negyvenamųjų patalpų pirkimą (CK 6.258 str. 4 d.). Šias aplinkybes bylos nagrinėjimo iš esmės metu patvirtino liudytojas T. B., o taip pat pripažino ir pats ieškovas.

27Remdamasi aptartais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovas turėjo pakankamą pagrindą atlikti įskaitymą, kadangi 2008-06-09 Kilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutarties 5 straipsnio 9 dalyje buvo numatyta, kad atsakovas turi teisę atlikti įskaitymą, be to tokią teisę numato ir CK 6.130-6.140 straipsnių normos. Šalių galiojantys reikalavimai buvo nukreipti vienas kitam, reikalavimai buvo vienarūšiai (piniginiai). Ieškovo ir atsakovo priešpriešinių vienarūšių reikalavimų, kurie buvo įskaityti, dydis 232000 Lt buvo aiškiai nurodytas 2008-09-01 pranešime dėl įskaitymo. Šiame pranešime taip pat aiškiai nurodyta, kad apeliantas dėl ieškovo neteisėtų veiksmų patyrė didelių nuostolių ir kad 232000 Lt ieškovo sumokėta suma yra įskaitoma būtent į apelianto dėl ieškovo kaltės patirtus nuostolius, t.y. ieškovas turėjo įsipareigojimą atlyginti apelianto nuostolius ir tokiu būdu buvo apelianto kreditorius įskaitymo metu. Atsakovo patirtus nuostolius patvirtina byloje esantys duomenys, todėl įskaitymas buvo teisėtas ir pagrįstas.

28Atlikus įskaitymą, prievolės šalies turėta prievolė kitai šaliai pripažįstama pasibaigusia, prievolės pasibaigimas įskaitymo pagrindu sukelia tuos pačius teisinius padarinius kaip ir jos įvykdymas. Tokiu būdu atsakovo pareiga grąžinti ieškovui sumokėtos kainos dalį, viršijančią sutartyse numatytas netesybas, po atlikto įskaitymo pasibaigė ir atsakovas ieškovui nėra skolingas. Ieškovo reikalaujamą iš atsakovo priteisti sumokėtos kainos dalį atsakovas gavo esant teisėtam pagrindui – įskaitymui, todėl atsakovas nėra nepagrįstai praturtėjęs ieškovo sąskaita (CK 6.237 str.) ir šios aplinkybės sudaro pagrindą ieškovo ieškinį atmesti.

29Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai aiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Kadangi byloje yra surinkta pakankamai įrodymų ieškiniui išnagrinėti, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neperduodama bylos nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, priima naują sprendimą, vadovaudamasi aukščiau aptartomis aplinkybėmis ir motyvais. Nustačius, jog nėra įstatyme numatyto pagrindo ieškovo ieškiniui tenkinti, kadangi ieškovo reikalaujamą iš atsakovo priteisti sumokėtos kainos dalį atsakovas gavo esant teisėtam pagrindui – įskaitymui, ir todėl atsakovas nėra nepagrįstai praturtėjęs ieškovo sąskaita, ieškinys atmetamas.

30Kadangi apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, priima naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmeta, iš ieškovo atsakovo naudai priteisiamos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 79, 93 str.) – 2697 Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundą (b.l. 159, t. 7), 2000 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme ir 2975 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme (b.l. 101-104, t.7).

31Apeliacinės instancijos teismas patyrė 8,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus ieškovo UAB „X servisas“ ieškinio, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš šio proceso dalyvio (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. 1 d.). Iš ieškovo taip pat priteistina 41,37 Lt pašto išlaidų pirmosios instancijos teisme.

32Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

33Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „X servisas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Autorealybė“ dėl be pagrindo įgyto turto priteisimo ir metinių palūkanų priteisimo atmesti.

34Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „X servisas“ (juridinio asmens kodas 301739787) atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Autorealybė“ (juridinio asmens kodas 300119534) 2697 Lt (du tūkstančius šešis šimtus devyniasdešimt septynis litus) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 4975 Lt (keturis tūkstančius devynis šimtus septyniasdešimt penkis litus) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

35Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „X servisas“ valstybei 49,97 Lt (keturiasdešimt devynis litus ir 97 centus) pašto išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Neringos Švedienės, Andžej Maciejevski, sekretoriaujant... 3. Ilonai Juchnevičiūtei, dalyvaujant ieškovo atstovei adv. Simonai... 4. adv. Džiolanai Tarvainytei,... 5. viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo... 6. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 7. Ieškovas UAB „X servisas“ 2009-03-25 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir... 8. Atsakovas UAB „Autorealybė“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.... 9. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. gegužės 11 d. sprendimu... 10. Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Autorealybė“ prašo sprendimą... 11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „X servisas“ prašo... 12. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovo atstovė apeliacinį skundą... 13. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 14. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 15. Teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas, atsižvelgiant į pareikšto... 16. Pirmosios instancijos teismas apskųstajame sprendime pripažino, jog ieškovas... 17. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas... 18. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog CK 6.218 straipsnio 1... 19. Kaip tvirtina bylos duomenys, pagal pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas... 20. Vertindamas prievolės pasibaigimo įskaitymu galimybę (CK 6.130 str.),... 21. Tuo atveju, kai atsakovai teisme pareiškia, kad prievolė pagal ieškinį yra... 22. Įskaitymas (CK 6.130 str. 1 d.) yra vienas iš įstatyme nustatytų prievolės... 23. Kaip matyti iš 2008-08-28 pranešimo „Dėl 2008-06-09 kilnojamųjų daiktų... 24. Apeliantas taip pat pagrįstai nesutinka su pirmosios instancijos teismo... 25. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, jog 2008-06-09... 26. Byloje neginčijamai nustatyta, jog abi pirkimo-pardavimo sutarties šalys yra... 27. Remdamasi aptartais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovas... 28. Atlikus įskaitymą, prievolės šalies turėta prievolė kitai šaliai... 29. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios... 30. Kadangi apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo... 31. Apeliacinės instancijos teismas patyrė 8,60 Lt išlaidų, susijusių su... 32. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 33. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 11 d. sprendimą... 34. Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „X servisas“... 35. Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „X servisas“...