Byla 1-214-668/2016

1Kauno apylinkės teismo teisėjas Raimundas Mikšta, sekretoriaujant Vildai Verikaitei, dalyvaujant prokurorui Haroldui Mulevičiui, kaltinamajam A. K., jo gynėjui advokatui Ž. K., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

2A. K., asmens kodas ( - ) gim. ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis ( - ), gyvenantis ( - ), deklaravęs gyvenamąją vietą ( - ), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 str. 2 d.

3Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Nustatė

4A. K. pagal BK 189 str. 2 d. buvo kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas su nenustatytais asmenimis, įgijo svetimą Baltarusijos bendrovei „( - )“ ir Estijos bendrovei „( - )“ priklausantį didelės vertės turtą, t. y. žinodamas, kad šis turtas gautas nusikalstamu būdu, 2014 m. spalio mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, nenustatytam asmeniui pasiūlius jam pirkti prekių – „( - )“ ir „( - )“ produkcijos už 28962 Eur (100 000 Lt) be įgijimo teisėtumą patvirtinančių dokumentų, įgijo Baltarusijos bendrovei „( - )“ priklausantį krovinį, kurio vertė 80658,85 Eur, ir Estijos bendrovei „( - )“ priklausantį krovinį, kurio vertė 30145,50 Eur, po ko įgytus krovinius laikė ( - ) bei ( - ), kol tiksliau nenustatytu laiku įgytą „( - )“ produkciją už 20000 Eur (5792,40 Lt) sutarė parduoti T. V. ir apie tai, prašydamas padėti pervežti „( - )“ produkciją, pranešė M. G., A. K. ir Ž. K., kurie, nežinodami, kad turtas – „( - )“ produkcija – gautas nusikalstamu būdu ir vykdydami A. K. nurodymą, ( - ) sukrovė nusikalstamu būdu įgytą turtą – „( - )“ produkciją į UAB „( - )“ priklausantį „Iveco Daily“ markės automobilį ir per du kartus išvežė T. V. nurodytu adresu ( - ).

5Kaltinamasis A. K. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad jis dirbo UAB „( - )“, užsiimančia mobiliųjų telefonų prekyba, direktoriumi, ši įmonė sauskelnėmis neprekiavo. Jam paskambino iš matymo pažįstamas asmuo ir pasiūlė jam įsigyti sauskelnių. Iš pradžių toks pasiūlymas jo nesudomino, tačiau jis paklausė sauskelnių kainos, modelio, internete pasitikslino jų kainą ir galimybę parduoti. Sužinojo, kad tokiomis sauskelnėmis daugiausia prekiaujama Lenkijoje, jų kaina buvo apie 18 litų. Po kelių dienų jam vėl paskambino minėtas pažįstamas asmuo, kuris šias sauskelnes pasiūlė įsigyti už 14 litų, tačiau jie suderino galutinę 10 litų kainą, imant didelį kiekį. Sauskelnes įsigydamas kaltinamasis nežinojo, kad jos buvo vogtos, jų kaina taip pat nesukėlė įtarimo, jog jos galėtų būti vogtos. Pirmas sauskelnių pakuotes kaltinamajam minėtas asmuo atvežė į kaimą su puspriekabe, jos buvo paletėje. Jas kaltinamasis padėjo ( - ) kaime esančios jo uošvienės sodybos garaže. Sauskelnių buvo pilnas garažas. Jas atvežusių asmenų jis paprašė sauskelnių dokumentų, jam buvo parodyta anglų kalba išrašyta sąskaita – faktūra, kurioje buvo nurodytos „( - )“ sauskelnės, tai jam įtarimų nesukėlė. Jis už daiktus sumokėjo, o sąskaitą jo vardu jam buvo pažadėta išrašyti atvežus likusias prekes. Po to jie kaltinamajam pasiūlė įsigyti „( - )“ produkcijos – vėžimėlių, vaikštynių, kėdučių, viso septynias vaikiškų prekių pozicijas. Prekes jam parodyti atvežė į kaimą, jis jas nusifotografavo. Po to jam vėl paskambino, jie derino prekių kiekį ir kainą. „( - )“ daiktai buvo pristatyti pardavėjų transportu, susitiko ( - ) esančioje stovėjimo aikštelėje. Jis, neturėdamas, kur prekių krauti, jas atvežė draugei I. N., prašydamas jas pasandėliuoti, taip pat, jei ji norėjo, galėjo dėti skelbimus į internetą ir jas pardavinėti, jis nurodė prekių kainas. Prekės buvo iškrautos atsiskaičius, jis už produkciją sumokėjo grynaisiais pinigais. Taip pat jam buvo pateikta sąskaita-faktūra. Iki atvežant „( - )“ produkciją, jam nebuvo atvežtos likusios sauskelnės, jos turėjo būti pristatytos po to. Nei vienos prekės iš „( - )“ produkcijos jis nepardavė, ji liko I. N., o pardavinėjant paskutines sauskelnes, galimai 2014 m. spalio ar lapkričio mėn. jį sulaikė policija ir likusių pas jį sauskelnių jis parduoti nespėjo, taip pat nespėjo pasiimti daugiau sauskelnių iš pardavėjo. „( - )“ produkciją jis buvo sutaręs parduoti T. V., su kuriuo susisiekė pagal skelbimus. Jis paprašė Ž. K. paskolinti autobusiuką, ir, juo pasinaudodami, jie vežė kelis pavyzdžius sauskelnių bei „( - )“ produkciją T. V. į Kaune esančią ( - ) gatvę. Sauskelnes vežė pažiūrėti, ar tiks, dėl jų tartasi nebuvo, T. V. domino tik kėdutės, vaikiški daiktai, o sauskelnių nereikėjo. Su T. V. jis sutarė, kad prekes jam parduos už 130 000 litų, o pats jas įsigijo už 100 000 litų, tai yra už sauskelnes sumokėjo 30 000 litų, o už vežimėlius sumokėjo 70 000 litų. Taip pat prekes pardavinėti jis siūlė V. J.. Su A. K. jis nėra bendravęs ir jos nepažįsta. Prekes jis gavo su sąskaitomis, jis organizavo visą prekybą, prekes parduodavo kaip A. K., išrašydavo sąskaitas-faktūras, be to, E. K. individualioje įmonėje taip pat nėra uždrausta prekyba. Savo individualios įmonės įregistravęs jis nebuvo. Iki tol jo pagrindinė veikla buvo prekyba telefonais, teko pardavinėti smulkias prekes, tačiau ne tokiais kiekiais. Jį sulaikius buvo rastas nemažas kiekis mobilaus ryšio telefonų, kurie pasirodė buvę vogti, tačiau juos kaltinamasis įsigijo rugpjūčio ar rugsėjo mėn. iš žmogaus, kuris pateikė savo dokumentą. Kaltinamajam nekilo abejonių, ar įgyti daiktai buvo vogti, kadangi buvo nedidelis, tai yra 20 – 30 procentų kainos skirtumas nuo prekių rinkos vertės. Jam buvo nurodyta, kad jos buvo išvežtos iš sandėlių per akcijas, išpardavimus ir 20 - 30 procentų pigiau, tai jam pasirodė reali suma. K., G., M. pavardės jam nėra pažįstamos, jų kaltinamasis nematė ir nieko pasakyti negali.

6Liudytojas Ž. K. parodė, kad jis apie 4 – 5 metus pažįsta A. K., iš jo yra pirkęs telefonus, jų įmonės yra tame pačiame kieme, jie bendrauja. 2014 m. lapkričio pradžioje jo žmonos įmonė „( - )“ turėjo autobusiuką „Iveco Daily“ ir A. K. paprašė jo padėti jam nuvežti prekes. Jie vežė vaikiškus vežimėlius, lovytes, važiavo pasikrauti į ( - ), du kartus važiavo į Kauną, ( - ) rajoną, netoli troleibusų depo prie Kauno marių, o trečią kartą atvyko policija. Tarp jo ir A. K. buvo susitarimas, tačiau konkrečios pervežimo paslaugos kainos nesusitarė. Prekes pasikrauti jam padėjo su liudytojo žmona dirbantis A. K., kurio liudytojas paprašė padėti, nurodė, kad padėjęs kažką užsidirbs. Apie prekių kilmę Ž. K. nežinojo. Apie tai, kad prekės vogtos ar kitaip neteisėtai įgytos, A. K. jam neminėjo.

7Liudytojas A. K. parodė, kad jis pažįsta A. K., o Ž. K. jam skambino ir prašė jo pagalbos pasikraunant ir iškraunant prekes. Jis tuo metu neturėjo darbo, sutiko. Apie konkretų atlygį už darbą nesusitarė. Prekės, kurias krovė, buvo vaikiškos, jas pasikrovė Žiežmariuose, o vežė iškrauti į Kaune esančią ( - ) g. Viso jie nuvažiavo du reisus, pervežamų prekių jis neskaičiavo, o trečiasis pervežimas baigėsi juos sulaikius policijai. Ž. K. vairavo du kartus, o vieną kartą vairavo A. K.. Kieno tai buvo krovinys, liudytojas nežino. Su juo už pagalbą pervežant niekas neatsiskaitė. Kartu su jais du kartus krovime ( - ) dalyvavo A. K. ir dar vienas vyras, kurio vardo jis nežino. Kas nurodė maršrutą, kur vežti prekes, jis nežino. Kad prekės buvo vogtos jis taip pat nežinojo, jeigu būtų žinojęs, būtų nesutikęs dalyvauti. Atvykus į Kauną jis buvo sutikęs asmenį, kuris galimai buvo pirkėjas. Jis jo tikrai nepažinojo, taip pat greičiausiai jo nepažinojo ir Ž. K..

8Liudytojas T. V. parodė, kad jis pažįsta A. K., nes šis jo žmonai D. V., kuri namuose prekiauja vežimėliais, pasiūlė jų įsigyti. T. V. važiavo pas A. K. į ( - ). Su kaltinamuoju tuo metu buvo ir Ž. K., buvo sutarta pirkti vežimėlius, tačiau sutartis nebuvo pasirašyta. Prekes jam „Iveco“ autobusiuku per du kartus atvežė į ( - ) g. esančias jo patalpas, atsiskaitymas vyko iš karto, A. K. jis per du kartus kiekvieno atvežimo metu sumokėjo po 10 000 eurų, viso 20 000 eurų. Atvežimai buvo vykdomi tą pačią dieną. Jokių dokumentų pateikta nebuvo, jam buvo pasakyta, kad bus išrašyta lenkiška sąskaita-faktūra, tačiau į tai jis nesigilino, kadangi individualiai veiklai dokumentai nereikalingi. Apie prekių kilmę kalbos nebuvo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 4 d., byloje esantiems įrodymams patikrinti, perskaitė liudytojo T. V. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas T. V. parodė, kad jis prekiauja moto prekėmis, jo kontaktinius duomenis turi daug kas, todėl nenustebo, kuomet 2014-11-02 apie 10 val. jam į jo mobilaus ryšio telefono aparatą paskambino nepažįstamas vyriškis, kuris neprisistatė, pasakė, kad reikia susitikti pakalbėti. Jis sutiko. Susitarė susitikti 2014-11-02 12 val. ( - ), netoli autostrados, tikslios vietos negalėjo įvardinti. Sutartu laiku į sutartą vietą atvyko skambinęs vyriškis – A. K., kuris buvo kartu su Ž. K., kurio ankščiau liudytojas nepažinojo. Atvyko berods „Toyota Corola Verso“ auksinės spalvos automobiliu, valstybinio numerio ženklų neprisimena. Pokalbis vyko su A. K., Ž. K. galimai atvyko tiesiog kaip draugas, nes į pokalbį nesikišo. A. K. išsitraukė lapuką, ant kurio buvo surašytas vaikiškų prekių, t. y. vežimėlių, maniežų ir sūpynių sąrašas ir šalia nurodytos kainos. A. K. jo paklausė, galbūt jis norėtų įsigyti iš jo šių prekių, nurodė, kad vaikiškos prekės atvežtos iš užsienio valstybės, tačiau daugiau jokių tikslesnių aplinkybių nepaaiškino. Iš kur asmuo gavo jo telefono numerį ir kodėl tokių prekių sugalvojo pasiūlyti būtent jam, jis teigė nežinantis. A. K. jam atidavė vaikiškų prekių sąrašą, todėl grįžo namo ir kartu su žmona internete pažiūrėjo tokias prekes bei jų kainas. Pasiūlymu susidomėjo, nusprendė vaikiškas prekes iš A. K. nupirkti. 2014-11-02 vakare paskambino A. K. ir pasakė, kad visą jo siūlomą prekių kiekį nupirks. Kadangi tiek jis, tiek jo žmona vykdo individualią veiklą, o tokiai veiklai prekių įsigijimo dokumentai nėra būtini, todėl šiuo klausimu nesidomėjo ir iš A. K. jokių prekių įsigijimo dokumentų pateikti neprašė. Visus prekių pervežimo klausimus derino su A. K., Ž. K. nei numerio, nei kontaktinių duomenų neturėjo, su juo nebendravo. Prekes jo nurodytu adresu T. Masiulio g. 17A, Kaune, A. K. su Ž. K. ir A. K. pradėjo vežti 2014-11-04 baltos spalvos automobiliu „Iveco“, valstybinių numerių neprisimena. Tą dieną atvežė dalį prekių tik vieną kartą, o 2014-11-05 atvežė du kartus ir dar buvo likęs vienas kartas, kad būtų suvežę visas prekes, tačiau asmenys buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Viso asmenys jam suvežė apie 100 vnt. užklijuotų kartoninių dėžių. Kelias dėžes jis atidarė pažiūrėti, ar prekės tikrai yra viduje. Pats A. K. prekių vežime dalyvavo galimai vieną kartą, kitus kartus prekes atvežė tik du nurodyti jo draugai. Prekės galimai buvo vežtos iš ( - ) arba iš ( - ). Prekes pristatyti į ( - ) jis nurodė, kadangi ten yra jam priklausanti parduotuvė, patalpos priklauso jam ir ten buvo vietos. Už atvežtas prekes A. K. jis sumokėjo tiesiogiai jam paduodamas 15000 eurų, o vėliau likusius 5000 eurų, tokia ir buvo sutarta galutinė suma už jo parduotas prekes. Įsigytas prekes ketino parduoti pagal skelbimus, manė, kad tai pakankamai pelninga ir galima užsidirbti. Jokių pinigų kitiems asmenims, t. y. nei Ž. K., nei A. K., nei kažkam kitam jis nemokėjo. Kas, kada, iš kur ir kokiu būdu įsigijo vaikiškas prekes jam nebuvo žinoma, teigė nežinantis kam jos priklausė, bet manė, kad A. K., jeigu jis jas pardavinėjo. Nežino, ar A. K. jam pardavė visas vaikiškas prekes, kiek turėjo, ar kažkiek pasiliko sau, ar pardavė dar kam nors. Jokio dokumento, patvirtinančio prekių įsigijimą ar už prekes sumokėtą pinigų sumą nepasirašė, jam toks dokumentas nebuvo reikalingas (1 t., b. l. 99). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas nurodė, kad abu kartus pinigus, viso 20 000 eurų, jis padavė A. K., kuris abu kartus buvo atvažiavęs į Kauną. Įtarimų, kad jam parduoti daiktai buvo vogti, jis neturėjo. Prekes iš A. K. pirko, nes jo pasiūlyta kaina buvo labai gera, daug mažesnė negu rinkos kaina. Kadangi pats veža prekes iš Anglijos ir dažnai nusiperka jų visiškai ne už rinkos kainą, įtarimų A. K. pasiūlytų prekių ženkliai mažesnė kaina jam nesukėlė. Jis pats užsiima individualia veika – prekyba drabužiais jau penkis metus, priima prekes be įsigijimo dokumentų, kadangi pagal įstatymą jie nėra reikalingi. Apie sauskelnes jis su A. K. nėra kalbėjęs, jų įsigyti kaltinamasis T. V. nesiūlė.

9Liudytojas V. J. parodė, kad jis gyvena toje pačioje laiptinėje su A. K., kuris jam planšetiniame kompiuteryje parodė vaikiškas kėdutes, nurodė, kad jos kokybiškos ir su dokumentais, siūlė jų nusipirkti pardavimui ir užsidirbti. Liudytojo vaikas, kuriam šis parodė kėdutes, įdėjo skelbimą į internetą dėl kėdučių pardavimo, tačiau dėl uošvio mirties laikas užsitęsė ir po to A. K. kėdučių nebeturėjo. A. K. pasiūlytos prekės buvo pigesnės, nuo vienos kėdutės jis būtų uždirbęs 30 litų, tačiau jam nieko nepavyko parduoti. Po kurio laiko jis iš žiniasklaidos sužinojo, kad kėdutės buvo vogtos ir jomis susidomėjo policija. Prieš bandydamas jas parduoti, V. J. galvojo, kad jos yra su dokumentais, jeigu būtų žinojęs, kad jos vogtos, nebūtų prasidėjęs. Pats kėdučių dokumentų jis nematė, A. K. jam jų nerodė, o po to kaltinamasis jam pasakė, kad kitas žmogus iš Kauno ima visas kėdutes.

10Liudytoja A. K. nurodė nepažįstanti A. K., ji augina mažą vaiką ir ieškojo įsigyti vaikiškų prekių pigiau. Radusi informaciją, kad parduodamos kėdutės, paskambino ir telefonu susitarė pirkti. Atvežus jai kėdutes, ji už pasiskolintus pinigus nusipirko kelias kėdutes, kadangi, neturėdama pinigų, sugalvojo jas realizuoti po 10 eurų brangiau ir taip užsidirbti. Kiek ir kokių kėdučių jai atvežė, neprisimena, kelias kėdutes iš jos paėmė policijos pareigūnai, o kelias įdėjusi skelbimą į internetą ji pardavė. Policijos pareigūnė, apsimetusi pirkėja, jai nurodė, kad paims prekes, susekė jas vežusį jos vyrą A. K. ir kėdutes paėmė. Asmenų, iš kurių ji įsigijo kėdutes, nepažįsta, jie atvažiavo krovininiu tamsiu automobiliu. Jeigu ji būtų žinojusi, kad kėdutės vogtos, būtų jų nepirkusi. K., G. ir M. pavardės jai nėra žinomos, jų atpažinimo nuotraukos jai nebuvo rodomos.

11Liudytoja I. D. N. nurodė pažįstanti A. K.. Liudytojai negalint tinkamai prisiminti byloje nagrinėjamų įvykių aplinkybių, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 4 d., byloje esantiems įrodymams patikrinti nutarė pagarsinti liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja I. D. N. parodė, kad 2014 m. spalio mėnesio gale jos pažįstamas A. K., gyvenantis ( - ), paprašė jos, kad savo name leistų jam pasidėti prekes. Jis teigė, kad prekės bus su dokumentais ir jos nėra vogtos. Jai A. K. rodė prekių dokumentus, tačiau ji neprisiminė, kokie jie buvo. Jai leidus jis tą pačią dieną su kitais jai nepažįstamais vyriškiais dideliu krovininiu automobiliu atvežė vaikiškas „( - )“ firmos prekes. A. K. jai leido tuos daiktus bandyti pardavinėti, todėl ji juos nufotografavo ir skelbimą įdėjo į internetinius portalus www.skelbiu.lt, www.musumazyliai.lt, www.facebook.com. A. K. jai taip pat pasakė, kad prekybai yra ir sauskelnių „( - )“. Šias prekes ji taip pat bandė pardavinėti. Atsiradus pirkėjui, ji skambindavo A. K., nurodydavo pirkėją ir ką jis nori pirkti, todėl toliau su pirkėjais bendraudavo pats A. K.. Už šį darbą A. K. žadėjo atsilyginti, tačiau taip ir nesumokėjo. 2014-11-05 apie 9 val. jis atvažiavo su kažkokiais vyrais ir paprašė rakto nuo rūsio, kur buvo sandėliuojamos prekės. Dalį prekių jie susikrovė į automobilį ir kažkur išvežė. Tada atvažiavo pareigūnai ir namo kieme rado sukrautas kitas dėžes. Ji asmeniškai jokių prekių dokumentų neturėjo (1 t., b. l. 114). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodė, kad ji pati nieko nepardavė, buvo įdėjusi skelbimus, bet pardavimų nevykdė. Ar A. K. buvo susitikęs su pirkėjais, ji nežino. Jos gyvenamosiose patalpose krata nebuvo daryta, ji tik pasirašė ant dokumento, kuriame buvo surašytos jos kieme rastos prekės. Ji jokioje veikloje nedalyvavo, ( - ) nebuvo ir ten pasirašyti negalėjo.

12Liudytojas M. G. parodė, kad A. K. pažįsta, kaltinamasis yra jo krikšto mamos vyras. A. K. jo paprašė perkrauti krovinį. Kieno tai buvo namai, jis nežino. Krovinys buvo ( - ), jam reikėjo iš rūsio daiktus pernešti į lauką ir sukrauti į baltos spalvos autobusiuką, jam nurodė, kurioje vietoje buvo namas. Perkrovimo tikslo jis nežino. Daiktus krovė jis vienas, o paskui atvyko A. K.. Rūsys, iš kurio buvo kraunami daiktai, buvo atrakintas. Kas atvarė autobusiuką, jis nežino, jo vairuotoją matė, tačiau nepažįsta. Ant dėžių, kurias jis krovė, buvo nupiešti vaikiški vežimėliai ir kėdutės. Jam iškrovus dėžes, atvažiavo policijos pareigūnai. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 4 d., byloje esantiems įrodymams patikrinti, perskaitė liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. G. parodė, kad 2014-11-05 A. K. jam paskambinęs telefonu pasakė, kad yra darbo, reikia pernešti kažkokias dėžes, tačiau nepasakė, ką ir kur, tiesiog susitarė susitikti jo nurodytu adresu ( - ), tikslaus namo adreso nežinojo, gali būti, kad ( - ). A. K. yra jo mamos sesers A. vyras, tačiau tame name, iš kurio rūsio krovė dėžes, jis negyvena, jis gyvena kitu adresu. Apie 13 val., jis automobiliu „BMW 320“, valst. Nr. ( - ), atvažiavo minėtu adresu, o prieš jam atvažiuojant prie namo iš kiemo išvažiavo baltos spalvos autobusiukas. Asmens, vairavusio autobusiuką, jis nepažinojo, anksčiau nėra jo matęs. Atvažiavus name buvo moteris vardu I., jos pavardės nežino, galimai namo savininkė, tačiau ji buvo viduje su mažu vaiku, jis į vidų nebuvo užėjęs. Kieme daugiau nieko nebuvo. Po kelių minučių atvažiavo ir pats A. K., kuris pasakė, kad dėžes reikia išnešti iš rūsio ir padėti prie pat namo. Dėžių buvo daugiau nei 50, tačiau tikslaus skaičiaus nežino, jos buvo kartoninės, įvairių dydžių ir svorių. Kas buvo dėžių viduje, jis nežinojo, nes jos buvo užpakuotos, tačiau pagal piešinėlius ant jų suprato, kad tai galėjo būti vaikiški vėžimėliai ir kėdutės. Apie 14.30 val. atvyko policijos pareigūnai ir jį atvežė į Kauno apskr. VPK. Kai atvyko pareigūnai, jis buvo visas dėžes išnešęs į lauką, ir laukė, kol atvyks A. K. ar kitas asmuo ir duos nurodymus, ką daryti toliau. Maždaug prieš savaitę jis A. K. padėjo tuos pačius krovinius sunešti iš lauko į namo rūsį. Maždaug prieš mėnesį A. K. jo taip pat buvo paprašęs pernešti paletes su kroviniais iš lauko į garažą, krovinys buvo minkštas, gali būti, kad buvo sauskelnės. Tą kartą krovė kažkokiame kaime už ( - ), tikslaus pavadinimo nežinojo, tačiau gali būti ( - ). Nežinojo, iš kur A. K. gavo tas dėžes, nes, kiek jam yra žinoma, jis tvarko mobiliuosius telefonus. Ieva telefonu jam niekada nėra skambinusi ir prašiusi, kad kur nors nuvežtų sauskelnių, sauskelnių krovinių niekada nėra vežiojęs, apie sauskelnių pardavinėjimą ir jų krovinių vežiojimą teigė nieko nežinantis (1 t., b. l. 95 - 96). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, miknėtos namo savininkės jis nepažinojo, ji pati prisistatė, nurodydama savo vardą Ieva. A. K. sakė, jog prekes reikėjo sunešti į vidų, kad jos negulėtų ant kiemo. Liudytojui nekilo klausimų, kokios tai buvo prekės, jam niekas to ir neaiškino. Dėl atlygio už jo pagalbą tartasi nebuvo. Atvažiavus iškrauti iš rūsio į kiemą daiktus ir juos pakrauti į autobusiuką, autobusiukas jau buvo kieme, o po kiek laiko išvažiavo ir vėl grįžo. Jis prie minėto namo buvo iki 16 valandos, kol atvyko policijos pareigūnai. Pareigūnams atvykus autobusiuko nebuvo, kadangi jis jau buvo išvažiavęs antrą kartą.

13Liudytojas V. M. parodė, kad jis ir Ž. K. dirba UAB „( - )“. A. K. jis nepažįsta, taip pat jam neteko girdėti ir matyti „( - )“ ir „( - )“ produkcijos. Telefono išklotinių jis niekam nebuvo davęs, jo telefoną daug kas žinojo.

142014-09-15 pareiškimas patvirtina, kad UAB „( - )“ direktorius S. U. kreipėsi, nurodydamas, kad jo vadovaujama įmonė yra registruota Minske ir jis ieškojo bendrovės, kuri turi arčiausiai Prancūzijos miesto Monteleger vilkiką, galintį pervežti krovinį – vaikišką „( - )“ produkciją (vežimėlius, kėdutes ir t.t.), rado Lietuvos bendrovę „( - )“, kuri užsiima krovinių pervežimu, bendravo su jos direktoriumi S. Z., 2014-08-26 sudarė su šia įmone pervežimo sutartį Nr. 000404, kurią pasirašė. Kaip jis sužinojo vėliau, UAB „( - )“ sutarė su UAB „( - )“ tel. Nr. ( - ), ir 2014-09-01 šios bendrovės vairuotojas V. P. pasikrovęs UAB „( - )“ krovinį į vilkiką DAF, valst. Nr. ( - ), puspriekabės valst. Nr. ( - ), Prancūzijoje, atvyko į ( - ) esančią bendrovę „( - )“, 2014-09-05 iš šio vilkiko krovinys buvo perkrautas į du kitus nežinomus sunkvežimius ir nuo to laiko UAB „( - )“ į direktoriaus S. U. skambučius nebeatsakė, UAB „( - )“ kontaktinis telefono Nr. ( - ) buvo išjungtas. UAB „( - )“ padaryta 278498,89 litų žala (1 t., b. l. 4).

152014-11-19 Klaipėdos apygardos prokuratūros rašte dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 30-1-00304-14 perdavimo nurodyta, kad apklausus liudytoju UAB „( - )“ direktorių S. Z., šis nurodė, jog UAB „( - )“ buveinė buvo ( - ), o adresu ( - ) ši įmonė buvo tik registruota. Bendrovės veikla – ekspedicinės paslaugos. Apklausos metu S. Z. parodė, kad įmonė veiklos nebevykdo, jokių sutarčių su kompanija „( - )“ jis nesudarė, asmens, vardu D. V. nepažįsta, su juo nei elektroniniu paštu, nei kitokiu būdu nėra bendravęs (1 t., b. l. 12).

162014-08-12 įmonės „( - )“ pareiškime nurodyta, kad ši įmonė iš kompanijos „( - )“ 2014-09-02 gavo krovinio gabenimo užsakymą suteikti transportą prekių – sauskelnių pervežimui iš Lenkijos į Rusiją, prekių pakrovimo data 2014-09-05. Išsiuntus pasiūlymą dėl pakrovimo programa „Skype“, atsiliepė UAB „( - )“ vadybininkas S. Z. ir pateikė transporto priemonės, kuri gabens krovinį iš Lenkijos, numerius. UAB „( - )“ vadybininkas kelis kartus keitė transportavimo automobilio valstybinius numerius, galutiniai numeriai buvo ( - )/ ( - ), kurie buvo perduoti užsakovo kompanijos „( - )“ vadybininkui. 2014-09-09 sunkvežimis buvo pakrautas, S. Z. parašė SMS žinutę, kad viskas gerai, tačiau 2014-09-10 parašius S. Z. programa „Skype“ ir bandant susisiekti su juo telefonu, to padaryti nepavyko, transporto priemonės CMR draudime nurodyta bendrovė UAB „( - )“ informavo, kad automobilis ( - )/( - ) 2014-09-10 buvo iškrautas Lietuvoje, netoli nuo Kauno esančioje degalinėje „( - )“, esančioje 67 km nuo Kauno ir 20 km nuo sienos, į nežinomą transporto priemonę – IZOTERMĄ. Susisiekus 2014-09-10 su S. Z., šis pažadėjo iš karto atsiųsti naujus transporto priemonės numerius ir pateikti CMR draudimą, tačiau nuo to laiko su juo susisiekti nebepavyko. Pakrovimo vietoje buvo pateiktas prekės – sauskelnių – dokumentų paketas, jas priėmė ir pasirašė UAB „( - )“ vairuotojas, šiuose dokumentuose buvo nurodyta, kad krovinys turi būti pristatytas iki Jekateringurgo, o UAB „( - )“ tvirtina, kad iš UAB „( - )“ jie gavo užsakymą už atsiskaitymą grynaisiais pinigais pervežti krovinį iš Lenkijos į Lietuvą (Vilnių) (1 t., b. l. 26).

172014-08-28 – 2014-09-10 susirašinėjimas patvirtina, kad asmuo, pasivadinęs „( - )“ bendravo dėl krovinio transportavimo paslaugų su asmeniu, pasivadinusiu „D. V. ( - )“, tačiau 2014-09-10 asmuo „( - )“ į „D. V.“ žinutes nebeatsako, nenurodo, kur yra automobilis (b. l. 46 – 57).

182014-09-11 – 2014-09-12 susirašinėjimas patvirtina, kad asmuo, pasivadinęs „D. V. ( - )“ bendravo dėl pradingusio krovinio su asmeniu, pasivadinusiu „( - )“ (1 t., b. l. 58 – 62).

192014-09-23 įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta, esanti ( - ) (1 t., b. l. 79 – 82).

202014-11-05 įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėta, aprašyta ir fotolentelėje užfiksuota įvykio vieta, esanti ( - ), šio namo kieme rastos ir nufotografuotos dėžės su „( - )“ produkcija, visi daiktai supakuoti gamyklinėse dėžėse, nepažeistomis pakuotėmis. Apžiūros metu į kiemą įvažiavo baltos spalvos autobusiukas „Iveco“, valst. Nr. ( - ), kuriuo vyko du asmenys, jame tarp sėdynių rastas pakuotė sauskelnių „( - )“, į kiemą atvyko automobilis „VW Golf“, valst. Nr. ( - ). Namo viduje nieko nerasta. Taip pat buvo apžiūrėtas A. K. butas, esantis ( - ), jo kambaryje rasta 11 dėžių po 16 vnt. mobilaus ryšio telefonų, kurių įsigijimo dokumentų A. K. negalėjo pateikti (1 t., b. l. 84 – 89).

212014-11-06 pakvitavimu automobilis „Iveco“, valst. Nr. ( - ), priklausantis UAB „( - )“, buvo perduotas saugojimui Ž. K. (1 t., b. l. 94).

222014-09-15 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad S. U. pateikė sutartį, registravimo pažymėjimo, vairuotojo pažymėjimo ir asmens tapatybės kortelės kopijas (1 t., b. l. 118 – 128).

232014-10-22 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad UAB „( - )“ direktorius pateikė tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščio Nr. 0194381 originalą ir 2014-08-26 sutarties Nr. 14/8-2508014 kopiją (1 t., b. l. 129 – 131).

242014-09-22 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad BAB „( - )“ valdytoja pateikė kompaktinę plokštelę ir leidimą išvykti už prekių muitinimo vietos (1 t., b. l. 132 – 133).

252014-11-04 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad UAB „( - )“ direktorius R. A. pateikė VĮ „Regitra“ registracijos liudijimo Nr. D266981 kopiją, VĮ „Regitra“ registracijos liudijimo Nr. E551380 kopiją, PVM sąskaitos – faktūros NTR Nr. 20140319 kopiją ir transporto lydimojo dokumento kopiją (1 t., b. l. 134 – 139).

262014-10-31 raštas patvirtina, kad pagal Lietuvos Respublikos VRM Centrinės duomenų bazės duomenis, UAB „( - )“ dirbančių asmenų nėra, S. Z. atleistas iš darbo bendrovėje 2012-0424, jo sutuoktinė O. B. atleista 2013-12-13 (1 t., b. l. 148).

272014-11-05 pateiktas raštas patvirtina, kad IP adresas ( - ), iš kurio skelbimo savininkas pakomentavo skelbimą dėl parduodamų sauskelnių „( - )“ yra R. N., ( - ) (1 t., b. l. 152).

282014-11-14 pateiktas raštas patvirtina, kad IP adresas ( - ), iš kurio jungtasi prie www.skelbiu.lt skelbimo dėl parduodamos vaikiškos produkcijos „( - )“ priklauso V. J., ( - ) (1 t., b. l. 155).

292014-11-14 pateiktas raštas patvirtina, kad IP adresas ( - ), iš kurio jungtasi prie www.skelbiu.lt skelbimo dėl parduodamos vaikiškos produkcijos „( - )“ priklauso J. S., ( - ) (1 t., b. l. 158).

302014-09-22 P. V. pateiktas „Skype“ programos susirašinėjimas patvirtina, kad asmuo „P., UAB ( - )“ bendravo su asmeniu, pasivadinusiu „( - )“, tarėsi dėl krovinio gabenimo iki ( - ) esančios bendrovės „( - )“ teritorijos (1 t., b. l. 170 – 177).

312014-09-23 tarnybinis pranešimas dėl įvykio aplinkybių patikslinimo patvirtina, kad AB „( - )“ teritorijoje, esančioje ( - ), kur krovos darbus atlieka UAB „( - )“, pastaroji bendrovė prekių krovos darbų iš UAB „( - )“ priklausančio automobilio „Daf“, valst. Nr. ( - ), į kitus sunkvežimius neatliko, juos savo iniciatyva atliko jų darbuotojas E. S., o sargė D. M. nurodė, kad sargybos posto žurnale registruojamos tik tos transporto priemonės, kurių kroviniui buvo atliktos muitinės procedūros Kauno teritorinės muitinės tiekimo poste. Šio posto viršininkė nurodė, kad UAB „( - )“ pareiškime nurodytoms prekėms muitinės procedūros nebuvo atliktos, todėl jokios informacijos apie jas nėra (1 t., b. l. 179).

322014-11-05/06 kratos protokolas patvirtina, kad Kaiši( - ), pas A. K., J. L. priklausančioje sodyboje buvo rasta ir paimta „( - )“ produkcija – sauskelnės (2 t., b. l. 71-74).

332015-01-14 kratos protokolas patvirtina, kad ( - ) pas A. K. buvo rasta ir paimta „( - )“ produkcija, supakuota gamyklinėse pakuotėse (2 t., b. l. 78-80).

342014-11-04 kratos protokolas patvirtina, kad buvo ( - ) T. V. priklausančiose patalpose buvo rasta ir paimta „( - )“ produkcija (2 t., b. l. 85-103).

35BPK 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, sprendžiant, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Byloje įrodymai turi būti vertinamai išsamiai, nešališkai, vertinamas jų visetas, o ne atskiri duomenys. Tai sudaro prielaidas konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 24 d. nutartis Nr. 2K-43/2006).

36BK 189 straipsnyje numatyta atsakomybė už įgijimą, naudojimąsi arba realizavimą nusikalstamu būdu gauto turto, žinant, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu. Ši nusikalstama veika yra formalioji, t. y. nusikaltimas laikomas baigtu nuo nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo, naudojimosi juo arba jo realizavimo. Šios nusikalstamo veikos sudėties objektyvieji ir subjektyvieji požymiai pasireiškia iš anksto nepažadėtu svetimo žinomai nusikalstamu būdu gauto turto įgijimu, naudojimusi juo arba realizavimu, t. y. būtina nustatyti, kad kaltininko įgyjamas turtas iki patekimo pas jį kito asmens yra gautas nusikalstamu būdu, o kaltininkas įgydamas, naudodamasis ar realizuodamas tokį turtą žino apie nusikalstamą jo gavimo būdą (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-284/2014, 2K-362/2013, 2K-259/2008). Subjektyvioji nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo, naudojimo ar realizavimo pusė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suprasti, jog įgyja nusikalstamu būdu gautą turtą, juo naudojasi arba jį realizuoja ir to norėti. Šiam nusikaltimui svarbu tai, kad kaltininkas žino, jog turtas, kurį jam perduoda naudotis kitas asmuo, yra gautas nusikalstamu būdu. Asmens žinojimas turi būti patvirtinamas byloje nustatytų aplinkybių visuma.

37Baudžiamojoje byloje surinkti ir teismo posėdyje ištirti duomenys patvirtina, kad Baltarusijos bendrovei „( - )“ ir Estijos bendrovei „( - )“ priklausantis didelės vertės turtas – „( - )“ ir „( - )“ produkcija – transportavimo metu buvo perleistas ne teisėtiems jo savininkams. Byloje esančio susirašinėjimo tarp asmens, pasivadinusio „( - )“ ir asmens, pasivadinusio „D. V. ( - )“, bei susirašinėjimo tarp asmens, pasivadinusio „D. V. ( - )“ ir asmens, pasivadinusio „( - )“, išklotinės patvirtina, kad kompanijos ( - ) atstovas D. V. bendravo su asmeniu, pasivadinusiu „( - )“, atstovaujančiu UAB „( - )“, tardamiesi dėl krovinio transportavimo iš Lenkijos į Rusiją paslaugų, aptarė krovinio pergabenimo sąlygas, bendravo krovinio gabenimo metu, tačiau 2014-09-10 asmuo „( - )“ į „D. V.“ žinutes nebeatsakė ir nenurodė, į kokį kitą automobilį buvo perkrautos prekės ir kur tas automobilis yra. Laikotarpiu nuo 2014-09-11 iki 2014-09-12 D. V.“ bendravo su asmeniu, pasivadinusiu „( - )“, atstovaujančiu krovinio vežėjo kompaniją UAB „( - )“, ir pastarasis jam nurodė, kad jo įmonės atstovai su UAB „( - )“ buvo sutarę dėl minėto krovinio gabenimo iš Lenkijos į Lietuvą, o į Rusiją prekių jie nepristato. Šios įvykio aplinkybės taip pat buvo nuosekliai ir išsamiai nurodytos byloje esančiame 2014-08-12 įmonės „( - )“ pareiškime dėl krovinio dingimo, o 2014-09-15 pareiškime UAB „( - )“ direktorius S. U. taip pat nurodė bendravęs su UAB „( - )“ atstovu S. Z., jie sutarė dėl krovinio gabenimo ir pasirašė sutartį, pagal kurią UAB „( - )“ įsipareigojo transportuoti UAB „( - )“ priklausantį krovinį iš Prancūzijos Monteleger miesto į Baltarusiją, Minską, tačiau, kaip vėliau sužinojo, krovinys buvo gabenamas UAB „( - )“ sunkvežimiu ir ( - ), UAB „( - )“ teritorijoje pakrovus jį į du nežinomus krovinius, dingo. Visos šios aplinkybės, kad tiek UAB „( - )“, tiek „( - )“ atstovai dėl krovinio gabenimo tarėsi su UAB „( - )“ atstovu S. Z., o, sutarus ir perdavus UAB „( - )“ žinion krovinius, šie kroviniai dingo. 2014-11-19 Klaipėdos apygardos prokuratūros rašte nurodyta, kad apklausus liudytoju UAB „( - )“ direktorių S. Z., šis nurodė, jog UAB „( - )“ ekspedijavimo veiklos nebevykdo, jokių sutarčių su kompanija „( - )“ jis nesudarė, asmens, vardu D. V., nepažįsta, su juo nei elektroniniu paštu, nei kitokiu būdu nėra bendravęs (1 t., b. l. 12). Šias jo nurodytas aplinkybes patvirtina ir 2014-10-31 raštas, kuriame nurodyta, kad pagal Lietuvos Respublikos VRM Centrinės duomenų bazės duomenis, UAB „( - )“ dirbančių asmenų nėra, S. Z. atleistas iš darbo bendrovėje 2012-04-24, jo sutuoktinė O. B. atleista 2013-12-13 (1 t., b. l. 148), taigi įvykių metu S. Z. UAB „( - )“ vardu sudaryti sutartis ir gabenti krovinius neturėjo teisinio pagrindo. Be to, teismų informacinės sistemos duomenimis, įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2015-11-02 baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2512-573/2015 UAB „( - )“ direktorius V. M. buvo pripažintas kaltu pagal BK 189 str. 2 d. įgijęs didelės vertės žinomai nusikalstamu būdu gautą Baltarusijos bendrovei „( - )“ ir Estijos bendrovei „( - )“ priklausantį turtą, o UAB „( - )“ tuo metu dirbę vairuotojai Ž. K. ir R. G. buvo pripažinti kaltais padėję V. M. šį turtą įgyti. Šie aptarti duomenys patvirtina, kad Baltarusijos bendrovei „( - )“ ir Estijos bendrovei „( - )“ priklausantis didelės vertės turtas buvo neteisėtai pasisavintas transportavimo metu jo įgyti neturinčių teisės asmenų, todėl tiek minėtu baudžiamuoju įsakymu pripažinti kaltais V. M., Ž. K. ir R. G., tiek šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis A. K. negalėjo jo įgyti teisėtu būdu, tačiau šioje baudžiamojoje byloje nėra objektyvių ir neginčijamų duomenų, kad A. K. „( - )“ ir „( - )“ produkciją įgijo žinodamas, kad ji gauta nusikalstamu būdu, tuo labiau žinodamas, kad šis turtas buvo pagrobtas.

38Nors baudžiamojoje byloje Nr. 1-2512-573/2015 nuteistieji V. M., Ž. K. ir R. G. pripažino, kad neteisėtai įgydami Baltarusijos bendrovei „( - )“ ir Estijos bendrovei „( - )“ priklausantį turtą jie žinojo, kad jis buvo vogtas, tačiau nenustatytas joks šių asmenų ryšys su šioje baudžiamojoje byloje kaltinamu A. K.. Pastarasis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ir teisiamojo posėdžio metu nuosekliai teigė, kad jokio nusikaltimo nepadarė, nežinojo, kad jo įgytos prekės buvo vogtos. Jis tvirtino, kad jam paskambino asmuo ir pasiūlė įsigyti didelį sauskelnių kiekį pigiau. Kaltinamasis, pasidomėjęs galimybėmis šias sauskelnes parduoti, sutiko jų įsigyti, be to iš minėto paskambinusio asmens įsigijo ir vaikiškos „( - )“ produkcijos mažesnėmis kainomis. Kad šios prekės buvo vogtos jam įtarimų nekilo, mažesnė jų kaina taip pat įtarimo nesukėlė. Vertinant šiuos kaltinamojo parodymus kitų surinktų ir ištirtų byloje esančių duomenų visumoje, darytina išvada, kad siekiant nustatyti objektyvią tiesą, nebuvo gauta pakankamai duomenų, patvirtinančių A. K. tiesioginę tyčią įgyti ar realizuoti žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą, o būtent asmens suvokimas, kad turtas yra gautas nusikalstamu būdu, ir noras su šiuo turtu atlikti BK 189 straipsnio 2 dalies dispozicijoje įvardytus veiksmus išreiškia tiesioginės tyčios turinį asmens veikoje. Analizuojant tiek paties A. K., tiek liudytojų parodymus bei byloje surinktus rašytinius įrodymus, akivaizdu, kad kaltinamasis įgytų prekių nesiekė paslėpti, jis sauskelnes laikė savo uošvės bei draugės namuose, atvirai, neslėpdamas savo tapatybės tarėsi su kitais savo pažįstamais asmenimis dėl prekių pervežimo pirkėjui, prekes atvirai pardavinėjo internete ir leido kitiems jo pažįstamiems asmenims, kuriems buvo žinomi jo anketiniai duomenys, prekiauti jo įgyta produkcija, tai yra jis nesistengė prekių paslėpti, ką manytina asmuo įprastai turėtų daryti, žinodamas, kad prekės įgytos nusikalstamu būdu, ir bandydamas jas realizuoti. Be to, kaltinamasis parodė, kad dalį jo įsigytų sauskelnių atvežusių asmenų jis paprašė sauskelnių dokumentų, jam buvo parodyta anglų kalba išrašyta sąskaita – faktūra, kurioje buvo nurodytas jam pristatytų sauskelnių pavadinimas „( - )“, todėl tai jam įtarimų nesukėlė. Įsigijus „( - )“ produkciją, jam taip pat buvo pateikta sąskaita-faktūra, jis sumokėjo už įsigytus daiktus ir jam buvo pažadėta išrašyti sąskaitą jo vardu, atvežus likusias prekes – sauskelnes.

39Tokius kaltinamojo parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys. Visi apklausti liudytojai Ž. K., A. K., I. D. N. ir M. G. patvirtino iš esmės tapačias A. K. įsigytų prekių gabenimo ir pardavinėjimo aplinkybes. Liudytojas Ž. K. patvirtino, kad A. K. paprašė jo padėti pervežti prekes, liudytojui tuo metu reikėjo pinigų, todėl jis sutiko ir pakvietė Ž. K. jam padėti. Pačių šių liudytojų parodymai, kad jiems nebuvo žinoma, jog bus vežamas nusikalstamu būdu įgytas turtas, patvirtina, kad kaltinamasis jiems nenurodė turto kilmės – kad turtas buvo pagrobtas, be to, išoriškai apžiūrėjus produkciją, jos pakuotės buvo naujos, nepažeistos, jokių požymių, iš kurių būtų galima spręsti apie tai, kad turtas buvo pagrobtas, nebuvo. Vien aplinkybė, kad liudytojas M. G. nurodė skirtingą prekių krovimo į I. N. rūsį laiką, neatmetant ir pastarojo teiginių paklaidos galimybės, nesuponuoja prielaidos manyti, kad kaltinamasis neginčijamai žinojo apie šio savo įsigyto turto kilmę ir, nurodydamas keliomis dienomis skirtingą iškrovimo I. D. N. namuose laiką nei M. G., tokiu būdu siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės. Įvertinus aptartus kaltinamojo ir liudytojų parodymus, darytina išvada, kad jie nuoseklūs ir nėra paneigti jokiais kitais objektyviais duomenimis, kurie neginčijamai patvirtintų A. K. kaltę ir paneigtų jo nurodomas aplinkybes, todėl jais nesiremti teismas neturi jokio pagrindo, kadangi iš esmės visi baudžiamojoje byloje surinkti ir teismo posėdyje ištirti įrodymai yra nukreipti į tai, kad kratos metu rasta ir paimta „( - )“ bei „( - )“ produkcija buvo pagrobta. Tačiau vien šios aplinkybės nesuponuoja pagrindo manyti, kad A. K. įgijo produkciją žinodamas jos kilmę, tai yra, kad ji buvo pagrobta transportavimo metu. Žinojimas reiškia, kad asmuo turi konkrečią informaciją apie turto kilmę, žino ar gali žinoti, jog turto pardavėjas neturi teisės jo perleisti. Apie asmens kaltės turinį sprendžiama ne vien tik iš subjektyvių paties kaltininko paaiškinimų, tačiau teismas vertina visus objektyvius bylos duomenis, atsižvelgia į kaltininko atliktus veiksmus, jų tikslą ir pan. Tai, kad prekės A. K. buvo parduotos už mažesnę nei rinkos kaina savaime nesudaro prielaidos manyti, kad jos buvo įgytos nusikalstamu būdu. Tai patvirtino ir liudytojas T. V., nurodęs, kad pats daug metų prekiauja produkcija, kurią vežasi iš užsienio, ir ją jam pavyksta įsigyti mažesnėmis kainomis nei Lietuvoje, todėl A. K. pasiūlytų prekių mažesnė kaina jam įtarimų nesukėlė. Teismo nustatytos aplinkybės neįrodo, kaip pasireiškė galimas A. K. neteisėtas veikimas, tai yra tiesioginė tyčia, nėra surinkta nei vieno tiesioginio įrodymo, patvirtinančio, kad A. K. žinojo, jog perkamos ir po to jo parduodamos prekės buvo gautos neteisėtu būdu, ar kad jis turėjo ir galėjo apie tai žinoti. Priešingai, byloje esantys įrodymai leidžia tik spėti, daryti prielaidą, kad jis galimai įgijo bei pardavė žinomai neteisėtu būdu įgytą produkciją, tačiau spėjimais bei prielaidomis grįsti apkaltinamąjį nuosprendį draudžiama.

40Laikytina nustatyta, kad Baltarusijos bendrovei „( - )“ ir Estijos bendrovei „( - )“ priklausantis didelės vertės turtas buvo neteisėtai pasisavintas transportavimo metu, tačiau tai savaime nereiškia, kad šis turtas A. K. buvo gautas nusikalstamu būdu BK 189 straipsnio 2 dalies prasme. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytą nusikalstamos veikos sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis), t. y. įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visumą. Todėl, kaltinant nusikalstamu būdu gauto turto įgijimu ir naudojimu, turi būti nustatyta šios veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma. Nenustačius, kad kaltinamasis A. K. įgijo didelės vertės svetimą turtą – „( - )“ ir „( - )“ produkciją – žinodamas, kad ji buvo įgyta nusikalstamu būdu, darytina išvada, kad jo veiksmuose nenustatyta būtinojo nusikalstamos veikos subjektyviojo požymio – tiesioginės tyčios, todėl A. K. išteisintinas, nenustačius, kad jo veiksmais buvo padaryta veika, turinti jam inkriminuoto nusikaltimo požymių (( - ) str. 5 d. 1 p.).

41Civilinis ieškinys nepareikštas.

42Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

43Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

44Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ( - ) str., 305 str., 307 str.,

Nutarė

45A. K., kaltinamą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 2 dalį dėl žinomai nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo ir realizavimo, išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (( - ) str. 5 d. 1 p.).

46Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

47Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo teisėjas Raimundas Mikšta, sekretoriaujant Vildai... 2. A. K., asmens kodas ( - ) gim. ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis,... 3. Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,... 4. A. K. pagal BK 189 str. 2 d. buvo kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas su... 5. Kaltinamasis A. K. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad jis dirbo UAB „(... 6. Liudytojas Ž. K. parodė, kad jis apie 4 – 5 metus pažįsta A. K., iš jo... 7. Liudytojas A. K. parodė, kad jis pažįsta A. K., o Ž. K. jam skambino ir... 8. Liudytojas T. V. parodė, kad jis pažįsta A. K., nes šis jo žmonai D. V.,... 9. Liudytojas V. J. parodė, kad jis gyvena toje pačioje laiptinėje su A. K.,... 10. Liudytoja A. K. nurodė nepažįstanti A. K., ji augina mažą vaiką ir... 11. Liudytoja I. D. N. nurodė pažįstanti A. K.. Liudytojai negalint tinkamai... 12. Liudytojas M. G. parodė, kad A. K. pažįsta, kaltinamasis yra jo krikšto... 13. Liudytojas V. M. parodė, kad jis ir Ž. K. dirba UAB „( - )“. A. K. jis... 14. 2014-09-15 pareiškimas patvirtina, kad UAB „( - )“ direktorius S. U.... 15. 2014-11-19 Klaipėdos apygardos prokuratūros rašte dėl ikiteisminio tyrimo... 16. 2014-08-12 įmonės „( - )“ pareiškime nurodyta, kad ši įmonė iš... 17. 2014-08-28 – 2014-09-10 susirašinėjimas patvirtina, kad asmuo, pasivadinęs... 18. 2014-09-11 – 2014-09-12 susirašinėjimas patvirtina, kad asmuo, pasivadinęs... 19. 2014-09-23 įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo... 20. 2014-11-05 įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo... 21. 2014-11-06 pakvitavimu automobilis „Iveco“, valst. Nr. ( - ), priklausantis... 22. 2014-09-15 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad S. U.... 23. 2014-10-22 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad UAB „( -... 24. 2014-09-22 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad BAB „( -... 25. 2014-11-04 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad UAB „( -... 26. 2014-10-31 raštas patvirtina, kad pagal Lietuvos Respublikos VRM Centrinės... 27. 2014-11-05 pateiktas raštas patvirtina, kad IP adresas ( - ), iš kurio... 28. 2014-11-14 pateiktas raštas patvirtina, kad IP adresas ( - ), iš kurio... 29. 2014-11-14 pateiktas raštas patvirtina, kad IP adresas ( - ), iš kurio... 30. 2014-09-22 P. V. pateiktas „Skype“ programos susirašinėjimas patvirtina,... 31. 2014-09-23 tarnybinis pranešimas dėl įvykio aplinkybių patikslinimo... 32. 2014-11-05/06 kratos protokolas patvirtina, kad Kaiši( - ), pas A. K., J. L.... 33. 2015-01-14 kratos protokolas patvirtina, kad ( - ) pas A. K. buvo rasta ir... 34. 2014-11-04 kratos protokolas patvirtina, kad buvo ( - ) T. V. priklausančiose... 35. BPK 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, sprendžiant, ar gauti duomenys... 36. BK 189 straipsnyje numatyta atsakomybė už įgijimą, naudojimąsi arba... 37. Baudžiamojoje byloje surinkti ir teismo posėdyje ištirti duomenys... 38. Nors baudžiamojoje byloje Nr. 1-2512-573/2015 nuteistieji V. M., Ž. K. ir R.... 39. Tokius kaltinamojo parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys. Visi... 40. Laikytina nustatyta, kad Baltarusijos bendrovei „( - )“ ir Estijos... 41. Civilinis ieškinys nepareikštas.... 42. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas... 43. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.... 44. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ( - ) str., 305 str., 307 str.,... 45. A. K., kaltinamą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189... 46. Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą... 47. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno...