Byla 2K-362/2013

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Vytauto Masioko ir pranešėjo Viktoro Aiduko, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. kasacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 18 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 1 dalį 8 MGL (1040 Lt) bauda (II epizodas) bei išteisintas pagal BK 189 straipsnio 1 dalį (I epizodas), nenustačius, kad jis padarė nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčią nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

2Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 4 d. nutartis, kuria nuteistojo A. K. apeliacinis skundas atmestas, pakeista Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 18 d. nuosprendžio aprašomoji dalis, nurodant, kad A. K. 2011 m. gruodžio mėn. 8 d. vakare, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, Šeimenos seniūnijos, Gudelių kaime, Vilkaviškio rajono savivaldybėje iš S. D. įgijo 400 Lt vertės 4 vnt. Vilkaviškio Švenčiausios Mergelės Marijos Apsilankymo parapijos katedros šventoriaus tvoros stulpų varinių stogelių, žinodamas jog šie gauti nusikalstamu būdu. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

3Skundžiamais sprendimais nuteistas ir S. D., tačiau dėl jo kasacinių skundų nepaduota.

4Teisėjų kolegija

Nustatė

5A. K. pagal BK 189 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2011 m. gruodžio 8 d. vakare, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, Vilkaviškio rajono savivaldybėje, Šeimenos seniūnijoje, Gudelių kaime, iš S. D. įgijo 4 vnt. Vilkaviškio Švenčiausios Mergelės Marijos Apsilankymo parapijos katedros šventoriaus tvoros stulpų varinių stogelių (400 Lt vertės), žinodamas, jog šie gauti nusikalstamu būdu.

6Kasaciniu skundu nuteistasis A. K. prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, taip pat dėl jo priimtą Kauno apygardos teismo nutartį ir baudžiamąją bylą nutraukti arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

7Kasatoriaus teigimu, nustatant bylos aplinkybes, vertinant byloje surinktus įrodymus, buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, pagal byloje nustatytas aplinkybes netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis neatitinka nuosprendžiams keliamų teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimų. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai įrodymus vertino remdamiesi prielaidomis, taip pažeisdami BPK 331 straipsnio 2 dalies bei 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Šie pažeidimai yra esminiai, nes sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį.

8BK 189 straipsnio 1 dalyje numatyta veika padaroma tada, kai asmuo įgyja, naudojasi arba realizuoja turtą, žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu. Kasatorius teigia, kad tokio turto neįgijęs. 2011 m. gruodžio 8 d. vakare už stulpų varinius stogelius pinigų S. D. nemokėjęs, nes įtaręs, kad skarda gali būti vogta, apie varinių stogelių vagystę pranešęs policijai.

9Kasatoriaus nuomone, teismų išvados, jog jis įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 1 dalyje, yra pagrįstos spėjimais ir prielaidomis, subjektyviais ir nenuosekliais nuteistojo S. D. ir liudytojo R. P. parodymais, o tai iš esmės prieštarauja BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytiems reikalavimams.

10Apeliacinės instancijos teismas įrodymų tyrimo neatliko, juos vertino formaliai, nesusiedamas su faktinėmis aplinkybėmis, išsamiai neatskleisdamas bylos esmės, nepasisakydamas dėl visų pirmosios instancijos teisme ištirtų įrodymų, nenurodydamas motyvų, kodėl buvo atmesti jį teisinantys įrodymai.

11Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nes išteisino dėl pirmos veikos, kai už tvoros stulpų varinius stogelius jis S. D. sumokėjo pinigus ir nuteisė už analogišką veiką, dėl daiktų, už kuriuos S. D. pinigų nemokėjo ir apie tai informavo policijos pareigūnus. Dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo jis atsisakė duoti parodymus, tikėdamasis parodymus duoti nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, tačiau tokia galimybė jam nebuvo suteikta. Apeliacinės instancijos teismas, neatlikęs įrodymų vertinimo, pažeidė bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuostatas, o atmesdamas apeliacinį skundą formaliais pagrindais, nenurodė motyvuotų išvadų dėl apeliacinio skundo esmės ir pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies, 1 straipsnio 1 dalies nuostatas. Be to, nurodydamas, kurią dieną A. K. įvykdė nusikalstamą veiką, teismas pakeitė kaltinimą, o tokį procesinį sprendimą, pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas galėjo priimti tik atlikęs įrodymų tyrimą šioje byloje.

12Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Lina Beinarytė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti.

13Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavimo kasatoriaus veiksmus pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, nes ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu surinktų, ištirtų ir patikrintų įrodymų pagrindu nustatyti faktiniai duomenys neabejotinai patvirtina nuteistojo A. K. tiesioginę tyčią įvykdžius šį nusikaltimą. Nuteistasis S. D. 2011 m. gruodžio 15 d. ir 2012 m. spalio 11 d. teisiamųjų posėdžių metu parodė, kad, paskutinį kartą atvykus pas A. K. , šis pareiškė, kad žino, jog stogeliai pavogti nuo katedros, pinigų nedavė, o stogelius pasiliko. Šiuos parodymus patvirtina ir nuteistojo S. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurie buvo paskelbti bylą nagrinėjant teisme. Liudytojas R. P. teismui parodė, kad girdėjo, kaip A. K. sakė, jog žino, iš kur paimti stogeliai – nuo bažnyčios, ir pinigų neduos. Nuteistasis A. K. parodė, kad įtarė, jog metalas vogtas, tačiau į policiją nesikreipė, nes buvo vėlus vakaras, o kitos dienos ryte jis turėjo kitų reikalų. Paskui jis paskambino policijos pareigūnui E. S. , kuris jo jau ieškojo namuose. Liudytojas E. S. teisme parodė, kad A. K. namuose nerado ir paprašė kaimyno, kad šis perduotų A. K., jog jis jo ieško. Apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad, E. S. apsilankius A. K. gyvenamojoje vietoje ir pranešus, kad jis ieško A. K., tai sužinojęs nuteistasis suprato, jog policijai yra žinoma, kad pas jį yra nuo katedros pavogti metalo dirbiniai, pats paskambino E. S. ir pasakė, kad įtaria, jog metalas vogtas, nors remiantis nuteistojo S. D. ir liudytojo R. P. parodymais, A. K. jau žinojo, kad metalas pavogtas nuo katedros. A. K., žinojęs, kad metalo dirbiniai pavogti galėjo nedelsiant, bet kuriuo paros metu pranešti bendrais pagalbos ar policijos telefonų numeriais apie padarytą nusikaltimą, tačiau to nepadarė. Apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistajam A. K. buvo žinoma, jog metaliniai stogeliai pavogti iš bažnyčios, ir nors jis nesumokėjo pinigų metalą atvežusiam S. D., tačiau dirbinius pasiliko sau ir tokiu būdu juos įgijo. Pasak prokurorės, A. K. nusikalstamai veikai baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.

14Atsiliepime teigiama, kad kasatorius nepagrįstai nurodo, jog buvo pažeistos BPK 20 straipsnio nuostatos. Prokurorės nuomone, teismai visas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, įrodymai gauti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, jų patikimumas BPK nustatytomis priemonėmis patikrintas teisminio proceso metu. Bylą nagrinėję teismai patikrino kiekvieno įrodymo liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį ir teisingai vertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą.

15Prokurorė nesutinka su kasacinio skundo argumentu, kad teismai bylą išnagrinėjo šališkai. BPK 58 straipsnis pateikia sąrašą aplinkybių, kurioms esant teisėjas negali būti laikomas nešališku ir galinčiu byloje priimti objektyvų sprendimą. A. K. kasaciniame skunde nenurodyta šiame proceso įstatyme numatytų aplinkybių, kurios keltų abejonių bylą nagrinėjusių teisėjų nešališkumu. Byloje nėra duomenų, kad bylą nagrinėję pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai ar teisėjai būtų buvę šališki, neobjektyvūs ar kad būtų pažeistas konstitucinis nekaltumo prezumpcijos principas. Tai, kad teismas įrodymus vertino ne taip, kaip norėtų kasatorius, nereiškia, jog teismai buvo šališki.

16Atsiliepime taip pat nesutinkama su skundo argumentu, kad apeliacinės instancijos teismas pakeitė A. K. kaltinimą dėl nusikaltimo padarymo laiko, neatlikęs įrodymų tyrimo. BPK 324 straipsnio 6 dalis apeliacinės instancijos teismui suteikia galimybę prireikus pačiam tirti bylos duomenis, tačiau imperatyviai nenustato tokios pareigos. Jeigu tokios būtinybės nėra, teismas savo išvadas pagrindžia ir prieštaravimus aptaria pirmosios instancijos teisme išnagrinėtais įrodymais. Iš 2013 m. sausio 9 d. teismo posėdžio protokolo matyti, kad A. K. gynėja advokatė A. Ručienė prašė apeliacinės instancijos teismo pakartotinai apklausti liudytojus R. P., E. S., nuteistąjį S. D.. Teismas advokatės prašymo netenkino, nes visi proceso dalyviai buvo apklausti ir jiems visiems buvo galimybė užduoti klausimus, todėl teigti, kad apeliacinės instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo bylą, pasak prokurorės, nėra pagrindo.

17Atsiliepime nurodoma, jog kasatoriaus teiginys, kad apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas nusikalstamų veikų padarymo laiką, pakeitė kaltinimą, nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes, tik patikslino nusikalstamų veikų padarymo laiką, tai nesukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nutartį. Prokurorės nuomone, esminių BPK pažeidimų byloje nėra.

18Nuteistojo A. K. kasacinis skundas atmestinas.

19Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo.

20Kasaciniame skunde A. K. nurodo nepadaręs nusikalstamos veikos, numatytos BK 189 straipsnio 1 dalyje, teigia, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog jis įgijo turtą, žinodamas, kad šis gautas nusikalstamu būdu, o teismų išvados dėl jo kaltės pagrįstos spėjimais ir prielaidomis taip pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas.

21BK 189 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia iš anksto nepažadėtu svetimo nusikalstamu būdu gauto turto įgijimu, naudojimosi juo arba realizavimu. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, todėl ji laikoma baigta nuo nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo, naudojimo arba jo realizavimo momento. Įgijimas yra bet kokios formos sandoris, kuriuo neteisėtu būdu gautas turtas perduodamas kaltininkui. BK 189 straipsnyje apibrėžtų veikų subjektyvusis požymis – kaltė – reiškiasi tiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, kad įgyja, naudoja arba realizuoja turtą, kuris gautas nusikalstamu būdu, ir to nori. Asmens žinojimas turi būti patvirtinamas byloje nustatytų aplinkybių visuma. Įstatymas nereikalauja, kad kaltininkas žinotų visas padaryto nusikaltimo aplinkybes. Užtenka bendro supratimo apie kito asmens (ar jų grupės) padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir nusikalstamą turto gavimo būdą.

22Išnagrinėję A. K. bylą, teismai nustatė, kad S. D., pavogęs 14 Vilkaviškio Švenčiausios Mergelės Marijos Apsilankymo parapijos katedros šventoriaus tvoros stulpų varinių stogelių, 8 iš jų pardavė A. K. . Byloje nebuvo nustatyta aplinkybių, patvirtinančių, kad A. K. žinojo, jog šie stogeliai yra vogti, taigi, nesant subjektyviojo požymio – tiesioginės tyčios, A. K. dėl šios veikos buvo išteisintas. Taip pat teismai nustatė, kad po kurio laiko S. D. atvežė A. K. dar 4 varinius stogelius, ketindamas juos šiam parduoti, tačiau A. K. pasakė žinantis, kad šie stogeliai pavogti, pinigų S. D. už juos nesumokėjo, tačiau stogelius pasiliko sau; apie tai tik kitą dieną pranešė pareigūnui E. S. , sužinojęs, kad šis jo jau ieškojo. Šiuo atveju teismai konstatavo, kad yra pakankamai duomenų, rodančių, kad A. K. įgijo turtą, žinodamas, jog šis gautas nusikalstamu būdu.

23Nuteistasis su tokiomis teismų išvadomis nesutinka ir kasaciniame skunde pateikia savo versiją dėl stogelių įgijimo bei pranešimo apie juos aplinkybių. Jis nurodo, kad teismai netinkamai vertino įrodymus, nepagrįstai rėmėsi subjektyviais bei nenuosekliais nuteistojo S. D. ir liudytojo R. P. parodymais.

24Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas bylą kasacine tvarka, teismas skundžiamus nuosprendžius ir nutartis patikrina tik teisės taikymo aspektu: ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar padaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 369 straipsnio 1 dalis). Nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumas, nesusijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Taigi, kasacinės instancijos teismas įrodymų netiria ir nevertina, faktinių aplinkybių nenustatinėja, tačiau turi teisę ir pareigą patikrinti, ar tai darydami žemesnių instancijų teismai nepažeidė baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų.

25Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio bei kitos bylos medžiagos matyti, kad teismas išsamiai, visapusiškai ir nuosekliai ištyrė bei įvertino visus duomenis (liudytojų, nuteistųjų parodymus, rašytinius duomenis) ir jais remdamasis nustatė faktines bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas iš naujo įvertino ir aptarė byloje surinktus duomenis bei išsamiai pasisakė dėl nuteistojo A. K. iškeltos versijos, kad metalas jam buvo vežamas tris kartus ir kad trečią kartą jam kilo įtarimas, todėl jis metalą pasiliko ir ketino pranešti pareigūnams. Teismai nustatė, kad tokie jo parodymai prieštarauja bylos duomenims. S. D. nurodė, kad A. K. metalą vežė tik du kartus ir antrą kartą užmokesčio negavo, nes šis jam pasakė, jog žino, kad metalas pavogtas iš bažnyčios. Tokias aplinkybes patvirtino ir liudytojas R. P., nuvežęs S. D. pas A. K. ir girdėjęs jų pokalbį. Pareigūnas E. S. nurodė, kad, tirdamas stogelių vagystės aplinkybes, lankėsi pas A. K., tačiau jo nerado, paprašė kaimyno perduoti, kad jo ieško. Tą pačią dieną A. K. pats paskambino pareigūnui E. S. dėl įvykio. Remdamiesi šiais duomenimis, teismai padarė išvadą, kad A. K. žinojo, jog metalas, kurį jam atvežė S. D., vogtas, ir netgi žinojo, iš kur. Nepaisant to, A. K. šį metalą pasiliko sau ir niekam apie tai nepranešė tol, kol nesužinojo, kad jo ieškojo pareigūnas. Taigi A. K. įgijo vogtą turtą (nors už jį pinigų ir nemokėjo), žinodamas, kad jis gautas nusikalstamu būdu, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad teismai tinkamai pagal byloje nustatytas aplinkybes pritaikė baudžiamąjį įstatymą – A. K. veiksmus teisingai kvalifikavo pagal BK 189 straipsnio 1 dalį.

26Byloje nėra duomenų, rodančių, kad proceso metu būtų buvusios pažeistos BPK nuostatos – ignoruojami arba iškraipomi bylos duomenys, nepašalinti prieštaravimai, remiamasi neleistinais ar nepatikimais duomenimis ar daromi kiti procesiniai pažeidimai, todėl nėra pagrindo abejoti teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Kasatoriaus pateikta įvykių interpretacija buvo atmesta teisiniais argumentais, pagrįstais išsamia bylos duomenų analize. Toks įrodymų vertinimas atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

27Dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo

28Kasaciniame skunde A. K. teigia, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas.

29Teismo nešališkumo principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje. Teismų praktikoje šio principo esmė aiškinama taip: nagrinėjantis bylą teismas negali rodyti bet kokio palankumo vienai iš šalių. Tai reiškia, kad teismas turi būti subjektyviai nešališkas. Taip pat šališku teismas visada turėtų būti pripažįstamas tada, kai nors vienas iš bylą nagrinėjusių teisėjų kolegijos narių negalėjo dalyvauti procese BPK 58 straipsnyje nustatytais pagrindais. Nešališkumo principo pažeidimas — besąlygiškas pagrindas panaikinti priimtą teismo sprendimą, tačiau šiam pažeidimui konstatuoti nepakanka vienos iš bylos šalių nuomonės. Turi būti pateikiami duomenys, patvirtinantys pirmiau nurodytų aplinkybių buvimą ir leidžiantys kelti pagrįstų abejonių teismo nešališkumu. Kasaciniame skunde tokių duomenų nepateikiama, bylos medžiaga taip pat nepatvirtina buvus tokių aplinkybių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, jeigu nuteistajam bylos nagrinėjimo metu teisėjų elgesys sukėlė abejonių, jis galėjo pasinaudoti BPK 57–59 straipsniuose numatyta teise ir pareikšti jiems nušalinimą, tačiau byloje nušalinimų pareikšta nebuvo. Kolegija pažymi, jog tai, kad teismas priėmė kasatoriui nepalankų sprendimą, nėra teismo šališkumą patvirtinanti aplinkybė.

30Dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka.

31Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas – apeliacinį skundą atmetė formaliais pagrindais, nenurodė motyvuotų išvadų dėl skundo esmės. Taip pat, kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas pažeidė įstatymų nuostatas, nes pakeitė kaltinimą (nurodė kitą nusikalstamos veikos atlikimo dieną, nei buvo nustatęs pirmosios instancijos teismas) neatlikęs įrodymų tyrimo.

32Iš kasaciniame skunde pateiktų argumentų matyti, kad nuteistojo teiginiai apie apeliacinės instancijos teismo padarytus pažeidimus grindžiami ne teismo motyvuotų išvadų dėl esminių jo apeliacinio skundo argumentų nebuvimu, o kasatoriaus nesutikimu su tomis išvadomis. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir jeigu teismas nusprendžia apeliacinius skundus atmesti, pagal BPK 332 straipsnio 5 dalies reikalavimus priimamoje nutartyje nurodyti motyvus, paaiškinančius, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu. A. K. bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas šių baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nepažeidė. Byla buvo patikrinta tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, į esminius skundo argumentus priimtoje nutartyje yra atsakyta ir motyvuotai paaiškinta, kodėl jie atmetami. Pagrindiniai A. K. apeliacinio skundo argumentai taip pat buvo susiję su įrodymų vertinimu ir faktinių aplinkybių nustatymu. Kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas šiais klausimais išsamiai pasisakė. Teismas nustatė pirmosios instancijos teismo padarytą klaidą nurodant nusikalstamos veikos padarymo datą, tačiau tinkamai ją ištaisė.

33Atmestinas kasatoriaus teiginys, kad šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas pakeitė kaltinimą, o tai jis turėjo teisę padaryti tik atlikęs įrodymų tyrimą. Apeliacinės instancijos teismas nepakeitė A. K. pareikšto kaltinimo, o remdamasis pirmosios instancijos teisme ištirtais ir įvertintais duomenimis, patikslino vieną faktinę aplinkybę, nurodydamas, jog iš bylos duomenų matyti, kad vogtą metalą A. K. įgijo ne 2011 m. gruodžio 7 d., o gruodžio 8 d. Pagal BPK 324 straipsnio 6 dalį įrodymų tyrimo atlikimas apeliacinės instancijos teisme daugeliu atvejų yra teismo teisė, bet ne pareiga. Priimdamas sprendimą, ar atlikti įrodymų tyrimą, teismas atsižvelgia į proceso dalyvių prašymus, nagrinėjamos bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų tyrimą. Apeliacinės instancijos teismas turi ištirti tik anksčiau byloje teismų netirtas aplinkybes ir prieštaringus įrodymus, jei šie nebuvo pašalinti, tačiau tai nereiškia pakartotinio bylos duomenų tyrimo, kai to nereikia. Nagrinėjamoje byloje A. K. gynėja prašė atlikti įrodymų tyrimą – apklausti R. P., S. D. ir E. S.. Teismas šį prašymą atmėtė, motyvuodamas tuo, kad šie proceso dalyviai jau buvo teisme apklausti, taigi būtinybės iš naujo tirti pirmosios instancijos teismo jau išsamiai ištirtus bylos duomenis apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė. Taigi kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoti Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių bylos procesą apeliacinės instancijos teisme pažeidimą, neturi pagrindo.

34Atsižvelgdama į tai, kad išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai išnagrinėjo bylą, vertindami įrodymus bei surašydami sprendimus BPK nuostatų nepažeidė ir tinkamai pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

35Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

36Atmesti nuteistojo A. K. kasacinį skundą.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 3. Skundžiamais sprendimais nuteistas ir S. D., tačiau dėl jo kasacinių... 4. Teisėjų kolegija... 5. A. K. pagal BK 189 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2011 m. gruodžio... 6. Kasaciniu skundu nuteistasis A. K. prašo panaikinti Vilkaviškio rajono... 7. Kasatoriaus teigimu, nustatant bylos aplinkybes, vertinant byloje surinktus... 8. BK 189 straipsnio 1 dalyje numatyta veika padaroma tada, kai asmuo įgyja,... 9. Kasatoriaus nuomone, teismų išvados, jog jis įvykdė nusikalstamą veiką,... 10. Apeliacinės instancijos teismas įrodymų tyrimo neatliko, juos vertino... 11. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas buvo... 12. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo... 13. Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavimo... 14. Atsiliepime teigiama, kad kasatorius nepagrįstai nurodo, jog buvo pažeistos... 15. Prokurorė nesutinka su kasacinio skundo argumentu, kad teismai bylą... 16. Atsiliepime taip pat nesutinkama su skundo argumentu, kad apeliacinės... 17. Atsiliepime nurodoma, jog kasatoriaus teiginys, kad apeliacinės instancijos... 18. Nuteistojo A. K. kasacinis skundas atmestinas.... 19. Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo.... 20. Kasaciniame skunde A. K. nurodo nepadaręs nusikalstamos veikos, numatytos BK... 21. BK 189 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji... 22. Išnagrinėję A. K. bylą, teismai nustatė, kad S. D., pavogęs 14... 23. Nuteistasis su tokiomis teismų išvadomis nesutinka ir kasaciniame skunde... 24. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas... 25. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio bei kitos bylos... 26. Byloje nėra duomenų, rodančių, kad proceso metu būtų buvusios pažeistos... 27. Dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo... 28. Kasaciniame skunde A. K. teigia, kad pirmosios instancijos teismas buvo... 29. Teismo nešališkumo principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos... 30. Dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka.... 31. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320... 32. Iš kasaciniame skunde pateiktų argumentų matyti, kad nuteistojo teiginiai... 33. Atmestinas kasatoriaus teiginys, kad šiuo atveju apeliacinės instancijos... 34. Atsižvelgdama į tai, kad išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 35. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 36. Atmesti nuteistojo A. K. kasacinį skundą....