Byla 2K-259/2008

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Josifo Tomaševičiaus, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Benedikto Stakausko,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. P. kasacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo R. P. nuteistas pagal BK 189 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su pagal Klaipėdos apygardos teismo 2002 m. sausio 14 d. nuosprendį paskirtos bausmės neatlikta dalimi, galutinė subendrinta bausmė nustatyta laisvės atėmimas dvejiems metams penkiems mėnesiams.

3Taip pat skundžiama Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 6 d. nutartis, kuria R. P. apeliacinis skundas atmestas.

4Minėtu nuosprendžiu taip pat nuteista G. M., tačiau šioje dalyje kasacinis skundas nėra paduotas.

5Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,

Nustatė

6R. P. nuteistas už tai, kad 2005 m. rugsėjo 20 d., Pagėgiuose, Vilniaus g., iš G. M. įgijo ir iki 2005 m. rugsėjo 27 d. naudojosi 815,95 Lt vertės mobiliojo ryšio telefonu ,,Nokia 7210“, žinodamas, kad šį telefono aparatą G. M. 2005 m. rugsėjo 20 d., apie 8.30 val., pavogė Pagėgiuose, Vilniaus g.

7Kasaciniu skundu nuteistasis R. P. prašo panaikinti teismų procesinius sprendimus, jo baudžiamąją bylą nutraukti. Nurodo, kad apie mobilaus ryšio telefono vagystę nieko nežinojo, nes jo sugyventinė G. M., jam paaiškino, jog telefoną rado. Kadangi byloje nebuvo nustatyta, kad G. M. kasatoriui papasakojo apie telefono vagystę, taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių, jog jis pats matė vagystę, todėl teismo išvados dėl jo kaltės laikytinos prielaidomis. Neįrodžius, kad kaltininkas žinojo, jog įgijo nusikalstamu būdu gautą turtą, asmens veika negali būti kvalifikuota pagal BK 189 straipsnio 1 dalį. Kasatorius taip pat teigia, kad turto perdavimas vieno sugyventinio kitam, negali būti laikomas turto įgijimu. Jo manymu, nesant įgijimo fakto, nėra ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties. Skunde taip pat akcentuojama, kad teismai pažeidė BK 20 straipsnio 5 dalies bei 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto taisykles.

8Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą prašo nuteistojo R. P. kasacinį skundą atmesti. Nurodo, kad kasatorius pateikia tuos pačius argumentus, kurie jau buvo išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Kasatoriaus nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota. Tai, kad R. P. ir G. M. yra sugyventiniai, nedaro nuteistojo disponavimo svetimu daiktu teisėto. Tai, kad nuteistasis suvokė, jog telefono aparatas gautas nusikalstamu būdu, patvirtina paties nuteistojo parodymai bei jo veiksmai.

9Kasacinis skundas atmestinas.

10Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

11Kasatorius R. P. skunde tvirtina, kad nežinojo ir negalėjo žinoti apie mobilaus ryšio telefono aparato, kurį jis įgijo iš nuteistosios G. M., vagystę. Šiuo pagrindu, ginčijamas padarytos veikos kvalifikavimas pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, nustatančią atsakomybę už žinomai nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą, naudojimą arba realizavimą. Panašios pozicijos nuteistasis laikėsi ir apeliaciniame skunde, teigdamas, kad jo veikoje nėra tyčinės kaltės. Dėl šio klausimo motyvuotai pasisakė bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, procesiniuose sprendimuose konstatavę, kad R. P. veikos padarymo metu suvokė, jog telefono aparatas gautas nusikalstamu būdu. Tokia išvada atitinka teismų nustatytiems bylos faktiniams duomenims.

12Esminis BPK 189 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymis yra iš anksto nepažadėtas svetimo nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas, naudojimasis arba realizavimas. Įstatymų leidėjas laiko, kad turtas įgytas nusikalstamu būdu, jeigu gaunamas iš neteisėto valdytojo, padariusio vagystę arba kitą savanaudišką nusikaltimą. Įgijimas yra bet kokios formos atlygintinis ar neatlygintinis sandoris. Pagal konstrukciją šio nusikaltimo sudėtis formalioji, t. y. nusikaltimas laikomas baigtu nuo nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo arba realizavimo. Esminis subjektyviosios pusės požymis kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia. Šiam nusikaltimui svarbu tai, kad kaltininkas žino, jog turtą jam perdavė asmuo, kuris gavo jį padarydamas nusikaltimą nuosavybei. Nustatytos bylos aplinkybės patvirtina, kad nuteistojo R. P. veiksmuose yra visi jam inkriminuoti nusikaltimo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. Nustatyta, kad kasatorius telefono aparatą įgijo neatlygintinai iš G. M., kuri teismo nuosprendžiu pripažinta kalta už šio turto vagystę. Apie kasatoriaus R. P. žinojimą, kad turtas įgytas nusikalstamu būdu, teismas pagrįstai sprendė iš jo elgesio ir veiksmų: tuoj po vagystės įgijęs telefoną neatsiliepė į skambučius, pašalino SIM kortelę, taip apsunkindamas telefono paiešką bei identifikavimą, sužinojęs apie telefono paiešką atsisakė jį nukentėjusiajai grąžinti ir nuo policijos pareigūno nuslėpė informaciją apie šio turto įgijimą, taip elgtis nurodė ir G. M., vėliau mainų sutarties pagrindu telefono aparatą perleido kitam asmeniui.

13Dėl įrodymų vertinimo

14Nuteistojo R. P. kasaciniame skunde nepagrįstai keliamos abejonės dėl BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų reikalavimų tinkamo vykdymo, tiriant ir vertinant įrodymus. Bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus faktinius duomenis. Byloje esantys nukentėjusiosios D. J., liudytojų S. A., A. D., A. K., A. A. parodymai apie veikos aplinkybes sutampa detalėse. Šiais parodymais, o taip pat nuteistųjų R. P. ir G. M. parodymais gauti duomenys sudaro nuoseklią įrodymų grandinę, leidžiančią konstatuoti, kad kasatorius įgijo, naudojosi, o vėliau realizavo žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą. Byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad šie įrodymai būtų gauti neteisėtais būdais ar abejoti jų objektyvumu. Surinkti įrodymai aptarti kiekvienas atskirai ir įvertinti kaip duomenų visuma, nurodant, kodėl kaltinantys nuteistąjį įrodymai priimti, o teisinantys atmesti. Kritiškai vertindamas gynybos pateiktas versijas teismas nurodė tokio vertinimo kriterijus. Tai atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodytoms įrodymų vertinimo nuostatoms.

15Pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimo teisėtumą, nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų atitikimą bylos faktinėms aplinkybėms, išsamiai patikrino bei apsvarstė apeliacinės instancijos teismas. R. P. apeliacinis skundas išnagrinėtas, laikantis BPK normų, reglamentuojančių bylos nagrinėjimo apeliaciniame teisme, tvarką (BPK 320, 324 straipsniai). Kasaciniame skunde minimos aplinkybės apeliacinės instancijos teismo detaliai išanalizuotos, dėl esminių apeliacinio skundo argumentų pasisakyta. Apeliacinėje nutartyje išvados padarytos, atlikus papildomą įrodymų tyrimą (BPK 324 straipsnio 6 dalis), patikrinus ir įvertinus byloje esančius faktinius duomenis, atskleidus jų tarpusavio ryšį.

16Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, sprendžiant nuteistojo R. P. kaltės klausimą, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, kurie galėtų būti pripažinti turėjusiais esminės reikšmės išsamiai išnagrinėti bylą ir paveikusiais teisėto bei pagrįsto nuosprendžio priėmimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis), padaryti nebuvo.

17Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

18Nuteistojo R. P. kasacinį skundą atmesti.