Byla e2-1809-798/2017
Dėl kreditorių reikalavimų sąrašo patikslinimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Danguolės Martinavičienės ir Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės bankrutuojančios individualios įmonės „Namų teisininkas“ savininkės A. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 1 d. nutarties individualios įmonės „Namų teisininkas“ bankroto byloje pagal bankroto administratorės mažosios bendrijos „Penktas šansas“ prašymą dėl kreditorių reikalavimų sąrašo patikslinimo, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3

  1. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartimi IĮ „Namų teisininkas“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta MB „Penktas šansas“. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 8 d. nutartimi patvirtino kreditorių reikalavimų sąrašą, tarp kurių ir VMI su 16 009,22 Eur dydžio finansiniu reikalavimu. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartimi VMI buvo išbraukta iš kreditorių sąrašo, įtraukiant VĮ „Turto bankas“ su 16 009,22 Eur dydžio finansiniu reikalavimu pagal mokestinės nepriemokos reikalavimo perleidimo sutartį.
  2. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 7 d. nutartimi įmonei taikytas supaprastintas bankroto procesas. VĮ „Turto bankas“ 2017 m. kovo 30 d. grąžino VMI 16 009,22 Eur mokestinę nepriemoką. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 12 d. nutartimi pripažino IĮ „Namų teisininkas“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, į patikslintą kreditorių reikalavimų sąrašą vietoj VĮ „Turto bankas“ įtraukė VMI su 16 009,22 Eur dydžio finansiniu reikalavimu.
  3. Bankroto administratorė prašė patikslinti kreditorių reikalavimų sąrašą ir išbraukti iš antros eilės kreditorių sąrašo VSDFV Vilniaus skyrių ir iš trečios eilės UAB „Omnitel“ (AB „Telia“).

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5

  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 1 d. nutartimi bankroto administratorės MB „Penktas šansas“ prašymą tenkino ir išbraukė iš antros eilės kreditorių sąrašo VSDFV Vilniaus skyrių ir iš trečios eilės kreditorių sąrašo UAB „Omnitel“ (AB „Telia“). Patikslintame kreditorių reikalavimų sąraše nurodė Valstybinę mokesčių inspekciją su 16 009,22 Eur dydžio finansiniu reikalavimu.
  2. Teismas nurodė, jog Įmonių bankroto įstatyme (toliau ĮBĮ) 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Bankroto administratorius prie pateiktų prašymų pridėjo kreditorių pranešimus, kad su jais atsiskaityta, todėl teismas prašymus tenkino.

6III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7

  1. Atskiruoju skundu atsakovės BIĮ „Namų teisininkas“ savininkė A. Š. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 1 d. nutartį ir grąžinti pirmos instancijos teismui klausimą nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Teikdama pareiškimą VMI suklaidino teismą dėl IĮ „Namų teisininkas“ atsiskaitymo su biudžetu ir nepagrįstai nurodė, jog išnaudojo visus skolos priverstinio išieškojimo būdus, tačiau nei vienas jų nedavė rezultato. Visi antstoliui pateikti vykdomieji dokumentai buvo grąžinti dėl išieškojimo negalimumo. Tačiau antstolis, vykdydamas išieškojimą iš įmonės savininkės VMI naudai, 2013 m. liepos 18 d. iš varžytynių pardavė jai priklausantį nekilnojamąjį turtą ir 2014 m. sausio 20 d. VMI grąžino 23 282,07 Lt (6 742,95 Eur). Iš viso nuo 2011 m. sausio 1 d. antstolis grąžino 7 044,37 Eur IĮ „Namų teisininkas“ skolos, o bendra įmonės sumokėtų mokesčių suma sudarė 30 605,81 Lt (8 864,05 Eur).
    2. Antstolis 2015 m. lapkričio 19 d. grąžino VMI pateiktą sprendimą dėl išieškojimo, nurodydamas, jog liko išieškoti 545,85 Eur. Pagal VMI 2012 m. kovo 22 d. sprendimą dėl išieškojimo bendra išieškotina suma buvo 1 177,82 Eur. Antstolis 2015 m. lapkričio 19 d. grąžino sprendimą su nuoroda, jog liko išieškoti 430,83 Eur.
    3. Pagal CPK 631 straipsnio 3 dalį dokumento grąžinimas išieškotojui per įstatymų nustatytą terminą netrukdo iš naujo pateikti šį dokumentą vykdyti. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 107 straipsnio 1-2 dalis mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai. Pagal 2010 m. lapkričio 8 d. ir 2012 m. kovo 22 d. sprendimus VMI nepasinaudojo jai įstatymų suteikta teise pakartotinai kreiptis dėl mokestinės nepriemokos likučių išieškojimo, todėl, suėjus senaties terminui, prarado reikalavimo teisę į 976,68 Eur.
    4. IĮ „Namų teisininkas“ raštu kreipėsi į VMI, prašydama pagal Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalį taikyti mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo 5 m. senatį. VMI iki šiol nepateikė atsakymo į šį prašymą. Dėl VMI neveikimo buvo paduotas skundas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Be to, įmonė toliau moka VMI ir mažina esančią mokestinę nepriemoką.
  2. Kreditorė VMI atsiliepimu į atsakovės BIĮ „Namų teisininkas“ savininkės A. Š. atskirąjį skundą prašo jį tenkinti ir panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m rugsėjo 1 d. nutartį. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. IĮ „Namų teisininkas“ 2017 m. rugsėjo 15 d. turimais duomenimis VMI yra skolinga 14 885,58 Eur. Taip pat 475,26 Eur įplaukų suma yra nesugretinta. Tai yra įmokos, kurios yra sumokėtos po nutarties dėl bankroto bylos įsiteisėjimo dienos. Pagal ĮBĮ 31 straipsnio 1 punktą bankroto administratorius disponuoja įmonės turtu bei lėšomis ir užtikrina jų apsaugą. Taigi įmonei priklausantį turtą bei lėšas imperatyviai kontroliuoja tik bankroto administratorius, todėl prašymus minėtas įmokas įskaityti kreditoriniam reikalavimui padengti turėtų teikti teismo paskirtas bankroto administratorius, kuris atsakingas už įmonės lėšas.
    2. VMI 2017 m. rugsėjo 18 d. išsiuntė raštą bankroto administratorei, informuodama apie kreditorinio reikalavimo dydį šiai dienai ir apie įmokas sumokėtas po nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos. Remiantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, galima daryti išvadą, kad VMI patvirtinta finansinio reikalavimo suma yra sumažėjusi, todėl pagal CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliantės skundas tenkintinas ir skundžiama teismo nutartis panaikintina.

8IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9

  1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas.
  2. Apeliacijos objektą sudaro pirmos instancijos teismo nutarties, kuria buvo patvirtintas 16 009,22 Eur dydžio VMI kreditorinis reikalavimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
  3. Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.). Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms. Kasacinio teismo praktikoje aiškinama, kad kreditoriaus reikalavimui nesant patvirtintam įsiteisėjusiu teismo sprendimu, bankroto byloje pareikštas kreditoriaus reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jei skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų reiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje. Tokio kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialųjį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011).
  4. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009). Nepriklausomai nuo to, kokia yra teismui pateikiama administratoriaus pozicija dėl tvirtintinų kreditorių sąrašo, kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumą dar kartą tikrina teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011).
  5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad bankroto ir restruktūrizavimo bylose egzistuoja viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2010; 2003 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1099/2003), reikalaujantis teismo spręsti visus klausimus atsižvelgiant į bankrutavusios įmonės ir jos kreditorių interesus. Bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Bankroto procese siekiama apsaugoti tiek finansinių įsipareigojimų nevykdančios įmonės kreditorių, darbuotojų, tiek pačios bankrutuojančios įmonės interesus, todėl teismas, spręsdamas dėl bankroto bylos iškėlimo, turi būti aktyvus, nes tinkamu bankroto procesą nustatančių teisės normų aiškinimu ir taikymu iš esmės grindžiamas būtinumas apginti viešąjį interesą. Viešasis interesas, o tuo pačiu ir teismo pareiga būti aktyviu, neišnyksta ir įmonei iškėlus bankroto bylą, todėl teismui tvirtinant kreditorių finansinius reikalavimus, išlieka pareiga ex officio įvertinti jų pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2006).
  6. Tinkamas kreditorių finansinių reikalavimų dydžio nustatymas yra svarbus sklandžiam bankroto proceso vykdymui bei kreditorių tarpusavio santykiams. Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti taip pat lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai, todėl siekiant įgyvendinti minėtus bankroto proceso tikslus, svarbu įvertinti kiekvieno kreditoriaus teikiamo reikalavimo pagrįstumą.
  7. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo VMI nurodė, jog 2015 m. gruodžio 3 d. IĮ „Namų teisininkas“ skola valstybės biudžetui yra 15 142,96 Eur. VMI antstoliui pateikė vykdyti 2010 m. lapkričio 8 d. sprendimą dėl 3 628,96 Eur mokestinės nepriemokos išieškojimo, 2012 m. kovo 22 d. sprendimą dėl 1 177,85 Eur mokestinės nepriemokos išieškojimo, 2012 m. spalio 31 d. sprendimą dėl 2 437,44 Eur, 2013 m. kovo 8 d. sprendimą dėl 11 762,31 Eur, 2013 m. lapkričio 27 d. sprendimą dėl 1 702,18 Eur mokestinės nepriemokos išieškojimo.
  8. Minėtus sprendimus antstolis grąžino išieškotojai pagal CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus, tačiau 2013 m. kovo 8 d. sprendime nurodė, jog liko išieškoti 6 910,72 Eur, 2012 m. spalio 31 d. sprendime, jog liko išieškoti 1 432,07 Eur, 2010 m. lapkričio 8 d. sprendime, jog liko išieškoti 545,85 Eur, 2012 m. kovo 22 d. sprendime, jog liko išieškoti 430,83 Eur, 2013 m. lapkričio 27 d. sprendime nurodė, jog liko išieškoti 1 702,18 Eur, tai yra dalis reikalaujamų sumų buvo išieškota.
  9. VMI 2016 m. gegužės 2 d. patikslino, jog IĮ „Namų teisininkas“ skolą sudaro 16 009,22 Eur, bet nepateikė jokių šios skolos apskaičiavimą patvirtinančių dokumentų. Nors vėliau VMI reikalavimo teisę į šią bankrutuojančios įmonės skolą perleido VĮ „Turto bankas“, tačiau 2017 m. kovo 27 d. raštu VĮ „Turto bankas“ nurodė, kad dalis IĮ „Namų teisininkas“ skolos buvo sumokėta, todėl pareikalavo grąžinti reikalavimo teisę į 16 009,22 Eur mokestinę nepriemoką. Atsakovė byloje yra pateikusi kasos pajamų orderius, mokėjimo nurodymus, pagal kuriuos ir po nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo ji mokėjo dalį skolos VMI.
  10. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pirmos instancijos teisme nebuvo analizuojamas tikrasis bankrutuojančios įmonės skolos VMI dydis, nors jau keičiant kreditorę VĮ „Turto bankas“ į VMI, buvo žinoma, jog dalis skolos valstybės biudžetui buvo grąžinta. Atsiliepimu į atskirąjį skundą VMI su juo sutinka, nurodo, jog 2017 m. rugsėjo 15 d. turimais duomenimis BIĮ „Namų teisininkas“ VMI yra skolinga 14 885,58 Eur, taip pat 475,26 Eur įplaukų suma yra nesugretinta. Taigi atskirojo skundo nagrinėjimo metu apeliacinės instancijos teismas neturi tikslių duomenų, kokia yra bankrutuojančios įmonės skola VMI, taip pat nežino galutinės įmonės savininkės pozicijos dėl VMI nurodytos 14 885,58 Eur skolos dydžio.
  11. Atskirajame skunde ir vėliau pateiktame atsiliepime į VMI atsiliepimą įmonės savininkė nurodė, jog VMI nepareiškė savo pozicijos dėl jos reikalaujamo ieškinio senaties taikymo VMI 2010 m. lapkričio 8 d. ir 2012 m. kovo 22 d. sprendimais išieškomai likusiai 976,68 Eur skolos daliai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-779-438/2017 atmetė pareiškėjos BIĮ „Namų teisininkas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 31 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti BIĮ „Namų teisininkas“ skundą dėl VMI įpareigojimo taikyti ieškinio senatį 976,68 Eur mokestinės nepriemokos sumos išieškojimui, kaip paduotą neįgalioto vesti bylą asmens. Taigi ginčas faktiškai nebuvo nagrinėtas.
  12. Pažymėtina, kad pagal ĮBĮ 28 straipsnio 2 dalį ir 33 straipsnio 1 dalį kreditorių reikalavimų tenkinimui išieškojimas, bankrutuojant neribotos civilinės atsakomybės įmonei, gali būti nukreipiamas į neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininko (savininkų) turimą turtą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu šalys iki nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo nesusitarė dėl taikos sutarties sudarymo. Todėl BIĮ „Namų teisininkas“ savininkė turi teisinį suinteresuotumą dėl kreditorinių reikalavimų ir jų dydžio tvirtinimo. Taigi, nagrinėjant klausimą dėl VMI kreditorinio reikalavimo tvirtinimo, turi būti išspręstas ir įmonės savininkės keliamas reikalavimas dėl ieškinio senaties taikymo. Pirmos instancijos teismas dėl to nepasisakė, dėl jo nepasisakė ir VMI atsiliepime į atskirąjį skundą.
  13. Pripažintina, kad VMI 16 009,22 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas buvo patvirtintas, neištyrus atsakovės savininkės nurodytų argumentų, byloje nėra išreikalauti duomenys, kokiais dokumentais bei skaičiavimais VMI grindžia savo reikalavimo dydį, nėra pareikšta kreditorės nuomonė bei pateikti duomenys dėl ieškinio senaties taikymo galimybės. Todėl apeliacinės instancijos teismas negali išspręsti šios klausimo, nagrinėdamas atskirąjį skundą, todėl skundžiamos nutarties dalis dėl VMI kreditorinio reikalavimo patvirtinimo yra naikinama, o šis klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 98 straipsniu, teisėjų kolegija,

Nutarė

10Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 1 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas VMI 16 009,22 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas, panaikinti ir perduoti šį klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai