Byla 2-30-962/2015
Dėl sandorio sąlygų pakeitimo, be pagrindo įgyto turto grąžinimo

1Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Indrė Petrokienė,

2sekretoriaujant Eimantui Jancevičiui,

3dalyvaujant ieškovės D. V. atstovei advokatei D. V.,

4atsakovams V. G. O. K., N. O. K.,

5atsakovų atstovei advokatei E. G.,

6nedalyvaujant ieškovei D. V., tretiesiems asmenims P. K., K. K., notarei R. I.,

7viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės D. V. ieškinį atsakovams V. G. O. K., N. O. K., tretiesiems asmenims P. K., K. K., notarei R. I., dėl sandorio sąlygų pakeitimo, be pagrindo įgyto turto grąžinimo,

Nustatė

8Ieškovė D. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo pripažinti negaliojančiais ab initio 2008 m. gegužės 12 d. tarp V. O. K., V. G. O. K., N. O. K., P. K. ir K. K. sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties, reg. Nr. ( - ), 2.2, 2.3 punktus, 2.4.2. punkto pirmąjį ir antrąjį papunkčius, pakeičiant ir išdėstant juos taip:

9- 2.2. punktas: „V. O. K. jam priklausančią turto dalį parduoda už 143678,62 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt tris tūkstančius šešis šimtus septyniasdešimt aštuonis litus, 62 ct)“;

10- 2.3. punktas: „V. G. O. K. ir N. O. K. jiems priklausančią turto dalį parduoda už 256321,38 Lt (du šimtus penkiasdešimt šešis tūkstančius tris šimtus dvidešimt vieną litą, 38 ct)“;

11- 2.4.2. punkto pirmas papunktis „123618,62 Lt (vienas šimtas dvidešimt trys tūkstančiai šeši šimtai septyniasdešimt aštuoni litai, 62 ct) bus pervesta į V. O. K. sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB DnB NORD banke, banko kodas 40100“;

12- 2.4.2. punkto antras papunktis „256321,38 Lt (du šimtai penkiasdešimt šeši tūkstančiai trys šimtai dvidešimt vienas litas, 38 ct) V. G. O. K. sutinkant, bus pervesta į N. O. K. sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB SEB banke, banko kodas 70440“; solidariai priteisti iš atsakovų V. G. O. K. ir N. O. K. D. V. naudai 46839,31 Lt (keturiasdešimt šešis tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt devynis litus, 31 ct); priteisti iš V. G. O. K. ir N. O. K. D. V. naudai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

13Ieškovė ieškinyje nurodė ir jos atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad ( - ) mirė ieškovės D. V. tėvas V. O. K.. Po palikėjo mirties palikimą priėmė jo testamentinis ir įstatyminis įpėdiniai – sūnus V. G. O. K. ir duktė D. V.. Po palikėjo mirties liko nekilnojamasis turtas – butas/patalpa – butas su rūsiu 4,18 kv.m., pažymėtu R-70, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), kurio dalis testamentu palikta atsakovui V. G. O. K. bei piniginės lėšos, esančios banko sąskaitose, kurios pagal įstatymą priklauso lygiomis dalimis įpėdiniams (ieškovei ir atsakovui). 2008 m. gegužės 12 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. ( - ) pagrindu palikėjas pardavė 362/2172 dalis žemės sklypo, esančio ( - ) ir 1/6 dalį pastatų: gyvenamojo namo, ūkinių pastatų, šiltnamių, 1/6 dalį kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių, esančių ( - ). Tuo pačiu sandoriu atsakovai V. G. O. K. ir N. O. K. pardavė jiems priklausiusias 642/2172 dalis žemės sklypo ir 1/3 dalį Pastatų. Sutarties 2.1. punkte buvo nurodyta, jog nekilnojamasis turtas yra parduodamas už 400000 Lt, iš kurių – Žemės sklypo dalis parduodama už 380000 Lt, Pastatų dalys – už 20000 Lt. Sutarties 2.2. punkte taip pat buvo nurodyta, jog palikėjas jam priklausančią turto dalį parduoda už 50000 Lt, o 2.3. punkte nurodyta, kad atsakovai V. G. O. K. ir N. O. K. jiems priklausančią turto dalį parduoda už 350000 Lt. Nurodo, kad sutartis dalyje dėl kainos nustatymo yra sudaryta dėl suklydimo ir apgaulės, pažeidžiant palikėjo interesus, kadangi už jam priklausiusias Žemės sklypo ir Pastato dalis turėjo būti sumokėta 143678,62 Lt (6666,67 Lt už 1/6 Pastatų dalį ir 137011,95 Lt už 362/2172 dalį Žemės sklypo), t.y. net 93678,62 Lt daugiau, nei buvo sumokėta. Tuo tarpu atsakovams V. G. O. K. ir N. O. K. turėjo būti sumokėta 256 321,38 Lt (13333,33 Lt už 1/3 dalį Pastatų ir 242988,05 Lt už 642/2172 dalis Žemės sklypo), t.y. net 93 678,62 Lt mažiau, nei buvo sumokėta. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra palikėjo, kurio interesus gindama, ieškovė reiškia ieškinį, įstatyminis įpėdinis, kuriam priklauso 1/2 dalis palikėjo piniginių lėšų, tai prašoma iš atsakovų priteisti suma mažinama 1/2 dalimi – 46839,31 Lt. Ieškovės atstovė nurodė, kad pasitikėdamas savo sūnumi ir jo žmona, t.y. V. G. O. K. ir N. O. K. ir siekdamas parduoti turtą, palikėjas V. O. K. sudarė sutartį. V. O. K. siekė parduoti 362/2172 dalis žemės sklypo, esančio ( - ) ir 1/6 dalį pastatų: gyvenamojo namo, ūkinių pastatų, šiltnamių, 1/6 dalį kitų statinių (inžinerinių) - kiemo statinių, esančių ( - ), kurių bendra kaina sudaro 143678,62 Lt, tačiau pagal sutartį šis turtas buvo parduotas už 50000 Lt, t. y. net 93678,62 Lt mažiau, nei tikroji kaina. Todėl sutartis neatitiko tikrosios sutarties šalių valios, neatitiko protingumo kriterijų, nes nėra protinga turint teisinį pagrindą ir faktinę galimybę įgyti pilną sumą už parduodamą nekilnojamąjį turtą, atsisakyti tokios galimybės ir sudarius sau nenaudingą sutartį taip pažeisti savo interesus. Sandoris yra akivaizdžiai nenaudingas ir palikėją pastatė į ekonomiškai nepalankesnę padėtį, įgyjant neproporcingai mažiau naudos negu kitos sutarties šalys, taip pažeidžiant palikėjo V. O. K. interesus ir tuo pačiu ieškovės, kaip įstatyminės įpėdinės ir teisių perėmėjos, interesus. Todėl mano, jog sutartis sudaryta esant suklydimo faktui. Taip pat nurodo, kad vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes, būtent, kad V. O. K. buvo itin garbaus amžiaus, turėjo negalią – buvo aklas, todėl buvo stipriai priklausomas nuo aplinkinių, nebuvo išprusęs teisėje, neturėjo pagrindo nepasitikėti kitomis sutarties šalimis, todėl yra tvirtas pagrindas teigti, jog palikėjas, neišmanydamas įstatymų negalėjo numatyti, jog prieš sudarant sandorį, kurį už jį pasirašė A. P., jo turėtas nekilnojamasis turtas, įkainotas 143678,62 Lt, bus parduotas už žymiai mažesnę 50000 Lt sumą, ir taip jį pastatys į nepalankesnę padėtį, nei iki tol, ir palikėjas, žinodamas visas aplinkybes, nebūtų sudaręs sandorio, todėl suklydimas turi būti kvalifikuotas kaip esminis. Sutartis laikytina sudaryta ir dėl apgaulės, nes sudarant Sutartį, palikėjas V. O. K. ir atsakovai V. G. O. K. ir N. O. K. siekė parduoti turimą turtą. Atsakovai, matydami, suvokdami ir pasinaudodami palikėjo V. O. K. garbiu amžiumi, fizine negalia, menku išprusimu teisėje bei jo pasitikėjimu bylos šalimis, pasirašė su palikėju jam nenaudingą sutartį. Per didelė atsakovams V. G. O. K. ir N. O. K. išmokėta kaina už jiems priklausiusias turto dalis, pripažintina be teisinio pagrindo įgytu turtu, todėl atsakovam kyla pareiga visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta.

14A. V. G. O. K. ir N. O. K. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, atsiliepime nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad sutarties šalys susitarė niekieno neverčiamos, laisva valia suprasdamos sutarčių sąlygas, nesant jokių prieštaravimų nei turimiems dokumentams, nei viešuose registruose nurodytiems duomenims apie sutarties šalis ir turtą. 2008-04-30 P. K., K. K. ir V. O. K. pasirašė sutartį dėl velioniui priklausančio asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pardavimo (dalies pastatų ir žemės sklypo, esančio ( - )) už 50000 Lt. Sutartis pasirašyta ir patvirtina šalių parašais, o kadangi pardavėjas turėjo regos negalią, jo parašo tikrumą patvirtino ieškovės vyras J. V.. Sutarties sąlygos šalims buvo aiškios, pirkėjas sumokėjo pardavėjui sulygtą sumą. Sutartį pasirašė velionis būdamas veiksnus, sveiko proto. Velionis V. O. K. pardavė jam priklausančią turto dalį P. K. ir K. K. (giminaičiams) laisva valia už 50000 Lt. V. O. K. 1962-07-31 baigė Vilniaus valstybinį V. K. universitetą, jam suteikta matematiko kvalifikacija, baigęs universitetą dirbo Kauno A. S. politechnikos institute, skaičiavimo centre inžinieriumi – programuotoju, programuotoju išdirbo 36 metus iki 1999 – ųjų metų, buvo racionalizatorius – išradėjas, jo išradimas įregistruotas 1971-09-13 išradimų registre, tai patvirtina autorinės teisės liudijimas. Velionis aktyviai dalyvavo Lietuvoje prasidėjus Atgimimo sąjūdžiui visuomeninėje veikloje. Sandoris yra teisėtas, sudarytas esant šalių laisvanoriškam susitarimui dėl visų pirkimo – pardavimo sąlygų, todėl prašė ieškinį atmesti. Nurodo, kad nors ieškovės nuomone, esminis suklydimas yra dėl turto sumažintos kainos, kad turto pardavimo kainą sumažinti įtakojo atsakovai, tačiau tai prieštarauja 2008-04-30 pasirašytai sutarčiai, kurią pasirašė ir ieškovės vyras J. V.. Sutarties šalys P. K., K. K., bei V. O. K., kuris mirė ( - ), šio sandorio neskundė. V. O. K. neklysdamas ir nieko nenorėdamas apgauti pardavė pastato ir žemės sklypo dalį Pauliui ir K. K.. Nė viena iš sandorio šalių neginčijo 2008-05-12 pirkimo – pardavimo sutarties, P. ir K. K. už turtą sumokėjo grynais 20000 Lt ir 30000 Lt per banką pavedimu V. O. K. bei sumokėjo V. G. O. K. ir N. O. K. 350000 Lt. V. O. K. mirė ( - ), o ginčijamas pirkimo – pardavimo sandoris vyko 2008-05-12, tuo tarpu ieškovė į teismą kreipėsi tik 2014-01-15, praėjus beveik 6 metams, galimai siekdama sau turtinės naudos.

15Atsakovų atstovė advokatė E. G. atsakovų atsikirtimus pagrindė teisiniais argumentais, prašė ieškinį atmesti.

16Trečiasis asmuo P. K. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuotas CPK 805 str. nustatyta tvarka, byla nagrinėtina trečiajam asmeniui P. K. nedalyvaujant. Atsiliepime (b.l. 143-145, II tomas) nurodė, kad prieš sudarant 2008 m. gegužės 12 d. pirkimo – pardavimo sutartį V. G. O. K. visą laiką sakė, kad jam ir jo sutuoktinei N. O. K. už jiems priklausančią nekilnojamojo turto dalį (žemės sklypo ir pastatų) užteks sumokėti 200000 Lt. Susitarė, kad už žemės sklypą ir namą bei kitus pastatus esančius sklype P. K. sumokės 200000 Lt V. G. O. K. bei jo žmonai N. O. K., o kitus 200000 Lt V. O. K., bendroje sumoje 400000 Lt. Jau sutvarkius dokumentus, N. O. K. pradėjo įžūliai keisti kainą. V. G. O. K. kainos nekėlė, tačiau žmonai neprieštaravo dėl tokio jos elgesio ir būtent N. darė spaudimą dėl kainos pakeitimo. Taip pat atsiliepime nurodė, kad jam yra žinoma, kad nuosavybės teisę į dalį nekilnojamo turto V. O. K. įgijo mirus jo seseriai, teismo keliu. 1996 m. V. O. K. už savo lėšas pirko dalį namo, esančio ( - ) V. – G. O. K. ir N. O. K. vardu. V. O. K. netgi skolinosi pinigų, kad galėtų įsigyti minėtą nuosavybę. Dėl šių aplinkybių V. G. O. K. visada aiškino, jog užteks sumokėti jam ir jo sutuoktinei 200000 Lt už parduodamą turtą, kadangi jis pats nebuvo investavęs į turto įsigijimą ( - ). Mano, kad V. O. K. pamiršo apie 2003 m. sudarytą testamentą, nes prieš mirtį faktiškai juo rūpinosi D. V. ir J. V.. V. O. K. nesuvokė, jog turtas lieka tik V. G. O. K., nes visą laiką teigė, kad visas butas, esantis ( - ), atiteks D. V.. V. G. O. K. labai retai lankė V. O. K. ligoninėje, o N. O. K. išvis nelankė.

17Trečiasis asmuo K. K. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo nepateikė, apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuota CPK 805 str. nustatyta tvarka, byla nagrinėtina trečiajam asmeniui K. K. nedalyvaujant.

18Trečiasis asmuo notarė R. I. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuota įstatymų nustatyta tvarka, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, ieškinį atmesti. Byla nagrinėtina trečiajam asmeniui notarei R. I. nedalyvaujant. Atsiliepime (b.l. 112-115, I tomas) nurodė, kad 2008 m. gegužės 12 d. Kauno miesto 17- ąjame notaro biure buvo patvirtinta pirkimo – pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. ( - ), pagal kurią V. O. K. pardavė jam nuosavybės teise priklausiusias 362/2172 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančias ( - ), ir po 1/6 dalį šiame žemės sklype esančių pastatų ir kitų statinių, už 50000,00 Lt. A. V. G. O. K. ir N. O. K. ta pačia sutartimi pardavė 642/2172 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančias ( - ), ir po 1/3 dalį šiame žemės sklype esančių pastatų ir kitų statinių, už 350000,00 Lt. Turto perleidimas vyko tarp trijų to paties turto bendratučių, jie patys savarankiškai nustatė savo parduodamos turto dalies kainą. Bendraturtis parduodamas turtą kitam bendraturčiui nėra saistomas imperatyvaus įpareigojimo pasiūlyti dar kitiems bendraturčiams pirkti jo dalį už konkrečią ar iš anksto sutartą kainą arba kainas derinti tarpusavyje. Be to, turto perleidimas galėjo vykti ir sudarant dvi atskiras pirkimo – pardavimo sutartis, todėl aplinkybė, kad šalys, siekdamos ekonomiškumo, savo turimą turtą bendraturčiui perleido viena sutartimi, nėra pakankamas pagrindas teigti, jog ir kaina turėjo būti skaičiuojama kitaip nei nurodyta sutartyje. Skirtingą kainą galėjo įtakoti įvairios faktinės aplinkybės, pavyzdžiui, ieškovės pateiktame Gyventojų registro tarnybos išraše apie pardavėją V. O. K. aiškiai nurodoma, jog jis nuo 1975 m. savo gyvenamąją vietą deklaravo ( - ). Iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, jog šiuo adresu esantis butas nuosavybės teise priklauso dabar jau mirusiam palikėjui, vadinasi pardavėjo pagrindinių socialinių interesų vieta buvo visai kita, nei sutartimi perleistas nekilnojamasis turtas, todėl jis, perleisdamas ne paskutinį savo turimą turtą galėjo objektyviai nuspręsti, kokia kaina geriausiai atitinka jo interesus. Ginčijama sutartis buvo sudaryta notaro akivaizdoje ir notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatyme nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Konkretaus notaro užduotis yra atliekamais notariniais veiksmais patikrinti tvirtinamo sandorio atitiktį įstatymams, nes notarui valstybė yra suteikusi svarbius įgaliojimus jam vykdant viešąją funkciją – apsaugoti teisėtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose. Notarė buvo visiškai neutrali sutarties šalių atžvilgiu ir galėjo tinkamai išaiškinti sudaromos sutarties aplinkybes. Sutartis buvo perskaityta garsiai, šalių dėl turinio ir pasekmių suprasta. Sutarties 5 lape (2.4.1. punkte) yra matomas paties pardavėjo V. O. K. parašas, kas įrodo, jog jis pats asmeniškai dalyvavo sudarant sutartį, nei vienos sutarties sąlygos notaras negalėjo aiškinti klaidinančiai ar neatsižvelgdamas į tikruosius pardavėjo interesus. Be to, atsiliepime notarė nurodo, kad pagal ieškovę pardavėjas pasirašė sau nenaudingą sutartį, tačiau įstatymų leidėjas nenumato reikalavimo, jog asmuo, siekiantis sudaryti sandorį, turi atitikti kokį nors apibrėžtą amžiaus cenzą ar turėti specialių žinių teisės srityje. Svarbu, kad asmuo gebėtų aiškiai išreikšti savo valią. Pati ieškovė pripažįsta, kad pardavėjas siekė perleisti jam priklausantį turtą esantį ( - ). Sutartyje nurodyta, jog pardavėjui V. O. K. asmeniškai prašant už jį pasirašė A. P.. Taip pat, sudarant sutartį dalyvavo liudininkas A. B., kas reiškia, kad pardavėjas V. O. K. ir sutartį tvirtinęs notaras ėmėsi visų leistinų teisinių priemonių, kad būtų maksimaliai užtikrinta pardavėjo teisėtų interesų apsauga. Taip pat, kyla pagrįsta abejonė, kodėl ieškovė tik praėjus daugiau kaip šešeriems metams ir mirus pardavėjui siekia įrodyti, jog sudaryta sutartis neatitiko tikrosios pardavėjo valios. LR Konstitucijos 38 str. numato vaikų pareigą gerbti tėvus, globoti juos senatvėje. Tokiu atveju, ieškovė, kaip pardavėjo dukra, turėjo žinoti apie sudarytą sutartį, galėjo pardavėjui dar būnant gyvam, patarti jam kreiptis į teismą dėl sutarties sąlygų ginčijimo, tačiau to nepadarė. Palikimas atsiranda tik palikėjui mirus, todėl teisiškai nepagrįsta tikėtis, jog asmuo kaups ar kitaip užtikrins savo paveldėtojams konkrečią turto dalį, t.y. kiekvienas veiksnus asmuo savo turtu turi teisę disponuoti savo nuožiūra ir neprivalo rūpintis, kad tai atitiktų būsimų paveldėtojų interesus. Tuo atveju, jei notaras išaiškino visas sutarties aplinkybes, sudarant sutartį visos šalys dalyvavo asmeniškai ir tikslingai siekė sutarties sąlygų įgyvendinimo, sutarties sąlygos negali tapti negaliojančios vien todėl, kad sutartį sudaręs asmuo turėjo fizinę negalią ar buvo garbaus amžiaus. Dėl šių priežasčių visos sutarties sąlygos laikytinos galiojančiomis, o ieškovės ieškinį prašo atmesti kaip nepagrįstą ir neteisėtą.

19Ieškinys atmestinas.

20Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ( - ). mirė ieškovės D. V. ir atsakovo V. G. O. K. tėvas V. O. K., asmens kodas ( - ) (b.l. 12, 14, 15, 16, I tomas), kurio paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ( - ) (b.l. 13, I tomas). Po palikėjo mirties palikimą priėmėjo testamentinis ir įstatyminiai įpėdiniai – sūnus V. G. O. K. ir duktė D. V. (b.l. 14, I tomas, 126, 127, 136, 137, II tomas). Po palikėjo V. O. K. mirties liko nekilnojamasis turtas – butas/patalpa – butas su rūsiu 4,18 kv. m, pažymėtu R-70, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ) (b.l. 17,18, I tomas), pinigų likutis sąskaitoje (b.l. 140, II tomas). Nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą ( - ), V. O. K. buvo pripažinta 2001-08-31 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu (b.l. 148-149, II tomas). ( - ) testamentu V. O. K. savo turtą paliko sūnui, atsakovui V. G. O. K. (b.l. 131, II tomas). 2008 m. gegužės 12 d. pirkimo –pardavimo sutartimi Nr. ( - ) V. O. K. pardavė 362/2172 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ) ir 1/6 dalį pastatų: gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), šiltnamio, unikalus Nr. ( - ), šiltnamio, unikalus Nr. ( - ), 1/6 dalį kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ). Tuo pačiu sandoriu atsakovai V. G. O. K. ir N. O. K. pardavė jiems priklausiusias 642/2172 dalis Žemės sklypo ir 1/3 dalį pastatų. Sutarties 2.1. punkte buvo nurodyta, jog nekilnojamasis turtas yra parduodamas už 400000 Lt iš kurių - Žemės sklypo dalis parduodama už 380000 Lt (tris šimtus aštuoniasdešimt litų), pastatų dalys – už 20000 Lt. Sutarties 2.2. punkte taip pat buvo nurodyta, jog palikėjas V. O. K. jam priklausančią turto dalį parduoda už 50000 Lt, o 2.3. punkte nurodyta, kad atsakovai V. G. O. K. ir N. O. K. jiems priklausančią turto dalį parduoda už 350000 Lt. 2.4. punktu buvo nustatyta atsiskaitymo tvarka, kurioje nurodyta, kad prieš pasirašant sutartį pirkėjai sumokėjo V. O. K. 20000,00 Lt (2.4.1. punktas), o 30000,00 Lt bus pervesta į V. O. K. sąskaitą, 350000 Lt bus pervesta į N. O. K. sąskaitą (2.4.2. punktas) (b.l. 19-26, I tomas). Iš darbingumo lygio pažymos (b.l. 29, I tomas) matyti, kad ieškovės D. V. darbingumas yra 10 procentų, ji nedirba (b.l. 43, I tomas). Iš medicinos dokumentų išrašo matyti, kad V. O. K. psichinėmis ligomis nesirgo (b.l. 81, I tomas). Iš 2008-04-30 avansinio mokėjimo sutarties (b.l. 82, I tomas) matyti, kad tarp šalių buvo susitarta, kad V. O. K. pirkėjas (P. K.) sumoka 20000 Lt avanso, kuriuo užtikrina pirkimo – pardavimo sutarties sudarymą ir įsipareigoja mokėti dar 30000 Lt ir pasirašyti pirkimo – pardavimo sutartį notarų biure iki 2008 m. gegužės 16 d. Ši sutartis yra du kartus pasirašyta paties palikėjo V. O. K. – prie punkto „pinigus gavau“ ir sutarties pabaigoje. Be to, atsižvelgiant į tai, kad V. O. K. buvo aklas, sudarant šią avansinio įmokėjimo sutartį dalyvavo ir pasirašė ieškovės sutuoktinis J. V. (b.l. 82, I tomas). Iš Autorinės teisės liudijimo (b.l. 83,84, I tomas) matyti, kad V. O. K. buvo prietaiso rašymui Brailio šriftu akliesiems išradėjas, turėjo įgijęs aukštąjį matematinį išsilavinimą (b.l. 85, I tomas), dirbo mokslinį darbą, buvo parašęs eilę straipsnių (b.l. 86, I tomas), dirbo Kauno politechnikos instituto skaičiavimo centre matematiko – programuotojo pareigose (b.l. 87, 88, 89 I tomas), buvo aktyvus visuomenės veikėjas (b.l. 91, 94, 95, 96, I tomas), savo vardu turėjo banko sąskaitą (b.l. 92, I tomas). Atsakovas, V. O. K. sūnus V. G. O. K. buvo įgaliojęs savo tėvą atstovauti jį teismuose (b.l. 93, I tomas). Iš byloje esančios Nekilnojamojo turto retrospektyvinio vertinimo ataskaitos (b.l. 2-63, II tomas) matyti, kad 2014-10-10 atlikus nekilnojamojo turto, esančio ( - ), retrospektyvinį vertinimą, minėto turto rinkos vertė 2008-05-12 buvo 405000 Lt, iš kurių 367000 Lt 1004/2172 dalies žemės sklypo vertė, o 38000 Lt gyvenamojo namo, kitų pastatų su statiniais ½ dalies vertė. Iš 2008-05-08 banko DNB rašto (b.l. 71, II tomas) matyti, kad pirkėjams P. K. ir K. K. buvo suteiktas 380000 Lt kreditas ½ dalies namo su žemės sklypu ir priklausiniais, esančių ( - ), pirkti. Iš 2011-01-28 Turto vertinimo ataskaitos matyti, kad nekilnojamojo turto ( - ), vertė 2011-01-28 buvo 837000 Lt (b.l. 72-102, II tomas).

21Dėl sąlygų, kuriomis sandoris pripažįstamas sudarytu dėl suklydimo ar apgaulės (LR CK 1.90 str., 1.91 str.)

22Sandoriai – tai sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. jais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Valios išreiškimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų. Ieškovė D. V. ieškinyje nurodė, kad jos tėvas V. O. K. buvo suklaidintas, kadangi už jam priklausiusias Žemės sklypo ir Pastato dalis turėjo būti sumokėta 93678,62 Lt daugiau, nei jam buvo sumokėta. Nurodo, kad palikėjas buvo suklaidintas ir apgautas dėl to, kad buvo aklas, teisiškai neišprusęs, pasitikėjo savo sūnumi ir jo žmona, o sudaryta sutartis neatitiko tikrosios sutarties šalių valios.

23Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad turto perleidimas vyko tarp trijų to paties turto bendratučių, giminaičių, kurie patys savarankiškai galėjo nustatyti savo parduodamos turto dalies kainą. Ginčijama sutartis buvo sudaryta notaro akivaizdoje. Sutarties 5 lape (2.4.1. punkte) yra paties pardavėjo V. O. K. parašas (b.l. 23, I tomas), kas įrodo, jog jis pats asmeniškai dalyvavo sudarant sandorį. Sutartyje nurodyta, jog pardavėjui V. O. K. asmeniškai prašant už jį pasirašė A. P. (b.l. 25, I tomas). Taip pat, sudarant sutartį dalyvavo liudininkas A. B. (b.l. 25, I tomas), kas reiškia, kad pardavėjas V. O. K. ir sutartį tvirtinęs notaras ėmėsi visų leistinų teisinių priemonių, kad būtų maksimaliai užtikrinta pardavėjo teisėtų interesų apsauga. Ieškovė sandorį ginčija kreipdamasi į teismą praėjus daugiau kaip šešeriems metams, jau mirus jos tėvui, tačiau iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad apie ginčijamą sandorį ji žinojo jau jo sudarymo metu, kadangi sudarant Avanso sutartį (b.l. 82, I tomas) dėl atsiskaitymo su V. O. K. už parduodamą nekilnojamąjį turtą dėl tos priežasties, kad ieškovės tėvas V. O. K. buvo aklas, dalyvavo ir pasirašė ieškovės sutuoktinis J. V. (b.l. 82, I tomas). Nors ieškovė nurodo, kad jos tėvas buvo neįgalus (aklas) ir garbaus amžiaus, tačiau per šešerių metų laiko tarpą nuo ginčijamos sutarties sudarymo 2008 metais, iki V. O. K. mirties 2014 metais, nei pats palikėjas, nei ieškovė savo pažeistų teisių negynė, į teismą nesikreipė.

24Pagal LR CK 1.90 str. 1 d. iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. Suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti (LR CK 1.90 str. 2 d., 4 d., 5 d.).

25Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-27 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2008; 2009-11-27 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009).

26Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos; dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgys, kokias – praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes. Tačiau suklydimo faktas savaime dar nėra pagrindas pripažinti sandorį negaliojančiu pagal CK 1.90 straipsnį, turi būti konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis. Suklydimas laikytinas esminiu, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (CK 1.90 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-24 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011, 2012-11-15 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2012).

27Pagal LR CK 1.91 straipsnį apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių. Apgaulė gali pasireikšti tik tyčia ir tam, kad sandoris būtų pripažintas negaliojančiu kaip sudarytas dėl apgaulės, būtina nustatyti tyčinius veiksmus, kurie gali pasireikšti tiek tylėjimu, tiek aktyviais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-11-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2006, 2007-07-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2007, 2008-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2008). Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valios susiformavimui. Taigi, kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar kita sandorio šalis (šiuo atveju atsakovai V. G. O. K. ir N. O. K. atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdami suklaidinti V. O. K.), dėl kurių palikėjas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, ar jį sudaryti ne tokiomis sąlygomis, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti.

28Teismas pažymi, kad tiek dėl suklydimo, tiek dėl apgaulės sudarytas sandoris priskiriami prie sandorių, sudarytų prieš šalies valią. Suklydimas yra ir vieno, ir kito teisinio sandorio negaliojimo pagrindo elementas, tuo tarpu apgaule laikomas tyčinis asmens elgesys, kuriuo siekiama suklaidinti sandorio šalį ir taip ją palenkti sudaryti sandorį.

29Bendroji taisyklė, kurią galima padaryti vertinant formuojamą teismų praktiką yra, kad ieškinio reikalavimai dėl sandorių negaliojimo skirtingais pagrindais (dėl suklydimo ar dėl apgaulės) nėra suderinami. Tačiau teismas pažymi, kad tuo atveju, jeigu šalis prašo pripažinti sandorį negaliojančiu šiais iš esmės skirtingais pagrindais – dėl suklydimo ir dėl apgaulės – ieškovas formuodamas pagrindą turi labai aiškiai identifikuoti ir atskirti, kokie veiksmai ir aplinkybės sudaro pagrindą, numatytą CK 1.90 straipsnyje, o kokie veiksmai ir aplinkybės sudaro pagrindą, numatytą CK 1.91 straipsnyje.

30Nors ieškovė ieškinį grindė abiem negaliojimo pagrindais – negaliojimu dėl suklydimo ir negaliojimu dėl apgaulės, tačiau aiškiai nenurodė, kokios aplinkybės sudaro suklydimo, o kokios apgaulės turinį. Vien nurodymas, kad palikėjas suklydo dėl ligos, garbaus amžiaus, ar buvo apgautas dėl tų pačių faktorių ar teisinio neišprusimo bei aplinkybės, kad derybų metu buvo tartasi dėl kitokios parduodamo turto kainos, nėra pakankamos aiškiai identifikuoti ir atskirti, kokie atsakovų veiksmai ir aplinkybės sudaro pagrindą, numatytą CK 1.90 straipsnyje (suklydimą), o kokie atsakovų veiksmai ir aplinkybės sudaro pagrindą, numatytą CK 1.91 straipsnyje (apgaulę). Civilinis procesas yra grindžiamas rungimosi principu, pagal kurį lygios šalys rungiasi, siekdamos teismą įtikinti tam tikrų aplinkybių, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, buvimu ar nebuvimu. Teismas civiliniame procese faktus pripažįsta įrodytais, išnykus pagrįstoms abejonėms dėl jų tikimybės ir galint juos pripažinti patvirtintais.

31Teismas nagrinėjamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma pripažįsta, kad ieškovė D. V. neįrodė savo ieškinio. Jokie byloje esantys duomenys nėra pagrindu teigti, kad atsakovai atliko ir kokius atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus, dėl ko palikėjas būtų apsisprendęs sudaryti sandorį ne tokiomis sąlygomis, kokiomis ketino jį sudaryti. Byloje ištirti įrodymai paneigia ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes, kad jos tėvas sandorio metu suklydo ar buvo suklaidintas dėl sandorio esmės, t.y. dėl parduodamo turto kainos, ar buvo apgautas. Byloje yra pateiktos dvi turto vertinimo ataskaitos, kuriose nurodyta nekilnojamo turto, esančio ( - ), vertė skiriasi ženkliai – pagal Retrospektyvinio turto vertinimo ataskaitą (nustatant, kokia turto vertė buvo praeityje) (b.l. 2-63, II tomas) matyti, kad minėto turto rinkos vertė 2008-05-12 buvo 405000 Lt, iš kurių 367000 Lt 1004/2172 dalies žemės sklypo vertė, o 38000 Lt gyvenamojo namo, kitų pastatų su statiniais ½ dalies vertė. Iš 2011-01-28 Turto vertinimo ataskaitos matyti, kad nekilnojamojo turto ( - ), vertė 2011-01-28 buvo 837000 Lt. Tačiau, nors turto vertė nurodoma iš esmės labai skirtinga, tačiau tai nepaneigia asmens teisės savo nuosavą turtą parduoti kita, nei numato vertinimo ataskaita, kaina ir nepatvirtina aplinkybės, kad V. O. K. savo turtą ketino parduoti kita, nei ginčijamoje sutartyje nurodyta, kaina, tačiau suklydo, ar buvo apgautas. Vertinimo ataskaita gali būti pagrindu sprendžiant dėl turto rinkos vertės, bankui sprendžiant dėl suteikiamos paskolos dydžio, tačiau neįpareigoja asmens parduoti turtą būtent už vertinime nurodomą kainą. Pažymėtina, kad nors ieškovė teigia, kad jos tėvas buvo neįgalus, teisiškai neišprusęs ir tuo pasinaudojant, atsakovų buvo apgautas, tokius jos teiginius paneigia byloje esantys duomenys apie tai, kad V. O. K. buvo itin išsilavinęs asmuo, būdamas aklas dirbo matematiku – programuotoju, buvo išradėjas, teismo keliu buvo atgavęs nuosavybę ( - ), pagal įgaliojimą teisme atstovavo ir savo sūnų V. G. O. K., jokiomis psichinėmis ligomis nesirgo. Liudytojai Rimantas J. N., A. M., M. K., R. O. K. taip pat patvirtino V. O. K. buvus labai protingą, išsilavinusį ir savarankišką asmenį, kurio niekas negalėtų įtakoti ar nurodyti, kaip elgtis. Ieškovės vyras liudytojas J. V. parodė, kad jis Avanso sutartyje pasirašė už aklą V. O. K. ir patvirtino, kad palikėjas sutarties tekstą ir joje nurodytą pinigų sumą žinojo, nes Avanso sutartis buvo garsiai perskaityta, aptartos sąlygos. Notarė nurodė, kad ginčijama pirkimo – pardavimo sutartis buvo perskaityta garsiai, šalių dėl turinio ir pasekmių suprasta.

32Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, vertinant, ar asmuo prisiimdamas tam tikrus įsipareigojimus suvokia savo veiksmų prasmę, teismas taiko protingumo kriterijų (CK 1.5. str.). Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.B. v. S.D., bylos Nr. 3K-3-514/2005). Nors V. O. K. buvo aklas, tačiau ginčijamoje sutartyje yra ir jo parašas, kas patvirtina, kad jis nebuvo pasyvus, sudaromame sandoryje dalyvavo, išklausė, pasirašė. Tai, kad pardavėjas buvo aklas, sandorį tvirtinančiai notarei buvo žinoma, dėl šios priežasties sudarant sandorį dalyvavo du liudytojai. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatyme nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (LR Notariato įstatymo 2 str. 1 d.). Byloje nėra jokių duomenų ir nekyla jokių abejonių, kad notarė galėjo netinkamai atlikti pareigas. Teismas nenustatė jokių papildomų faktorių, kurie galėjo sandorio sudarymo metu įtakoti (bloginti) V. O. K. suvokimą. Ieškovės teiginiai, kad pardavėjo V. O. K. parduoto nekilnojamojo turto bendrą kainą turėjo sudaryti 143678,62 Lt, paneigia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutarties laisvės principą, kuris suteikia sutarties šalims teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Šalių teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi joms įstatymo galią (CK 6.189 str.). Galiojantis teisinis reglamentavimas suteikia teisę sutarties šalims pačioms pasirinkti geriausią savo teisių ir pareigų įgyvendinimo mechanizmą ir laisvai susitarti dėl esminių sutarties sąlygų. Taip pat pažymėtina, kad 2003 m. sausio 7 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi Nr. 2-639/2003 (b.l. 44-47, II tomas), buvo nustatyta naudojimosi tvarka ginčijama sutartimi perleistais nekilnojamaisiais daiktais. Tai reiškia, jog tiek pardavėjas V. O. K., tiek atsakovai pardavė konkrečią ir tiksliai žinomą jiems nuosavybės teise priklausančią nekilnojamojo turto dalį. Byloje nėra duomenų, kurie leistų pagrįstai manyti, jog sudarant sutartį pardavėjo V. O. K. parduodamos turto dalies faktinė fizinė būklė ar patalpų išdėstymas buvo toks pats kaip ir atsakovams priklausiusios turto dalies ir kad būtent dėl to pardavimo kaina turėjo būti skaičiuojama vienodai. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, sprendžiant ginčus, kylančius iš sutartinių santykių, negalima ignoruoti sutarties šalių valios ir vadovautis vien įstatymo nuostatomis. Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis). Esant šalių sutartiniams santykiams, turi būti taikoma šalių sutartis, kiek ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, o jeigu šalys konkrečiu klausimu nesudarė susitarimo, tai taikomos įstatymo nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje UAB „ŽVC“ v. AB „Pineka“, bylos Nr. 3K-7-262/2010). Byloje nėra duomenų, kurie leistų pagrįstai suabejoti pardavėjo V. O. K. veiksnumu ar gebėjimu suprasti sutarties prasmę. Aplinkybė, jog Pardavėjas turėjo fizinę negalią negalėjo atimti iš jo teisės savo nuožiūra disponuoti jam priklausančiu turtu ir priimti visus su tuo susijusius sprendimus.

33Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad palikėjas V. O. K. tinkamai suprato sudaromo sandorio prasmę, jo kainą ir jo sukeliamus faktus, todėl nėra pagrindo pripažinti turto pardavimo sutartį pasirašytą dėl suklydimo ar apgaulės (LR CK 1.90 str., 1.91 str.).

34Dėl bylinėjimosi išlaidų ir laikinųjų apsaugos priemonių

35LR CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovo ieškinys atmestas, todėl iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 579,24 Eur (2000 Lt) teisinės pagalbos išlaidų sumokėjusiam asmeniui – atsakovui (b.l. 10, 108, II tomas).

36Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos byloje yra 28,54 Eur, ieškinį atmetus šios išlaidos priteistinos iš ieškovės valstybei (CPK 92 str.).

37Teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, taikytos 2014-08-07 Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi (b.l. 46-47, I tomas) teismo sprendimui įsiteisėjus panaikintinos (LR CPK 150 str. 2 d.).

38Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259 str., 263 – 265 str., 268 str., 270 str.,

Nutarė

39Ieškinį atmesti.

40Priteisti iš ieškovės D. V., asmens kodas ( - ) atsakovui V. G. O. K., asmens kodas ( - ) 579,24 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt devynis eurus 24 ct) teisinės pagalbos išlaidų.

41Priteisti iš ieškovės D. V., asmens kodas ( - ) 28,54 Eur (dvidešimt aštuonis eurus 54 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, į.k. 188659752, sąskaitą Nr. ( - ), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

42Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2014-08-07 Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-30-962/2015 (Nr. 2-1071-962/2014).

43Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.

Ryšiai
1. Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Indrė Petrokienė,... 2. sekretoriaujant Eimantui Jancevičiui,... 3. dalyvaujant ieškovės D. V. atstovei advokatei D. V.,... 4. atsakovams V. G. O. K., N. O. K.,... 5. atsakovų atstovei advokatei E. G.,... 6. nedalyvaujant ieškovei D. V., tretiesiems asmenims P. K., K. K., notarei R.... 7. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę... 8. Ieškovė D. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo pripažinti... 9. - 2.2. punktas: „V. O. K. jam priklausančią turto dalį parduoda už... 10. - 2.3. punktas: „V. G. O. K. ir N. O. K. jiems priklausančią turto dalį... 11. - 2.4.2. punkto pirmas papunktis „123618,62 Lt (vienas šimtas dvidešimt... 12. - 2.4.2. punkto antras papunktis „256321,38 Lt (du šimtai penkiasdešimt... 13. Ieškovė ieškinyje nurodė ir jos atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad (... 14. A. V. G. O. K. ir N. O. K. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti,... 15. Atsakovų atstovė advokatė E. G. atsakovų atsikirtimus pagrindė teisiniais... 16. Trečiasis asmuo P. K. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio... 17. Trečiasis asmuo K. K. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo nepateikė,... 18. Trečiasis asmuo notarė R. I. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo... 19. Ieškinys atmestinas.... 20. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ( - ). mirė ieškovės D. V. ir... 21. Dėl sąlygų, kuriomis sandoris pripažįstamas sudarytu dėl suklydimo ar... 22. Sandoriai – tai sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais... 23. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad turto perleidimas vyko tarp trijų to paties... 24. Pagal LR CK 1.90 str. 1 d. iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti... 25. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad suklydimas – tai... 26. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies,... 27. Pagal LR CK 1.91 straipsnį apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens... 28. Teismas pažymi, kad tiek dėl suklydimo, tiek dėl apgaulės sudarytas... 29. Bendroji taisyklė, kurią galima padaryti vertinant formuojamą teismų... 30. Nors ieškovė ieškinį grindė abiem negaliojimo pagrindais – negaliojimu... 31. Teismas nagrinėjamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma pripažįsta, kad... 32. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, vertinant, ar asmuo... 33. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad palikėjas... 34. Dėl bylinėjimosi išlaidų ir laikinųjų apsaugos priemonių... 35. LR CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas,... 36. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos byloje yra 28,54 Eur, ieškinį... 37. Teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, taikytos 2014-08-07... 38. Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259 str., 263 – 265 str., 268 str., 270 str.,... 39. Ieškinį atmesti.... 40. Priteisti iš ieškovės D. V., asmens kodas ( - ) atsakovui V. G. O. K.,... 41. Priteisti iš ieškovės D. V., asmens kodas ( - ) 28,54 Eur (dvidešimt... 42. Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2014-08-07 Prienų rajono... 43. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...